Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

V

Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
Vabrintė − vogti (Db)
Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
Vadala – valkata, bastūnas
Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
Vadė − pavadis (Plt, Pln)
Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
Vaguočius – padargas bulvėms, daržovėms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
Vaguoklė
– vagojamasis plūgelis (Plt)
Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
Vaguosena − vagojimas (Žd)
Vaida − dvikova (S. Dauk.)
Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
Vaikioks – berniukas
Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
Vairinībė − įdomybė (Krš)
Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
Vaiskus − kariuomenė
Vaivuorā – girtuoklės
Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
Vajavuotė – Sl. 1) triukšmauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
Vajuotė
− 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
Vaksavuotė – tepti, blizginti batus
Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
Valažiuotė – volioti (Vvr)
Valiuoks – apgavikas
Valiuotė – pajėgti, galėti
Valkavuotė – Pol. 1) valku lyginti, kočioti drabužius (DūnŽ), 2) minkyti, maigyti, minkštinti (DūnŽ, Up)
Valks
– 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
Valna – galima, leidžiama (Sl.)
Valns – laisvas, nepriklausomas
Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
Vambuolė – juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)
Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
Vampasītė – 1) iš lėto loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbėti, plepėti (Rnv, End)
Vanagnuosis
− kas su kumpa nosimi (Lk)
Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
Vanuotė – keikti, maudyti
Vapčiuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smukčioti (Šts, Skd)
Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
Varanka – rantyta lentelė šiaudų stogui dengti (Trk)
Varaunos
– 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
Varavuotė –
1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dėlioti (Als)
Varažītė
– burti
Varčia – sargyba
Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
Varėns − varydamas(is)
Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
Varings − galingas (lat. vārīgs, S. Dauk.)
Varjavuotė – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
Varlagrōžtis
− kiaukutas, geldelė (Trk)
Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
Varmasītė – klampoti, makasyti (Lk)
Vars – 
varovas, varytojas (Sd)
Varsloutė
− vadelėti (Mžk)
Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
Varstelis – vėrinys, karoliai
Varstiena − vasarojiena
Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
Varškana − garankštis (Trk)
Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
Vartavuotė – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
Varts – 
kartelė, skala apmatams pririšti arba nytims užnerti (Up, Rt)
Varvalis
– skystas tepalas
Varžla − šienkartė (Lk)
Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
Vašuoklē – raudonieji serbentai
Vašus – kuris gerai auga, veši, vešlus (Žd, Krž) 

Večas, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
Večerė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
Vėdelčios – šakutė (Pol., brus., Trk, Lk)
Vedėns − vesdamas(is)
Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
Vedo, vedvė – mudu, mudvi
Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
Veikē – greitai, greit, neužilgo
Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
Veiluoks – veltinis
Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
Vėinėnīnkā − vienu arkliu kinkomi ratai
Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
Vėingijis − dvinytai austas audeklas
Vėinpalis – kuris iš vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
Veisies
− augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
Veislioutėis − veistis (Pkl)
Vėišnė – vyšnia
Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
Veizietė – žiūrėti
Veizietovā − akys (menk.)
Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
Veizīklė − matymas, rega (Žd)
Veizuolā – akys (menk.)
Veizuovā − veidas, burna (KlvrŽ)
Vels – velnias
Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
Vėlks – vilkas (ė ir l – tariama žemai, kietai)Ontā vėlks – štai vilkas
Velnaklaks – baubas, baidyklė (Skdv)
Vėlūstas
− vėlyvas
Vėn – vis
Venčiavuonė – santuoka
Vėnčevuotė – surišti dviejų žmonių gyvenimus
Venčiavuotėis – tuoktis
Vendis − virvagalys (Rs)
Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
Vėndzīkla – rūkykla
Venešietė − maišyti (Ggr)
Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
Vepčiuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
Veplas – lūpos
Vepliuozė − prasta košė (Tl)
Vepnuotė − žiobčioti (Šts)
Vepris − paršelis (Dr)
Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
Vėrbā – žabai, žagarai, šakos
Veriens – viralas, sriuba
Veriduorios − koridorius
Verpals − verpimas
Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
Verščioks – kita tarme kalbąs
Veršlaks – veršputrė (Rdn)
Veršpotrė
− veršių gėralas, putra
Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
Vervents – prietaisas virvėms sukti
Vervietė − loti
Vėsadums − visada (Rdn)
Vesēlė – vestuvės
Vėsumet – visada
Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
Vėškus– namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus.
Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
Vėšta– višta ( ė – tariama kietai, žemai ).
Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
Vetušis − bažnyčios vyresnysis, seniūnas (Rt)
Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
Vėželė – velkė
Vežėns − veždamas(is)
Vežiečė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimą(Yl)
Vėžla
– žioplys, ištižėlis, apakęs
Vežmenė − važta, vežamas krovinys
Vėžuostis – žmogus retais ūsais, šapūsis (Grg, Dr) 

Viaukčiuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
Vīburtė − vyburiuoti
Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
Vibždotė − utelė (euf., Varn)
Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
Viečnos – amžinas
Viedros – kibiras
Vieputinė – vėjo pučiama vieta
Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
Viernos − patikimas
Viešės − viešėjimas, viešnagė
Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
Vigztė − svirti, linkti
Vijuoklis – 1) viliūgas, viliotojas  (Ggr), 2) gandonešis, apkalbinėtojas (Plt)
Vikelis
− kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
Viksčiuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
Vīktė – sektis
Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
Viliūgs – 1) gundytojas, viliotojas (Vkš), 2) sukčius, apgavikas (Trg)
Viliuoks –
1) ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama šeiva (Grk, Rs), 3)  virvelė arba drobės gabalas pradėtam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvė (Šv, Lkv)
Viliuoks – taurelėje ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
Vimzdinietė
− vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
Vinčā − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą (Plng)

Vinčerga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
Vinčiavuonė – santuoka, sutuoktuvės (Pol., S. Dauk.)
Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
Vindelė − stebulė (Grg)
Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
Vinklavuotė
− lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
Vinkrus – graudus, liūdnas
Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
Viorsta
– kelio atkarpa lygi 1,068 km
Vipė − ožka (Gr, Skdv)
Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
Virbinīčė – pašiūrė, stoginė žabams krauti, malkinė (Yl, Mžk)
Virulīs – vandens verpetas
Vištarnė – vištidė (Lk)
Vītėnė
− plaustas, didelis upių laivas
Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
Vizguotė – krypuoti, linguoti
Vīžena − vyža

Vocelė− pintinė, krežis (la. vācele, Mžk)
Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
Voluotė − minkyti, kočioti (Pln)
Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
Vorčioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
Vorietė − didėti pilvui (Lk)
Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
Vosioutė − vėtyti (Kl)
Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

Vumptelietė – sprogti(DūnŽ)
Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
Vuobolē – obuoliai
Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
Vuoktė
– valyti; doroti (javus)
Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
Vuomautė – rėkti, šaukti
Vuošekėnis – lepšis (grybas)
Vuotkuotis – botkotis
Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
Vuožnus – jautrus
Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

2017 m. lapkričio mėn.
P A T K P Š S
« Bal    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930  

Archyvas

Gaspaduorē:
Aurelijus:
mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
Arns:
zordsdavini[eta]gmail.com

Skaitliukas

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

FB like box


Mumis palaika

Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos