Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

P

Pabagaroutė – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
Pabaluots
– vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga – pabaiga
Pabūga – padidėjęs jautrumas, pabūgimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
Pacierinis
– išeiginis
Pačemnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padabenstva – panašumas (Pol., Brs, Als)
Padačkas – rąstagalys, dedamas apačioje po kraunamais sienojais, lentomis; šiaip kas po apačia padedama, pakišama; padalbis, padėklas (Pln, Vdk)
Padaguonė – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
Padaiga
– ant paukščio kūno išdygęs dyglelis, spaiglys, iš kurio išauga plunksna (Šv, Klm, Ms)
Padangals
− apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
Padėrbtė – padaryti
Padinguotė – pagalvoti, pasvarstyti (Šts)
Padis − padėlys
Padīvītė – nustebti, palaikyti (ką) keistu
Padīžtė – 1) atšipinti (Krt), 2) pasrėbti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabėgti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
Padostė – padvisti, kiek pašvinkti, kiek pagesti (Šts, Klp)
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
Padužietė – pariebėti (Užv)
Padvals – sklepas, rūsys, sandėlys
Pagadītė – pagelbėti
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīmās − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs – šermenys (Pol., Brus., Vvr)
Paguonā – antpečiai (Sl.)
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
Paišielis – pieštukas, (dgs. paišelē)
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
Pakačiultė – įveikti (perk., Trk)
Pakājos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūklā − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
Pakaruotė – nubausti.
Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio šaka (Skdv)
Pakavuonė
– palaidojimas, laidotuvės (Pol., Krš, Skr)
Pakavuotė – paslėpti
Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., Vkš)
Pakerie
– vieta palei kelmą ar po juo
Pakīgā – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Paklaks – sukritęs, išgulęs (apie javus) (Nt)
Pakniūkščiuotė
– paverkšlenti
Pakonda − užkanda
Pakosavuotė – paskatinti
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
Pakūtavuotė – atgailauti (Pol., Pln)
Palaistva
– apsileidimas, netvarka (Lkv)
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Palanka – sulenktos skarelės ar skaros dvilinko krašto atlenkimas (Grg)
Pàlapus
– vikrus
Pālašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
Palē (kon) – pagal (ką)
Paleistva – pasileidimas (Varn)
Palėktė – likti, pasilikti
Palėts – paltas
Palevuots – emaliuotas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Paliaukis – pasmakris
Paliavuonė – medžioklė (Pol., Šauk, Akm)
Paliavuotė – medžioti (Pol., Akm, Šauk)
Palīčė
– lentyna
Paliecavuotė – pažadėti (Pol., Mžk)
Palka
– 1) lazda (Kv, Up), 2) brūkšnelis, rašomas žymint skaičių (Všv)
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
Pamegažiuotė – koketuoti (Škn)
Pamėnavuotė – paminėti
Pamėslītė – pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
Pamīlietė – įsimylėti, pamilti<
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
Pampaliavuotė – svambalu žymėti pjaunamą rąstą, kad abu jo galai būtų vienodo storumo (Vkš)
Pampuotaukšlis
– kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
Panaberėjė – išdidumas, pūtimasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
Panabernus – išdidus, pasipūtęs (Lk, Mžk)
Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
Panara – virvutė, su kuria prie botkočio pririšama botago virvė; botago kilpa (Klm, Rs)
Panautas –
mergautinis (Yl, Kl)
Panedielis
– pirmadienis
Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Škn) 2) išsiplūšavęs, netvirtas pantis (Škn)
Pantas
– prėslas, daržingalis
Papalis – 1) neaiškios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
Papeizuokē
– užausiai
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinīčė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplaks – duonkepės krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
Paplampa
– plampa
Paplioptė – pradėti rujoti
Paprakā − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Parada – eilė, būrys (Krtn)
Paraidītė – pridėti į krosnį kuro (Kair)
Parailiuotė – pasivilkti (menk., Dr)
Parakans – tvoros stulpelis
Pararietė – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
Parasuodninks – lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
Parbakuotė – parbristi, parklampoti (Kal)
Pardavuotė – pardavinėti (Krtn, Vkš)
Pardīrintė
– parsivilkti (Kv)
Pargoldīms – vertimas (į kitą kalbą)
Pargoldītė – versti, išversti (į kitą kalbą)
Pariedīms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Par īžtė – pradėti blankti, dilti (Ms, Als)
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
Parlapačiuotė – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
Partarabanītė
– parnešti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
Partaralioutė – tarškant, bildant parvažiuoti (Vkš, Kal)
Parpėns – ratų stipinas (?)
Paruoda – patarimas
Pasābnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
Pasėkavuotė – pasislėpti
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Pasir īžentė – išpuikti, pasipūsti (Als)
Pasižaimuotė – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
Paska − medinis indas
Paskaržītė – paskųsti
Paskujis − paskutinis
Paskustva – blogas, netikęs žmogus (Sl., Als, Kv)
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaranka  – Pol. 1) virvė, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutė, su kuria botagas pririšamas prie botkočio (Užv)
Pastars –
1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iš likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praėjęs, praslinkęs (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
Pastaunīnks
– ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
Pastriegavuotė – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
Pasvars –
1) pririšamas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklą) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (Gršl, Žd), 3) po dalba pakišama atrama, kai verčiamas koks sunkus daiktas (Prk)
Pašanklė
– audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
Pašėnavuonė – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
Pašlaks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraštyje (Rt)
Pašlėjus
– pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėtā − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
Patalkīs (-ē) – vaišės ir pasilinksminimas, šokiai po talkos, pabaigtuvės (Ms, Jdr, Als)
Pataralioutė – garsiai, greitai pašnekėti, patarškėti (Skd, Krkl)
Patermasos – padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
Patruopītė
– pataikyti
Patšvartis – rąsto nuopjova
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
Pavalkā – arkliui ant kaklo maunama minkšta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
Pavalks – kiaulės paliaukis (perk. Rt)
Pavars – toks prietaisas lankui ant statinės užkalti (Šts)
Pavečerka
– pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrie – dvėselėnos smarvė
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
Pažastis – 
įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
Pažiobėntė
– pašviesti
Pažīčiuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakarčiui
Pažinie − pažintis
Pažnībtė – papjauti (Erž, Jrb)

Pečiūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Peilioks – lydekaitė
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
Peišielis – pieštukas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
Pėlnėjė
– pilnatis
Pėndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvė)
Pėnzelis – teptukas
Perdars – pertvara, sienelė (Skr, Kair)
Perenė
– 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pėrimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. mušimas, barimas (Mžk)
Pergalis – į rankovės galą įaustas raudonų siūlų ruoželis (Skdv)
Perglîta
– plonesnė siūlo vieta, persmauga
Perglītuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuščiu tarpu (S. Dauk.)
Perlanka
– klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
Pérmā – anksčiau
Pėrmšuokis − pati pradžia
Pernīčė – penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
Persiraitītė – praslampinėti, prasivalioti (šnek., Ar, Šts)
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pertars – tarpas (Škn)
Pervars –
1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugną, akėčių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvėrinėms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinės tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinė kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemės ir kito (Yl, Trš), 7) skersai audeklą įaustas kitos spalvos siūlas ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožančiaus karoliukas (Šv)
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
Pešiklis – kablys mėšlui kabinti (Pgg)
Petelnė
– keptuvė
Petliavuotė mėltā − smulkūs miltai

Pičpilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
Pieliavuotė – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
Piera –
dailylentė
Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
Piernīks – sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
Pīlė – antis
Pilīčė – dildė
Pilipuonā − tulpės
Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Štk), 2) skerdenos priekinė dalis (Brs)
Pimpis
− nedidelis skauduliukas, spuogas
Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
Pinėkā
– neriniai
Piningā – pinigai
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
Pintovės –
senoviškas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, Krš)
Pīrkšnis
– karšti pelenai su žarijomis
Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynė (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
Pištelis
− bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
Pitliavuotė – pikliuoti (Erž) 

Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
Planka – 
stora lenta (Vkš)
Platavuotė – 
plačiai, išlaidžiai gyventi (Skr, Krš)
Plaujuotė
– plaukyti
Plavuotė – dažnai plauti, mazgoti (Šts, Vkš)
Plavuotėis –
bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, Vkš)
Pleišatuots – 
supleišėjęs, rauplėtas (Ggr)
Plėkpėivė
− menkai želianti pieva
Plėmptė – gerti
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
Pliauzė – rankinė

Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokščias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Pliezdra – plėvė (Rs)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints – plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengęs, atsilapojęs, apsmukęs (Rs, Jrb)
Plitnītė
– kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
Pluoskė – aukšlė
Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
Pluskintė
– purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar karčiai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

Poksis – rankinis pjūklas
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
Pončiaka – vilnonė koinė
Pončka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių, iš karto
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Pormuons – vežikas
Porptė – brinkti
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
Poškoutė – linguoti (?)
Pošks – spuogas
Potkė – 1) skobtinė klumpė (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
Potra
– košė, sriuba
Pozīva – stovėsena

Prabakuotė – klampojant praeiti (Kal)
Pradars –
1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
Pradėm
− nuolat, be pertrūkio, ištisai
Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
Pragijīs
− nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragoms – tarpas
Pragriežtė − pralošti
Prakiordī(n)tė – pradurti
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Prāktis – uždarbis
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
Prantavuotė – klausinėti, kvosti (Skd, Kal)
Prapuolenė
– prapultis
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
Pratintaliuotė – kaboti (kažkiek laiko)
Pratrīstė – pradėti viduriuoti
Pratruotītė − prarasti
Praurbintė – pradurti su yla
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raištis pūliams išvarvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Šts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalėtų kandžiotis (Krž)

Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (Krš, Lk)
Praveros – pravartus

Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
Pražambietė – diegą leisti, dygti (Kl, Lk)
Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
Prėklos – nemalonus, bjaurus
Pri – 1) prie, 2) pas
Pribakiuotė – prikimšti, primurdyti (Klp)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
Pridībavuotė – 1) primušti, prilupti (Vkš), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
Pridīrintė – prislinkti (S. Dauk.)
Priduotks – priedas (Brs)
Pridžiubītė
– primušti (Kair)
Prienars – nauja kojinės pėda, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
Prietelis
– asmuo; bičiulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
Prigatavuonė – parengimas, paruošimas (Pol., Als)
Prigautė − pasiekti
Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
Prikruoptė
− apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Primenie – prieangis
Pripadietuos – padėjėjas, tarnas (S. Dauk.)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīpuolis – netikėtas įvykis
Priraitītė – prirašyti, prikeverzoti (Šl)
Prirarintė – prikrauti (Šts)
Prisirakaliuotė – prilįsti rakščių (Ggr)
Pristasavuotė – priderinti, pritaikyti (Ms)
Prīšninkė
− trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšinčių) (Lž, Mžk, Als)
Pritaigavuotė – įtikti (Trk)
Pritarabanītė
– 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisišaukti, prisikelti (Mžk)
Pritaralioutė – priteršti, pribjauroti (Krtv)
Pritėktė – 1) tikti, būti ger/am, -ai, 2) derėti
Privėlėjė − priekaištas
Prižebravuotė – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
Prūds
– 1) kūdra, 2) tvekinys
Prūgavuotė – rakinti (Užv)
Prūnītė
– sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
Pruocė – darbas, triūsas (l. praca)
Pruocėvuotė – sunkiai dirbti, triūsti (Pol., Varn, Vvr)
Pruočka
− skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
Pruogīmė − proguma
Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Šlv)
Pruomuša – retesnė, audžiant pakankamai nesumušta audeklo vieta, perauda, prorėta (Kl, Grg)
Pruomušis – pertrūkis, perstojis (Ms)
Pruomušuots – su prielipais, prielipuotas (Šts)
Pruopernā – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
Pruosītė – lyginti
Pruosus – lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

Pudamėnts – pamatas
Pūgariuotė – purenti (Ggr)
Pūgavuotė –
įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
Puišis
– berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
Punčiakas – kojinės
Pūnds − ryšulys, pakas
Puodė – krikštavaikis (Plt, Vkš, Dr)
Puodėška – pagalvė
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, pakenčiamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puopintė lepinti, paikinti, puoselėti (šnek., Ms, Skr)
Puorėnīnkā
− pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternīčė − žydų rožančius
Puotinīčė – smuklė (S. Dauk.)
Pūpeklis – 
kas vis pūpia, bambeklis (Varn)
Pūptė
− dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūrā − 1) žieminiai kviečiai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
Purtulīs
– drebulys
Pustaunīčia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuščia, be tvarkos, nykimas
Pušavuotė – dailinti (Trš)
Pūškarnė – 
patrankų dirbtuvė (Pol., S. Dauk.)
Puškars –
spuogas (Krš)
Putelis
− putinas
Pūtis − pelėda

Pliauzė                                                     rankinė

2024 m. kovo mėn.
P A T K P Š S
« Bal    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Archyvas

Gaspaduorē:
Aurelijus:
mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
Arns:
zordsdavini[eta]gmail.com

Skaitliukas

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

FB like box


Mumis palaika

Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos