Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

Tarmių vengimas kerta kitu lazdos galu

Antradienis
Rgp 28,2012

Lietuvoje tarmės nyksta. Miestuose ypač. Miestų žmonės, siekdami parodyti savo miesčionišką statusą, stengiasi kalbėti švaria nemužikiška bendrine kalba.

Deja, tokia vizija priėjo liepto galą. Miestuose jaunimas privalo turėti alternatyvią kalbą, kad išskirtų save nuo suaugusiųjų, nuo provincialų ir panašiai. Tačiau kaip save išskirti, jeigu nebekalbi tarmiškai ir net nenori pradėt? Lieka užsienio kalba.

Anglų kalba į lietuvių jaunimo kalbėseną veržiasi kaip virusas, o jam priešnodžių net nematyti. Jaunimas šiais laikais ima vartoti ne tik pavienius angliškus išsireiškimus, tačiau ir ištisas frazas, sakinius.

O taip atsitinka dėl to, kad Valstybė siekia, jog žmonės vartotų tik vienintelę oficialiąją kalbą. Deja, taip nebūna. Jeigu antrosios neoficialiosios butinės kalbos nebėra, imama vartoti užsienio kalba. Kas begali būti blogiau.

Šitokią tendenciją pastebėjau tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Žemaitijoje, pavyzdžiui, anglų kalbos proveržio familiarioje kalboje neteko girdėti. Todėl, kad piliečiai laisvai kalba tarmiškai ir jiems nebebūtina savo šnektos gardinti angliškomis frazėmis.

Įvaizdis toks, kad kalbėti nepopuliaru tampa ne tik tarmėmis, bet ir oficialiąja lietuvių kalba.

Antradienis
Rgp 11,2009

Nepasipiktinkit tokia nuostata, tačiau žemaičių bendrinės kalbos tarminis pamatas turėtų būti Mažeikių rajono šnektos. Būtent Sedos ir Tirkšlių zonos. Žiūrint į tai, kad bendrinei kalbai yra siūlomas šiaurės rytų žemaičių arealas.

Iš Alekso Girdenio knygos „Kalbotyros darbai“:

Šiaurės žemaitiu soskėrstīms ī 10 zuonu:

  • Kretingėškē:
    • Darbienėškē (Darbienā, Grūšlaukis, Laukžemis, Lenkėmā, Palonga)
    • Kretingėškē (Kretingas ėr Jokūbava apīlinkės)
      • Tarpėnė terp kretingiškiu ėr plungiškiu (Kalnalis, Salontā)
    • Plungėškē (Plungė, Gintelėškė, Kulē, Notienā, Platelē, Beržuors, Stalgienā, Šateikē, Kartena)
    • Endriejavėškē (Endriejavs, Judrienā, Veivėržienā, Viežaitē)
    • Rėitavėškē (periferėjė) (Rėitavs ėr anuo apīlinkės)
  • Telšėškē:
    • Telšėškē (periferėjė) (Telšē, Eigėrdē, Lauka Suoda, Vėišvienā, Žarienā)
      • Periferėjė telšėškēm (Janapuolė, Kaunatava, Loukė, Trīškē)
    • Sedėškē (Seda, Barstītē, Renavs, Žemaitiu Kalvarėjė, Žėdėkā, Ukrėnā, Plinkšē)
    • Tėrkšlėškē (Tėrkšlē, Pėivienā, Pėkelē, Žemalė)
      • Periferėjė tėrkšlėškēm (Leckava, Mažeikē, Laižova, Vėikšnē)
      • Tarpėnē terp telšiškiu, sediškiu ėr tėrkšliškiu (Alsiedē, Gadūnavs, Lėiplaukė, Medingienā, Nevarienā)
    • Skoudėškē (Skouds, Aleksandrėjė, Daukšē, Īlakē, Muosiedis, Šatės)
    • Akmenėškē (Akmenė, Alkėškē, Kėvīlē, Klīkuolē)
      • Periferėjė akmenėškēm (Papėlė, Vegerē)

Cėtouno: „Taigi telšiškiai nėra kalbinis telšiškių patarmės centras. Tikru šios patarmės branduoliu, matyt, laikytina Sedos zona, nes joje nuosekliausiai išlaikyti visi esminiai šios tarmės bruožai“.

T

  • Filed under:
Pirmadienis
Lie 20,2009

Tabalā – šokiai
Tabalaks – nerimtas žmogus, vėjavaikis, padauža (Grk, Šlv)
Taga
– taigi
Taiguotė – rūpestingai ką daryti, taikyti
Taislios – taisomo kelio ruožas
Taknuotė – mažais žingsniais greitai bėgti
Taksavuotė – pardavinėti (DūnŽ, End)
Takuotė
– dažnai vaikščioti
Talaluška – nerimta daina
Talažīti – 1) niekus kalbėti, tauzyti, taukšti, plepėti (Up, Krš), 2) sunkiai klampojant eiti (Gršl, Brs)
Tamburka
– vąšelis
Tanciavuotė – šokti (Pol., Lk, Mžk)
Tapšans (dapšans)
– sofa, kušetė
Tapšos – ištižęs, nevykėlis
Tarabanītė – 1) nešti, vežti, gabenti (ppr. ką sunkų, nepatogų) (Plt, Brs), 2) varyti, danginti, grūsti (Skd)
Taragīns – tankumynas (Skdv, Kltn)
Tarakans – tarakonas (Lkv, Krš)
Taraknītė – nuolat barti, raginti, uiti (Lk)
Taralentė – griaudėti, dundėti (Up)
Taralī– kas daug plepa (Šts)
Taralioutė – 1) tarškėti, bildėti (Yl), 2) garsiai, tankiai kalbėti, plepėti, tarškėti (Yl, Prk), 3) trankiai dainuoti, rėkauti (KlvrŽ, Šts), 4) turkšti (Brs)
Taralioutė – raibti, žilpti, tavaruoti (Varn)
Taralis – kas greitai kalba, plepa, taraliuoja (Skdv, Šts)
Tarankis – 1) didelė apvali ar pusiau apvali pintinė pašarui nešti, kam susidėti, doklas (Plik, Dov), 2) dubenėlis ar puodukas (ppr. su rankena) ar šiaip koks indas (Skd, Sd)
Tarans – senovinis pabūklas tvirtovių sienoms, bokštams griauti (D. Dauk.)
Tararīnė – kas daug plepa, tararuoja (Kal)
Tarazīšutienė (Šts)
Targavuotė – prekiauti, pardavinėti
Tarka – atitinkamai subadyta skarda šakniavaisiams smulkinti, trinti
Tarkavuonė – tarkuotų bulvių tešla (Pol., Užv)
Tarkavuotė – tarkuoti (Pol., Pln,Trk)
Tarmasīti –
Brus., Pol. ginčytis, derėtis, lygtis (Plt)
Tarmazas –
į kitus neatsižvelgiantis, vaidingas, priekabus žmogus (Prk, Kin)
Tarpėjės
– mėnulio fazė tarp seno ir jauno (kai nematyti)
Tarpėks – tarpas tarp dviejų jaujos, daržinės galų
Tarprėitis – vieta tarp kelių; tarpukojis
Tasgatis – atseit, vadinasi, būtent
Tašks − pelkė, purvynas (Tv, Ggr)
Tat – tai; juk, gi
Tatā – tai, o tai, tai čia
Tatrāp − tokiu būdu (iš dviejų)
Taukėns − taukuotas
Tauzītė – šnekėti, pasakoti nesamones
Tavalis – kas nevikrus, lėtai dirba (šnek., Skdv)
Tavarns
– prekinis (Brus., Vdk)
Tavuors – prekės

Tebuokerka – uždaroma plokščia dėžutė tabokai kišenėje nešiotis
Tėik – tiek, taip
Tėisiau − tiesiog, tiesiai
Tekarnė – tekinimo staklės (Vkš, Šv)
Tekėnis
– ratas (automobilio, vežimo)
Tekėns – labai greitai, bėgdamas Apvals kāp tekėnis – Apvalus kaip ratas.
Tekība – tekėjimas, vedybos
Tekis − beragis, nekastruotas avinas
Tėktė – patikti
Teliavuonė – prastas piešinys, teplionė (Šauk)
Teliavuotė – 1) maišyti, minkyti (KlvrŽ), 2) tepti, terlioti (Vkš), 3) prastai piešti, teplioti (Šauk)
Teležītė
– bristi giliu purvu, molyne
Teliega – 1) dviratis vežimukas šienui savimi vežti (KlvrŽ, Rnv), 2) vienratis vežimukas (Pln), 3) išeiginės rogės lentelinėmis gardelėmis (Jdr, Rt)
Teliūgs – riebus žmogus, gyvulys (Klm, Rs)
Ter
īžtėis – beje (Slnt, Šts)
Tevérnuotė – iš lėto kalbėti, pasakoti
Tēvgalis – plonasis galas (Vkš)
Tēvs – plonas

Tiešytė – guosti
Tīna − mušimas, lupimas
Tintaliuotė – kaboti, kabant judėti
Tintals – kas nukaręs, tintaluoja; tabalas
Tintė – ploninti dalgio ašmenis (galąsti), išplakti
Tīpsuotė – drybsoti, tysoti
Tīrā – durpynas, raistas
Tīrelē – dideli laukai, pievos, lygumos be medžių, krūmų
Tīsuoklis – 1) virkščia (Kv), 2) giedravalkis, aktįsis (Varn)
Tītars
– 1) tiginys, dykūnas (Sd), 2) didelis, bet ištižęs (Ms, Sd), 3) kalakutas (Skd), 4) plikagalvis (S. Dauk.)

Tlumuočītė – aiškinti

Tonkē – dažnai
Toriou – pro čia
Torkštėis – pīlės torškas baluo – vandenin įkišusios snapą maigo dumblą ir ieško ko praryjamo
Toukart – tuomet, tuometin/is, -ė
Toužîg – vienu metu, kartu, drauge

Traka – padūkimas, pasiutimas
Trakalis – labai stiprus alus (Šts, Yl)
Trakinīs
− trakimas
Traks – trakimas, siautimas, šėlas (Ms, Slnt)
Traks – 1) daržinės ar jaujos šalinės skyrius tarp dviejų sijų (Šauk), 2) apvadas, pakraštys (Plng)
Trakuotė
– be reikalo puldinėti, šėliotis
Trakus – smarkus, trankantis
Trambalis – pasilinksminimas (menk., Up)
Trampasītė –
trypti, mindžioti (Prk)
Trants
– prastas
Trapazītė – braidžioti (Dr)
Traps
– užkišimas, užtaisas
Trauklapis – gysluočio lapas
Tratintė – ką nors laužti
Trātvars – šaligatvis
Trėkuojis – katilas valgiui virti
Trezvas – blaivus (Sl.)
Triestėis – bėgiotis, lakstytis, rujotis (apie šunis)
Trinka – rąstgalys malkoms, skerdienai kapoti; kaladė
Trintėis – neišeiti, be reikalo būti (no, kuo če betrinīs, ēk nomėi)
Trinkals – skystis galvos plovimui
Trivirvis – 1) trijų virvių botagas, 2) suktas, apsukrus žmogus
Trubicos – žvejybinis tinklas
Tručīna – nuodai
Tručītė – nuodyti
Trūka – trūkumas
Trūktė – prieš verdand burokėlius kitame vandenyje virti
Truoba – gyvenamas namas
Truopītė – taikinti į ką nors šaudant
Truopnē – 1) tiksliai, taikliai,  2) kruopščiai, 3) tikrai,  4) patikimai, 5) tvirtai
Truopnos – 1) tikslus, 2) kruopštus, solidus, 3) patikimas
Truots − budė, galąstuvas

Tumsībė – tamsa
Tūravuotė – storais balsais pritarti dainuojant
Tūbā − veltiniai
Tūbėnės – kumštinės pirštinės
Tuklis – nutukėlis (Kal)
Tuma
– tirštumas, tumumas (apie sriubą)
Tumė − tirštimai; sutirštėjęs skystimas
Tumietė – tirštėti, darytis tumiam
Tumus – tirštas, sutumėjęs
Tuora – tvora
Tūravuotė – instrumentu pritarti, antrinti (Pol., Kv, Tl)
Turbavuonė
– nerimastis (S. Dauk.)
Turbavuotė – gaišinti, trukdyti, neduoti ramybės (Pol., Brus., S. Dauk.)
Tūtė
– žindukas

Tvanka – karštas ir drėgnas, slopinantis oras, tvankumas (Rs, Škn)
Tvanka – 1) užtvanka (Ms, Vvr), 2) tvenkinys, kūdra (Rs, Yl) 

  • Komentarai išjungti - T
  • Š

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
    Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
    Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
    Šabaldasdgs. sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)
    Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
    Šabarā − menki, maži krūmai (Pvn)
    Šabars – skaldyti smulkūs akmenėliai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
    Šabavuotė
    − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
    Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
    Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
    Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
    Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
    Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
    Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, čebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
    Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
    Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
    Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
    Šabždietė − čiužėti (S. Dauk.)
    Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
    Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
    Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
    Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
    Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
    Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
    Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
    Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
    Šakarns − kaulingas (Ll)
    Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
    Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
    Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
    Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
    Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
    Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
    Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
    Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
    Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
    Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
    Šakuočka – 1) įrankis velėninėms durpėms kasti (Krž), 2) žibinčius (Kltn)
    Šalabans
    − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
    Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
    Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
    Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
    Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
    Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
    Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
    Šalėp – šalia, greta (DūnŽ)
    Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
    Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
    Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
    Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
    Šalkasmot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
    Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
    Šalnas − širmas (Trk)
    Šalnis − širmas galvijas (Trk)
    Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
    Šalnuojā – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
    Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
    Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
    Šalteluoks − šaltokas (Lk)
    Šamalā − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
    Šamantinietė − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
    Šamarlaks – žr. šarmalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srėbalas ar gėrimas, drumzlinas skystis (Jrb)
    Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
    Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
    Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
    Šampus − plūstamas (Prk)
    Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
    Šančius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
    Šandrā − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
    Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
    Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
    Šankla − perauda, šankala (Kal)
    Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
    Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
    Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
    Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
    Šapšintė − šlaminti (Rdn)
    Šardasas – šerdesas (Lkv, Kltn)
    Šarītė
    – nusirašyti
    Šarkā – bulvių lupenos (perk., End)
    Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
    Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
    Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
    Šarmalaks – naminė degtinė (Ms, Sd)
    Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
    Šarpablis − šarpokas (Brs)
    Šarpē – našiai, greitai
    Šars – skuba, šora (Kv)
    Šastītė
    − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
    Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
    Šašietė − šnabždėti, čežėti (Vdk)
    Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
    Šašoulietė – pavėsis
    Šatinginis − satininis (Šts)
    Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
    Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
    Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
    Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
    Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
    Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
    Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
    Šaučios – batsiuvys (Rt, Lk)
    Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
    Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
    Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
    Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
    Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
    Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
    Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
    Šavīklė − ližė (Pln, Rmč)

    Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
    Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
    Šebrugis − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
    Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
    Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
    Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
    Šeimuons (šeimonts) – pečius (Vkš)
    Šėininks – čiužinys
    Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
    Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
    Šėkšninis – iš odos
    Šekštinis − turintis šekščius, su šekščiais (Sd)
    Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
    Šėlā − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
    Šėlema − šiluma (DūnŽ)
    Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
    Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
    Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
    Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
    Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis (Skd)
    Šemenčios − vagišius (Trk)
    Šemeris − palydovas (Plt)
    Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
    Šen − į čia, čia
    ŠenavuotėPol., Brus. 1) gerbti, mylėti (Vkš, Up), 2) laikyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
    Šenjou − į čia, link šen (Vkš, Trk)
    Šėnkuorka – smuklės padavėja
    Šepgaudienė − apgavikė, sukčiuvienė (Žr)
    Šepgaudīs − apgavikas, sukčius (Als)
    Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
    Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
    Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
    Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
    Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
    Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
    Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
    Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
    Šerianka − ašutinė (Lž)
    Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
    Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
    Šėrta – būrys
    Šešnaks – česnakas (Yl, Slnt)
    Šeštarnė – 
    krumpliaratis (Kv, Lc)
    Šėtā(s)
    – štai
    Šetkavuotė – šiečkavoti (Trk, Vkš)
    Šetuoklis
    − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
    Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)

    Šiaučios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
    Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
    Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
    Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
    Šiaugždā − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
    Šiaugždalā − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
    Šiaukšlē − šiūkai (Als)
    Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
    Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
    Šibrugis − keltas (Grg)
    Šieks – žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė
    Šiepalis – šėpelė (Jdr, Yl)
    Šieps, šiepėlis
    – spinta
    Šierė − šėrimas, liuoba
    Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
    Šiekšts(s) – šiukšlė
    Šiepītė – skiepyti
    Šiklis – vlg. kam maistas neina į kūną, kiaurbira (Tl)
    Šīkoutė
    − smarkiai kasyti (DūnŽ)
    Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
    Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
    Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
    Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
    Šīlietė − kiek šilti (Nt)
    Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
    Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
    Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
    Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
    Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
    Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
    Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
    Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
    Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
    Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
    Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
    Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
    Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
    Šintėis − trintis, zulintis
    Šiorkštā − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
    Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
    Šiperis – sklendė
    Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
    Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
    Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
    Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
    Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
    Šiugžma − netikša
    Šiugžmasmot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
    Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
    Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
    Šiulentė − trinti (Žr)
    Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
    Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
    Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
    Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
    Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
    Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
    Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
    Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
    Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
    Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
    Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
    Šiurkštā − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
    Šiurmasmot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
    Šiuršietė − šiurėti, čežėti (Rs)
    Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
    Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
    Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
    Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
    Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
    Šīvė − plokščia lėkštė (Vok. dial., Žgč)
    Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
    Šižė − mušimas, pyla (Prk)
    Šižintė – pykinti, erzinti
    Šižtė − pykti, niršti

    Škabarlietė − liesėti (Užv)
    Škabarlioks − nususėlis (Užv)
    Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
    Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
    Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
    Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
    Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
    Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
    Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
    Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
    Škauragā − skalsės (Lk)
    Škebė – 1) prasta kumelė (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
    Škeberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinė (Škn)
    Škeriebla – nerangus, nevikrus žmogus (Krš)
    Škerpetka – puskojinė (Krkl, Erž)
    Škībra − džiūsna (DūnŽ)
    Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
    Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
    Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
    Škiomietė − liesėti (Als)
    Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pikčiurna (Yl)
    Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
    Škiutras − trumpas (Als)
    Škondals – skandalas
    Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
    Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
    Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
    Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
    Škuobā, škuobelē – šonkauliai

    Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
    Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
    Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
    Šlaks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysčio) kiekis (Vkš, Kv)
    Šlamas
    – 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai (KlvrŽ, Šts)
    Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
    Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
    Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
    Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
    Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
    Šlámbûmis − šlagbaumas
    Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
    Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
    Šlamštā − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
    Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
    Šlamurkė − landynė (hibr., End)
    Šlapa − sparčia žingine, nuožangiai (Šts)
    Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
    Šlapbrėda − brendant (Lk)
    Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
    Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
    Šlapūkė − kempinė (Varn)
    Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
    Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
    Šlavas − stagarai (Als, Šts)
    Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
    Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
    Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
    Šlebetka − prasta korta (Krš)
    Šleidars − valkata (Lk)
    Šleika – petneša
    Šlejā − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
    Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
    Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
    Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
    Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
    Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
    Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
    Šlėpa − kelvietė (Klp)
    Šlėparē − pušiniai pabėgiai
    Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
    Šlepšnuotė − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
    Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
    Šleverdoutė − šlubuoti
    Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
    Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
    Šliaukštė − mynioti (Prk)
    Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
    Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
    Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
    Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
    Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
    Šliedės – rogės
    Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
    Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
    Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
    Šlimavuotė – lyginti, dailinti griovio kraštus (Lž, Šlv)
    Šlimings
    − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
    Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
    Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
    Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
    Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
    Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
    Šlipsos – kaklaraištis
    Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
    Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
    Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
    Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
    Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
    Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
    Šliučkentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
    Šliučkinietė − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
    Šliučkis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
    Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
    Šliuiža − vėpla (Pln)
    Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
    Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
    Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
    Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
    Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
    Šliukšnuotė − vilkti kojas, čiūžčioti (Lk)
    Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
    Šliūkštīnė − čiuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
    Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
    Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
    Šliukštus − slidus (Ggr)
    Šliūkštuoks – veržtuvas
    Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
    Šliūkuroutė − sunkiai varginančiai dirbti (Prk)
    Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
    Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
    Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
    Šliumpinietė − vaikščioti be tikslo (DūnŽ)
    Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
    Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
    Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
    Šliunkiets − dumblinas (Lk)
    Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
    Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
    Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
    Šliuopa − nevykėlis (Tl)
    Šliuosos – gabalas
    Šliuotė 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
    Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
    Šliupėns − girtas (Šts)
    Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
    Šlupšis − besotis (Šts)
    Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
    Šliupštoks – spaustuvai
    Šliurėns − valkata (DūnŽ)
    Šliurks − srautas (Žd)
    Šliurkštā − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
    Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginančius darbus (Trk)
    Šliurmā − kokios liekanos, šlamštas (End)
    Šliurna − apsileidėlis (Šts)
    Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
    Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
    Šliurpliaukša − dargana (Lk)
    Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
    Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
    Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)

    Šmadaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo būdo (Vdk, Skr)
    Šmadarīnė
    − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
    Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
    , 2) trainiotis, šlaistytis
    (Užv)
    Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
    Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
    Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
    Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
    Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
    Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
    Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
    Šmakals – padažas
    Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
    Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
    Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
    Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
    Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
    Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
    Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
    Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
    Šmaravuotė tepti (Mžk)
    Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
    Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
    Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
    Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
    Šmėks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
    Šmerlekioutė
    − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
    Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
    Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
    Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
    Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
    Šmička − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
    Šmičkiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
    Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
    Šmidiris − padauža (Vvr)
    Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
    Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
    Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
    Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
    Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
    Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
    Šmigždintė − drožinėti (Krž)
    Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
    Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
    Šmikernė − rūsys (End)
    Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
    Šmikščiuoti − kaišioti, kyščioti (Vvr)
    Šmīkščiuotė − švysčioti (Skdv, Varn)
    Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
    Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
    Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
    Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
    Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
    Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
    Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
    Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
    Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
    Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
    Šmirkšlie − 1) čiurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
    Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
    Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
    Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
    Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
    Šmižiuliautė
    − grobstyti, vagiliauti (Užv)
    Šmokolis – verslas, prekyba
    Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
    Šmols – beragis (šmolā karvė)
    Šmoltė – košė
    Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
    Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
    Šmūkščiuotė − kaišioti (Šts)
    Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
    Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikščioti, landžioti (Vvr)
    Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
    Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
    Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
    Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
    Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
    Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
    Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
    Šmuorītė − gerti (Vkš)
    Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
    Šmuotās − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
    Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
    Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
    Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
    Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
    Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)

    Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
    Šnabždalā − prasti, su pelais rugiai (Šts)
    Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
    Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
    Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
    Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
    Šnapšė – degtinė
    Šnarkščiuotė – tarpais šnarkšti
    Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
    Šnėblė – nosis
    Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
    Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
    Šnekis − plepys (Brs, Lc)
    Šnerkštā − nešvarumai, puvenos (Ggr)
    Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
    Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
    Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
    Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
    Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
    Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
    Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
    Šnīpštuoks – veržtuvas
    Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
    Šniūravuotė – smarkiai dirbti, plušėti (Vvr)
    Šniūrs
    – virvė
    Šniuokšlās − smarkiai, čiurkšlėmis (Šts)
    Šniuoptė − šniurti (Šts)
    Šnopštulīs − dusulys (Trg)
    Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)

    Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
    Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
    Šoklė − lingė (Trk)
    Šolėnė – šulinys
    Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
    Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
    Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
    Šoplė – lentyna
    Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
    Šorā − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
    Šorėnės − spyruoklinės akėčios, brižės (Klp)
    Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
    Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
    Šovelēs − greitai (Rt)

    Špaklios − glaistas
    Špaklioutė − glaistyti
    Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
    Špėkē – rato stipinai
    Špėlga – žiogelis
    Šperleks − pagurklis (Lk)
    Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
    Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
    Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
    Špīglīs − skiepas (Trš)
    Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
    Špikierios − tokia patalpa klėtyje
    Špīkinė − spingsulė (Trk)
    Špīkinietė − paslapčiomis ieškoti (Klp)
    Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
    Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
    Špikulā − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
    Špīlioutė − žaisti (Prk)
    Špilka − vinis (Vkš)
    Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
    Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
    Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
    Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
    Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
    Špīvuoks − apgavikas, sukčius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
    Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
    Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
    Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
    Špogūtis − varnėniukas (Grg)
    Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
    Špukuliouts − taškuotas (Nt)
    Špuolė − velenas (KlvrŽ)
    Špuokinīčė – inkilas
    Špuoks – varnėnas
    Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
    Špuosos – juokas, pokštas, išdaiga (Vok. spaβ)
    Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
    Špuris − papurgalvis (Skd)
    Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)

    Šriūbs – sraigtas
    Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)

    Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
    Šteliavuotė – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)
    Štėmpelis – metalinis kuolas
    Štīvs – stiprus vyras
    Štolps – stulpas
    Štončka – kaspinas
    Štramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
    Štrekis
    − virvė

    Šuika − niekniekis (Trk)
    Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
    Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
    Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
    Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
    Šūksnēs − greitai, smarkiai, sparčiai (Šts, Grg)
    Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
    Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
    Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
    Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
    Šumšuotėis − gaišti, čiupnotis (Šts)
    Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
    Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
    Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
    Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis (Šts)
    Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
    Šunrajās – labai godžiai
    Šuokalninks − šokėjas (Šts)
    Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
    Šuoklė – lingė (Trk)
    Šuoloms − kaliausė (Krkl)
    Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
    Šuonismot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
    Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
    Šurakietės − spyruoklinės akėčios, brižės (Krtn)
    Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
    Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
    Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
    Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
    Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
    Šutenas − kas sušutę (Šts)
    Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
    Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
    Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
    Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
    Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
    Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
    Šutvės − mainai (Mžk)
    Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
    Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
    Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)

    Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
    Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
    Švadars − gabalas (Žgč, Pj)
    Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
    Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
    Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
    Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
    Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
    Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
    Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
    Švaksas – batų tepalas.
    Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
    Švamals − pusbernis (Rs)
    Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
    Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
    Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
    Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
    Švampaza − plepys (Grg)
    Švampazīti – kalbėti niekus, taukšti, tauzyti (Lk)
    Švampinietė
    − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
    Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
    Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
    Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
    Švanks – sūkurys (End)
    Švankuotė
    − devėti, nešioti (Trk)
    Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
    Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
    Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
    Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
    Švarnaks – gabalas (Kl)
    Švarpautė
    − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
    Švašva − duktė (Pln)
    Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
    Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
    Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
    Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
    Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
    Švičītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
    Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
    Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
    Šviežuoks − naujokas (Trg)
    Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
    Švīkščiuotė − maišytis (Krš)
    Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
    Švikštītė − puošti (Trk)
    Švīkštulīs − švykščiamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
    Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
    Švimpa − vėjavaikis (Kal)
    Švinītė − mušti (Šts)
    Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
    Švīpelis − pašaipa (Kltn)
    Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
    Šviptelietė − mestelėti (Plng)
    Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
    Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
    Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
    Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
    Švitkarklis − žilvitis (Lk)
    Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
    Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
    Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
    Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
    Švītruloutė − švytėti
    Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
    Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
    Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
    Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
    Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
    Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
    Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
    Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

  • Komentarai išjungti - Š
  • N

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Nabags – vargšas
    Nabaraks – 1) kas nusigyvenęs, nuskurdęs (Vkš), 2) gaišuolis (Sd)
    Nabaštėks
    – lavonas
    Nabažnē – nuolankiai
    Nabstavuotė – nebepajėgti, nebebūti pajėg/iam, -iai
    Načīrs – netyras
    Nadrėbėzė – kojų nepavelkantis girtuoklis
    Nagātka – medetka
    Nagažis − susitraukęs, menkas gyvulys (menk.)
    Nagažiuoteis – terliotis, knaisiotis, krapštinėtis
    Naginietė − 1) krapštinėti, 2) iš lėto skabyti kotelius, paelius
    Naglos – akiplėšiškas
    Nagrads – Sl. 1) užmokestis, atlyginimas (Trg, Akm), 2) apdovanojimas (Mžk)
    Naikis − šykštuolis
    Nairintė – 1) eiti padelbus akis, žvalgytis; žvilgčioti iš paniūrų, dėbčioti, 2) daryti grimasas, vaipytis, kraipytis, 3) atidžiai stebėti, tykoti
    Nairītėis − iš padilbų žvilgčioti, dairytis
    Nākabis – 1) velnias, nelabasis, 2) nedorėlis, piktadarys
    Nakabuitis − išdykėlis, nenaudėlis
    NaravītėisPol. 1) rodyti užsispyrimą, nirtulį, nirtuliuoti (Lž), 2) aikštytis, užgaidauti, kaprizytis (Ms, Mžk)
    Naravuotė – 1) pašiepti, juoktis iš ko (Trg), 2) erzinti (Skr, Up), 3) suvedžioti, apgaudinėti (Skr)
    Narinīnks
    – kas atstato į vietą išnirusius sąnarius
    Narnazas – narneklis (KlvrŽ, Ms)
    Narnietė –
    1) niurnėti, bambėti nepatenkintam (Krž, Kal), 2) kalbėti pro nosį, niauzgėti (Trg, Kv)
    Nars –
    iš ašutų padaryta kilpa žuvims gaudyti (Šts)
    Naržītėis − kraipytis, maivytis
    Nasrā – 1) burna (Krš, Šts), 2) apvalūs ašmenys (Šts)
    Našautė – nešioti, graibstyti (Šts)
    Našībė
    − vikrumas, greitumas
    Našus − 1) vikrus, greitas, 2) patogus
    Našīsts − ilgai dėvimas
    Našpietnos – nepėščias.
    Našus – greitas, vikrus, eiklus (Krš, Plt)
    Natavuotė –
    taikyti gaidą (Šll)
    Navīna
    – naujiena
    Navalnīnks – 1) belaisvis, 2) vergas
    Navatnos − keistas (Pol., Vkš, Lž)
    Neapvažu – šlykštu, nemalonu

    Nedarbē − blogi darbai, eibės
    Nedielės dėina – sekmadienis
    Negalės − daugybė, begalė
    Neganduotėis − 1) drovėtis, gėdytis, 2) bijotis, baimintis
    Negont – nebent
    Neiktė – 1) neigti, 2) varginti, kamuoti
    Nejostiū: ėš nejostiū – staiga, nelauktai, kaip iš niekur nieko.
    Nekankaris – kas nevedęs, viengungis (juok., Lž)
    Neklausīngs – nepaklusnus
    Nemėtės – neturėdamas kitos išeities, nesikęsdamas
    Nènâu – nežinau (Tirkšlių šnektoje)
    Nenūvaža − apsileidėlis
    Nepaslinkšis – tinginys
    Neprietis, neprietelės – priešas
    Neprigulmībė – neprisitaikymas
    Nepuostis – nelaimė, bėda (Sl., Plt, Up)
    Nerštva − didelis įpykis, įniršis
    Nėrtinis – megztinis
    Nesang – nes
    Neseinia – nepakanka, negana (Kal, Šts)
    Nešėns(su įnag.) nešdamasis
    Nešliava – nešulys
    Nešmenė – nešulys, našta
    Neveiku – sunku, nepigu (S. Dauk., M. Val.)
    Neveikus – kuris lėtai ką daro
    Neviekšla − 1) menkas, prastai augantis žmogus, gyvulys ar augalas; nuskurdėlis, 2) apsileidėlis, ištižėlis
    Neviežlībā – nemandagiai
    Nezgada – Pol. nesantaika, nesutarimas, kivirčas

    Nibrė – senoviškas juonimo vakarėlis, pasilinksminimas
    Niekdielēs − lengvai, be didesnių pastangų
    Niekdžiugis − kas niekais džiaugiasi
    Niekorõu − nė pro kur
    Niektauza − kas niekus kalba
    Nikėnīnks − kas turi daug kaprizų, nikių
    Nikis – kaprizas
    Nikumet – niekada
    Nitavuonė – sunituota vieta (Pol., Šll)
    Niūktė –  1) ingzti, mykti (KlvrŽ, Mžk), 2) barti, uiti (Kair, Krš)

    Noje − taip, žinoma (KlvrŽ, Vkš)
    Noksenos – lenktynės (S. Dauk.)

    Nubakuotė – nubristi, nuklampoti (Kal)
    Nūbangas
    – nuobaigos, pabaigtuvės
    Nučiežtė
    − nuvarginti (Dr)
    Nučīns – įrankis, įnagis
    Nučiukštė – peršlapti (Mžk)
    Nudajītė – nužudyti (Rs)
    Nudangintė – pavogti (Šts)
    Nudarkačnītė – nuengti, nuplėšti (Skd)
    Nudikuotė – nulupti (Skd)
    Nudrapasīti –
    numindžioti, nutrypti (Užv)
    Nudružtė
    – nustoti, paliaauti (Prk)
    Nudūktė – nusikvėpti (Vkš, Užv)
    Nudurdītė – numanyti, išmanyti (Ggr, Krt)
    Nudžiuobtė – pavogti, nudžiauti (Užv)
    Nukarabītė − numarinti (Skdv)
    Nukuosietė – 1) kosint galą gauti, nusibaigti (Šts, Vkš), 2) pavogti, paglemžti (šnek., Yl)
    Nūlaida – žemai nuleista stogo dalis
    Nūlaidėnė – priestatas prie tvarto
    Nulapačiuotė – 1) nueiti tapsint (Kal), 2) numinti (Kal)
    Nūloba − lupena
    Nulozgėns – susmukęs, apsileidęs
    Numakliavuotė – prigauti, apgauti (Grk)
    Nūmaris
    − numeris
    Numavuotė – 1) prasti prie naujos vietos, prie namų (Šauk), 2) laikytis namie (Up)
    Nūnā(s) – dabar, šiais laikais
    Nuobažnos – paslaugus, dievotas
    Nuočīna – įrankis
    Nuognē – labai, nepaprastai, baisiai (šnek.)
    Nuognos – labai didelis
    Nuokamienos – pastebimai laibėjantis
    Nuokirtuolis – 1) nukirsto medelio galas, kelmelis, 2) nukirstas medis
    Nuoma – ko nors nuomojimas, atlyginimas už nuomą
    Nuorintās – nors
    Nuotismot. g. 1) nuotykis, įvykis (S. Dauk.), 2) noras, nusiteikimas (Štk), 3) skubus reikalas, bėda (Vkš)
    Nuotnerīns − dilgelynas
    Nuotrīnės, nuotnierės – dilgelės
    Nuovartos – daugybė, gausybė
    Nuovītė − kamuoti, varginti
    Nuožangos – 1)greitai, sparčiai einantis, 2) greitas, našus darbe
    Nupeiliavuotė – užbrūžekliu nugaląsti, nubrūžyti (Skd)
    Nurabintė
    – nubrėžti, nubrozdinti (Lk, Krš)
    Nurabtė – suskrebti, sukietėti (Ggr)
    Nurailiuotė – nurėplioniti (Plt)
    Nuraitītė – 1) nuvynioti, nulankstyti (Pln), 2) numirti, nusibaigti (šnek., Trk, Als)
    Nurakaliuotė – iš lėto numegzti (Sd)
    Nurambietė – suskursti, sukežėti (Lkv)
    Nurapentuotė – nubėgti (Rt)
    Nurarietė – 1) subildėti (Žr), 2) nuvažiuoti, nudardėti (KlvrŽ, Kal)
    Nurarintė – 1) nubildinti, numesti (Slnt, Plt), 2) nuardyti, nuversti (Kal), 3) nubrozdinti, nudrėksti (Ggr, Plt), 4) nugnaibyti (KlvrŽ)
    Nurempietė – iškirmgraužoti (Grg)
    Nurīduotė – nutraukti inkaro virvę (Plng)
    Nurīžtė – 1) nublankti, nudilti (Dr), 2) išnykti (perk., Dr)
    Nusėdarītė – nusirengti
    Nusėdoutė – nuvargti
    Nusėmardavuotė − nuvargti, nusikankinti
    Nusėšastītė − nusigyventi (Šts)
    Nusėšamītė − nusikirpti (Sd)
    Nusėšmaravuotė − nusitepti (Mžk)
    Nusėšneigtė − nuskursti, nusigyventi (Šts)
    Nusišmaravuotė – nusitepti (Mžk)
    Nuspindietė
    − numirti, nusibaigti, nudvėsti (perk., Kl, Krtn)
    Nūsproga – nusprogėlis, dvasna
    Nušamterietė − nupjauti (Žd)
    Nušaptė − pasišalinti, pranykti (Akm)
    Nušlēžtė − nutrinti, išpurvinti (Tl)
    Nušvičītė − nuvažiuoti, nudumti (Kal)
    Nutarabanī– 1) nugabenti (Skd, Brs), 2) nusidanginti, nusibelsti (Krš)
    Nutaralioutė – 1) tarškant, bildant nuvažiuoti (Kal, Vkš), 2) tarškant, bildant nuriedėti, nukristi (Kal, Ms), 3) nevykusiai baigtis, nudardėti (perk., Šts)
    Nuzībtė − nusilpti, pablogti (Ggr)
    Nūžangastis – našumas, spartumas, nuožanga (Brs)
    Nužleibtė – 1) pamatyti, pastebėti, įžiūrėti (Užv, Skd), 2) slapta nužiūrėti, nužvelgti (Rs, Erž, Šll), 3) numanyti, nutuokti (Brs, Varn, Krkl), 4) pavogti, nugvelbti (Krš, Trš)
    Nūžninks
    – lauko tualetas

  • Komentarai išjungti - N
  • M

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Macnos – stiprus (apie skystį)
    Mačītė – tikti
    Madaloutė – maišyti, makaluoti (Kair)
    Madaraila – nevisprotis, šalaputris (Šts)
    Madars –
    skystas purvas (Kv)
    Madaruotė –
    1) bet kaip dirbti, knebinėti (S. Dauk.), 2) mojuoti, mataruoti (KlvrŽ)
    Madlavuotė – 
    mėginti (Yl)
    Magliavuotė
    − lyginti, minkštinti audinius
    Magnasoks – magnetukas
    Maigos – linkęs į miegą
    Mainiuotė – mainyti, kaitalioti
    Maituotė – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti
    Maituotėis – darkytis, maivytis, išdykauti
    Maiva – 1) klampynė (Krkl, Kv), 2) pamaiva (Vkš)
    Majednos – keistas
    (Už)Makaliuote – prisiliuobti
    Maliavuonė – 1) dažymas (S. Dauk.), 2) paveikslas (Sd, Šll)
    Maliavuotė – piešti
    Maliavuoks – piešinys
    Makabards − 1) bakenbardas, žandena (Vdk), 2) gaidžio ar vištos pakarūklas (Krž)
    Makačas − nerimtas, nepastovus žmogus (Rs)
    Makačiuolītė − nedailiai grūsti, trinti
    Makačiuols − nedailus, prastesnis grūstuvas
    Makadrila − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas (Kal)
    Makaižis − ragaišis (Tv)
    Makalaila − plepys, tauškalas, tauza (Skd, Ms)
    Makalaks – nerimtas žmogus, pliuškis (Rs)
    Makaleika − nerimtas žmogus, makalas (Krtn, Up)
    Makalis − nerimtas, labai judrus žmogus
    Makalpranė − kas daug ir tuščiai šneka, makalas
    Makals – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys
    Makaraila − judrus, gyvas žmogus, makalas
    Makarninks − sukčius, makleris (Brs)
    Makars – 1) nerimtas žmogus, makalis, pliuškis (Dr, Krš), 2) įrankis virvėms sukti (Dr)
    Makasīnė
    − purvynas, klampynėv (Pln, Als)
    Makasītė – 1) po purvus braidyti, klampoti (Kv, Grg), 2) mindyti, drembti, maknoti (Slnt, Krš)
    Makatačas − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis
    Makaterna − 1) galva, snukis, makaulė (Krt, Plt), 2) plepys, zaunius (Grg, Sd)
    Makietė − bristi, makoti
    Makintė − kimšti, grūsti, brukti
    Makliavuotė – neteisingai elgtis, sukti, apgaudinėti, meluoti (Pol., Skr)
    Makliorstva
    – apgaudinėjimas, sukčiavimas (Pol., Dr)
    Makmalis – niekus kalbantis žmogus, plepys (menk., Kl)
    Makniauka
    – maišiukas, piniginė
    Maknītė − minti, mindžioti, trypti
    Maks – 1) odinis maišelis, kapšelis (tabakui, pinigams) (Žd, Ggr), 2) sėklos makštis (Šts), 3) tinklo uodega, kulys (Plt)
    Maktīngs – galingas, stiprus, tinkamas
    Makuldėjė − supliuškusi, sudribusi kepurė (perk. KlvrŽ)
    Makulis − ryšuliukas (Slnt, Bržr)
    Makultė − su galva grūsti, maigyti (KlvrŽ)
    Makūza − prasta trobelė (Pln)
    Makūzninks − kas makūzoje gyvena, trobelninkas (Lk)
    Maleklis – medinis įrankis, grūdeklis aguonoms, kanapėms ir pan. grūsti, trinti (Ms, Slnt)
    Maliavuoks
    – piešinys
    Maliavuotė – Pol. Grg, Skr 1) tepti dažais, dažyti, 2) piešti dažais, tapyti
    Malinīčė – kas visur landžioja, vaikščioja (Skr) 
    Maliuorios
    – dažytojas
    Malka – krūva
    Manavuotė – apgaudinėti, monyti (Skr, Up)
    Mandravuotė – 
    gudrauti (Als, Vkš)
    Mangalis –
    1) mogliai, brūžkos (Krg, Skr), 2) grūstuvas (Krtn), 3) toks medinis pagalys, pririšamas karvėms ar kiaulėms prie kaklo, kad nešoktų per tvorą (Kl), 4) mirkalas prie košės (Nt)
    Mangītėis
    – nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis
    Manīts − keistas
    Mankasīti – klampoti, makoti, makasyti, bristi (Tl, Lž)
    Manta
    – 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė
    Manuoklē akiniai
    Marčelga – maršalka
    Markna – šlapias audėklas
    Marmalīnė − prastas viralas
    Marmūzė – veidas
    Marškuons – lininis audeklas
    Marūdī – kvaršinti (Brs)
    Marūdnus – nespartus, gaišlus (Mžk, Vkš)
    Maseklis – apgavikas, melagis (Plt)
    Masts
    – 1 m ilgio matavimo strypelis
    Mašinavuotė – separuoti
    Matars – 1) prietaisas virvėms vyti, pančiams sukti, sukynė, leketas (Plt, Pln), 2) prietaisas siūlams suvyti, reketis, krijelis (Yl)
    Materijuols – medžiaga, materija, materialas (Skd, Skr)
    Matītėis – matyt
    Matuonītė – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“
    Mauds – meldas
    Maujuotė – ieškant graibyti
    Maukna − stora medžio žievė, luobas, malkna (Krkl, Klvrž)
    Mauks – gurkšnis
    Mazginīs – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvičių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukščius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.
    Mazgočioutė – eiti be reikalo, vilktis (Skr)
    Mažīntinis – mažybinis
    Mažkuo − beveik, mažne
    Mažne – beveik, vos
    Mažutka − moteriška palaidinė
    Mēcos – paršiukas
    Medarnė − malkinė (Tl, Varn)
    Medė – miškas, giria
    Medega – medžiaga
    Mediēs – medžiotojas
    Medīnčios − medžiotojas
    Medinīčė – medžiams laikyti pašiūrė, malkinė (Yl, Pln)
    Medinīnčė
    – malkinė
    Medininks – 1) malkinė (Pkl, Yl), 2) eigulys (Vkš, Lž, Šts), 2) miško, medžių pirklys (Grg)
    Medlijas − miške gyvenantis, miškinis
    Medsargis − miško sargas, eigulys
    Medsiedē – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esančių gyventojų sodyba, viensėdis
    Megažiuotė – maivytis (Škn)
    Mėgla – rūkas
    Mėiga – aruodas, līsvė
    Mėigrūgtis – miegalius (menk.)
    Meilītė – norėti, geisti, pageidauti
    Meistarnė – dirbtuvės (Pol., Kl)
    Mėits – kuolas, baslys
    Mėklas − kietas
    Melnīnks – malūnininkas
    Memeklis – kas kalbėdamas užsikerta, mikčioja, mikčius (Pln, Skr)
    Meteklis –
    vyras, gyvenantis su svetima žmona (Škn)
    Mėnavuotė – minėti
    Mėntė – kaplys
    Mentis – irklas
    Mėnturis – grūstuvas
    Mėrkals – padažas
    Mėslė – mintis
    Mėslītė – galvoti, manyti
    Meškinīčė – meškų tvartas, narvas (Grk)
    Metavuonė
    – atgaila (Pol., Krkl)
    Metavuotėis – atgailauti, gailėtis (Pol., S. Dauk., Erž)
    Metinīs
    − tinklas iš dviejų sujungtų bučių
    Mėtrautė − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
    Mėtrē – staigiai, greitai
    Metūgė – vienerių metų medžio ūgis
    Mėzerėjė – vargšas
    Miečiuotė − mėtyti
    Miega – aruodas
    Mielėns – mėlynas
    Mierkavuonė – nurodymas, tvarkymas (Pol., Vvr)
    Mierkavuotė – Pol. 1) įsakyti, patvarkyti (Vvr), 2) žadėti, ketinti, taikytis (Kal, Vkš)
    Miērs –
    saiks, saikingoms
    Mieru
    – tinka (dydis)
    Mieroutė − matuoti
    Mietliuotė – mėtyti
    Mietmuša – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys
    Miežainis − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis
    Migom – 1) staigiai, 2) tuoj pat
    Mīlā − mielai
    Mīlintė – teikti pasitenkinimą, maloninti
    Milmintė – vilioti ką nors su apgaulėmis
    Minavuonė – atminimas (Pol., S. Dauk.)
    Minavuotė – 1) minėti (Pol., S. Dauk., Skd), 2) žymėti, rodyti (S. Dauk.)
    Mînda
    − minama ir džiovinama plaktinių durpių masė
    Mindrė – nendrė
    Mineklis – pakoja, pamina (Šts)
    Minkîtuvis
    – duonkubilis
    Mīnklė – tešla, mįslė
    Mitravuotėis – stengtis vikriai, greitai ką daryti, vikruotis (Skd)
    Mizernus
    – menkas, skurdus (pol., Skr)
    Mogtė – geisti, rujoti apie gyvulį
    Moliūks − žaizda, guzas
    Mondros – gudrus, judrus, įžulus
    Mondroms − gudrumas
    Mondros − gudrus
    Moskols – raumuo
    Mousas – pelėsių plėvelė
    Mozūrs – 1) molinė duonkepė krosnis (Šts), 2) mozūrų etninės grupės žmogus (S. Dauk.)
    Mulksnuotė – stovėti be prasmės
    Mūčī(in)tė – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti
    Muklis – nemandagus žmogus, liurbis (Rs)
    Muntulīs
    – mutulas
    Muolėjė − molio žemė, molynė
    Muolėks – mažas šviesus debesis (Ggr)
    Muostėis –
    lenktis, tiestis (Grg)
    Muostelė
    – tepalas
    Muostis – viena iš keturių kortų grupių (Grk, Skr)
    Muotis
    − verstis, manytis
    Muotrėška A (daiktavardis) – moteris
    Muotrėšk/s, -a B (būdvardis) – moterišk/as, -a
    Murgla − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus
    Mūris – 1) krosnis valgiui virti; viryklė su įmūrytu dideliu katilu jovalui virti (Skd, Kl), 2) išmūryta vieta prie duonkepės atsisėsti arba kam pasidėti (Brs, Lž), 3) katilas, įmūrytas krosnyje, vartojamas skalbiniams virinti arba kiaulėms ėdalą virti (Šv, Yl), 4) ledų krūva, ledų siena, bangų suvaryta jūros pakraštyje (Šts, Plng)
    Mūsā − pelėsiai
    Mūsuojā − pelėsių plėvelė
    Mušeklis – 1) įrankis linų galvutėms nukulti (Tl), 2) prietaisas musėms mušti (Kl), 3) prietaisas būgnui mušti (Akm), 4) indas su įtaisymu sviestui mušti (Brs)
    Mušeklis –
    kas mėgsta muštis, mušeika (Kl, Pgr)
    Mūravuonė – mūrijimas (Pol., Šll)
    Murdītė – kišti, grūsti
    Murgluotė – smulkiai lynoti, dulksnoti
    Mustās (tēp pat musėntās, musiet) – tikriausiai
    Mutols – gumulas, tumulas, gniutulas
    Muturtė – muturiuoti

  • Komentarai išjungti - M
  • K

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
    Kabanaks –
    meškerės kabliukas (Varn)
    Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
    Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
    Kabašintė – 
    raginti, žadinti (Skr)
    Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
    Kabažiuotėis – 
    baigtis, stipti (Grg)
    Kabėnuots
    – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
    Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
    Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
    Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
    Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
    Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
    Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
    Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
    Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
    Kaimė – jėga (Pln, Šv)
    Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
    Kaislauti – norėti (Brs)
    Kaisra – karštas oras (Tv)
    Kaiša –
    oblius (Rt, Tv)
    Kaišeklis –
    bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
    Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
    Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
    Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
    Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
    Kakalinis
    – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
    Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
    Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
    Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
    Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
    Kalaišės – kelnės (Vdk)
    Kalamašā – numinti batai
    Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
    Kalamps – 
    didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
    Kalams
    – ajeras (Vok., Šlu)
    Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
    Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
    Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
    Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
    Kalībkaklis – 
    ilgu kaklu (Šts)
    Kalībs
    – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
    Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
    Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
    Kalioutė –
    remti (Varn)
    Kalīzavuotė – 
    pajuokti, pašiepti (Skr)
    Kalps –
    tarnas (Lat., S. Dauk.)
    Kalsts – 
    paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
    Kaltalis – 
    plaktukas dalgiui plakti (Kv)
    Kaltietė – 
    kietėti, džiūti (Šts)
    Kaltūns
    − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
    Kalūbī – mušti (Krš)
    Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
    Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
    Kalumbris – 
    sustingėlis (Yl)
    Kalvarats
    – verpimo ratelis (Plt, Pln)
    Kamašī – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
    Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
    Kampa – 
    rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
    Kampars –
    kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
    Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
    Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
    Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
    Kandabītė – mušti (Ms)
    Kandlus – 
    nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
    Kanduols
    – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
    Kaneršī – draskyti (Kair)
    Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
    Kanka – 
    pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
    Kankaliavuotė – 
    kalkuliuoti (Plt, Slnt)
    Kankars –
    aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
    Kankuols –
    kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
    Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
    Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
    Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
    Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
    Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
    Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
    Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
    Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
    Kapčios
    – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
    Kapelčioks – griežikas
    Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
    Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
    Kapinietė –
    kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
    Kapintė – 
    aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
    Kapītėis – 
    gvieštis, godėtis (Vkš)
    Kaplis
    – kauptukas
    Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
    Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
    Kapuočius
    – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
    Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
    Kapuoklis – vedega (Lc)
    Kapuons – 
    peilis mėsai kapoti (Brs)
    Karabalda
    − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
    Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
    Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
    Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
    Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
    Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
    Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
    Karaktuorios – charakteris
    Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
    Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
    Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
    Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
    Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
    Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
    Karklės
    − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
    Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
    Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
    Karkluba –
    mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
    Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
    Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
    Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
    Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
    Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
    Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
    Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
    Karsetka – garbana (Grk)
    Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
    Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
    Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
    Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
    Karuonė
    – bausmė
    Karužos – vėliavininkas
    Karvazas – karvapilvis (Tl)
    Kasinalis – 
    nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
    Kastė –
    dėžė, skrynia (Vok., Žd)
    Kastinis
    – vieškelis
    Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
    Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
    Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
    Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
    Kašierīteis – lepintis, išdykauti
    Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
    Kaštītėis – daryti išlaidas
    Kaštoutė – kainuoti
    Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
    Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
    Katmergė − paauglė
    Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
    Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
    Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
    Kaulītė
    – reikalauti
    Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
    Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
    Kavalda
    – kūjis
    Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
    Kavuonės – slėpynės
    Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
    Kavuotėis – slėptis
    Kazėlā − gegnės
    Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

    Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
    Keblastis –
    keblumas, nepatogumas (Vkš)
    Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
    Kėblės
    − kojūkai
    Kėik – kiek, kaip
    Keikals – keiksmas (Skd)
    Keikazas – keiksmininkas (Užv)
    Keipietė
    – silpnai jaustis, merdėti
    Kėisalis – kelmas
    Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
    Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
    Kėits – kietas, tvirtas
    Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
    Kekta – 1) būrys, 2) krūva
    Keliau – keliese
    Keliuom – kurią valandą
    Kelplustu – greitai, skubomis
    Kemars – gabalas (Skr)
    Kemieklis –
    baidyklė (KlvrŽ)
    Kenis
    − sakuotas medis
    Kenklės − kinkos
    Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
    Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
    Kerapiežos
    – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
    Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
    Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
    Kerdžius
    – piemuo
    Kerė − ratelio dalis, ropė
    Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
    Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
    Kernazas –
    peštukas (Erž)
    Kernazītė –
    smarkiai valgyti, ryti (Šv)
    Kernė
    − indas sviestui mušti
    Kernuotėis – terliotis
    Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
    Kerteklė – vedega
    Kertie – kampas
    Kertuots – keturkampis (Krš)
    Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
    Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
    Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
    Kēsīns – kemsynas
    Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
    Kēsouts − kemsuotas
    Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
    Kėška − kinka (Brs, Vvr)
    Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
    Ketvergs – ketvirtadienis
    Ketvėrtainėšks – keturkampis
    Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

    Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
    Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
    Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
    Kiaurā − nuolatos, pastoviai
    Kiaušis – paukščio kiaušinis
    Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
    Kibiklis –
    įtaisas pančiams vyti (Vkš)
    Kibīklis –
    prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
    Kibitka – 
    Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
    Kielis – 
    apatinė laivo dalis (Plng)
    Kieliuotė – 
    kilnoti (Vkš)
    Kikilarnė – 
    mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
    Kīla
    – pilvo išvarža
    Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
    Kilbasas –
    Sl. dešra (Vkš, Skd)
    Kinis
    – migis, lizdas
    Kinkīmā − pakinktai
    Kiežas – lydytas tepamas sūris
    Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
    Kipis
    − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
    Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
    Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
    Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
    Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
    Kiuocis – krepšys
    Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
    Kiuošis – 
    paliegėlis (Kal)
    Kiūtėntė
    – lėtai eiti, slinkti
    Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
    Kiūzurelis − kamuoliukas
    Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
    Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

    Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
    Klampasītė –
    klampoti, trempti (Škn)
    Klamuočītė –
    versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
    Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
    Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
    Klapčius
     – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
    Klapats – vargas, rūpestis, bėda
    Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
    Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
    Kleckā
    – cepelinai
    Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
    Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
    Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
    Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
    Klederkuojis – raišakojis (Varn)
    Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
    Kleidė – suknia
    Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
    Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

    Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
    Kleištė − raišti, kreivai minti einant
    Klepčē – spąstai
    Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
    Kleptarē – upe plukdoma mediena
    Klermaks – ragaišis (Varn)
    Kliamberis
    – senovinė dūrų rankena
    Kliauda − yda, trūkumas, defektas
    Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
    Kliebis
    – glėbys
    Kliens – lieknas, plonas, tęvas
    Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
    Klišis – kurio kreivos kojos
    Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
    Kliunkietė – kliukėti
    Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
    Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
    Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
    Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
    Kliuosos − lempos gaubtas
    Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
    Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
    Kloika – ištižėlis
    Klucgalis – rąstagalys (Skd)
    Klukšnis
    – gurkšnis
    Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
    Klumuočius – vertėjas (Vvr)
    Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
    Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
    Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
    Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
    Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
    Klusas
    − apykurtis, kurčias

    Knabeklis – vąšelis (Tl)
    Knaibasītė –
    pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
    Knakietė
    – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
    Knakis − kas pro nosį šneka
    Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
    Knarkazas –
    1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
    Knebeklis –
    1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
    Kneibasīti –
    prastai dirbti (Škn)
    Kneibastis –
    painus, knebus darbas (Skr)
    Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
    Knėpsūgės – replės gnybti
    Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
    Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
    Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
    Kninga
    – knyga
    Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
    Knipīzeris
    − pajuokos žodis
    Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
    Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
    Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

    Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
    Kodalis – lauknešėlis
    Koiks – raukšlė (Jrb)
    Koisis – uodas
    Koknė – krosnis
    Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
    Kolīta − piniginė, kapšelis
    Koliuotė − keikti, koneveikti
    Koncesėjė – autobusas (?)
    Konduolie (-s) – branduolys
    Konkuols – kukulis
    Kontėns – patenkintas
    Konteplės – šliurės
    Konvalėjė – pakalnutė
    Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
    Kopstis – krūva
    Kōrėns – kalakutas
    Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
    Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
    Korulīs – bičių spiečius
    Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
    Koskelė – skarelė
    Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
    Kôupka
    − taurė

    Kramė – makaulė, galva
    Krams – šašas, spuogas
    Kraliks – triušis
    Kramentė – uiti, barti (Vvr)
    Kramtė – aptekti kramais, šašti
    Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
    Kranta − krantas; briauna, kraštas
    Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
    Krasė
    − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
    Kraučios – siuvėjas
    Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
    Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
    Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
    Kreiktė
    – skleisti
    Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
    Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
    Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
    Krėklis
    − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
    Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
    Krėngē – bėdos, išgyvenimai
    Kresnas – spirgai
    Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
    Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
    Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
    Krėžis – krepšis
    Kriaučios – batsiūvys
    Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
    Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
    Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
    Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
    Krieslos – kėdė
    Kringelis – riestainis
    Kriokē – ramentai
    Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
    Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
    Kriūktėsunkiai dirbti
    Kriūns – 
    prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
    Kriuogis
    − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
    Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
    Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
    Kriuoktė – verkti
    Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
    Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
    Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
    Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
    Krividītė − skriausti
    Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
    Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
    Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
    Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
    Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
    Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
    Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
    Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
    Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
    Kročautė – vagiliauti, vaginėti
    Kročos − vagilius, sukčius
    Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
    Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
    Krūgs –
    1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
    Krumslīs – grumstas
    Krupis – rupūžė
    Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
    Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
    Kruoms
    − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
    Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
    Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
    Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
    Kruosnė − akmenų krūva
    Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
    Krūpštintė
    palengva, nerangiai eiti, kėblinti
    Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
    Krūzos
    – puodelis

    Kudliets − kotletas
    Kudultė – kratyti, purtyti
    Kūdsliesas
    Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
    Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
    Kuisis
    – uodas
    Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
    Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
    Kūjakalis – priekalas (Bržr)
    Kūjatis
    – plaktukas
    Kukuorios – virėjas
    Kukštis – nedidelė kupeta
    Kūlėbėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
    Kuleklis –
    1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
    Kulėks –
    1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
    Kūlėn/is, -ė – akmeninis
    Kūliens – balžienas
    Kūlīns
    akmenynas
    Kūlis
    – akmuo
    Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
    Kulkštėns
    kulkšnis
    Kuluoks − kumštis
    Kūma – krikštamotė
    Kūmėns – krikštatėvis
    Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
    Kunkentė – 
    nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
    Kunksietė – 
    rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
    Kuočabrėkė –
    dengtas (su būda) brikas (Žd)
    Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
    Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
    Kuobėnīs – kabliukas
    Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
    Kuojena
    − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
    Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
    Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
    Kuoklī – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
    Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
    Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
    Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
    Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
    Kuoktos – nesmagus, bjaurus
    Kuolītė – girti
    Kuoroltė – pakabintam svyruoti
    Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
    Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
    Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
    Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
    Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
    Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
    Kuoštuvis – skuduras indams plauti
    Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
    Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
    Kupčios – pirklys, prekybininkas
    Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
    Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
    Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
    Kureklis
    − žarsteklis
    Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
    Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
    Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
    Kūrmalis – nenaudėlis
    Kurtinīs – džiovykla jaujoje
    Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
    Kustietė − drebėti, virpėti
    Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
    Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
    Kuškis – kuokštas, pluoštas
    Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
    Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
    Kutavuotė – gailėtis
    Kūtė – tvartas, kluonas
    Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
    Kutuosas − kutas
    Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
    Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
    Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
    Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
    Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
    Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
    Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
    Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
    Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
    Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

    Kvāčės – gaudynės
    Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
    Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
    Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
    Kvanka –
    netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
    Kvankals –
    senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
    Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
    Kvasas –
    Rus. gira (Slnt, Trš)
    Kvatars –
    iškyšulys (Šlu)
    Kvatera
    − nuoma
    Kvaterants
    − nuominininkas
    Kvīnā
    (dgs.) – kmynai
    Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
    Kvartūgs – prijuostė
    Kvietka – gėlė

  • Komentarai išjungti - K
  • I, Ī

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Ībakuotė − 1) įsigalėti, įsisenėti (Kv, Grg), 2) įprasti (Lkv)

    Īdautė − ieškoti ydų, priekabių (Šts)
    Īdavėks – skundėjas (Šts)
    Īdėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
    Iduomautėis (kou) – domėtis (kuo)
    Īduotėis − ydų, priekabių ieškoti

    Iedintė – varginti, kamuoti (Plng)
    Iekeliuotė –
    1) šukuoti linus (Brs), 2) braižyti, stumdyti, gnaibyti (Yl)
    Ieninīnkā − ieninis, vienkinkis vežimas; kiekis, vežamas tokiu vežimu

    Īgadavuotė – įtikti (Skd)

    Īkačiultė – įkamuoti, įvarginti (Šts, KlvrŽ)
    Īkibeklis – ranktūris, šalinė, turėklai (End)
    Ikīps
    – skersas, įstrižas
    Ikriestė – įtręšti, apdaužyti
    Īkščiuotė − žvygauti (Šts)

    Īladagtis − pypkei prarakti įrankis (Ggr)
    Īlėns − smailus (Grg, Klp)
    Ilgoutė − akėti išilgai arimo viena kryptimi
    Īlintė − smailinti (Grg)
    Īlītė − urbinti; kutenti, kutelioti (KlvrŽ)

    Imbliuotė − 1) iminėti, 2) vagiliauti
    Imeigtė – galėti, sugebėti

    Īnars – 1) kas įneriama, įmezgama mezgant (Šts, Ggr), 2) botagui įnerti virvutė, rišama prie botkočio, panaralas, panaras, panerklas (Pln)
    Īnautė
    − 1) verkti, vaipytis, stenėti (Vvr, Prk), 2) juokus daryti, darkytis, žaisti (Klp)
    Īnumis – 
    žmogus, neturintis nuosavos pastogės ir gyvenantis pas svetimus
    Īnoms
    − tikrumas
    Īns − tikras, gūdnas (S. Dauk.)
    Ingarts – šunies apinasris (Varn)
    Ingis
    − tinginys
    Ingtė − 1) plikti, šertis, 2) skursti, smukti
    Intvara − irklo rankena, kas nors, kur nors pritvirtinta

    Īpėlā − patalų vidinis maišas, į kurį supilamos plunksnos

    Īrabietė – 1) įkristi, įpulti (Krž), 2) įvažiuoti traškant (Žr)
    Īrarietė – 1) įvažiuoti, įdardėti (KlvrŽ), 2) įsibrauti, įsilaužti (Krt)
    Īrarintė – kiek priteršti (Šts)
    Īrembietė
    suaugti, subręsti (Škn)
    Irinkē
    aplinkui
    Īrunguloutė
    įridenti, sunkiai įkelti (Dr)

    Īsaks – 1) iškalbingumas, įsaka (Šts), 2) pasakymas (Vvr)
    Īsėkarabītė
    − įlipti, įsikartė (Als)
    Īsėkišdintė − įkliūti (Grg, Šts)
    Isėveizietė – įsižiūrėti, pamatyti
    Īsiraškažītė – įsidūkti, įsisiausti (Rs)
    Isitiemītė
    – įsidėmėti
    Īsižaimuotė – 1) įsismaginti išdaigauti, įsisiausti (S. Dauk.), 2) įsipainioti, įsinarplioti (KlvrŽ)
    Īstabus – nuostabus, nepaprastas, įdomus (S. Dauk., Slnt)
    Īstanga – pajėgumas, išgalė, išgalėjimas, įstengimas (Šv, Grg)
    Īstangings – turintis daug įstangos, stiprus, pajėgus (Grg)
    Istapītė − išalkti
    Īstingā1) be pertraukos (Vkš), 2) įsakmiai (Vkš)
    Īstrakals – įrankis, instrumentas (Mžk, Sd)
    Istralaks – prastas padargas, drabužis (Šts)
    Īsvala
    − spalių pridžiūvimas prie pluošto

    Išbagarioutė – išdaužyti (Skr)
    Išbagaroutė
    – 1) lazda išmušti, išbadyti (Skdv, Rs), 2) išvaryti (Rs)
    Išbakaroutė – 1) išbakštinti, išguiti (Krkl, Ll), 2) išbadyti, išbaksnoti (Ll)
    Išbakuotė
    – 1) išplūkti (Žd), 2) intr. išbristi, išklampoti (Kal)
    Išbergžtė
    − išleisti, išeikvoti, netekti (Krkl, Plt)
    Išbruokavuotė − atmesti
    Išbuočītė – atleisti, dovanoti (Kair)
    Iščirškintė
    − iškepti (Skd)
    Išdars – iškastruotas gyvulys, skapas (Kair, Up)
    Išdėla
    − išdilęs, susinešiojęs daiktas (pvz., dalgis, drabužis ir pan.)
    Išdundietė – išdūlėti, sutrešėti, išsidėvėti (Mžk, Šts)
    Išduovītė – išdalyti (Lnk, Šts)
    Išdužietė – sustambėti, pastorėti (Skdv)
    Išdvaktė – 1) iškvaišti, iškvailėti (Kair), 2) išdilti, išgverti, išsitampyti (Šl)
    Išdvasietė – išalkti, išbadėti (Užv)
    Išglėžtė − ištižti
    Išgviešielis − nuleidęs sparnus, nevalyvas
    Išimtėnė – išlaikymas, kurį užsirašydavo tėvai, atiduodami ūkį vaikams (Žd, Skd)
    Iškada – 1) žala (Pol.), 2) gaila
    Išlapačiuotė – 1) išeiti, kojomis tapsint (Kal), 2) išmindyti (Kal)
    Išliousoutė − išlaisvinti
    Išmadlavuotė – išgudrauti, iškombinuoti (Skd, Sd)
    Išmakazītė
    – išklampoti, ištrypti, išdrembti (Kal)
    Išmėslā – pramanos, niekai
    Išneikavuotė – išnaikinti (Krš)
    Išparcėlioutė
    – išparduoti
    Išpītė – ištežti, išbjurti
    Išpliorptė – visiems apsakyti slaptą dalyką
    Išplustavuotė – išeikvoti, išplustašyti (Vdk)
    Išpūstavuotė – 
    išeikvoti, išleisti (Kv)
    Išrabietė
    – išeiti rabant, brazdant (DūnŽ, Rdn)
    Išrailiuotė – išropti, išlipti (Ms, Plik)
    Išraitīms – vingiuotas ornamentas (Žeml)
    Išraitītė – 1) išvingiuoti, išvinguriuoti (Rdn, Vvr), 2) išvyti, išmesti (perk., Plng), 3) pakreipti, pasukti, iškombinuoti (Pvn), 4) išsirinkti (šnek., Šv, Krtn), 5) pratinginiauti (refl., Trk)
    Išrarietė – 1) su triukšmu iškristi, išpulti (Rt, KlvrŽ), 2) su bildesiu išvažiuoti, išdardėti (Kal, Kv)
    Išrarintė – 1) su triukšmu išgrūsti (Vvr), 2) išmurminti, išvirti (Dr)
    Išraškažītė – išlepinti (Vvr)
    Išr
    īdytė – išpenėti (Šts)
    Išrīzintė – įkyriai išprašyti (Lk)
    Išrīžintė – atkišti, priekin atstatyti (Šts)
    Išsirīdintė – išsibarti (Šts)
    Išstėptė − išalkti, peralkti
    Išsuskietė – sunykti, apskursti (Lk)
    Iššvičītė − išbarti, iškoneveikti (Pp)
    Ištarabanītė – išgabenti (Brs, Plt)
    Ištrivuotė − ištverti
    Išvapa – išvėpėlis, išsižiojėlis
    Išvėdruotė − išpūti, išgverti (Ms)

    Ītars – prietaras (S. Dauk.)
    Īteklis – upės ar ežero vingis; atsiauta, atsėdis (Sd, Ggr)

    Īvados – kurio galima daug suvalgyti, išgerti
    Ivairos – nevienodas, daugiareikšmis
    Ivairiesnis – keistesnis, savotiškas
    Īvals – 1) siaura odos juostelė, kalama aplink klumpę, 2)medžiagos juostelė, įsiuvama į siūlę stiprumui ir gražumui
    Iveizietė – pamatyti, įžiūrėti, matyti
    Īvelis − mažas arklys (Tv)
    Īžtė − dildyti, plėšti, drengti (Als)

  • Komentarai išjungti - I, Ī
  • 2017 m. lapkričio mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     12345
    6789101112
    13141516171819
    20212223242526
    27282930  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos