Žemaičių kalbos žodyno plėtra sukuria tam tikras problemas. Pavadinkim – probleminius klausimus.

Ar dažnai žvilgtelime į šį nuolat plečiamą žodyną? Ar perimame pamirštus arba naujai išmokstamus žemaitiškus terminus? Nepaisant gražios idėjos, ar jūs pajutote jo naudą? Ar jaučiate, kad žodynas yra gyvas: besibraunantis į jūsų kalbą, augantis ir pan.? Aš šio žodyno dėka labai praplėčiau savo kalbos vartoseną. Tačiau pagrindinis žodžių šaltinis,  Lietuvių kalbos instituto žodynas, pateikia ne visus terminus. Jame nėra net tokių kasdienių žodžių kaip padvalas, dibavotis, kitų žodžių reikšmės susiaurintos.

Pildant žodyną mane pastoviai kirbino klausimas: kiek reikia leksikos, kad būtų galima be jokių priekabių imti ir parašyti knygą, poeziją, dainą grynai žemaitiškai. Pradžioje atrodė, kad pakaktų poros tūkstančių, dabar negana 3 tūkstančių, o toliau ir nebematau tos ribos. Gal 10 tūkstančių? Skaičius apvalus, tačiau ar pasiekiamas? Nesu tikras. Tokiais tempais ir dirbant vienam – sunkiai pasiekiama. Bet juk tai yra mūsų kalbos pagrindas, skiriantis mus nuo kitų tarmėmis laikomų šnektų.

Rabantā – sumažinta, pusiau nuleista burė (Rsn, Prk)
Rabants – lazda, pagalys (Pgg)
Rabaštėks – tokia kiaulės skerdienos dalis (Varn)
Rabauka – neužaugęs karštis (Prk)
Rabauninks – plėšikas (Brus., Ms)
Rabavuotė – plėšti (Pol., Brus., Žeml)
Rabietė – krebždėti, brazdėti (Pp, Varn)
Rabijuolā – prasimanymai, išdaigos (Jrb)
Rabīkalnis – status kalnas (Erž)
Rabintė – 1) braižyti, draskyti (Krš), 2) brazdinti, baladoti, krebždėti (Užv, Rdn)
Rabuoks – kirmėliukė, besiveisianti miltuose arba kruopose (Jdr, Rt)
Rabuotė – raitoti, vynioti (Plng)
Radena – radinys (Kltn)
Radotės – gerumas, geras gyvenimas (Pvn, Užv)
Ragainėkė – indams susidėti, šaukštdėtė (Rt)
Ragamals – prastai iškepta duona ar ragaišis (Skdv)
Ragavs – kampinis, kertinis (Brus., Užv)
Ragininks – 1) virvė nuo stiebo galo į valties priešakio galą (Prk), 2) nedidelė burė laivo gale (Rsn)
Ragintė – vaišinti, girdyti (S. Dauk.)
Ragova – 1) dauba, klonis, loma stačiais krantais (Pln, Ms), 2) tarpeklis (Kv, Kltn)
Raguotėnė – naminė degtinė (šnek., Šts)
Raguožis – 1) ožys malkoms pjaustyti (Rs), 2) išsiskėtęs daiktas, rekežis (Rs, Krkl)
Raiboutė – marguoti, raibti (Šv, Trg)
Raibouts – raibas (Ggr)
Raibtė – svaigti, suktis (Vgr, Skd)
Raibuoks – žaliūkas, stipruolis (Šts)
Raibulioutė – 1) marguliuoti, raibti (Kal, Rdn), 2) mirgėti (Krkl)
Raibuliouts – 1) raibas, margas (Up), 2) banguotas, nelygus (Šts)
Raibulīs – 1) mirguliai, žilpuliai (Kv), 2) marga dėmė (Prk)
Raibužinis – raibasis (Lk)
Raidītė – siausti, bėgioti, laigyti (Lat., Kair)
Railintė – nevikriai eiti (menk., Pln, KlvrŽ)
Railiuokė – rupūžė (euf., Ggr)
Railiuotė – rėplioti, ropoti, šliaužti (Plng, Jdr), 2) vaikščioti ropomis, keturpėsčia (Slnt, Ms), landžioti, sukinėtis, žiūrinėti (Šts, Slnt)
Rainapilkis – velnias, nelabasis (euf., Šts)
Rainītė – mušti, plakti (Pgg)
Raists – poravimosi metas, ruja (Lat., S. Dauk., Skd)
Raista – šutvė (S. Dauk., Šts)
Raistavėms – rujojimas (Klp)
Raistpelkė – raistas (Žeml)
Raistoutėis – rujotis, poruotis (Klp, Plt)
Raiščiuotė – šlubčioti (Šll, Erž)
Raišītinis – mazgomasis, mazgytinis (Sd)
Raišraštis – margai languotas audeklo raštas (Ggr)
Raištė – daikt. skara, skarelė (Knt, Kl)
Raištė – veiksm. 1) šlubuoti, raišuoti (Grd, Trk), 2) smarkiai eiti, bėgti, sprukti (šnek., Šts)
Raištelis – skepetukas, skarelė (Trk, Vkš)
Raištietė – rišti, rašioti (Kltn)
Raištis – didesnė, namie austa skara (Mžk, Grg)
Raištūtis – skarelė galvai apsirišti (Grg)
Raitarėjė – raiteliai, kavalerija (Pol., S. Dauk., Bržr)
Raitelis – nelygiai suvytos virvės iškilimas (Pln)
Raitītė – 1) sukant daryti banguotą, garbanoti (Trg, Tl), 2) keisti formą, klaipyti (Šts, Trk), 3) rangytis, vartytis (atsigulus) (KlvrŽ, Trk), 4) kamuoti, versti rangytis (Lk, Krš), 5) murdyti, grumti (šnek., Šts), 6) žodžiais gąsdinti, saikinti (šnek., Krtn, Krš), 7) įmantriai ką daryti (šnek., Šts), 8) slankioti, dykinėti (šnek., Krtn, KlvrŽ)
Raitūzā – sermėga be skvernų (Šts)
Raizgalioutė – niekus kalbėti, kliedėti (Ggr)
Raizgalius – kas kvaištelėjęs, išprotėjęs
Raizgė – mėgstanti puoštis mergina (Kl)
Raizgīnės – laiškinis česnakas (Šts)
Raižietėis – raivytis (Lk)
Raižītė – 1) čaižyti, pliekti (Trk, Mžk), 2) labai skaudėti (Rs, Vkš)
Rajībė – rajumas (Pln)
Rajinioks – rajūnas (Pln)
Rajūks – rajūnas (Lkv, DūnŽ)
Rajuoks – kas daug valgo (Ggr)
Rajuom(is) – ryjamt, springstant iš skubėjimo (šnek., Krkl)
Rajus – mastas žuvims (Gr, Šl)
Rakalioutė – 1) lupti odą (Vdk)
Rakalis – 1) odų lupėjas (Prk, Up), 2) persenusių, gaištančių gyvulių pjovėjas, korikas (Varn), 3) marintojas (KlvrŽ), 4) nenaudėlis, netikėlis, padaužas (Rs), 5) žudikas (S. Dauk.), 6) velnias, nelabasis (keik., Brs, Krž)
Rakaliuotė – 1) krapštinėti, rakinėti (Ms, Als), 2) marinti (KlvrŽ)
Rakals – prietaisas pakabinti aviai, lupant kailį, skersinis (Šts)
Rakamuols – koks įtaisymas, prietaisas (DūnŽ)
Rakanda – sėtuvės formos pintinė
Rakībuols – rakandas (Up, Žd)
Rakonds – įrankis
Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių (Krž, Kv)
Ramdītė – 1) raminti, guosti (Kv, Skr), 2) malšinti, tramdyti, stabdyti (S. Dauk.), 3) tvardyti, prilaikyti, valdyti (S. Dauk.)
Rapaišis – kas nerangiai lipa, ropoja (Tl)
Rapaliuotė – lėtai kasti (Nt)
Rapataila – kas nerangiai rėplioja (Plt)
Raptė – nesveikuoti (Kl)
Rapukėnė – patalpa bulvėms laikyti (Rs, Sln)
Rapuotė – 1) keikti, plūsti (Vvr), 2) šliaužioti (Žg)
Raresīs – triukšmas, klegeys (Kv)
Rarėjė – triukšmas (Šll)
Rarietė – 1) brazdėti, kelti triukšmą (Tv, Vvr), 2) su triukšmu važiuoti, dardėti (Tv), 3) su triukšmu virsti, griūti (Štk, KlvrŽ), 4) nesmarkiai griausti, grumenti (Vvr)
Rarintė – brazdinti, bildėti (Ggr)
Ras(ėt) – gal, turbūt
Rasals − 1) sriuba su buroku mirkalu (Erž, Vdk), 2) sūrymas (Vvr, Skr), 3) skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai (Brus., Pol., Krš, Lk)
Rasena – radimas (Pkl)
Rasintās – galbūt
Rasnuotė – lynoti (Grg)
Rasuoda – neišretinti daržovių daigai (Brus., Pol., Krkl, Všv)
Rasuodnos – daržnas, kur auginama rasoda (Šv, End)
Raškažnus – vešlus (Vkš)
Ratā (dgs.) – vežimas
Ratainīčė – patalpa vežimams, rogėms ir pan. laikyti (S. Dauk.)
Ratainis − paplokščias kukulis (Tv)
Ratalis – 1) ritinis, ripka (Vvr, Kv), 2) bulvinis apskritas paplokščias kukulis (Lkv, Tv)
Ratapėjės gautė − būti muštam (Trk)
Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
Ratavuotė − gelbėti (Brus., Pol., Kv, Krtn)
Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
Ratgalis − 1) vežimo galas (Dov, S. Dauk.), 2) lentelė vežimo galui užkišti (Dr), 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti (Plt, Šts)
Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
Ratoutinis − suplotas, plokščias (Šts)
Ratpiedis – stipinas
Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dangčiu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
Rauda – kuoja
Rauptė – skaptuoti
Ravidavuotė − pjaustinėti, mėsinėti (Krš, Rdn)
Ravs – griovys
Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
Raznastis – skirtumas (rus., Jrb)
Razvalina – plačios rogės, lubnios (sl., Rt, Kl)
Razvals – lubnia (sl., Vkš)
Ražas – 1) sausas virbas (Kv, Všv), 2) susidėvėjusi virbų šluota (Rs, Skr), 3) nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos (S. Dauk., Lk), 4) šiaudų drūtgaliai, kambliai (Akm, Erž), 5) virbalas, šakelė, galas (Kv, Trg)
Rāžoutėis – rąžytis

Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
Regstis – tinklinė pintinė pirkiniams
Reja – jauja
Rekiežē – žaginiai
Rembietė – pamažu, skurdžiai augti (Kv)
Remelis – ginčas, barnis (Dr)
Remeliuotėis – ginčytis, bartis (Plng)
Remezīteis – 1) ginčytis, kivirčytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd, Mžk)
Remtinis – storokas (Ggr)
Remžtė – smarkiai kasti (Erž, Jrb)
Rencelis – kurptinė, našta (vok. dial., Jrb)
Rendavuotė – nuomoti (Kal)
Rendelis – metalinis puodas
Rentėms – įkirpimas, įranta, įkarpa (Šv)
Rentiets – nelygus, gruoblėtas (Dr)
Rentinīs – šulinio sienos, briaunos (Vvr, Vkš)
Rentintė – ręsti (S. Dauk.)
Repežiuotė – eiti rėplomis, repečkoti
Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
Resnas – petingas, storas, tvirtas
Retena – retenybė (Rs)
Retėkā – tinklas didelėmis akimis; retoji tinklo dalis (Skdv, Jrb)
Retīmė – progymė, retmiškis (Šts)
Retkartis – retarievis (Trk, Šts)
Retkėimis – vienkiemis (Šts)
Retkrūmis – retuma, rėsmė (Šts)
Retmie – reta vieta, retuma, proretmė (Žeml)
Retomās – retkarčiais (Šts)
Retuokšlis – retai suaustas (KlvrŽ)
Retžīgēs – kartais, retkartėmis, kartkartėmis (Kv)
Rezena – užsispyrimas

Rėbkaulis – šonkaulis
Rėitė – barti, plūsti, koneveikti (Lkv, Kal)
Rėits – kelis
Rėkioutėis – ruoštis, stoti į eilę, į rikuotę
Rėktavuotė – taisyti, derinti
Rėpka – 1) apskrita medžio atpjova, ritinėjama žaidžiant; ritinis (Užv, Ms), 2) toks įrankis žuvims gaudyti (Vkš), 3) griežinys (Vkš)
Rėsuorē – spyruoklės, lingės
Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
Rėzlintė – iš lėto eiti, kėblinti

Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
Rībuotė – būti išsikišusiam (Šts)
Ricielius – riteris
Rīdītė – duoti ryti (ėsti, lesti) (Vkš, Lkv)
Rīdītėis – rietis, pyktis (S. Dauk.)
Rīduotė – įsitvirtinus inkaru laikytis (Plng)
Rīdzintė – erzinti, pykinti (Skd)
Rīdzintėis – bartis, pyktis (Skd, Gršl)
Rigavuotė – daigstyti (Vkš, Trk)
Rīguotė – dainuoti, ryliuoti (Jrb)
Rīja – barnis, pyktis (Als)
Rīkautė – tarpais rėkti, šūkauti (Vkš)
Rīkė – valstybė, karalystė (Germ., S. Dauk.)
Rīkīs – karalius, valdovas (Germ., S. Dauk.)
Rīks – 1) indas (Pgg, Plk), 2) padargas, įrankis, instrumentas; reikmuo (Pgg, Kv)
Rīkščiuotėis – rožėtis (Grg)
Rīkštė – 1) darytis raiškiam (Kv), 2) atsirasti, pasirodyti (S. Dauk.), 3) skleisti (S. Dauk.)
Rīkštėnė – vytis, žabas, rykštė (Šl)
Rīkštinis – vytis, virbas; smūgis, rykštė (Jrb)
Rīkštus – greit plyštantis, yrantis (Jrb)
Riktavuotė – tvarkyti (pol., Varn)
Riktingā – tikrai, gerokai, iš esmės, kaip reikia
Riktings – tvirtas, tikras, ne iš kelmo spirtas
Rīkūlė – rytmetinė, kūlė (Vkš)
Rimuorius Pol. – kinkynų, pakinktų dirbėjas (Pln, Vdk)
Rinda – eilė, stata
Rinkis – išimamas krosnies elementas, skirta puodų angos uždengimui
Rinuols – naktinis puodas (Slnt, Vkš)
Risuorios – lingė (kartis lopšiui kabinti)
Rita – dalba, kartis, strypas
Rīzą – brazdai, tarkiai (Kv, Kltn) 
Rīzas – 1) bulvinis blynas (Varn), 2) gruzdas (Tv)
Rīzavuotėis – ginčytis, priešgyniauti (Lkv, Šv)
Rīzgā – įrankis ritėms sumauti, vejant iš jų siūlus (Trg)
Rizikavuotėis – pūstis, didžiuotis (pol., Slnt)
Rīzinietė – vaikščioti apiplyšusiam (Šl)
Rīzintėis – 1) erzintis, kirkintis (Pp, Šts), 2) ginčytis (Užv, Mžk), 3) bartis, pyktis (Pln, Kl)
Rīzoutė – brazduoti, tarkuoti (Jrb, Trg)
Rīžentė – kamuoti, varginti (Šts)
Rīžietė – 1) vengti ką nors atlikti, tingėti, nepaslinkti (Als, Grg), 2) šykštauti (Šts, Krt)
Rīžintėis – nirsti, dūkti (DūnŽ)
Rīžtė − 1) virsti delčia, nykti, dilti (Slnt, Šts), 2) sprogti pumpurams (Žeml)
Rīžtėis – 1) elgtis savo nuožiūra, žinotis (Pp, Akm), 2) tvarkytis (S. Dauk.)
Rīžtėnā – ryžtingai (S. Dauk.)
Rīžtinis – išvadinis, baigiamasis (S. Dauk.)

Robežios – siena, linija, pakraštys
Rokoutėis – kalbėti, šnekėti, šnekučiuotis
Rokunda – kalba, pokalbis
Rolis – ritinys, volas
Ronktūris − 1) įrankio ar kokio dirbimo įtaisas įsitverti dirbant, rankena, kotas (Kv, Mžk), 2) pritaisymas pasilaikyti, įsikibti (Krkl, Up), ratelio dalis, kur įstatoma verpstė (Vgr)
Roputė – bulvė (vakarų žemaičiuose)
Roputīnė – bulvienė
Rosėjuonis – rusas

Rūdalis – vargas (Vvr, Rt)
Rūdelis – plūgo reguliatorius (Pgr)
Rūdėjė − rūdynė (Kv, Šts)
Rūdėns – aprūdijęs (Šts)
Rūdiesynė – pelkė, kur yra rūdžių (Skdv)
Rūdīmės – žiedadulkės (Trk)
Rūdīns – pelkė su rudu vandeniu, durpynas (Pvn, Rdn)
Rūdšėinis – rūdingų pievų šienas (Šts)
Rūgalis – miegalius (menk., Klm)
Ruikinis – pakulinis sijonas (Ggr, Grg, Vvr)
Ruilē – atmirkę odos nešvarumai, sąvėlės, garsotės (Brs, Krš)
Ruiliuotė – lyginti su ruiliu, voluoti (Brs)
Ruilis – 1) velenas, volas žemei lyginti (Yl, Ms, Lž), 2) reketys javams kulti (Yl, Akm), 3) vasarojaus pradalgės, suridentos į krūveles, voliukus (Mžk), 4) koks panašus į volą daiktas (Šts), 5) tokia ežero žuvis (Šts)
Ruinītė – varyti, ginti (Skd)
Ruišis – raišas, šlubis (Erž, Up, Vkš)
Ruižtė – blaustis (Šts)
Rukata – 1) susiraukėlis, paniurėlis, pikčiurna, niūra (Up, Šl), 2) kas raukšlėtas (Rdn)
Rukentė – krapštyti (DūnŽ)
Rukintė – sendinti (Brs)
Rukis – susiraukėlis (Up)
Ruklus – užsidaręs, niūrus (Kltn)
Rūkstuots – miglotas, ūkanotas (Tv)
Rukšas – susiraukėlis (Šll)
Rukšla – rukata, pikčiurna (Pln, Ms)
Rukšlas – tamus, apsiniaukęs (Lkv)
Rukšliuotė – verkšlenti, zirzti (Brs, Plng)
Rukšluotinis – klostėtas (Šts)
Rukšlus – raukšlėtas (Šts)
Rukšmīžiuotė – 1) nerimtai elgtis (Šv), 2) sunkiai eiti, vilktis (Vvr)
Rukšnas – susiraukšlėjęs; susiraukavęs (Šl)
Ruktė – 1) darytis raukšlėtam, trauktis (Krš, Kair), 2) glamžytis (End), akti, užaugti samanoms (Kv), mažėti, baigtis (šnek., Skr)
Rukulis – neaukštas, kresnas žmogus (Šll)
Rukuža – apskretėlis, nevala (Als)
Runcis – katinas (Lat., Kair, Pp)
Rundėns – apvalus, apskritas (Skdv, Rt)
Rundītė – tvarkyti, mokyti, patarti (Skr, Kair)
Rundoutė – sunkiai eiti, ruzgintis (Kin)
Rungā (strungā) – vežimo itvarai ar pan.
Runglioutėis – storai rengtis, muturiuotis (Prk)
Rungrėša – rungvirvė (Jdr, Rt)
Rungsuotė – susitraukus, susirietus kiūtoti, sėdėti (Jrb, Skr)
Rungultė – netvarkingai lankstyti, glamžyti (Šts, Pln)
Runguolītė – nedailiai adyti, raukti (Vvr)
Rungs – į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi šoninės lentos (Krtn, Grd)
Runintuos – labai darbštus žmogus (Skr)
Runuotė – 1) sunkiai ridenti, stumti (Užv, Šv), 2) pjaustyti (Vvr)
Ruobtė – ruopti
Ruoda – pokalbis, pasišnekėjimas
Ruodavuotė – Sl. 1) tartis (Up, Krkl), 2) kalbėtis, šnekėtis (Trk, Up)
Ruodbalsė − raidė
Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
Ruona – žaizda
Rūra – užpakalis
Rušavuotė – liesti
Rūžavs – rožinės spalvos (pol., Vkš, Erž) 

Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks – meškerės kabliukas (Varn)
Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
Kabašintė – raginti, žadinti (Skr)
Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
Kabažiuotėis – baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
Kaimė – jėga (Pln, Šv)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norėti (Brs)
Kaisra – karštas oras (Tv)
Kaiša – oblius (Rt, Tv)
Kaišeklis – bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
Kakalinis – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
Kalaišės – kelnės (Vdk)
Kalamašā – numinti batai
Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
Kalamps – didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams – ajeras (Vok., Šlu)
Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
Kalībkaklis – ilgu kaklu (Šts)
Kalībs – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
Kalioutė – remti (Varn)
Kalīzavuotė – pajuokti, pašiepti (Skr)
Kalps – tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – plaktukas dalgiui plakti (Kv)
Kaltietė – kietėti, džiūti (Šts)
Kaltūns − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
Kalūbītė – mušti (Krš)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – sustingėlis (Yl)
Kalvarats – verpimo ratelis (Plt, Pln)
Kamašītė – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
Kampars – kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
Kandabītė – mušti (Ms)
Kandlus – nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
Kaneršītė – draskyti (Kair)
Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
Kankaliavuotė – kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars – aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
Kankuols – kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
Kapčios – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
Kapelčioks – griežikas
Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
Kapinietė – kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
Kapintė – aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
Kapītėis – gvieštis, godėtis (Vkš)
Kaplis – kauptukas
Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
Kapuočius – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – peilis mėsai kapoti (Brs)
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
Karkluba – mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
Kastė – dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
Kaulītė – reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
Kavalda – kūjis
Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
Kavuonės – slėpynės
Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
Kavuotėis – slėptis
Kazėlā − gegnės
Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis – keblumas, nepatogumas (Vkš)
Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės − kojūkai
Kėik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
Keipietė – silpnai jaustis, merdėti
Kėisalis – kelmas
Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis – baidyklė (KlvrŽ)
Kenis − sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas – peštukas (Erž)
Kernazītė – smarkiai valgyti, ryti (Šv)
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (Krš)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaurā − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukščio kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
Kibiklis – įtaisas pančiams vyti (Vkš)
Kibīklis – prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
Kibitka – Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
Kielis – apatinė laivo dalis (Plng)
Kieliuotė – kilnoti (Vkš)
Kikilarnė – mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
Kīla – pilvo išvarža
Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas – Sl. dešra (Vkš, Skd)
Kinis – migis, lizdas
Kinkīmā − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
Kipis − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepšys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
Kiuošis – paliegėlis (Kal)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
Klampasītė – klampoti, trempti (Škn)
Klamuočītė – versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
Klapčius – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
Kleckā – cepelinai
Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raišakojis (Varn)
Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klepčē – spąstai
Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaišis (Varn)
Kliamberis – senovinė dūrų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
Kliebis – glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – ištižėlis
Klucgalis – rąstagalys (Skd)
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
Klumuočius – vertėjas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas − apykurtis, kurčias

Knabeklis – vąšelis (Tl)
Knaibasītė – pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
Knarkazas – 1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis – 1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
Kneibasīti – prastai dirbti (Škn)
Kneibastis – painus, knebus darbas (Skr)
Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
Kninga – knyga
Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris − pajuokos žodis
Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukšlė (Jrb)
Koisis – uodas
Koknė – krosnis
Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
Koncesėjė – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
Konteplės – šliurės
Konvalėjė – pakalnutė
Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
Kopstis – krūva
Kōrėns – kalakutas
Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bičių spiečius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
Koskelė – skarelė
Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
Kôupka − taurė

Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
Kramentė – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Kraučios – siuvėjas
Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepšis
Kriaučios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kėdė
Kringelis – riestainis
Kriokē – ramentai
Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
Kriūktė – sunkiai dirbti
Kriūns – prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
Kriuoktė – verkti
Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
Kročautė – vagiliauti, vaginėti
Kročos − vagilius, sukčius
Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
Krūgs – 1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
Krūzos – puodelis

Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
Kūds – liesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
Kūjakalis – priekalas (Bržr)
Kūjatis – plaktukas
Kukuorios – virėjas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis – 1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
Kulėks – 1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
Kūlėn/is, -ė – akmeninis
Kūliens – balžienas
Kūlīns – akmenynas
Kūlis – akmuo
Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
Kunkentė – nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
Kunksietė – rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
Kuočabrėkė – dengtas (su būda) brikas (Žd)
Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
Kuoklīnė – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
Kuoštuvis – skuduras indams plauti
Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kupčios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
Kureklis − žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
Kuškis – kuokštas, pluoštas
Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
Kūtė – tvartas, kluonas
Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

Kvāčės – gaudynės
Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
Kvanka – netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
Kvankals – senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas – Rus. gira (Slnt, Trš)
Kvatars – iškyšulys (Šlu)
Kvatera − nuoma
Kvaterants − nuominininkas
Kvīnā (dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
Kvartūgs – prijuostė
Kvietka – gėlė

Ībakuotė − 1) įsigalėti, įsisenėti (Kv, Grg), 2) įprasti (Lkv)

Īdautė − ieškoti ydų, priekabių (Šts)
Īdavėks – skundėjas (Šts)
Īdėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Iduomautėis (kou) – domėtis (kuo)
Īduotėis − ydų, priekabių ieškoti

Iedintė – varginti, kamuoti (Plng)
Iekeliuotė – 1) šukuoti linus (Brs), 2) braižyti, stumdyti, gnaibyti (Yl)
Ieninīnkā − ieninis, vienkinkis vežimas; kiekis, vežamas tokiu vežimu

Īgadavuotė – įtikti (Skd)

Īkačiultė – įkamuoti, įvarginti (Šts, KlvrŽ)
Īkibeklis – ranktūris, šalinė, turėklai (End)
Ikīps – skersas, įstrižas
Ikriestė – įtręšti, apdaužyti
Īkščiuotė − žvygauti (Šts)

Īladagtis − pypkei prarakti įrankis (Ggr)
Īlėns − smailus (Grg, Klp)
Ilgoutė − akėti išilgai arimo viena kryptimi
Īlintė − smailinti (Grg)
Īlītė − urbinti; kutenti, kutelioti (KlvrŽ)

Imbliuotė − 1) iminėti, 2) vagiliauti
Imeigtė – galėti, sugebėti

Īnars – 1) kas įneriama, įmezgama mezgant (Šts, Ggr), 2) botagui įnerti virvutė, rišama prie botkočio, panaralas, panaras, panerklas (Pln)
Īnautė − 1) verkti, vaipytis, stenėti (Vvr, Prk), 2) juokus daryti, darkytis, žaisti (Klp)
Īnumis – žmogus, neturintis nuosavos pastogės ir gyvenantis pas svetimus
Īnoms − tikrumas
Īns − tikras, gūdnas (S. Dauk.)
Ingarts – šunies apinasris (Varn)
Ingis − tinginys
Ingtė − 1) plikti, šertis, 2) skursti, smukti
Intvara − irklo rankena, kas nors, kur nors pritvirtinta

Īpėlā − patalų vidinis maišas, į kurį supilamos plunksnos

Īrabietė – 1) įkristi, įpulti (Krž), 2) įvažiuoti traškant (Žr)
Īrarietė – 1) įvažiuoti, įdardėti (KlvrŽ), 2) įsibrauti, įsilaužti (Krt)
Īrarintė – kiek priteršti (Šts)
Īrembietė – suaugti, subręsti (Škn)
Irinkē – aplinkui
Īrunguloutė – įridenti, sunkiai įkelti (Dr)

Īsaks – 1) iškalbingumas, įsaka (Šts), 2) pasakymas (Vvr)
Īsėkarabītė − įlipti, įsikartė (Als)
Īsėkišdintė − įkliūti (Grg, Šts)
Isėveizietė – įsižiūrėti, pamatyti
Īsiraškažītė – įsidūkti, įsisiausti (Rs)
Isitiemītė – įsidėmėti
Īsižaimuotė – 1) įsismaginti išdaigauti, įsisiausti (S. Dauk.), 2) įsipainioti, įsinarplioti (KlvrŽ)
Īstabus – nuostabus, nepaprastas, įdomus (S. Dauk., Slnt)
Īstanga – pajėgumas, išgalė, išgalėjimas, įstengimas (Šv, Grg)
Īstangings – turintis daug įstangos, stiprus, pajėgus (Grg)
Istapītė − išalkti
Īstingā – 1) be pertraukos (Vkš), 2) įsakmiai (Vkš)
Īstrakals – įrankis, instrumentas (Mžk, Sd)
Istralaks – prastas padargas, drabužis (Šts)
Īsvala − spalių pridžiūvimas prie pluošto

Išbagarioutė – išdaužyti (Skr)
Išbagaroutė – 1) lazda išmušti, išbadyti (Skdv, Rs), 2) išvaryti (Rs)
Išbakaroutė – 1) išbakštinti, išguiti (Krkl, Ll), 2) išbadyti, išbaksnoti (Ll)
Išbakuotė – 1) išplūkti (Žd), 2) intr. išbristi, išklampoti (Kal)
Išbergžtė − išleisti, išeikvoti, netekti (Krkl, Plt)
Išbruokavuotė − atmesti
Išbuočītė – atleisti, dovanoti (Kair)
Iščirškintė − iškepti (Skd)
Išdars – iškastruotas gyvulys, skapas (Kair, Up)
Išdėla − išdilęs, susinešiojęs daiktas (pvz., dalgis, drabužis ir pan.)
Išdundietė – išdūlėti, sutrešėti, išsidėvėti (Mžk, Šts)
Išduovītė – išdalyti (Lnk, Šts)
Išdužietė – sustambėti, pastorėti (Skdv)
Išdvaktė – 1) iškvaišti, iškvailėti (Kair), 2) išdilti, išgverti, išsitampyti (Šl)
Išdvasietė – išalkti, išbadėti (Užv)
Išglėžtė − ištižti
Išgviešielis − nuleidęs sparnus, nevalyvas
Išimtėnė – išlaikymas, kurį užsirašydavo tėvai, atiduodami ūkį vaikams (Žd, Skd)
Iškada – 1) žala (Pol.), 2) gaila
Išlapačiuotė – 1) išeiti, kojomis tapsint (Kal), 2) išmindyti (Kal)
Išliousoutė − išlaisvinti
Išmadlavuotė – išgudrauti, iškombinuoti (Skd, Sd)
Išmakazītė – išklampoti, ištrypti, išdrembti (Kal)
Išmėslā – pramanos, niekai
Išneikavuotė – išnaikinti (Krš)
Išparcėlioutė – išparduoti
Išpītė – ištežti, išbjurti
Išpliorptė – visiems apsakyti slaptą dalyką
Išplustavuotė – išeikvoti, išplustašyti (Vdk)
Išpūstavuotė – išeikvoti, išleisti (Kv)
Išrabietė – išeiti rabant, brazdant (DūnŽ, Rdn)
Išrailiuotė – išropti, išlipti (Ms, Plik)
Išraitīms – vingiuotas ornamentas (Žeml)
Išraitītė – 1) išvingiuoti, išvinguriuoti (Rdn, Vvr), 2) išvyti, išmesti (perk., Plng), 3) pakreipti, pasukti, iškombinuoti (Pvn), 4) išsirinkti (šnek., Šv, Krtn), 5) pratinginiauti (refl., Trk)
Išrarietė – 1) su triukšmu iškristi, išpulti (Rt, KlvrŽ), 2) su bildesiu išvažiuoti, išdardėti (Kal, Kv)
Išrarintė – 1) su triukšmu išgrūsti (Vvr), 2) išmurminti, išvirti (Dr)
Išraškažītė – išlepinti (Vvr)
Išrīdytė – išpenėti (Šts)
Išrīzintė – įkyriai išprašyti (Lk)
Išrīžintė – atkišti, priekin atstatyti (Šts)
Išsirīdintė – išsibarti (Šts)
Išstėptė − išalkti, peralkti
Išsuskietė – sunykti, apskursti (Lk)
Iššvičītė − išbarti, iškoneveikti (Pp)
Ištarabanītė – išgabenti (Brs, Plt)
Ištrivuotė − ištverti
Išvapa – išvėpėlis, išsižiojėlis
Išvėdruotė − išpūti, išgverti (Ms)

Ītars – prietaras (S. Dauk.)
Īteklis – upės ar ežero vingis; atsiauta, atsėdis (Sd, Ggr)

Īvados – kurio galima daug suvalgyti, išgerti
Ivairos – nevienodas, daugiareikšmis
Ivairiesnis – keistesnis, savotiškas
Īvals – 1) siaura odos juostelė, kalama aplink klumpę, 2)medžiagos juostelė, įsiuvama į siūlę stiprumui ir gražumui
Iveizietė – pamatyti, įžiūrėti, matyti
Īvelis − mažas arklys (Tv)
Īžtė − dildyti, plėšti, drengti (Als)

Daba – prigimtis, būdas, paprotys (S. Dauk.)
Dabarčiou – dabar, šiuo metu
Dabaris – dabartinis (Erž)
Dabena − papuošalas, puošmena
Dabītė – mušti (Šts)
Dabstītė – 1) tvarkytis, puoštis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
Dabšna – dabita (Kv)
Dabuotė – saugoti, globoti
Dabuoklė – kalėjimas
Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
Dadnuotė – plepėti, bambėti (Klp)
Daga – 1) saulės karštis (Slnt, Šv), 2) derlius, branda, pjūtis (Krg, Prk)
Dagīs – usnis
Dags – degimas, gaisras (Ggr)
Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
Dagus – aštrus, žvarbus, kandus, ėdus (Slnt)
Daibstīsenas – slampinėjimas (Slnt)
Daigaplunksnės – padaigos, padaigsliai (Varn)
Daigiuotė – dygti (Varn)
Daigliuotė – sodinti (Užv)
Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
Daigmuokslė – daržininkystė, sodininkystė (S. Dauk.)
Daigs – 1) diegas (Ggr, Šts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmė, giminė (Slnt)
Daigstītė – sodinti, diegti (Skd)
Daigūnis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dailē – dailiai
Dailiejėms – riebėjimas (Slnt)
Dailietė – gražėti (Dr)
Dailintė – penėti, tukinti (Šts)
Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Šts), 2) lygus (Vvr), atsiganęs, neliesas (KlvrŽ)
Dainažīmės – natos
Dajītė – gadinti, naikinti (Kln)
Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
Dalakoutė – bėgti, lakatuoti (Kin)
Dalbstītėis – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
Dalvaroutė – slinkinėti (Lž)
Dambītė – lupti, mušti (Ms, Šts)
Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
Danginis – mėnuo, Mėnulis (Slnt)
Dangintė – gabenti, kraustyti, lakinti (Vkš, Krkl)
Dangoutė – dangstyti, maskuoti
Danguorīkštė – vaivorykštė (Klp)
Dantėnė – kuliamoji mašina (Šts)
Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
Darašios – ne visai pražilęs (Rs)
Darbietis – žemdirbys (Ggr)
Darbīkla – darbavietė (Skd)
Darboutėis – darbuotis
Darga – padargas (S. Dauk.)
Darin – todėl (S. Dauk.)
Darkiuotė – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
Darkluotėis – darganotis (Plt)
Darknuotėis – bjaurotis (Slnt)
Darna – dargana (Šts)
Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas dešroms daryti (Krt)
Darulaitis – kastratas, išdaris (Šts)
Darvouts – miglotas (Šts)
Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagė, dviražė šakė rugių pėdams į vežimą krauti (Lž)
Daugė – daugybė (S. Dauk.)
Daugesnē – daugiau (S. Dauk.)
Daugis − daugelis, daug kas
Dauglīkė – daugiskaita
Daugnuora – šykštuolis, godas (Slnt)
Daukštelietė – kaukštelėti; suduoti (Žd, Vkš)
Daužtelietė – kiek suduoti (Slnt, Vkš)
Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
Davatka – perdėtai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
Davutis – davėjas (Vkš, Užv)
Dažīvė – dažai (Varn, Vvr)
Debekītė – niekinti, plūsti (Kair)
Debesainis – tamsus (Vdk)
Debesīnė – skysta putra (Šts)
Debesinis – nelygios spalvos, laumėtas (Pp)
Dėcėns – durklas, peilis
Dedeklė – dedanti višta (Sd)
Dedervuots – šašuotas, ruplėtas (Dr)
Dėdlē – labai, dideliai, smarkiai (Šts)
Dedlīvs – dėslus (Grg)
Dedus – dėslus, dėdingas (Rs)
Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
Degals – deglas, fakelas (Slnt)
Dėkčē – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) ėdimas, graužimas (Skd)
Deglas – fakelas (Vkš)
Deglīčė – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
Degots – derva
Degsena – degimas (Šts)
Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
Degtoks – žiebtuvėlis (Slnt)
Deguliouts – kūlėtas (Gršl)
Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
Deigla – medžio kempinė (Dr)
Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
Dèkčôm – labai
Dekis – lovatiesė, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
Dėkortė – pamažu degti, rusenti
Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
Dėktōs, -ontė – dar atlaikanti, tinkamas
Dėlbs – atšipęs, atsipjovęs (Rt)
Delčė – mėnulis (S. Dauk.)
Dėlėks – mažas vienrankis pjūklelis (Krt, Tl)
Delmuons – piniginė (Vvr)
Dėrbtovs – įrankis dirbti, mašina (Šts)
Derečītė – darinėti, mėsinėti (Slnt)
Dereklis – dyrikas (Grg)
Dėrėks – kas diria, lupa; kas drasko (Šts)
Derenė – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) mušimas, pyla (Slnt)
Derešas – timsras (Pol., Žd, Plt)
Derietovės – derybos (Užv)
Dergtė – apsimesti, dėtis (Slnt, Varn)
Dergučas – derkštas, dergūnas (Tl)
Derklīčė – madas gaudanti moteris, pliuškė (Krkl)
Derlietė – suriebėti, nutukti (Vvr, Slnt)
Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
Derlis – vešlumas, trąšumas (Slnt)
Derliūgs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
Dėrmavuonė – krikščionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
Dermīčius – lažybos (Tv)
Dėrtė – 1) lupti, plėšti (Als, Snt), 2) tvoti, mušti, plakti (Šts, Skd)
Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
Dervecītė – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
Dervečītė – skirstyti dalimis, plėšyti (Užv)
Deržtė – dergti (Rt, Plt)
Deselė – vedega (Vok., Ms, Skd)
Desiuotė – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srėbti, kirsti (Kal)
Destis – mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
Dėšlis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
Devėms – 1) išdykavimas, dūkimas (Rdn), 2) griaudimas (Krš)
Dėvuons – lovatiesė
Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
Dibentė – kankinti (Šauk.)
Dibičītė − skriausti (Skdv, Bt)
Dībintė – eiti, stypinti (Šauk)
Dibka – Pol. rąstagalis, į kurį įdėdavo nusikaltėlio kojas (Krtn, Skd)
Dībkinietė – valkiotis (Vvr)
Dībkioutė – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, nešioti (Grg)
Dībs – didelis žmogus (Slnt)
Dībtė – mušti, dobti (Kv)
Dicėns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
Dīčkavuotė – trinti, brūžinti, dėvėti (Slnt)
Didelībė – 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
Didenībė – puikybė, išdidumas (Krž)
Diedliuotė – dėlioti (Slnt, Kv)
Diegis – nudegimas (Slnt)
Diegurtė – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
Diekou! – ačiū!
Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
Diertė – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
Diesena – būvis (Bržr)
Dieslės – dėtys (Užv, Vdk)
Diesmė – nuosaka (S. Dauk.)
Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
Didīstė – išdidumas, puikybė (Pkl, Slnt)
Diduomis – didžiūnas, didikas (S. Dauk.)
Didus – išdidus, puikus (Šv)
Dievuotėis – atsisveikinti (Šts, Als)
Dignītė – gabenti (Šts)
Dīgsčiuotė – greitai eiti, bėgti (Ggr)
Digsnis – dūris (Kl)
Digsnuotė – bėgti mažais žingsneliais (End, Vvr)
Dīgstelietė – 1) staigiai įdurti (Vkš), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
Dīgsuotė – gelti, skaudėti (Up)
Dīguotė – dygti (Varn)
Dīka – pasileidimas (Šts)
Dīkabarzdis – svyruoklis (Slnt)
Dīkautė – siausti, lakstyti (Slnt, Šts)
Dīkinėjė – laukinių žmonių kraštas (Šts)
Dīkis – išdykimas (Slnt)
Dīkīstė – išdykavimas (Krž)
Dīkra – dykynė, plynė (End)
Dīks – grynas, tikras (Vvr, Vkš)
Dīktė – dusti, trokšti, ilsti (Slnt, Užv)
Diktintė – tvirtinti, teigti (Šts)
Dīku – lengvai (Grg)
Dīkuonis – išdykėlis, nedorėlis (Grg, Plt)
Dikuotė – draskyti, plėšyti (Skd)
Dilėks – 1) mažas vienarankis pjūklelis (Kl, Krt), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus (Tl)
Dilintėis – nykti, mažėti, dingti (Rs)
Dimba – kultuvė, mušeklė (Žeml)
Dimbėks – didelis žmogus (Pln)
Diminīčė –  rožė, votis (Pol., Jrb, Žgč)
Dimžaks – kišenė (Prk)
Dinderioutė – dykinėti (Škn, Vkš)
Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
Dingis – kryptis (Kl)
Dingoutėis – atrodyti, rodytis
Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
Dingtė – rasti vietą, išeiti, dėtis (Skd, Vvr)
Dingtelietė – atsiminti
Dinkiuotė – mušti, perti (Šts)
Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
Dīra – dyža, pyla (Slnt)
Dirdinietė – slankioti pašaliais, dykinėti (Skd)
Dirėks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
Dirgesīs – dirginimas (Šts)
Dirgsnis – 1) plona, laiba šakelė (S. Dauk.), 2) maža gyslelė (Pln)
Dirintė – plėšti, zulinti (Šts)
Dirītė – lupti kailį (Kal, Brs)
Dirsius – apsileidėlis, ištižėlis, tinginys (Klm)
Disnipuols − laivas
Diškītė – trinti, brūžinti (Šts)
Dišlininks – kaklininkas (Skd)
Diukuo – kodėl
Dīvelietė – nešioti, devėti, drengti, trinti (Klp)
Dīveliuotė – kamuoti, mušti (Bržr, Užv)
Dīvėns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
Dīvītėis – stebėtis
Dīvs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
Dīzinietė – valkiotis (Vvr)
Dīztė – trypti vietoje (Kair)
Dīža – mušimas, pėrimas (Plt, Tl)
Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
Dīžtė – 1) mušti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srėbti, valgyti, kirsti (Vvr, Vkš), 3) smarkiai lyti (Ms)
Doborkis – tvenkinys
Dornios – kvailys
Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
Douklis − duokas (Mžk)
Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
Douts − dovana (Up, Užv)
Drabna – 1) šlapdriba (Užv, Šll), 2) liūnas, kirba (Plng)
Drabnus – tvankus, troškus (Kv, Yl)
Dračas – išdykėlis (Pol., Vkš, Brs)
Dračīsena – 1) naikinimas, plėšymas, draskymas (Als), 2) dūkimas (Vkš)
Dračītė – 1) triukšmauti, trankytis, ginčytis (Brs), 2) naikinti, plėšyti, draskyti (Als)
Dragnītė – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
Dragnuotė – joti ristele (Brs)
Draguotė – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Šts), 2) triukšmauti, jodytis, daužytis (Lž)
Draibstītė – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
Draibstuliuotė – snyguriuoti (Ggr, Varn)
Draika – 1) kas išsidraikęs (Mžk), 2) išdykėlis (Ms)
Draikā – kraikas, pakratai (Grk)
Draikas – mažos šakelės (Mžk)
Draikuotėis – lakstyti, siausti (Šts)
Draikus – 1) valkus, tąsus (Šv), 2) šankus (Gr)
Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
Draks – 1) barnis, peštynės, sąmyšis (Rus., Kal, Kair), 2) eibė, žala, nuostolis (Skd)
Drakuotė – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, šėlti (Slnt, Kal)
Dralītė – draskyti, plėšyti, laužyti (Ll)
Drampasīnė – makalynė, makasynė, purvynas (Lž, Pkl)
Drampažītė – terlenti, knezoti (Šts)
Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos šoninė lenta (Užv)
Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
Dranka – statinė, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Šlu)
Drankis – debesis (Plng)
Drankiuotėis – trainiotis, daužytis (Vkš)
Drapakoutė – akėti, brižioti (Pol.)
Drapaks – akėčios, brižės (Pol.)
Drapanas – drabužiai (niek.)
Draugalka – pamergė (Kin, Klp)
Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
Drebecītė – minti, trypti (Varn)
Drebesā – šaltienos drebučiai (Vkš)
Drebežītė – pavydėti, gailėti (Lkv)
Drebiezgā – smulkios žuvys, mailius (Varn)
Drebiežnas – nevikrus (Varn, Krš)
Drebtelietė – 1) staiga nudrėbti, mestelėti (Užv), 2) negražiai, stačiai pasakyti (Vkš)
Drebus – baugus (Mžk)
Drėgants – eržilas
Dreika – žiopla, išsižiojėlė (Dr)
Dreiktė – draikyti, driokti
Dreilingis – žiemą išmušta kelyje duobė (Šlu)
Dreižietė – skeldėti, trūkinėti, daužėti (Slnt)
Dreižtė – vilkinti, delsti, gaišti (Ll, Kair)
Drelingiouts – duobėtas (Vvr)
Dremžtė – 1) plėšti, drengti (Kair, Krš), 2) kasyti (Kltn)
Drengtė – 1) nešiojant plėšti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
Drenktė – teršti (Vyž, Klp)
Drepašas – sudribėlis, ištižėlis (Mžk, Yl)
Drepė – mirkalas, padažas (Krkl)
Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
Drepenas – mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (Vkš)
Drepinīs – 1) košė (menk., Šts), 2) linskmas šokis (Slnt)
Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
Dreplītė – skrepliuoti (Vvr)
Dresvė – drevė, uoksas (Kv)
Dreva – skylė (Yl)
Drevietė – 1) kopti medų iš drėvės (S. Dauk.), 2) plėšti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
Dreziniuotė – gadinti (Kal)
Dreženas – mot. g. skutai, čeženos (Slnt)
Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
Drė̄žtė – dėvėti, nešioti, plėšti, drėksti (Klm, Ll)
Driegnis – drėgnumas (Pgr)
Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
Drīkčiuotė – sunkiai šokinėti (Slnt)
Drīkiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
Drīktė – irti, driksti (Varn)
Drīktelietė – stryktelėti (Vkš)
Drintė – plėšti, trinti, dėvėti (Als)
Drīvuotė – pakulomis, dervotomis virvėmis kamšyti laivų, kubilų plyšius (Plng)
Drīžinietė – valkiotis (Šts)
Drīžinīs – žmogaus apdaras, išvaizda (Slnt)
Drīža – drūžė (Vkš, Šlu)
Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
Dročiautė – pjauti lentas (Skr, Pln)
Dročius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
Drožinīčė – medinė leistuvo dalis (S. Dauk.)
Drubīnas – kopėčios (Pol., brus., Mžk, Ms)
Dručkis – storas žmogus arba gyvulys (Vkš, Pgr)
Drukarnė – spaustuvė (Pol., KlvrŽ, Vvr)
Drūkčē – labai (Erž)
Druklis – dručkis (Žd)
Drūkšlīs – dručkis, druklis (Dr)
Drūktainis – dručkis (Slnt)
Drūktarėitis – storašlaunis (Šts)
Drūkts – 1) storas (Šts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
Drūlainis – dručkis (Ms)
Drūlioutė – dirbti (Varn)
Druliuotė – giržeti, bribinti (Rs)
Drulkis – rubuilis, dručkis (Kl)
Drumbzlioutėis – niauktis (Skdv)
Drumelioutė – bugnyti, barškinti (Klp)
Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
Dūminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
Drungs – drungnas (Ms, Slnt)
Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
Druobės – patalų užvalkalas, dvilinkės (Vkš, Mžk)
Druobgalīs – skiautė, skuduras (Varn)
Druobolė – 1) drobės gabalas pašarui, skiedroms ar šiaip smulkiems daiktams nešti (Vvr, Skd), 2) ant pečių siaučiamoji skara (Trg), 3) į lovą klojamoji paklodė (Mžk, Vkš)
Druočius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
Druotė – viela (Mžk, Kv)
Druova – drėvė, išpuva (Plt)
Drusts – korys (S. Dauk.)
Drūteiva – stipruolis (Kv)
Druzgs – trupinys (Skdv)
Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Šll)
Dubadegīs – kerštininkas, padegėjas (Kv)
Dubas – išduobtas kubilas (Lkv)
Dubelts – dvigubas (Vok. dial., Vkš)
Dubėns – medinis indas užtrinui grūsti (Plt)
Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
Dūblingė – nerangus, pilvotas žmogus, dūblys (Skdv)
Dublunkis – dručkis (Plt, Ggr)
Dūbra – sena, prasta armonika (Kv)
Dubtė – gesti, kiurti (Up)
Dubunis – išduobta trinka su kojomis dubeniui įdėti (Žd, Vkš)
Duburkalis – menkas duburkis, duobė (Brs)
Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
Dubus – talpus, erdvus (Varn)
Ducintė – tampti, purtyti, dūskinti (Mžk)
Duckėnā – skutai (Dr)
Dudielioutė – dudenti, terškėti (Prk)
Dūdintė – vilktis, dūlinti (Kv)
Dudlentė – kalbėti, terškėti (Prk)
Dudnuotė – iš lėto, potyliai kalbėti (Up, Brs)
Dūdouts – su klostėmis, rauktas (Prk)
Dūduorios – vargonininkas (Slnt)
Dudūra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomušais (Kv)
Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
Dugnuolius – žioplas, ištižęs žmogus (perk., Trk)
Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas (Kv, Šts)
Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
Dūkinioutė – dūkti, šėlti (Brs, Šts)
Dūksena – dūkimas (Žd)
Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
Dūksinioutėis – purvintis (Varn)
Duksmas – sielvartas, rūpesčiai (Plt)
Dukstė – driksti, plyšti (Šts)
Dukšla – raukšlė, dumšlė (Krkl)
Dukšnus – birus (Kv)
Dūktė – niršti (Kv)
Dula – 1) vienas iš dviejų kaištelių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaištis burių virvei (šiutui) pririšti (Prk)
Dūla – nekalbus žmogus (Brs)
Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
Dulbsuotė – snopsoti (Škn)
Dūlė – bulvė (Akm, Pp)
Dūliava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
Dūlietė – sėlinti (Als)
Dūlīnė – bulvienė (Akm, Mžk)
Dūlinis – bulvinis (Vkš)
Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
Dūlītė – rūkyti (Krkl)
Dūliuotė – smulkiai lynoti, dulkti (Šts, Slnt)
Dulkanuots – miglotas, ūkanotas, dūliuotas (Šv)
Dulksnuotė – 1) žydėti, dulkėti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
Dulkstītė – raibinti (Dr)
Dulputrė – baltinta grūstų bulvių sriuba (Vkš)
Dulskanuotė – raibuliuoti (Varn)
Dūma – pasitarimas (S. Dauk.)
Dūmalaks – kaminas, dūmtraukis (Plt)
Dumblasītė – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
Dumbloutė – niaukstytis, blaustis (Dr, Šts)
Dumbra – 1) gili vieta upėje, sietuva (Bdr, Kl), 2) kūdra (Grk)
Dūmėnė – sandėliukas maistui laikyti (Dr, Skd)
Duminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
Dumplekė – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant
Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
Dumpeklės – mėšlavežis vežimas (Plng, Sd)
Dumpiouts – nelygus, su dumpiu (Šts)
Dumpis – 1) raukšlė, dumpšlė, dumšlė (Yl, Brs), 2) sąmyšis, maištas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
Dumplinis – pūstas, platus (Bržr, Vkš)
Dumplintė – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
Dumplioutė – 1) sunkiai kvėpuoti (prk., Šts), 2) smarkiai kosėti (Varn)
Dūms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
Dumšliets – raukšlėtas (Varn)
Dūmtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
Dundietė – griaudėti, tinkėti, bildėti (Vvr)
Dundulioutė – 1) griausti, dundėti, trinksėti (Šts), 2) spiestis (Šts)
Dunduliouts – verpetuotas (Šts)
Dunkerka – kamara (Šts, Ms)
Dunksčiuotė – stuksenti, trinkčioti (Vvr)
Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
Dunksmas – dundesys, dundėjimas, dunksėjimas (Kair)
Dunkstelietė – stuktelėti, paukštelėti, kaukštelėti (Vvr, Krtv)
Duobčiotėis – maitotis, išdykauti (Dr)
Duobroutė – plepėti, stėnautis (Klm, Prk)
Duobstė – susenėlis, perkaršėlis (Šts, Akm)
Duobstelē – sudriskę marškiniai (Užv)
Duobstis – susidevėjęs, sudubęs daiktas (Als)
Duobtė – žudyti, galabyti (Kv)
Duokalka – stoginė čerpė (Pol., Lž)
Duoklas – rezginės, tarankis (Vkš, Skdv)
Duoklis – kvaiša, pusgalvis (Mžk)
Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
Duovena – dovana
Duovenuotė – dovanoti
Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
Duozintė – kėblinti (KlvrŽ, Šts)
Dupšiuotė – eiti (S. Dauk.)
Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
Durbė – steverys, šaka (S. Dauk.)
Durbtė – dubti, kiurti, pūti (S. Dauk.)
Durdītė – 1) durti, besti (Šts), 2) keisti formą, storinti (Trk)
Dureklis – žeberklas, perstekė (Žd)
Dūriets – lašuotas, taškuotas (Šts)
Durkėnu – užduriant (Kltn)
Durkis – vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sėdi vairininkas (Plng)
Durklė – perstekė (S. Dauk.)
Durnintė – mulkinti, kvailinti (Vvr)
Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
Durstoks – prijuostė (Tv, Lk)
Duršliuoks – 1) įrankis skylei geležyje išmušti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Šll), 3) koštuvas, rėtis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
Durtinīs – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliūkas (Šts, Brs)
Dusena – įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklą, kad pasidarytų maišelis ir ji negalėtų ištrūkti (Klp)
Dūsiejėms – sunkus kvėpavimas (Šts)
Dūskatas – skutai, driskanos (Šts, KlvrŽ)
Duskintė – judinti, krutinti, plustinti (Užv, Krš)
Duskis – dusulys (Ll)
Dustė – dvisti, švinkti, gesti (Grg)
Dūšė – siela, širdis
Dušentė – varginti, ilsinti (Kair)
Dūšings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
Dūštraukis – žioplys (Ggr)
Dūšvelkis – sunkus, gremėzdiškas daiktas (Pkl, Šts)
Dutnus – neaiškiai tariamas, kalbamas (Nt)
Dūzgintė – judinti, purtyti, kratyti (Šl)
Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
Dužīg – dukart (Erž)
Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
Dūžis – smūgis, kirtis (Plt)
Dužtė – 1) trūkti, skilti, trupėti (Krš), 2) kristi, mažėti (Užv)
Dūžtė – vargti, ilsti (Pt)
Dvailā – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynė (Rdn, Krš)
Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
Dvaknuotė − plustinti (Šts)
Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
Dvasintė – dvėsinti, alkinti, badu marinti (Užv)
Dvasiuotė – dvėsti, dvėsinėti (Pln)
Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
Dvasna – 1) dvėsimas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvėsa, nuosproga, perdvėsėlis (Vkš, Lž)
Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
Dveinaitis – dvynas (Ll)
Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
Dviekoutė – dvėsuoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
Dzaiginietė – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
Dzilentė – griežti, čirpinti (Žd)
Dzindzals – skambaliukas (Kv)
Dzingals – skambalas (Yl)
Dzingulioutė – skambaliuoti, cinguliuoti (Škn)
Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
Dzvekītė – mušti (Kair)
Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
Džabītė – 1) mušti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, čebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
Džagnuotė – ėsti, graužti (Šts)
Džangterietė – sužvangėti, džengtelėti (Skd)
Džeganas – išėdos, iščeškos, čeganos (Bržr, Slnt)
Džeganuotė – kapoti, čeganoti (Šts, Ms)
Džektelietė – žnektelėti (Vkš)
Džiauginīčė – teatras (S. Dauk.)
Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
Džiausena – džiovimas (Vkš)
Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Šts), 3) pintinė sūriams džiovinti (Lkv, Varn)
Džiautovės – virvės skalbiniams džiauti (Šts)
Džilentė – pjauti, džirinti (Vkš, Žr)
Džindžė – 1) naminė degtinė (Krš), 2) denatūratas (Šl)
Džingterietė – skambtelėti, dzingtelėti (Vkš, Vvr)
Džingoutė – supti, linguoti (Šts)
Džiovainė – džiovykla (Šts, Yl)
Džiovainis – sudžiuvęs, džiovintas (Šts)
Džiovinsena – džiovinimas (Šts)
Džirktelietė – kirptelietė, čirkštelietė (Vkš)
Džiubītė – lesti, kapoti su snapu (Kair)
Džiubuotė – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
Džiugesys – gaudimas (Šv)
Džiugietė – gausti, žvagėti (Rt)
Džiūkštelietė – užkirsti, suduoti, čiukštelėti (Šll)
Džiumbarītė – mušti, plakti (Šts)
Džiumbars – rykštė (Šts)
Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
Džiungarītė – supti (Šts)
Džiūnītė – žiopsoti (Šts)
Džiūsna – kas liesas, sudžiuvęs (Erž, Krš)
Džvangtelietė – barkštelėti, suduoti (Vkš)

Čeižtė – šiukšlinti
Čekavuotė – pjaustyti, kapoti (Ms, Vvr)
Čekuons – įrankis su kotu daržovėms ar mėsai kapoti, kaponė (Slnt, Pp)
Čelada – būrys žmonių
Čemuors – suknelė (Pol., Rs)
Čepčius – Pol., Brus. taukai ant pilvo, taukinė (Erž, Ll)
Čepruonėlē – čiobreliai
Čerauninks – burtininkas (Pol., Brus., Tv, Kal)
Čeravuotė − 1) burti (Pol.), 2) liga persmelkia (Rnv), 3) negražiai, prastai ką padaryti (Vvr)
Čerdaks – pakaušis; plotas antram aukšte, kai namas vienaukštis
Čerkasas – Sl. naminis audeklas, kurio metmenys lininiai ar medvilniniai, o ataudai vilnoniai (Vkš, Kv)
Čerts − velnias (Brus., Slnt)
Čestavuotė – brus. vaišinti, mylėti (Yl)
Čeverīkā – batai, apavas (Brus.)
Čēžena – skeveldra, aižena (Vvr, Šv)
Čiaučius – batsiuvys (Grg)
Čiaumuotė − kramtyti pilna burna, valgyti ilgai vatulojant burnoje kąsnį (Erž, Brs)
Čīderstva – tyčiojimasis, pajuokimas (Krtn)
Čīdītėis – tyčiotis, išjuokti (Kin, Rnv)
Čīdras – šydas (Škn)
Čiedītė – Brus. 1) taupyti, tausoti, gailėti (Klp), 2) mėgti (Varn, Plt)
Čierā − burtai, užkeikimai (Pol., KlvrŽ)
Čiesnis – vaišės
Čiesos – laikas (Sl.)
Čiestnos − teisingas, patikimas
Čiežtė – 1) mušti, lupti (Akm), 2) trinti, grumdyti, skalbti (Šts), 3) smarkiai lyti, pilti (Vkš), 4) išnaudoti, apgaudinėti (perk., Šts), 5) šlapintis (Slnt)
Čigūns – ketus (Pol., KlvrŽ)
Činčars – menkavertis daiktas (Vkš, Trk)
Čiokors – 1) stogo viršus, šelmuo, kraigas  (Krkl), 2) pašelmenys, pakraigė  (Trk, Krtv), 3) namų galo (skliautų) skylė, kurtinys (Plt, S. Dauk.), 4) kamino galas, pro kurį eina dūmai (Kl)
Čiokštė – šlapti, žliugti
Čiopa – 1) krūva, kupeta (Škn, Akm), 2) kuokštas, sauja (Škn)
Čiopa – kas čiopojasi, čiupna (Skd, Šts)
Čioprīna – plaukai
Čioškė – liesa, ne visai brandi, suvargusi mergaitė
Čirkals – čirplys, mažas vaikas (Kin)
Čirškintė – 1) griežti, čirpinti (Skd),
Čiubčius – šiaudinio su nuolaidžiu galu stogo viršūninė kertelė; susiskliautusių ilginių (šiaudų) susišiaušimas (Plt)
Čiūčela − baidyklė (Brus., Slnt)
Čiūds – stebuklas, nepaprastas daiktas (Brus.)
Čiūgalis – paršas, kiaulė (malon., Slnt)
Čiuklis – paršelis (Šts, Žd)
Čiuobrīntė – pamažu, nerangiai eiti, vilktis, kėblinti (Skd)
Čiuožtė – 1) kirsti, suduoti (Šlv), 2) smarkiai lyti (Vdk)
Čiuprīna – plaukai (Brus., Pol., Kv, Rs)
Čīsts − tikras, visiškas
Čiūdaks − juokdarys
Čiūliuotėis – trainiotis (Kin)
Čiunts – skutas, gabalas (Pol., Kin, Grg)
Čīžtė − glebti, čiužti (Brs)
Članks – sąnarys (Pol., S. Dauk.)

Baba – 1) motinos ar tėvo motina, močiutė, senelė (Vvr), 2) sena moteriškė (Ms, Grg)
Babaks − menkavertis rakandas, daiktas (Krkl)
Babalioutė – niekus kalbėti, bambėti, veblėti (Klp)
Babaušis – vaikų baidyklė, šmėkla, baubas (Užv, Krt)
Babaužė – utelė (Kv)
Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
Babkas lapā − lauro lapai (Pol.)
Babrentė – dėti, nešti kur nors (Krtv)
Babūnė − senelė

Bachūrs – vaikagalys, vaikpalaikis (Pol., Varn)

Bačka – statinė (Brus., Grg, Slnt)
Bačkis – storulis, dručkis (Šl)

Badaris – triukšmas (Šts)
Badavėjė – 1) bado metas, skurdas (Jrb, Up), 2) kas niekad neprivalgo, badmira, besotis (End)
Badbolbė – ankstyvoji bulvė (Šts)
Baddvasa – kas neturi ko valgyti, badmirys, badmira, sudžiūvėlis (Rs, Skr)
Baddvasautė – badą kęsti, badmiriauti (Rs, Jrb)
Baderioutėis – painiotis, kliūti (Tl)
Badėškā – skurdžiai (Yl)
Badiesena – badėjimas (Šts)
Badietė – badą kęsti, badauti, nevalgyti, alkti (Skr, Pgg)
Badinietėis – tinginiauti, bastytis, valkiotis (Skr)
Badīstė – badas (Krž)
Badītinis – sudurstytas, susiūtas iš skiaučių (Šts)
Badkuošis – besotis (Dr)
Badlaikis – badmetis (Trk)
Badmaišis – kas dažnai valgo ir vis alkanas (menk., Kair)
Badmėra – kas nuolat trūksta valgyti, nuolat alkanas (End, Užv)
Badpėlvis – besotis, badmirys (Dr, Ggr)
Badplaukē – ilgi, neišsišėrę gyvulio plaukai (Šts)
Badplonksnės – neišsišėrusios plunksnos (Šts)
Badpotrė – prasta sriuba, putra (Šts, Ms)
Badrėjė – badmira, badsmuka (Varn)
Badragaišis – juodų miltų, prastas pyragas (Trk)
Badsmėlgė – plona smilga (Yl, Skd)
Badstėpa – badmirys, badsmuka (Slnt)
Badvėitė – prasta žemė (Dr)

Bagamazas − Brus. 1) smulkių prekių nešulys (End), 2) būdelė turguje (Brs)
Bagamazninks – smulkių prekių pardavinėtojas (Akm)
Bagarautėis – linksmintis, vakaruškauti (Šv)
Bagarioutė – 1) maišyti, žarstyti lazda (Grg), 2) kasti, semti (Jrb)
Bagarioutėis – nykti, skursti (Jrb)
Bagaris – neturtingas, nusigyvenęs žmogus, nuskurėlis (Skr, Šlv)
Bagarninks – vakaruškininkas (Šv, Jdr)
Bagaroutėis − 1) makaluoti, baksnoti, badyt (Kv, Up), 2) snausti (perk., Rs)
Bagars – Vok. 1) lazda, pagalys (Pgr, Up), 2) mašina uostams ir upėms gilinti, žemsemė (Klp), 3) kaimo pasilinksminimas, vakaruškos (Šv, Vvr)
Baguotībė – turtingumas (Vvr)
Baguots – apkūnus (Grg, Vvr)

Baideklis – baidytojas, baidyklė (Šts)
Baidīkla – vieta, kur baido, vaidenasi (Grg)
Baidīklė – 1) žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą (Krkl, Skr), 2) baisus padaras, šmėkla (Jdr)
Baidītėis – vaidentis (Grg, Nt)
Baidols – vaiduoklis, baiduoklis (Krtn)
Baiduoklis – vaiduoklis (Šil)
Baigena – galas, mirtis (Skr, Ar)
Baigtinuoji – nelaimė, galas, mirtis (Skr)
Baigtovā – prietaisas baigti audeklui austi (Šlv)
Baigus – baisus (S. Dauk.)
Baika – 1) šmėkla, baidyklė (Žd, Lž), 2) juokas, juokavimas, tuščias dalykas, pasaka (Pol., Brus., Klp)
Baisielie – 1) baisus žmogus, bjaurybė, neklaužada (Krš, Šts), 2) pabaisa, baidyklė (S. Dauk.)
Baisis – 1) baisumas, baimė (Šts), 2) bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Skr)

Bajuoralė – bajoraitė (Vvr)
Bajuorėkė – bajoro duktė, bajoraitė (Vvr)
Bajuorėns – vidutinis bajoras, bajorukas (Vvr)
Bajuorgalis – nusigyvenęs bajoras, balalaikas (Skdv, Šts)

Bakalerėjė – triukšmas (perk. Ms, KlrvŽ)
Bakanis – 1) avinas (Vkš, Lž), 2) lepūnėlis (perk., Skd)
Bakaroutė – badyti, bakštinti, guiti (Ll, Krkl)
Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti (Sl., Kv, Rs)
Bakis – Vok. 1) regztis, rezginės, maišė (Prk, Kv), 2) nešinys, nešmenė, pakas (Skd)
Bakiuotė – pakuoti (Šts)
Bakiuotėis – 1) mušti (Rt), 2) eiti (keliais), klupsčiuoti (KlvrŽ)
Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
Bakmalis – košės grūstuvis, kruštuvas (Brs)
Baknītėis – stuksenti, mušti, bakinti (Skr)
Baknuotė – 1) baksnoti, badyti (Skr), 2) intr. sunkiai eiti (Rs)
Bakšė – šalinė (Grg, Kl)
Bakšnuotė – sugrūstų spirgintų kanapių valgis, spirgutė (Vkš, Ms)
Bakštalītė – badyti, mušti (Varn, Užv)
Bakštals – 1) spirginė, pamirkalas (Šts, Brs), 2) nenuorama, lindikas (Pp)
Bakšterītė – raginti, badyti (Varn)
Bakštinietė – badyti, mušti (Šts)
Bakštītė – badyti, kumšėti, daužyti (Brs, Pp)
Bakštuols – grūstuvas košei grūsti, bakmalis (Šts)
Baktalītė – mušti, barti, prikaišioti (Krkl)
Bakuotė – sunkiai bristi, klampoti (Ggr, Slnt)
Bakūžė – sena prasta pirkia, lūšna (Vok., Skr)

Bala – ko nors daugybė, begalė (perk., Šts)
Baladuonė – beldimasis, baladojimasis (Kair)
Baladuošios – pabalda, padauža (Skr)
Balakas – prastas viršutinis drabužis (Pol., Kv, Tv)
Balamutītė – ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti, gaišti, klaidinti (Brus., Pol., Krtn)
Balamūts – kas iš kvailumo, išdykumo ar blogos valios daro ką ne taip, kaip reikia, paikšas, išdykėlis (Brus., Pol., Skr, Pln)
Balandaitis – balandžių jauniklis (Grg)
Balans – viršutinis žemės sluoksnis, priaugęs augalų šaknų, ypač durpyne, velėna (Brs, Šts)
Balazīnė – pykimasis, rietenos (Krkl)
Balazītė – 1) keikti, plūsti (Škn), 2) barti (Jrb), 3) niekus taukšti (Šts, Grk)
Balažītė – nerimti (Lk)
Baldaroutėis – maišytis (Pln)
Baldašītėis – baldantis ką veikti (Akm, Krkl)
Baldaštars – didelis žmogus (Kv)
Baldė – toks medinis indas, puskubilis, žema statinaitė (Prk, Plng)
Baldgalis – medžio atpjova (Vkš)
Baldis – indas, naudojamas skalbiniams plauti (Prk)
Baldītė – 1) belsti, trankyti (Šts), 2) refl. keliauti, trankytis (S. Dauk.), 3) refl. slankioti, valkiotis (S. Dauk., Akm)
Balduonis − kas baldosi, naktibalda (Šts)
Baleizis – kaltas krėslų ir stalų varams iškalti (Germ., Užv)
Balgans – balzganas (Vvr, Prk)
Balguonis – nenuorama, padauža, peštukas, nenaudėlis (Kal, Slnt)
Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
Balkis – sija, rąstas (Vok., Pp, Kv)
Balondis – karvelis (Mžk, Prk)
Balsuotė – baltuoti (Yl)
Baltakė – degtinė (šnek., Ms)
Baltals – prametalas, uždaras (Užv, Kair)
Baltgalvė – ramunė
Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
Balvonautė – dykinėti, išdykauti (Brs)
Balzatītė – plepėti, balzgatyti (Krž)
Balzgans – balsvas, neaiškiai baltas (Grg, Slnt)

Bamba – trumpas pagalys, ant kurio galo sukasi vytuvai, įstatomas į kokį krėslą ar trinką (Grg)
Bambainis – pilvotas (Šts)
Bambalėnė – niurzga, bambeklė (Šts)
Bambalis – 1) indas pienui į pieninę vežti, bidonas (Yl, Skd), 2) indas žibalui (Sd)
Bambaliuotė – bambėti, bambaliuoti (Kv, Vkš)
Bambals – 1) varpas (perk., Yl), 2) spuogas (perk., Mžk)
Bambarieža – mažo ūgio žmogelis (Trk)
Bambariežla – mažo ūgio pilvotas žmogus (vaikas) (Užv)
Bambars – pumputys (Ggr)
Bambaruoks – bambeklis (Skr)
Bambatrīnis – 1) naujoviškas šokis, laikomas ne visai padoriu (Trg, Kl), 2) pašokys, pasilinksminimas (Skr)
Bambazītė – barti, raginti (Trk)
Bambeklis – bambalius, bambėtojas (Kv, Grg)
Bambelis – supresuoti šiaudai
Bambezas – bambeklis, bambalius (Skd, Kl)
Bambinietė – vaikščioti be darbo, slampinėti (Skr)
Bambintė – 1) skambinti (Jrb, Vkš), 2) nerangiai eiti (Vkš)
Bambītė – valgyti, srėbti (menk., Brs)
Bambizas – vaikigalis, paauglys
Bambtelietė – neaiškiai pasakyti, tarstelti (Vkš)
Bambuočius – bambotas arklys (Ggr)
Bambuoks – rąstagalys, stuobrys (Skr)
Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis

Banda – 1) būrys galvijų, kaimenė (Vdk, Plt), 2) sodžiaus jaunimo pasilinksminimas, vakaruškos (Skd)
Bandadaržis – aptverta daržo kertė karvėms suvaryti, bandodaržis (Lž)
Bandaganis – galvijų piemuo, galvijagonis (Kv)
Bandaginīs – bandos varovas (Rs)
Bandėnė – 1) aptvaras bandai laikyti (Šts), 2) toliau nuo ūkio esanti ganykla (Šts), 3) piemenų pokylis per Sekmines, sambaris (Brs)
Bandėšks – būdingas bandai, gyvuliškas (Šts)
Bandīkštis – bandos gyvulys, galvijas (S. Dauk., Akm)
Bandoks – mažas duonos ar ragaišio kepaliukas (Skr)
Bandšunis – bandos, kaimenės šuo (Grk, Užv)
Bandulis – pirktinė maža bandelė, bandelis (Brs, Žd)
Banduodaržis – prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarą, diendaržis (Kv, Als)
Banduokėimis – diendaržis, laidaras (Kv)
Banduostaldis – galvijų, bandos tvartas (Kv)
Banduotakis – takas, kuriuo galvijai (banda) genami į ganyklą (Lkv, Kv)
Bandžiulis – 1) draugas, bičiulis (Mšk, Šl), 2) bendradarbis (Šl)
Bandžiulīstė – draugystė, bičiulystė (Šl)
Bandžius – 1) kerdžius (Brs, Mžk), 2) bernas, tarnas
Bangintėis – daug valgyti, kimšti (Ll)
Bangiuotė – vilnyti, banguoti, siaurėti (S. Dauk.)
Bangouts – 1) su pasmarkėjimais (perk., Šts), 2) audringas (Šts)
Bangulioutė – siausti, dūkti (Šts)
Banguotėis – pustyti (Ggr) 
Bankieta – puota, banketas (Pol., Mžk)

Barabanītė – trankyti, belsti (perk., Jrb, Kv)
Barabans – kuliamosios mašinos dalis, į kurią leidžiami pėdai (Jrb, Up)
Barbarka – rabarbaras
Barbeklis – bambalius (Vkš)
Barbietė – kalbėti (Vkš)
Barbuols – koks kabantis daiktas, bumbolas, kunkolas (Up)
Barbuora – kūlė (Rs)
Barbtelietė – 1) barkštelėti (Vkš), 2) piktai, neaiškiai tarstelėti, burbtelėti (Vkš)
Barelis – eilė (Ms)
Barena – barimas (Vgr)
Barga – ėmimas prekių į skolą, kreditas (Vok., Yl)
Bãriuotė − 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
Bargavuotė – peikti, niekinti (Lž)
Barkšnuotė – belsti, barškinti (Vvr)
Barkštlapynė – barščių lapų sriuba (Lkv)
Barkštlapis – barščio lapas (Lkv)
Baronka – riestainis
Bars – vienu kartu užimamas lauko ruožas dirbant (pjaunant javus, raunant linus, šienaujant) (Slnt, Yl)
Barsena – barimas (Vkš)
Barstva – kirvis su plyšeliu vinims traukyti (Vok., Lkv)
Barškals – 1) medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu, barškutis, kleketas (Klp, Lkv), 2) bažnyčios šveicoriaus lazda su barškančiu galu (Grg), 3) toks barškantis vaikų žaislas (Grg)
Barškepys – nenaudėlis, apsileidėlis (Skr)
Barškesys – barškėjimas (Grg)
Barškīnė – barškalas, barškutis, tarškynė (Šv)
Barta – 1) lovos šonas (Vok., Trg), 2) su plačiais ir riestais ašmenimis kirvis (Vok., Dr, Pln)
Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
Barzda – 1) smakras (perk., Vvr), 2) mažutės šaknys, daigai, 3) kablys, užkarpa (meškerės ar žeberklo), užbarzdinė (Vkš), 4) ant daržinės durų užleidžiama šiaudais pinta uždanga (Žr)
Barzdoutėis – apaugti šaknimis (Šts)

Basnirčia – basaminčia, basnyčia (Šll, Skdv)
Basnuotė – pamažu, smulkiais žingsniais bėgti (Varn)
Basteklis – 1) lazda (Skd), 2) bažnyčios tarnas (Skd)
Bastūns – klajūnas, perėjūnas, valkata (Šlv)

Bašlėks – kapišonas (Pol., Brus., Grg)

Batalėjė – peštynės, triukšmas (Up)
Bataulis – bato aulas (Brs); neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (Šts)
Batpalaikis – senas, menkas batas (Kl, Grg)
Bats – malūne skylė, pro kurią pilami grūdai į kašę, aulas (Brs)
Battraukis – įnagis, kuriuo nutraukiami auliniai batai (Šts)
Batvėnē – virta iš burokų rūgšties sriuba; batvinių lapų sriuba (Mžk, Užv)
Batvinis – burokas (Brus., Pol., Akm, Gršl)

Baubintė – gąsdinti, baubu baidyti (Jrb)
Baudās – taisantis, žadais
Baudītėis – baustis, ruoštis (Vdk)
Baugietėis – baimintis, bijoti (Pln)
Baugīklė – vaiduoklis, šmėkla (Up, Kltn)
Baugings – bailus (Šts)
Baugis – baimė (Šts, Slnt)
Baugštentė – bauginti, gąsdinti, baidyti (Šauk)
Baugštīklė – baidyklė (KlvrŽ)
Baugštintė – bauginti, gąsdinti (Vkš)
Baugulīs – baugumas, šiurpulys (Krš, Užv)
Bauguonis – kas baugus, nedrąsus (Šts)
Baugus – 1) baugštus, bailus, baikštus, baimingas (Krkl, Rdn), 2) lepus (Krš, Sd), 3) baisus (Klp, Grg)
Baulītė – baubiamai dainuoti (Vvr)
Baurė – ūkininkas (Vok., menk., Skd, Brs)
Baustêis – ketinti, žadėti, rengtis, ryžtis (Erž, Škn)
Baustītėis – 1) rengtis, ketinti (Up), 2) taisytis, niauktis (Up)
Baužas – 1) baidyklė, baubas, šmėkla (Krkl), 2) didelis, paaugęs piemuo (Užv), 3) išdykėlis (Krkl)
Baužė – baidyklė, baužas (Grg)
Baužinietė – 1) užrištomis akimis gaudyti viens kitą, lauminėti (Als), 2) persirengus kuo nors, kad nepažintų, eiti į žmones (ppr. Užgavėnes) (Šv)
Baužis – baidyklė, baubas (Als, Pln)
Baužtė – eiti smagiai, drožti (Als, S. Dauk.)

Bažmas – daugybė, aibė (psn., Slnt)
Bažnīnčė – bažnyčia (Slnt, Grg)

Bebkis – žioplys (Rs)
Bebuotė – labai silpnai skaityti (Brs)
Bebrenas – kailiniai, pasiūti iš bebrų kailių; geresnių kailių (ne avies) kailiniai (Grg)
Bečītėis – lažintis, eiti lažybų (Lk)
Bėdlīvs – neturtingas, vargingas (Vkš)
Bedrekis – 1) pamazgų duobė (Gršl, Plng), 2) srutų duobė prie tvarto (Krtn), 3) purvynė, klampynė (Ms, Slnt)
Bedrīns – pamazgų duobė (Vkš)
Bedruskis – žioplys, išsižiojėlis, lėtas žmogus (perk., Skr)
Begalouts – labai ilgas (Ggr)
Bėgšlīnė – ruoša (Varn)
Bėgtīnės – bėgimo lenktynės (Kv)
Bei – ar, bau (Klp, Vvr)
Beicas – dažai medžiui dažyti prieš poliravimą (Vok., Grg)
Beigelis – 1) riestainis (Vkš, Kltn), 2) pavalkų pynė, kamantų pavalkai (Kv, Rt)
Beizas − berniūkštis (menk., Šauk)
Bejuo − juolab (Šts, S. Dauk.)
Bekrikščioks – nekrikštyta vėlė; šmėkla (šnek., Krkl)
Belab – pagaliau (Up)
Bėldoks – velnias
Belšis – neaštrus peilis, kirvis (Vvr)
Bembė – vėpla, iširėlis (Vkš)
Bemberezas – nenaudėlis (menk., Klp)
Bemberīs – 1) žolės stiebas, stagaras (Skr), 2) medžio stiebas, viršūnė be šakų (Skr), 3) stačiakalbis žmogus (Skr)
Bembietė – darytis nerangiam, senti (Kair)
Bembla – nubembėlis; pampla (Vvr)
Bemblinietė – valkiotis be darbo (Vvr)
Bemblīs – augalo stiebas (Jrb, Erž)
Ben – bent
Bendė – vyrų vasariškas viršutinis drabužis (Dr, Skd)
Benduorius – kubilius (Rus., Krkl)
Bendrība – draugiškumas, bičiulystė (S. Dauk.)
Bendzė – botagas (ppr. storas) (Rs, Ll)
Bengiams – paskutinis, prasčiausias (Vgr)
Bengtė – baigti (Brs, Šts)
Benkartietė − išsigimti
Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
Benkioutė – per linų mynę sugrobus mynėją už pažastų ir kojų tvoti jo užpakalį į benkį ar į mintuvus (Kin, Grg)
Benkis – 1) suolas (Vok., Prk, Vvr), 2) toks rąstas su skylėmis mintuvams sukalti, įtvirtinti
Bepigi – bepigu (Mžk, Vkš)
Berbainis – nuberbėjęs, pasenęs (Grg)
Berbietė – skresti, burgėti (Lkv)
Berdanka − nevykęs šautuvas
Bėrekšla – bėras, rudas žmogus (Užv)
Berglautė – mėsinėti, skrosti (Grg)
Berguotė – taisyti (Plng)
Bergždinis – kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias (Klp, Šl)
Bergždinīs – 1) bergždžias, nevaisingas gyvulys (Brs), 2) kas neturi vaikų, bevaikis (Yl)
Bergždoutė – nokti, bręsti, bergžti (Trš)
Bėrībė – bėris, rudumas, veido tamsumas (Užv)
Berlečius – odinis apavas be aulų, pusbatis (Mžk, Plng)
Bernelē – 1) pirmosios Kalėdų mišios, piemenėlių mišios (Grg, Šts), 2) Kalėdinė giesmė (Yl, Vvr)
Berštas – šepetys; batų šepetys (Vok., Prk, Rs)
Bertainis – daržinės, kluono galas, šalinė (Slnt, Trg)
Beržlapė – ūmėdė (Vgr)
Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
Bestėjė – 1) gyvulys, žvėris (Pln, Grg), 2) nenaudėlis, bjaurybė (men., Kv)
Besuomis – ištižėlis, lepšis (Šts)
Besuotē – miltiniai kukuliai su kanapių įdaru (Varn)
Bėtaulis – bičių avilys
Bėzā – supintų kasų pynės
Bezdā – alyvos (Pol., Mžk, Kl)
Bezeliuotė – bizdelioti, zylioti (Rs)
Bezelis – menkos nuovokos ir nepaslankus žmogus, mulkis (Rs, Skr)
Bezliepīčė – nei šioks, nei toks, niekam tikęs žmogus (Pol., Grg)
Bėzmiens – senovinės svarstyklės
Bēzos − alyvų krūmas

Bī – 1) lyg, tarsi, rodos, it (Brus., Pol., Tl, Vdk), 2) kad, kad tik, jei (Pol., Grg, Krkl)
Bīdelis – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
Bīdeliuotė – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
Bīdelka – ruginių pikliuotų miltų duona (Skr, Rs)
Bieda – nelaimė; dviem ratais kinkomas vežimas (Pol., Skdv)
Biedavuotė – 1) kaltinti (Up), 2) bausti (Up)
Biednos – vargšas, neturtingas
Biegena – naginė (Jrb, Kal)
Biegesys – polaidis (Ggr)
Biegīnė – pačiūža (Dr)
Biegintė – tekinti, leisti lietis (Šts)
Biegratis – dviratis (Klp, Grg)
Biegsmie – 1) bėgsena, bėgimas (Klm), 2) čiuožimas, slinkimas (Klm)
Biegsnie – tiesioji pavažos dalis (Klm)
Biegšlus – 1) bėgus, bėglus (Pkl), 2) kuris gerai slysta, čiuožia (Trk)
Biegšta – 1) bėga, bėgimas (Skdv, Skr), 2) bėgiojimas, triūsas (Skr)
Biegštena – bėgsena (Skdv)
Biegštus – bėglus, greitas, eiklus (Skr)
Biegtėnuos – bėgte, bėgtinai (Vkš)
Biegūns – 1) medinės kuliamosios mašinos didysis ratas, smagratis (Pln), 2) ratelio rate įtaisytas švino gabalas (Brs), 3) kartelė, pritaisyta prie jaujos ar daržinės pusiauverinių durų joms uždaryti (Pln)
Bielingis – aũkštas, anttrobis, pastogė (Lat., Pln)
Bierasis – bėras arklys, bėra kumelė (Vvr, KlvrŽ)
Bierėms – vėtymas (Grg)
Bierėns – bėrukas, bėris (Grg, Šv)
Bierškis – ešerys (Vok., Klp)
Biesos – piktoji dvasia
Biesuols – biesas, nenaudėlis (Vvr)
Bietaruotėis – 1) silpti, baigtis (KlvrŽ), 2) vemti (Brs)
Bīgars – 1) kablys ant ilgos karties; lazda (Šv, Kv), 2) sodžiaus jaunimo šokių vakaras (Šll)
Bī kāp – bet kaip (Slnt)
Bī kas – bet kas (Vvr)
Bī kor – bet kur (Vvr)
Bī koriou – bet kur (Vvr)
Bīkšas – puskvailis, pusklaikis, nevisprotis (Ggr, Pln)
Bī kuoks – bet kuris (Vvr)
Bī kumet – bet kuomet, bet kada (Vvr)
Bīlis – kirviukas (Prk, Klp)
Bīlkštelietė – smarkiau trinktelėti (Skr)
Bīluodė – stalčius (Vok., Klp)
Bimbals – gilys
Bimbars – barimas (Grg)
Bimbuoklis – bukas galas, stabaras (Ggr)
Bingietė – didėti, stiprėti, senėti (Vd)
Bingtietė – ponėti (Klp) 
Bingts – gražus, puikus (Klp, Dov)
Bîržtva (-īns) – beržynas
Bīra − derlius, naša (Šmk, Rs)
Bīstrė – pasilinksminimas, pašokis (Rs, Vdk)
Biškis – truputis
Bitka – kirtis, smūgis (Pol., Ms, Plt)
Bizalaks – nusistelbęs, nusistovėjęs, prastas alus (Jrb, Erž)
Bīzals – 1) įsiutimas (Šts), 2) skysti vaistai (KlvrŽ)
Bīzduotė – gulėti tinginiaujant, tursoti (menk., Skr)
Bīzintė – 1) raginti (Rs); erzinti (Kv); aistrinti (Užv), 2) pjauti, brūžuoti, zulinti (Grk); čirpinti (griežtuvu) (Rs), 3) lėtai, nepaslankiai eiti, lyg tingint vaikščioti, byzdinti (Jrb)
Bīzla – tinginys, uitena (menk., Rs)
Bīzoutė – ištižusiai, nevikriai dirbti (menk., Ll)
Bīztėis – skursti (Šts)
Bīzulioutė – gyliuoti (Užv); lakstyti (Kair)
Bizūns – trumpu kotu rimbas, supintas iš dirželių arba virvelių, stirnakojis (Brus., Pol., Grg, Vvr)
Bīzuotė – gulėti, drybsoti (menk., Jrb, Skr)

Bjaûris – bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Grg)
Bjaurastis – bjaurumas

Blaisvos − balsvas, pabalęs
Blankė – stora lenta (Skr, Yl)
Blanks – lygus, plynas (Plng)
Blaûzdlauža – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
Blezdinga – kregždė
Blezgė − nerimta moteris
Blieka − skarda
Blingintė – akinti; temdyti supratimą (Vd)
Blīstė – dilti, kiurti
Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
Bliuska – palaidinė
Bliuznītė – ką nors iškeikti
Blosėnės – tymai
Blouzgā – pleiskanos
Blučkas – pirktiniai medvilniniai siūlai
Blūdītė − svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
Blūdnastis – pasvaigimas, pakvaišimas (Up)
Blukis – krivūlė (Kal)
Bluks – trinka, storas pagalys, rąstagalys (Vok., Skr, Rs)
Bluoms – plotas, sklypas (Kv, Als)
Bluoznos – iškvėšėlis
Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)

Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
Bodinka – pastatas
Bolbė – bulvė
Bolė – adatos skylutė
Bonga – pabaiga, galas (Kl)
Borgā – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės če pardavuo ont borgā?)
Bormašėnė – grąžtas (gręžtuvas)
Bošis – ašis, stebulė
Boužė – senovinės svarstyklės

Bradãkītė – klampoti, sunkiai eiti (Nt)
Brakalioutė − brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
Braks – didysis branktas, prie kurio prikabinami mažesni branktai bubaras spuogas, puškas (Vok., Plik, Klp)
Brakšentė − pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikščioti (Dr)
Brastva – brasta (Kv, Als)
Brauktė – važiuoti
Brė(č)ka – vežimas
Brėtva − skustuvas
Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
Brėžės – spyruoklinės akėčios
Briauzga − sudžiūvėlis
Briedgauris – šiurkšti žolė
Briedūns – nepraustaburnis, paleistburnis (Užv)
Briekšma – prietema
Briekštė – temti
Brigadierios − brigadininkas
Bringtė – brangti (Krkl, Skr)
Brizgėls – apynasris
Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
Brîžiuotė – akėti su brižėmis
Brostva – 1) brolija, religinė draugija (S. Dauk., Vvr), 2) rožinis, škaplieriai ir kiti smulkūs tikybinės praktikos daiktai (Gršl, Mžk)
Brostvininks – brostvos narys (S. Dauk.)
Brukis – (esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Krš)
Brūkšts – pustyklė
Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
Bruoga – degtinės raugalas; alaus putra, žlaugtai (Sl., Skr)
Bruokavuotė – peikti
Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
Brūns – briūnas, juodbėras (Mžk, Grg)
Bruoms − bažnyčios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
Bruosė – draugė, bičiulė (Krš)
Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio

Bubars – spuogas, puškas (Klp)
Bubintė (III asm. bobėn) – 1) bildinti, dundinti (Skr, Šts), 2) mušti (Skr, Grk), 3) smarkiai ką daryti; kulti (Skr)
Budavuonė – Pol. 1) statymas, statyba (Pgg), 2) trobesys, troba (Klp)
Būdavuotė – statyti
Būdė – galąstuvas
Budīlninks – žadintuvas
Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
Budinks – pastatas
Budra – nakties vidurys, gūsras (Užv)
Būdrautė – neramiai miegoti, neužmigti, nuolat pabusti (Krš, Lž)
Būgautė – bijoti, būgštauti (S. Dauk.)
Būktās – turbūt, tikriausiai, galbūt
Bundelis – batonas
Bungazītė – 1) mušti (Skd), 2) srėbti (Skd)
Bunka – kupra, iškilimas (Vvr)
Bunkčiuotėis – mėtytis, raitytis (Vvr)
Bunkis – didelis butelys vynui laikyti; skardinė žibalui (Pp, Vkš)
Bunkulioutėis – rinktis į krūvą, maišytis (Up)
Bunkulīs – būrys (Up, Trg)
Buntajers – pypkės kandiklio dalis (Germ., Šts), 2) kaspinėlis papuošti (Šts)
Buntavuotė − kurstyti, kelti maištą, triukšmauti (Pol., Skr)
Buntinis – kuris tokios tabako rūšies (S. Dauk.)
Bunts – ryšulys, kūlys, glėbys (Vok. dial., Grg, Vvr)
Buobkontė – papenčio viršutinė nenutašyta žievė (Varn, Brs)
Buočius  – senelis (Grg, Mžk)
Buoms – 1) rąstas (Klp), 2) storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba (Jrb), 3) kartis durims, keliui užtverti (Klp), 4) kartis arkliams pririšti miestelyje (Klp), 5) šiaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį (Skr)
Buotā – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusbačiai
Burbuoklis – plačiažandis, riebus žmogus (Žd)
Burbuols – burbuolė, bumburas (Tv)
Burkliuotė – pliurzyti, terlioti (Als, Vvr)
Burkuons – morka (Lat., Sd, Yl)
Burnuosos − storas apsiaustas
Būstīms – būvimas, esybė

Aba – arba
Abaranka − apsauga
Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
Abašiek – nedaug (Užv)
Abazos − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
Abelnā − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
Abičajus − papratimas, įprotis
Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
Abīdītė (III asm. abīdėj) – Brus. varyti, ginti (Lkv)
Abiecē – tapetai
Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
Abivatelis − turčius (Pol., menk., Brs)
Ablauks – išdykėlis (Brus., Pln)
Ablava − triukšmas, riksmas (Mžk)
Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
Ablėks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabė, kabinukas (Brus., Šl, Tv)
Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
Ablius – oblius (Vkš)
Ablūds − veidmainystė
Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
Abraks – pusė (duonos) abišalės; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
Abrenčius − šuns antsnukis
Abrė – lovys mėsai sūdyti (DūnŽ, Škn)
Ãbrėns – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
Abrinakis – 1) kas su labai didelėmis akimis, išverstakis (Šts, Rdn), 2) begėdis (Krž)
Abruoks – klėtis
Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
Abrūzdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
Abzajē  – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

Ačkragus – atkragus, atsikraginęs, atsilošęs (Pln)

Adeta – adata (Tl, Skd)
Adiklis – virbalas, kišamas į vyžos ąsas ar naginės apvartis, kad patogiau būtų adyti arba lopyti, ąsoklis, pinoklis (Grk)
Adīna – valanda (brus. „гдзiнa“)
Adīvė – mezgėja (Kin)
Advernėšks − atvirkščias, priešingas
Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiškus (S. Dauk.)
Agorklos – agurkas (Grg, Mžk)
Agnasas – metalinis medalis, medalėlis (Žd)
Agnus – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
Agrasas – agrastas (Vkš, Grg) 

Aičiuotė – dejuoti, vaitoti, aikčioti (Skr, S. Dauk.)
Aidamaks – išdykėlis, padauža, perėjūnas (Pol., Skd, Trk)
Aigara – šapas, šiaudelis (Slnt)
Aikštis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, pašėlimas (Dr, Šts)
Aikšts – ūpas, karštis, aikštis (Šv)
Ailis – 1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelė tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
Aimata – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
Aisterietė –  šūktelėti, riktelėti, aiktelėti (Dr, S. Dauk.)
Aitelietė – aiktelėti, sudejuoti (Brs)
Aitra – karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, Vkš)
Aižītė – skaldyti, trupinti (Sd)
Aižus – aštrus, skaudus (Plng) 

Aka − eketė (Prk, Klp)
Akata − noras
Akibruokšmis – akibrokštas (Krtn)
Akīmuojis – nuožiūra (S. Dauk.)
Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
Akīrieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenčiamas žmogus (Lk)
Akītė – įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
Akrūtnos − stiprus, baisus, nežmoniškas
Akrūts − laivas
Akstis – 1) duriamas ginklas, iešmas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelė (Pln, Slnt), 3) virtinė, kirbinė (Vvr, Kv)
Aktars – hektaras
Akuliuorē – akiniai (Pol., Vdk)
Akūrat – tiksliai, iš tikrųjų

Alasītė – rėkauti, triukšmauti (Pol., Brus, Varn)
Alasas – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
Alasavuotė – triukšmauti
Alata – rėksnys (Lkv, KlvrŽ)
Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
Alda – riksmas, triukšmas, balsas (S. Dauk., Šauk)
Aldabītė – duoti į kailį, mušti (Brs)
Aldadraks – 1) triukšmas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
Aldavuotė – 1) triukšmauti, jodytis, dykinėti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mėtyti (Brs)
Aldesīs – aidas, aidesys (Kv, Prk)
Aldietė – aidėti, skambėti, gausti (Kv, Grg)
Aldīnė – laivynas (S. Dauk.)
Aldintė – mušti, duoti, karšti (Dr)
Aldytė – 1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarką (Krtv)
Aldra – 1) audra, vėtra (Kv, Rt), 2) triukšmas, riksmas, netvarka (Mžk)
Aldravuotė – siausti, triukšmą kelti (Kv, Vkš)
Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
Algautė – tarnauti (S. Dauk.)
Alguotėis – 1) dainuoti, šūkauti (apie piemenis) (Varn), 2) išmaldos prašyti (Užv)
Alka – 1) vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
Alkierios – gerasis kambarys
Alks – 1) senovės lietuvių šventovė, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
Alksna – 1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slėnis (Mžk)
Almė – skystis iš mirštančio ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
Almesys – triukšmas (Varn, Rt)
Almuotė – šūkauti, aldoti (Dr)
Alpietė – 1) būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti (Grg, Škn), 2) dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
Alseika − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
Alsietė – sunkiai alsuoti, kvėpuoti (Trk)
Alsos – sunkus, varginantis
Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Šts)
Altravuotėis − jaudintis, nerimauti
Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
Alvė – puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė (Rs, Erž) 

Amailiuotė – 1) nežinant ar neaiškiai ką nors pasakoti; abejojant kalbėti (KlvrŽ, Vkš), 2) apgaudinėti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) išdykauti, žaisti (Mžk)
Amaliuotė – kalbėti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
Amalis – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
Amaliuotė − plepėti
Ambarasas – Pol., Brus. triukšmas, barnis, ginčas (Prl)
Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
Amelioutė – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
Amelis – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
Amstītė – valgyti, ėsti (Kl)
Amtelietė – burbtelėti, tarstelėti (perk., Skr) 

Ana − ji
Ančakis – antakis (Sd)
Ančkala – rogių užkalas (Vkš)
Ančkapis – antkapis (Mžk)
Ančkara – prsiplakėlis (Varn)
Ančkarps – užkirtimas (KlvrŽ)
Andelis – prekyba (Vok., Slnt, Yl)
Andeliuotė – prekiauti (Brs, Yl)
Anė − nė
Ang − 1) ant, 2) į
Anga (~onga) – atviras tarpas, skylė, įėjimas (Gr, Slnt)
Angatės – antai, aure (Plt, Kl)
Angi – antai (Slnt)
Angītė – mušti, lupti, perti (Gr)
Anglinīčė – rūklys (S. Dauk.)
Angstītė – lupti, trinti (Kal)
Angus – 1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
Aniuols – angelas
Anka – kilpa, grandis, ąsa (Prk, Klp)
Ankerīs – sudygęs grūdas (Als)
Ankuris − pasaitas
Anoutė – 1) valyti, šveisti, mazgoti (Všv, S. Dauk.), 2) teršti (Prk)
Ansgatės – antai, aure (Als, Gršl)
Anštīkis – 1) atsitikimas (Kltn), 2) laimė, sėkmė (Kltn)
Antburga (~ontborga) – siūlo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
Antburgos (~ontborgas) – ištryškęs ant ledo ir sušalęs vanduo, ampalas (Plt, Pln)
Antė (~ontė) – drabužio kišenė iš vidaus, antinė (perk., Klp)
Antežis (~ontežis) – pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
Antis (~ontis) – vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
Antkaita (~ontkaita) – suktų siūlų šaka (Šts)
Antkrītis (~ontkrītis) – ligos priepuolis, užsikrėtimas, epidemija (Vvr, Brs)
Antlapatītė – 1) užbėgti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakęs, įpratęs dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorėlis (Krtn, Kal)
Antnara (~ontnara) – įnara, užnėrimas (Ggr)
Antpėris (~unčpieris) – siauros lentelės, kalamos ant lentų (pėrų) sudūrimų, apmušant namą statmenai (Šts)
Antprusnis (~ontprusnis) – 1) arklio galvos vieta aukščiau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
Antralakai (~ontralakā) – antros rūšies grūdai (Brs)
Antsuka (~ontsuka) – garankštė, kilpa (Šts) 

Apalos – apvalus
Apara – virvelė
Apciūgā (apcūgas) – replės
Apčiukštė – apsileisti (Šts)
Apdringtė – apsiprasti (Užv, Krkl)
Apėnt(ās) – vėl, iš naujo
Apgabalis – žemės plotas vienoje vietoje (Lž)
Apgėmėms – prgimtis
Apibakuotė – apkimšti (Slnt)
Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
Apiera – auka (pol. „ofiera“)
Apieravuotė – aukoti (pol. „ofierować“)
Apilkas − pjuvenos
Apivars – vyžų ar naginių virvelė apvynioti autams prie kojų (Sd)
Apīvuoka – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
Apīnuos – apinių auginimo vieta
Apīžlėja − prieblanda, prietema
Apjakībė – apakimas, tamsybė (Šts)
Apjavės – javų valymas nuo lauko, laukvokio šventė (S. Dauk.)
Apjousts – 1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
Apjunktė – apsiprasti (Up, Šts)
Apkaba – segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Šts)
Apkala – plikšala, lijundra, apšalas, apskardas (Brs, Ms)
Apkiautielis – apsileidęs, apšepęs, netvarkingas, niekam tikęs žmogus, išsižiojėlis, neišmanėlis (Šts, Trg)
Apkuilīs – pasileidėlis (Slnt)
Apkulas – kūlės pabaigtuvės (S. Dauk.)
Aplada – didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
Aple (aplink) – apie
Aplamībė – neišmintis, neprotas (S. Dauk.)
Aplamis – pusgalvis, žioplys, vėpla, kvailys (Kal, Vkš)
Aplams – 1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Šts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
Aplanks – 1) skersinė rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
Aplanktis – 1) balžienas, kūlėnas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
Apleibīs – ištižėlis, išsižiojėlis (Grg)
Aplėms – 1) drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraštys (Šts)
Apletūra – apvadai (durų, langų)
Aplouka – vešli pieva prie upės ar kitoje aptvinstančioje vietoje, lanka (Dr)
Aplouks – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
Apnašals – veido spalva, pagimimas (Kl)
Apošė – drebulė
Apošruots – drebulynas
Apraibtė – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
Apraitītė – 1) apvynioti, apsukti (Krš), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
Aprauks – virvelė naginėms raukti, rauklė (Tl)
Aprieds − drabužis
Aprīdītė – užsiundyti, papjudyti (Vkš, Žg)
Aprīlius − Balandžio 1-oji
Apruba – viename plote ūkininko žemė (Sl., Grg)
Aprubė – vienkiemis
Aprūms – juosmuo
Apsaba – išvaizda, panašumas, veidas (Prk, Klp)
Apsaka – po potvynio vandens užlieta žemesnė vieta (Klp)
Apsaks – pranešimas, skelbimas žodžiu (Pln)
Apsargīs – ligotas, nesveikas (Šts)
Apseigas – namai, būstas (Šts)
Apsidūmietė – apsiniaukti, apsimigloti (Šts)
Apsieda – sodyba (Akm)
Apsikurmuliautė – apsirengti skarmalais
Apsimīžiuotė − apsišlapinti
Apsiraizgaliuotė – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
Apsiraižintė – apsnūsti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
Apsiriedītė – apsirengti, persirengti (daugiau „parsėriedītė“)
Apsir īžtė – 1) išsiversti, apsieiti (Šts), 2) žinotis (Klp)
Apsisuskintė – apsikrėsti suskiu, niežais (Trk)
Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
Apsitaralioutė – apsiteršti (Krtv)
Apsitararoutė – apsigauti (Gr)
Apsiūktė − apsiniaukti
Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu
Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
Apskala – paskala, gandas (Brs)
Apskėrtė – išrinkti
Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
Apskrajus – kraštas, apylinkė (Šv)
Apskreists – apsiaustas (Kv)
Apspingtė – apkursti (Lk)
Apstabs – išvaizda, pavidalas (Vd)
Apstietė – didėti, daugėti (Vd)
Apsūdījėms – 1) vertinimas, 2) kritika
Apšakarnis – išsišakojęs, šakotas (Brs)
Apšats – barimas (Kal)
Apšiurnus – tvarkingas, malonus, jaukus
Apšliets − kepurės apvadas
Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
Aptarabanītė – apsukti (Als, Trk)
Aptarakītė – apteršti išmatomis (Krš)
Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
Apts – tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas (pol. „haft“)
Apulžtė – šsipūsti, pastorėti, išpampti (Kltn, Up)
Apvara – šikšnelė naginėms raukti (per ąseles) (KlvrŽ)
Apvars – 1) virvė burėms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
Apvarslā – vadžios (Lk)
Apvartis – virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras (Yl, Akm)
Apvarts – apsiuvimas (Šv)
Apvaržus – apvytęs (Šts)
Apvaža – apsikentimas, nejautrumas
Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, pakenčiamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
Apvijīs – daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
Apžadā – burtai, žadėjimai, užkeikimas (Jdr)
Apžadings – stebuklingas (Šts)
Apžaimuotė – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Šts, Trk)
Apžindis – 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Šts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
Arielka – degtinė
Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
Armā – vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
Armata – patranka
Armou – dirvožemis
Arškus – raiškus, aiškus (Vvr)
Arts – žambis (Šts)
Aruosos − karosas
Aržlus – neklusnus, priešingas, aržus (Užv)
Aržus – 1) smarkus, karštas (Vdk), 2) gašlus (Kv) 

Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
Asabnos − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
Asėns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
Asla – trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
Asnis – 1) kailinio žvėrelio kailio ilgesni, prasikišę plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio ašmenys, aštruma (Grg, Tl)
Astanka – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

Ašmainė – 1) iš karklų ar šiaudų pintas aštuonių gorčių talpumo indas javams seikėti ar sėti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aštuoni gorčiai) (Erž, Skdv)
Ašmas – aštuntas (Brs, Tl)
Ašmė – aštunkė korta (Brs)
Ašuoklis – vašoklis, serbentas (Vkš, Šll)
Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

Apžindis − žindamas pienas

Atakis – gėda, akibrokštas (Vvr)
Atara – skerslysvė
Atbakuotė – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
Atbaras – 1) pasturlakai, atvėtos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Šts, Ggr)
Atdars – 1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Šts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
Atentė – ateitis (Klp, S. Dauk.)
Atentis – būsimas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
Atežīs – pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
Atgairė − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
Atgaja – atsigavimas (Skd)
Atgajus – 1) oro priėjimas (Lkv, Šauk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
Atgajus – gaivus, vėsus (Up, Kltn)
Atgalę – 1) prastieji grūdai, apgrūdžiai (Grg, Prk), 2) liekanos, išrankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, išgalės (S. Dauk.)
Atgandus – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
Atguojus – paguoda (Vvr)
Atitarabanītė – atgabenti (Kair, Klvrž)
Atitaralioutė – tarškant, bildant atvažiuoti (Vkš)
Atkairus – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
Atkaita – antrą kartą kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
Atkaita – suktų siūlų šaka (Šts)
Atkaitals – atkaitintas, atšildytas viralas (Karkl, Užv)
Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Šts, Brs)
Atkaitus – abipusiškas (S. Dauk.)
Atkaklībė – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Šts)
Atkakliuotėis – atkaklauti, spirtis (Dr)
Atkaklus – 1) užsispyręs, priešingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
Atkalba – prikalbinėjimas ko nors nedaryti, atkalbėjimas (Kair, Šl)
Atkalē – atvirkščiai, priešingai
Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
Atkalnė – kalno šonas, atšlaitė, nuokalnė (Mžk, Yl)
Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
Atkaltie – krėslo, kėdės, sofos ir kt. atlošas, atrama (Grg, Žd)
Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
Atkuočius – audėjas (Pol., Trk)
Atkuols – sėdynės užpakalis ratuose, atkaltė (Škn)
Atlaida – perstogė, perstojimas (Vvr, Skr)
Atlaida – 1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukštesnė vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
Atlaiks – nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
Atlaikus – patvarus, stiprus (Kltn)
Atlaišā – dirvonas (Šts)
Atlaja – potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
Atlakā – prastesni, mažiau išvalyti grūdai (Lkv)
Atlankalā – sijono, suknelės atlenktos apačios (Trš)
Atlapa – pavadis (Jdr, Kv)
Atlapatītė – sunkiu žingsniu ateiti, atbėgti, atlapatuoti (KlvrŽ)
Atlašā – menkiausi grūdai (Šts)
Atlėipa – pašalas, kietumas po purvu (Rs)
Atlīda – perstogė, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
Atliektė – atskristi
Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazė (Ms)
Atmainā – pakaitomis (Užv) 
Atmata – užleista dirva; nedirbama žemė (Akm, Yl)
Atmestėnā – bet kaip, prastai (Vvr, Als)
Atmietis – šalčio pamažėjimas, šalčio atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
Atmuons – kerštas (Slnt, Brs)
Atmuovinis – pernelyg stambus, griozdiškas (Dr)
Atnašals – kraitis ar šiaip atsineštinis turtas (Kl)
Atnašus – derlingas (Bržr)
Atpent – atgal (Kv, Rt)
Atpiedžiou − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
Atplikis – vištgaidis (Nt)
Atpuskā – atlaidai (Sl., Grg, Yl)
Atpūtis – atsipūtimas, poilsis
Atrabuotė – užlenkti, atraitoti (Klp)
Atraitītė – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (Vkš), 2) sulankstyti, deformuoti (Šts), 3) atristi, atridenti (Šts)
Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
Atražė – pirmoji šiaudinio stogo eilė, lygiai nupjauta šiaudinio stogo apačia (Šts, KlvrŽ)
Atrubės – sėlenos (Rs.,Tv, Ms)
Atsailis – sutvirtinimas, skersinis (Plik)
Atsaitė – 1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo ašies galo iki stelvogės, atsailė (Užv), 3) arklavirvė, įtvara (Krtn)
Atsaja – 1) geležis tarp ašies ir stelvogės, atsaitė, atsailė (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastė (Lk), 3) atotampa (Brs)
Atsaks – atsakymas (Varn, S. Dauk.)
Atsala – upės įsigraužimas į krantą, užtakis (Kv, Šv)
Atsamā – atsemtos nuo verdamo viralo putos, paviršius, nuosamos (Vdk)
Atsielė – dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sėjami (Pln)
Atsielis – 1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasėti toje pačioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grūdai išgedusioms vietoms atsėti (Pkl)
Atsiauta – 1) vieta upėje, kur vanduo dėl duobės ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Šts), 3) ryšys pėdams rišti (Mžk)
Atsiautas – mot. g., dgs svarūs grūdai, gaunami arpuojant, vėtant ar siaučiant (Mžk)
Atsikragėnės – galvą atsilošęs
Atsipūstė − pasiilsėti
Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
Atsitekietė − atgauti sąmonę
Atsiūba – gūsis, šuoras (Plng)
Atsižegnuotė – atsisveikinti
Atsibakītė – atsilošti (Šl)
Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
Atskala – 1) skeveldra, atplaiša (Šts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
Atskardis – kriaušis, pašlaitė, šlaitas (Grg, KlvrŽ)
Atskedervė – atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
Atskėds – atskiras (Slnt, Ggr)
Atskombis – atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
Atskraba – 1) skiautė, pakraštys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
Atskrabs – skrybėlės atlenkimas, kraštas (Lkv)
Atspara – 1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris (Rs)
Atsparas – spyruoklinės akėčios, brižės (Šts)
Atspars – grėblio lankelis, padedantis pritvirtinti kotą (Tl)
Atspīris – 1) daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turėklas laikytis (Krš), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų šerdešninkas su įšaučiu (Žd)
Atsuoda – 1) upės apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Šts)
Atstanka – 1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
Atšarpa – atšerpetojimas, pačaiža (Grk)
Atšiauža – atšaiža, šeberkštis, atplaiša (Erž)
Atšlaims – klojimo asla (Btg, Kltn)
Atšlaitė – pakalnė (Dr)
Atuols – nupjovus pievą, atžėlusi žolė, antroji žolė (Kv, Krkl)
Atvaja – 1) ritėje užmegztas siūlagalis, prie kurio verpėja, pradėdama verpti, priduria siūlą (Jrb), 2) palaidas siūlas audekle, drika (Jrb), 3) perdilęs ir atsivijęs virvės pluoštas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
Atvanga – 1) perstogė, sustojimas, atsikvėpimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upėje, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
Atvarslā – vadelės, vadžios (Dr, Skd)
Atvarta – 1) plėšinio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
Atvaša – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
Atvīpa – išsižiojėlis, žiopla; susiraukėlis (menk., KlvrŽ, Ms)
Atvuoga – drąsa (Sl., Klp, Pln)
Atvuožnus – Sl. 1) drąsus (Ms), 2) atsargus (Skr)
Atžala – atauga, atvaša (Šts, Grg)
Auda – mušimas, tvatijimas (Bdr, Grg)
Aulaukis – pietvakaris vėjas; marinis, vakaris vėjas (Šv, Klp)
Aurietė – 1) ūžti, kaukti (Vkš), 2) verkti, rėkti, staugti (menk., Mžk, Vkš)
Ausainis – medinis indas su ausimis nešti sriubai į lauką darbininkams (Yl)
Ausīls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui šono, šeiva (Grg)
Avėlė – gluosnio, karklo ar blindės spurgana (Žr, Grg)
Avimakis – nenaudėlis, netikėlis, pajodžarga (menk., Šts, Brs)