Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

Archive for the ‘Tarmės būtovė’ Category

Jaunims nenuor pasiruodīt kaimietēs

Sekmadienis
Bir 2,2013

Nemažā jaunuosės kartuos atstuovu neberokounas tarmėškā ne tudie, ka nemuokietom, vo tudie, ka sarmatėjas bendraumžiu, kalbontiu didžiūsiūs Lietovuos miestūs vīraujontė kalba.

Neretā iš jaunima lūpu gal išgėrst sakont, juog tarmėškā rokounas tik kaimietē. Nenuoriedami savės tapatint so žmuonėms, katrėms patis sumėslėjė etiketė, jaunims tarmies atsisaka.

Atsisakėi rokoutėis tarmėškā, ale, nemuokiedami taisīklingā rokoutėis bendrėnė kalba, žmuonis praded rokoutėis itin netaisīklingā.

Ištrauka iš kningas „Romualda Granauska kūrinių leksėnės tarmībės“ (2011). 

Rašybos paaiškinimas:

Jaunims. Rašau vardininke priesagą *im (ne *ėm) dėl to, kad nebūtų painiavos su naudininko linksniu. Šiaurės žemaičiai naudininko linksnį taria jaunėms (jauniems), o pietiečiai jaunyms. Taigi š. žemaičiai V. jaunims, N. jaunėms, o p. žemaičiai V. jaunėms, N. jaunyms. Žodžiu, viskas atvirkščiai. Taigi toleruoju ir tokį, ir tokį rašymą, jei jūsų atstovaujamoje potarmėje vyrauja tokia fonetika.

Žmonėms. Žem. tarmėje naudininko lainksnio galūnė yra –ėms (šiaur.) arba –yms (piet.). Bendrinėje kalboje žmonėms rašosi tarsi su žemaitiška galune –ėms (kaip katrėms, tėms/=katriems, tiems).

Nenuoriedami. Galūnė *i (o ne *ė) dėl to, kad senoviška pusdalyvio forma yra –ys (nenorėdamys/=nenorėdami).

  • Komentarai išjungti - Jaunims nenuor pasiruodīt kaimietēs
  • Tarmių vengimas kerta kitu lazdos galu

    Antradienis
    Rgp 28,2012

    Lietuvoje tarmės nyksta. Miestuose ypač. Miestų žmonės, siekdami parodyti savo miesčionišką statusą, stengiasi kalbėti švaria nemužikiška bendrine kalba.

    Deja, tokia vizija priėjo liepto galą. Miestuose jaunimas privalo turėti alternatyvią kalbą, kad išskirtų save nuo suaugusiųjų, nuo provincialų ir panašiai. Tačiau kaip save išskirti, jeigu nebekalbi tarmiškai ir net nenori pradėt? Lieka užsienio kalba.

    Anglų kalba į lietuvių jaunimo kalbėseną veržiasi kaip virusas, o jam priešnodžių net nematyti. Jaunimas šiais laikais ima vartoti ne tik pavienius angliškus išsireiškimus, tačiau ir ištisas frazas, sakinius.

    O taip atsitinka dėl to, kad Valstybė siekia, jog žmonės vartotų tik vienintelę oficialiąją kalbą. Deja, taip nebūna. Jeigu antrosios neoficialiosios butinės kalbos nebėra, imama vartoti užsienio kalba. Kas begali būti blogiau.

    Šitokią tendenciją pastebėjau tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Žemaitijoje, pavyzdžiui, anglų kalbos proveržio familiarioje kalboje neteko girdėti. Todėl, kad piliečiai laisvai kalba tarmiškai ir jiems nebebūtina savo šnektos gardinti angliškomis frazėmis.

    Įvaizdis toks, kad kalbėti nepopuliaru tampa ne tik tarmėmis, bet ir oficialiąja lietuvių kalba.

    Pirmadienis
    Lap 7,2011

    Ištrauka iš puokalbė so Klaipiedas universiteta duocėnto Juono Bukončio:

    – A nesuvėdruos (liet. neišnyks) žemaitiu kalba?

    – Nu, jau XVIII omžiou guorėna (liet. gąsdino), ka suvėdruos vėsa lietoviu kalba, ne tik tarmės. Bova ne tik rosėfikacėjė, ale i polonizacėjė, ožvės par bažninčė lenku kalba skverbies, par vėišūji gīvenėma – rusu, ožvės spauduos draudėma metās. Net kalbėninkam dingava (liet. atrodė), ka lietoviu kalbuos abelnā (liet. apskritai) nelėks. Ale išlėka net tarmės, nuorint Klaipiedas kraštė žemaitėškā kalbontiu nūnā ī čīstā nedaug, ras’ 200-300, vo tėik žmuoniū kalbā aba tarmē išlėktė īr par mažā. Api pėnkės žemaitiu tarmės nūnā gal tik sālėgiškā kalbietė, nes vakarū žemaitiu tarmė kalbontiu jaunū žmuoniū jau, gal sakītė, nier – tik vėinetā. Vo kėtuom tarmiem numūsė kalb šeimas, ne tik augesnė omžiaus žmuonis, ale i vakā, ale kaima muokīkluosė vakā atsakinie bendrėnė kalba.

    – Prīš dvidešimt metu jauni žmuonis sarmatėjuos rokoutėis žemaitėškā. Majadnē – sarmatėjuos savėtoma.

    – Tēp. Universitetė nebova galėma išgėrstė rokoujontėis žemaitėškā, vo nūnā zajuojint (liet. vaikščiojant) par patalpas ištėsā kalbama žemaitėškā. Jou menkesnė išsilavėnėma žmuonis, jou labiau sarmatėjas. Nūnā pasikeitė nūmuonė; līgėnont so aukštaitēs, padietis īr īnā geresnė. Išnīkst reiškėnē, išnīkst i žuodē. Be tuo, žemaitē toriejė nuognē šmuot žarguonėniu žuodiu, atkeliavosiu iš lenku, baltarosiu.

    – I vis dieltuo diukuo žemaitē, sudarontis vėininga antropoluogini tipa, tēp skėras tarmiem i šnektuom?

    – Grēčiausē diel susiedu. Šiaurės žemaitē, ožvės kretingėškē pariemė nemažā kuršiu kalbuos savībiu, vakarū žemaitē maišies so koršēs, da i so vuokītēs. Svetėmuom kalbuom kalbontiu susiedu netoriejė tik peitū žemaitē. Anėi šmerlekiuojies (liet. maišėsi) tik so kėtās žemaitēs i aukštaitēs, tudie atruoda, ka būs išlaikėi daugiausē senūju žemaitiu īpatībiu.

    – Kū rēk darītė, ka tarmės neišnīktom?

    – Toram šiltėis (liet. rūpintis) ne tik žemaitiu, ale vėsuom tarmiem. Žemaitē netorietom vožuotė (liet. svarstyti), katra tarmie īr svarbesnė, „žemaitėškesnė“, vo anuos pagrėndu kortė bendrėnė a rašta žemaitiu kalba. Poikē soprastomiem rašīdamė sava tarmė, tad puoseliekem kuožna patarmė a šnekta. Kalba išsauguotom i tautėnės savėmuonės gaivėnėms. I neužginkem jaustėis žemaitēs tėms, katrėi nebmuok rokoutėis žemaitėškā.

    Išlasīta i pargoldīta muoksla i švėitėma tėkslās iš svetainės www.ve.lt

    Kodėl kalba ne kalba?

    Antradienis
    Rgp 25,2009

    Viešoj kalbininkų ir jos funkcionierių erdvėj kalbama, kad žemaičių tarmė gali turėti tik tarmės statusą, o jokiu būdu nesikėsinti į kalbą. Tuo tarpu pasisukus kitu kampu tvirtinama, kad lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų. Tuo įtikinti, ko gero, visi.

    Keliu klausimą: jeigu mūsų kalbai tėra apie šimtą metų, kodėl ji laikoma viena seniausių šiame kontinente?

    A. Smetona, filologas, tikina, kad kalbai būtinos normos, taisyklės ir visi kiti formalumai. Tokia mūsų, lietuvių, kalba tapo tik XX a. pradžioje.

    Iki to laiko žemaičių ir aukštaičių tarmės buvo vienareikšmiškai atskirtos kalbos. Bet kas jos buvo: kalbos, prokalbės ar dar kažkas?

    Kartais išgirstu pasakymų, kad, kuo čia ta žemaičių tarmė skiriasi nuo lietuvių kalbos, viskas suprantama, gal tik kirčiai skiriasi. Na, tokiem atsakau, kad tegul aš šnekėsiu žemaitiškai, o tu kalbėk savo kaimo kalba. Gal tada skirtumų rasim? Bet ne šis pagrindinis atkirtis yra. Kur kas svarbiau, kad žemaičių prokalbė yra pagrindinis bendrinės lietuvių kalbos pagrindas. Asmeniškai aš sakau, kad tai žemaičių kalba, pritaikyta aukštaičiams.

    Ne visi supranta, nors viešoje erdvėje tai tylomis pasakoma, kad lietuvių kalba yra dirbtinis dalykas, ir ji neturėtų būti piliečio prioritetas. Aš bendrinę kalbą išmokau gal tik būdamas paauglys, todėl man tai yra nevertingas, primestas tarytum svetima religija, dalykas.

    Ketvirtadienis
    Rgp 6,2009

    Dialektologinėje literatūroje rašoma, kad žemaičiai iš kuršių paveldėjo tokias fonetines savybes kaip š keitimą į s, ž keitimą į z. Todėl šiais laikais, kai mums daro įtaką tiek praeitis, tiek dabartinės kalbos tendencijos, imame painioti, kur iš tiesų tarti š, o kur s (z, ž). Tuos dalykus jau painiojo ir mūsų tėvai ir seneliai, ir nežinia kurios kartos protėviai.

    Paklausiau kartą savo bendrakursį aukštaitį, jis taria kumštis ar kumstis, škuduras ar skuduras. Atsakė, kad kumštis ir skuduras. Norėdamas suintriguoti, replikavau, ar neturėtų šie tarimai būti vienodi: kumstis ir skuduras arba kumštis ir škuduras? Atsakė, kad ne. Nesuprato gilesnio sąmojo. Jei manęs būtų paklausę kažkas to paties, bučiau atsakęs, kad kumstis ir škuduras. Visiškai atvirkščiai! Todėl man kuo keisčiausiai atrodo tas kuršių substratas. Ar jis labiau nuseko žemaičiuose, ar aukštaičiuose? Šiaurės žemaičiai, kaip tiesioginiai kuršių linijos tęsėjai, kuriems priklausau ir aš, sako škandalas (liter. skandalas), silkas (liter. šilkas). Taigi, ar apskritai įmanoma šioje painiavoje rasti dėsningumų?

    Vienas dalykas, galima sakyti pasiteisino. Tie patys rytų aukštaičiai, su kuriais man tenka bendrauti, sako čviakas (vinis), čielas (visas, ištisas), o mano tarmėje visuotinai būdinga sakyti cviakas ir cielas. Kitas pavyzdys būtų su aukštaitišku čiulpėti ir žemaitišku culpėti, taip pat čiulbėti-ciulbėti.

    2017 m. lapkričio mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     12345
    6789101112
    13141516171819
    20212223242526
    27282930  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos