Lietuvoje tarmės nyksta. Miestuose ypač. Miestų žmonės, siekdami parodyti savo miesčionišką statusą, stengiasi kalbėti švaria nemužikiška bendrine kalba.

Deja, tokia vizija priėjo liepto galą. Miestuose jaunimas privalo turėti alternatyvią kalbą, kad išskirtų save nuo suaugusiųjų, nuo provincialų ir panašiai. Tačiau kaip save išskirti, jeigu nebekalbi tarmiškai ir net nenori pradėt? Lieka užsienio kalba.

Anglų kalba į lietuvių jaunimo kalbėseną veržiasi kaip virusas, o jam priešnodžių net nematyti. Jaunimas šiais laikais ima vartoti ne tik pavienius angliškus išsireiškimus, tačiau ir ištisas frazas, sakinius.

O taip atsitinka dėl to, kad Valstybė siekia, jog žmonės vartotų tik vienintelę oficialiąją kalbą. Deja, taip nebūna. Jeigu antrosios neoficialiosios butinės kalbos nebėra, imama vartoti užsienio kalba. Kas begali būti blogiau.

Šitokią tendenciją pastebėjau tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Žemaitijoje, pavyzdžiui, anglų kalbos proveržio familiarioje kalboje neteko girdėti. Todėl, kad piliečiai laisvai kalba tarmiškai ir jiems nebebūtina savo šnektos gardinti angliškomis frazėmis.

Įvaizdis toks, kad kalbėti nepopuliaru tampa ne tik tarmėmis, bet ir oficialiąja lietuvių kalba.

Nepasipiktinkit tokia nuostata, tačiau žemaičių bendrinės kalbos tarminis pamatas turėtų būti Mažeikių rajono šnektos. Būtent Sedos ir Tirkšlių zonos. Žiūrint į tai, kad bendrinei kalbai yra siūlomas šiaurės rytų žemaičių arealas.

Iš Alekso Girdenio knygos „Kalbotyros darbai“:

Šiaurės žemaitiu soskėrstīms ī 10 zuonu:

• Kretingėškē:
  • Darbienėškē (Darbienā, Grūšlaukis, Laukžemis, Lenkėmā, Palonga)
  • Kretingėškē (Kretingas ėr Jokūbava apīlinkės)
    • Tarpėnė terp kretingiškiu ėr plungiškiu (Kalnalis, Salontā)
  • Plungėškē (Plungė, Gintelėškė, Kulē, Notienā, Platelē, Beržuors, Stalgienā, Šateikē, Kartena)
  • Endriejavėškē (Endriejavs, Judrienā, Veivėržienā, Viežaitē)
  • Rėitavėškē (periferėjė) (Rėitavs ėr anuo apīlinkės)

• Telšėškē:
  • Telšėškē (periferėjė) (Telšē, Eigėrdē, Lauka Suoda, Vėišvienā, Žarienā)
    • Periferėjė telšėškēm (Janapuolė, Kaunatava, Loukė, Trīškē)
  • Sedėškē (Seda, Barstītē, Renavs, Žemaitiu Kalvarėjė, Žėdėkā, Ukrėnā, Plinkšē)
  • Tėrkšlėškē (Tėrkšlē, Pėivienā, Pėkelē, Žemalė)
    • Periferėjė tėrkšlėškēm (Leckava, Mažeikē, Laižova, Vėikšnē)
    • Tarpėnē terp telšiškiu, sediškiu ėr tėrkšliškiu (Alsiedē, Gadūnavs, Lėiplaukė, Medingienā, Nevarienā)
  • Skoudėškē (Skouds, Aleksandrėjė, Daukšē, Īlakē, Muosiedis, Šatės)
  • Akmenėškē (Akmenė, Alkėškē, Kėvīlē, Klīkuolē)
    • Periferėjė akmenėškēm (Papėlė, Vegerē)

Cėtouno: „Taigi telšiškiai nėra kalbinis telšiškių patarmės centras. Tikru šios patarmės branduoliu, matyt, laikytina Sedos zona, nes joje nuosekliausiai išlaikyti visi esminiai šios tarmės bruožai“.

Tabalā – šokiai
Tabalaks – nerimtas žmogus, vėjavaikis, padauža (Grk, Šlv)
Taga – taigi
Taiguotė – rūpestingai ką daryti, taikyti
Taislios – taisomo kelio ruožas
Taknuotė – mažais žingsniais greitai bėgti
Taksavuotė – pardavinėti (DūnŽ, End)
Takuotė – dažnai vaikščioti
Talaluška – nerimta daina
Talažīti – 1) niekus kalbėti, tauzyti, taukšti, plepėti (Up, Krš), 2) sunkiai klampojant eiti (Gršl, Brs)
Tamburka – vąšelis
Tanciavuotė – šokti (Pol., Lk, Mžk)
Tapšans (dapšans) – sofa, kušetė
Tapšos – ištižęs, nevykėlis
Tarabanītė – 1) nešti, vežti, gabenti (ppr. ką sunkų, nepatogų) (Plt, Brs), 2) varyti, danginti, grūsti (Skd)
Taragīns – tankumynas (Skdv, Kltn)
Tarakans – tarakonas (Lkv, Krš)
Taraknītė – nuolat barti, raginti, uiti (Lk)
Taralentė – griaudėti, dundėti (Up)
Taralīnė – kas daug plepa (Šts)
Taralioutė – 1) tarškėti, bildėti (Yl), 2) garsiai, tankiai kalbėti, plepėti, tarškėti (Yl, Prk), 3) trankiai dainuoti, rėkauti (KlvrŽ, Šts), 4) turkšti (Brs)
Taralioutė – raibti, žilpti, tavaruoti (Varn)
Taralis – kas greitai kalba, plepa, taraliuoja (Skdv, Šts)
Tarankis – 1) didelė apvali ar pusiau apvali pintinė pašarui nešti, kam susidėti, doklas (Plik, Dov), 2) dubenėlis ar puodukas (ppr. su rankena) ar šiaip koks indas (Skd, Sd)
Tarans – senovinis pabūklas tvirtovių sienoms, bokštams griauti (D. Dauk.)
Tararīnė – kas daug plepa, tararuoja (Kal)
Tarazīnė – šutienė (Šts)
Targavuotė – prekiauti, pardavinėti
Tarka – atitinkamai subadyta skarda šakniavaisiams smulkinti, trinti
Tarkavuonė – tarkuotų bulvių tešla (Pol., Užv)
Tarkavuotė – tarkuoti (Pol., Pln,Trk)
Tarmasīti – Brus., Pol. ginčytis, derėtis, lygtis (Plt)
Tarmazas – į kitus neatsižvelgiantis, vaidingas, priekabus žmogus (Prk, Kin)
Tarpėjės – mėnulio fazė tarp seno ir jauno (kai nematyti)
Tarpėks – tarpas tarp dviejų jaujos, daržinės galų
Tarprėitis – vieta tarp kelių; tarpukojis
Tasgatis – atseit, vadinasi, būtent
Tašks − pelkė, purvynas (Tv, Ggr)
Tat – tai; juk, gi
Tatā – tai, o tai, tai čia
Tatrāp − tokiu būdu (iš dviejų)
Taukėns − taukuotas
Tauzītė – šnekėti, pasakoti nesamones
Tavalis – kas nevikrus, lėtai dirba (šnek., Skdv)
Tavarns – prekinis (Brus., Vdk)
Tavuors – prekės

Tebuokerka – uždaroma plokščia dėžutė tabokai kišenėje nešiotis
Tėik – tiek, taip
Tėisiau − tiesiog, tiesiai
Tekarnė – tekinimo staklės (Vkš, Šv)
Tekėnis – ratas (automobilio, vežimo)
Tekėns – labai greitai, bėgdamas Apvals kāp tekėnis – Apvalus kaip ratas.
Tekība – tekėjimas, vedybos
Tekis − beragis, nekastruotas avinas
Tėktė – patikti
Teliavuonė – prastas piešinys, teplionė (Šauk)
Teliavuotė – 1) maišyti, minkyti (KlvrŽ), 2) tepti, terlioti (Vkš), 3) prastai piešti, teplioti (Šauk)
Teležītė – bristi giliu purvu, molyne
Teliega – 1) dviratis vežimukas šienui savimi vežti (KlvrŽ, Rnv), 2) vienratis vežimukas (Pln), 3) išeiginės rogės lentelinėmis gardelėmis (Jdr, Rt)
Teliūgs – riebus žmogus, gyvulys (Klm, Rs)
Terīžtėis – beje (Slnt, Šts)
Tevérnuotė – iš lėto kalbėti, pasakoti
Tēvgalis – plonasis galas (Vkš)
Tēvs – plonas

Tiešytė – guosti
Tīna − mušimas, lupimas
Tintaliuotė – kaboti, kabant judėti
Tintals – kas nukaręs, tintaluoja; tabalas
Tintė – ploninti dalgio ašmenis (galąsti), išplakti
Tīpsuotė – drybsoti, tysoti
Tīrā – durpynas, raistas
Tīrelē – dideli laukai, pievos, lygumos be medžių, krūmų
Tīsuoklis – 1) virkščia (Kv), 2) giedravalkis, aktįsis (Varn)
Tītars – 1) tiginys, dykūnas (Sd), 2) didelis, bet ištižęs (Ms, Sd), 3) kalakutas (Skd), 4) plikagalvis (S. Dauk.)

Tlumuočītė – aiškinti

Tonkē – dažnai
Toriou – pro čia
Torkštėis – pīlės torškas baluo – vandenin įkišusios snapą maigo dumblą ir ieško ko praryjamo
Toukart – tuomet, tuometin/is, -ė
Toužîg – vienu metu, kartu, drauge

Traka – padūkimas, pasiutimas
Trakalis – labai stiprus alus (Šts, Yl)
Trakinīs − trakimas
Traks – trakimas, siautimas, šėlas (Ms, Slnt)
Traks – 1) daržinės ar jaujos šalinės skyrius tarp dviejų sijų (Šauk), 2) apvadas, pakraštys (Plng)
Trakuotė – be reikalo puldinėti, šėliotis
Trakus – smarkus, trankantis
Trambalis – pasilinksminimas (menk., Up)
Trampasītė – trypti, mindžioti (Prk)
Trants– prastas
Trapazītė – braidžioti (Dr)
Traps – užkišimas, užtaisas
Trauklapis – gysluočio lapas
Tratintė – ką nors laužti
Trātvars – šaligatvis
Trėkuojis – katilas valgiui virti
Trezvas – blaivus (Sl.)
Triestėis – bėgiotis, lakstytis, rujotis (apie šunis)
Trinka – rąstgalys malkoms, skerdienai kapoti; kaladė
Trintėis – neišeiti, be reikalo būti (no, kuo če betrinīs, ēk nomėi)
Trinkals – skystis galvos plovimui
Trivirvis – 1) trijų virvių botagas, 2) suktas, apsukrus žmogus
Trubicos – žvejybinis tinklas
Tručīna – nuodai
Tručītė – nuodyti
Trūka – trūkumas
Trūktė – prieš verdand burokėlius kitame vandenyje virti
Truoba – gyvenamas namas
Truopītė – taikinti į ką nors šaudant
Truopnē – 1) tiksliai, taikliai,  2) kruopščiai, 3) tikrai,  4) patikimai, 5) tvirtai
Truopnos – 1) tikslus, 2) kruopštus, solidus, 3) patikimas
Truots − budė, galąstuvas

Tumsībė – tamsa
Tūravuotė – storais balsais pritarti dainuojant
Tūbā − veltiniai
Tūbėnės – kumštinės pirštinės
Tuklis – nutukėlis (Kal)
Tuma – tirštumas, tumumas (apie sriubą)
Tumė − tirštimai; sutirštėjęs skystimas
Tumietė – tirštėti, darytis tumiam
Tumus – tirštas, sutumėjęs
Tuora – tvora
Tūravuotė – instrumentu pritarti, antrinti (Pol., Kv, Tl)
Turbavuonė – nerimastis (S. Dauk.)
Turbavuotė – gaišinti, trukdyti, neduoti ramybės (Pol., Brus., S. Dauk.)
Tūtė – žindukas

Tvanka – karštas ir drėgnas, slopinantis oras, tvankumas (Rs, Škn)
Tvanka – 1) užtvanka (Ms, Vvr), 2) tvenkinys, kūdra (Rs, Yl) 

Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
Šabaldas − dgs. sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)
Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
Šabarā − menki, maži krūmai (Pvn)
Šabars – skaldyti smulkūs akmenėliai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
Šabavuotė − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, čebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
Šabždietė − čiužėti (S. Dauk.)
Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
Šakarns − kaulingas (Ll)
Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
Šakuočka – 1) įrankis velėninėms durpėms kasti (Krž), 2) žibinčius (Kltn)
Šalabans − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
Šalėp – šalia, greta (DūnŽ)
Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
Šalkas − mot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
Šalnas − širmas (Trk)
Šalnis − širmas galvijas (Trk)
Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
Šalnuojā – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
Šalteluoks − šaltokas (Lk)
Šamalā − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
Šamantinietė − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
Šamarlaks – žr. šarmalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srėbalas ar gėrimas, drumzlinas skystis (Jrb)
Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
Šampus − plūstamas (Prk)
Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
Šančius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
Šandrā − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
Šankla − perauda, šankala (Kal)
Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
Šapšintė − šlaminti (Rdn)
Šardasas – šerdesas (Lkv, Kltn)
Šarītė – nusirašyti
Šarkā – bulvių lupenos (perk., End)
Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
Šarmalaks – naminė degtinė (Ms, Sd)
Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
Šarpablis − šarpokas (Brs)
Šarpē – našiai, greitai
Šars – skuba, šora (Kv)
Šastītė − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
Šašietė − šnabždėti, čežėti (Vdk)
Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
Šašoulietė – pavėsis
Šatinginis − satininis (Šts)
Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
Šaučios – batsiuvys (Rt, Lk)
Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
Šavīklė − ližė (Pln, Rmč)

Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
Šebrugis − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
Šeimuons (šeimonts) – pečius (Vkš)
Šėininks – čiužinys
Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
Šėkšninis – iš odos
Šekštinis − turintis šekščius, su šekščiais (Sd)
Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
Šėlā − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
Šėlema − šiluma (DūnŽ)
Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis (Skd)
Šemenčios − vagišius (Trk)
Šemeris − palydovas (Plt)
Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
Šen − į čia, čia
Šenavuotė – Pol., Brus. 1) gerbti, mylėti (Vkš, Up), 2) laikyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
Šenjou − į čia, link šen (Vkš, Trk)
Šėnkuorka – smuklės padavėja
Šepgaudienė − apgavikė, sukčiuvienė (Žr)
Šepgaudīs − apgavikas, sukčius (Als)
Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
Šerianka − ašutinė (Lž)
Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
Šėrta – būrys
Šešnaks – česnakas (Yl, Slnt)
Šeštarnė – krumpliaratis (Kv, Lc)
Šėtā(s) – štai
Šetkavuotė – šiečkavoti (Trk, Vkš)
Šetuoklis − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)

Šiaučios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
Šiaugždā − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
Šiaugždalā − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
Šiaukšlē − šiūkai (Als)
Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
Šibrugis − keltas (Grg)
Šieks – žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė
Šiepalis – šėpelė (Jdr, Yl)
Šieps, šiepėlis – spinta
Šierė − šėrimas, liuoba
Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
Šiekšts(s) – šiukšlė
Šiepītė – skiepyti
Šiklis – vlg. kam maistas neina į kūną, kiaurbira (Tl)
Šīkoutė − smarkiai kasyti (DūnŽ)
Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
Šīlietė − kiek šilti (Nt)
Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
Šintėis − trintis, zulintis
Šiorkštā − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
Šiperis – sklendė
Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
Šiugžma − netikša
Šiugžmas – mot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
Šiulentė − trinti (Žr)
Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
Šiurkštā − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
Šiurmas − mot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
Šiuršietė − šiurėti, čežėti (Rs)
Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
Šīvė − plokščia lėkštė (Vok. dial., Žgč)
Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
Šižė − mušimas, pyla (Prk)
Šižintė – pykinti, erzinti
Šižtė − pykti, niršti

Škabarlietė − liesėti (Užv)
Škabarlioks − nususėlis (Užv)
Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
Škauragā − skalsės (Lk)
Škebė – 1) prasta kumelė (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
Škeberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinė (Škn)
Škeriebla – nerangus, nevikrus žmogus (Krš)
Škerpetka – puskojinė (Krkl, Erž)
Škībra − džiūsna (DūnŽ)
Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
Škiomietė − liesėti (Als)
Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pikčiurna (Yl)
Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
Škiutras − trumpas (Als)
Škondals – skandalas
Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
Škuobā, škuobelē – šonkauliai

Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
Šlaks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysčio) kiekis (Vkš, Kv)
Šlamas – 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai (KlvrŽ, Šts)
Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
Šlámbûmis − šlagbaumas
Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
Šlamštā − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
Šlamurkė − landynė (hibr., End)
Šlapa − sparčia žingine, nuožangiai (Šts)
Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
Šlapbrėda − brendant (Lk)
Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
Šlapūkė − kempinė (Varn)
Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
Šlavas − stagarai (Als, Šts)
Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
Šlebetka − prasta korta (Krš)
Šleidars − valkata (Lk)
Šleika – petneša
Šlejā − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
Šlėpa − kelvietė (Klp)
Šlėparē − pušiniai pabėgiai
Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
Šlepšnuotė − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
Šleverdoutė − šlubuoti
Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
Šliaukštė − mynioti (Prk)
Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
Šliedės – rogės
Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
Šlimavuotė – lyginti, dailinti griovio kraštus (Lž, Šlv)
Šlimings − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
Šlipsos – kaklaraištis
Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
Šliučkentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
Šliučkinietė − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
Šliučkis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
Šliuiža − vėpla (Pln)
Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
Šliukšnuotė − vilkti kojas, čiūžčioti (Lk)
Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
Šliūkštīnė − čiuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
Šliukštus − slidus (Ggr)
Šliūkštuoks – veržtuvas
Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
Šliūkuroutė − sunkiai varginančiai dirbti (Prk)
Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
Šliumpinietė − vaikščioti be tikslo (DūnŽ)
Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
Šliunkiets − dumblinas (Lk)
Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
Šliuopa − nevykėlis (Tl)
Šliuosos – gabalas
Šliuotė − 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
Šliupėns − girtas (Šts)
Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
Šlupšis − besotis (Šts)
Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
Šliupštoks – spaustuvai
Šliurėns − valkata (DūnŽ)
Šliurks − srautas (Žd)
Šliurkštā − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginančius darbus (Trk)
Šliurmā − kokios liekanos, šlamštas (End)
Šliurna − apsileidėlis (Šts)
Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
Šliurpliaukša − dargana (Lk)
Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)

Šmadaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo būdo (Vdk, Skr)
Šmadarīnė − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
, 2) trainiotis, šlaistytis (Užv)
Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
Šmakals – padažas
Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
Šmaravuotė − tepti (Mžk)
Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
Šmėks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmerlekioutė − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
Šmička − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
Šmičkiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
Šmidiris − padauža (Vvr)
Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
Šmigždintė − drožinėti (Krž)
Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmikernė − rūsys (End)
Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
Šmikščiuoti − kaišioti, kyščioti (Vvr)
Šmīkščiuotė − švysčioti (Skdv, Varn)
Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
Šmirkšlie − 1) čiurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
Šmižiuliautė − grobstyti, vagiliauti (Užv)
Šmokolis – verslas, prekyba
Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
Šmols – beragis (šmolā karvė)
Šmoltė – košė
Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
Šmūkščiuotė − kaišioti (Šts)
Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikščioti, landžioti (Vvr)
Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
Šmuorītė − gerti (Vkš)
Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
Šmuotās − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)

Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
Šnabždalā − prasti, su pelais rugiai (Šts)
Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
Šnapšė – degtinė
Šnarkščiuotė – tarpais šnarkšti
Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
Šnėblė – nosis
Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
Šnekis − plepys (Brs, Lc)
Šnerkštā − nešvarumai, puvenos (Ggr)
Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
Šnīpštuoks – veržtuvas
Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
Šniūravuotė – smarkiai dirbti, plušėti (Vvr)
Šniūrs – virvė
Šniuokšlās − smarkiai, čiurkšlėmis (Šts)
Šniuoptė − šniurti (Šts)
Šnopštulīs − dusulys (Trg)
Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)

Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
Šoklė − lingė (Trk)
Šolėnė – šulinys
Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
Šoplė – lentyna
Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
Šorā − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
Šorėnės − spyruoklinės akėčios, brižės (Klp)
Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
Šovelēs − greitai (Rt)

Špaklios − glaistas
Špaklioutė − glaistyti
Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
Špėkē – rato stipinai
Špėlga – žiogelis
Šperleks − pagurklis (Lk)
Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
Špīglīs − skiepas (Trš)
Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
Špikierios − tokia patalpa klėtyje
Špīkinė − spingsulė (Trk)
Špīkinietė − paslapčiomis ieškoti (Klp)
Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
Špikulā − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
Špīlioutė − žaisti (Prk)
Špilka − vinis (Vkš)
Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
Špīvuoks − apgavikas, sukčius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
Špogūtis − varnėniukas (Grg)
Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
Špukuliouts − taškuotas (Nt)
Špuolė − velenas (KlvrŽ)
Špuokinīčė – inkilas
Špuoks – varnėnas
Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
Špuosos – juokas, pokštas, išdaiga (Vok. spaβ)
Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
Špuris − papurgalvis (Skd)
Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)

Šriūbs – sraigtas
Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)

Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
Šteliavuotė – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)
Štėmpelis – metalinis kuolas
Štīvs – stiprus vyras
Štolps – stulpas
Štončka – kaspinas
Štramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
Štrekis − virvė

Šuika − niekniekis (Trk)
Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
Šūksnēs − greitai, smarkiai, sparčiai (Šts, Grg)
Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
Šumšuotėis − gaišti, čiupnotis (Šts)
Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis (Šts)
Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
Šunrajās – labai godžiai
Šuokalninks − šokėjas (Šts)
Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
Šuoklė – lingė (Trk)
Šuoloms − kaliausė (Krkl)
Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
Šuonis − mot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
Šurakietės − spyruoklinės akėčios, brižės (Krtn)
Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
Šutenas − kas sušutę (Šts)
Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
Šutvės − mainai (Mžk)
Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)

Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
Švadars − gabalas (Žgč, Pj)
Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
Švaksas – batų tepalas.
Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
Švamals − pusbernis (Rs)
Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
Švampaza − plepys (Grg)
Švampazīti – kalbėti niekus, taukšti, tauzyti (Lk)
Švampinietė − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
Švanks – sūkurys (End)
Švankuotė − devėti, nešioti (Trk)
Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
Švarnaks – gabalas (Kl)
Švarpautė − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
Švašva − duktė (Pln)
Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
Švičītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
Šviežuoks − naujokas (Trg)
Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
Švīkščiuotė − maišytis (Krš)
Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
Švikštītė − puošti (Trk)
Švīkštulīs − švykščiamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
Švimpa − vėjavaikis (Kal)
Švinītė − mušti (Šts)
Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
Švīpelis − pašaipa (Kltn)
Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
Šviptelietė − mestelėti (Plng)
Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
Švitkarklis − žilvitis (Lk)
Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
Švītruloutė − švytėti
Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

Nabags – vargšas
Nabaraks – 1) kas nusigyvenęs, nuskurdęs (Vkš), 2) gaišuolis (Sd)
Nabaštėks – lavonas
Nabažnē – nuolankiai
Nabstavuotė – nebepajėgti, nebebūti pajėg/iam, -iai
Načīrs – netyras
Nadrėbėzė – kojų nepavelkantis girtuoklis
Nagātka – medetka
Nagažis − susitraukęs, menkas gyvulys (menk.)
Nagažiuoteis – terliotis, knaisiotis, krapštinėtis
Naginietė − 1) krapštinėti, 2) iš lėto skabyti kotelius, paelius
Naglos – akiplėšiškas
Nagrads – Sl. 1) užmokestis, atlyginimas (Trg, Akm), 2) apdovanojimas (Mžk)
Naikis − šykštuolis
Nairintė – 1) eiti padelbus akis, žvalgytis; žvilgčioti iš paniūrų, dėbčioti, 2) daryti grimasas, vaipytis, kraipytis, 3) atidžiai stebėti, tykoti
Nairītėis − iš padilbų žvilgčioti, dairytis
Nākabis – 1) velnias, nelabasis, 2) nedorėlis, piktadarys
Nakabuitis − išdykėlis, nenaudėlis
Naravītėis – Pol. 1) rodyti užsispyrimą, nirtulį, nirtuliuoti (Lž), 2) aikštytis, užgaidauti, kaprizytis (Ms, Mžk)
Naravuotė – 1) pašiepti, juoktis iš ko (Trg), 2) erzinti (Skr, Up), 3) suvedžioti, apgaudinėti (Skr)
Narinīnks – kas atstato į vietą išnirusius sąnarius
Narnazas – narneklis (KlvrŽ, Ms)
Narnietė – 1) niurnėti, bambėti nepatenkintam (Krž, Kal), 2) kalbėti pro nosį, niauzgėti (Trg, Kv)
Nars – iš ašutų padaryta kilpa žuvims gaudyti (Šts)
Naržītėis − kraipytis, maivytis
Nasrā – 1) burna (Krš, Šts), 2) apvalūs ašmenys (Šts)
Našautė – nešioti, graibstyti (Šts)
Našībė − vikrumas, greitumas
Našus − 1) vikrus, greitas, 2) patogus
Našīsts − ilgai dėvimas
Našpietnos – nepėščias.
Našus – greitas, vikrus, eiklus (Krš, Plt)
Natavuotė – taikyti gaidą (Šll)
Navīna – naujiena
Navalnīnks – 1) belaisvis, 2) vergas
Navatnos − keistas (Pol., Vkš, Lž)
Neapvažu – šlykštu, nemalonu

Nedarbē − blogi darbai, eibės
Nedielės dėina – sekmadienis
Negalės − daugybė, begalė
Neganduotėis − 1) drovėtis, gėdytis, 2) bijotis, baimintis
Negont – nebent
Neiktė – 1) neigti, 2) varginti, kamuoti
Nejostiū: ėš nejostiū – staiga, nelauktai, kaip iš niekur nieko.
Nekankaris – kas nevedęs, viengungis (juok., Lž)
Neklausīngs – nepaklusnus
Nemėtės – neturėdamas kitos išeities, nesikęsdamas
Nènâu – nežinau (Tirkšlių šnektoje)
Nenūvaža − apsileidėlis
Nepaslinkšis – tinginys
Neprietis, neprietelės – priešas
Neprigulmībė – neprisitaikymas
Nepuostis – nelaimė, bėda (Sl., Plt, Up)
Nerštva − didelis įpykis, įniršis
Nėrtinis – megztinis
Nesang – nes
Neseinia – nepakanka, negana (Kal, Šts)
Nešėns − (su įnag.) nešdamasis
Nešliava – nešulys
Nešmenė – nešulys, našta
Neveiku – sunku, nepigu (S. Dauk., M. Val.)
Neveikus – kuris lėtai ką daro
Neviekšla − 1) menkas, prastai augantis žmogus, gyvulys ar augalas; nuskurdėlis, 2) apsileidėlis, ištižėlis
Neviežlībā – nemandagiai
Nezgada – Pol. nesantaika, nesutarimas, kivirčas

Nibrė – senoviškas juonimo vakarėlis, pasilinksminimas
Niekdielēs − lengvai, be didesnių pastangų
Niekdžiugis − kas niekais džiaugiasi
Niekorõu − nė pro kur
Niektauza − kas niekus kalba
Nikėnīnks − kas turi daug kaprizų, nikių
Nikis – kaprizas
Nikumet – niekada
Nitavuonė – sunituota vieta (Pol., Šll)
Niūktė –  1) ingzti, mykti (KlvrŽ, Mžk), 2) barti, uiti (Kair, Krš)

Noje − taip, žinoma (KlvrŽ, Vkš)
Noksenos – lenktynės (S. Dauk.)

Nubakuotė – nubristi, nuklampoti (Kal)
Nūbangas – nuobaigos, pabaigtuvės
Nučiežtė − nuvarginti (Dr)
Nučīns – įrankis, įnagis
Nučiukštė – peršlapti (Mžk)
Nudajītė – nužudyti (Rs)
Nudangintė – pavogti (Šts)
Nudarkačnītė – nuengti, nuplėšti (Skd)
Nudikuotė – nulupti (Skd)
Nudrapasīti – numindžioti, nutrypti (Užv)
Nudružtė – nustoti, paliaauti (Prk)
Nudūktė – nusikvėpti (Vkš, Užv)
Nudurdītė – numanyti, išmanyti (Ggr, Krt)
Nudžiuobtė – pavogti, nudžiauti (Užv)
Nukarabītė − numarinti (Skdv)
Nukuosietė – 1) kosint galą gauti, nusibaigti (Šts, Vkš), 2) pavogti, paglemžti (šnek., Yl)
Nūlaida – žemai nuleista stogo dalis
Nūlaidėnė – priestatas prie tvarto
Nulapačiuotė – 1) nueiti tapsint (Kal), 2) numinti (Kal)
Nūloba − lupena
Nulozgėns – susmukęs, apsileidęs
Numakliavuotė – prigauti, apgauti (Grk)
Nūmaris − numeris
Numavuotė – 1) prasti prie naujos vietos, prie namų (Šauk), 2) laikytis namie (Up)
Nūnā(s) – dabar, šiais laikais
Nuobažnos – paslaugus, dievotas
Nuočīna – įrankis
Nuognē – labai, nepaprastai, baisiai (šnek.)
Nuognos – labai didelis
Nuokamienos – pastebimai laibėjantis
Nuokirtuolis – 1) nukirsto medelio galas, kelmelis, 2) nukirstas medis
Nuoma – ko nors nuomojimas, atlyginimas už nuomą
Nuorintās – nors
Nuotis − mot. g. 1) nuotykis, įvykis (S. Dauk.), 2) noras, nusiteikimas (Štk), 3) skubus reikalas, bėda (Vkš)
Nuotnerīns − dilgelynas
Nuotrīnės, nuotnierės – dilgelės
Nuovartos – daugybė, gausybė
Nuovītė − kamuoti, varginti
Nuožangos – 1)greitai, sparčiai einantis, 2) greitas, našus darbe
Nupeiliavuotė – užbrūžekliu nugaląsti, nubrūžyti (Skd)
Nurabintė – nubrėžti, nubrozdinti (Lk, Krš)
Nurabtė – suskrebti, sukietėti (Ggr)
Nurailiuotė – nurėplioniti (Plt)
Nuraitītė – 1) nuvynioti, nulankstyti (Pln), 2) numirti, nusibaigti (šnek., Trk, Als)
Nurakaliuotė – iš lėto numegzti (Sd)
Nurambietė – suskursti, sukežėti (Lkv)
Nurapentuotė – nubėgti (Rt)
Nurarietė – 1) subildėti (Žr), 2) nuvažiuoti, nudardėti (KlvrŽ, Kal)
Nurarintė – 1) nubildinti, numesti (Slnt, Plt), 2) nuardyti, nuversti (Kal), 3) nubrozdinti, nudrėksti (Ggr, Plt), 4) nugnaibyti (KlvrŽ)
Nurempietė – iškirmgraužoti (Grg)
Nurīduotė – nutraukti inkaro virvę (Plng)
Nurīžtė – 1) nublankti, nudilti (Dr), 2) išnykti (perk., Dr)
Nusėdarītė – nusirengti
Nusėdoutė – nuvargti
Nusėmardavuotė − nuvargti, nusikankinti
Nusėšastītė − nusigyventi (Šts)
Nusėšamītė − nusikirpti (Sd)
Nusėšmaravuotė − nusitepti (Mžk)
Nusėšneigtė − nuskursti, nusigyventi (Šts)
Nusišmaravuotė – nusitepti (Mžk)
Nuspindietė − numirti, nusibaigti, nudvėsti (perk., Kl, Krtn)
Nūsproga – nusprogėlis, dvasna
Nušamterietė − nupjauti (Žd)
Nušaptė − pasišalinti, pranykti (Akm)
Nušlēžtė − nutrinti, išpurvinti (Tl)
Nušvičītė − nuvažiuoti, nudumti (Kal)
Nutarabanītė – 1) nugabenti (Skd, Brs), 2) nusidanginti, nusibelsti (Krš)
Nutaralioutė – 1) tarškant, bildant nuvažiuoti (Kal, Vkš), 2) tarškant, bildant nuriedėti, nukristi (Kal, Ms), 3) nevykusiai baigtis, nudardėti (perk., Šts)
Nuzībtė − nusilpti, pablogti (Ggr)
Nūžangastis – našumas, spartumas, nuožanga (Brs)
Nužleibtė – 1) pamatyti, pastebėti, įžiūrėti (Užv, Skd), 2) slapta nužiūrėti, nužvelgti (Rs, Erž, Šll), 3) numanyti, nutuokti (Brs, Varn, Krkl), 4) pavogti, nugvelbti (Krš, Trš)
Nūžninks – lauko tualetas

Macnos – stiprus (apie skystį)
Mačītė – tikti
Madaloutė – maišyti, makaluoti (Kair)
Madaraila – nevisprotis, šalaputris (Šts)
Madars – skystas purvas (Kv)
Madaruotė – 1) bet kaip dirbti, knebinėti (S. Dauk.), 2) mojuoti, mataruoti (KlvrŽ)
Madlavuotė – mėginti (Yl)
Magliavuotė − lyginti, minkštinti audinius
Magnasoks – magnetukas
Maigos – linkęs į miegą
Mainiuotė – mainyti, kaitalioti
Maituotė – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti
Maituotėis – darkytis, maivytis, išdykauti
Maiva – 1) klampynė (Krkl, Kv), 2) pamaiva (Vkš)
Majednos – keistas
(Už)Makaliuote – prisiliuobti
Maliavuonė – 1) dažymas (S. Dauk.), 2) paveikslas (Sd, Šll)
Maliavuotė – piešti
Maliavuoks – piešinys
Makabards − 1) bakenbardas, žandena (Vdk), 2) gaidžio ar vištos pakarūklas (Krž)
Makačas − nerimtas, nepastovus žmogus (Rs)
Makačiuolītė − nedailiai grūsti, trinti
Makačiuols − nedailus, prastesnis grūstuvas
Makadrila − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas (Kal)
Makaižis − ragaišis (Tv)
Makalaila − plepys, tauškalas, tauza (Skd, Ms)
Makalaks – nerimtas žmogus, pliuškis (Rs)
Makaleika − nerimtas žmogus, makalas (Krtn, Up)
Makalis − nerimtas, labai judrus žmogus
Makalpranė − kas daug ir tuščiai šneka, makalas
Makals – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys
Makaraila − judrus, gyvas žmogus, makalas
Makarninks − sukčius, makleris (Brs)
Makars – 1) nerimtas žmogus, makalis, pliuškis (Dr, Krš), 2) įrankis virvėms sukti (Dr)
Makasīnė − purvynas, klampynėv (Pln, Als)
Makasītė – 1) po purvus braidyti, klampoti (Kv, Grg), 2) mindyti, drembti, maknoti (Slnt, Krš)
Makatačas − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis
Makaterna − 1) galva, snukis, makaulė (Krt, Plt), 2) plepys, zaunius (Grg, Sd)
Makietė − bristi, makoti
Makintė − kimšti, grūsti, brukti
Makliavuotė – neteisingai elgtis, sukti, apgaudinėti, meluoti (Pol., Skr)
Makliorstva – apgaudinėjimas, sukčiavimas (Pol., Dr)
Makmalis – niekus kalbantis žmogus, plepys (menk., Kl)
Makniauka – maišiukas, piniginė
Maknītė − minti, mindžioti, trypti
Maks – 1) odinis maišelis, kapšelis (tabakui, pinigams) (Žd, Ggr), 2) sėklos makštis (Šts), 3) tinklo uodega, kulys (Plt)
Maktīngs – galingas, stiprus, tinkamas
Makuldėjė − supliuškusi, sudribusi kepurė (perk. KlvrŽ)
Makulis − ryšuliukas (Slnt, Bržr)
Makultė − su galva grūsti, maigyti (KlvrŽ)
Makūza − prasta trobelė (Pln)
Makūzninks − kas makūzoje gyvena, trobelninkas (Lk)
Maleklis – medinis įrankis, grūdeklis aguonoms, kanapėms ir pan. grūsti, trinti (Ms, Slnt)
Maliavuoks – piešinys
Maliavuotė – Pol. Grg, Skr 1) tepti dažais, dažyti, 2) piešti dažais, tapyti
Malinīčė – kas visur landžioja, vaikščioja (Skr) 
Maliuorios – dažytojas
Malka – krūva
Manavuotė – apgaudinėti, monyti (Skr, Up)
Mandravuotė – gudrauti (Als, Vkš)
Mangalis – 1) mogliai, brūžkos (Krg, Skr), 2) grūstuvas (Krtn), 3) toks medinis pagalys, pririšamas karvėms ar kiaulėms prie kaklo, kad nešoktų per tvorą (Kl), 4) mirkalas prie košės (Nt)
Mangītėis – nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis
Manīts − keistas
Mankasīti – klampoti, makoti, makasyti, bristi (Tl, Lž)
Manta – 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė
Manuoklē akiniai
Marčelga – maršalka
Markna – šlapias audėklas
Marmalīnė − prastas viralas
Marmūzė – veidas
Marškuons – lininis audeklas
Marūdītė – kvaršinti (Brs)
Marūdnus – nespartus, gaišlus (Mžk, Vkš)
Maseklis – apgavikas, melagis (Plt)
Masts – 1 m ilgio matavimo strypelis
Mašinavuotė – separuoti
Matars – 1) prietaisas virvėms vyti, pančiams sukti, sukynė, leketas (Plt, Pln), 2) prietaisas siūlams suvyti, reketis, krijelis (Yl)
Materijuols – medžiaga, materija, materialas (Skd, Skr)
Matītėis – matyt
Matuonītė – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“
Mauds – meldas
Maujuotė – ieškant graibyti
Maukna − stora medžio žievė, luobas, malkna (Krkl, Klvrž)
Mauks – gurkšnis
Mazginīs – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvičių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukščius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.
Mazgočioutė – eiti be reikalo, vilktis (Skr)
Mažīntinis – mažybinis
Mažkuo − beveik, mažne
Mažne – beveik, vos
Mažutka − moteriška palaidinė
Mēcos – paršiukas
Medarnė − malkinė (Tl, Varn)
Medė – miškas, giria
Medega – medžiaga
Mediēs – medžiotojas
Medīnčios − medžiotojas
Medinīčė – medžiams laikyti pašiūrė, malkinė (Yl, Pln)
Medinīnčė – malkinė
Medininks – 1) malkinė (Pkl, Yl), 2) eigulys (Vkš, Lž, Šts), 2) miško, medžių pirklys (Grg)
Medlijas − miške gyvenantis, miškinis
Medsargis − miško sargas, eigulys
Medsiedē – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esančių gyventojų sodyba, viensėdis
Megažiuotė – maivytis (Škn)
Mėgla – rūkas
Mėiga – aruodas, līsvė
Mėigrūgtis – miegalius (menk.)
Meilītė – norėti, geisti, pageidauti
Meistarnė – dirbtuvės (Pol., Kl)
Mėits – kuolas, baslys
Mėklas − kietas
Melnīnks – malūnininkas
Memeklis – kas kalbėdamas užsikerta, mikčioja, mikčius (Pln, Skr)
Meteklis – vyras, gyvenantis su svetima žmona (Škn)
Mėnavuotė – minėti
Mėntė – kaplys
Mentis – irklas
Mėnturis – grūstuvas
Mėrkals – padažas
Mėslė – mintis
Mėslītė – galvoti, manyti
Meškinīčė – meškų tvartas, narvas (Grk)
Metavuonė – atgaila (Pol., Krkl)
Metavuotėis – atgailauti, gailėtis (Pol., S. Dauk., Erž)
Metinīs − tinklas iš dviejų sujungtų bučių
Mėtrautė − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
Mėtrē – staigiai, greitai
Metūgė – vienerių metų medžio ūgis
Mėzerėjė – vargšas
Miečiuotė − mėtyti
Miega – aruodas
Mielėns – mėlynas
Mierkavuonė – nurodymas, tvarkymas (Pol., Vvr)
Mierkavuotė – Pol. 1) įsakyti, patvarkyti (Vvr), 2) žadėti, ketinti, taikytis (Kal, Vkš)
Miērs – saiks, saikingoms
Mieru – tinka (dydis)
Mieroutė − matuoti
Mietliuotė – mėtyti
Mietmuša – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys
Miežainis − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis
Migom – 1) staigiai, 2) tuoj pat
Mīlā − mielai
Mīlintė – teikti pasitenkinimą, maloninti
Milmintė – vilioti ką nors su apgaulėmis
Minavuonė – atminimas (Pol., S. Dauk.)
Minavuotė – 1) minėti (Pol., S. Dauk., Skd), 2) žymėti, rodyti (S. Dauk.)
Mînda − minama ir džiovinama plaktinių durpių masė
Mindrė – nendrė
Mineklis – pakoja, pamina (Šts)
Minkîtuvis – duonkubilis
Mīnklė – tešla, mįslė
Mitravuotėis – stengtis vikriai, greitai ką daryti, vikruotis (Skd)
Mizernus – menkas, skurdus (pol., Skr)
Mogtė – geisti, rujoti apie gyvulį
Moliūks − žaizda, guzas
Mondros – gudrus, judrus, įžulus
Mondroms − gudrumas
Mondros − gudrus
Moskols – raumuo
Mousas – pelėsių plėvelė
Mozūrs – 1) molinė duonkepė krosnis (Šts), 2) mozūrų etninės grupės žmogus (S. Dauk.)
Mulksnuotė – stovėti be prasmės
Mūčī(in)tė – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti
Muklis – nemandagus žmogus, liurbis (Rs)
Muntulīs – mutulas
Muolėjė − molio žemė, molynė
Muolėks – mažas šviesus debesis (Ggr)
Muostėis – lenktis, tiestis (Grg)
Muostelė – tepalas
Muostis – viena iš keturių kortų grupių (Grk, Skr)
Muotis − verstis, manytis
Muotrėška A (daiktavardis) – moteris
Muotrėšk/s, -a B (būdvardis) – moterišk/as, -a
Murgla − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus
Mūris – 1) krosnis valgiui virti; viryklė su įmūrytu dideliu katilu jovalui virti (Skd, Kl), 2) išmūryta vieta prie duonkepės atsisėsti arba kam pasidėti (Brs, Lž), 3) katilas, įmūrytas krosnyje, vartojamas skalbiniams virinti arba kiaulėms ėdalą virti (Šv, Yl), 4) ledų krūva, ledų siena, bangų suvaryta jūros pakraštyje (Šts, Plng)
Mūsā − pelėsiai
Mūsuojā − pelėsių plėvelė
Mušeklis – 1) įrankis linų galvutėms nukulti (Tl), 2) prietaisas musėms mušti (Kl), 3) prietaisas būgnui mušti (Akm), 4) indas su įtaisymu sviestui mušti (Brs)
Mušeklis – kas mėgsta muštis, mušeika (Kl, Pgr)
Mūravuonė – mūrijimas (Pol., Šll)
Murdītė – kišti, grūsti
Murgluotė – smulkiai lynoti, dulksnoti
Mustās (tēp pat musėntās, musiet) – tikriausiai
Mutols – gumulas, tumulas, gniutulas
Muturtė – muturiuoti

Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks – meškerės kabliukas (Varn)
Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
Kabašintė – raginti, žadinti (Skr)
Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
Kabažiuotėis – baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
Kaimė – jėga (Pln, Šv)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norėti (Brs)
Kaisra – karštas oras (Tv)
Kaiša – oblius (Rt, Tv)
Kaišeklis – bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
Kakalinis – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
Kalaišės – kelnės (Vdk)
Kalamašā – numinti batai
Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
Kalamps – didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams – ajeras (Vok., Šlu)
Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
Kalībkaklis – ilgu kaklu (Šts)
Kalībs – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
Kalioutė – remti (Varn)
Kalīzavuotė – pajuokti, pašiepti (Skr)
Kalps – tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – plaktukas dalgiui plakti (Kv)
Kaltietė – kietėti, džiūti (Šts)
Kaltūns − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
Kalūbītė – mušti (Krš)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – sustingėlis (Yl)
Kalvarats – verpimo ratelis (Plt, Pln)
Kamašītė – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
Kampars – kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
Kandabītė – mušti (Ms)
Kandlus – nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
Kaneršītė – draskyti (Kair)
Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
Kankaliavuotė – kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars – aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
Kankuols – kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
Kapčios – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
Kapelčioks – griežikas
Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
Kapinietė – kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
Kapintė – aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
Kapītėis – gvieštis, godėtis (Vkš)
Kaplis – kauptukas
Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
Kapuočius – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – peilis mėsai kapoti (Brs)
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
Karkluba – mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
Kastė – dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
Kaulītė – reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
Kavalda – kūjis
Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
Kavuonės – slėpynės
Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
Kavuotėis – slėptis
Kazėlā − gegnės
Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis – keblumas, nepatogumas (Vkš)
Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės − kojūkai
Kėik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
Keipietė – silpnai jaustis, merdėti
Kėisalis – kelmas
Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis – baidyklė (KlvrŽ)
Kenis − sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas – peštukas (Erž)
Kernazītė – smarkiai valgyti, ryti (Šv)
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (Krš)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaurā − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukščio kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
Kibiklis – įtaisas pančiams vyti (Vkš)
Kibīklis – prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
Kibitka – Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
Kielis – apatinė laivo dalis (Plng)
Kieliuotė – kilnoti (Vkš)
Kikilarnė – mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
Kīla – pilvo išvarža
Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas – Sl. dešra (Vkš, Skd)
Kinis – migis, lizdas
Kinkīmā − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
Kipis − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepšys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
Kiuošis – paliegėlis (Kal)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
Klampasītė – klampoti, trempti (Škn)
Klamuočītė – versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
Klapčius – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
Kleckā – cepelinai
Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raišakojis (Varn)
Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klepčē – spąstai
Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaišis (Varn)
Kliamberis – senovinė dūrų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
Kliebis – glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – ištižėlis
Klucgalis – rąstagalys (Skd)
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
Klumuočius – vertėjas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas − apykurtis, kurčias

Knabeklis – vąšelis (Tl)
Knaibasītė – pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
Knarkazas – 1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis – 1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
Kneibasīti – prastai dirbti (Škn)
Kneibastis – painus, knebus darbas (Skr)
Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
Kninga – knyga
Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris − pajuokos žodis
Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukšlė (Jrb)
Koisis – uodas
Koknė – krosnis
Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
Koncesėjė – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
Konteplės – šliurės
Konvalėjė – pakalnutė
Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
Kopstis – krūva
Kōrėns – kalakutas
Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bičių spiečius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
Koskelė – skarelė
Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
Kôupka − taurė

Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
Kramentė – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Kraučios – siuvėjas
Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepšis
Kriaučios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kėdė
Kringelis – riestainis
Kriokē – ramentai
Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
Kriūktė – sunkiai dirbti
Kriūns – prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
Kriuoktė – verkti
Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
Kročautė – vagiliauti, vaginėti
Kročos − vagilius, sukčius
Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
Krūgs – 1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
Krūzos – puodelis

Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
Kūds – liesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
Kūjakalis – priekalas (Bržr)
Kūjatis – plaktukas
Kukuorios – virėjas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis – 1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
Kulėks – 1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
Kūlėn/is, -ė – akmeninis
Kūliens – balžienas
Kūlīns – akmenynas
Kūlis – akmuo
Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
Kunkentė – nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
Kunksietė – rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
Kuočabrėkė – dengtas (su būda) brikas (Žd)
Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
Kuoklīnė – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
Kuoštuvis – skuduras indams plauti
Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kupčios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
Kureklis − žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
Kuškis – kuokštas, pluoštas
Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
Kūtė – tvartas, kluonas
Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

Kvāčės – gaudynės
Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
Kvanka – netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
Kvankals – senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas – Rus. gira (Slnt, Trš)
Kvatars – iškyšulys (Šlu)
Kvatera − nuoma
Kvaterants − nuominininkas
Kvīnā (dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
Kvartūgs – prijuostė
Kvietka – gėlė

Ībakuotė − 1) įsigalėti, įsisenėti (Kv, Grg), 2) įprasti (Lkv)

Īdautė − ieškoti ydų, priekabių (Šts)
Īdavėks – skundėjas (Šts)
Īdėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Iduomautėis (kou) – domėtis (kuo)
Īduotėis − ydų, priekabių ieškoti

Iedintė – varginti, kamuoti (Plng)
Iekeliuotė – 1) šukuoti linus (Brs), 2) braižyti, stumdyti, gnaibyti (Yl)
Ieninīnkā − ieninis, vienkinkis vežimas; kiekis, vežamas tokiu vežimu

Īgadavuotė – įtikti (Skd)

Īkačiultė – įkamuoti, įvarginti (Šts, KlvrŽ)
Īkibeklis – ranktūris, šalinė, turėklai (End)
Ikīps – skersas, įstrižas
Ikriestė – įtręšti, apdaužyti
Īkščiuotė − žvygauti (Šts)

Īladagtis − pypkei prarakti įrankis (Ggr)
Īlėns − smailus (Grg, Klp)
Ilgoutė − akėti išilgai arimo viena kryptimi
Īlintė − smailinti (Grg)
Īlītė − urbinti; kutenti, kutelioti (KlvrŽ)

Imbliuotė − 1) iminėti, 2) vagiliauti
Imeigtė – galėti, sugebėti

Īnars – 1) kas įneriama, įmezgama mezgant (Šts, Ggr), 2) botagui įnerti virvutė, rišama prie botkočio, panaralas, panaras, panerklas (Pln)
Īnautė − 1) verkti, vaipytis, stenėti (Vvr, Prk), 2) juokus daryti, darkytis, žaisti (Klp)
Īnumis – žmogus, neturintis nuosavos pastogės ir gyvenantis pas svetimus
Īnoms − tikrumas
Īns − tikras, gūdnas (S. Dauk.)
Ingarts – šunies apinasris (Varn)
Ingis − tinginys
Ingtė − 1) plikti, šertis, 2) skursti, smukti
Intvara − irklo rankena, kas nors, kur nors pritvirtinta

Īpėlā − patalų vidinis maišas, į kurį supilamos plunksnos

Īrabietė – 1) įkristi, įpulti (Krž), 2) įvažiuoti traškant (Žr)
Īrarietė – 1) įvažiuoti, įdardėti (KlvrŽ), 2) įsibrauti, įsilaužti (Krt)
Īrarintė – kiek priteršti (Šts)
Īrembietė – suaugti, subręsti (Škn)
Irinkē – aplinkui
Īrunguloutė – įridenti, sunkiai įkelti (Dr)

Īsaks – 1) iškalbingumas, įsaka (Šts), 2) pasakymas (Vvr)
Īsėkarabītė − įlipti, įsikartė (Als)
Īsėkišdintė − įkliūti (Grg, Šts)
Isėveizietė – įsižiūrėti, pamatyti
Īsiraškažītė – įsidūkti, įsisiausti (Rs)
Isitiemītė – įsidėmėti
Īsižaimuotė – 1) įsismaginti išdaigauti, įsisiausti (S. Dauk.), 2) įsipainioti, įsinarplioti (KlvrŽ)
Īstabus – nuostabus, nepaprastas, įdomus (S. Dauk., Slnt)
Īstanga – pajėgumas, išgalė, išgalėjimas, įstengimas (Šv, Grg)
Īstangings – turintis daug įstangos, stiprus, pajėgus (Grg)
Istapītė − išalkti
Īstingā – 1) be pertraukos (Vkš), 2) įsakmiai (Vkš)
Īstrakals – įrankis, instrumentas (Mžk, Sd)
Istralaks – prastas padargas, drabužis (Šts)
Īsvala − spalių pridžiūvimas prie pluošto

Išbagarioutė – išdaužyti (Skr)
Išbagaroutė – 1) lazda išmušti, išbadyti (Skdv, Rs), 2) išvaryti (Rs)
Išbakaroutė – 1) išbakštinti, išguiti (Krkl, Ll), 2) išbadyti, išbaksnoti (Ll)
Išbakuotė – 1) išplūkti (Žd), 2) intr. išbristi, išklampoti (Kal)
Išbergžtė − išleisti, išeikvoti, netekti (Krkl, Plt)
Išbruokavuotė − atmesti
Išbuočītė – atleisti, dovanoti (Kair)
Iščirškintė − iškepti (Skd)
Išdars – iškastruotas gyvulys, skapas (Kair, Up)
Išdėla − išdilęs, susinešiojęs daiktas (pvz., dalgis, drabužis ir pan.)
Išdundietė – išdūlėti, sutrešėti, išsidėvėti (Mžk, Šts)
Išduovītė – išdalyti (Lnk, Šts)
Išdužietė – sustambėti, pastorėti (Skdv)
Išdvaktė – 1) iškvaišti, iškvailėti (Kair), 2) išdilti, išgverti, išsitampyti (Šl)
Išdvasietė – išalkti, išbadėti (Užv)
Išglėžtė − ištižti
Išgviešielis − nuleidęs sparnus, nevalyvas
Išimtėnė – išlaikymas, kurį užsirašydavo tėvai, atiduodami ūkį vaikams (Žd, Skd)
Iškada – 1) žala (Pol.), 2) gaila
Išlapačiuotė – 1) išeiti, kojomis tapsint (Kal), 2) išmindyti (Kal)
Išliousoutė − išlaisvinti
Išmadlavuotė – išgudrauti, iškombinuoti (Skd, Sd)
Išmakazītė – išklampoti, ištrypti, išdrembti (Kal)
Išmėslā – pramanos, niekai
Išneikavuotė – išnaikinti (Krš)
Išparcėlioutė – išparduoti
Išpītė – ištežti, išbjurti
Išpliorptė – visiems apsakyti slaptą dalyką
Išplustavuotė – išeikvoti, išplustašyti (Vdk)
Išpūstavuotė – išeikvoti, išleisti (Kv)
Išrabietė – išeiti rabant, brazdant (DūnŽ, Rdn)
Išrailiuotė – išropti, išlipti (Ms, Plik)
Išraitīms – vingiuotas ornamentas (Žeml)
Išraitītė – 1) išvingiuoti, išvinguriuoti (Rdn, Vvr), 2) išvyti, išmesti (perk., Plng), 3) pakreipti, pasukti, iškombinuoti (Pvn), 4) išsirinkti (šnek., Šv, Krtn), 5) pratinginiauti (refl., Trk)
Išrarietė – 1) su triukšmu iškristi, išpulti (Rt, KlvrŽ), 2) su bildesiu išvažiuoti, išdardėti (Kal, Kv)
Išrarintė – 1) su triukšmu išgrūsti (Vvr), 2) išmurminti, išvirti (Dr)
Išraškažītė – išlepinti (Vvr)
Išrīdytė – išpenėti (Šts)
Išrīzintė – įkyriai išprašyti (Lk)
Išrīžintė – atkišti, priekin atstatyti (Šts)
Išsirīdintė – išsibarti (Šts)
Išstėptė − išalkti, peralkti
Išsuskietė – sunykti, apskursti (Lk)
Iššvičītė − išbarti, iškoneveikti (Pp)
Ištarabanītė – išgabenti (Brs, Plt)
Ištrivuotė − ištverti
Išvapa – išvėpėlis, išsižiojėlis
Išvėdruotė − išpūti, išgverti (Ms)

Ītars – prietaras (S. Dauk.)
Īteklis – upės ar ežero vingis; atsiauta, atsėdis (Sd, Ggr)

Īvados – kurio galima daug suvalgyti, išgerti
Ivairos – nevienodas, daugiareikšmis
Ivairiesnis – keistesnis, savotiškas
Īvals – 1) siaura odos juostelė, kalama aplink klumpę, 2)medžiagos juostelė, įsiuvama į siūlę stiprumui ir gražumui
Iveizietė – pamatyti, įžiūrėti, matyti
Īvelis − mažas arklys (Tv)
Īžtė − dildyti, plėšti, drengti (Als)