Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

B

Baba – 1) motinos ar tėvo motina, močiutė, senelė (Vvr), 2) sena moteriškė (Ms, Grg)
Babaks
− menkavertis rakandas, daiktas (Krkl)
Babalioutė – niekus kalbėti, bambėti, veblėti (Klp)
Babaušis – vaikų baidyklė, šmėkla, baubas (Užv, Krt)
Babaužė – utelė (Kv)
Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
Babkas lapā − lauro lapai (Pol.)
Babrentė – dėti, nešti kur nors (Krtv)
Babūnė − senelė

Bachūrs – vaikagalys, vaikpalaikis (Pol., Varn)

Bačka – statinė (Brus., Grg, Slnt)
Bačkis – storulis, dručkis (Šl)

Badaris – triukšmas (Šts)
Badavėjė – 1) bado metas, skurdas (Jrb, Up), 2) kas niekad neprivalgo, badmira, besotis (End)
Badbolbė – ankstyvoji bulvė (Šts)
Baddvasa – kas neturi ko valgyti, badmirys, badmira, sudžiūvėlis (Rs, Skr)
Baddvasautė – badą kęsti, badmiriauti (Rs, Jrb)
Baderioutėis – painiotis, kliūti (Tl)
Badėškā – skurdžiai (Yl)
Badiesena – badėjimas (Šts)
Badietė – badą kęsti, badauti, nevalgyti, alkti (Skr, Pgg)
Badinietėis – tinginiauti, bastytis, valkiotis (Skr)
Badīstė – badas (Krž)
Badītinis – sudurstytas, susiūtas iš skiaučių (Šts)
Badkuošis – besotis (Dr)
Badlaikis – badmetis (Trk)
Badmaišis – kas dažnai valgo ir vis alkanas (menk., Kair)
Badmėra – kas nuolat trūksta valgyti, nuolat alkanas (End, Užv)
Badpėlvis – besotis, badmirys (Dr, Ggr)
Badplaukē – ilgi, neišsišėrę gyvulio plaukai (Šts)
Badplonksnės – neišsišėrusios plunksnos (Šts)
Badpotrė – prasta sriuba, putra (Šts, Ms)
Badrėjė – badmira, badsmuka (Varn)
Badragaišis – juodų miltų, prastas pyragas (Trk)
Badsmėlgė – plona smilga (Yl, Skd)
Badstėpa – badmirys, badsmuka (Slnt)
Badvėitė – prasta žemė (Dr)

Bagamazas Brus. 1) smulkių prekių nešulys (End), 2) būdelė turguje (Brs)
Bagamazninks – smulkių prekių pardavinėtojas (Akm)
Bagarautėis – linksmintis, vakaruškauti (Šv)
Bagarioutė – 1) maišyti, žarstyti lazda (Grg), 2) kasti, semti (Jrb)
Bagarioutėis – nykti, skursti (Jrb)
Bagaris – neturtingas, nusigyvenęs žmogus, nuskurėlis (Skr, Šlv)
Bagarninks – vakaruškininkas (Šv, Jdr)
Bagaroutėis − 1) makaluoti, baksnoti, badyt (Kv, Up), 2) snausti (perk., Rs)
BagarsVok. 1) lazda, pagalys (Pgr, Up), 2) mašina uostams ir upėms gilinti, žemsemė (Klp), 3) kaimo pasilinksminimas, vakaruškos (Šv, Vvr)
Baguotī – turtingumas (Vvr)
Baguots – apkūnus (Grg, Vvr)

Baideklis – baidytojas, baidyklė (Šts)
Baidīkla – vieta, kur baido, vaidenasi (Grg)
Baidīklė – 1) žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą (Krkl, Skr), 2) baisus padaras, šmėkla (Jdr)
Baidītėis – vaidentis (Grg, Nt)
Baidols – vaiduoklis, baiduoklis (Krtn)
Baiduoklis – vaiduoklis (Šil)
Baigena – galas, mirtis (Skr, Ar)
Baigtinuoji – nelaimė, galas, mirtis (Skr)
Baigtovā – prietaisas baigti audeklui austi (Šlv)
Baigus – baisus (S. Dauk.)
Baika – 1) šmėkla, baidyklė (Žd, Lž), 2) juokas, juokavimas, tuščias dalykas, pasaka (Pol., Brus., Klp)
Baisielie – 1) baisus žmogus, bjaurybė, neklaužada (Krš, Šts), 2) pabaisa, baidyklė (S. Dauk.)
Baisis – 1) baisumas, baimė (Šts), 2) bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Skr)

Bajuoralė – bajoraitė (Vvr)
Bajuorėkė – bajoro duktė, bajoraitė (Vvr)
Bajuorėns – vidutinis bajoras, bajorukas (Vvr)
Bajuorgalis – nusigyvenęs bajoras, balalaikas (Skdv, Šts)

Bakalerėjė – triukšmas (perk. Ms, KlrvŽ)
Bakanis – 1) avinas (Vkš, Lž), 2) lepūnėlis (perk., Skd)
Bakaroutė – badyti, bakštinti, guiti (Ll, Krkl)
Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti (Sl., Kv, Rs)
BakisVok. 1) regztis, rezginės, maišė (Prk, Kv), 2) nešinys, nešmenė, pakas (Skd)
Bakiuotė – pakuoti (Šts)
Bakiuotėis – 1) mušti (Rt), 2) eiti (keliais), klupsčiuoti (KlvrŽ)
Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
Bakmalis – košės grūstuvis, kruštuvas (Brs)
Baknītėis – stuksenti, mušti, bakinti (Skr)
Baknuotė – 1) baksnoti, badyti (Skr), 2) intr. sunkiai eiti (Rs)
Bakšė – šalinė (Grg, Kl)
Bakšnuotė – sugrūstų spirgintų kanapių valgis, spirgutė (Vkš, Ms)
Bakštalī – badyti, mušti (Varn, Užv)
Bakštals – 1) spirginė, pamirkalas (Šts, Brs), 2) nenuorama, lindikas (Pp)
Bakšterī – raginti, badyti (Varn)
Bakštinietė – badyti, mušti (Šts)
Bakštī – badyti, kumšėti, daužyti (Brs, Pp)
Bakštuols – grūstuvas košei grūsti, bakmalis (Šts)
Baktalī – mušti, barti, prikaišioti (Krkl)
Bakuotė – sunkiai bristi, klampoti (Ggr, Slnt)
Bakūžė – sena prasta pirkia, lūšna (Vok., Skr)

Bala – ko nors daugybė, begalė (perk., Šts)
Baladuonė – beldimasis, baladojimasis (Kair)
Baladuošios – pabalda, padauža (Skr)
Balakas – prastas viršutinis drabužis (Pol., Kv, Tv)

Balamutītė –
ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti, gaišti, klaidinti (Brus., Pol., Krtn)
Balamūts
– kas iš kvailumo, išdykumo ar blogos valios daro ką ne taip, kaip reikia, paikšas, išdykėlis (Brus., Pol., Skr, Pln)
Balandaitis – balandžių jauniklis (Grg)
Balans – viršutinis žemės sluoksnis, priaugęs augalų šaknų, ypač durpyne, velėna (Brs, Šts)
Balazī – pykimasis, rietenos (Krkl)
Balazī – 1) keikti, plūsti (Škn), 2) barti (Jrb), 3) niekus taukšti (Šts, Grk)
Balažī – nerimti (Lk)
Baldaroutėis – maišytis (Pln)
Baldašītėis – baldantis ką veikti (Akm, Krkl)
Baldaštars – didelis žmogus (Kv)
Baldė – toks medinis indas, puskubilis, žema statinaitė (Prk, Plng)
Baldgalis – medžio atpjova (Vkš)
Baldis – indas, naudojamas skalbiniams plauti (Prk)
Baldī – 1) belsti, trankyti (Šts), 2) refl. keliauti, trankytis (S. Dauk.), 3) refl. slankioti, valkiotis (S. Dauk., Akm)
Balduonis − kas baldosi, naktibalda (Šts)
Baleizis – kaltas krėslų ir stalų varams iškalti (Germ., Užv)
Balgans – balzganas (Vvr, Prk)
Balguonis – nenuorama, padauža, peštukas, nenaudėlis (Kal, Slnt)
Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
Balkis – sija, rąstas (Vok., Pp, Kv)
Balondis – karvelis (Mžk, Prk)
Balsuotė – baltuoti (Yl)
Baltakė – degtinė (šnek., Ms)
Baltals – prametalas, uždaras (Užv, Kair)
Baltgalvė – ramunė
Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
Balvonautė – dykinėti, išdykauti (Brs)
Balzatī – plepėti, balzgatyti (Krž)
Balzgans – balsvas, neaiškiai baltas (Grg, Slnt)

Bamba – trumpas pagalys, ant kurio galo sukasi vytuvai, įstatomas į kokį krėslą ar trinką (Grg)
Bambainis –
pilvotas (Šts)
Bambalėnė – niurzga, bambeklė (Šts)
Bambalis
– 1) indas pienui į pieninę vežti, bidonas (Yl, Skd), 2) indas žibalui (Sd)
Bambaliuotė – bambėti, bambaliuoti (Kv, Vkš)
Bambals – 1) varpas (perk., Yl), 2) spuogas (perk., Mžk)
Bambarieža – mažo ūgio žmogelis (Trk)
Bambariežla – mažo ūgio pilvotas žmogus (vaikas) (Užv)
Bambars – pumputys (Ggr)
Bambaruoks – bambeklis (Skr)
Bambatrīnis – 1) naujoviškas šokis, laikomas ne visai padoriu (Trg, Kl), 2) pašokys, pasilinksminimas (Skr)
Bambazī – barti, raginti (Trk)
Bambeklis – bambalius, bambėtojas (Kv, Grg)
Bambelis – supresuoti šiaudai
Bambezas – bambeklis, bambalius (Skd, Kl)
Bambinietė – vaikščioti be darbo, slampinėti (Skr)
Bambintė – 1) skambinti (Jrb, Vkš), 2) nerangiai eiti (Vkš)
Bambī – valgyti, srėbti (menk., Brs)
Bambizas – vaikigalis, paauglys
Bambtelietė – neaiškiai pasakyti, tarstelti (Vkš)
Bambuočius – bambotas arklys (Ggr)
Bambuoks – rąstagalys, stuobrys (Skr)
Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis

Banda – 1) būrys galvijų, kaimenė (Vdk, Plt), 2) sodžiaus jaunimo pasilinksminimas, vakaruškos (Skd)
Bandadaržis – aptverta daržo kertė karvėms suvaryti, bandodaržis (Lž)
Bandaganis – galvijų piemuo, galvijagonis (Kv)
Bandaginīs – bandos varovas (Rs)
Bandėnė –
1) aptvaras bandai laikyti (Šts), 2) toliau nuo ūkio esanti ganykla (Šts), 3) piemenų pokylis per Sekmines, sambaris (Brs)
Bandėšks – būdingas bandai, gyvuliškas (Šts)
Bandīkštis
– bandos gyvulys, galvijas (S. Dauk., Akm)
Bandoks – mažas duonos ar ragaišio kepaliukas (Skr)
Bandšunis – bandos, kaimenės šuo (Grk, Užv)
Bandulis – pirktinė maža bandelė, bandelis (Brs, Žd)
Banduodaržis – prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarą, diendaržis (Kv, Als)
Banduokėimis – diendaržis, laidaras (Kv)
Banduostaldis – galvijų, bandos tvartas (Kv)
Banduotakis – takas, kuriuo galvijai (banda) genami į ganyklą (Lkv, Kv)
Bandžiulis – 1) draugas, bičiulis (Mšk, Šl), 2) bendradarbis (Šl)
Bandžiulīstė – draugystė, bičiulystė (Šl)
Bandžius – 1) kerdžius (Brs, Mžk), 2) bernas, tarnas
Bangintėis – daug valgyti, kimšti (Ll)
Bangiuotė – vilnyti, banguoti, siaurėti (S. Dauk.)
Bangouts – 1) su pasmarkėjimais (perk., Šts), 2) audringas (Šts)
Bangulioutė – siausti, dūkti (Šts)
Banguotėis – pustyti (Ggr) 
Bankieta – puota, banketas (Pol., Mžk)

Barabanītė – trankyti, belsti (perk., Jrb, Kv)
Barabans –
kuliamosios mašinos dalis, į kurią leidžiami pėdai (Jrb, Up)
Barbarka –
rabarbaras
Barbeklis – bambalius (Vkš)
Barbietė – kalbėti (Vkš)
Barbuols –
koks kabantis daiktas, bumbolas, kunkolas (Up)
Barbuora – kūlė (Rs)
Barbtelietė –
1) barkštelėti (Vkš), 2) piktai, neaiškiai tarstelėti, burbtelėti (Vkš)
Barelis –
eilė (Ms)
Barena – barimas (Vgr)
Barga – ėmimas prekių į skolą, kreditas (Vok., Yl)
Bãriuotė
− 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
Bargavuotė – peikti, niekinti (Lž)
Barkšnuotė – belsti, barškinti (Vvr)
Barkštlapynė – barščių lapų sriuba (Lkv)
Barkštlapis – barščio lapas (Lkv)
Baronka – riestainis
Bars – vienu kartu užimamas lauko ruožas dirbant (pjaunant javus, raunant linus, šienaujant) (Slnt, Yl)
Barsena – barimas (Vkš)
Barstva – kirvis su plyšeliu vinims traukyti (Vok., Lkv)
Barškals – 1) medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu, barškutis, kleketas (Klp, Lkv), 2) bažnyčios šveicoriaus lazda su barškančiu galu (Grg), 3) toks barškantis vaikų žaislas (Grg)
Barškepys – nenaudėlis, apsileidėlis (Skr)
Barškesys – barškėjimas (Grg)
Barškī – barškalas, barškutis, tarškynė (Šv)
Barta – 1) lovos šonas (Vok., Trg), 2) su plačiais ir riestais ašmenimis kirvis (Vok., Dr, Pln)
Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
Barzda – 1) smakras (perk., Vvr), 2) mažutės šaknys, daigai, 3) kablys, užkarpa (meškerės ar žeberklo), užbarzdinė (Vkš), 4) ant daržinės durų užleidžiama šiaudais pinta uždanga (Žr)
Barzdoutėis – apaugti šaknimis (Šts)

Basnirčia – basaminčia, basnyčia (Šll, Skdv)
Basnuotė – pamažu, smulkiais žingsniais bėgti (Varn)
Basteklis – 1) lazda (Skd), 2) bažnyčios tarnas (Skd)
Bastūns – klajūnas, perėjūnas, valkata (Šlv)

Bašlėks – kapišonas (Pol., Brus., Grg)

Batalėjė – peštynės, triukšmas (Up)
Bataulis
– bato aulas (Brs); neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (Šts)
Batpalaikis – senas, menkas batas (Kl, Grg)
Bats – malūne skylė, pro kurią pilami grūdai į kašę, aulas (Brs)
Battraukis – įnagis, kuriuo nutraukiami auliniai batai (Šts)
Batvėnē – virta iš burokų rūgšties sriuba; batvinių lapų sriuba (Mžk, Užv)
Batvinis – burokas (Brus., Pol., Akm, Gršl)

Baubintė – gąsdinti, baubu baidyti (Jrb)
Baudās
– taisantis, žadais
Baudītėis – baustis, ruoštis (Vdk)
Baugietėis – baimintis, bijoti (Pln)
Baugīklė – vaiduoklis, šmėkla (Up, Kltn)
Baugings – bailus (Šts)
Baugis – baimė (Šts, Slnt)
Baugštentė – bauginti, gąsdinti, baidyti (Šauk)
Baugštīklė – baidyklė (KlvrŽ)
Baugštintė – bauginti, gąsdinti (Vkš)
Baugulīs – baugumas, šiurpulys (Krš, Užv)
Bauguonis – kas baugus, nedrąsus (Šts)
Baugus – 1) baugštus, bailus, baikštus, baimingas (Krkl, Rdn), 2) lepus (Krš, Sd), 3) baisus (Klp, Grg)
Baulī – baubiamai dainuoti (Vvr)
Baurė – ūkininkas (Vok., menk., Skd, Brs)
Baustêis – ketinti, žadėti, rengtis, ryžtis (Erž, Škn)
Baustītėis – 1) rengtis, ketinti (Up), 2) taisytis, niauktis (Up)
Baužas – 1) baidyklė, baubas, šmėkla (Krkl), 2) didelis, paaugęs piemuo (Užv), 3) išdykėlis (Krkl)
Baužė – baidyklė, baužas (Grg)
Baužinietė – 1) užrištomis akimis gaudyti viens kitą, lauminėti (Als), 2) persirengus kuo nors, kad nepažintų, eiti į žmones (ppr. Užgavėnes) (Šv)
Baužis – baidyklė, baubas (Als, Pln)
Baužtė – eiti smagiai, drožti (Als, S. Dauk.)

Bažmas – daugybė, aibė (psn., Slnt)
Bažnīnčė – bažnyčia (Slnt, Grg)

Bebkis – žioplys (Rs)
Bebuotė – labai silpnai skaityti (Brs)
Bebrenas – kailiniai, pasiūti iš bebrų kailių; geresnių kailių (ne avies) kailiniai (Grg)
Bečītėis – lažintis, eiti lažybų (Lk)
Bėdlīvs –
neturtingas, vargingas (Vkš)
Bedrekis –
1) pamazgų duobė (Gršl, Plng), 2) srutų duobė prie tvarto (Krtn), 3) purvynė, klampynė (Ms, Slnt)
Bedrīns – pamazgų duobė (Vkš)
Bedruskis – žioplys, išsižiojėlis, lėtas žmogus (perk., Skr)
Begalouts – labai ilgas (Ggr)
Bėgšlīnė – ruoša (Varn)
Bėgtīnės –
bėgimo lenktynės (Kv)
Bei –
ar, bau (Klp, Vvr)
Beicas –
dažai medžiui dažyti prieš poliravimą (Vok., Grg)
Beigelis
– 1) riestainis (Vkš, Kltn), 2) pavalkų pynė, kamantų pavalkai (Kv, Rt)
Beizas − berniūkštis (menk., Šauk)
Bejuo − juolab (Šts, S. Dauk.)
Bekrikščioks – nekrikštyta vėlė; šmėkla (šnek., Krkl)
Belab – pagaliau (Up)
Bėldoks – velnias
Belšis – neaštrus peilis, kirvis (Vvr)
Bembė – vėpla, iširėlis (Vkš)
Bemberezas – nenaudėlis (menk., Klp)
Bemberīs – 1) žolės stiebas, stagaras (Skr), 2) medžio stiebas, viršūnė be šakų (Skr), 3) stačiakalbis žmogus (Skr)
Bembietė – darytis nerangiam, senti (Kair)
Bembla – nubembėlis; pampla (Vvr)
Bemblinietė – valkiotis be darbo (Vvr)
Bemblīs – augalo stiebas (Jrb, Erž)
Ben – bent
Bendė – vyrų vasariškas viršutinis drabužis (Dr, Skd)
Benduorius – kubilius (Rus., Krkl)
Bendrība – draugiškumas, bičiulystė (S. Dauk.)
Bendzė – botagas (ppr. storas) (Rs, Ll)
Bengiams – paskutinis, prasčiausias (Vgr)
Bengtė – baigti (Brs, Šts)
Benkartietė − išsigimti
Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
Benkioutė – per linų mynę sugrobus mynėją už pažastų ir kojų tvoti jo užpakalį į benkį ar į mintuvus (Kin, Grg)
Benkis – 1) suolas (Vok., Prk, Vvr), 2) toks rąstas su skylėmis mintuvams sukalti, įtvirtinti
Bepigi – bepigu (Mžk, Vkš)
Berbainis – nuberbėjęs, pasenęs (Grg)
Berbietė – skresti, burgėti (Lkv)
Berdanka − nevykęs šautuvas
Bėrekšla – bėras, rudas žmogus (Užv)
Berglautė – mėsinėti, skrosti (Grg)
Berguotė – taisyti (Plng)
Bergždinis – kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias (Klp, Šl)
Bergždinīs – 1) bergždžias, nevaisingas gyvulys (Brs), 2) kas neturi vaikų, bevaikis (Yl)
Bergždoutė – nokti, bręsti, bergžti (Trš)
Bėrī – bėris, rudumas, veido tamsumas (Užv)
Berlečius – odinis apavas be aulų, pusbatis (Mžk, Plng)
Bernelē – 1) pirmosios Kalėdų mišios, piemenėlių mišios (Grg, Šts), 2) Kalėdinė giesmė (Yl, Vvr)
Berštas – šepetys; batų šepetys (Vok., Prk, Rs)
Bertainis – daržinės, kluono galas, šalinė (Slnt, Trg)
Beržlapė
– ūmėdė (Vgr)
Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
Bestėjė – 1) gyvulys, žvėris (Pln, Grg), 2) nenaudėlis, bjaurybė (men., Kv)
Besuomis – ištižėlis, lepšis (Šts)
Besuotēmiltiniai kukuliai su kanapių įdaru (Varn)
Bėtaulis
– bičių avilys
Bėzā – supintų kasų pynės
Bezdā – alyvos (Pol., Mžk, Kl)
Bezeliuotė – bizdelioti, zylioti (Rs)
Bezelis – menkos nuovokos ir nepaslankus žmogus, mulkis (Rs, Skr)
Bezliepīčė – nei šioks, nei toks, niekam tikęs žmogus (Pol., Grg)
Bėzmiens
senovinės svarstyklės
Bēzos
alyvų krūmas

Bī – 1) lyg, tarsi, rodos, it (Brus., Pol., Tl, Vdk), 2) kad, kad tik, jei (Pol., Grg, Krkl)
Bīdelis – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
Bīdeliuotė – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)

Bīdelka –
ruginių pikliuotų miltų duona (Skr, Rs)
Bieda
– nelaimė; dviem ratais kinkomas vežimas (Pol., Skdv)
Biedavuotė – 1) kaltinti (Up), 2) bausti (Up)
Biednos – vargšas, neturtingas
Biegena – naginė (Jrb, Kal)
Biegesys – polaidis (Ggr)
Biegī – pačiūža (Dr)
Biegintė – tekinti, leisti lietis (Šts)
Biegratis – dviratis (Klp, Grg)
Biegsmie – 1) bėgsena, bėgimas (Klm), 2) čiuožimas, slinkimas (Klm)
Biegsnie – tiesioji pavažos dalis (Klm)
Biegšlus – 1) bėgus, bėglus (Pkl), 2) kuris gerai slysta, čiuožia (Trk)
Biegšta – 1) bėga, bėgimas (Skdv, Skr), 2) bėgiojimas, triūsas (Skr)
Biegštena – bėgsena (Skdv)
Biegštus – bėglus, greitas, eiklus (Skr)
Biegtėnuos – bėgte, bėgtinai (Vkš)
Biegūns – 1) medinės kuliamosios mašinos didysis ratas, smagratis (Pln), 2) ratelio rate įtaisytas švino gabalas (Brs), 3) kartelė, pritaisyta prie jaujos ar daržinės pusiauverinių durų joms uždaryti (Pln)
Bielingis – aũkštas, anttrobis, pastogė (Lat., Pln)
Bierasis – bėras arklys, bėra kumelė (Vvr, KlvrŽ)
Bierėms – vėtymas (Grg)
Bierėns – bėrukas, bėris (Grg, Šv)
Bierškis – ešerys (Vok., Klp)
Biesos – piktoji dvasia
Biesuols – biesas, nenaudėlis (Vvr)
Bietaruotėis
– 1) silpti, baigtis (KlvrŽ), 2) vemti (Brs)
Bīgars – 1) kablys ant ilgos karties; lazda (Šv, Kv), 2) sodžiaus jaunimo šokių vakaras (Šll)
Bī kāp – bet kaip (Slnt)
Bī kas – bet kas (Vvr)
Bī kor – bet kur (Vvr)
Bī koriou – bet kur (Vvr)
Bīkšas – puskvailis, pusklaikis, nevisprotis (Ggr, Pln)
Bī kuoks – bet kuris (Vvr)
Bī kumet – bet kuomet, bet kada (Vvr)
Bīlis – kirviukas (Prk, Klp)
Bīlkštelietė – smarkiau trinktelėti (Skr)
Bīluodė – stalčius (Vok., Klp)
Bimbals – gilys
Bimbars – barimas (Grg)
Bimbuoklis –
bukas galas, stabaras (Ggr)
Bingietė – 
didėti, stiprėti, senėti (Vd)
Bingtietė – 
ponėti (Klp) 
Bingts – 
gražus, puikus (Klp, Dov)
Bîržtva (-īns)
– beržynas
Bīra
− derlius, naša (Šmk, Rs)
Bīstrė –
pasilinksminimas, pašokis (Rs, Vdk)
Biškis
truputis
Bitka – kirtis, smūgis (Pol., Ms, Plt)
Bizalaks –
nusistelbęs, nusistovėjęs, prastas alus (Jrb, Erž)
Bīzals
– 1) įsiutimas (Šts), 2) skysti vaistai (KlvrŽ)
Bīzduotė – gulėti tinginiaujant, tursoti (menk., Skr)
Bīzintė – 1) raginti (Rs); erzinti (Kv); aistrinti (Užv), 2) pjauti, brūžuoti, zulinti (Grk); čirpinti (griežtuvu) (Rs), 3) lėtai, nepaslankiai eiti, lyg tingint vaikščioti, byzdinti (Jrb)
Bīzla – tinginys, uitena (menk., Rs)
Bīzoutė – ištižusiai, nevikriai dirbti (menk., Ll)
Bīztėis – skursti (Šts)
Bīzulioutė – gyliuoti (Užv); lakstyti (Kair)
Bizūns – trumpu kotu rimbas, supintas iš dirželių arba virvelių, stirnakojis (Brus., Pol., Grg, Vvr)
Bīzuotė
– gulėti, drybsoti (menk., Jrb, Skr)

Bjaûris – bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Grg)
Bjaurastis – bjaurumas

Blaisvos − balsvas, pabalęs
Blankė – stora lenta (Skr, Yl)
Blanks
lygus, plynas (Plng)
Blaûzdlauža
– laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
Blezdinga – kregždė
Blezgė − nerimta moteris
Blieka − skarda
Blingintė – akinti; temdyti supratimą (Vd)
Blīstė
– dilti, kiurti
Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
Bliuska – palaidinė
Bliuznītė – ką nors iškeikti
Blosėnės – tymai
Blouzgā – pleiskanos
Blučkaspirktiniai medvilniniai siūlai
Blūdītė
svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
Blūdnastis –
pasvaigimas, pakvaišimas (Up)
Blukis
krivūlė (Kal)
Bluks
trinka, storas pagalys, rąstagalys (Vok., Skr, Rs)
Bluoms – 
plotas, sklypas (Kv, Als)
Bluoznos
– iškvėšėlis
Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)

Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
Bodinka – pastatas
Bolbė – bulvė
Bolė – adatos skylutė
Bonga – pabaiga, galas (Kl)
Borgā – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės če pardavuo ont borgā?)
Bormašėnė – grąžtas (gręžtuvas)
Bošis – ašis, stebulė
Boužė – senovinės svarstyklės

Bradãkītė – klampoti, sunkiai eiti (Nt)
Brakalioutė
− brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
Braks – didysis branktas, prie kurio prikabinami mažesni branktai bubaras spuogas, puškas (Vok., Plik, Klp)
Brakšentė
− pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikščioti (Dr)
Brastva – brasta (Kv, Als)
Brauktė – važiuoti
Brė(č)ka – vežimas
Brėtva − skustuvas
Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
Brėžės – spyruoklinės akėčios
Briauzga − sudžiūvėlis
Briedgauris – šiurkšti žolė
Briedūns – nepraustaburnis, paleistburnis (Užv)
Briekšma
– prietema
Briekštė – temti
Brigadierios − brigadininkas
Bringtė – brangti (Krkl, Skr)
Brizgėls
– apynasris
Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
Brîžiuotė – akėti su brižėmis
Brostva – 1) brolija, religinė draugija (S. Dauk., Vvr), 2) rožinis, škaplieriai ir kiti smulkūs tikybinės praktikos daiktai (Gršl, Mžk)
Brostvininks – brostvos narys (S. Dauk.)
Brukis(esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Krš)
Brūkšts – pustyklė
Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
Bruoga – degtinės raugalas; alaus putra, žlaugtai (Sl., Skr)
Bruokavuotė – peikti
Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
Brūns – 
briūnas, juodbėras (Mžk, Grg)
Bruoms
− bažnyčios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
Bruosė – draugė, bičiulė (Krš)
Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio

Bubars – spuogas, puškas (Klp)
Bubintė
(III asm. bobėn) – 1) bildinti, dundinti (Skr, Šts), 2) mušti (Skr, Grk), 3) smarkiai ką daryti; kulti (Skr)
Budavuonė –
Pol. 1) statymas, statyba (Pgg), 2) trobesys, troba (Klp)
Būdavuotė
statyti
Būdė –
galąstuvas
Budīlninks
– žadintuvas
Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
Budinks – pastatas
Budra – nakties vidurys, gūsras (Užv)
Būdrautė – neramiai miegoti, neužmigti, nuolat pabusti (Krš, Lž)
Būgautė – bijoti, būgštauti (S. Dauk.)
Būktās
– turbūt, tikriausiai, galbūt
Bundelis – batonas
Bungazītė – 1) mušti (Skd), 2) srėbti (Skd)
Bunka – 
kupra, iškilimas (Vvr)
Bunkčiuotėis – 
mėtytis, raitytis (Vvr)
Bunkis – 
didelis butelys vynui laikyti; skardinė žibalui (Pp, Vkš)
Bunkulioutėis – rinktis į krūvą, maišytis (Up)
Bunkulīs – 
būrys (Up, Trg)
Buntajers
– pypkės kandiklio dalis (Germ., Šts), 2) kaspinėlis papuošti (Šts)
Buntavuotė − kurstyti, kelti maištą, triukšmauti (Pol., Skr)
Buntinis – kuris tokios tabako rūšies (S. Dauk.)
Bunts – ryšulys, kūlys, glėbys (Vok. dial., Grg, Vvr)
Buobkontė – papenčio viršutinė nenutašyta žievė (Varn, Brs)
Buočius
 – senelis (Grg, Mžk)
Buoms – 1) rąstas (Klp), 2) storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba (Jrb), 3) kartis durims, keliui užtverti (Klp), 4) kartis arkliams pririšti miestelyje (Klp), 5) šiaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį (Skr)
Buotā
– auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusbačiai
Burbuoklis – plačiažandis, riebus žmogus (Žd)
Burbuols –
burbuolė, bumburas (Tv)
Burkliuotė – 
pliurzyti, terlioti (Als, Vvr)
Burkuons
– morka (Lat., Sd, Yl)
Burnuosos − storas apsiaustas
Būstīms
– būvimas, esybė

2017 m. lapkričio mėn.
P A T K P Š S
« Bal    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930  

Archyvas

Gaspaduorē:
Aurelijus:
mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
Arns:
zordsdavini[eta]gmail.com

Skaitliukas

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

FB like box


Mumis palaika

Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos