Nepasipiktinkit tokia nuostata, tačiau žemaičių bendrinės kalbos tarminis pamatas turėtų būti Mažeikių rajono šnektos. Būtent Sedos ir Tirkšlių zonos. Žiūrint į tai, kad bendrinei kalbai yra siūlomas šiaurės rytų žemaičių arealas.

Iš Alekso Girdenio knygos „Kalbotyros darbai“:

Šiaurės žemaitiu soskėrstīms ī 10 zuonu:

  • Kretingėškē:
    • Darbienėškē (Darbienā, Grūšlaukis, Laukžemis, Lenkėmā, Palonga)
    • Kretingėškē (Kretingas ėr Jokūbava apīlinkės)
      • Tarpėnė terp kretingiškiu ėr plungiškiu (Kalnalis, Salontā)
    • Plungėškē (Plungė, Gintelėškė, Kulē, Notienā, Platelē, Beržuors, Stalgienā, Šateikē, Kartena)
    • Endriejavėškē (Endriejavs, Judrienā, Veivėržienā, Viežaitē)
    • Rėitavėškē (periferėjė) (Rėitavs ėr anuo apīlinkės)
  • Telšėškē:
    • Telšėškē (periferėjė) (Telšē, Eigėrdē, Lauka Suoda, Vėišvienā, Žarienā)
      • Periferėjė telšėškēm (Janapuolė, Kaunatava, Loukė, Trīškē)
    • Sedėškē (Seda, Barstītē, Renavs, Žemaitiu Kalvarėjė, Žėdėkā, Ukrėnā, Plinkšē)
    • Tėrkšlėškē (Tėrkšlē, Pėivienā, Pėkelē, Žemalė)
      • Periferėjė tėrkšlėškēm (Leckava, Mažeikē, Laižova, Vėikšnē)
      • Tarpėnē terp telšiškiu, sediškiu ėr tėrkšliškiu (Alsiedē, Gadūnavs, Lėiplaukė, Medingienā, Nevarienā)
    • Skoudėškē (Skouds, Aleksandrėjė, Daukšē, Īlakē, Muosiedis, Šatės)
    • Akmenėškē (Akmenė, Alkėškē, Kėvīlē, Klīkuolē)
      • Periferėjė akmenėškēm (Papėlė, Vegerē)

Cėtouno: „Taigi telšiškiai nėra kalbinis telšiškių patarmės centras. Tikru šios patarmės branduoliu, matyt, laikytina Sedos zona, nes joje nuosekliausiai išlaikyti visi esminiai šios tarmės bruožai“.