Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

S

Saidris − viksva
Saiduoks – lankas šaudymui stėlėmis
Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
Saks –
seklys (S. Dauk.)
Salamaks – 
neišrūgęs, nepakilęs, suzmekęs pyragas ar duona (brus., Up, Krš)
Saldamaks –
sacharinas (Kal)
Salka
– mansarda
Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
Sankalba − sąmokslas
Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
Santapa – ištižėlis
Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
Santiža – ištižėlis, liurbis
Sarbavuotė – slaugyti, prižiūrėti (Brs)
Sariuotė
– 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
Sarmata – gėda
Sāspronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
Sāsvėnīs – sąsiuvinis.
Saugė – daina
Saulabruolē – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
Saulabruolis − mėnulis
Saunuora – savanaudis, egoistas
Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
Savastis – nuosavybė (Škn, Rs) 

Seiliegeris – seilėtekis
Seimavuotė – skaičiuoti (Ms)
Sėlks
– šilkas
Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
Sereda – trečiadienis
Sermiega – švarkas
Sėtinīs – griežtis

Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
Siednīnks − čiužinys
Sierčėkā – degtukai
Sietarnė – arpo dalis, į kurią įdedami sietai, sietinė (Rt)
Sintietė
− 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
Sintulīs (sintis) – plaučių liga, dusulys, astma
Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
Siurbelie – dėlė

Skačiuoteis – rūpintis
Skadā – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
Skalītė – loti
Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
Skarbavs – valdiškas (pol., Vkš, Sd)
Skarîngs
– pluoštingas
Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
Skaugė – pavydas, godumas
Skaugis − šykštuolis
Skaugus – šykštus, pavydus
Skelbautė – sklisti kalboms
Skepets – nešiojama skara
Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
Sketars – ilgesnės ražienos tarp pradalgių (Vkš)
Skibgalis – 
maža atplaiša (Brs)
Skīpā
– įstrižai
Skīps – įstrižas
Skīra – skirtumas
Skivīts – skarmalas, skuduras
SladaũnėPol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sėmenys (Kl)
Skladavuotė – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
Sklads –
Sl. sandėlys (Mžk)
Sklajus
– kuriuo galima daug užskleisti
Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
Sklandasmot. g. karčių tvora (Skd, Yl)
Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
Skleinīčė – stiklinė
Sklepavuotė – mūryti skliautą (Pkl)
Skleps
– rūsys
Sklostės– skląstis
Skobas – rūgštus
Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
Skotertė – staltiesė
Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvėms skusti
Skrabėnė – dėžė
Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
Skrabtė – senti, džiūti
Skrėblis – bulvių skutyklė
Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
Skreibtė – siausti, gaubti
Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
Skrega – skūpas
Skripītis − smuikas
Skripkuorios – smuikininkas
Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
Skuoms – skonis
Skupicierios – gobšuolis
Skūra – oda
Skūstė – taupyti
Skvarma – forma
Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

Slankailiuotė – slydinėti (Als)
Slaptuomės
– slapčia
Slaunos – linksmas, garbingas
Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lėkštas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Štk)
Slīduoks – kazlėkas
Sliedonė − pavakarys
Sliegtarnė – marka (Šts)
Slīgtė
–1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
Slinkautė – tinginiauti
Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
Slinkos – tingus
Slostē – spąstai
Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
Sluovėks – stiklainis
Slūžītė − tarnauti
Slūžma − alga (Als, Brs)

Smagos – fiziškai sunkus, stiprus
Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
Smarkavuotė – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
Smauktėis
− lįsti, spraustis
Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
Smelčios (smalčios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
Smetuons – grietinė (slav., net.)
Smuokavuotė – kvepėti (Žeml, Žd)
Smuoks
– kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
Smuortė – liūsti, blaustis
Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
Smūrglīs – snarglys
Smūrglioutė – snargliuoti
Smūtnos – liūdnas

Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
Snopinietė – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam
Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
Snučas – snaudalius
Snūda – snaudulys

Sobata – šeštadienis
Sobėnė – užpakalis
Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
Sodiedlioutė – sudėlioti.
Sogruobtė − sučiupti
Sokierka – saldainis
Solasītė – surinkti
Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
Someigtė – mokėti
Somiklietė − sukietėti
Sominis − šiaurės vakarų vėjas
Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
Sopka – kaliošas
Sosieds – kaimynas
Sotrīstė – pradėti viduriuoti
Sosėvadintė – sukviesti, surinkti
Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
Sovėsam – visai

Spaciera – išeiga
Spags
– lašas (Plt, Vkš)
Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
Spaviednė
– išpažintis
Spaviednīčė – klausykla
Spėitlios – spiečius (ties. ir perk. reikšme)
Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
Sperus (Spiers?) – spartus
Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
Spėtros – neprimatantis, žlibas
Spakainos – ramus
Spėlgtė – vysti, nykti
Spieka – jėga
Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
Spīrē − kopėčių skersiniai
Spongė – akis (niekinamasis)
Spongtė – svaigti (nuo alkoholio)
Spotkielis – puodelis
Spragis – segtukas
Sprėigtė – spriegti
Sprėndžina – spyruoklė
Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
Sprostis – pakaba
Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
Spruogtė – dvėsti
Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
Sriebtovė – burna

Stadala – Brus., Pol. pastogė arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklės (End, Lž, Plt)
Stagars – 
šaka be lapų (Ms, Slnt)
Staibis
– blauzda
Staibuols – rankos staibis, dilbis (Vkš, Trk)
Stalalis – 
girnalovis (Ms, End)
Stalavuonė
– maitinimasis pas ką (Pol., Krž, Trš)
Stalavuotė – valgyti, maitintis pas ką nors; gyventi ir maitintis (Grg)
Staldalis – 
tvartelis (Grg, Jdr)
Staliuorios
– stalius
Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
Stanaunē – dažnai
Stangs − raištis
Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
Statgalis – stogo viršus, šelmuo, kraigas (Skdv)
Stavuotė
– 1) ištverti (Yl, Jrd), 2) turėti jėgų, pajėgti (Plt, Šts), 3) pakankamai turėti, užtekti (Skr)
Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
Stėčas − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
Stelgtėis − stengtis
Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
Stičas − priešgyna, užsispyrėlis
Stičītė – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti
Stiegars – penis (juok., Skd, Šts)
Stīgavuotė –
1) ginčytis, prieštarauti (Gršl, Šts), 2) sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
Stimbaris
– nulaužtas medelis, stagaras
Stīrėnīnks – nekviestas svečias
Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora
Stongas – sąrėmiai
Strainos – puošnus, gražus, dailus
Strankals – šūdo gabalas (Žd)
Strapakas
– akėčios
Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
Stribitielios
– stribas
Strikavuotė – daryti siūlę, peltakį, striką (Brs)
Striknėns
− neklaužada, niekadėjas
Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
Strubis – žemas, neaukštas žmogus
Struoks – baimė, sujudimas
Struošėntė– komanduoti, skubinti
Struošītėis – skubėti
Stūgaunus – neramus (Lk)
Stumdalis – 
nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Šts)
Stuoraunos
– darbštus, rūpestingas
Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)

Subaisiuotė – suteršti, subjauroti (KlvrŽ)
Subakuotė – suminti (Kal)
Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
Sučeravuotė – sugadinti (Vvr)
Sučiežtė
− suvalgyti, sudoroti (Užv)
Sučiokštė – sumenkti, suvargti (Krkl)
Sučirškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
Sučīžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
Sudajītė – suprasti (Nmk, Rs)
Sudrīktė – susipainioti, susivelti (Kl)
Sudurdītė – 1) sulaužyti, sužaloti (Šts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
Sūdžia – teisėjas
Sugiberavuotė – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
Suitus
– gausus
Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
Sukeklis
− 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
Sukliuoktė – sukristi, perkarti
Sukrauliuotė – sudėlioti (Tv)
Sukrėstė – suliesėti
Sumajiečīntė − supainioti
Suodnos – sodas
Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
Suopka – sofa
Suostis – upės įlanka, vadaksnis (Als)
Suotėns
− sotus
Supotės – sutinęs
Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
Suraišiuojėms – sumazgymas, sunarpliojimas (Krš)
Suraitītė – sugarbanoti (Vkš)
Surarietė – 1) sudundėti, sugrumėti (Dr), 2) subyrėti, sulūžti (Dr, Šts)
Surīzintė – sukiršinti, supykdyti (Lk)
Susibagdeliuotė – susirankioti, įsitaisyti (Šl)
Susidavadītė – susipažinti (Klp)
Susirunglintė – susipainioti, susivyti (Ggr)
Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)
Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
Susizgrėbtė – susiprasti
Susižaimuotė – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
Suskabītė – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplėšyti, susmulkinti (Rdn, Krš)
Suskaidītė – 1) suskirstyti, pažymint ribą (DūnŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplėšyti (Vvr)
Suskailis – nususėlis (keik., Vkš)
Suskaitītė – 1) galėti, sugebėti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti (Krš, Plt), 5) skaičiuojant įkirsti (Krt), 6) skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių (Trk)
Suskaitlioutė – 1) suskaičiuoti (Vkš, Rdn), 2) išspręsti (DūnŽ)
Suskaluotė – suskirsti (Šts)
Suskanintė – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
Suskardītė – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aštriu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
Suskartė – suplyšti, sudriksti (Krt, Prk)
Suskastė – karštai ko imtis, ką pradėti, į ką įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
Suskė – suskažolė (Užv)
Suskeldietė – suskilinėti, susproginėti, sutrūkinėti, sueižėti (Žd, Skd)
Suskeltė – sulydyti, sudurti (Als)
Suskėrbtė – surūgti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
Suskerdietė – sueižėti, suskeldėti, sudaužėti, supleišėti (Krž)
Suskībtė – sugižti (Dr, Kal)
Suskietė – skursti, vargti, susti (Skr)
Suskiets – 1) aptekęs suskiu, niežais (Šts), 2) apaugęs suskiais, brantais (Šts)
Suskila – atskala, atplaiša (Trg)
Suskimbčiuotė – trumpai suskambėti (Vvr)
Suskinis – 1) nušašęs, rauplėtas (Skdv), 2) prastas, sunykęs, nususęs (Skdv)
Suskintėis – gauti suskį (Trg)
Suskirliuotė – surankioti (Als, KlvrŽ)
Suskis – 1) susna (Vkš, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Šts, Ggr), 4) kas aptekęs suskiu, niežuotas (Šts), 5) kas aptrauktas miltlige (Krš), 6) kas nususęs, sunykęs, susisukęs (Rs, Skdv), 7) nusmukęs, nusigyvenęs, apsileidęs žmogus (menk., Brs, Vkš), 8 ) niekam tikęs, prastas žmogus; nevykėlis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybė, nenaudėlis (keik., Rs, Žd)
Susklandītė – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
Susklėstė – apsileisti, sutingti (Krž)
Suskliaustė – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
Suskoistė – įskuisti, įnikti (Slnt)
Suskrabintė – 1) subrazdėti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
Suskrabus – barškantis, tarškantis, skrabus (Prk)
Suskrambītė – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
Suskrambtė – suliesėti (Šts)
Suskrebielis – kas nešvarus, suskretėlis (Skdv)
Suskrebtė – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
Suskrembtė – subarti (Up, Šts)
Suskrenda – ištižęs žmogus (menk., Plt)
Suskretielis – kas suskretęs, nešvarus (Užv)
Suskriblītė – paraginti, subausti (Ggr)
Suskruobtė – sudžiūti, sulysti (menk., Šts, Als)
Suskūstė – sutaupyti (DūnŽ)
Suskvarbītė – kastuvu suvarpyti (Krš, Erž)
Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
Sustasavuotė – suderinti (Ms)
Sustugtė
– sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
Sušvičītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
Suvinkliavuotė – supainioti (Sd)
Suziztė
− įsinorėti, įsigeisti
Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

Svadīntė − sodinti
Svėlksnė − mėtyklė
Svetimluovė − paleistuvė
Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
Sviets – pasaulis
Svotba – vestuvės

2017 m. liepos mėn.
P A T K P Š S
« Bal    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Archyvas

Gaspaduorē:
Aurelijus:
mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
Arns:
zordsdavini[eta]gmail.com

Skaitliukas

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

FB like box


Mumis palaika

Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos