D

Daba – prigimtis, būdas, paprotys (S. Dauk.)
Dabarčiou – dabar, šiuo metu
Dabaris – dabartinis (Erž)
Dabena − papuošalas, puošmena
Dabītė – mušti (Šts)
Dabstītė – 1) tvarkytis, puoštis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
Dabšna – dabita (Kv)
Dabuotė – saugoti, globoti
Dabuoklė – kalėjimas
Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
Dadnuotė – plepėti, bambėti (Klp)
Daga – 1) saulės karštis (Slnt, Šv), 2) derlius, branda, pjūtis (Krg, Prk)
Dagīs – usnis
Dags – degimas, gaisras (Ggr)
Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
Dagus – aštrus, žvarbus, kandus, ėdus (Slnt)
Daibstīsenas – slampinėjimas (Slnt)
Daigaplunksnės – padaigos, padaigsliai (Varn)
Daigiuotė – dygti (Varn)
Daigliuotė – sodinti (Užv)
Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
Daigmuokslė – daržininkystė, sodininkystė (S. Dauk.)
Daigs – 1) diegas (Ggr, Šts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmė, giminė (Slnt)
Daigstītė – sodinti, diegti (Skd)
Daigūnis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dailē – dailiai
Dailiejėms – riebėjimas (Slnt)
Dailietė – gražėti (Dr)
Dailintė – penėti, tukinti (Šts)
Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Šts), 2) lygus (Vvr), atsiganęs, neliesas (KlvrŽ)
Dainažīmės – natos
Dajītė – gadinti, naikinti (Kln)
Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
Dalakoutė – bėgti, lakatuoti (Kin)
Dalbstītėis – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
Dalvaroutė – slinkinėti (Lž)
Dambītė – lupti, mušti (Ms, Šts)
Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
Danginis – mėnuo, Mėnulis (Slnt)
Dangintė – gabenti, kraustyti, lakinti (Vkš, Krkl)
Dangoutė – dangstyti, maskuoti
Danguorīkštė – vaivorykštė (Klp)
Dantėnė – kuliamoji mašina (Šts)
Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
Darašios – ne visai pražilęs (Rs)
Darbietis – žemdirbys (Ggr)
Darbīkla – darbavietė (Skd)
Darboutėis – darbuotis
Darga – padargas (S. Dauk.)
Darin – todėl (S. Dauk.)
Darkiuotė – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
Darkluotėis – darganotis (Plt)
Darknuotėis – bjaurotis (Slnt)
Darna – dargana (Šts)
Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas dešroms daryti (Krt)
Darulaitis – kastratas, išdaris (Šts)
Darvouts – miglotas (Šts)
Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagė, dviražė šakė rugių pėdams į vežimą krauti (Lž)
Daugė – daugybė (S. Dauk.)
Daugesnē – daugiau (S. Dauk.)
Daugis − daugelis, daug kas
Dauglīkė – daugiskaita
Daugnuora – šykštuolis, godas (Slnt)
Daukštelietė – kaukštelėti; suduoti (Žd, Vkš)
Daužtelietė – kiek suduoti (Slnt, Vkš)
Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
Davatka – perdėtai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
Davutis – davėjas (Vkš, Užv)
Dažīvė – dažai (Varn, Vvr)
Debekītė – niekinti, plūsti (Kair)
Debesainis – tamsus (Vdk)
Debesīnė – skysta putra (Šts)
Debesinis – nelygios spalvos, laumėtas (Pp)
Dėcėns – durklas, peilis
Dedeklė – dedanti višta (Sd)
Dedervuots – šašuotas, ruplėtas (Dr)
Dėdlē – labai, dideliai, smarkiai (Šts)
Dedlīvs – dėslus (Grg)
Dedus – dėslus, dėdingas (Rs)
Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
Degals – deglas, fakelas (Slnt)
Dėkčē – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) ėdimas, graužimas (Skd)
Deglas – fakelas (Vkš)
Deglīčė – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
Degots – derva
Degsena – degimas (Šts)
Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
Degtoks – žiebtuvėlis (Slnt)
Deguliouts – kūlėtas (Gršl)
Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
Deigla – medžio kempinė (Dr)
Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
Dèkčôm – labai
Dekis – lovatiesė, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
Dėkortė – pamažu degti, rusenti
Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
Dėktōs, -ontė – dar atlaikanti, tinkamas
Dėlbs – atšipęs, atsipjovęs (Rt)
Delčė – mėnulis (S. Dauk.)
Dėlėks – mažas vienrankis pjūklelis (Krt, Tl)
Delmuons – piniginė (Vvr)
Dėrbtovs – įrankis dirbti, mašina (Šts)
Derečītė – darinėti, mėsinėti (Slnt)
Dereklis – dyrikas (Grg)
Dėrėks – kas diria, lupa; kas drasko (Šts)
Derenė – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) mušimas, pyla (Slnt)
Derešas – timsras (Pol., Žd, Plt)
Derietovės – derybos (Užv)
Dergtė – apsimesti, dėtis (Slnt, Varn)
Dergučas – derkštas, dergūnas (Tl)
Derklīčė – madas gaudanti moteris, pliuškė (Krkl)
Derlietė – suriebėti, nutukti (Vvr, Slnt)
Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
Derlis – vešlumas, trąšumas (Slnt)
Derliūgs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
Dėrmavuonė – krikščionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
Dermīčius – lažybos (Tv)
Dėrtė – 1) lupti, plėšti (Als, Snt), 2) tvoti, mušti, plakti (Šts, Skd)
Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
Dervecītė – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
Dervečītė – skirstyti dalimis, plėšyti (Užv)
Deržtė – dergti (Rt, Plt)
Deselė – vedega (Vok., Ms, Skd)
Desiuotė – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srėbti, kirsti (Kal)
Destis – mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
Dėšlis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
Devėms – 1) išdykavimas, dūkimas (Rdn), 2) griaudimas (Krš)
Dėvuons – lovatiesė
Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
Dibentė – kankinti (Šauk.)
Dibičītė − skriausti (Skdv, Bt)
Dībintė – eiti, stypinti (Šauk)
Dibka – Pol. rąstagalis, į kurį įdėdavo nusikaltėlio kojas (Krtn, Skd)
Dībkinietė – valkiotis (Vvr)
Dībkioutė – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, nešioti (Grg)
Dībs – didelis žmogus (Slnt)
Dībtė – mušti, dobti (Kv)
Dicėns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
Dīčkavuotė – trinti, brūžinti, dėvėti (Slnt)
Didelībė – 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
Didenībė – puikybė, išdidumas (Krž)
Diedliuotė – dėlioti (Slnt, Kv)
Diegis – nudegimas (Slnt)
Diegurtė – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
Diekou! – ačiū!
Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
Diertė – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
Diesena – būvis (Bržr)
Dieslės – dėtys (Užv, Vdk)
Diesmė – nuosaka (S. Dauk.)
Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
Didīstė – išdidumas, puikybė (Pkl, Slnt)
Diduomis – didžiūnas, didikas (S. Dauk.)
Didus – išdidus, puikus (Šv)
Dievuotėis – atsisveikinti (Šts, Als)
Dignītė – gabenti (Šts)
Dīgsčiuotė – greitai eiti, bėgti (Ggr)
Digsnis – dūris (Kl)
Digsnuotė – bėgti mažais žingsneliais (End, Vvr)
Dīgstelietė – 1) staigiai įdurti (Vkš), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
Dīgsuotė – gelti, skaudėti (Up)
Dīguotė – dygti (Varn)
Dīka – pasileidimas (Šts)
Dīkabarzdis – svyruoklis (Slnt)
Dīkautė – siausti, lakstyti (Slnt, Šts)
Dīkinėjė – laukinių žmonių kraštas (Šts)
Dīkis – išdykimas (Slnt)
Dīkīstė – išdykavimas (Krž)
Dīkra – dykynė, plynė (End)
Dīks – grynas, tikras (Vvr, Vkš)
Dīktė – dusti, trokšti, ilsti (Slnt, Užv)
Diktintė – tvirtinti, teigti (Šts)
Dīku – lengvai (Grg)
Dīkuonis – išdykėlis, nedorėlis (Grg, Plt)
Dikuotė – draskyti, plėšyti (Skd)
Dilėks – 1) mažas vienarankis pjūklelis (Kl, Krt), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus (Tl)
Dilintėis – nykti, mažėti, dingti (Rs)
Dimba – kultuvė, mušeklė (Žeml)
Dimbėks – didelis žmogus (Pln)
Diminīčė –  rožė, votis (Pol., Jrb, Žgč)
Dimžaks – kišenė (Prk)
Dinderioutė – dykinėti (Škn, Vkš)
Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
Dingis – kryptis (Kl)
Dingoutėis – atrodyti, rodytis
Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
Dingtė – rasti vietą, išeiti, dėtis (Skd, Vvr)
Dingtelietė – atsiminti
Dinkiuotė – mušti, perti (Šts)
Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
Dīra – dyža, pyla (Slnt)
Dirdinietė – slankioti pašaliais, dykinėti (Skd)
Dirėks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
Dirgesīs – dirginimas (Šts)
Dirgsnis – 1) plona, laiba šakelė (S. Dauk.), 2) maža gyslelė (Pln)
Dirintė – plėšti, zulinti (Šts)
Dirītė – lupti kailį (Kal, Brs)
Dirsius – apsileidėlis, ištižėlis, tinginys (Klm)
Disnipuols − laivas
Diškītė – trinti, brūžinti (Šts)
Dišlininks – kaklininkas (Skd)
Diukuo – kodėl
Dīvelietė – nešioti, devėti, drengti, trinti (Klp)
Dīveliuotė – kamuoti, mušti (Bržr, Užv)
Dīvėns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
Dīvītėis – stebėtis
Dīvs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
Dīzinietė – valkiotis (Vvr)
Dīztė – trypti vietoje (Kair)
Dīža – mušimas, pėrimas (Plt, Tl)
Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
Dīžtė – 1) mušti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srėbti, valgyti, kirsti (Vvr, Vkš), 3) smarkiai lyti (Ms)
Doborkis – tvenkinys
Dornios – kvailys
Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
Douklis − duokas (Mžk)
Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
Douts − dovana (Up, Užv)
Drabna – 1) šlapdriba (Užv, Šll), 2) liūnas, kirba (Plng)
Drabnus – tvankus, troškus (Kv, Yl)
Dračas – išdykėlis (Pol., Vkš, Brs)
Dračīsena – 1) naikinimas, plėšymas, draskymas (Als), 2) dūkimas (Vkš)
Dračītė – 1) triukšmauti, trankytis, ginčytis (Brs), 2) naikinti, plėšyti, draskyti (Als)
Dragnītė – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
Dragnuotė – joti ristele (Brs)
Draguotė – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Šts), 2) triukšmauti, jodytis, daužytis (Lž)
Draibstītė – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
Draibstuliuotė – snyguriuoti (Ggr, Varn)
Draika – 1) kas išsidraikęs (Mžk), 2) išdykėlis (Ms)
Draikā – kraikas, pakratai (Grk)
Draikas – mažos šakelės (Mžk)
Draikuotėis – lakstyti, siausti (Šts)
Draikus – 1) valkus, tąsus (Šv), 2) šankus (Gr)
Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
Draks – 1) barnis, peštynės, sąmyšis (Rus., Kal, Kair), 2) eibė, žala, nuostolis (Skd)
Drakuotė – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, šėlti (Slnt, Kal)
Dralītė – draskyti, plėšyti, laužyti (Ll)
Drampasīnė – makalynė, makasynė, purvynas (Lž, Pkl)
Drampažītė – terlenti, knezoti (Šts)
Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos šoninė lenta (Užv)
Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
Dranka – statinė, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Šlu)
Drankis – debesis (Plng)
Drankiuotėis – trainiotis, daužytis (Vkš)
Drapakoutė – akėti, brižioti (Pol.)
Drapaks – akėčios, brižės (Pol.)
Drapanas – drabužiai (niek.)
Draugalka – pamergė (Kin, Klp)
Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
Drebecītė – minti, trypti (Varn)
Drebesā – šaltienos drebučiai (Vkš)
Drebežītė – pavydėti, gailėti (Lkv)
Drebiezgā – smulkios žuvys, mailius (Varn)
Drebiežnas – nevikrus (Varn, Krš)
Drebtelietė – 1) staiga nudrėbti, mestelėti (Užv), 2) negražiai, stačiai pasakyti (Vkš)
Drebus – baugus (Mžk)
Drėgants – eržilas
Dreika – žiopla, išsižiojėlė (Dr)
Dreiktė – draikyti, driokti
Dreilingis – žiemą išmušta kelyje duobė (Šlu)
Dreižietė – skeldėti, trūkinėti, daužėti (Slnt)
Dreižtė – vilkinti, delsti, gaišti (Ll, Kair)
Drelingiouts – duobėtas (Vvr)
Dremžtė – 1) plėšti, drengti (Kair, Krš), 2) kasyti (Kltn)
Drengtė – 1) nešiojant plėšti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
Drenktė – teršti (Vyž, Klp)
Drepašas – sudribėlis, ištižėlis (Mžk, Yl)
Drepė – mirkalas, padažas (Krkl)
Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
Drepenas – mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (Vkš)
Drepinīs – 1) košė (menk., Šts), 2) linskmas šokis (Slnt)
Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
Dreplītė – skrepliuoti (Vvr)
Dresvė – drevė, uoksas (Kv)
Dreva – skylė (Yl)
Drevietė – 1) kopti medų iš drėvės (S. Dauk.), 2) plėšti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
Dreziniuotė – gadinti (Kal)
Dreženas – mot. g. skutai, čeženos (Slnt)
Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
Drė̄žtė – dėvėti, nešioti, plėšti, drėksti (Klm, Ll)
Driegnis – drėgnumas (Pgr)
Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
Drīkčiuotė – sunkiai šokinėti (Slnt)
Drīkiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
Drīktė – irti, driksti (Varn)
Drīktelietė – stryktelėti (Vkš)
Drintė – plėšti, trinti, dėvėti (Als)
Drīvuotė – pakulomis, dervotomis virvėmis kamšyti laivų, kubilų plyšius (Plng)
Drīžinietė – valkiotis (Šts)
Drīžinīs – žmogaus apdaras, išvaizda (Slnt)
Drīža – drūžė (Vkš, Šlu)
Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
Dročiautė – pjauti lentas (Skr, Pln)
Dročius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
Drožinīčė – medinė leistuvo dalis (S. Dauk.)
Drubīnas – kopėčios (Pol., brus., Mžk, Ms)
Dručkis – storas žmogus arba gyvulys (Vkš, Pgr)
Drukarnė – spaustuvė (Pol., KlvrŽ, Vvr)
Drūkčē – labai (Erž)
Druklis – dručkis (Žd)
Drūkšlīs – dručkis, druklis (Dr)
Drūktainis – dručkis (Slnt)
Drūktarėitis – storašlaunis (Šts)
Drūkts – 1) storas (Šts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
Drūlainis – dručkis (Ms)
Drūlioutė – dirbti (Varn)
Druliuotė – giržeti, bribinti (Rs)
Drulkis – rubuilis, dručkis (Kl)
Drumbzlioutėis – niauktis (Skdv)
Drumelioutė – bugnyti, barškinti (Klp)
Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
Dūminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
Drungs – drungnas (Ms, Slnt)
Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
Druobės – patalų užvalkalas, dvilinkės (Vkš, Mžk)
Druobgalīs – skiautė, skuduras (Varn)
Druobolė – 1) drobės gabalas pašarui, skiedroms ar šiaip smulkiems daiktams nešti (Vvr, Skd), 2) ant pečių siaučiamoji skara (Trg), 3) į lovą klojamoji paklodė (Mžk, Vkš)
Druočius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
Druotė – viela (Mžk, Kv)
Druova – drėvė, išpuva (Plt)
Drusts – korys (S. Dauk.)
Drūteiva – stipruolis (Kv)
Druzgs – trupinys (Skdv)
Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Šll)
Dubadegīs – kerštininkas, padegėjas (Kv)
Dubas – išduobtas kubilas (Lkv)
Dubelts – dvigubas (Vok. dial., Vkš)
Dubėns – medinis indas užtrinui grūsti (Plt)
Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
Dūblingė – nerangus, pilvotas žmogus, dūblys (Skdv)
Dublunkis – dručkis (Plt, Ggr)
Dūbra – sena, prasta armonika (Kv)
Dubtė – gesti, kiurti (Up)
Dubunis – išduobta trinka su kojomis dubeniui įdėti (Žd, Vkš)
Duburkalis – menkas duburkis, duobė (Brs)
Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
Dubus – talpus, erdvus (Varn)
Ducintė – tampti, purtyti, dūskinti (Mžk)
Duckėnā – skutai (Dr)
Dudielioutė – dudenti, terškėti (Prk)
Dūdintė – vilktis, dūlinti (Kv)
Dudlentė – kalbėti, terškėti (Prk)
Dudnuotė – iš lėto, potyliai kalbėti (Up, Brs)
Dūdouts – su klostėmis, rauktas (Prk)
Dūduorios – vargonininkas (Slnt)
Dudūra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomušais (Kv)
Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
Dugnuolius – žioplas, ištižęs žmogus (perk., Trk)
Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas (Kv, Šts)
Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
Dūkinioutė – dūkti, šėlti (Brs, Šts)
Dūksena – dūkimas (Žd)
Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
Dūksinioutėis – purvintis (Varn)
Duksmas – sielvartas, rūpesčiai (Plt)
Dukstė – driksti, plyšti (Šts)
Dukšla – raukšlė, dumšlė (Krkl)
Dukšnus – birus (Kv)
Dūktė – niršti (Kv)
Dula – 1) vienas iš dviejų kaištelių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaištis burių virvei (šiutui) pririšti (Prk)
Dūla – nekalbus žmogus (Brs)
Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
Dulbsuotė – snopsoti (Škn)
Dūlė – bulvė (Akm, Pp)
Dūliava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
Dūlietė – sėlinti (Als)
Dūlīnė – bulvienė (Akm, Mžk)
Dūlinis – bulvinis (Vkš)
Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
Dūlītė – rūkyti (Krkl)
Dūliuotė – smulkiai lynoti, dulkti (Šts, Slnt)
Dulkanuots – miglotas, ūkanotas, dūliuotas (Šv)
Dulksnuotė – 1) žydėti, dulkėti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
Dulkstītė – raibinti (Dr)
Dulputrė – baltinta grūstų bulvių sriuba (Vkš)
Dulskanuotė – raibuliuoti (Varn)
Dūma – pasitarimas (S. Dauk.)
Dūmalaks – kaminas, dūmtraukis (Plt)
Dumblasītė – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
Dumbloutė – niaukstytis, blaustis (Dr, Šts)
Dumbra – 1) gili vieta upėje, sietuva (Bdr, Kl), 2) kūdra (Grk)
Dūmėnė – sandėliukas maistui laikyti (Dr, Skd)
Duminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
Dumplekė – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant
Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
Dumpeklės – mėšlavežis vežimas (Plng, Sd)
Dumpiouts – nelygus, su dumpiu (Šts)
Dumpis – 1) raukšlė, dumpšlė, dumšlė (Yl, Brs), 2) sąmyšis, maištas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
Dumplinis – pūstas, platus (Bržr, Vkš)
Dumplintė – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
Dumplioutė – 1) sunkiai kvėpuoti (prk., Šts), 2) smarkiai kosėti (Varn)
Dūms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
Dumšliets – raukšlėtas (Varn)
Dūmtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
Dundietė – griaudėti, tinkėti, bildėti (Vvr)
Dundulioutė – 1) griausti, dundėti, trinksėti (Šts), 2) spiestis (Šts)
Dunduliouts – verpetuotas (Šts)
Dunkerka – kamara (Šts, Ms)
Dunksčiuotė – stuksenti, trinkčioti (Vvr)
Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
Dunksmas – dundesys, dundėjimas, dunksėjimas (Kair)
Dunkstelietė – stuktelėti, paukštelėti, kaukštelėti (Vvr, Krtv)
Duobčiotėis – maitotis, išdykauti (Dr)
Duobroutė – plepėti, stėnautis (Klm, Prk)
Duobstė – susenėlis, perkaršėlis (Šts, Akm)
Duobstelē – sudriskę marškiniai (Užv)
Duobstis – susidevėjęs, sudubęs daiktas (Als)
Duobtė – žudyti, galabyti (Kv)
Duokalka – stoginė čerpė (Pol., Lž)
Duoklas – rezginės, tarankis (Vkš, Skdv)
Duoklis – kvaiša, pusgalvis (Mžk)
Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
Duovena – dovana
Duovenuotė – dovanoti
Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
Duozintė – kėblinti (KlvrŽ, Šts)
Dupšiuotė – eiti (S. Dauk.)
Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
Durbė – steverys, šaka (S. Dauk.)
Durbtė – dubti, kiurti, pūti (S. Dauk.)
Durdītė – 1) durti, besti (Šts), 2) keisti formą, storinti (Trk)
Dureklis – žeberklas, perstekė (Žd)
Dūriets – lašuotas, taškuotas (Šts)
Durkėnu – užduriant (Kltn)
Durkis – vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sėdi vairininkas (Plng)
Durklė – perstekė (S. Dauk.)
Durnintė – mulkinti, kvailinti (Vvr)
Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
Durstoks – prijuostė (Tv, Lk)
Duršliuoks – 1) įrankis skylei geležyje išmušti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Šll), 3) koštuvas, rėtis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
Durtinīs – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliūkas (Šts, Brs)
Dusena – įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklą, kad pasidarytų maišelis ir ji negalėtų ištrūkti (Klp)
Dūsiejėms – sunkus kvėpavimas (Šts)
Dūskatas – skutai, driskanos (Šts, KlvrŽ)
Duskintė – judinti, krutinti, plustinti (Užv, Krš)
Duskis – dusulys (Ll)
Dustė – dvisti, švinkti, gesti (Grg)
Dūšė – siela, širdis
Dušentė – varginti, ilsinti (Kair)
Dūšings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
Dūštraukis – žioplys (Ggr)
Dūšvelkis – sunkus, gremėzdiškas daiktas (Pkl, Šts)
Dutnus – neaiškiai tariamas, kalbamas (Nt)
Dūzgintė – judinti, purtyti, kratyti (Šl)
Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
Dužīg – dukart (Erž)
Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
Dūžis – smūgis, kirtis (Plt)
Dužtė – 1) trūkti, skilti, trupėti (Krš), 2) kristi, mažėti (Užv)
Dūžtė – vargti, ilsti (Pt)
Dvailā – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynė (Rdn, Krš)
Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
Dvaknuotė − plustinti (Šts)
Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
Dvasintė – dvėsinti, alkinti, badu marinti (Užv)
Dvasiuotė – dvėsti, dvėsinėti (Pln)
Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
Dvasna – 1) dvėsimas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvėsa, nuosproga, perdvėsėlis (Vkš, Lž)
Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
Dveinaitis – dvynas (Ll)
Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
Dviekoutė – dvėsuoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
Dzaiginietė – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
Dzilentė – griežti, čirpinti (Žd)
Dzindzals – skambaliukas (Kv)
Dzingals – skambalas (Yl)
Dzingulioutė – skambaliuoti, cinguliuoti (Škn)
Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
Dzvekītė – mušti (Kair)
Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
Džabītė – 1) mušti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, čebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
Džagnuotė – ėsti, graužti (Šts)
Džangterietė – sužvangėti, džengtelėti (Skd)
Džeganas – išėdos, iščeškos, čeganos (Bržr, Slnt)
Džeganuotė – kapoti, čeganoti (Šts, Ms)
Džektelietė – žnektelėti (Vkš)
Džiauginīčė – teatras (S. Dauk.)
Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
Džiausena – džiovimas (Vkš)
Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Šts), 3) pintinė sūriams džiovinti (Lkv, Varn)
Džiautovės – virvės skalbiniams džiauti (Šts)
Džilentė – pjauti, džirinti (Vkš, Žr)
Džindžė – 1) naminė degtinė (Krš), 2) denatūratas (Šl)
Džingterietė – skambtelėti, dzingtelėti (Vkš, Vvr)
Džingoutė – supti, linguoti (Šts)
Džiovainė – džiovykla (Šts, Yl)
Džiovainis – sudžiuvęs, džiovintas (Šts)
Džiovinsena – džiovinimas (Šts)
Džirktelietė – kirptelietė, čirkštelietė (Vkš)
Džiubītė – lesti, kapoti su snapu (Kair)
Džiubuotė – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
Džiugesys – gaudimas (Šv)
Džiugietė – gausti, žvagėti (Rt)
Džiūkštelietė – užkirsti, suduoti, čiukštelėti (Šll)
Džiumbarītė – mušti, plakti (Šts)
Džiumbars – rykštė (Šts)
Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
Džiungarītė – supti (Šts)
Džiūnītė – žiopsoti (Šts)
Džiūsna – kas liesas, sudžiuvęs (Erž, Krš)
Džvangtelietė – barkštelėti, suduoti (Vkš)