Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

V

  • Filed under:
Pirmadienis
Lie 20,2009

Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
Vabrintė − vogti (Db)
Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
Vadala – valkata, bastūnas
Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
Vadė − pavadis (Plt, Pln)
Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
Vaguočius – padargas bulvėms, daržovėms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
Vaguoklė
– vagojamasis plūgelis (Plt)
Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
Vaguosena − vagojimas (Žd)
Vaida − dvikova (S. Dauk.)
Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
Vaikioks – berniukas
Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
Vairinībė − įdomybė (Krš)
Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
Vaiskus − kariuomenė
Vaivuorā – girtuoklės
Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
Vajavuotė – Sl. 1) triukšmauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
Vajuotė
− 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
Vaksavuotė – tepti, blizginti batus
Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
Valažiuotė – volioti (Vvr)
Valiuoks – apgavikas
Valiuotė – pajėgti, galėti
Valkavuotė – Pol. 1) valku lyginti, kočioti drabužius (DūnŽ), 2) minkyti, maigyti, minkštinti (DūnŽ, Up)
Valks
– 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
Valna – galima, leidžiama (Sl.)
Valns – laisvas, nepriklausomas
Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
Vambuolė – juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)
Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
Vampasītė – 1) iš lėto loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbėti, plepėti (Rnv, End)
Vanagnuosis
− kas su kumpa nosimi (Lk)
Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
Vanuotė – keikti, maudyti
Vapčiuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smukčioti (Šts, Skd)
Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
Varanka – rantyta lentelė šiaudų stogui dengti (Trk)
Varaunos
– 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
Varavuotė –
1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dėlioti (Als)
Varažītė
– burti
Varčia – sargyba
Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
Varėns − varydamas(is)
Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
Varings − galingas (lat. vārīgs, S. Dauk.)
Varjavuotė – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
Varlagrōžtis
− kiaukutas, geldelė (Trk)
Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
Varmasītė – klampoti, makasyti (Lk)
Vars – 
varovas, varytojas (Sd)
Varsloutė
− vadelėti (Mžk)
Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
Varstelis – vėrinys, karoliai
Varstiena − vasarojiena
Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
Varškana − garankštis (Trk)
Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
Vartavuotė – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
Varts – 
kartelė, skala apmatams pririšti arba nytims užnerti (Up, Rt)
Varvalis
– skystas tepalas
Varžla − šienkartė (Lk)
Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
Vašuoklē – raudonieji serbentai
Vašus – kuris gerai auga, veši, vešlus (Žd, Krž) 

Večas, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
Večerė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
Vėdelčios – šakutė (Pol., brus., Trk, Lk)
Vedėns − vesdamas(is)
Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
Vedo, vedvė – mudu, mudvi
Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
Veikē – greitai, greit, neužilgo
Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
Veiluoks – veltinis
Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
Vėinėnīnkā − vienu arkliu kinkomi ratai
Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
Vėingijis − dvinytai austas audeklas
Vėinpalis – kuris iš vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
Veisies
− augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
Veislioutėis − veistis (Pkl)
Vėišnė – vyšnia
Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
Veizietė – žiūrėti
Veizietovā − akys (menk.)
Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
Veizīklė − matymas, rega (Žd)
Veizuolā – akys (menk.)
Veizuovā − veidas, burna (KlvrŽ)
Vels – velnias
Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
Vėlks – vilkas (ė ir l – tariama žemai, kietai)Ontā vėlks – štai vilkas
Velnaklaks – baubas, baidyklė (Skdv)
Vėlūstas
− vėlyvas
Vėn – vis
Venčiavuonė – santuoka
Vėnčevuotė – surišti dviejų žmonių gyvenimus
Venčiavuotėis – tuoktis
Vendis − virvagalys (Rs)
Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
Vėndzīkla – rūkykla
Venešietė − maišyti (Ggr)
Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
Vepčiuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
Veplas – lūpos
Vepliuozė − prasta košė (Tl)
Vepnuotė − žiobčioti (Šts)
Vepris − paršelis (Dr)
Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
Vėrbā – žabai, žagarai, šakos
Veriens – viralas, sriuba
Veriduorios − koridorius
Verpals − verpimas
Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
Verščioks – kita tarme kalbąs
Veršlaks – veršputrė (Rdn)
Veršpotrė
− veršių gėralas, putra
Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
Vervents – prietaisas virvėms sukti
Vervietė − loti
Vėsadums − visada (Rdn)
Vesēlė – vestuvės
Vėsumet – visada
Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
Vėškus– namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus.
Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
Vėšta– višta ( ė – tariama kietai, žemai ).
Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
Vetušis − bažnyčios vyresnysis, seniūnas (Rt)
Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
Vėželė – velkė
Vežėns − veždamas(is)
Vežiečė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimą(Yl)
Vėžla
– žioplys, ištižėlis, apakęs
Vežmenė − važta, vežamas krovinys
Vėžuostis – žmogus retais ūsais, šapūsis (Grg, Dr) 

Viaukčiuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
Vīburtė − vyburiuoti
Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
Vibždotė − utelė (euf., Varn)
Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
Viečnos – amžinas
Viedros – kibiras
Vieputinė – vėjo pučiama vieta
Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
Viernos − patikimas
Viešės − viešėjimas, viešnagė
Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
Vigztė − svirti, linkti
Vijuoklis – 1) viliūgas, viliotojas  (Ggr), 2) gandonešis, apkalbinėtojas (Plt)
Vikelis
− kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
Viksčiuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
Vīktė – sektis
Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
Viliūgs – 1) gundytojas, viliotojas (Vkš), 2) sukčius, apgavikas (Trg)
Viliuoks –
1) ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama šeiva (Grk, Rs), 3)  virvelė arba drobės gabalas pradėtam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvė (Šv, Lkv)
Viliuoks – taurelėje ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
Vimzdinietė
− vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
Vinčā − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą (Plng)

Vinčerga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
Vinčiavuonė – santuoka, sutuoktuvės (Pol., S. Dauk.)
Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
Vindelė − stebulė (Grg)
Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
Vinklavuotė
− lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
Vinkrus – graudus, liūdnas
Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
Viorsta
– kelio atkarpa lygi 1,068 km
Vipė − ožka (Gr, Skdv)
Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
Virbinīčė – pašiūrė, stoginė žabams krauti, malkinė (Yl, Mžk)
Virulīs – vandens verpetas
Vištarnė – vištidė (Lk)
Vītėnė
− plaustas, didelis upių laivas
Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
Vizguotė – krypuoti, linguoti
Vīžena − vyža

Vocelė− pintinė, krežis (la. vācele, Mžk)
Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
Voluotė − minkyti, kočioti (Pln)
Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
Vorčioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
Vorietė − didėti pilvui (Lk)
Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
Vosioutė − vėtyti (Kl)
Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

Vumptelietė – sprogti(DūnŽ)
Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
Vuobolē – obuoliai
Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
Vuoktė
– valyti; doroti (javus)
Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
Vuomautė – rėkti, šaukti
Vuošekėnis – lepšis (grybas)
Vuotkuotis – botkotis
Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
Vuožnus – jautrus
Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

  • Komentarai išjungti - V
  • T

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Tabalā – šokiai
    Tabalaks – nerimtas žmogus, vėjavaikis, padauža (Grk, Šlv)
    Taga
    – taigi
    Taiguotė – rūpestingai ką daryti, taikyti
    Taislios – taisomo kelio ruožas
    Taknuotė – mažais žingsniais greitai bėgti
    Taksavuotė – pardavinėti (DūnŽ, End)
    Takuotė
    – dažnai vaikščioti
    Talaluška – nerimta daina
    Talažīti – 1) niekus kalbėti, tauzyti, taukšti, plepėti (Up, Krš), 2) sunkiai klampojant eiti (Gršl, Brs)
    Tamburka
    – vąšelis
    Tanciavuotė – šokti (Pol., Lk, Mžk)
    Tapšans (dapšans)
    – sofa, kušetė
    Tapšos – ištižęs, nevykėlis
    Tarabanītė – 1) nešti, vežti, gabenti (ppr. ką sunkų, nepatogų) (Plt, Brs), 2) varyti, danginti, grūsti (Skd)
    Taragīns – tankumynas (Skdv, Kltn)
    Tarakans – tarakonas (Lkv, Krš)
    Taraknītė – nuolat barti, raginti, uiti (Lk)
    Taralentė – griaudėti, dundėti (Up)
    Taralī– kas daug plepa (Šts)
    Taralioutė – 1) tarškėti, bildėti (Yl), 2) garsiai, tankiai kalbėti, plepėti, tarškėti (Yl, Prk), 3) trankiai dainuoti, rėkauti (KlvrŽ, Šts), 4) turkšti (Brs)
    Taralioutė – raibti, žilpti, tavaruoti (Varn)
    Taralis – kas greitai kalba, plepa, taraliuoja (Skdv, Šts)
    Tarankis – 1) didelė apvali ar pusiau apvali pintinė pašarui nešti, kam susidėti, doklas (Plik, Dov), 2) dubenėlis ar puodukas (ppr. su rankena) ar šiaip koks indas (Skd, Sd)
    Tarans – senovinis pabūklas tvirtovių sienoms, bokštams griauti (D. Dauk.)
    Tararīnė – kas daug plepa, tararuoja (Kal)
    Tarazīšutienė (Šts)
    Targavuotė – prekiauti, pardavinėti
    Tarka – atitinkamai subadyta skarda šakniavaisiams smulkinti, trinti
    Tarkavuonė – tarkuotų bulvių tešla (Pol., Užv)
    Tarkavuotė – tarkuoti (Pol., Pln,Trk)
    Tarmasīti –
    Brus., Pol. ginčytis, derėtis, lygtis (Plt)
    Tarmazas –
    į kitus neatsižvelgiantis, vaidingas, priekabus žmogus (Prk, Kin)
    Tarpėjės
    – mėnulio fazė tarp seno ir jauno (kai nematyti)
    Tarpėks – tarpas tarp dviejų jaujos, daržinės galų
    Tarprėitis – vieta tarp kelių; tarpukojis
    Tasgatis – atseit, vadinasi, būtent
    Tašks − pelkė, purvynas (Tv, Ggr)
    Tat – tai; juk, gi
    Tatā – tai, o tai, tai čia
    Tatrāp − tokiu būdu (iš dviejų)
    Taukėns − taukuotas
    Tauzītė – šnekėti, pasakoti nesamones
    Tavalis – kas nevikrus, lėtai dirba (šnek., Skdv)
    Tavarns
    – prekinis (Brus., Vdk)
    Tavuors – prekės

    Tebuokerka – uždaroma plokščia dėžutė tabokai kišenėje nešiotis
    Tėik – tiek, taip
    Tėisiau − tiesiog, tiesiai
    Tekarnė – tekinimo staklės (Vkš, Šv)
    Tekėnis
    – ratas (automobilio, vežimo)
    Tekėns – labai greitai, bėgdamas Apvals kāp tekėnis – Apvalus kaip ratas.
    Tekība – tekėjimas, vedybos
    Tekis − beragis, nekastruotas avinas
    Tėktė – patikti
    Teliavuonė – prastas piešinys, teplionė (Šauk)
    Teliavuotė – 1) maišyti, minkyti (KlvrŽ), 2) tepti, terlioti (Vkš), 3) prastai piešti, teplioti (Šauk)
    Teležītė
    – bristi giliu purvu, molyne
    Teliega – 1) dviratis vežimukas šienui savimi vežti (KlvrŽ, Rnv), 2) vienratis vežimukas (Pln), 3) išeiginės rogės lentelinėmis gardelėmis (Jdr, Rt)
    Teliūgs – riebus žmogus, gyvulys (Klm, Rs)
    Ter
    īžtėis – beje (Slnt, Šts)
    Tevérnuotė – iš lėto kalbėti, pasakoti
    Tēvgalis – plonasis galas (Vkš)
    Tēvs – plonas

    Tiešytė – guosti
    Tīna − mušimas, lupimas
    Tintaliuotė – kaboti, kabant judėti
    Tintals – kas nukaręs, tintaluoja; tabalas
    Tintė – ploninti dalgio ašmenis (galąsti), išplakti
    Tīpsuotė – drybsoti, tysoti
    Tīrā – durpynas, raistas
    Tīrelē – dideli laukai, pievos, lygumos be medžių, krūmų
    Tīsuoklis – 1) virkščia (Kv), 2) giedravalkis, aktįsis (Varn)
    Tītars
    – 1) tiginys, dykūnas (Sd), 2) didelis, bet ištižęs (Ms, Sd), 3) kalakutas (Skd), 4) plikagalvis (S. Dauk.)

    Tlumuočītė – aiškinti

    Tonkē – dažnai
    Toriou – pro čia
    Torkštėis – pīlės torškas baluo – vandenin įkišusios snapą maigo dumblą ir ieško ko praryjamo
    Toukart – tuomet, tuometin/is, -ė
    Toužîg – vienu metu, kartu, drauge

    Traka – padūkimas, pasiutimas
    Trakalis – labai stiprus alus (Šts, Yl)
    Trakinīs
    − trakimas
    Traks – trakimas, siautimas, šėlas (Ms, Slnt)
    Traks – 1) daržinės ar jaujos šalinės skyrius tarp dviejų sijų (Šauk), 2) apvadas, pakraštys (Plng)
    Trakuotė
    – be reikalo puldinėti, šėliotis
    Trakus – smarkus, trankantis
    Trambalis – pasilinksminimas (menk., Up)
    Trampasītė –
    trypti, mindžioti (Prk)
    Trants
    – prastas
    Trapazītė – braidžioti (Dr)
    Traps
    – užkišimas, užtaisas
    Trauklapis – gysluočio lapas
    Tratintė – ką nors laužti
    Trātvars – šaligatvis
    Trėkuojis – katilas valgiui virti
    Trezvas – blaivus (Sl.)
    Triestėis – bėgiotis, lakstytis, rujotis (apie šunis)
    Trinka – rąstgalys malkoms, skerdienai kapoti; kaladė
    Trintėis – neišeiti, be reikalo būti (no, kuo če betrinīs, ēk nomėi)
    Trinkals – skystis galvos plovimui
    Trivirvis – 1) trijų virvių botagas, 2) suktas, apsukrus žmogus
    Trubicos – žvejybinis tinklas
    Tručīna – nuodai
    Tručītė – nuodyti
    Trūka – trūkumas
    Trūktė – prieš verdand burokėlius kitame vandenyje virti
    Truoba – gyvenamas namas
    Truopītė – taikinti į ką nors šaudant
    Truopnē – 1) tiksliai, taikliai,  2) kruopščiai, 3) tikrai,  4) patikimai, 5) tvirtai
    Truopnos – 1) tikslus, 2) kruopštus, solidus, 3) patikimas
    Truots − budė, galąstuvas

    Tumsībė – tamsa
    Tūravuotė – storais balsais pritarti dainuojant
    Tūbā − veltiniai
    Tūbėnės – kumštinės pirštinės
    Tuklis – nutukėlis (Kal)
    Tuma
    – tirštumas, tumumas (apie sriubą)
    Tumė − tirštimai; sutirštėjęs skystimas
    Tumietė – tirštėti, darytis tumiam
    Tumus – tirštas, sutumėjęs
    Tuora – tvora
    Tūravuotė – instrumentu pritarti, antrinti (Pol., Kv, Tl)
    Turbavuonė
    – nerimastis (S. Dauk.)
    Turbavuotė – gaišinti, trukdyti, neduoti ramybės (Pol., Brus., S. Dauk.)
    Tūtė
    – žindukas

    Tvanka – karštas ir drėgnas, slopinantis oras, tvankumas (Rs, Škn)
    Tvanka – 1) užtvanka (Ms, Vvr), 2) tvenkinys, kūdra (Rs, Yl) 

  • Komentarai išjungti - T
  • R

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Rabantā – sumažinta, pusiau nuleista burė (Rsn, Prk)
    Rabants – lazda, pagalys (Pgg)
    Rabaštėks – tokia kiaulės skerdienos dalis (Varn)
    Rabauka – neužaugęs karštis (Prk)
    Rabauninks – plėšikas (Brus., Ms)
    Rabavuotė – plėšti (Pol., Brus., Žeml)
    Rabietė – krebždėti, brazdėti (Pp, Varn)
    Rabijuolā – prasimanymai, išdaigos (Jrb)
    Rabīkalnis – status kalnas (Erž)
    Rabintė – 1) braižyti, draskyti (Krš), 2) brazdinti, baladoti, krebždėti (Užv, Rdn)
    Rabuoks – kirmėliukė, besiveisianti miltuose arba kruopose (Jdr, Rt)
    Rabuotė – raitoti, vynioti (Plng)
    Radena – radinys (Kltn)
    Radotės – gerumas, geras gyvenimas (Pvn, Užv)
    Ragainėkė – indams susidėti, šaukštdėtė (Rt)
    Ragamals – prastai iškepta duona ar ragaišis (Skdv)
    Ragavs – kampinis, kertinis (Brus., Užv)
    Ragininks – 1) virvė nuo stiebo galo į valties priešakio galą (Prk), 2) nedidelė burė laivo gale (Rsn)
    Ragintė – vaišinti, girdyti (S. Dauk.)
    Ragova – 1) dauba, klonis, loma stačiais krantais (Pln, Ms), 2) tarpeklis (Kv, Kltn)
    Raguotėnė – naminė degtinė (šnek., Šts)
    Raguožis – 1) ožys malkoms pjaustyti (Rs), 2) išsiskėtęs daiktas, rekežis (Rs, Krkl)
    Raiboutė – marguoti, raibti (Šv, Trg)
    Raibouts – raibas (Ggr)
    Raibtė – svaigti, suktis (Vgr, Skd)
    Raibuoks – žaliūkas, stipruolis (Šts)
    Raibulioutė – 1) marguliuoti, raibti (Kal, Rdn), 2) mirgėti (Krkl)
    Raibuliouts – 1) raibas, margas (Up), 2) banguotas, nelygus (Šts)
    Raibulīs – 1) mirguliai, žilpuliai (Kv), 2) marga dėmė (Prk)
    Raibužinis – raibasis (Lk)
    Raidītė – siausti, bėgioti, laigyti (Lat., Kair)
    Railintė – nevikriai eiti (menk., Pln, KlvrŽ)
    Railiuokė – rupūžė (euf., Ggr)
    Railiuotė – rėplioti, ropoti, šliaužti (Plng, Jdr), 2) vaikščioti ropomis, keturpėsčia (Slnt, Ms), landžioti, sukinėtis, žiūrinėti (Šts, Slnt)
    Rainapilkis – velnias, nelabasis (euf., Šts)
    Rainītė – mušti, plakti (Pgg)
    Raists – poravimosi metas, ruja (Lat., S. Dauk., Skd)
    Raista – šutvė (S. Dauk., Šts)
    Raistavėms – rujojimas (Klp)
    Raistpelkė – raistas (Žeml)
    Raistoutėis – rujotis, poruotis (Klp, Plt)
    Raiščiuotė – šlubčioti (Šll, Erž)
    Raišītinis – mazgomasis, mazgytinis (Sd)
    Raišraštis – margai languotas audeklo raštas (Ggr)
    Raištė daikt. skara, skarelė (Knt, Kl)
    Raištė veiksm. 1) šlubuoti, raišuoti (Grd, Trk), 2) smarkiai eiti, bėgti, sprukti (šnek., Šts)
    Raištelis – skepetukas, skarelė (Trk, Vkš)
    Raištietė – rišti, rašioti (Kltn)
    Raištis – didesnė, namie austa skara (Mžk, Grg)
    Raištūtis – skarelė galvai apsirišti (Grg)
    Raitarėjė – raiteliai, kavalerija (Pol., S. Dauk., Bržr)
    Raitelis – nelygiai suvytos virvės iškilimas (Pln)
    Raitītė – 1) sukant daryti banguotą, garbanoti (Trg, Tl), 2) keisti formą, klaipyti (Šts, Trk), 3) rangytis, vartytis (atsigulus) (KlvrŽ, Trk), 4) kamuoti, versti rangytis (Lk, Krš), 5) murdyti, grumti (šnek., Šts), 6) žodžiais gąsdinti, saikinti (šnek., Krtn, Krš), 7) įmantriai ką daryti (šnek., Šts), 8) slankioti, dykinėti (šnek., Krtn, KlvrŽ)
    Raitūzā – sermėga be skvernų (Šts)
    Raizgalioutė – niekus kalbėti, kliedėti (Ggr)
    Raizgalius – kas kvaištelėjęs, išprotėjęs
    Raizgė – mėgstanti puoštis mergina (Kl)
    Raizgīnės – laiškinis česnakas (Šts)
    Raižietėis – raivytis (Lk)
    Raižītė – 1) čaižyti, pliekti (Trk, Mžk), 2) labai skaudėti (Rs, Vkš)
    Rajībė – rajumas (Pln)
    Rajinioks – rajūnas (Pln)
    Rajūks – rajūnas (Lkv, DūnŽ)
    Rajuoks – kas daug valgo (Ggr)
    Rajuom(is) – ryjamt, springstant iš skubėjimo (šnek., Krkl)
    Rajus – mastas žuvims (Gr, Šl)
    Rakalioutė – 1) lupti odą (Vdk)
    Rakalis 1) odų lupėjas (Prk, Up), 2) persenusių, gaištančių gyvulių pjovėjas, korikas (Varn), 3) marintojas (KlvrŽ), 4) nenaudėlis, netikėlis, padaužas (Rs), 5) žudikas (S. Dauk.), 6) velnias, nelabasis (keik., Brs, Krž)
    Rakaliuotė – 1) krapštinėti, rakinėti (Ms, Als), 2) marinti (KlvrŽ)
    Rakals – prietaisas pakabinti aviai, lupant kailį, skersinis (Šts)
    Rakamuols – koks įtaisymas, prietaisas (DūnŽ)
    Rakanda – sėtuvės formos pintinė
    Rakībuols – rakandas (Up, Žd)
    Rakonds – įrankis
    Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių (Krž, Kv)
    Ramdī – 1) raminti, guosti (Kv, Skr), 2) malšinti, tramdyti, stabdyti (S. Dauk.), 3) tvardyti, prilaikyti, valdyti (S. Dauk.)
    Rapaišis – kas nerangiai lipa, ropoja (Tl)
    Rapaliuotė – lėtai kasti (Nt)
    Rapataila – kas nerangiai rėplioja (Plt)
    Raptė – nesveikuoti (Kl)
    Rapukėnė – patalpa bulvėms laikyti (Rs, Sln)
    Rapuotė – 1) keikti, plūsti (Vvr), 2) šliaužioti (Žg)
    Raresīs – triukšmas, klegeys (Kv)
    Rarėjė – triukšmas (Šll)
    Rarietė – 1) brazdėti, kelti triukšmą (Tv, Vvr), 2) su triukšmu važiuoti, dardėti (Tv), 3) su triukšmu virsti, griūti (Štk, KlvrŽ), 4) nesmarkiai griausti, grumenti (Vvr)
    Rarintė – brazdinti, bildėti (Ggr)
    Ras(ėt) – gal, turbūt
    Rasals − 1) sriuba su buroku mirkalu (Erž, Vdk), 2) sūrymas (Vvr, Skr), 3) skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai (Brus., Pol., Krš, Lk)
    Rasena – radimas (Pkl)
    Rasintās – galbūt
    Rasnuotė – lynoti (Grg)
    Rasuoda – neišretinti daržovių daigai (Brus., Pol., Krkl, Všv)
    Rasuodnos – daržnas, kur auginama rasoda (Šv, End)
    Raškažnus – vešlus (Vkš)
    Ratā
    (dgs.) – vežimas
    Ratainīčė – patalpa vežimams, rogėms ir pan. laikyti (S. Dauk.)
    Ratainis
    − paplokščias kukulis (Tv)
    Ratalis – 1) ritinis, ripka (Vvr, Kv), 2) bulvinis apskritas paplokščias kukulis (Lkv, Tv)
    Ratapėjės gautė
    − būti muštam (Trk)
    Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
    Ratavuotė − gelbėti (Brus., Pol., Kv, Krtn)
    Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
    Ratgalis − 1) vežimo galas (Dov, S. Dauk.), 2) lentelė vežimo galui užkišti (Dr), 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti (Plt, Šts)
    Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
    Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
    Ratoutinis − suplotas, plokščias (Šts)
    Ratpiedis – stipinas
    Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
    Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dangčiu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
    Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
    Rauda – kuoja
    Rauptė – skaptuoti
    Ravidavuotė − pjaustinėti, mėsinėti (Krš, Rdn)
    Ravs – griovys
    Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
    Raznastis – skirtumas (rus., Jrb)
    Razvalina
    – plačios rogės, lubnios (sl., Rt, Kl)
    Razvals – lubnia (sl., Vkš)
    Ražas –
    1) sausas virbas (Kv, Všv), 2) susidėvėjusi virbų šluota (Rs, Skr), 3) nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos (S. Dauk., Lk), 4) šiaudų drūtgaliai, kambliai (Akm, Erž), 5) virbalas, šakelė, galas (Kv, Trg)
    Rāžoutėis
     – rąžytis

    Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
    Regstis – tinklinė pintinė pirkiniams
    Reja – jauja
    Rekiežē – žaginiai
    Rembietė – pamažu, skurdžiai augti (Kv)
    Remelis – ginčas, barnis (Dr)
    Remeliuotėis – ginčytis, bartis (Plng)
    Remezīteis – 1) ginčytis, kivirčytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd, Mžk)
    Remtinis – storokas (Ggr)
    Remžtė – smarkiai kasti (Erž, Jrb)
    Rencelis – kurptinė, našta (vok. dial., Jrb)
    Rendavuotė – nuomoti (Kal)
    Rendelis – metalinis puodas
    Rentėms – įkirpimas, įranta, įkarpa (Šv)
    Rentiets – nelygus, gruoblėtas (Dr)
    Rentinīs – šulinio sienos, briaunos (Vvr, Vkš)
    Rentintė – ręsti (S. Dauk.)
    Repežiuotė – eiti rėplomis, repečkoti
    Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
    Resnas – petingas, storas, tvirtas
    Retena – retenybė (Rs)
    Retėkā – tinklas didelėmis akimis; retoji tinklo dalis (Skdv, Jrb)
    Retī– progymė, retmiškis (Šts)
    Retkartis – retarievis (Trk, Šts)
    Retkėimis – vienkiemis (Šts)
    Retkrūmis – retuma, rėsmė (Šts)
    Retmie – reta vieta, retuma, proretmė (Žeml)
    Retomās – retkarčiais (Šts)
    Retuokšlis – retai suaustas (KlvrŽ)
    Retžīgēs – kartais, retkartėmis, kartkartėmis (Kv)
    Rezena – užsispyrimas

    Rėbkaulis – šonkaulis
    Rėitė – barti, plūsti, koneveikti (Lkv, Kal)
    Rėits – kelis
    Rėkioutėis – ruoštis, stoti į eilę, į rikuotę
    Rėktavuotė – taisyti, derinti
    Rėpka – 1) apskrita medžio atpjova, ritinėjama žaidžiant; ritinis (Užv, Ms), 2) toks įrankis žuvims gaudyti (Vkš), 3) griežinys (Vkš)
    Rėsuorē – spyruoklės, lingės
    Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
    Rėzlintė
    – iš lėto eiti, kėblinti

    Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
    Rībuotė – būti išsikišusiam (Šts)
    Ricielius
    – riteris
    Rīdītė duoti ryti (ėsti, lesti) (Vkš, Lkv)
    Rīdītėis 
    rietis, pyktis (S. Dauk.)
    Rīduotė 
    įsitvirtinus inkaru laikytis (Plng)
    Rīdzintė 
    erzinti, pykinti (Skd)
    Rīdzintėis 
    bartis, pyktis (Skd, Gršl)
    Rigavuotė –
    daigstyti (Vkš, Trk)
    Rīguotė 
    dainuoti, ryliuoti (Jrb)
    Rīja 
    barnis, pyktis (Als)
    Rīkautė 
    tarpais rėkti, šūkauti (Vkš)
    Rīkė 
    valstybė, karalystė (Germ., S. Dauk.)
    Rīkī
    karalius, valdovas (Germ., S. Dauk.)
    Rīks –
    1) indas (Pgg, Plk), 2) padargas, įrankis, instrumentas; reikmuo (Pgg, Kv)
    Rīkščiuotėis 
    rožėtis (Grg)
    Rīkštė 
    1) darytis raiškiam (Kv), 2) atsirasti, pasirodyti (S. Dauk.), 3) skleisti (S. Dauk.)
    Rīkštėnė 
    vytis, žabas, rykštė (Šl)
    Rīkštinis 
    vytis, virbas; smūgis, rykštė (Jrb)
    Rīkštus 
    greit plyštantis, yrantis (Jrb)
    Riktavuotė – 
    tvarkyti (pol., Varn)
    Riktingā
    – tikrai, gerokai, iš esmės, kaip reikia
    Riktings – tvirtas, tikras, ne iš kelmo spirtas
    Rīkūlė rytmetinė, kūlė (Vkš)
    Rimuorius
    Pol. – kinkynų, pakinktų dirbėjas (Pln, Vdk)
    Rinda
    – eilė, stata
    Rinkis – išimamas krosnies elementas, skirta puodų angos uždengimui
    Rinuols – naktinis puodas (Slnt, Vkš)
    Risuorios
    – lingė (kartis lopšiui kabinti)
    Rita – dalba, kartis, strypas
    Rīzą – brazdai, tarkiai (Kv, Kltn) 
    Rīzas – 1) bulvinis blynas (Varn), 2) gruzdas (Tv)
    Rīzavuotėis – ginčytis, priešgyniauti (Lkv, Šv)
    Rīzgā – įrankis ritėms sumauti, vejant iš jų siūlus (Trg)
    Rizikavuotėis – pūstis, didžiuotis (pol., Slnt)
    R
    īzinietė – vaikščioti apiplyšusiam (Šl)
    Rīzintėis – 1) erzintis, kirkintis (Pp, Šts), 2) ginčytis (Užv, Mžk), 3) bartis, pyktis (Pln, Kl)
    Rīzoutė – brazduoti, tarkuoti (Jrb, Trg)
    Rīžentė – kamuoti, varginti (Šts)
    Rīžietė – 1) vengti ką nors atlikti, tingėti, nepaslinkti (Als, Grg), 2) šykštauti (Šts, Krt)
    Rīžintėis – nirsti, dūkti (DūnŽ)
    Rīžtė − 1) virsti delčia, nykti, dilti (Slnt, Šts), 2) sprogti pumpurams (Žeml)
    Rīžtėis – 1) elgtis savo nuožiūra, žinotis (Pp, Akm), 2) tvarkytis (S. Dauk.)
    Rīžtėnā – ryžtingai (S. Dauk.)
    Rīžtinis – išvadinis, baigiamasis (S. Dauk.)

    Robežios – siena, linija, pakraštys
    Rokoutėis – kalbėti, šnekėti, šnekučiuotis
    Rokunda – kalba, pokalbis
    Rolis – ritinys, volas
    Ronktūris − 1) įrankio ar kokio dirbimo įtaisas įsitverti dirbant, rankena, kotas (Kv, Mžk), 2) pritaisymas pasilaikyti, įsikibti (Krkl, Up), ratelio dalis, kur įstatoma verpstė (Vgr)
    Roputė – bulvė (vakarų žemaičiuose)
    Roputīnė – bulvienė
    Rosėjuonis – rusas

    Rūdalis – vargas (Vvr, Rt)
    Rūdelis 
    plūgo reguliatorius (Pgr)
    Rūdėjė −
    rūdynė (Kv, Šts)
    Rūdėns 
    aprūdijęs (Šts)
    Rūdiesynė 
    pelkė, kur yra rūdžių (Skdv)
    Rūdīmės 
    žiedadulkės (Trk)
    Rūdīns 
    pelkė su rudu vandeniu, durpynas (Pvn, Rdn)
    Rūdšėinis 
    rūdingų pievų šienas (Šts)
    Rūgalis – 
    miegalius (menk., Klm)
    Ruikinis – pakulinis sijonas (Ggr, Grg, Vvr)
    Ruilē – atmirkę odos nešvarumai, sąvėlės, garsotės (Brs, Krš)
    Ruiliuotė – lyginti su ruiliu, voluoti (Brs)
    Ruilis – 1) velenas, volas žemei lyginti (Yl, Ms, Lž), 2) reketys javams kulti (Yl, Akm), 3) vasarojaus pradalgės, suridentos į krūveles, voliukus (Mžk), 4) koks panašus į volą daiktas (Šts), 5) tokia ežero žuvis (Šts)
    Ruinītė
    – varyti, ginti (Skd)
    Ruišis
    – raišas, šlubis (Erž, Up, Vkš)
    Ruižtė – blaustis (Šts)
    Rukata – 1) susiraukėlis, paniurėlis, pikčiurna, niūra (Up, Šl), 2) kas raukšlėtas (Rdn)
    Rukentė – krapštyti (DūnŽ)
    Rukintė – sendinti (Brs)
    Rukis – susiraukėlis (Up)
    Ruklus – užsidaręs, niūrus (Kltn)
    Rūkstuots – miglotas, ūkanotas (Tv)
    Rukšas
    – susiraukėlis (Šll)
    Rukšla – rukata, pikčiurna (Pln, Ms)
    Rukšlas – tamus, apsiniaukęs (Lkv)
    Rukšliuotė – verkšlenti, zirzti (Brs, Plng)
    Rukšluotinis – klostėtas (Šts)
    Rukšlus – raukšlėtas (Šts)
    Rukšmīžiuotė – 1) nerimtai elgtis (Šv), 2) sunkiai eiti, vilktis (Vvr)
    Rukšnas – susiraukšlėjęs; susiraukavęs (Šl)
    Ruktė – 1) darytis raukšlėtam, trauktis (Krš, Kair), 2) glamžytis (End), akti, užaugti samanoms (Kv), mažėti, baigtis (šnek., Skr)
    Rukulis – neaukštas, kresnas žmogus (Šll)
    Rukuža – apskretėlis, nevala (Als)
    Runcis – katinas (Lat., Kair, Pp)
    Rundėns – apvalus, apskritas (Skdv, Rt)
    Rundī– tvarkyti, mokyti, patarti (Skr, Kair)
    Rundoutė – sunkiai eiti, ruzgintis (Kin)
    Rungā (strungā) – vežimo itvarai ar pan.
    Runglioutėis – storai rengtis, muturiuotis (Prk)
    Rungrėša – rungvirvė (Jdr, Rt)
    Rungsuotė – susitraukus, susirietus kiūtoti, sėdėti (Jrb, Skr)
    Rungultė – netvarkingai lankstyti, glamžyti (Šts, Pln)
    Runguolī– nedailiai adyti, raukti (Vvr)
    Rungs – į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi šoninės lentos (Krtn, Grd)
    Runintuos – labai darbštus žmogus (Skr)
    Runuotė – 1) sunkiai ridenti, stumti (Užv, Šv), 2) pjaustyti (Vvr)
    Ruobtė – ruopti
    Ruoda – pokalbis, pasišnekėjimas
    Ruodavuotė – Sl. 1) tartis (Up, Krkl), 2) kalbėtis, šnekėtis (Trk, Up)
    Ruodbalsė
    − raidė
    Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
    Ruona – žaizda
    Rūra – užpakalis
    Rušavuotė
    – liesti
    Rūžavs – rožinės spalvos (pol., Vkš, Erž) 

  • Komentarai išjungti - R
  • M

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Macnos – stiprus (apie skystį)
    Mačītė – tikti
    Madaloutė – maišyti, makaluoti (Kair)
    Madaraila – nevisprotis, šalaputris (Šts)
    Madars –
    skystas purvas (Kv)
    Madaruotė –
    1) bet kaip dirbti, knebinėti (S. Dauk.), 2) mojuoti, mataruoti (KlvrŽ)
    Madlavuotė – 
    mėginti (Yl)
    Magliavuotė
    − lyginti, minkštinti audinius
    Magnasoks – magnetukas
    Maigos – linkęs į miegą
    Mainiuotė – mainyti, kaitalioti
    Maituotė – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti
    Maituotėis – darkytis, maivytis, išdykauti
    Maiva – 1) klampynė (Krkl, Kv), 2) pamaiva (Vkš)
    Majednos – keistas
    (Už)Makaliuote – prisiliuobti
    Maliavuonė – 1) dažymas (S. Dauk.), 2) paveikslas (Sd, Šll)
    Maliavuotė – piešti
    Maliavuoks – piešinys
    Makabards − 1) bakenbardas, žandena (Vdk), 2) gaidžio ar vištos pakarūklas (Krž)
    Makačas − nerimtas, nepastovus žmogus (Rs)
    Makačiuolītė − nedailiai grūsti, trinti
    Makačiuols − nedailus, prastesnis grūstuvas
    Makadrila − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas (Kal)
    Makaižis − ragaišis (Tv)
    Makalaila − plepys, tauškalas, tauza (Skd, Ms)
    Makalaks – nerimtas žmogus, pliuškis (Rs)
    Makaleika − nerimtas žmogus, makalas (Krtn, Up)
    Makalis − nerimtas, labai judrus žmogus
    Makalpranė − kas daug ir tuščiai šneka, makalas
    Makals – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys
    Makaraila − judrus, gyvas žmogus, makalas
    Makarninks − sukčius, makleris (Brs)
    Makars – 1) nerimtas žmogus, makalis, pliuškis (Dr, Krš), 2) įrankis virvėms sukti (Dr)
    Makasīnė
    − purvynas, klampynėv (Pln, Als)
    Makasītė – 1) po purvus braidyti, klampoti (Kv, Grg), 2) mindyti, drembti, maknoti (Slnt, Krš)
    Makatačas − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis
    Makaterna − 1) galva, snukis, makaulė (Krt, Plt), 2) plepys, zaunius (Grg, Sd)
    Makietė − bristi, makoti
    Makintė − kimšti, grūsti, brukti
    Makliavuotė – neteisingai elgtis, sukti, apgaudinėti, meluoti (Pol., Skr)
    Makliorstva
    – apgaudinėjimas, sukčiavimas (Pol., Dr)
    Makmalis – niekus kalbantis žmogus, plepys (menk., Kl)
    Makniauka
    – maišiukas, piniginė
    Maknītė − minti, mindžioti, trypti
    Maks – 1) odinis maišelis, kapšelis (tabakui, pinigams) (Žd, Ggr), 2) sėklos makštis (Šts), 3) tinklo uodega, kulys (Plt)
    Maktīngs – galingas, stiprus, tinkamas
    Makuldėjė − supliuškusi, sudribusi kepurė (perk. KlvrŽ)
    Makulis − ryšuliukas (Slnt, Bržr)
    Makultė − su galva grūsti, maigyti (KlvrŽ)
    Makūza − prasta trobelė (Pln)
    Makūzninks − kas makūzoje gyvena, trobelninkas (Lk)
    Maleklis – medinis įrankis, grūdeklis aguonoms, kanapėms ir pan. grūsti, trinti (Ms, Slnt)
    Maliavuoks
    – piešinys
    Maliavuotė – Pol. Grg, Skr 1) tepti dažais, dažyti, 2) piešti dažais, tapyti
    Malinīčė – kas visur landžioja, vaikščioja (Skr) 
    Maliuorios
    – dažytojas
    Malka – krūva
    Manavuotė – apgaudinėti, monyti (Skr, Up)
    Mandravuotė – 
    gudrauti (Als, Vkš)
    Mangalis –
    1) mogliai, brūžkos (Krg, Skr), 2) grūstuvas (Krtn), 3) toks medinis pagalys, pririšamas karvėms ar kiaulėms prie kaklo, kad nešoktų per tvorą (Kl), 4) mirkalas prie košės (Nt)
    Mangītėis
    – nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis
    Manīts − keistas
    Mankasīti – klampoti, makoti, makasyti, bristi (Tl, Lž)
    Manta
    – 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė
    Manuoklē akiniai
    Marčelga – maršalka
    Markna – šlapias audėklas
    Marmalīnė − prastas viralas
    Marmūzė – veidas
    Marškuons – lininis audeklas
    Marūdī – kvaršinti (Brs)
    Marūdnus – nespartus, gaišlus (Mžk, Vkš)
    Maseklis – apgavikas, melagis (Plt)
    Masts
    – 1 m ilgio matavimo strypelis
    Mašinavuotė – separuoti
    Matars – 1) prietaisas virvėms vyti, pančiams sukti, sukynė, leketas (Plt, Pln), 2) prietaisas siūlams suvyti, reketis, krijelis (Yl)
    Materijuols – medžiaga, materija, materialas (Skd, Skr)
    Matītėis – matyt
    Matuonītė – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“
    Mauds – meldas
    Maujuotė – ieškant graibyti
    Maukna − stora medžio žievė, luobas, malkna (Krkl, Klvrž)
    Mauks – gurkšnis
    Mazginīs – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvičių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukščius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.
    Mazgočioutė – eiti be reikalo, vilktis (Skr)
    Mažīntinis – mažybinis
    Mažkuo − beveik, mažne
    Mažne – beveik, vos
    Mažutka − moteriška palaidinė
    Mēcos – paršiukas
    Medarnė − malkinė (Tl, Varn)
    Medė – miškas, giria
    Medega – medžiaga
    Mediēs – medžiotojas
    Medīnčios − medžiotojas
    Medinīčė – medžiams laikyti pašiūrė, malkinė (Yl, Pln)
    Medinīnčė
    – malkinė
    Medininks – 1) malkinė (Pkl, Yl), 2) eigulys (Vkš, Lž, Šts), 2) miško, medžių pirklys (Grg)
    Medlijas − miške gyvenantis, miškinis
    Medsargis − miško sargas, eigulys
    Medsiedē – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esančių gyventojų sodyba, viensėdis
    Megažiuotė – maivytis (Škn)
    Mėgla – rūkas
    Mėiga – aruodas, līsvė
    Mėigrūgtis – miegalius (menk.)
    Meilītė – norėti, geisti, pageidauti
    Meistarnė – dirbtuvės (Pol., Kl)
    Mėits – kuolas, baslys
    Mėklas − kietas
    Melnīnks – malūnininkas
    Memeklis – kas kalbėdamas užsikerta, mikčioja, mikčius (Pln, Skr)
    Meteklis –
    vyras, gyvenantis su svetima žmona (Škn)
    Mėnavuotė – minėti
    Mėntė – kaplys
    Mentis – irklas
    Mėnturis – grūstuvas
    Mėrkals – padažas
    Mėslė – mintis
    Mėslītė – galvoti, manyti
    Meškinīčė – meškų tvartas, narvas (Grk)
    Metavuonė
    – atgaila (Pol., Krkl)
    Metavuotėis – atgailauti, gailėtis (Pol., S. Dauk., Erž)
    Metinīs
    − tinklas iš dviejų sujungtų bučių
    Mėtrautė − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
    Mėtrē – staigiai, greitai
    Metūgė – vienerių metų medžio ūgis
    Mėzerėjė – vargšas
    Miečiuotė − mėtyti
    Miega – aruodas
    Mielėns – mėlynas
    Mierkavuonė – nurodymas, tvarkymas (Pol., Vvr)
    Mierkavuotė – Pol. 1) įsakyti, patvarkyti (Vvr), 2) žadėti, ketinti, taikytis (Kal, Vkš)
    Miērs –
    saiks, saikingoms
    Mieru
    – tinka (dydis)
    Mieroutė − matuoti
    Mietliuotė – mėtyti
    Mietmuša – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys
    Miežainis − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis
    Migom – 1) staigiai, 2) tuoj pat
    Mīlā − mielai
    Mīlintė – teikti pasitenkinimą, maloninti
    Milmintė – vilioti ką nors su apgaulėmis
    Minavuonė – atminimas (Pol., S. Dauk.)
    Minavuotė – 1) minėti (Pol., S. Dauk., Skd), 2) žymėti, rodyti (S. Dauk.)
    Mînda
    − minama ir džiovinama plaktinių durpių masė
    Mindrė – nendrė
    Mineklis – pakoja, pamina (Šts)
    Minkîtuvis
    – duonkubilis
    Mīnklė – tešla, mįslė
    Mitravuotėis – stengtis vikriai, greitai ką daryti, vikruotis (Skd)
    Mizernus
    – menkas, skurdus (pol., Skr)
    Mogtė – geisti, rujoti apie gyvulį
    Moliūks − žaizda, guzas
    Mondros – gudrus, judrus, įžulus
    Mondroms − gudrumas
    Mondros − gudrus
    Moskols – raumuo
    Mousas – pelėsių plėvelė
    Mozūrs – 1) molinė duonkepė krosnis (Šts), 2) mozūrų etninės grupės žmogus (S. Dauk.)
    Mulksnuotė – stovėti be prasmės
    Mūčī(in)tė – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti
    Muklis – nemandagus žmogus, liurbis (Rs)
    Muntulīs
    – mutulas
    Muolėjė − molio žemė, molynė
    Muolėks – mažas šviesus debesis (Ggr)
    Muostėis –
    lenktis, tiestis (Grg)
    Muostelė
    – tepalas
    Muostis – viena iš keturių kortų grupių (Grk, Skr)
    Muotis
    − verstis, manytis
    Muotrėška A (daiktavardis) – moteris
    Muotrėšk/s, -a B (būdvardis) – moterišk/as, -a
    Murgla − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus
    Mūris – 1) krosnis valgiui virti; viryklė su įmūrytu dideliu katilu jovalui virti (Skd, Kl), 2) išmūryta vieta prie duonkepės atsisėsti arba kam pasidėti (Brs, Lž), 3) katilas, įmūrytas krosnyje, vartojamas skalbiniams virinti arba kiaulėms ėdalą virti (Šv, Yl), 4) ledų krūva, ledų siena, bangų suvaryta jūros pakraštyje (Šts, Plng)
    Mūsā − pelėsiai
    Mūsuojā − pelėsių plėvelė
    Mušeklis – 1) įrankis linų galvutėms nukulti (Tl), 2) prietaisas musėms mušti (Kl), 3) prietaisas būgnui mušti (Akm), 4) indas su įtaisymu sviestui mušti (Brs)
    Mušeklis –
    kas mėgsta muštis, mušeika (Kl, Pgr)
    Mūravuonė – mūrijimas (Pol., Šll)
    Murdītė – kišti, grūsti
    Murgluotė – smulkiai lynoti, dulksnoti
    Mustās (tēp pat musėntās, musiet) – tikriausiai
    Mutols – gumulas, tumulas, gniutulas
    Muturtė – muturiuoti

  • Komentarai išjungti - M
  • K

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
    Kabanaks –
    meškerės kabliukas (Varn)
    Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
    Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
    Kabašintė – 
    raginti, žadinti (Skr)
    Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
    Kabažiuotėis – 
    baigtis, stipti (Grg)
    Kabėnuots
    – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
    Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
    Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
    Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
    Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
    Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
    Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
    Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
    Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
    Kaimė – jėga (Pln, Šv)
    Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
    Kaislauti – norėti (Brs)
    Kaisra – karštas oras (Tv)
    Kaiša –
    oblius (Rt, Tv)
    Kaišeklis –
    bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
    Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
    Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
    Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
    Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
    Kakalinis
    – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
    Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
    Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
    Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
    Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
    Kalaišės – kelnės (Vdk)
    Kalamašā – numinti batai
    Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
    Kalamps – 
    didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
    Kalams
    – ajeras (Vok., Šlu)
    Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
    Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
    Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
    Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
    Kalībkaklis – 
    ilgu kaklu (Šts)
    Kalībs
    – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
    Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
    Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
    Kalioutė –
    remti (Varn)
    Kalīzavuotė – 
    pajuokti, pašiepti (Skr)
    Kalps –
    tarnas (Lat., S. Dauk.)
    Kalsts – 
    paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
    Kaltalis – 
    plaktukas dalgiui plakti (Kv)
    Kaltietė – 
    kietėti, džiūti (Šts)
    Kaltūns
    − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
    Kalūbī – mušti (Krš)
    Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
    Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
    Kalumbris – 
    sustingėlis (Yl)
    Kalvarats
    – verpimo ratelis (Plt, Pln)
    Kamašī – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
    Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
    Kampa – 
    rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
    Kampars –
    kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
    Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
    Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
    Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
    Kandabītė – mušti (Ms)
    Kandlus – 
    nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
    Kanduols
    – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
    Kaneršī – draskyti (Kair)
    Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
    Kanka – 
    pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
    Kankaliavuotė – 
    kalkuliuoti (Plt, Slnt)
    Kankars –
    aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
    Kankuols –
    kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
    Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
    Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
    Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
    Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
    Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
    Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
    Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
    Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
    Kapčios
    – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
    Kapelčioks – griežikas
    Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
    Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
    Kapinietė –
    kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
    Kapintė – 
    aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
    Kapītėis – 
    gvieštis, godėtis (Vkš)
    Kaplis
    – kauptukas
    Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
    Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
    Kapuočius
    – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
    Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
    Kapuoklis – vedega (Lc)
    Kapuons – 
    peilis mėsai kapoti (Brs)
    Karabalda
    − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
    Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
    Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
    Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
    Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
    Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
    Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
    Karaktuorios – charakteris
    Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
    Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
    Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
    Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
    Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
    Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
    Karklės
    − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
    Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
    Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
    Karkluba –
    mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
    Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
    Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
    Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
    Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
    Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
    Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
    Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
    Karsetka – garbana (Grk)
    Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
    Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
    Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
    Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
    Karuonė
    – bausmė
    Karužos – vėliavininkas
    Karvazas – karvapilvis (Tl)
    Kasinalis – 
    nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
    Kastė –
    dėžė, skrynia (Vok., Žd)
    Kastinis
    – vieškelis
    Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
    Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
    Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
    Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
    Kašierīteis – lepintis, išdykauti
    Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
    Kaštītėis – daryti išlaidas
    Kaštoutė – kainuoti
    Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
    Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
    Katmergė − paauglė
    Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
    Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
    Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
    Kaulītė
    – reikalauti
    Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
    Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
    Kavalda
    – kūjis
    Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
    Kavuonės – slėpynės
    Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
    Kavuotėis – slėptis
    Kazėlā − gegnės
    Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

    Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
    Keblastis –
    keblumas, nepatogumas (Vkš)
    Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
    Kėblės
    − kojūkai
    Kėik – kiek, kaip
    Keikals – keiksmas (Skd)
    Keikazas – keiksmininkas (Užv)
    Keipietė
    – silpnai jaustis, merdėti
    Kėisalis – kelmas
    Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
    Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
    Kėits – kietas, tvirtas
    Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
    Kekta – 1) būrys, 2) krūva
    Keliau – keliese
    Keliuom – kurią valandą
    Kelplustu – greitai, skubomis
    Kemars – gabalas (Skr)
    Kemieklis –
    baidyklė (KlvrŽ)
    Kenis
    − sakuotas medis
    Kenklės − kinkos
    Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
    Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
    Kerapiežos
    – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
    Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
    Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
    Kerdžius
    – piemuo
    Kerė − ratelio dalis, ropė
    Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
    Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
    Kernazas –
    peštukas (Erž)
    Kernazītė –
    smarkiai valgyti, ryti (Šv)
    Kernė
    − indas sviestui mušti
    Kernuotėis – terliotis
    Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
    Kerteklė – vedega
    Kertie – kampas
    Kertuots – keturkampis (Krš)
    Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
    Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
    Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
    Kēsīns – kemsynas
    Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
    Kēsouts − kemsuotas
    Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
    Kėška − kinka (Brs, Vvr)
    Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
    Ketvergs – ketvirtadienis
    Ketvėrtainėšks – keturkampis
    Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

    Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
    Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
    Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
    Kiaurā − nuolatos, pastoviai
    Kiaušis – paukščio kiaušinis
    Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
    Kibiklis –
    įtaisas pančiams vyti (Vkš)
    Kibīklis –
    prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
    Kibitka – 
    Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
    Kielis – 
    apatinė laivo dalis (Plng)
    Kieliuotė – 
    kilnoti (Vkš)
    Kikilarnė – 
    mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
    Kīla
    – pilvo išvarža
    Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
    Kilbasas –
    Sl. dešra (Vkš, Skd)
    Kinis
    – migis, lizdas
    Kinkīmā − pakinktai
    Kiežas – lydytas tepamas sūris
    Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
    Kipis
    − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
    Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
    Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
    Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
    Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
    Kiuocis – krepšys
    Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
    Kiuošis – 
    paliegėlis (Kal)
    Kiūtėntė
    – lėtai eiti, slinkti
    Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
    Kiūzurelis − kamuoliukas
    Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
    Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

    Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
    Klampasītė –
    klampoti, trempti (Škn)
    Klamuočītė –
    versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
    Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
    Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
    Klapčius
     – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
    Klapats – vargas, rūpestis, bėda
    Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
    Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
    Kleckā
    – cepelinai
    Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
    Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
    Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
    Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
    Klederkuojis – raišakojis (Varn)
    Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
    Kleidė – suknia
    Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
    Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

    Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
    Kleištė − raišti, kreivai minti einant
    Klepčē – spąstai
    Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
    Kleptarē – upe plukdoma mediena
    Klermaks – ragaišis (Varn)
    Kliamberis
    – senovinė dūrų rankena
    Kliauda − yda, trūkumas, defektas
    Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
    Kliebis
    – glėbys
    Kliens – lieknas, plonas, tęvas
    Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
    Klišis – kurio kreivos kojos
    Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
    Kliunkietė – kliukėti
    Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
    Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
    Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
    Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
    Kliuosos − lempos gaubtas
    Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
    Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
    Kloika – ištižėlis
    Klucgalis – rąstagalys (Skd)
    Klukšnis
    – gurkšnis
    Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
    Klumuočius – vertėjas (Vvr)
    Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
    Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
    Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
    Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
    Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
    Klusas
    − apykurtis, kurčias

    Knabeklis – vąšelis (Tl)
    Knaibasītė –
    pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
    Knakietė
    – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
    Knakis − kas pro nosį šneka
    Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
    Knarkazas –
    1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
    Knebeklis –
    1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
    Kneibasīti –
    prastai dirbti (Škn)
    Kneibastis –
    painus, knebus darbas (Skr)
    Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
    Knėpsūgės – replės gnybti
    Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
    Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
    Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
    Kninga
    – knyga
    Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
    Knipīzeris
    − pajuokos žodis
    Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
    Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
    Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

    Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
    Kodalis – lauknešėlis
    Koiks – raukšlė (Jrb)
    Koisis – uodas
    Koknė – krosnis
    Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
    Kolīta − piniginė, kapšelis
    Koliuotė − keikti, koneveikti
    Koncesėjė – autobusas (?)
    Konduolie (-s) – branduolys
    Konkuols – kukulis
    Kontėns – patenkintas
    Konteplės – šliurės
    Konvalėjė – pakalnutė
    Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
    Kopstis – krūva
    Kōrėns – kalakutas
    Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
    Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
    Korulīs – bičių spiečius
    Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
    Koskelė – skarelė
    Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
    Kôupka
    − taurė

    Kramė – makaulė, galva
    Krams – šašas, spuogas
    Kraliks – triušis
    Kramentė – uiti, barti (Vvr)
    Kramtė – aptekti kramais, šašti
    Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
    Kranta − krantas; briauna, kraštas
    Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
    Krasė
    − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
    Kraučios – siuvėjas
    Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
    Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
    Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
    Kreiktė
    – skleisti
    Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
    Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
    Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
    Krėklis
    − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
    Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
    Krėngē – bėdos, išgyvenimai
    Kresnas – spirgai
    Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
    Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
    Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
    Krėžis – krepšis
    Kriaučios – batsiūvys
    Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
    Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
    Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
    Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
    Krieslos – kėdė
    Kringelis – riestainis
    Kriokē – ramentai
    Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
    Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
    Kriūktėsunkiai dirbti
    Kriūns – 
    prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
    Kriuogis
    − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
    Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
    Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
    Kriuoktė – verkti
    Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
    Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
    Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
    Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
    Krividītė − skriausti
    Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
    Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
    Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
    Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
    Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
    Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
    Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
    Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
    Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
    Kročautė – vagiliauti, vaginėti
    Kročos − vagilius, sukčius
    Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
    Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
    Krūgs –
    1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
    Krumslīs – grumstas
    Krupis – rupūžė
    Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
    Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
    Kruoms
    − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
    Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
    Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
    Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
    Kruosnė − akmenų krūva
    Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
    Krūpštintė
    palengva, nerangiai eiti, kėblinti
    Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
    Krūzos
    – puodelis

    Kudliets − kotletas
    Kudultė – kratyti, purtyti
    Kūdsliesas
    Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
    Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
    Kuisis
    – uodas
    Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
    Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
    Kūjakalis – priekalas (Bržr)
    Kūjatis
    – plaktukas
    Kukuorios – virėjas
    Kukštis – nedidelė kupeta
    Kūlėbėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
    Kuleklis –
    1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
    Kulėks –
    1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
    Kūlėn/is, -ė – akmeninis
    Kūliens – balžienas
    Kūlīns
    akmenynas
    Kūlis
    – akmuo
    Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
    Kulkštėns
    kulkšnis
    Kuluoks − kumštis
    Kūma – krikštamotė
    Kūmėns – krikštatėvis
    Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
    Kunkentė – 
    nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
    Kunksietė – 
    rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
    Kuočabrėkė –
    dengtas (su būda) brikas (Žd)
    Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
    Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
    Kuobėnīs – kabliukas
    Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
    Kuojena
    − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
    Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
    Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
    Kuoklī – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
    Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
    Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
    Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
    Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
    Kuoktos – nesmagus, bjaurus
    Kuolītė – girti
    Kuoroltė – pakabintam svyruoti
    Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
    Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
    Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
    Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
    Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
    Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
    Kuoštuvis – skuduras indams plauti
    Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
    Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
    Kupčios – pirklys, prekybininkas
    Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
    Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
    Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
    Kureklis
    − žarsteklis
    Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
    Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
    Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
    Kūrmalis – nenaudėlis
    Kurtinīs – džiovykla jaujoje
    Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
    Kustietė − drebėti, virpėti
    Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
    Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
    Kuškis – kuokštas, pluoštas
    Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
    Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
    Kutavuotė – gailėtis
    Kūtė – tvartas, kluonas
    Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
    Kutuosas − kutas
    Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
    Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
    Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
    Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
    Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
    Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
    Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
    Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
    Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
    Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

    Kvāčės – gaudynės
    Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
    Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
    Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
    Kvanka –
    netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
    Kvankals –
    senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
    Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
    Kvasas –
    Rus. gira (Slnt, Trš)
    Kvatars –
    iškyšulys (Šlu)
    Kvatera
    − nuoma
    Kvaterants
    − nuominininkas
    Kvīnā
    (dgs.) – kmynai
    Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
    Kvartūgs – prijuostė
    Kvietka – gėlė

  • Komentarai išjungti - K
  • G

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Gadīnė – laikas, metas (Brus.)
    Gadnastis – 
    pavardė (Brs)
    Gadavuotė –
    tikti (Skd)
    Gagalis – 
    žąsinas (Šts, Rt)
    Gagarnė – 
    židinė, zemblė, zembė (Ggr)
    Gagrė
    − apsileidėlis; storžievis (Tl, Krt)
    Gaidgīstė
    – paryčiai, ankstybė (S. Dauk.)
    Gairėjė − vėjo pučiama vieta; pagairė (Užv)
    Gajus – 1) gajumas, gavimasis (Dr), 2) pasilinksminimas, triukšmas (Lkv), 3) alijošius (Grg, Šl)
    Galavī – galabyti (S. Dauk.) 
    Galstuots – 1) odos paviršius, odos raginis sluoksnis (Slnt, Ms), 2)pievos nelygumas (Žd), 3) odos liga, niežai (Sd)
    Galvuočius –
    galvos apmautuvas, apgobtas; šalmas (S. Dauk.)
    Galūns – galvažudys, plėšikas (S. Dauk.)
    Gamaks – gabalas (Škn)
    Gamta
    – dorybė (S. Dauk.)
    Garbarnė – odos išdirbimo įmonė (Pol., Slnt, Grg)
    Garbavuotė – garbinti (S. Stan.)
    Garbstītė – 1) girti, garbinti (Up), 2) raudoti mirusiojo žodžiais išskaičiuojant, išminint jo darbus ir dorybes; labai gailint verkti (Šauk, Pp)
    Gardėnīnkā − vežimas (ratai) su gardimis (Slnt, Skd)
    Gardė ratų šoninė, vežėčia (Gršl, Slnt)
    Gardės – kopėčios
    Gardīnā – užuolaidos (Vok., Žg, Klm)
    Garduons – pastatomos ėdžios (Mžk, Šauk)
    Gargasītė – rėkauti, garsiai kalbėti (Lk)
    Gargazas –
    kas garsiai kalba, rėkauja, gargia (KlvrŽ)
    Garguotė
    – kvėpuoti gargiant, karkuoti
    Garvelkis − anga virtuvėje viršum viryklos garams bei dūmams į kaminą išeiti, ppr. su gaubtu (Mžk, Vkš)
    Gasītėis – puoštis, taisytis (Klm)
    Gaspada
    – nuolatinė apsistojimo vieta pas žmogų, kur laikinam saugojimui paliekami daiktai
    Gaspadėnė – šeimininkė (Brus.)
    Gašūns – gašnius (Pp)
    Gašus – gražus, puošnus, puikus, tvarkingas (Vkš, Krkl)
    Gatavuotė
    – taisyti, gaminti, virti (Pol.)
    Gatka – pirmasis nuo priekio skersis, kuris jungia rogių pavažas, gakta (Brs)
    Gatunks – veislė, rūšis (Pol., Yl, Up)
    Gaurs
    − 1) plaukas; gyvaplaukis (Vvr), 2) pluoštas (linų, kanapių) (Krkl, Rt)
    Gaužuols – nedidelis debesis, galvokas (Grk)
    Gavalkielis – gabalėlis

    Gebenė − spuogas
    Geldelė – lysvė
    Gelžėns − tvirtos valios, užsispyręs
    Gelžkelis – geležinkelis
    Gėmbė – pakaba
    Geneklė − geležė skaloms skaldyti (Ms)
    Geneklis − žabų kapojamasis kirvis (Ms)
    Genesīs 1) varykla, išvara, bandtakis, išginia, genestys; kelias prie sodybos (Kl, Yl), 2) mažas žvejų uostas (Prk)
    Gengliuotė – lakstyti, bėgioti (Skr)
    Gentība – giminystė
    Gėntainē – giminaičiai
    Gerbtė – valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti
    Gėrīnė – gėrimas, puota, pokylis
    Gėrkalnis − kalnas, apaugęs giria
    Gerūkštis − krūminis dantis
    Gėžos – padėjėjas
    Gībena – nugeibęs, nusibaigęs žmogus ar gyvulys
    Giberavuotėis – kraipytis (Skd)
    Giedrotie
    – giedrai esant
    Giežeklis – įkyrus, giežus žmogus (Vvr)
    Giežos
    – viskuo nepatenkintas, įnoringas
    Giežuonis − įkyrus žmogus
    Gīla − didelis skausmas, gėlimas
    Gīkars – 1) laibas aukštas žmogus (Šts), 2) prastas, sukleręs vežimas (Skr), 3) nedaili lazda, pagalys (Grg)
    Gimtovė
    − gimtinė
    Gimulīs − naujagimis, kūdikis (Klm, Krž)
    Gingazas – apiplyšęs drabužis (Šts)
    Gingažas – 
    kiaulės kauliukai, sumušti su kirvapente, pabarstyti pipirais, pasūdyti, parūkyti (Trk)
    Gīniuotė
    – ginti
    Gīniuotėis − gintis
    Ginkalis – plaktukas girnoms kalti, girnakalis (Grg)
    Gīsliuotė –
    1) sunkiai kelti, traukti, vilkti (Šts, Brs), 2) eiti, gyslinti (Skd, Pln)
    Gīšaks –
    kaulėtas, liesas (Šts)
    Gīškaklis – kas liesu, ilgu kaklu (Plt, Vkš)
    Gītinietė
    − valkiotis, šen bei ten landžioti
    Gīvaliuotė − šiaip taip gyventi
    Gìvena − gyvenimas, buvimas
    Gižas – meistro padėjėjas, mokinys
    Glabuotė − 1) globoti, saugoti, 2) maldauti, prašyti
    Glamžuotė − glamonėti
    Glaunos – geras, gražus, svarbus
    Glegždars – senas išklibęs koks nors daiktas, klezetas (Mžk)
    Glencės − muilinas vanduo (naudojamas siūlų velimui)
    Glenciavuotė – presuoti vilnonius audeklus; blizginti (Vvr)
    Gliuors
    − iškleręs, atlapas, kiauras
    Glousnioutėis – glamonėtis, kai katinas smaukiojasi palei kojas ir murkia
    Glūpastis – mažmožis, niekniekis (Grk)
    Glūps
    – kvailas
    Gobtorielis – puošni kepuraitė
    Goduonė –  pagarba; garbė (Als)
    Gondrakinis – gandralizdis
    Gorbs – aptvaras
    Goroutė − būti raudonam iš karščio (Erž)
    Gorus
    − kartus, aitrus, gaižus (Vkš)
    Gožīs – skilvelis
    Grabs – karstas
    Grabužis − griozdas, gremėzdas
    Gracavuotė – valyti, grandyti žoles nuo takų (Pol., Grk, Rs)
    Gračius
    − kortų lošėjas (Pol., Vkš)
    Grazna − grožis, pagražinimas, papuošimas (Kair, Vkš)
    Gražuotė − perspėti, grūmoti
    Grekuons − graikas
    Gretu – greta
    Greva – upės vaga, slėnis
    Grēvė – griovys
    Griebalka – arklinė grėbiamoji
    Grieda – Rus., Lat. 1) ėdžios (Grk), 2) stačių pagalių tvora (Rs)
    Griedā – 1) tvarto, klojimo lubos iš karčių (Šv, Škn), 2) skeletas, kaulai, griaučiai (Skr, Rs)
    Grieds – 
    1) ilto grindys (Gd, Tv), 2) vienas iš virbų, medžių, padedamų po šienu, javais, kad nesudrėktų nuo žemės (Vvr), 3) lovos dugno lentelė; miegamasis suolas (Klp)
    Grieks
    – nuodėmė
    Griešītė – daryti nuodėmes
    Griuoba – netikėlis, griova, griozdas (Šl)
    Grīžolė − kelios susuktos linų saujos
    Grīžtė – linų pluošto pynė
    Grīžuoklė – 1) šulinio svirties skersinė kartis (Skr), 2) trinkelė ant rogių, galinti sukinėtis, krupkaladė (vartojama vežant ilgus rąstus) (Skr)
    Grobėjuons – stačiokas, storžievis
    Grocė – kruopos
    Gručuols – gumbas, guzas (Krkl)
    Grūdeklis – grūdamas įrankis, grūstuvas (Krkl, Mžk)
    Grūdienė − virtų grūdų valgis
    Grudos – trapus, gruzdus
    Gruobs – žarna; tiesioji žarna (Yl, Tv)
    Gruomata – atsiųstas laiškas
    Gruinītė – plikai kirpti
    Grūmzdols – rubuilis (žuvis)
    Gruobā – žarnos
    Gruodoutė – į gruodą šalti
    Gruopē – rinkis
    Gruovalis – kam viskas griūva, grėva, liurbis, ištižėlis (Kv, End)
    Grūšos
    – kriaušė
    Gudė − pustyklė, galąstuvėlis
    Gudintė − pratinti, jaukinti
    Gudnuotrīnė − gailioji dilgėlė
    Gumbs – iššokęs guzas, kai užsigauni galvą
    Gunkla – 1) gumbas; iškilimas, nelygumas, gumburys (Krž, Skd), 2) virvės ar siūlo storesnė vieta, pumputys (Lk, Brs), 3) raukšlė, dumšlė (Als, Pln), 4) šaka medienoje, pranara (Yl)
    Gunklainis – menkas, susitraukęs žmogus ar gyvulys (Šts)
    Gunklas – 
    kreivas, palinkęs (Šts)
    Gunklīs – 
    susivėlęs gniutulas, kezulas (Kair)
    Gungars –
    labai aukštas žmogus, ilgšis (Kv)
    Gunkčiuotė – 
    gunką daryti, nelygiai suktis (Vvr)
    Gunkluotė –
     į gunklas mestis, riestis (Als, KlvrŽ)
    Gunkluots –
    1) gumburiuotas, kuprotas (Šts), 2) pumpučiuotas, nelygus (Slnt), 3) raukšlėtas (Vkš)
    Gunkšla – 
    raukšlė, gunkla (Als, Šll)
    Gunkšlė – 
    raukšlė, nelygumas, gunkla (Als, Tl)
    Gunkštara – 
    ankštara, inkštyras (Als)
    Gunkštaruots – 
    nelygus, gunklotas (Žd)
    Guobals – 
    gobtuvas, skara (Vdk)
    Guobintė
    − gabenti, nešti
    Guočės – vyriškos kelnės, ppr. apatinės (Pol., Rnv, Krtv)
    Guoda – garbė, pagarba, šlovė
    Guodings – garbingas
    Guojā − aukštuomenė
    Guončas – medžioklinis šuo, skalikas (Pol., Skd, Mžk)
    Guonītė – iškeikti, išplūsti
    Guonts – stogo dengiama lentelė (su išskroda), malksna (Pol., Als, Škn)
    Guorčius − skysčių ar biralų saikas arti trijų litrų (Als, Skdv)
    Guorintė – 1) bauginti, gąsdinti, grasinti (S. Dauk.), 2) raginti, kurstyti, vadinėti (Krkl), 3) erzinti, kairinti; vilioti, masinti (Slnt, Grg), 4) eiti nuleidus, nunėrus galvą, nyrinti (Všv)
    Guožtė − lieti, pilti
    Gūrā – palėpė
    Gurbs – 1) pintinė, krepšys, kurbas; į jį telpantis kiekis (Rs, Jrb), 2) vežimo viršus, pintas iš vyčių; drangelės su galeliais drauge (pavažiuojamų, išeiginių ratelių) (Grl, Krtn), 3) ėdžia (Šll, Up), 4) naminių paukščių (karvelių, žąsų, vištų ir kt.) ląsta, nupinta iš vyčių ar sukalta iš lentų; kiaušinių dedama vieta (Skd, Ms), 5) šuns būda (Grk, Skd), 6) atskirta tvarto dalis smulkesniems gyvuliams (avims, paršiukams, veršiukams) (Šlv, Šv), 7) narvas (žvėrims); narvelis (paukščiams) (Prk, Krš), 8) tokia dėžė vežti parduoti gyvuliams, ppr. kiaulėms (Prk, Klp), 9) reketys siūlams lenkti, vyti (Up, Lk)
    Gvalta
     − triukšmas, riksmas; skuba (Plt, Šts)
    Gurguols – nelygumas, pumputys (Užv, Krkl) – nedailiai, garankštėtai verpti (Up), sunkiai, nesklandžiai kalbėti, sakyti, tarti (Šts)
    Gurlos – 1) silpnas, trapus, išglebęs, 2) riebus
    Guzėks – saga (Pol., Tl, Krtn)
    Gvaltagruobis − kas smarkiai puola prie darbų; kas griežtai, prievarta ko reikalauja, griebia, plėšia iš rankų nesiklausęs (Šts)
    Gvaltavuotė – prievarta reikalauti (Vkš)
    Gvardėjuons − vienuolyno viršininkas
    Gvintā – veržlės ar sraigto rievės, grioveliai, įgrąžos, sriegiai (Pol.)
    Gvizdė – nerimta moteris, pliuškė

  • Komentarai išjungti - G
  • D

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Daba – prigimtis, būdas, paprotys (S. Dauk.)
    Dabarčiou
    – dabar, šiuo metu
    Dabaris – dabartinis (Erž)
    Dabena − papuošalas, puošmena
    Dabītė – mušti (Šts)
    Dabstītė – 1) tvarkytis, puoštis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
    Dabšna – dabita (Kv)
    Dabuotė – saugoti, globoti
    Dabuoklė – kalėjimas
    Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
    Dadnuotė – plepėti, bambėti (Klp)
    Daga – 1) saulės karštis (Slnt, Šv), 2) derlius, branda, pjūtis (Krg, Prk)
    Dagīs – usnis
    Dags – degimas, gaisras (Ggr)
    Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
    Dagus – aštrus, žvarbus, kandus, ėdus (Slnt)
    Daibstīsenas – slampinėjimas (Slnt)
    Daigaplunksnės – padaigos, padaigsliai (Varn)
    Daigiuotė – dygti (Varn)
    Daigliuotė – sodinti (Užv)
    Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
    Daigmuokslė – daržininkystė, sodininkystė (S. Dauk.)
    Daigs – 1) diegas (Ggr, Šts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmė, giminė (Slnt)
    Daigstītė – sodinti, diegti (Skd)
    Daigūnis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
    Dailē – dailiai
    Dailiejėms – riebėjimas (Slnt)
    Dailietė – gražėti (Dr)
    Dailintė – penėti, tukinti (Šts)
    Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Šts), 2) lygus (Vvr), atsiganęs, neliesas (KlvrŽ)
    Dainažīmės – natos
    Dajītė – gadinti, naikinti (Kln)
    Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
    Dalakoutė – bėgti, lakatuoti (Kin)
    Dalbstītėis – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
    Dalvaroutė – slinkinėti (Lž)
    Dambītė – lupti, mušti (Ms, Šts)
    Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
    Danginis – mėnuo, Mėnulis (Slnt)
    Dangintė – gabenti, kraustyti, lakinti (Vkš, Krkl)
    Dangoutė – dangstyti, maskuoti
    Danguorīkštė – vaivorykštė (Klp)
    Dantėnė – kuliamoji mašina (Šts)
    Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
    Darašios – ne visai pražilęs (Rs)
    Darbietis – žemdirbys (Ggr)
    Darbīkla – darbavietė (Skd)
    Darboutėis – darbuotis
    Darga – padargas (S. Dauk.)
    Darin – todėl (S. Dauk.)
    Darkiuotė – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
    Darkluotėis – darganotis (Plt)
    Darknuotėis – bjaurotis (Slnt)
    Darna – dargana (Šts)
    Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas dešroms daryti (Krt)
    Darulaitis – kastratas, išdaris (Šts)
    Darvouts – miglotas (Šts)
    Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
    Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagė, dviražė šakė rugių pėdams į vežimą krauti (Lž)
    Daugė – daugybė (S. Dauk.)
    Daugesnē – daugiau (S. Dauk.)
    Daugis − daugelis, daug kas
    Dauglīkė – daugiskaita
    Daugnuora – šykštuolis, godas (Slnt)
    Daukštelietė – kaukštelėti; suduoti (Žd, Vkš)
    Daužtelietė – kiek suduoti (Slnt, Vkš)
    Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
    Davatka – perdėtai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
    Davutis – davėjas (Vkš, Užv)
    Dažīvė – dažai (Varn, Vvr)
    Debekītė – niekinti, plūsti (Kair)
    Debesainis – tamsus (Vdk)
    Debesīnė – skysta putra (Šts)
    Debesinis – nelygios spalvos, laumėtas (Pp)
    Dėcėns – durklas, peilis
    Dedeklė – dedanti višta (Sd)
    Dedervuots – šašuotas, ruplėtas (Dr)
    Dėdlē – labai, dideliai, smarkiai (Šts)
    Dedlīvs – dėslus (Grg)
    Dedus – dėslus, dėdingas (Rs)
    Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
    Degals – deglas, fakelas (Slnt)
    Dėkčē – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
    Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) ėdimas, graužimas (Skd)
    Deglas – fakelas (Vkš)
    Deglīčė – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
    Degots – derva
    Degsena – degimas (Šts)
    Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
    Degtoks – žiebtuvėlis (Slnt)
    Deguliouts – kūlėtas (Gršl)
    Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
    Deigla – medžio kempinė (Dr)
    Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
    Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
    Dèkčôm – labai
    Dekis – lovatiesė, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
    Dėkortė – pamažu degti, rusenti
    Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
    Dėktōs, -ontė – dar atlaikanti, tinkamas
    Dėlbs – atšipęs, atsipjovęs (Rt)
    Delčė – mėnulis (S. Dauk.)
    Dėlėks – mažas vienrankis pjūklelis (Krt, Tl)
    Delmuons
    – piniginė (Vvr)
    Dėrbtovs – įrankis dirbti, mašina (Šts)
    Derečītė – darinėti, mėsinėti (Slnt)
    Dereklis – dyrikas (Grg)
    Dėrėks – kas diria, lupa; kas drasko (Šts)
    Derenė
    – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) mušimas, pyla (Slnt)
    Derešas – timsras (Pol., Žd, Plt)
    Derietovės – derybos (Užv)
    Dergtė – apsimesti, dėtis (Slnt, Varn)
    Dergučas – derkštas, dergūnas (Tl)
    Derklīčė – madas gaudanti moteris, pliuškė (Krkl)
    Derlietė – suriebėti, nutukti (Vvr, Slnt)
    Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
    Derlis – vešlumas, trąšumas (Slnt)
    Derliūgs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
    Dėrmavuonė
    – krikščionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
    Dermīčius – lažybos (Tv)
    Dėrtė – 1) lupti, plėšti (Als, Snt), 2) tvoti, mušti, plakti (Šts, Skd)
    Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
    Dervecītė – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
    Dervečītė – skirstyti dalimis, plėšyti (Užv)
    Deržtė – dergti (Rt, Plt)
    Deselė – vedega (Vok., Ms, Skd)
    Desiuotė – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srėbti, kirsti (Kal)
    Destis mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
    Dėšlis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
    Devėms – 1) išdykavimas, dūkimas (Rdn), 2) griaudimas (Krš)
    Dėvuons – lovatiesė
    Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
    Dibentė – kankinti (Šauk.)
    Dibičītė − skriausti (Skdv, Bt)
    Dībintė – eiti, stypinti (Šauk)
    Dibka – Pol. rąstagalis, į kurį įdėdavo nusikaltėlio kojas (Krtn, Skd)
    Dībkinietė – valkiotis (Vvr)
    Dībkioutė – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, nešioti (Grg)
    Dībs – didelis žmogus (Slnt)
    Dībtė – mušti, dobti (Kv)
    Dicėns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
    Dīčkavuotė – trinti, brūžinti, dėvėti (Slnt)
    Didelī– 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
    Didenī– puikybė, išdidumas (Krž)
    Diedliuotė – dėlioti (Slnt, Kv)
    Diegis
    – nudegimas (Slnt)
    Diegurtė – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
    Diekou! – ačiū!
    Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
    Diertė – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
    Diesena – būvis (Bržr)
    Dieslės – dėtys (Užv, Vdk)
    Diesmė – nuosaka (S. Dauk.)
    Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
    Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
    Didīstė – išdidumas, puikybė (Pkl, Slnt)
    Diduomis – didžiūnas, didikas (S. Dauk.)
    Didus – išdidus, puikus (Šv)
    Dievuotėis – atsisveikinti (Šts, Als)
    Dignītė – gabenti (Šts)
    Dīgsčiuotė – greitai eiti, bėgti (Ggr)
    Digsnis – dūris (Kl)
    Digsnuotė – bėgti mažais žingsneliais (End, Vvr)
    Dīgstelietė – 1) staigiai įdurti (Vkš), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
    Dīgsuotė – gelti, skaudėti (Up)
    Dīguotė – dygti (Varn)
    Dīka – pasileidimas (Šts)
    Dīkabarzdis – svyruoklis (Slnt)
    Dīkautė – siausti, lakstyti (Slnt, Šts)
    Dīkinėjė – laukinių žmonių kraštas (Šts)
    Dīkis – išdykimas (Slnt)
    Dīkīstė – išdykavimas (Krž)
    Dīkra – dykynė, plynė (End)
    Dīks – grynas, tikras (Vvr, Vkš)
    Dīktė – dusti, trokšti, ilsti (Slnt, Užv)
    Diktintė – tvirtinti, teigti (Šts)
    Dīku – lengvai (Grg)
    Dīkuonis – išdykėlis, nedorėlis (Grg, Plt)
    Dikuotė – draskyti, plėšyti (Skd)
    Dilėks – 1) mažas vienarankis pjūklelis (Kl, Krt), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus (Tl)
    Dilintėis – nykti, mažėti, dingti (Rs)
    Dimba – kultuvė, mušeklė (Žeml)
    Dimbėks – didelis žmogus (Pln)
    Diminīčė –  rožė, votis (Pol., Jrb, Žgč)
    Dimžaks 
    – kišenė (Prk)
    Dinderioutė – dykinėti (Škn, Vkš)
    Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
    Dingis – kryptis (Kl)
    Dingoutėis – atrodyti, rodytis
    Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
    Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
    Dingtė – rasti vietą, išeiti, dėtis (Skd, Vvr)
    Dingtelietė – atsiminti
    Dinkiuotė – mušti, perti (Šts)
    Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
    Dīra – dyža, pyla (Slnt)
    Dirdinietė – slankioti pašaliais, dykinėti (Skd)
    Dirėks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
    Dirgesīs – dirginimas (Šts)
    Dirgsnis – 1) plona, laiba šakelė (S. Dauk.), 2) maža gyslelė (Pln)
    Dirintė – plėšti, zulinti (Šts)
    Dirītė – lupti kailį (Kal, Brs)
    Dirsius – apsileidėlis, ištižėlis, tinginys (Klm)
    Disnipuols − laivas
    Diškītė – trinti, brūžinti (Šts)
    Dišlininks
    – kaklininkas (Skd)
    Diukuo – kodėl
    Dīvelietė
    – nešioti, devėti, drengti, trinti (Klp)
    Dīveliuotė – kamuoti, mušti (Bržr, Užv)
    Dīvėns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
    Dīvītėis – stebėtis
    Dīvs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
    Dīzinietė – valkiotis (Vvr)
    Dīztė – trypti vietoje (Kair)
    Dīža – mušimas, pėrimas (Plt, Tl)
    Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
    Dīžtė – 1) mušti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srėbti, valgyti, kirsti (Vvr, Vkš), 3) smarkiai lyti (Ms)
    Doborkis – tvenkinys
    Dornios – kvailys
    Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
    Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
    Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
    Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
    Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
    Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
    Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
    Douklis − duokas (Mžk)
    Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
    Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
    Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
    Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
    Douts − dovana (Up, Užv)
    Drabna – 1) šlapdriba (Užv, Šll), 2) liūnas, kirba (Plng)
    Drabnus – tvankus, troškus (Kv, Yl)
    Dračas – išdykėlis (Pol., Vkš, Brs)
    Dračīsena – 1) naikinimas, plėšymas, draskymas (Als), 2) dūkimas (Vkš)
    Dračītė – 1) triukšmauti, trankytis, ginčytis (Brs), 2) naikinti, plėšyti, draskyti (Als)
    Dragnītė – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
    Dragnuotė – joti ristele (Brs)
    Draguotė – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Šts), 2) triukšmauti, jodytis, daužytis (Lž)
    Draibstītė – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
    Draibstuliuotė – snyguriuoti (Ggr, Varn)
    Draika – 1) kas išsidraikęs (Mžk), 2) išdykėlis (Ms)
    Draikā – kraikas, pakratai (Grk)
    Draikas – mažos šakelės (Mžk)
    Draikuotėis – lakstyti, siausti (Šts)
    Draikus – 1) valkus, tąsus (Šv), 2) šankus (Gr)
    Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
    Draks – 1) barnis, peštynės, sąmyšis (Rus., Kal, Kair), 2) eibė, žala, nuostolis (Skd)
    Drakuotė – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, šėlti (Slnt, Kal)
    Dralītė – draskyti, plėšyti, laužyti (Ll)
    Drampasīnė – makalynė, makasynė, purvynas (Lž, Pkl)
    Drampažītė – terlenti, knezoti (Šts)
    Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos šoninė lenta (Užv)
    Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
    Dranka – statinė, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Šlu)
    Drankis – debesis (Plng)
    Drankiuotėis – trainiotis, daužytis (Vkš)
    Drapakoutė – akėti, brižioti (Pol.)
    Drapaks – akėčios, brižės (Pol.)
    Drapanas – drabužiai (niek.)
    Draugalka – pamergė (Kin, Klp)
    Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
    Drebecītė – minti, trypti (Varn)
    Drebesā – šaltienos drebučiai (Vkš)
    Drebežītė – pavydėti, gailėti (Lkv)
    Drebiezgā – smulkios žuvys, mailius (Varn)
    Drebiežnas – nevikrus (Varn, Krš)
    Drebtelietė – 1) staiga nudrėbti, mestelėti (Užv), 2) negražiai, stačiai pasakyti (Vkš)
    Drebus – baugus (Mžk)
    Drėgants – eržilas
    Dreika – žiopla, išsižiojėlė (Dr)
    Dreiktė – draikyti, driokti
    Dreilingis – žiemą išmušta kelyje duobė (Šlu)
    Dreižietė – skeldėti, trūkinėti, daužėti (Slnt)
    Dreižtė – vilkinti, delsti, gaišti (Ll, Kair)
    Drelingiouts
    – duobėtas (Vvr)
    Dremžtė – 1) plėšti, drengti (Kair, Krš), 2) kasyti (Kltn)
    Drengtė – 1) nešiojant plėšti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
    Drenktė – teršti (Vyž, Klp)
    Drepašas – sudribėlis, ištižėlis (Mžk, Yl)
    Drepė – mirkalas, padažas (Krkl)
    Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
    Drepenas mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (Vkš)
    Drepinīs – 1) košė (menk., Šts), 2) linskmas šokis (Slnt)
    Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
    Dreplītė – skrepliuoti (Vvr)
    Dresvė – drevė, uoksas (Kv)
    Dreva – skylė (Yl)
    Drevietė – 1) kopti medų iš drėvės (S. Dauk.), 2) plėšti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
    Dreziniuotė – gadinti (Kal)
    Dreženas mot. g. skutai, čeženos (Slnt)
    Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
    Drė̄žtė – dėvėti, nešioti, plėšti, drėksti (Klm, Ll)
    Driegnis – drėgnumas (Pgr)
    Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
    Drīkčiuotė – sunkiai šokinėti (Slnt)
    Drīkiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
    Drīktė – irti, driksti (Varn)
    Drīktelietė – stryktelėti (Vkš)
    Drintė – plėšti, trinti, dėvėti (Als)
    Drīvuotė – pakulomis, dervotomis virvėmis kamšyti laivų, kubilų plyšius (Plng)
    Drīžinietė – valkiotis (Šts)
    Drīžinīs – žmogaus apdaras, išvaizda (Slnt)
    Drīža – drūžė (Vkš, Šlu)
    Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
    Dročiautė – pjauti lentas (Skr, Pln)
    Dročius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
    Drožinīčė – medinė leistuvo dalis (S. Dauk.)
    Drubīnas – kopėčios (Pol., brus., Mžk, Ms)
    Dručkis – storas žmogus arba gyvulys (Vkš, Pgr)
    Drukarnė – spaustuvė (Pol., KlvrŽ, Vvr)
    Drūkčē – labai (Erž)
    Druklis – dručkis (Žd)
    Drūkšlīs – dručkis, druklis (Dr)
    Drūktainis – dručkis (Slnt)
    Drūktarėitis – storašlaunis (Šts)
    Drūkts – 1) storas (Šts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
    Drūlainis – dručkis (Ms)
    Drūlioutė – dirbti (Varn)
    Druliuotė – giržeti, bribinti (Rs)
    Drulkis – rubuilis, dručkis (Kl)
    Drumbzlioutėis – niauktis (Skdv)
    Drumelioutė – bugnyti, barškinti (Klp)
    Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
    Dūminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
    Drungs
    – drungnas (Ms, Slnt)
    Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
    Druobės – patalų užvalkalas, dvilinkės (Vkš, Mžk)
    Druobgalīs – skiautė, skuduras (Varn)
    Druobolė – 1) drobės gabalas pašarui, skiedroms ar šiaip smulkiems daiktams nešti (Vvr, Skd), 2) ant pečių siaučiamoji skara (Trg), 3) į lovą klojamoji paklodė (Mžk, Vkš)
    Druočius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
    Druotė – viela (Mžk, Kv)
    Druova – drėvė, išpuva (Plt)
    Drusts – korys (S. Dauk.)
    Drūteiva – stipruolis (Kv)
    Druzgs – trupinys (Skdv)
    Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
    Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Šll)
    Dubadegīs – kerštininkas, padegėjas (Kv)
    Dubas – išduobtas kubilas (Lkv)
    Dubelts – dvigubas (Vok. dial., Vkš)
    Dubėns – medinis indas užtrinui grūsti (Plt)
    Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
    Dūblingė – nerangus, pilvotas žmogus, dūblys (Skdv)
    Dublunkis – dručkis (Plt, Ggr)
    Dūbra – sena, prasta armonika (Kv)
    Dubtė – gesti, kiurti (Up)
    Dubunis – išduobta trinka su kojomis dubeniui įdėti (Žd, Vkš)
    Duburkalis – menkas duburkis, duobė (Brs)
    Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
    Dubus – talpus, erdvus (Varn)
    Ducintė – tampti, purtyti, dūskinti (Mžk)
    Duckėnā – skutai (Dr)
    Dudielioutė – dudenti, terškėti (Prk)
    Dūdintė – vilktis, dūlinti (Kv)
    Dudlentė – kalbėti, terškėti (Prk)
    Dudnuotė – iš lėto, potyliai kalbėti (Up, Brs)
    Dūdouts – su klostėmis, rauktas (Prk)
    Dūduorios – vargonininkas (Slnt)
    Dudūra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomušais (Kv)
    Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
    Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
    Dugnuolius – žioplas, ištižęs žmogus (perk., Trk)
    Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas (Kv, Šts)
    Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
    Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
    Dūkinioutė – dūkti, šėlti (Brs, Šts)
    Dūksena – dūkimas (Žd)
    Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
    Dūksinioutėis – purvintis (Varn)
    Duksmas – sielvartas, rūpesčiai (Plt)
    Dukstė – driksti, plyšti (Šts)
    Dukšla – raukšlė, dumšlė (Krkl)
    Dukšnus – birus (Kv)
    Dūktė – niršti (Kv)
    Dula – 1) vienas iš dviejų kaištelių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaištis burių virvei (šiutui) pririšti (Prk)
    Dūla – nekalbus žmogus (Brs)
    Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
    Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
    Dulbsuotė – snopsoti (Škn)
    Dūlė – bulvė (Akm, Pp)
    Dūliava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
    Dūlietė – sėlinti (Als)
    Dūlīnė – bulvienė (Akm, Mžk)
    Dūlinis – bulvinis (Vkš)
    Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
    Dūlītė – rūkyti (Krkl)
    Dūliuotė – smulkiai lynoti, dulkti (Šts, Slnt)
    Dulkanuots – miglotas, ūkanotas, dūliuotas (Šv)
    Dulksnuotė – 1) žydėti, dulkėti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
    Dulkstītė – raibinti (Dr)
    Dulputrė – baltinta grūstų bulvių sriuba (Vkš)
    Dulskanuotė – raibuliuoti (Varn)
    Dūma – pasitarimas (S. Dauk.)
    Dūmalaks – kaminas, dūmtraukis (Plt)
    Dumblasītė – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
    Dumbloutė – niaukstytis, blaustis (Dr, Šts)
    Dumbra – 1) gili vieta upėje, sietuva (Bdr, Kl), 2) kūdra (Grk)
    Dūmėnė – sandėliukas maistui laikyti (Dr, Skd)
    Duminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
    Dumplekė – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant
    Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
    Dumpeklės – mėšlavežis vežimas (Plng, Sd)
    Dumpiouts –
    nelygus, su dumpiu (Šts)
    Dumpis – 1) raukšlė, dumpšlė, dumšlė (Yl, Brs), 2) sąmyšis, maištas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
    Dumplinis – pūstas, platus (Bržr, Vkš)
    Dumplintė – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
    Dumplioutė – 1) sunkiai kvėpuoti (prk., Šts), 2) smarkiai kosėti (Varn)
    Dūms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
    Dumšliets – raukšlėtas (Varn)
    Dūmtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
    Dundietė – griaudėti, tinkėti, bildėti (Vvr)
    Dundulioutė – 1) griausti, dundėti, trinksėti (Šts), 2) spiestis (Šts)
    Dunduliouts – verpetuotas (Šts)
    Dunkerka – kamara (Šts, Ms)
    Dunksčiuotė – stuksenti, trinkčioti (Vvr)
    Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
    Dunksmas – dundesys, dundėjimas, dunksėjimas (Kair)
    Dunkstelietė – stuktelėti, paukštelėti, kaukštelėti (Vvr, Krtv)
    Duobčiotėis – maitotis, išdykauti (Dr)
    Duobroutė – plepėti, stėnautis (Klm, Prk)
    Duobstė – susenėlis, perkaršėlis (Šts, Akm)
    Duobstelē – sudriskę marškiniai (Užv)
    Duobstis – susidevėjęs, sudubęs daiktas (Als)
    Duobtė – žudyti, galabyti (Kv)
    Duokalka – stoginė čerpė (Pol., Lž)
    Duoklas – rezginės, tarankis (Vkš, Skdv)
    Duoklis – kvaiša, pusgalvis (Mžk)
    Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
    Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
    Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
    Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
    Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
    Duovena – dovana
    Duovenuotė – dovanoti
    Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
    Duozintė – kėblinti (KlvrŽ, Šts)
    Dupšiuotė – eiti (S. Dauk.)
    Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
    Durbė – steverys, šaka (S. Dauk.)
    Durbtė – dubti, kiurti, pūti (S. Dauk.)
    Durdītė – 1) durti, besti (Šts), 2) keisti formą, storinti (Trk)
    Dureklis – žeberklas, perstekė (Žd)
    Dūriets – lašuotas, taškuotas (Šts)
    Durkėnu – užduriant (Kltn)
    Durkis vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sėdi vairininkas (Plng)
    Durklė – perstekė (S. Dauk.)
    Durnintė – mulkinti, kvailinti (Vvr)
    Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
    Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
    Durstoks – prijuostė (Tv, Lk)
    Duršliuoks – 1) įrankis skylei geležyje išmušti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Šll), 3) koštuvas, rėtis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
    Durtinīs – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliūkas (Šts, Brs)
    Dusena įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklą, kad pasidarytų maišelis ir ji negalėtų ištrūkti (Klp)
    Dūsiejėms – sunkus kvėpavimas (Šts)
    Dūskatas – skutai, driskanos (Šts, KlvrŽ)
    Duskintė – judinti, krutinti, plustinti (Užv, Krš)
    Duskis – dusulys (Ll)
    Dustė – dvisti, švinkti, gesti (Grg)
    Dūšė – siela, širdis
    Dušentė – varginti, ilsinti (Kair)
    Dūšings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
    Dūštraukis – žioplys (Ggr)
    Dūšvelkis – sunkus, gremėzdiškas daiktas (Pkl, Šts)
    Dutnus – neaiškiai tariamas, kalbamas (Nt)
    Dūzgintė – judinti, purtyti, kratyti (Šl)
    Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
    Dužīg – dukart (Erž)
    Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
    Dūžis – smūgis, kirtis (Plt)
    Dužtė – 1) trūkti, skilti, trupėti (Krš), 2) kristi, mažėti (Užv)
    Dūžtė – vargti, ilsti (Pt)
    Dvailā – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
    Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynė (Rdn, Krš)
    Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
    Dvaknuotė − plustinti (Šts)
    Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
    Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
    Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
    Dvasintė – dvėsinti, alkinti, badu marinti (Užv)
    Dvasiuotė – dvėsti, dvėsinėti (Pln)
    Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
    Dvasna – 1) dvėsimas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvėsa, nuosproga, perdvėsėlis (Vkš, Lž)
    Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
    Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
    Dveinaitis
    – dvynas (Ll)
    Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
    Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
    Dviekoutė – dvėsuoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
    Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
    Dzaiginietė – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
    Dzilentė – griežti, čirpinti (Žd)
    Dzindzals – skambaliukas (Kv)
    Dzingals – skambalas (Yl)
    Dzingulioutė – skambaliuoti, cinguliuoti (Škn)
    Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
    Dzvekītė – mušti (Kair)
    Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
    Džabītė – 1) mušti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, čebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
    Džagnuotė – ėsti, graužti (Šts)
    Džangterietė – sužvangėti, džengtelėti (Skd)
    Džeganas – išėdos, iščeškos, čeganos (Bržr, Slnt)
    Džeganuotė – kapoti, čeganoti (Šts, Ms)
    Džektelietė – žnektelėti (Vkš)
    Džiauginīčė – teatras (S. Dauk.)
    Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
    Džiausena – džiovimas (Vkš)
    Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Šts), 3) pintinė sūriams džiovinti (Lkv, Varn)
    Džiautovės – virvės skalbiniams džiauti (Šts)
    Džilentė – pjauti, džirinti (Vkš, Žr)
    Džindžė – 1) naminė degtinė (Krš), 2) denatūratas (Šl)
    Džingterietė – skambtelėti, dzingtelėti (Vkš, Vvr)
    Džingoutė – supti, linguoti (Šts)
    Džiovainė – džiovykla (Šts, Yl)
    Džiovainis – sudžiuvęs, džiovintas (Šts)
    Džiovinsena – džiovinimas (Šts)
    Džirktelietė – kirptelietė, čirkštelietė (Vkš)
    Džiubītė – lesti, kapoti su snapu (Kair)
    Džiubuotė – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
    Džiugesys – gaudimas (Šv)
    Džiugietė – gausti, žvagėti (Rt)
    Džiūkštelietė – užkirsti, suduoti, čiukštelėti (Šll)
    Džiumbarītė – mušti, plakti (Šts)
    Džiumbars – rykštė (Šts)
    Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
    Džiungarītė – supti (Šts)
    Džiūnītė – žiopsoti (Šts)
    Džiūsna – kas liesas, sudžiuvęs (Erž, Krš)
    Džvangtelietė – barkštelėti, suduoti (Vkš)

  • Komentarai išjungti - D
  • 2024 m. kovo mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     123
    45678910
    11121314151617
    18192021222324
    25262728293031

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos