A

Aba – arba
Abaranka − apsauga
Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
Abašiek – nedaug (Užv)
Abazos − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
Abelnā − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
Abičajus − papratimas, įprotis
Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
Abīdītė (III asm. abīdėj) – Brus. varyti, ginti (Lkv)
Abiecē – tapetai
Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
Abivatelis − turčius (Pol., menk., Brs)
Ablauks – išdykėlis (Brus., Pln)
Ablava − triukšmas, riksmas (Mžk)
Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
Ablėks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabė, kabinukas (Brus., Šl, Tv)
Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
Ablius – oblius (Vkš)
Ablūds − veidmainystė
Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
Abraks – pusė (duonos) abišalės; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
Abrenčius − šuns antsnukis
Abrė – lovys mėsai sūdyti (DūnŽ, Škn)
Ãbrėns – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
Abrinakis – 1) kas su labai didelėmis akimis, išverstakis (Šts, Rdn), 2) begėdis (Krž)
Abruoks – klėtis
Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
Abrūzdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
Abzajē  – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

Ačkragus – atkragus, atsikraginęs, atsilošęs (Pln)

Adeta – adata (Tl, Skd)
Adiklis – virbalas, kišamas į vyžos ąsas ar naginės apvartis, kad patogiau būtų adyti arba lopyti, ąsoklis, pinoklis (Grk)
Adīna – valanda (brus. „гдзiнa“)
Adīvė – mezgėja (Kin)
Advernėšks − atvirkščias, priešingas
Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiškus (S. Dauk.)
Agorklos – agurkas (Grg, Mžk)
Agnasas – metalinis medalis, medalėlis (Žd)
Agnus – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
Agrasas – agrastas (Vkš, Grg) 

Aičiuotė – dejuoti, vaitoti, aikčioti (Skr, S. Dauk.)
Aidamaks – išdykėlis, padauža, perėjūnas (Pol., Skd, Trk)
Aigara – šapas, šiaudelis (Slnt)
Aikštis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, pašėlimas (Dr, Šts)
Aikšts – ūpas, karštis, aikštis (Šv)
Ailis – 1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelė tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
Aimata – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
Aisterietė –  šūktelėti, riktelėti, aiktelėti (Dr, S. Dauk.)
Aitelietė – aiktelėti, sudejuoti (Brs)
Aitra – karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, Vkš)
Aižītė – skaldyti, trupinti (Sd)
Aižus – aštrus, skaudus (Plng) 

Aka − eketė (Prk, Klp)
Akata − noras
Akibruokšmis – akibrokštas (Krtn)
Akīmuojis – nuožiūra (S. Dauk.)
Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
Akīrieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenčiamas žmogus (Lk)
Akītė – įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
Akrūtnos − stiprus, baisus, nežmoniškas
Akrūts − laivas
Akstis – 1) duriamas ginklas, iešmas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelė (Pln, Slnt), 3) virtinė, kirbinė (Vvr, Kv)
Aktars – hektaras
Akuliuorē – akiniai (Pol., Vdk)
Akūrat – tiksliai, iš tikrųjų

Alasītė – rėkauti, triukšmauti (Pol., Brus, Varn)
Alasas – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
Alasavuotė – triukšmauti
Alata – rėksnys (Lkv, KlvrŽ)
Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
Alda – riksmas, triukšmas, balsas (S. Dauk., Šauk)
Aldabītė – duoti į kailį, mušti (Brs)
Aldadraks – 1) triukšmas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
Aldavuotė – 1) triukšmauti, jodytis, dykinėti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mėtyti (Brs)
Aldesīs – aidas, aidesys (Kv, Prk)
Aldietė – aidėti, skambėti, gausti (Kv, Grg)
Aldīnė – laivynas (S. Dauk.)
Aldintė – mušti, duoti, karšti (Dr)
Aldytė – 1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarką (Krtv)
Aldra – 1) audra, vėtra (Kv, Rt), 2) triukšmas, riksmas, netvarka (Mžk)
Aldravuotė – siausti, triukšmą kelti (Kv, Vkš)
Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
Algautė – tarnauti (S. Dauk.)
Alguotėis – 1) dainuoti, šūkauti (apie piemenis) (Varn), 2) išmaldos prašyti (Užv)
Alka – 1) vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
Alkierios – gerasis kambarys
Alks – 1) senovės lietuvių šventovė, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
Alksna – 1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slėnis (Mžk)
Almė – skystis iš mirštančio ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
Almesys – triukšmas (Varn, Rt)
Almuotė – šūkauti, aldoti (Dr)
Alpietė – 1) būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti (Grg, Škn), 2) dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
Alseika − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
Alsietė – sunkiai alsuoti, kvėpuoti (Trk)
Alsos – sunkus, varginantis
Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Šts)
Altravuotėis − jaudintis, nerimauti
Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
Alvė – puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė (Rs, Erž) 

Amailiuotė – 1) nežinant ar neaiškiai ką nors pasakoti; abejojant kalbėti (KlvrŽ, Vkš), 2) apgaudinėti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) išdykauti, žaisti (Mžk)
Amaliuotė – kalbėti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
Amalis – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
Amaliuotė − plepėti
Ambarasas – Pol., Brus. triukšmas, barnis, ginčas (Prl)
Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
Amelioutė – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
Amelis – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
Amstītė – valgyti, ėsti (Kl)
Amtelietė – burbtelėti, tarstelėti (perk., Skr) 

Ana − ji
Ančakis – antakis (Sd)
Ančkala – rogių užkalas (Vkš)
Ančkapis – antkapis (Mžk)
Ančkara – prsiplakėlis (Varn)
Ančkarps – užkirtimas (KlvrŽ)
Andelis – prekyba (Vok., Slnt, Yl)
Andeliuotė – prekiauti (Brs, Yl)
Anė − nė
Ang − 1) ant, 2) į
Anga (~onga) – atviras tarpas, skylė, įėjimas (Gr, Slnt)
Angatės – antai, aure (Plt, Kl)
Angi – antai (Slnt)
Angītė – mušti, lupti, perti (Gr)
Anglinīčė – rūklys (S. Dauk.)
Angstītė – lupti, trinti (Kal)
Angus – 1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
Aniuols – angelas
Anka – kilpa, grandis, ąsa (Prk, Klp)
Ankerīs – sudygęs grūdas (Als)
Ankuris − pasaitas
Anoutė – 1) valyti, šveisti, mazgoti (Všv, S. Dauk.), 2) teršti (Prk)
Ansgatės – antai, aure (Als, Gršl)
Anštīkis – 1) atsitikimas (Kltn), 2) laimė, sėkmė (Kltn)
Antburga (~ontborga) – siūlo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
Antburgos (~ontborgas) – ištryškęs ant ledo ir sušalęs vanduo, ampalas (Plt, Pln)
Antė (~ontė) – drabužio kišenė iš vidaus, antinė (perk., Klp)
Antežis (~ontežis) – pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
Antis (~ontis) – vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
Antkaita (~ontkaita) – suktų siūlų šaka (Šts)
Antkrītis (~ontkrītis) – ligos priepuolis, užsikrėtimas, epidemija (Vvr, Brs)
Antlapatītė – 1) užbėgti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakęs, įpratęs dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorėlis (Krtn, Kal)
Antnara (~ontnara) – įnara, užnėrimas (Ggr)
Antpėris (~unčpieris) – siauros lentelės, kalamos ant lentų (pėrų) sudūrimų, apmušant namą statmenai (Šts)
Antprusnis (~ontprusnis) – 1) arklio galvos vieta aukščiau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
Antralakai (~ontralakā) – antros rūšies grūdai (Brs)
Antsuka (~ontsuka) – garankštė, kilpa (Šts) 

Apalos – apvalus
Apara – virvelė
Apciūgā (apcūgas) – replės
Apčiukštė – apsileisti (Šts)
Apdringtė – apsiprasti (Užv, Krkl)
Apėnt(ās) – vėl, iš naujo
Apgabalis – žemės plotas vienoje vietoje (Lž)
Apgėmėms – prgimtis
Apibakuotė – apkimšti (Slnt)
Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
Apiera – auka (pol. „ofiera“)
Apieravuotė – aukoti (pol. „ofierować“)
Apilkas − pjuvenos
Apivars – vyžų ar naginių virvelė apvynioti autams prie kojų (Sd)
Apīvuoka – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
Apīnuos – apinių auginimo vieta
Apīžlėja − prieblanda, prietema
Apjakībė – apakimas, tamsybė (Šts)
Apjavės – javų valymas nuo lauko, laukvokio šventė (S. Dauk.)
Apjousts – 1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
Apjunktė – apsiprasti (Up, Šts)
Apkaba – segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Šts)
Apkala – plikšala, lijundra, apšalas, apskardas (Brs, Ms)
Apkiautielis – apsileidęs, apšepęs, netvarkingas, niekam tikęs žmogus, išsižiojėlis, neišmanėlis (Šts, Trg)
Apkuilīs – pasileidėlis (Slnt)
Apkulas – kūlės pabaigtuvės (S. Dauk.)
Aplada – didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
Aple (aplink) – apie
Aplamībė – neišmintis, neprotas (S. Dauk.)
Aplamis – pusgalvis, žioplys, vėpla, kvailys (Kal, Vkš)
Aplams – 1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Šts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
Aplanks – 1) skersinė rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
Aplanktis – 1) balžienas, kūlėnas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
Apleibīs – ištižėlis, išsižiojėlis (Grg)
Aplėms – 1) drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraštys (Šts)
Apletūra – apvadai (durų, langų)
Aplouka – vešli pieva prie upės ar kitoje aptvinstančioje vietoje, lanka (Dr)
Aplouks – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
Apnašals – veido spalva, pagimimas (Kl)
Apošė – drebulė
Apošruots – drebulynas
Apraibtė – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
Apraitītė – 1) apvynioti, apsukti (Krš), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
Aprauks – virvelė naginėms raukti, rauklė (Tl)
Aprieds − drabužis
Aprīdītė – užsiundyti, papjudyti (Vkš, Žg)
Aprīlius − Balandžio 1-oji
Apruba – viename plote ūkininko žemė (Sl., Grg)
Aprubė – vienkiemis
Aprūms – juosmuo
Apsaba – išvaizda, panašumas, veidas (Prk, Klp)
Apsaka – po potvynio vandens užlieta žemesnė vieta (Klp)
Apsaks – pranešimas, skelbimas žodžiu (Pln)
Apsargīs – ligotas, nesveikas (Šts)
Apseigas – namai, būstas (Šts)
Apsidūmietė – apsiniaukti, apsimigloti (Šts)
Apsieda – sodyba (Akm)
Apsikurmuliautė – apsirengti skarmalais
Apsimīžiuotė − apsišlapinti
Apsiraizgaliuotė – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
Apsiraižintė – apsnūsti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
Apsiriedītė – apsirengti, persirengti (daugiau „parsėriedītė“)
Apsir īžtė – 1) išsiversti, apsieiti (Šts), 2) žinotis (Klp)
Apsisuskintė – apsikrėsti suskiu, niežais (Trk)
Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
Apsitaralioutė – apsiteršti (Krtv)
Apsitararoutė – apsigauti (Gr)
Apsiūktė − apsiniaukti
Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu
Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
Apskala – paskala, gandas (Brs)
Apskėrtė – išrinkti
Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
Apskrajus – kraštas, apylinkė (Šv)
Apskreists – apsiaustas (Kv)
Apspingtė – apkursti (Lk)
Apstabs – išvaizda, pavidalas (Vd)
Apstietė – didėti, daugėti (Vd)
Apsūdījėms – 1) vertinimas, 2) kritika
Apšakarnis – išsišakojęs, šakotas (Brs)
Apšats – barimas (Kal)
Apšiurnus – tvarkingas, malonus, jaukus
Apšliets − kepurės apvadas
Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
Aptarabanītė – apsukti (Als, Trk)
Aptarakītė – apteršti išmatomis (Krš)
Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
Apts – tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas (pol. „haft“)
Apulžtė – šsipūsti, pastorėti, išpampti (Kltn, Up)
Apvara – šikšnelė naginėms raukti (per ąseles) (KlvrŽ)
Apvars – 1) virvė burėms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
Apvarslā – vadžios (Lk)
Apvartis – virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras (Yl, Akm)
Apvarts – apsiuvimas (Šv)
Apvaržus – apvytęs (Šts)
Apvaža – apsikentimas, nejautrumas
Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, pakenčiamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
Apvijīs – daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
Apžadā – burtai, žadėjimai, užkeikimas (Jdr)
Apžadings – stebuklingas (Šts)
Apžaimuotė – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Šts, Trk)
Apžindis – 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Šts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
Arielka – degtinė
Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
Armā – vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
Armata – patranka
Armou – dirvožemis
Arškus – raiškus, aiškus (Vvr)
Arts – žambis (Šts)
Aruosos − karosas
Aržlus – neklusnus, priešingas, aržus (Užv)
Aržus – 1) smarkus, karštas (Vdk), 2) gašlus (Kv) 

Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
Asabnos − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
Asėns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
Asla – trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
Asnis – 1) kailinio žvėrelio kailio ilgesni, prasikišę plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio ašmenys, aštruma (Grg, Tl)
Astanka – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

Ašmainė – 1) iš karklų ar šiaudų pintas aštuonių gorčių talpumo indas javams seikėti ar sėti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aštuoni gorčiai) (Erž, Skdv)
Ašmas – aštuntas (Brs, Tl)
Ašmė – aštunkė korta (Brs)
Ašuoklis – vašoklis, serbentas (Vkš, Šll)
Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

Apžindis − žindamas pienas

Atakis – gėda, akibrokštas (Vvr)
Atara – skerslysvė
Atbakuotė – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
Atbaras – 1) pasturlakai, atvėtos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Šts, Ggr)
Atdars – 1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Šts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
Atentė – ateitis (Klp, S. Dauk.)
Atentis – būsimas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
Atežīs – pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
Atgairė − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
Atgaja – atsigavimas (Skd)
Atgajus – 1) oro priėjimas (Lkv, Šauk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
Atgajus – gaivus, vėsus (Up, Kltn)
Atgalę – 1) prastieji grūdai, apgrūdžiai (Grg, Prk), 2) liekanos, išrankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, išgalės (S. Dauk.)
Atgandus – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
Atguojus – paguoda (Vvr)
Atitarabanītė – atgabenti (Kair, Klvrž)
Atitaralioutė – tarškant, bildant atvažiuoti (Vkš)
Atkairus – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
Atkaita – antrą kartą kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
Atkaita – suktų siūlų šaka (Šts)
Atkaitals – atkaitintas, atšildytas viralas (Karkl, Užv)
Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Šts, Brs)
Atkaitus – abipusiškas (S. Dauk.)
Atkaklībė – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Šts)
Atkakliuotėis – atkaklauti, spirtis (Dr)
Atkaklus – 1) užsispyręs, priešingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
Atkalba – prikalbinėjimas ko nors nedaryti, atkalbėjimas (Kair, Šl)
Atkalē – atvirkščiai, priešingai
Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
Atkalnė – kalno šonas, atšlaitė, nuokalnė (Mžk, Yl)
Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
Atkaltie – krėslo, kėdės, sofos ir kt. atlošas, atrama (Grg, Žd)
Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
Atkuočius – audėjas (Pol., Trk)
Atkuols – sėdynės užpakalis ratuose, atkaltė (Škn)
Atlaida – perstogė, perstojimas (Vvr, Skr)
Atlaida – 1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukštesnė vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
Atlaiks – nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
Atlaikus – patvarus, stiprus (Kltn)
Atlaišā – dirvonas (Šts)
Atlaja – potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
Atlakā – prastesni, mažiau išvalyti grūdai (Lkv)
Atlankalā – sijono, suknelės atlenktos apačios (Trš)
Atlapa – pavadis (Jdr, Kv)
Atlapatītė – sunkiu žingsniu ateiti, atbėgti, atlapatuoti (KlvrŽ)
Atlašā – menkiausi grūdai (Šts)
Atlėipa – pašalas, kietumas po purvu (Rs)
Atlīda – perstogė, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
Atliektė – atskristi
Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazė (Ms)
Atmainā – pakaitomis (Užv) 
Atmata – užleista dirva; nedirbama žemė (Akm, Yl)
Atmestėnā – bet kaip, prastai (Vvr, Als)
Atmietis – šalčio pamažėjimas, šalčio atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
Atmuons – kerštas (Slnt, Brs)
Atmuovinis – pernelyg stambus, griozdiškas (Dr)
Atnašals – kraitis ar šiaip atsineštinis turtas (Kl)
Atnašus – derlingas (Bržr)
Atpent – atgal (Kv, Rt)
Atpiedžiou − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
Atplikis – vištgaidis (Nt)
Atpuskā – atlaidai (Sl., Grg, Yl)
Atpūtis – atsipūtimas, poilsis
Atrabuotė – užlenkti, atraitoti (Klp)
Atraitītė – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (Vkš), 2) sulankstyti, deformuoti (Šts), 3) atristi, atridenti (Šts)
Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
Atražė – pirmoji šiaudinio stogo eilė, lygiai nupjauta šiaudinio stogo apačia (Šts, KlvrŽ)
Atrubės – sėlenos (Rs.,Tv, Ms)
Atsailis – sutvirtinimas, skersinis (Plik)
Atsaitė – 1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo ašies galo iki stelvogės, atsailė (Užv), 3) arklavirvė, įtvara (Krtn)
Atsaja – 1) geležis tarp ašies ir stelvogės, atsaitė, atsailė (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastė (Lk), 3) atotampa (Brs)
Atsaks – atsakymas (Varn, S. Dauk.)
Atsala – upės įsigraužimas į krantą, užtakis (Kv, Šv)
Atsamā – atsemtos nuo verdamo viralo putos, paviršius, nuosamos (Vdk)
Atsielė – dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sėjami (Pln)
Atsielis – 1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasėti toje pačioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grūdai išgedusioms vietoms atsėti (Pkl)
Atsiauta – 1) vieta upėje, kur vanduo dėl duobės ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Šts), 3) ryšys pėdams rišti (Mžk)
Atsiautas – mot. g., dgs svarūs grūdai, gaunami arpuojant, vėtant ar siaučiant (Mžk)
Atsikragėnės – galvą atsilošęs
Atsipūstė − pasiilsėti
Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
Atsitekietė − atgauti sąmonę
Atsiūba – gūsis, šuoras (Plng)
Atsižegnuotė – atsisveikinti
Atsibakītė – atsilošti (Šl)
Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
Atskala – 1) skeveldra, atplaiša (Šts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
Atskardis – kriaušis, pašlaitė, šlaitas (Grg, KlvrŽ)
Atskedervė – atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
Atskėds – atskiras (Slnt, Ggr)
Atskombis – atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
Atskraba – 1) skiautė, pakraštys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
Atskrabs – skrybėlės atlenkimas, kraštas (Lkv)
Atspara – 1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris (Rs)
Atsparas – spyruoklinės akėčios, brižės (Šts)
Atspars – grėblio lankelis, padedantis pritvirtinti kotą (Tl)
Atspīris – 1) daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turėklas laikytis (Krš), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų šerdešninkas su įšaučiu (Žd)
Atsuoda – 1) upės apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Šts)
Atstanka – 1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
Atšarpa – atšerpetojimas, pačaiža (Grk)
Atšiauža – atšaiža, šeberkštis, atplaiša (Erž)
Atšlaims – klojimo asla (Btg, Kltn)
Atšlaitė – pakalnė (Dr)
Atuols – nupjovus pievą, atžėlusi žolė, antroji žolė (Kv, Krkl)
Atvaja – 1) ritėje užmegztas siūlagalis, prie kurio verpėja, pradėdama verpti, priduria siūlą (Jrb), 2) palaidas siūlas audekle, drika (Jrb), 3) perdilęs ir atsivijęs virvės pluoštas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
Atvanga – 1) perstogė, sustojimas, atsikvėpimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upėje, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
Atvarslā – vadelės, vadžios (Dr, Skd)
Atvarta – 1) plėšinio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
Atvaša – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
Atvīpa – išsižiojėlis, žiopla; susiraukėlis (menk., KlvrŽ, Ms)
Atvuoga – drąsa (Sl., Klp, Pln)
Atvuožnus – Sl. 1) drąsus (Ms), 2) atsargus (Skr)
Atžala – atauga, atvaša (Šts, Grg)
Auda – mušimas, tvatijimas (Bdr, Grg)
Aulaukis – pietvakaris vėjas; marinis, vakaris vėjas (Šv, Klp)
Aurietė – 1) ūžti, kaukti (Vkš), 2) verkti, rėkti, staugti (menk., Mžk, Vkš)
Ausainis – medinis indas su ausimis nešti sriubai į lauką darbininkams (Yl)
Ausīls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui šono, šeiva (Grg)
Avėlė – gluosnio, karklo ar blindės spurgana (Žr, Grg)
Avimakis – nenaudėlis, netikėlis, pajodžarga (menk., Šts, Brs)