Ištrauka iš puokalbė so Klaipiedas universiteta duocėnto Juono Bukončio:

– A nesuvėdruos (liet. neišnyks) žemaitiu kalba?

– Nu, jau XVIII omžiou guorėna (liet. gąsdino), ka suvėdruos vėsa lietoviu kalba, ne tik tarmės. Bova ne tik rosėfikacėjė, ale i polonizacėjė, ožvės par bažninčė lenku kalba skverbies, par vėišūji gīvenėma – rusu, ožvės spauduos draudėma metās. Net kalbėninkam dingava (liet. atrodė), ka lietoviu kalbuos abelnā (liet. apskritai) nelėks. Ale išlėka net tarmės, nuorint Klaipiedas kraštė žemaitėškā kalbontiu nūnā ī čīstā nedaug, ras’ 200-300, vo tėik žmuoniū kalbā aba tarmē išlėktė īr par mažā. Api pėnkės žemaitiu tarmės nūnā gal tik sālėgiškā kalbietė, nes vakarū žemaitiu tarmė kalbontiu jaunū žmuoniū jau, gal sakītė, nier – tik vėinetā. Vo kėtuom tarmiem numūsė kalb šeimas, ne tik augesnė omžiaus žmuonis, ale i vakā, ale kaima muokīkluosė vakā atsakinie bendrėnė kalba.

– Prīš dvidešimt metu jauni žmuonis sarmatėjuos rokoutėis žemaitėškā. Majadnē – sarmatėjuos savėtoma.

– Tēp. Universitetė nebova galėma išgėrstė rokoujontėis žemaitėškā, vo nūnā zajuojint (liet. vaikščiojant) par patalpas ištėsā kalbama žemaitėškā. Jou menkesnė išsilavėnėma žmuonis, jou labiau sarmatėjas. Nūnā pasikeitė nūmuonė; līgėnont so aukštaitēs, padietis īr īnā geresnė. Išnīkst reiškėnē, išnīkst i žuodē. Be tuo, žemaitē toriejė nuognē šmuot žarguonėniu žuodiu, atkeliavosiu iš lenku, baltarosiu.

– I vis dieltuo diukuo žemaitē, sudarontis vėininga antropoluogini tipa, tēp skėras tarmiem i šnektuom?

– Grēčiausē diel susiedu. Šiaurės žemaitē, ožvės kretingėškē pariemė nemažā kuršiu kalbuos savībiu, vakarū žemaitē maišies so koršēs, da i so vuokītēs. Svetėmuom kalbuom kalbontiu susiedu netoriejė tik peitū žemaitē. Anėi šmerlekiuojies (liet. maišėsi) tik so kėtās žemaitēs i aukštaitēs, tudie atruoda, ka būs išlaikėi daugiausē senūju žemaitiu īpatībiu.

– Kū rēk darītė, ka tarmės neišnīktom?

– Toram šiltėis (liet. rūpintis) ne tik žemaitiu, ale vėsuom tarmiem. Žemaitē netorietom vožuotė (liet. svarstyti), katra tarmie īr svarbesnė, „žemaitėškesnė“, vo anuos pagrėndu kortė bendrėnė a rašta žemaitiu kalba. Poikē soprastomiem rašīdamė sava tarmė, tad puoseliekem kuožna patarmė a šnekta. Kalba išsauguotom i tautėnės savėmuonės gaivėnėms. I neužginkem jaustėis žemaitēs tėms, katrėi nebmuok rokoutėis žemaitėškā.

Išlasīta i pargoldīta muoksla i švėitėma tėkslās iš svetainės www.ve.lt

Nepasipiktinkit tokia nuostata, tačiau žemaičių bendrinės kalbos tarminis pamatas turėtų būti Mažeikių rajono šnektos. Būtent Sedos ir Tirkšlių zonos. Žiūrint į tai, kad bendrinei kalbai yra siūlomas šiaurės rytų žemaičių arealas.

Iš Alekso Girdenio knygos „Kalbotyros darbai“:

Šiaurės žemaitiu soskėrstīms ī 10 zuonu:

• Kretingėškē:
  • Darbienėškē (Darbienā, Grūšlaukis, Laukžemis, Lenkėmā, Palonga)
  • Kretingėškē (Kretingas ėr Jokūbava apīlinkės)
    • Tarpėnė terp kretingiškiu ėr plungiškiu (Kalnalis, Salontā)
  • Plungėškē (Plungė, Gintelėškė, Kulē, Notienā, Platelē, Beržuors, Stalgienā, Šateikē, Kartena)
  • Endriejavėškē (Endriejavs, Judrienā, Veivėržienā, Viežaitē)
  • Rėitavėškē (periferėjė) (Rėitavs ėr anuo apīlinkės)

• Telšėškē:
  • Telšėškē (periferėjė) (Telšē, Eigėrdē, Lauka Suoda, Vėišvienā, Žarienā)
    • Periferėjė telšėškēm (Janapuolė, Kaunatava, Loukė, Trīškē)
  • Sedėškē (Seda, Barstītē, Renavs, Žemaitiu Kalvarėjė, Žėdėkā, Ukrėnā, Plinkšē)
  • Tėrkšlėškē (Tėrkšlē, Pėivienā, Pėkelē, Žemalė)
    • Periferėjė tėrkšlėškēm (Leckava, Mažeikē, Laižova, Vėikšnē)
    • Tarpėnē terp telšiškiu, sediškiu ėr tėrkšliškiu (Alsiedē, Gadūnavs, Lėiplaukė, Medingienā, Nevarienā)
  • Skoudėškē (Skouds, Aleksandrėjė, Daukšē, Īlakē, Muosiedis, Šatės)
  • Akmenėškē (Akmenė, Alkėškē, Kėvīlē, Klīkuolē)
    • Periferėjė akmenėškēm (Papėlė, Vegerē)

Cėtouno: „Taigi telšiškiai nėra kalbinis telšiškių patarmės centras. Tikru šios patarmės branduoliu, matyt, laikytina Sedos zona, nes joje nuosekliausiai išlaikyti visi esminiai šios tarmės bruožai“.