Papėldiau žuodīna žuodēs, katrėi bėngas šaknėis+prīsagas+galūnės derėnēs: -as(š, ž)as, -as(š, ž)yti, -as(š, ž)us. I ton patenk dāktavardē, veiksmažuodē ir būdvardē. Čėšėtās žemaitėški žuodē parašītė vagol bendrėnė kalba, vo žuodīnė anėi jau ī parrašītė žemaitėškā.
(daugiau…)

Nuognē kvëtam prisidietė pėldont žuodīna. Kalbas mėtrē niveliůnas ė prarondami seni žuodē arba jaunesnīms nie soprontami. Žuodīns poikė vëta anīms sodietė.

Diekavuojam jau prisidiejosīms. Atskėrā nuorȧs pamėnavuotė Labžėnti Prani, katras pateikė dėdeli šmuota retū žuoďiu.

Žemaičių kalbos žodyno plėtra sukuria tam tikras problemas. Pavadinkim – probleminius klausimus.

Ar dažnai žvilgtelime į šį nuolat plečiamą žodyną? Ar perimame pamirštus arba naujai išmokstamus žemaitiškus terminus? Nepaisant gražios idėjos, ar jūs pajutote jo naudą? Ar jaučiate, kad žodynas yra gyvas: besibraunantis į jūsų kalbą, augantis ir pan.? Aš šio žodyno dėka labai praplėčiau savo kalbos vartoseną. Tačiau pagrindinis žodžių šaltinis,  Lietuvių kalbos instituto žodynas, pateikia ne visus terminus. Jame nėra net tokių kasdienių žodžių kaip padvalas, dibavotis, kitų žodžių reikšmės susiaurintos.

Pildant žodyną mane pastoviai kirbino klausimas: kiek reikia leksikos, kad būtų galima be jokių priekabių imti ir parašyti knygą, poeziją, dainą grynai žemaitiškai. Pradžioje atrodė, kad pakaktų poros tūkstančių, dabar negana 3 tūkstančių, o toliau ir nebematau tos ribos. Gal 10 tūkstančių? Skaičius apvalus, tačiau ar pasiekiamas? Nesu tikras. Tokiais tempais ir dirbant vienam – sunkiai pasiekiama. Bet juk tai yra mūsų kalbos pagrindas, skiriantis mus nuo kitų tarmėmis laikomų šnektų.

Pirmąjį užsibrėžtą etapą, nors ir mažą, baigiau. Jis buvo toks, kad panaikinau iš žodyno vikipedines nuorodas, sakinius, palyginimus ir kitą balastą.

Toliau galvoju po truputį užrašinėti prie žodžių jų vietovines kilmes.

Žiūrint į žodyną, galite pamanyti, kokia gi čia netvarka, iš kur tokie žodžiai arba žodžiai ne žemaitiškos kilmės? Pilnai sutvarkyti žodžiai yra su skliausteliuose prirašytomis vietovių kilmėmis. Kilmės reiškia gyvenvietes arba prirašoma iš etninė kilmė, pvz. brus. (baltarusių klb.), pol. (lenkų klb.) ir t.t. Ten, kur kilmių nėra prirašyta yra žodyno pildymo pradžios ne mano palikimas arba mano, kai tai tik pradėjau vystyti.

Pirmiausia noriu sutvarkyti žodyną. Tai yra apvalyti jį nuo vikipediško purvo, nes Vikipedijoje žodyną (pradžioje) kūriau ne aš, o nepraustaburniai aukštaičiai, bandantys žemaičiuoti. Taigi dabar stengsiuos jį apvalyti. Paskiau prasidės ir žodyno pildymas.