Vienas iÅ¡ aktualiausių žemaiÄ�ių tarmÄ—je kylanÄ�ių fonetinių nesusipratimų – balsių i ir u raÅ¡ymas. Paprastai laikoma, kad bendrinÄ—s kalbos i ir u žemaiÄ�iuose virsta į Ä— ir o. Žinoma, taip nÄ—ra visuomet. Vienur atkakliai Å¡ios balsÄ—s transformuojasi, kitur – prieÅ¡ingai. Tai netgi nepriklauso nuo regiono, kuriame vyrauja tam tikra patarmÄ—. Tai net nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. GalbÅ«t žmonÄ—s imasi perdÄ—m i ir u versti į Ä— ir o vardan taisyklÄ—s. Kaip turÄ—tų elgtis žemaitiÅ¡kai raÅ¡antis žmogus? YpaÄ�, jei jis pats nÄ—ra žemaitis? Tikriausiai jis turÄ—tų laikytis tendencijos i ir u versti į Ä— ir o. Tai skamba dirbtinai, taÄ�iau Å¡ių balsių vertimas – kiekvieno žmogaus bruožas. AÅ¡ galiu paraÅ¡yti straipsnį, kada aÅ¡ keiÄ�iu, kada ne. Kitas žmogus paraÅ¡ys savo – ir abu bÅ«sim teisÅ«s. Žinoma, yra bendri vardikliai, kada Å¡ios balsÄ—s transformuojasi. Apie tai gal kitame raÅ¡inyje. EsmÄ— ta, kad nesukime galvos dÄ—l i ir u raÅ¡ymo. Ons ir uns, nutÄ—ka ir notÄ—ka, jaunims ir jaunÄ—ms yra vienodai teisingi. Tai tik fonetika, ne morfologija. DÄ—l to strÄ—lių laužyti neverta.

Praėjusių metų vasarą pradėjęs veikti žemai�ių tarmei skirtas tinklaraštis Zemaitiskai.blogr.lt siekia nagrinėti dialekto kilmę ir raidą, skatina, kad gimtoji tarmė neišnyktų iš žemai�ių kasdienybės. Tinklaraš�io autoriai įsitikinę, kad kiekvienam interneto naudotojui lengvai prieinama leksikos ir debatų bazė leis geriau pažinti ir saugoti spar�iai nykstan�ią tarmę.

Tinklaraštį įkūręs mažeikiškis Aurelijus Butnorius sako, kad tokiam žingsniui jį paskatino žemai�ių tarmei skiriamo dėmesio stygius internete: „Ties išnykimo riba egzistuoja žemai�ių Vikipedija, yra kiti su tarme susiję puslapiai, ta�iau juose labai trūksta lankstumo, o kas svarbiausia – pla�ios žodyno bazės“. Vaikinas tikina, kad suvienyti žemai�ius gali ne prievarta skiepijamos normos, o konstruktyvi diskusija, prie kurios gali prisidėti kiekvienas svetainės lankytojas.

Prie tinklaraš�io kūrimo prisijungęs Vilniaus telšiškis Arns Udovī�ė antrina: „Zemaitiskai.blogr.lt unikalus tuo, kad jame gvildenamos lingvistinės problemos, �ia netrūksta idėjų ir siūlymų. Taip pat kuriama žodžių duomenų bazė, į kurią galima žvilgtelti primiršus žodį ar senus atrasti naujai. Žodyną reikia nuolatos pildyti, nes žodžių yra gausybė, o žmogus vienas, tad pagalba visada laukiama�.

Kitas tinklaraÅ¡Ä�io lingvistinis rakursas yra bendrinÄ—s žemaitiÅ¡kos raÅ¡ybos idÄ—ja. Nors žemaitiÅ¡ka raÅ¡yba standartizuota 1998-aisiais metais, taÄ�iau atsiradusi galimybÄ— sukuria ir problemų – Å¡iuolaikinÄ— raÅ¡yba taikytina individui, bet ne raÅ¡ymui grupÄ—je (nebent grupÄ— atstovauja vienai žemaitiÅ¡kai patarmei). Taip pat žemaitiÅ¡kai raÅ¡antys susiduria su pavyzdžių ar pamokymų konkreÄ�iu atveju. „ŠiÄ… spragÄ… norime užpildytiâ€�, – sako autoriai.

Anot tinklaraÅ¡Ä�io įkÅ«rÄ—jo, puslapis labiausiai gali traukti dÄ—l didžiausio leksikos pasirinkimo. „Šiuo metu nuolat atnaujinamÄ… žodynÄ… sudaro beveik trys tÅ«kstanÄ�iai žodžių. Jeigu tai atrodo daug, su tiek knygos tikrai neparaÅ¡ysi, – ironizuoja Aurelijus. – Nors ir skirÄ�iau žodyno plÄ—trai visÄ… gyvenimÄ…, vargu ar, dirbdamas vienas, spÄ—Ä�iau jį iÅ¡baigti“.

ŽemaitiÅ¡ko tinklaraÅ¡Ä�io autoriai kvieÄ�ia prisijungti žemaitiÅ¡kai tarmei neabejingus žmones, o susisiekti su jais galima svetainÄ—je nurodytais elektroninio paÅ¡to adresais. „Norime, kad tarmÄ—s reikÅ¡mÄ—s ir paplitimo nagrinÄ—jimas apimtų kuo daugiau visuomenÄ—s, nes ji skirta ne ribotam kalbanÄ�iųjų ratui, o visam etniniam regionui“, – bendrai taria Aurelijus ir Arns.

Povilas Girdenis – garsaus Mažeikių kilimo žemaiÄ�ių ir lietuvių kalbos tyrinÄ—tojo Alekso Girdenio sÅ«nus. Jis jau tris deÅ¡imtmeÄ�ius muzikuoja įvairiausiais lygiais, stiliais ir instrumentais. Å iuo metu jis yra vienas žymiausių Lietuvos dainuojamosios poezijos atlikÄ—jų – bardų. Vakar, pirmadienį, jis surengÄ— solinį koncertÄ… Vilniaus Pilies gatvÄ—s viename iÅ¡ klubo kiemelių, kuriame atliko ir keletÄ… žemaitiÅ¡kų dainelių. Retai tenka iÅ¡girsti žemaitiÅ¡kÄ… muzikÄ… sostinÄ—je, todÄ—l toks lyrinis vakaras iÅ¡ties jaudino.

Ä®domus klausimas tas, kokiÄ… žemaiÄ�ių tarmÄ™ P. Girdenis vartojo savo dainose. Žinant, kad jo tÄ—vas yra iÅ¡ Mažeikių, tai buvo įdomu palyginti, kokiÄ… įtakÄ… sÅ«nus priÄ—mÄ—. O supratau tiek, kad vartojama bendra raÅ¡ytinÄ— tarmÄ— su Mažeikių rajono savybÄ—mis. T.y., nevartojama telÅ¡iÅ¡kiams bÅ«dinga o, o vietoj jos sakoma – u. Pvz.: uns (anas) ir kt. atvejais. Dalyvis vartojamas pagal kompromisines raÅ¡ybos normas – galÅ«nÄ— Ä— (ne Ä—n ir ne Ä—i). Taip pat buvo vartojama man nepakenÄ�iama galÅ«nÄ—s a nukirtimo forma: buob (bobÄ…) ir kt. O blogiausia kÄ… iÅ¡girdau, tai visiÅ¡kai pamirÅ¡ta žemaitiÅ¡kos tariamosios nuosakos galÅ«nÄ— iuo (eiÄ�iuo, liekÄ�iuo), kuri P. Girdenio vartojama bendrine tvarka – iau (spausÄ�iau, mylÄ—Ä�iau).

Dialektologinėje literatūroje rašoma, kad žemai�iai iš kuršių paveldėjo tokias fonetines savybes kaip š keitimą į s, ž keitimą į z. Todėl šiais laikais, kai mums daro įtaką tiek praeitis, tiek dabartinės kalbos tendencijos, imame painioti, kur iš tiesų tarti š, o kur s (z, ž). Tuos dalykus jau painiojo ir mūsų tėvai ir seneliai, ir nežinia kurios kartos protėviai.

Paklausiau kartą savo bendrakursį aukštaitį, jis taria kumštis ar kumstis, škuduras ar skuduras. Atsakė, kad kumštis ir skuduras. Norėdamas suintriguoti, replikavau, ar neturėtų šie tarimai būti vienodi: kumstis ir skuduras arba kumštis ir škuduras? Atsakė, kad ne. Nesuprato gilesnio sąmojo. Jei manęs būtų paklausę kažkas to paties, bu�iau atsakęs, kad kumstis ir škuduras. Visiškai atvirkš�iai! Todėl man kuo keis�iausiai atrodo tas kuršių substratas. Ar jis labiau nuseko žemai�iuose, ar aukštai�iuose? Šiaurės žemai�iai, kaip tiesioginiai kuršių linijos tęsėjai, kuriems priklausau ir aš, sako škandalas (liter. skandalas), silkas (liter. šilkas). Taigi, ar apskritai įmanoma šioje painiavoje rasti dėsningumų?

Vienas dalykas, galima sakyti pasiteisino. Tie patys rytų aukštai�iai, su kuriais man tenka bendrauti, sako �viakas (vinis), �ielas (visas, ištisas), o mano tarmėje visuotinai būdinga sakyti cviakas ir cielas. Kitas pavyzdys būtų su aukštaitišku �iulpėti ir žemaitišku culpėti, taip pat �iulbėti-ciulbėti.

Saidris − viksva
Saiduoks – lankas Å¡audymui stÄ—lÄ—mis
Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
Saks – seklys (S. Dauk.)
Salamaks – neiÅ¡rÅ«gÄ™s, nepakilÄ™s, suzmekÄ™s pyragas ar duona (brus., Up, KrÅ¡)
Saldamaks – sacharinas (Kal)
Salka – mansarda
Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
Sankalba − sąmokslas
Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
Santapa – ištižėlis
Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
Santiža – ištižėlis, liurbis
SarbavuotÄ— – slaugyti, prižiÅ«rÄ—ti (Brs)
Sariuotė – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
Sarmata – gėda
S�spronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
SÄ�svÄ—nÄ«s – sÄ…siuvinis.
Saugė – daina
Saulabruolē – prieš šal�ius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
Saulabruolis − mėnulis
Saunuora – savanaudis, egoistas
Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
Savastis – nuosavybÄ— (Å kn, Rs) 

Seiliegeris – seilėtekis
SeimavuotÄ— – skaiÄ�iuoti (Ms)
Sėlks – šilkas
Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
Sereda – treÄ�iadienis
Sermiega – švarkas
Sėtinīs – griežtis

Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
Siednīnks − �iužinys
SierÄ�Ä—kÄ� – degtukai
SietarnÄ— – arpo dalis, į kuriÄ… įdedami sietai, sietinÄ— (Rt)
Sintietė − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
Sintulīs (sintis) – plau�ių liga, dusulys, astma
Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
Siurbelie – dėlė

Ska�iuoteis – rūpintis
SkadÄ� – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
SkalÄ«tÄ— – loti
Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
Skarbavs – valdiÅ¡kas (pol., VkÅ¡, Sd)
Skarîngs – pluoštingas
Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
Skaugė – pavydas, godumas
Skaugis − šykštuolis
Skaugus – šykštus, pavydus
Skelbautė – sklisti kalboms
Skepets – nešiojama skara
Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
Sketars – ilgesnÄ—s ražienos tarp pradalgių (VkÅ¡)
Skibgalis – maža atplaiÅ¡a (Brs)
Skīp� – įstrižai
Skīps – įstrižas
Skīra – skirtumas
Skivīts – skarmalas, skuduras
SladaũnÄ— – Pol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sÄ—menys (Kl)
SkladavuotÄ— – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
Sklads – Sl. sandėlys (Mžk)
Sklajus – kuriuo galima daug užskleisti
Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
Sklandas − mot. g. kar�ių tvora (Skd, Yl)
Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
Skleinī�ė – stiklinė
SklepavuotÄ— – mÅ«ryti skliautÄ… (Pkl)
Skleps – rÅ«sys
SklostÄ—s– sklÄ…stis
Skobas – rūgštus
Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
Skotertė – staltiesė
Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvÄ—ms skusti
SkrabÄ—nÄ— – dėžė
Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
Skrabtė – senti, džiūti
Skrėblis – bulvių skutyklė
Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
Skreibtė – siausti, gaubti
Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
Skrega – skūpas
Skripītis − smuikas
Skripkuorios – smuikininkas
Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
Skuoms – skonis
Skupicierios – gobšuolis
Skūra – oda
SkÅ«stÄ— – taupyti
Skvarma – forma
Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

SlankailiuotÄ— – slydinÄ—ti (Als)
SlaptuomÄ—s – slapÄ�ia
Slaunos – linksmas, garbingas
Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lÄ—kÅ¡tas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Å tk)
Slīduoks – kazlėkas
Sliedonė − pavakarys
SliegtarnÄ— – marka (Å ts)
Slīgtė –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
Slinkautė – tinginiauti
Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
Slinkos – tingus
SlostÄ“ – spÄ…stai
Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
Sluovėks – stiklainis
Slūžītė − tarnauti
Slūžma − alga (Als, Brs)

Smagos – fiziÅ¡kai sunkus, stiprus
Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
SmarkavuotÄ— – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
Smauktėis − lįsti, spraustis
Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
Smel�ios (smal�ios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
Smetuons – grietinÄ— (slav., net.)
SmuokavuotÄ— – kvepÄ—ti (Žeml, Žd)
Smuoks – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
Smuortė – liūsti, blaustis
Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
Smūrglīs – snarglys
Smūrglioutė – snargliuoti
Smūtnos – liūdnas

Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
Snopinietė – žioplinėti, vaikš�ioti lyg apsnūdusiam
Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
Snu�as – snaudalius
Snūda – snaudulys

Sobata – Å¡eÅ¡tadienis
Sobėnė – užpakalis
Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
SodiedlioutÄ— – sudÄ—lioti.
Sogruobtė − su�iupti
Sokierka – saldainis
SolasÄ«tÄ— – surinkti
Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
SomeigtÄ— – mokÄ—ti
Somiklietė − sukietėti
Sominis − šiaurės vakarų vėjas
Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
Sopka – kalioÅ¡as
Sosieds – kaimynas
SotrÄ«stÄ— – pradÄ—ti viduriuoti
SosÄ—vadintÄ— – sukviesti, surinkti
Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
SovÄ—sam – visai

Spaciera – iÅ¡eiga
Spags – lašas (Plt, Vkš)
Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
Spaviednė – išpažintis
Spaviednī�ė – klausykla
SpÄ—itlios – spieÄ�ius (ties. ir perk. reikÅ¡me)
Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
Sperus (Spiers?) – spartus
Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
Spėtros – neprimatantis, žlibas
Spakainos – ramus
Spėlgtė – vysti, nykti
Spieka – jėga
Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
Spīrē − kopė�ių skersiniai
SpongÄ— – akis (niekinamasis)
SpongtÄ— – svaigti (nuo alkoholio)
Spotkielis – puodelis
Spragis – segtukas
SprÄ—igtÄ— – spriegti
SprÄ—ndžina – spyruoklÄ—
Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
Sprostis – pakaba
Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
Spruogtė – dvėsti
Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
Sriebtovė – burna

Stadala – Brus., Pol. pastogÄ— arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklÄ—s (End, Lž, Plt)
Stagars – šaka be lapų (Ms, Slnt)
Staibis – blauzda
Staibuols – rankos staibis, dilbis (VkÅ¡, Trk)
Stalalis – girnalovis (Ms, End)
StalavuonÄ— – maitinimasis pas kÄ… (Pol., Krž, TrÅ¡)
StalavuotÄ— – valgyti, maitintis pas kÄ… nors; gyventi ir maitintis (Grg)
Staldalis – tvartelis (Grg, Jdr)
Staliuorios – stalius
Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
StanaunÄ“ – dažnai
Stangs − raištis
Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
Statgalis – stogo virÅ¡us, Å¡elmuo, kraigas (Skdv)
StavuotÄ— – 1) iÅ¡tverti (Yl, Jrd), 2) turÄ—ti jÄ—gų, pajÄ—gti (Plt, Å ts), 3) pakankamai turÄ—ti, užtekti (Skr)
Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
Stė�as − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
Stelgtėis − stengtis
Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
Sti�as − priešgyna, užsispyrėlis
Sti�ītė – užsispyrus gin�yti, ką tvirtinti
Stiegars – penis (juok., Skd, Å ts)
StÄ«gavuotÄ— – 1) ginÄ�ytis, prieÅ¡tarauti (GrÅ¡l, Å ts), 2) sekti, stebÄ—ti, žiÅ«rÄ—ti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
Stimbaris – nulaužtas medelis, stagaras
Stīrėnīnks – nekviestas sve�ias
Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) sta�ių lentelių tvora
Stongas – sÄ…rÄ—miai
Strainos – puošnus, gražus, dailus
Strankals – Å¡Å«do gabalas (Žd)
Strapakas – akė�ios
Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
Stribitielios – stribas
StrikavuotÄ— – daryti siÅ«lÄ™, peltakį, strikÄ… (Brs)
Striknėns − neklaužada, niekadėjas
Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
Strubis – žemas, neaukštas žmogus
Struoks – baimė, sujudimas
StruoÅ¡Ä—ntÄ—– komanduoti, skubinti
Struošītėis – skubėti
StÅ«gaunus – neramus (Lk)
Stumdalis – nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Å ts)
Stuoraunos – darbštus, rūpestingas
Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukš�io)

SubaisiuotÄ— – suterÅ¡ti, subjauroti (KlvrŽ)
SubakuotÄ— – suminti (Kal)
Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
SuÄ�eravuotÄ— – sugadinti (Vvr)
Su�iežtė − suvalgyti, sudoroti (Užv)
SuÄ�iokÅ¡tÄ— – sumenkti, suvargti (Krkl)
Su�irškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
Su�īžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
SudajÄ«tÄ— – suprasti (Nmk, Rs)
SudrÄ«ktÄ— – susipainioti, susivelti (Kl)
SudurdÄ«tÄ— – 1) sulaužyti, sužaloti (Å ts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
Sūdžia – teisėjas
SugiberavuotÄ— – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
Suitus – gausus
Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
Sukeklis − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
Sukliuoktė – sukristi, perkarti
SukrauliuotÄ— – sudÄ—lioti (Tv)
Sukrėstė – suliesėti
Sumajie�īntė − supainioti
Suodnos – sodas
Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
Suopka – sofa
Suostis – upÄ—s įlanka, vadaksnis (Als)
Suotėns − sotus
Supotės – sutinęs
Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
SuraiÅ¡iuojÄ—ms – sumazgymas, sunarpliojimas (KrÅ¡)
SuraitÄ«tÄ— – sugarbanoti (VkÅ¡)
SurarietÄ— – 1) sudundÄ—ti, sugrumÄ—ti (Dr), 2) subyrÄ—ti, sulūžti (Dr, Å ts)
SurÄ«zintÄ— – sukirÅ¡inti, supykdyti (Lk)
SusibagdeliuotÄ— – susirankioti, įsitaisyti (Å l)
SusidavadÄ«tÄ— – susipažinti (Klp)
SusirunglintÄ— – susipainioti, susivyti (Ggr)
Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau k�p vėn reikint)
Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
Susizgrėbtė – susiprasti
SusižaimuotÄ— – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
SuskabÄ«tÄ— – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplÄ—Å¡yti, susmulkinti (Rdn, KrÅ¡)
SuskaidÄ«tÄ— – 1) suskirstyti, pažymint ribÄ… (DÅ«nŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplÄ—Å¡yti (Vvr)
Suskailis – nususÄ—lis (keik., VkÅ¡)
SuskaitÄ«tÄ— – 1) galÄ—ti, sugebÄ—ti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaiÄ�iuojant nustatyti kiekį, sumÄ…, suskaiÄ�iuoti (KrÅ¡, Plt), 5) skaiÄ�iuojant įkirsti (Krt), 6) skaiÄ�iuojant pasiekti tam tikrÄ… skaiÄ�ių (Trk)
SuskaitlioutÄ— – 1) suskaiÄ�iuoti (VkÅ¡, Rdn), 2) iÅ¡sprÄ™sti (DÅ«nŽ)
SuskaluotÄ— – suskirsti (Å ts)
SuskanintÄ— – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
SuskardÄ«tÄ— – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aÅ¡triu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
SuskartÄ— – suplyÅ¡ti, sudriksti (Krt, Prk)
SuskastÄ— – karÅ¡tai ko imtis, kÄ… pradÄ—ti, į kÄ… įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
SuskÄ— – suskažolÄ— (Užv)
SuskeldietÄ— – suskilinÄ—ti, susproginÄ—ti, sutrÅ«kinÄ—ti, sueižėti (Žd, Skd)
SuskeltÄ— – sulydyti, sudurti (Als)
SuskÄ—rbtÄ— – surÅ«gti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
SuskerdietÄ— – sueižėti, suskeldÄ—ti, sudaužėti, supleiÅ¡Ä—ti (Krž)
SuskÄ«btÄ— – sugižti (Dr, Kal)
SuskietÄ— – skursti, vargti, susti (Skr)
Suskiets – 1) aptekÄ™s suskiu, niežais (Å ts), 2) apaugÄ™s suskiais, brantais (Å ts)
Suskila – atskala, atplaiÅ¡a (Trg)
SuskimbÄ�iuotÄ— – trumpai suskambÄ—ti (Vvr)
Suskinis – 1) nuÅ¡aÅ¡Ä™s, rauplÄ—tas (Skdv), 2) prastas, sunykÄ™s, nususÄ™s (Skdv)
SuskintÄ—is – gauti suskį (Trg)
SuskirliuotÄ— – surankioti (Als, KlvrŽ)
Suskis – 1) susna (VkÅ¡, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Å ts, Ggr), 4) kas aptekÄ™s suskiu, niežuotas (Å ts), 5) kas aptrauktas miltlige (KrÅ¡), 6) kas nususÄ™s, sunykÄ™s, susisukÄ™s (Rs, Skdv), 7) nusmukÄ™s, nusigyvenÄ™s, apsileidÄ™s žmogus (menk., Brs, VkÅ¡), 8 ) niekam tikÄ™s, prastas žmogus; nevykÄ—lis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybÄ—, nenaudÄ—lis (keik., Rs, Žd)
SusklandÄ«tÄ— – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
SusklÄ—stÄ— – apsileisti, sutingti (Krž)
SuskliaustÄ— – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
SuskoistÄ— – įskuisti, įnikti (Slnt)
SuskrabintÄ— – 1) subrazdÄ—ti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
Suskrabus – barÅ¡kantis, tarÅ¡kantis, skrabus (Prk)
SuskrambÄ«tÄ— – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
SuskrambtÄ— – suliesÄ—ti (Å ts)
Suskrebielis – kas neÅ¡varus, suskretÄ—lis (Skdv)
SuskrebtÄ— – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
SuskrembtÄ— – subarti (Up, Å ts)
Suskrenda – iÅ¡tižęs žmogus (menk., Plt)
Suskretielis – kas suskretÄ™s, neÅ¡varus (Užv)
SuskriblÄ«tÄ— – paraginti, subausti (Ggr)
SuskruobtÄ— – sudžiÅ«ti, sulysti (menk., Å ts, Als)
SuskÅ«stÄ— – sutaupyti (DÅ«nŽ)
SuskvarbÄ«tÄ— – kastuvu suvarpyti (KrÅ¡, Erž)
Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
SustasavuotÄ— – suderinti (Ms)
Sustugtė – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
Sušvi�ītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
SuvinkliavuotÄ— – supainioti (Sd)
Suziztė − įsinorėti, įsigeisti
Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

Svadīntė − sodinti
Svėlksnė − mėtyklė
Svetimluovė − paleistuvė
Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
Sviets – pasaulis
Svotba – vestuvės

PabagaroutÄ— – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
Pabaluots – vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga – pabaiga
PabÅ«ga – padidÄ—jÄ™s jautrumas, pabÅ«gimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
Pacierinis – išeiginis
Pa�emnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padabenstva – panaÅ¡umas (Pol., Brs, Als)
PadaÄ�kas – rÄ…stagalys, dedamas apaÄ�ioje po kraunamais sienojais, lentomis; Å¡iaip kas po apaÄ�ia padedama, pakiÅ¡ama; padalbis, padÄ—klas (Pln, Vdk)
PadaguonÄ— – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
Padaiga – ant paukÅ¡Ä�io kÅ«no iÅ¡dygÄ™s dyglelis, spaiglys, iÅ¡ kurio iÅ¡auga plunksna (Å v, Klm, Ms)
Padangals − apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
PadÄ—rbtÄ— – padaryti
PadinguotÄ— – pagalvoti, pasvarstyti (Å ts)
Padis − padėlys
PadÄ«vÄ«tÄ— – nustebti, palaikyti (kÄ…) keistu
PadīžtÄ— – 1) atÅ¡ipinti (Krt), 2) pasrÄ—bti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabÄ—gti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
PadostÄ— – padvisti, kiek paÅ¡vinkti, kiek pagesti (Å ts, Klp)
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
PadužietÄ— – pariebÄ—ti (Užv)
Padvals – sklepas, rÅ«sys, sandÄ—lys
Pagadītė – pagelbėti
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīm�s − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs – Å¡ermenys (Pol., Brus., Vvr)
PaguonÄ� – antpeÄ�iai (Sl.)
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
PaiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas, (dgs. paiÅ¡elÄ“)
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
PakaÄ�iultÄ— – įveikti (perk., Trk)
Pak�jos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūkl� − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
PakaruotÄ— – nubausti.
Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio Å¡aka (Skdv)
PakavuonÄ— – palaidojimas, laidotuvÄ—s (Pol., KrÅ¡, Skr)
PakavuotÄ— – paslÄ—pti
Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., VkÅ¡)
Pakerie – vieta palei kelmą ar po juo
Pakīg� – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Paklaks – sukritÄ™s, iÅ¡gulÄ™s (apie javus) (Nt)
Pakniūkš�iuotė – paverkšlenti
Pakonda − užkanda
PakosavuotÄ— – paskatinti
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
PakÅ«tavuotÄ— – atgailauti (Pol., Pln)
Palaistva – apsileidimas, netvarka (Lkv)
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Palanka – sulenktos skarelÄ—s ar skaros dvilinko kraÅ¡to atlenkimas (Grg)
Pàlapus – vikrus
P�lašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
PalÄ“ (kon) – pagal (kÄ…)
Paleistva – pasileidimas (Varn)
PalÄ—ktÄ— – likti, pasilikti
Palėts – paltas
Palevuots – emaliuotas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Paliaukis – pasmakris
PaliavuonÄ— – medžioklÄ— (Pol., Å auk, Akm)
PaliavuotÄ— – medžioti (Pol., Akm, Å auk)
Palī�ė – lentyna
PaliecavuotÄ— – pažadÄ—ti (Pol., Mžk)
Palka – 1) lazda (Kv, Up), 2) brÅ«kÅ¡nelis, raÅ¡omas žymint skaiÄ�ių (VÅ¡v)
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
PamegažiuotÄ— – koketuoti (Å kn)
PamÄ—navuotÄ— – paminÄ—ti
PamÄ—slÄ«tÄ— – pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
PamÄ«lietÄ— – įsimylÄ—ti, pamilti<
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
PampaliavuotÄ— – svambalu žymÄ—ti pjaunamÄ… rÄ…stÄ…, kad abu jo galai bÅ«tų vienodo storumo (VkÅ¡)
Pampuotaukšlis – kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
PanaberÄ—jÄ— – iÅ¡didumas, pÅ«timasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
Panabernus – iÅ¡didus, pasipÅ«tÄ™s (Lk, Mžk)
Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
Panara – virvutÄ—, su kuria prie botkoÄ�io pririÅ¡ama botago virvÄ—; botago kilpa (Klm, Rs)
Panautas – mergautinis (Yl, Kl)
Panedielis – pirmadienis
Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Å kn) 2) iÅ¡siplÅ«Å¡avÄ™s, netvirtas pantis (Å kn)
Pantas – prėslas, daržingalis
Papalis – 1) neaiÅ¡kios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
PapeizuokÄ“ – užausiai
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinī�ė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplaks – duonkepÄ—s krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
Paplampa – plampa
PaplioptÄ— – pradÄ—ti rujoti
Paprak� − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Parada – eilÄ—, bÅ«rys (Krtn)
ParaidÄ«tÄ— – pridÄ—ti į krosnį kuro (Kair)
ParailiuotÄ— – pasivilkti (menk., Dr)
Parakans – tvoros stulpelis
PararietÄ— – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
Parasuodninks – lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
ParbakuotÄ— – parbristi, parklampoti (Kal)
PardavuotÄ— – pardavinÄ—ti (Krtn, VkÅ¡)
PardÄ«rintÄ— – parsivilkti (Kv)
PargoldÄ«ms – vertimas (į kitÄ… kalbÄ…)
PargoldÄ«tÄ— – versti, iÅ¡versti (į kitÄ… kalbÄ…)
PariedÄ«ms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Par īžtÄ— – pradÄ—ti blankti, dilti (Ms, Als)
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
ParlapaÄ�iuotÄ— – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
PartarabanÄ«tÄ— – parneÅ¡ti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
PartaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant parvažiuoti (VkÅ¡, Kal)
ParpÄ—ns – ratų stipinas (?)
Paruoda – patarimas
Pas�bnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
PasÄ—kavuotÄ— – pasislÄ—pti
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Pasir īžentÄ— – iÅ¡puikti, pasipÅ«sti (Als)
PasižaimuotÄ— – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
Paska − medinis indas
PaskaržītÄ— – paskųsti
Paskujis − paskutinis
Paskustva – blogas, netikÄ™s žmogus (Sl., Als, Kv)
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaranka  – Pol. 1) virvÄ—, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutÄ—, su kuria botagas pririÅ¡amas prie botkoÄ�io (Užv)
Pastars – 1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iÅ¡ likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praÄ—jÄ™s, praslinkÄ™s (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
Pastaunīnks – ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
PastriegavuotÄ— – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
Pasvars – 1) pririÅ¡amas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklÄ…) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (GrÅ¡l, Žd), 3) po dalba pakiÅ¡ama atrama, kai verÄ�iamas koks sunkus daiktas (Prk)
Pašanklė – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
PaÅ¡Ä—navuonÄ— – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
PaÅ¡laks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraÅ¡tyje (Rt)
Pašlėjus – pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėt� − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
PatalkÄ«s (-Ä“) – vaiÅ¡Ä—s ir pasilinksminimas, Å¡okiai po talkos, pabaigtuvÄ—s (Ms, Jdr, Als)
PataralioutÄ— – garsiai, greitai paÅ¡nekÄ—ti, patarÅ¡kÄ—ti (Skd, Krkl)
Patermasos – padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
PatruopÄ«tÄ— – pataikyti
PatÅ¡vartis – rÄ…sto nuopjova
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
PavalkÄ� – arkliui ant kaklo maunama minkÅ¡ta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
Pavalks – kiaulÄ—s paliaukis (perk. Rt)
Pavars – toks prietaisas lankui ant statinÄ—s užkalti (Å ts)
PaveÄ�erka – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrie – dvÄ—selÄ—nos smarvÄ—
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
Pažastis – įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
PažiobÄ—ntÄ— – paÅ¡viesti
Pažī�iuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakar�iui
Pažinie − pažintis
PažnÄ«btÄ— – papjauti (Erž, Jrb)

Pe�iūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Peilioks – lydekaitÄ—
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
PeiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
Pėlnėjė – pilnatis
PÄ—ndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvÄ—)
PÄ—nzelis – teptukas
Perdars – pertvara, sienelÄ— (Skr, Kair)
PerenÄ— – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pÄ—rimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. muÅ¡imas, barimas (Mžk)
Pergalis – į rankovÄ—s galÄ… įaustas raudonų siÅ«lų ruoželis (Skdv)
Perglîta – plonesnė siūlo vieta, persmauga
PerglÄ«tuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuÅ¡Ä�iu tarpu (S. Dauk.)
Perlanka – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
Pérm� – anks�iau
Pėrmšuokis − pati pradžia
PernÄ«Ä�Ä— – penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
PersiraitÄ«tÄ— – praslampinÄ—ti, prasivalioti (Å¡nek., Ar, Å ts)
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pertars – tarpas (Å kn)
Pervars – 1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugnÄ…, akÄ—Ä�ių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvÄ—rinÄ—ms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinÄ—s tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinÄ— kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemÄ—s ir kito (Yl, TrÅ¡), 7) skersai audeklÄ… įaustas kitos spalvos siÅ«las ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožanÄ�iaus karoliukas (Å v)
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
PeÅ¡iklis – kablys mÄ—Å¡lui kabinti (Pgg)
Petelnė – keptuvė
Petliavuotė mėlt� − smulkūs miltai

Pi�pilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
PieliavuotÄ— – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
Piera – dailylentÄ—
Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
PiernÄ«ks – sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
PÄ«lÄ— – antis
PilÄ«Ä�Ä— – dildÄ—
Pilipuon� − tulpės
Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Å tk), 2) skerdenos priekinÄ— dalis (Brs)
Pimpis − nedidelis skauduliukas, spuogas
Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
Pinėk� – neriniai
PiningÄ� – pinigai
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
PintovÄ—s – senoviÅ¡kas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, KrÅ¡)
Pīrkšnis – karšti pelenai su žarijomis
Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynÄ— (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
Pištelis − bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
PitliavuotÄ— – pikliuoti (Erž) 

Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
Planka – stora lenta (VkÅ¡)
PlatavuotÄ— – plaÄ�iai, iÅ¡laidžiai gyventi (Skr, KrÅ¡)
Plaujuotė – plaukyti
PlavuotÄ— – dažnai plauti, mazgoti (Å ts, VkÅ¡)
PlavuotÄ—is – bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, VkÅ¡)
PleiÅ¡atuots – supleiÅ¡Ä—jÄ™s, rauplÄ—tas (Ggr)
Plėkpėivė − menkai želianti pieva
PlÄ—mptÄ— – gerti
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
PliauzÄ— – rankinÄ—

Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokš�ias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Pliezdra – plÄ—vÄ— (Rs)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints – plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengÄ™s, atsilapojÄ™s, apsmukÄ™s (Rs, Jrb)
Plitnītė – kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
PluoskÄ— – aukÅ¡lÄ—
Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
Pluskintė – purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar kar�iai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

Poksis – rankinis pjÅ«klas
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
PonÄ�iaka – vilnonÄ— koinÄ—
Pon�ka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių, iš karto
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Pormuons – vežikas
Porptė – brinkti
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
PoÅ¡koutÄ— – linguoti (?)
PoÅ¡ks – spuogas
PotkÄ— – 1) skobtinÄ— klumpÄ— (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
Potra – koÅ¡Ä—, sriuba
PozÄ«va – stovÄ—sena

PrabakuotÄ— – klampojant praeiti (Kal)
Pradars – 1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
Pradėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
Pragijīs − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragoms – tarpas
Pragriežtė − pralošti
Prakiordī(n)tė – pradurti
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Pr�ktis – uždarbis
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
PrantavuotÄ— – klausinÄ—ti, kvosti (Skd, Kal)
Prapuolenė – prapultis
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
PratintaliuotÄ— – kaboti (kažkiek laiko)
PratrÄ«stÄ— – pradÄ—ti viduriuoti
Pratruotītė − prarasti
Praurbintė – pradurti su yla
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raiÅ¡tis pÅ«liams iÅ¡varvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Å ts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalÄ—tų kandžiotis (Krž)

Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (KrÅ¡, Lk)
Praveros – pravartus

Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
PražambietÄ— – diegÄ… leisti, dygti (Kl, Lk)
Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
PrÄ—klos – nemalonus, bjaurus
Pri – 1) prie, 2) pas
PribakiuotÄ— – prikimÅ¡ti, primurdyti (Klp)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
PridÄ«bavuotÄ— – 1) primuÅ¡ti, prilupti (VkÅ¡), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
PridÄ«rintÄ— – prislinkti (S. Dauk.)
Priduotks – priedas (Brs)
PridžiubÄ«tÄ— – primuÅ¡ti (Kair)
Prienars – nauja kojinÄ—s pÄ—da, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
Prietelis – asmuo; biÄ�iulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
PrigatavuonÄ— – parengimas, paruoÅ¡imas (Pol., Als)
Prigautė − pasiekti
Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
Prikruoptė − apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Primenie – prieangis
Pripadietuos – padÄ—jÄ—jas, tarnas (S. Dauk.)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīpuolis – netikėtas įvykis
PriraitÄ«tÄ— – priraÅ¡yti, prikeverzoti (Å l)
PrirarintÄ— – prikrauti (Å ts)
PrisirakaliuotÄ— – prilįsti rakÅ¡Ä�ių (Ggr)
PristasavuotÄ— – priderinti, pritaikyti (Ms)
Prīšninkė − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšin�ių) (Lž, Mžk, Als)
PritaigavuotÄ— – įtikti (Trk)
PritarabanÄ«tÄ— – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisiÅ¡aukti, prisikelti (Mžk)
PritaralioutÄ— – priterÅ¡ti, pribjauroti (Krtv)
PritÄ—ktÄ— – 1) tikti, bÅ«ti ger/am, -ai, 2) derÄ—ti
Privėlėjė − priekaištas
PrižebravuotÄ— – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
Prūds – 1) kūdra, 2) tvekinys
PrÅ«gavuotÄ— – rakinti (Užv)
Prūnītė – sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
PruocÄ— – darbas, triÅ«sas (l. praca)
PruocÄ—vuotÄ— – sunkiai dirbti, triÅ«sti (Pol., Varn, Vvr)
Pruo�ka − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
Pruogīmė − proguma
Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Å lv)
PruomuÅ¡a – retesnÄ—, audžiant pakankamai nesumuÅ¡ta audeklo vieta, perauda, prorÄ—ta (Kl, Grg)
PruomuÅ¡is – pertrÅ«kis, perstojis (Ms)
PruomuÅ¡uots – su prielipais, prielipuotas (Å ts)
Pruopern� – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
PruosÄ«tÄ— – lyginti
Pruosus – lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

Pudamėnts – pamatas
PÅ«gariuotÄ— – purenti (Ggr)
PÅ«gavuotÄ— – įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
Puišis – berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
PunÄ�iakas – kojinÄ—s
Pūnds − ryšulys, pakas
PuodÄ— – krikÅ¡tavaikis (Plt, VkÅ¡, Dr)
PuodÄ—Å¡ka – pagalvÄ—
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, paken�iamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puopintė – lepinti, paikinti, puoselÄ—ti (Å¡nek., Ms, Skr)
Puorėnīnk� − pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternī�ė − žydų rožan�ius
PuotinÄ«Ä�Ä— – smuklÄ— (S. Dauk.)
PÅ«peklis – kas vis pÅ«pia, bambeklis (Varn)
Pūptė − dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūr� − 1) žieminiai kvie�iai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
Purtulīs – drebulys
Pustaunī�ia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuš�ia, be tvarkos, nykimas
PuÅ¡avuotÄ— – dailinti (TrÅ¡)
PÅ«Å¡karnÄ— – patrankų dirbtuvÄ— (Pol., S. Dauk.)
PuÅ¡kars – spuogas (KrÅ¡)
Putelis − putinas
Pūtis − pelėda

Labadīngs – geras, geraširdis
Labs − geras, taurus
Labība – turtas, gėrybė (Lat., S. Dauk., Brs)
Ladspira – kielÄ—
Laidaris – užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis, prietvartis (Als, Mžk)
Laidars – 1) užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis (Ms, Tl), 2) užtverta vieta ganykloje gyvuliams suginti (S. Dauk.)
Laidis – laidotojas, duobkasys (Grg, Slnt)
Laiduoks – 1) didelė lydeka (Prk, Als), 2) palaidūnas, nenaudėlis, išdykėlis (Pol., Krš, Vvr)
Laigītė – linksmai šokinėti, bėgioti (Užv, Žg�)
Laigo(l) − tegul, lai (Sd, Krtn)
Lakats – 1) mazgotė (Žd, Lc), 2) skuduras, skarmalas (Slnt, Žr)
Lakmalis – negraži kepurÄ— (Ggr)
Lakūdra – valkata, tinginys (Pol., Kair, Erž)
Lamaks – 1) gabalas (KlvrŽ, Brs), 2) netikÄ™s, apsileidÄ™s žmogus (Å kn)
Lamažas – prastas ragaiÅ¡is (Pkl)
LamažītÄ— – laužyti, lamdyti (Å ts)
Langalis – 1) menkas, prastas, mažas langas (S. Dauk., Yl), 2) skylÄ— supiltų daržovių kauburyje garui iÅ¡eiti (Ms)
LankavuotÄ— – dÄ—koti (Jrb)
LapaÄ�iuotÄ— – eiti kojomis tapsint (Kal)
Lapagaidis – menkas vyras, nevykÄ—lis (Dr)
LapaiÅ¡is – nevykÄ™s pyragas (Skdv)
LapanuotÄ— – sunkiai eiti (Vdk)
Lapataila – kas iÅ¡tižęs, nerangus, drimba (Nt, Klm)
Lapatka – letena (Vdk)
LapatožoutÄ— – vaikÅ¡tinÄ—ti (Ggr)
Lapats – sudriskęs, prastas drabužis; skarmalas
Lapausis – 1) kas su nulÄ—pusiomis, nulinkusiomis ausimis (KrÅ¡, Vdk), 2) perk. žioplys, vÄ—pla (Jrb)
LapažiuotÄ— – po purvus braidžioti, letežioti (Brs)
Lapīnė − su bulvėmis ir lapais virta sriuba
Lapsardaks – prastas suplyÅ¡Ä™s drabužis (Å¡varkas ar apsiaustas) (Pol., Skdv, Vdk)
Larlazas – žvangutis, džiungutis (Å ts)
LarlazÄ«tÄ— – virti (Å¡nek., KlvrŽ)
LasavuotÄ— – kelti triukÅ¡mÄ…, rÄ—kauti, triukÅ¡mauti (Pol., Kv, Prk)
LasÄ«tÄ— – rinkti
Latapešas – nevykęs vaikinas
LaukinÄ«Ä�Ä— – šaltas kambarys (Jrb, Slnt)
Launīstė − seniūnija
Laupītė − laužyti kepalo pakraš�ius
Laužalis – netvarkingas, apsileidÄ™s žmogus (Brs)
Lebeda – ištižėlis
Lebiuodkė − skridininis keltuvas
Lėbėliorškis – kepenų paštetas
Lederga – 1) iÅ¡tižėlis, tinginys, apsileidÄ—lis, nevala (Å l, KrÅ¡), 2) laisvo elgesio moteris, iÅ¡tvirkÄ—lÄ— (Å ts, Varn)
Ledus (Leds?) – 1) ledas, 2) šiaurė (Klp, Prk)
Ledžingas – paÄ�iūžos
LÄ—go, lÄ—g – kaip, lyg
Lei – lai, gi (Pp, Akm, Vgr)
Leika – piltuvas
Lėikoutė – gruodus, kruopas valyti, vėtyti, niekoti; nustatyti pusiausvyrą
Leikuoplastos – pleistras
Leišiūks – ne ta tarme kalbantis, iškreipiantis žodžius
Leišiuotė – kalbėti ne ta tarme, kraipyti kalbą, kalbėti bendrine kalba
Lejeklis – laistytuvas (Ms)
Lekets – vamzdelis sulai tekinti, latakas, prastai prisiūtas lopas
LekÅ¡alis – lakÅ¡tiniai, makaronai (Tv)
Lėktuorios − žvakidė
LementavuotÄ— – Pol. 1) dejuoti, raudoti (Slnt, Kv), 2) primygtinai kÄ… sakyti, įgrumenti (Pln), 3) graužtis, kankintis (Rnv), 4) minÄ—ti; apkalbÄ—ti; niekinti (Skr, Brs)
LenciÅ«gs – grandinÄ— (Pol., Brus., Vdk, Vvr)
Lenkė – lomelė, dauba, įdubimas
Lenktov� − prietaisas siūlams į gijas lenkti
Lerma – triukÅ¡mas
Lešioutė − gerti, skiesti tirpalą
Lėtūns – 1) mažakalbis, 2) kvaiša
Lezgis − koks atkaręs ar nukaręs audeklo ar šikšnos gabaliukas
Ležanka – prie krosnies sienelÄ—s primÅ«rytas mÅ«ris (Pol., Rs)
Liauns – plonas
LiÄ�Ä«na – kaukÄ—
Lī�nos – atliekamas
Liecība – 1) pažymėjimas, liudijimas, 2) privilegija (S. Dauk.)
Liekarsta – vaistai (slav.)
Lielė – liežuvis, gerklė (menk.)
Lieleša – dieglys šone nuo greito ėjimo, bėgimo
Lieta − 1) nauda, pelnas, 2) tikslas, 3) daiktas, dalykas, reikalas, 4) įrankis, 5) būdas, ypatybė
Lietinīs – kas nulietas, lietinis
Lietuotė – vertinti; turėti vertę, reikšti, galioti
Līgautė – lygti
LÄ«gmÄ—ns – indas pilnas skysÄ�io
Līkis – skai�ius
Liktarna – žibintas
LimavuonÄ— – drabužio pakraÅ¡Ä�ių apsiuvimas, apvadas (Pol., Å ll, Krkl)
LimavuotÄ— – siÅ«ti prie drabužio pakraÅ¡Ä�io apvadÄ… ar lenkti pakraÅ¡tį kita medžiaga, kad neirtų (Pol. Brs, Å ll)
Lingarts – 1) virvÄ— ar diržas, kurio vienas galas riÅ¡amas arkliui ant kaklo, kitas – už vežimo grąžulo, kaklininkas (Slnt, S. Dauk.), 2) balno diržas, paprÅ«gas (Kv, Pln)
LingÄ«nÄ— – supynÄ—
Liousos – laisvas, nepriklausomas
Listėns – sklidinas
Lītuots – lietingas
LiÅ«dÄ— – gulsÄ�iukas
Liuovars – apsileidÄ—lis (Klm)
Liurbis – iÅ¡tižėlis, apsileidÄ—lis, nevikrus, nieko neiÅ¡manantis žmogus (Slnt, Skr)
Liurkštė – niekus kalbėti, taukšti, plepėti
Liurlaks – naminÄ— degtinÄ— (menk., Å ts, Skd)
Liurškīnė − plepė
Ližė – mentÄ— plaÄ�iu galu duonai Å¡auti į krosnį (Skd, Vdk)
LoinÄ«s – durnius, nesugebantis atsikirsti, pastumdÄ—lis
Lokīs – meška
Lokom�ius − savanaudis, savimyla
Londounis − votis po nagu
Lon�ītėis − jungtis
Lonkautīnė − lytis (Dauk.)
Lonktis – prietaisas siūlams į gijas lenkti
LozgÄ— – nutįsusi beržo Å¡aka (Å ts)
Lubena – lupena
Lūguotė − prašyti
LÅ«gs – 1) klanas, bala (Erž), 2) duobÄ— upÄ—s dugne, duburys (Vdk)
Lupenstva – lupikavimas (Skr, Up)
Luopeta – kastuvas
Luopešis − lopšys
Lutis – kas lutas, trumpakojis (apie paukš�ius ir gyvulius)
Lutuiža – ištižėlis, lutis
Luzgana – 1) kiautas, lukÅ¡tas (Erž), 2) nuskarÄ—lis, nusigyvenÄ—lis (perk., Krt)
LuzgietÄ— – 1) judÄ—ti, maskatuoti, krutÄ—ti, tabaluoti (Kl), 2) liulÄ—ti (GrÅ¡l)
LuzgintÄ— – 1) kÄ… nukarusį judinti, purtyti, vizginti (Tl), 2) raginti, gyvinti (Grg), 3) valkiotis (Vvr)
Luzgis – 1) kas nulinkusiomis, nuluzgusiomis ausimis, aplÄ—pausis (Ms, Å ts), 2) kas apsileidÄ™s, nuskarÄ™s, žioplys, puskvailis (Å v, Kin)
LuzgortÄ— – 1) judinti, plevÄ—suoti (Trk), 2) sunkiai neÅ¡ti (Å ts)

KabairuotÄ—is – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks – meÅ¡kerÄ—s kabliukas (Varn)
KabariuotÄ— – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Å ts)
KabaÅ¡intÄ— – raginti, žadinti (Skr)
KabavuotÄ— – liesti, imti (Bržr, Plt)
KabažiuotÄ—is – baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
KaÄ�ans – kopÅ«sto galvos Å¡erdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Ka�erga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Ka�ioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Ka�iuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
KadaroutÄ— –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevÄ—suoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikÄ™s daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, iÅ¡gÄ…stis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
KaimÄ— – jÄ—ga (Pln, Å v)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norÄ—ti (Brs)
Kaisra – karÅ¡tas oras (Tv)
KaiÅ¡a – oblius (Rt, Tv)
KaiÅ¡eklis – bulvÄ—ms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
KaiÅ¡ena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievÄ—ms kaiÅ¡ti, lankena, ,,striÅ«gas“ (Pln), 3) peilis bulvÄ—ms skusti, skuteklis (Å ts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaiÅ¡ta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aÅ¡triu daiktu, kaiÅ¡inys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Å ts), 7) sumaukti siÅ«lai audime (Å ts), 8 ) kas kaiÅ¡iojasi, kiÅ¡asi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
KaiteliuotÄ— – kaitalioti (Tl, VkÅ¡)
KaitietÄ— – 1) rÅ«pÄ—ti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trÅ«kti; kliÅ«ti, kliudyti, kenkti; negera bÅ«ti (S. Dauk.)
Kakalinis – bulvių plokÅ¡tainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
KalaiÅ¡Ä—s – kelnÄ—s (Vdk)
KalamaÅ¡Ä� – numinti batai
Kalampa – aukÅ¡tas žmogus (Ggr)
Kalamps – didelis, pertįsÄ™s žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams – ajeras (Vok., Å lu)
Kalapak� − klumpės, kalamšiai (Vkš)
KalbuoÄ�ius – 1) burtininkas, užkalbÄ—tojas (Bdr), 2) sudilÄ™s peilis (Tl), 3) suktas, Å¡ykÅ¡tus žmogus (Tl)
KalÄ—ks – į žemÄ™ įkaltas kuoliukas kam pažymÄ—ti (Slnt, Kal)
KaliavuotÄ— – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
KalÄ«bkaklis – ilgu kaklu (Å ts)
Kalībs – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
KalinÄ«Ä�Ä— – kalÄ—jimas (S. Dauk.)
KalioutÄ— – remti (Varn)
KalÄ«zavuotÄ— – pajuokti, paÅ¡iepti (Skr)
Kalps – tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – plaktukas dalgiui plakti (Kv)
KaltietÄ— – kietÄ—ti, džiÅ«ti (Å ts)
Kaltūns − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
KalÅ«bÄ«tÄ— – muÅ¡ti (KrÅ¡)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Å ts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – sustingÄ—lis (Yl)
Kalvarats – verpimo ratelis (Plt, Pln)
KamaÅ¡Ä«tÄ— – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoÅ¡tis, tvarkytis, gamaÅ¡ytis (Brs, Slnt)
KaminÄ«Ä�Ä— – iÅ¡sikiÅ¡usi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – rogių skersinis, balžienas; kalpa, kÅ«lÄ—nas (Rs, Kv)
Kampars – kamparmedžio skaidrÅ«s, kvapÅ«s sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkÄ— (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelÄ— žiurkÄ— (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanÄ—, bidonas (Vok., Mžk)
KandabÄ«tÄ— – muÅ¡ti (Ms)
Kandlus – nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
KanerÅ¡Ä«tÄ— – draskyti (Kair)
KangoutÄ—is – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – pradÄ—jimas, sykis (VkÅ¡, Kal)
KankaliavuotÄ— – kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars – aukÅ¡tas, negražaus sudÄ—jimo žmogus (Yl)
Kankuols – kukulis, virtinys (S. Dauk., Å kn)
Kantė�ka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skai�ius (Erž)
Kap� – kapinės (M. Valan�., S. Dauk.)
KapalÄ«Å¡ios – skrybÄ—lÄ— (VkÅ¡, Als)
KapaliuotÄ—is – kapstytis (Slnt)
Kapars – panaÅ¡us į kirvį įrankis medžių Å¡aknims kirsti, kapoti (Grk)
KapaÅ¡ts – sumenkÄ™s, liesas žmogus (Grg)
KapÄ�ans – minkÅ¡tasuolis (Pol., Mžk)
KapÄ�ios – bulvių kaupas apkauptas žemÄ—mis
Kapel�ioks – griežikas
KapentÄ— – kalti, plakti, tinti (Mžk)
KapietÄ—is – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
KapinietÄ— – kirtinÄ—ti, kapoti (Ms, Å ts)
KapintÄ— – aÅ¡trinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plÅ«gÄ… (Lž, Žd)
KapÄ«tÄ—is – gvieÅ¡tis, godÄ—tis (VkÅ¡)
Kaplis – kauptukas
KapnuotÄ— – po truputį lesinÄ—ti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
KapÅ¡uotÄ— – gulÄ—ti; kÄ—psoti (Skr, Gr)
KapuoÄ�ius – žmogus, kuris užkasa duobÄ™, laidojant numirÄ—lį (Pol., Brus., Å kn)
KapuoklÄ— – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – peilis mÄ—sai kapoti (Brs)
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − sta�ias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
KargliuotÄ— – kabinÄ—ti, karti (Ms)
KariavuotÄ— – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
KarkliuotÄ— – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis kÄ… megzti, pinti, siÅ«ti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinÄ—tis (Sd)
Karklis – laukinis (miÅ¡kinis) balandis (Dr)
Karkluba – mÄ—Å¡lams vežti vežėÄ�ių Å¡oninÄ— lenta, Å¡alibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mÄ—Å¡lui ar graužui vežti ratai, vežėÄ�ios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugÄ— (VÅ¡v)
KarkÅ«ns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
KarliuotÄ— – karstyti, kabinÄ—ti, kaiÅ¡ioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
KarÅ«navuotÄ— – kankinti, Å¡irdį užgauti (Pol., Å ts)
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – nežvyruotas kelias su iÅ¡ abiejų pusių iÅ¡kastais grioviais, pylimÄ—lis (Dr)
KastÄ— – dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
KaÅ¡aliuotÄ— – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kaÄ�iukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno virÅ¡Å«nÄ— (S. Dauk.), 2) kakta, pakauÅ¡is (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
KaulinÄ«Ä�Ä— – labai Å¡alta troba, Å¡altas kambarys (perk., Vvr, Kl)
KaulÄ«tÄ— – reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, riÅ¡amas prie metryÅ¡ių tinklo viduriui pažymÄ—ti (Prk)
Kavalda – kÅ«jis
KavuonÄ— – slÄ—ptuvÄ— (Pol., Skr)
KavuonÄ—s – slÄ—pynÄ—s
KavuotÄ— – 1) slÄ—pti (GrÅ¡l), 2) ugdyti, globoti, prižiÅ«rÄ—ti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
KavuotÄ—is – slÄ—ptis
Kazėl� − gegnės
KažītÄ—is – lepintis; puoÅ¡tis (Grg)

Kebeklis – 1) kablys virvÄ—ms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis – keblumas, nepatogumas (VkÅ¡)
Kedeklis – lazdelÄ— vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės − kojūkai
KÄ—ik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
KeipietÄ— – silpnai jaustis, merdÄ—ti
Kėisalis – kelmas
KeisliuotÄ— – kaitalioti (Varn)
KÄ—itÄ� – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikš�ioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis – baidyklÄ— (KlvrŽ)
Kenis − sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Å ts)
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
KeravuotÄ—– saugoti, prižiÅ«rÄ—ti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
KerežītÄ—is – bartis, rietis, vaidytis, peÅ¡tis (Klp, Prk)
KerÄ«nalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas – peÅ¡tukas (Erž)
KernazÄ«tÄ— – smarkiai valgyti, ryti (Å v)
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (KrÅ¡)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
KeselÄ—/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
KeseliuotÄ— – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
KestÄ—s – dvi (gali bÅ«ti sujungtos) kartelÄ—s Å¡ienui, Å¡iaudams ir kt. neÅ¡ti; jomis neÅ¡amas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

Kiaugžd� − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuš�iu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuš�iaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaur� − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukš�io kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutÄ— bulvÄ—ms kasti (Als, Tl), 3) meÅ¡kerÄ—s kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutÄ— su geležiniais kabliukais pasispirti, Ä�iuožiant su viena paÄ�iūža (Slnt)
Kibiklis – įtaisas panÄ�iams vyti (VkÅ¡)
KibÄ«klis – prikalta kartelÄ— laikytis, einant per lieptÄ…, turÄ—klas (Slnt)
Kibitka – Rus. 1) rogÄ—s, Å¡lajos (VkÅ¡), 2) ant rogių ar vežimo uždedama iÅ¡gaubtu dugnu, iÅ¡verÄ�iama dėžė (VkÅ¡, Trk)
Kielis – apatinÄ— laivo dalis (Plng)
KieliuotÄ— – kilnoti (VkÅ¡)
KikilarnÄ— – mažas, nuoÅ¡alus kambariukas (žemaiÄ�ių trobose) (Rdn, KrÅ¡)
KÄ«la – pilvo iÅ¡varža
KilavuotÄ— – triukÅ¡mauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas – Sl. deÅ¡ra (VkÅ¡, Skd)
Kinis – migis, lizdas
Kinkīm� − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipÄ—, kipis (Tl, GrÅ¡l)
Kipis − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīn�ė – velnienė, bjaurybė
KÄ«Å¡amaks – ratų užkyÅ¡tis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepÅ¡ys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
KiuoÅ¡is – paliegÄ—lis (Kal)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
KÄ«valka – kÅ«no narys, kÅ«no dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivir�ytis, 2) išdykauti, siaustti

Klaks – 1) pluoÅ¡tas, gabana (vilnų, linų…), plekas (VkÅ¡, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga Å¡autuvui užkimÅ¡ti (Rs, Å kn)
KlampasÄ«tÄ— – klampoti, trempti (Å kn)
KlamuoÄ�Ä«tÄ— – versti iÅ¡ kitos kalbos, aiÅ¡kinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
KlapÄ�iavuotÄ— – tarnauti miÅ¡ioms (Mžk)
Klap�ius – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
KlastavuotÄ— – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
KleckÄ� – cepelinai
KledaroutÄ— – 1) klibÄ—ti, klegždÄ—ti; tabaluoti (Å kn, Up), 2) sunkiai eiti (Å ll)
Kledars – iÅ¡klerÄ™s, iÅ¡klibÄ™s daiktas (Brs)
KlederkintÄ— – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas iÅ¡klypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raiÅ¡akojis (Varn)
KledÄ—kÄ— – tokios rÅ«Å¡ies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
KleidÅ«ns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klep�ē – spąstai
KlepÄ�ius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaiÅ¡is (Varn)
Kliamberis – senovinÄ— dÅ«rų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
KliebÄ—vuotÄ— – imti į glÄ—bį (Slnt)
Kliebis – glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) vieÅ¡butis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
KliÅ«gautÄ— – Å¡Å«kauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalÄ™s (Kv), 2) skystas (Å v)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidÄ—lis, susivÄ—lÄ—lis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – iÅ¡tižėlis
Klucgalis – rÄ…stagalys (Skd)
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
KlumuoÄ�ius – vertÄ—jas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
KluoniuotÄ—is – nusižeminus lankstytis
Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelÄ—, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinÄ— ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas − apykurtis, kur�ias

Knabeklis – vÄ…Å¡elis (Tl)
KnaibasÄ«tÄ— – pamažu kirsti, knapoti (Å l, Å kn)
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Å ts)
Knarkazas – 1) kas kalba pro nosį (VkÅ¡), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis – 1) kablys, vÄ…Å¡as (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
KneibasÄ«ti – prastai dirbti (Å kn)
Kneibastis – painus, knebus darbas (Skr)
Knėp�iuotė – graibyti, gnyb�ioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
KniaustÄ— – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkÅ¡to daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegÄ™s lempos dagÄ�io galas, kuris paprastai pirÅ¡tais nugnybiamas (Å ts)
Kninga – knyga
Knipelis – lazda, vÄ—zdas, pagalys; maiÅ¡iklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris − pajuokos žodis
KniuoÅ¡a – liurbis, apkvaiÅ¡Ä—lis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti min�iai į galvą
Knuoba – iÅ¡tižėlis, nevykÄ—lis, nevÄ—kÅ¡a (Å v, Kl)

Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukÅ¡lÄ— (Jrb)
Koisis – uodas
KoknÄ— – krosnis
Koleika – Pol. eilÄ— (Mžk, VkÅ¡)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
KoncesÄ—jÄ— – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
KonteplÄ—s – Å¡liurÄ—s
KonvalÄ—jÄ— – pakalnutÄ—
KopÄ—lÄ— – Lauke sustatyti džiÅ«vimui javų pÄ—dai
Kopstis – krÅ«va
K�rėns – kalakutas
K�rkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bi�ių spie�ius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
KoskelÄ— – skarelÄ—
KotavuotÄ— – kankinti, plakti, muÅ¡ti (Pol., VkÅ¡)
Kôupka − taurė

Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
KramentÄ— – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpÄ™s lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Krau�ios – siuvėjas
KrauliuojÄ—ms – dÄ—liojimas, kraustinÄ—jimas (VkÅ¡)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikÄ™s, iÅ¡tižęs žmogus (Vvr)
KravuotÄ— – kraulioti, krovinÄ—ti (Å ts, Pln)
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Å ts)
KreizavuotÄ— – niekinti, iÅ¡juokti (Pol., Å v)
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepÅ¡is
Kriau�ios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; iÅ¡dÄ—vÄ—tas, iÅ¡kedÄ—jÄ™s drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kÄ—dÄ—
Kringelis – riestainis
KriokÄ“ – ramentai
KrioÅ¡tÄ— – grÅ«sti, daužyti, smulkinti
KriÅ«gs – į sienÄ… kalamas kablys, kriÅ«kas (Å kn)
KriÅ«ktÄ— – sunkiai dirbti
KriÅ«ns – prietaisas rÄ…stams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
KriuoktÄ— – verkti
KrÄ«tÄ— – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
KrÄ«valaks – 1) iÅ¡irÄ™s, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raiÅ¡as žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypÄ™s žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypÄ—lis, kreivÄ—zas (Grk, Vvr)
Krivizaila – Å¡lubis, kriviza (KlvrŽ)
KrivizingelioutÄ— – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas raÅ¡o (Skr)
KrivizintÄ— – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
KrivizoutÄ— – krypuoti (Vvr)
KrivulioutÄ— – svyruojant, svirduliuojant eiti (VkÅ¡)
KrīžavuonÄ— – kryžiaus skersinÄ— dalis (Grk)
Kro�autė – vagiliauti, vaginėti
Kro�os − vagilius, suk�ius
Krotkos – grotelės bažny�ioje atskirian�ios altorių
KrÅ«davuotÄ— – kasinÄ—ti (Pol., Skdv, Å ts)
KrÅ«gs – 1) kampiÅ¡kai palenkta geležis, kalama į staktÄ… durims pakabinti (Å kn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklÄ— (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnÄ—, kreklas (Vdk)
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvÄ—s savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
KruosÄ«tÄ— – paruoÅ¡ti alkoholinį gÄ—rimÄ… pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
KrÅ«Å¡eklis – piesta, grÅ«stuvis (Als)
Krūzos – puodelis

Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
KÅ«ds – liesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvokÄ…, ruoÅ¡tis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krÄ—ktis (Ll)
KuiliuotÄ—is – rangytis, garankÅ¡tÄ—tis (Skdv)
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pe�ius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuoÄ�ių miÅ¡kelis, Å¡ilelis, giraitÄ— (Kal, Plt), 2) tankÅ«s krÅ«mokÅ¡niai, brÅ«zgai, tankynÄ— (Å v, Krt)
KÅ«jakalis – priekalas (Bržr)
KÅ«jatis – plaktukas
Kukuorios – virÄ—jas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis – 1) spragilas (VkÅ¡), 2) medgalis užtrinui grÅ«sti (Rt)
KulÄ—ks – 1) Å¡iaudų kÅ«lelis pradÄ—ti stogo kraÅ¡tui dengti (Pln, Brs), 2) iÅ¡ Å¡iaudų ar ajerų suriÅ¡ti kÅ«leliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukÅ¡Ä�io sparno alkÅ«nÄ— (Å ts), 4) toks medinis indas – grÅ«stuvÄ—lis užkului grÅ«sti (Varn, Lk)
KÅ«lÄ—n/is, -Ä— – akmeninis
Kūliens – balžienas
KÅ«lÄ«ns – akmenynas
KÅ«lis – akmuo
KÅ«lkalis – 1) akmenų skaldytojas (Å ts), 2) akmeninių paminklų dirbÄ—jas (Slnt)
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
KumÅ¡tavuotÄ— – baksnoti, muÅ¡ti ranka, kumÅ¡Ä�iu, kumÅ¡Ä�ioti (KlvrŽ, Žd)
KunkentÄ— – nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
KunksietÄ— – rÄ—kti, kunkti, kumsÄ—ti (apie varles) (VkÅ¡)
KuoÄ�abrÄ—kÄ— – dengtas (su bÅ«da) brikas (Žd)
KuoÄ�iels – apvalus įrankis koÄ�ioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuo�iuotė – ko�ielais ko�ioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikÄ™s, menkas žmogus (menk., Rs, Å ts)
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
KuoklÄ— – krosnyje įmÅ«ryta vieta, įduba kam susidÄ—ti, dÄ—klÄ— (Gr, Trg)
KuoklÄ—nÄ— – koklių dirbtuvÄ— (VkÅ¡)
KuoklÄ«nÄ— – iÅ¡minta, iÅ¡koklinta vieta (TrÅ¡)
KuoklinietÄ— – vaikÅ¡tinÄ—ti be darbo, be tikslo bastytis, goglinÄ—ti (Užv)
KuoklioutÄ— – daryti gilias pÄ—das, minti (Å kn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelÄ—mis (Å ts)
Kuoklis – 1) Ä�erpÄ— (Žg), 2) krosnies anga prieÅ¡akyje dÅ«mams iÅ¡eiti (pakepus duonÄ…, užkiÅ¡ama plytomis) (Grk), 3) dÅ«mtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pÄ—da (Å lv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
KuoptÄ—’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem mieÅ¡la)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
KuoÅ¡ieklis – koÅ¡tuvas, koÅ¡iklis (Å ts, Pln)
KuoÅ¡is – 1) kablys Å¡ienui peÅ¡ti, kobinys (Krg), 2) kablys Å¡ieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesÄ—lis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkÄ™s (Prk)
KuoÅ¡tuvis – skuduras indams plauti
KuoznÄ— – bÄ—da, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kup�ios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
KurÄ�galis – storasis, drÅ«tasis, sunkusis galas (pagalio, rÄ…sto, lazdos, vytinio, kÅ«lio ir kt.), drÅ«tgalys (Rs)
Kureklis − žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
KurliuotÄ—is – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
KusuotÄ— – kurstyti, kad vienas kito neapkÄ™stų, mylÄ—tų ir panaÅ¡iai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
KuÅ¡intÄ— – 1) liesti, lytÄ—ti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimÄ… daiktÄ…, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
KuÅ¡kis – kuokÅ¡tas, pluoÅ¡tas
KuÅ¡liuotÄ—is – krapÅ¡tytis, Ä�iupinÄ—tis (VkÅ¡)
KÅ«Å¡malaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
KÅ«tÄ— – tvartas, kluonas
KÅ«tkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, ŽgÄ�), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) maÅ¡inos virÅ¡us, kÄ—bulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, VkÅ¡)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masÄ— iÅ¡džiÅ«vus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukÅ¡lis (ŽgÄ�, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šal�io, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebÄ—jimas, virpÄ—jimas, kuzdÄ—jimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas Å¡varkas; moterų liemenÄ—; trumpikÄ—, palaidinÄ— (Prk)
Kuzijuoks – Å¡varkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brÅ«klys, vÄ—zdas (Krt, Kl), 2) ritmuÅ¡a, geinys (Kv, End), 3) grÅ«stuvas (Å ts)

KvÄ�Ä�Ä—s – gaudynÄ—s
KvadãpkÄ— – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
KvalÄ�avuotÄ— – sukÄ�iauti (Brus., Pln)
Kvanka – netvarkingas, apsileidÄ™s žmogus, žiopla, vÄ—pla (Å kn, Vdk)
Kvankals – senas sudžiÅ«vÄ™s žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (rauk�iai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas – Rus. gira (Slnt, TrÅ¡)
Kvatars – iÅ¡kyÅ¡ulys (Å lu)
Kvatera − nuoma
Kvaterants − nuominininkas
KvÄ«nÄ� (dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
KvartÅ«gs – prijuostÄ—
Kvietka – gėlė

Gadīnė – laikas, metas (Brus.)
Gadnastis – pavardė (Brs)
GadavuotÄ— – tikti (Skd)
Gagalis – žąsinas (Å ts, Rt)
GagarnÄ— – židinÄ—, zemblÄ—, zembÄ— (Ggr)
Gagrė − apsileidėlis; storžievis (Tl, Krt)
Gaidgīstė – pary�iai, ankstybė (S. Dauk.)
Gairėjė − vėjo pu�iama vieta; pagairė (Užv)
Gajus – 1) gajumas, gavimasis (Dr), 2) pasilinksminimas, triukÅ¡mas (Lkv), 3) alijoÅ¡ius (Grg, Å l)
GalavÄ«tÄ— – galabyti (S. Dauk.) 
Galstuots – 1) odos pavirÅ¡ius, odos raginis sluoksnis (Slnt, Ms), 2)pievos nelygumas (Žd), 3) odos liga, niežai (Sd)
GalvuoÄ�ius – galvos apmautuvas, apgobtas; Å¡almas (S. Dauk.)
GalÅ«ns – galvažudys, plÄ—Å¡ikas (S. Dauk.)
Gamaks – gabalas (Å kn)
Gamta – dorybÄ— (S. Dauk.)
Garbarnė – odos išdirbimo įmonė (Pol., Slnt, Grg)
Garbavuotė – garbinti (S. Stan.)
Garbstītė – 1) girti, garbinti (Up), 2) raudoti mirusiojo žodžiais išskai�iuojant, išminint jo darbus ir dorybes; labai gailint verkti (Šauk, Pp)
Gardėnīnk� − vežimas (ratai) su gardimis (Slnt, Skd)
GardÄ— – ratų Å¡oninÄ—, vežėÄ�ia (GrÅ¡l, Slnt)
Gardės – kopė�ios
Gardīn� – užuolaidos (Vok., Žg, Klm)
Garduons – pastatomos Ä—džios (Mžk, Å auk)
GargasÄ«tÄ— – rÄ—kauti, garsiai kalbÄ—ti (Lk)
Gargazas – kas garsiai kalba, rÄ—kauja, gargia (KlvrŽ)
Garguotė – kvėpuoti gargiant, karkuoti
Garvelkis − anga virtuvėje viršum viryklos garams bei dūmams į kaminą išeiti, ppr. su gaubtu (Mžk, Vkš)
GasÄ«tÄ—is – puoÅ¡tis, taisytis (Klm)
Gaspada – nuolatinė apsistojimo vieta pas žmogų, kur laikinam saugojimui paliekami daiktai
Gaspadėnė – šeimininkė (Brus.)
GaÅ¡Å«ns – gaÅ¡nius (Pp)
GaÅ¡us – gražus, puoÅ¡nus, puikus, tvarkingas (VkÅ¡, Krkl)
Gatavuotė – taisyti, gaminti, virti (Pol.)
Gatka – pirmasis nuo priekio skersis, kuris jungia rogių pavažas, gakta (Brs)
Gatunks – veislÄ—, rÅ«Å¡is (Pol., Yl, Up)
Gaurs − 1) plaukas; gyvaplaukis (Vvr), 2) pluoštas (linų, kanapių) (Krkl, Rt)
Gaužuols – nedidelis debesis, galvokas (Grk)
Gavalkielis – gabalėlis

Gebenė − spuogas
Geldelė – lysvė
Gelžėns − tvirtos valios, užsispyręs
Gelžkelis – geležinkelis
GÄ—mbÄ— – pakaba
Geneklė − geležė skaloms skaldyti (Ms)
Geneklis − žabų kapojamasis kirvis (Ms)
Genesīs 1) varykla, išvara, bandtakis, išginia, genestys; kelias prie sodybos (Kl, Yl), 2) mažas žvejų uostas (Prk)
GengliuotÄ— – lakstyti, bÄ—gioti (Skr)
Gentība – giminystė
Gėntainē – giminai�iai
Gerbtė – valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti
Gėrīnė – gėrimas, puota, pokylis
Gėrkalnis − kalnas, apaugęs giria
Gerūkštis − krūminis dantis
Gėžos – padÄ—jÄ—jas
Gībena – nugeibęs, nusibaigęs žmogus ar gyvulys
GiberavuotÄ—is – kraipytis (Skd)
Giedrotie – giedrai esant
Giežeklis – įkyrus, giežus žmogus (Vvr)
Giežos – viskuo nepatenkintas, įnoringas
Giežuonis − įkyrus žmogus
Gīla − didelis skausmas, gėlimas
GÄ«kars – 1) laibas aukÅ¡tas žmogus (Å ts), 2) prastas, suklerÄ™s vežimas (Skr), 3) nedaili lazda, pagalys (Grg)
Gimtovė − gimtinė
Gimulīs − naujagimis, kūdikis (Klm, Krž)
Gingazas – apiplyÅ¡Ä™s drabužis (Å ts)
Gingažas – kiaulÄ—s kauliukai, sumuÅ¡ti su kirvapente, pabarstyti pipirais, pasÅ«dyti, parÅ«kyti (Trk)
Gīniuotė – ginti
Gīniuotėis − gintis
Ginkalis – plaktukas girnoms kalti, girnakalis (Grg)
GÄ«sliuotÄ— – 1) sunkiai kelti, traukti, vilkti (Å ts, Brs), 2) eiti, gyslinti (Skd, Pln)
GÄ«Å¡aks – kaulÄ—tas, liesas (Å ts)
GÄ«Å¡kaklis – kas liesu, ilgu kaklu (Plt, VkÅ¡)
Gītinietė − valkiotis, šen bei ten landžioti
Gīvaliuotė − šiaip taip gyventi
Gìvena − gyvenimas, buvimas
Gižas – meistro padėjėjas, mokinys
Glabuotė − 1) globoti, saugoti, 2) maldauti, prašyti
Glamžuotė − glamonėti
Glaunos – geras, gražus, svarbus
Glegždars – senas iÅ¡klibÄ™s koks nors daiktas, klezetas (Mžk)
Glencės − muilinas vanduo (naudojamas siūlų velimui)
GlenciavuotÄ— – presuoti vilnonius audeklus; blizginti (Vvr)
Gliuors − iškleręs, atlapas, kiauras
Glousnioutėis – glamonėtis, kai katinas smaukiojasi palei kojas ir murkia
GlÅ«pastis – mažmožis, niekniekis (Grk)
Glūps – kvailas
Gobtorielis – puošni kepuraitė
GoduonÄ— –  pagarba; garbÄ— (Als)
Gondrakinis – gandralizdis
Gorbs – aptvaras
Goroutė − būti raudonam iš karš�io (Erž)
Gorus − kartus, aitrus, gaižus (Vkš)
Gožīs – skilvelis
Grabs – karstas
Grabužis − griozdas, gremėzdas
GracavuotÄ— – valyti, grandyti žoles nuo takų (Pol., Grk, Rs)
Gra�ius − kortų lošėjas (Pol., Vkš)
Grazna − grožis, pagražinimas, papuošimas (Kair, Vkš)
Gražuotė − perspėti, grūmoti
Grekuons − graikas
Gretu – greta
Greva – upės vaga, slėnis
Grēvė – griovys
Griebalka – arklinė grėbiamoji
Grieda – Rus., Lat. 1) Ä—džios (Grk), 2) staÄ�ių pagalių tvora (Rs)
GriedÄ� – 1) tvarto, klojimo lubos iÅ¡ karÄ�ių (Å v, Å kn), 2) skeletas, kaulai, griauÄ�iai (Skr, Rs)
Grieds – 1) ilto grindys (Gd, Tv), 2) vienas iÅ¡ virbų, medžių, padedamų po Å¡ienu, javais, kad nesudrÄ—ktų nuo žemÄ—s (Vvr), 3) lovos dugno lentelÄ—; miegamasis suolas (Klp)
Grieks – nuodėmė
Griešītė – daryti nuodėmes
Griuoba – netikÄ—lis, griova, griozdas (Å l)
Grīžolė − kelios susuktos linų saujos
Grīžtė – linų pluošto pynė
GrīžuoklÄ— – 1) Å¡ulinio svirties skersinÄ— kartis (Skr), 2) trinkelÄ— ant rogių, galinti sukinÄ—tis, krupkaladÄ— (vartojama vežant ilgus rÄ…stus) (Skr)
Grobėjuons – sta�iokas, storžievis
Grocė – kruopos
GruÄ�uols – gumbas, guzas (Krkl)
GrÅ«deklis – grÅ«damas įrankis, grÅ«stuvas (Krkl, Mžk)
Grūdienė − virtų grūdų valgis
Grudos – trapus, gruzdus
Gruobs – žarna; tiesioji žarna (Yl, Tv)
Gruomata – atsiųstas laiškas
Gruinītė – plikai kirpti
Grūmzdols – rubuilis (žuvis)
GruobÄ� – žarnos
Gruodoutė – į gruodą šalti
GruopÄ“ – rinkis
Gruovalis – kam viskas griÅ«va, grÄ—va, liurbis, iÅ¡tižėlis (Kv, End)
Grūšos – kriaušė
Gudė − pustyklė, galąstuvėlis
Gudintė − pratinti, jaukinti
Gudnuotrīnė − gailioji dilgėlė
Gumbs – iššokęs guzas, kai užsigauni galvą
Gunkla – 1) gumbas; iÅ¡kilimas, nelygumas, gumburys (Krž, Skd), 2) virvÄ—s ar siÅ«lo storesnÄ— vieta, pumputys (Lk, Brs), 3) raukÅ¡lÄ—, dumÅ¡lÄ— (Als, Pln), 4) Å¡aka medienoje, pranara (Yl)
Gunklainis – menkas, susitraukÄ™s žmogus ar gyvulys (Å ts)
Gunklas – kreivas, palinkÄ™s (Å ts)
GunklÄ«s – susivÄ—lÄ™s gniutulas, kezulas (Kair)
Gungars – labai aukÅ¡tas žmogus, ilgÅ¡is (Kv)
GunkÄ�iuotÄ— – gunkÄ… daryti, nelygiai suktis (Vvr)
GunkluotÄ— – į gunklas mestis, riestis (Als, KlvrŽ)
Gunkluots – 1) gumburiuotas, kuprotas (Å ts), 2) pumpuÄ�iuotas, nelygus (Slnt), 3) raukÅ¡lÄ—tas (VkÅ¡)
GunkÅ¡la – raukÅ¡lÄ—, gunkla (Als, Å ll)
GunkÅ¡lÄ— – raukÅ¡lÄ—, nelygumas, gunkla (Als, Tl)
GunkÅ¡tara – ankÅ¡tara, inkÅ¡tyras (Als)
GunkÅ¡taruots – nelygus, gunklotas (Žd)
Guobals – gobtuvas, skara (Vdk)
Guobintė − gabenti, nešti
GuoÄ�Ä—s – vyriÅ¡kos kelnÄ—s, ppr. apatinÄ—s (Pol., Rnv, Krtv)
Guoda – garbė, pagarba, šlovė
Guodings – garbingas
Guoj� − aukštuomenė
GuonÄ�as – medžioklinis Å¡uo, skalikas (Pol., Skd, Mžk)
Guonītė – iškeikti, išplūsti
Guonts – stogo dengiama lentelÄ— (su iÅ¡skroda), malksna (Pol., Als, Å kn)
Guor�ius − skys�ių ar biralų saikas arti trijų litrų (Als, Skdv)
Guorintė – 1) bauginti, gąsdinti, grasinti (S. Dauk.), 2) raginti, kurstyti, vadinėti (Krkl), 3) erzinti, kairinti; vilioti, masinti (Slnt, Grg), 4) eiti nuleidus, nunėrus galvą, nyrinti (Všv)
Guožtė − lieti, pilti
GÅ«rÄ� – palÄ—pÄ—
Gurbs – 1) pintinÄ—, krepÅ¡ys, kurbas; į jį telpantis kiekis (Rs, Jrb), 2) vežimo virÅ¡us, pintas iÅ¡ vyÄ�ių; drangelÄ—s su galeliais drauge (pavažiuojamų, iÅ¡eiginių ratelių) (Grl, Krtn), 3) Ä—džia (Å ll, Up), 4) naminių paukÅ¡Ä�ių (karvelių, žąsų, viÅ¡tų ir kt.) lÄ…sta, nupinta iÅ¡ vyÄ�ių ar sukalta iÅ¡ lentų; kiauÅ¡inių dedama vieta (Skd, Ms), 5) Å¡uns bÅ«da (Grk, Skd), 6) atskirta tvarto dalis smulkesniems gyvuliams (avims, parÅ¡iukams, verÅ¡iukams) (Å lv, Å v), 7) narvas (žvÄ—rims); narvelis (paukÅ¡Ä�iams) (Prk, KrÅ¡), 8) tokia dėžė vežti parduoti gyvuliams, ppr. kiaulÄ—ms (Prk, Klp), 9) reketys siÅ«lams lenkti, vyti (Up, Lk)
Gvalta − triukšmas, riksmas; skuba (Plt, Šts)
Gurguols – nelygumas, pumputys (Užv, Krkl) – nedailiai, garankÅ¡tÄ—tai verpti (Up), sunkiai, nesklandžiai kalbÄ—ti, sakyti, tarti (Å ts)
Gurlos – 1) silpnas, trapus, išglebęs, 2) riebus
GuzÄ—ks – saga (Pol., Tl, Krtn)
Gvaltagruobis − kas smarkiai puola prie darbų; kas griežtai, prievarta ko reikalauja, griebia, plėšia iš rankų nesiklausęs (Šts)
Gvaltavuotė – prievarta reikalauti (Vkš)
Gvardėjuons − vienuolyno viršininkas
GvintÄ� – veržlÄ—s ar sraigto rievÄ—s, grioveliai, įgrąžos, sriegiai (Pol.)
Gvizdė – nerimta moteris, pliuškė

Daba – prigimtis, bÅ«das, paprotys (S. Dauk.)
Dabar�iou – dabar, šiuo metu
Dabaris – dabartinis (Erž)
Dabena − papuošalas, puošmena
DabÄ«tÄ— – muÅ¡ti (Å ts)
DabstÄ«tÄ— – 1) tvarkytis, puoÅ¡tis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
DabÅ¡na – dabita (Kv)
Dabuotė – saugoti, globoti
Dabuoklė – kalėjimas
Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
DadnuotÄ— – plepÄ—ti, bambÄ—ti (Klp)
Daga – 1) saulÄ—s karÅ¡tis (Slnt, Å v), 2) derlius, branda, pjÅ«tis (Krg, Prk)
Dagīs – usnis
Dags – degimas, gaisras (Ggr)
Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
Dagus – aÅ¡trus, žvarbus, kandus, Ä—dus (Slnt)
DaibstÄ«senas – slampinÄ—jimas (Slnt)
DaigaplunksnÄ—s – padaigos, padaigsliai (Varn)
DaigiuotÄ— – dygti (Varn)
DaigliuotÄ— – sodinti (Užv)
Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
DaigmuokslÄ— – daržininkystÄ—, sodininkystÄ— (S. Dauk.)
Daigs – 1) diegas (Ggr, Å ts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmÄ—, giminÄ— (Slnt)
DaigstÄ«tÄ— – sodinti, diegti (Skd)
DaigÅ«nis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
DailÄ“ – dailiai
DailiejÄ—ms – riebÄ—jimas (Slnt)
DailietÄ— – gražėti (Dr)
DailintÄ— – penÄ—ti, tukinti (Å ts)
Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Å ts), 2) lygus (Vvr), atsiganÄ™s, neliesas (KlvrŽ)
Dainažīmės – natos
DajÄ«tÄ— – gadinti, naikinti (Kln)
Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
DalakoutÄ— – bÄ—gti, lakatuoti (Kin)
DalbstÄ«tÄ—is – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
DalvaroutÄ— – slinkinÄ—ti (Lž)
DambÄ«tÄ— – lupti, muÅ¡ti (Ms, Å ts)
Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
Danginis – mÄ—nuo, MÄ—nulis (Slnt)
DangintÄ— – gabenti, kraustyti, lakinti (VkÅ¡, Krkl)
Dangoutė – dangstyti, maskuoti
DanguorÄ«kÅ¡tÄ— – vaivorykÅ¡tÄ— (Klp)
DantÄ—nÄ— – kuliamoji maÅ¡ina (Å ts)
Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
DaraÅ¡ios – ne visai pražilÄ™s (Rs)
Darbietis – žemdirbys (Ggr)
DarbÄ«kla – darbavietÄ— (Skd)
DarboutÄ—is – darbuotis
Darga – padargas (S. Dauk.)
Darin – todÄ—l (S. Dauk.)
DarkiuotÄ— – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
DarkluotÄ—is – darganotis (Plt)
DarknuotÄ—is – bjaurotis (Slnt)
Darna – dargana (Å ts)
Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas deÅ¡roms daryti (Krt)
Darulaitis – kastratas, iÅ¡daris (Å ts)
Darvouts – miglotas (Å ts)
Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagÄ—, dviražė Å¡akÄ— rugių pÄ—dams į vežimÄ… krauti (Lž)
DaugÄ— – daugybÄ— (S. Dauk.)
DaugesnÄ“ – daugiau (S. Dauk.)
Daugis − daugelis, daug kas
Dauglīkė – daugiskaita
Daugnuora – Å¡ykÅ¡tuolis, godas (Slnt)
DaukÅ¡telietÄ— – kaukÅ¡telÄ—ti; suduoti (Žd, VkÅ¡)
DaužtelietÄ— – kiek suduoti (Slnt, VkÅ¡)
Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
Davatka – perdÄ—tai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
Davutis – davÄ—jas (VkÅ¡, Užv)
DažīvÄ— – dažai (Varn, Vvr)
DebekÄ«tÄ— – niekinti, plÅ«sti (Kair)
Debesainis – tamsus (Vdk)
DebesÄ«nÄ— – skysta putra (Å ts)
Debesinis – nelygios spalvos, laumÄ—tas (Pp)
DÄ—cÄ—ns – durklas, peilis
DedeklÄ— – dedanti viÅ¡ta (Sd)
Dedervuots – Å¡aÅ¡uotas, ruplÄ—tas (Dr)
DÄ—dlÄ“ – labai, dideliai, smarkiai (Å ts)
DedlÄ«vs – dÄ—slus (Grg)
Dedus – dÄ—slus, dÄ—dingas (Rs)
Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
Degals – deglas, fakelas (Slnt)
DÄ—kÄ�Ä“ – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) Ä—dimas, graužimas (Skd)
Deglas – fakelas (VkÅ¡)
DeglÄ«Ä�Ä— – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
Degots – derva
Degsena – degimas (Å ts)
Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
Degtoks – žiebtuvÄ—lis (Slnt)
Deguliouts – kÅ«lÄ—tas (GrÅ¡l)
Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
Deigla – medžio kempinÄ— (Dr)
Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
Dèk�ôm – labai
Dekis – lovatiesÄ—, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
Dėkortė – pamažu degti, rusenti
Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
DÄ—ktÅ�s, -ontÄ— – dar atlaikanti, tinkamas
DÄ—lbs – atÅ¡ipÄ™s, atsipjovÄ™s (Rt)
DelÄ�Ä— – mÄ—nulis (S. Dauk.)
DÄ—lÄ—ks – mažas vienrankis pjÅ«klelis (Krt, Tl)
Delmuons – piniginÄ— (Vvr)
DÄ—rbtovs – įrankis dirbti, maÅ¡ina (Å ts)
DereÄ�Ä«tÄ— – darinÄ—ti, mÄ—sinÄ—ti (Slnt)
Dereklis – dyrikas (Grg)
DÄ—rÄ—ks – kas diria, lupa; kas drasko (Å ts)
DerenÄ— – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) muÅ¡imas, pyla (Slnt)
DereÅ¡as – timsras (Pol., Žd, Plt)
DerietovÄ—s – derybos (Užv)
DergtÄ— – apsimesti, dÄ—tis (Slnt, Varn)
DerguÄ�as – derkÅ¡tas, dergÅ«nas (Tl)
DerklÄ«Ä�Ä— – madas gaudanti moteris, pliuÅ¡kÄ— (Krkl)
DerlietÄ— – suriebÄ—ti, nutukti (Vvr, Slnt)
Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
Derlis – veÅ¡lumas, trÄ…Å¡umas (Slnt)
DerliÅ«gs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
DÄ—rmavuonÄ— – krikÅ¡Ä�ionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
DermÄ«Ä�ius – lažybos (Tv)
DÄ—rtÄ— – 1) lupti, plÄ—Å¡ti (Als, Snt), 2) tvoti, muÅ¡ti, plakti (Å ts, Skd)
Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
DervecÄ«tÄ— – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
DerveÄ�Ä«tÄ— – skirstyti dalimis, plÄ—Å¡yti (Užv)
DeržtÄ— – dergti (Rt, Plt)
DeselÄ— – vedega (Vok., Ms, Skd)
DesiuotÄ— – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srÄ—bti, kirsti (Kal)
Destis – mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
DÄ—Å¡lis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
DevÄ—ms – 1) iÅ¡dykavimas, dÅ«kimas (Rdn), 2) griaudimas (KrÅ¡)
Dėvuons – lovatiesė
Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
DibentÄ— – kankinti (Å auk.)
Dibi�ītė − skriausti (Skdv, Bt)
DÄ«bintÄ— – eiti, stypinti (Å auk)
Dibka – Pol. rÄ…stagalis, į kurį įdÄ—davo nusikaltÄ—lio kojas (Krtn, Skd)
DÄ«bkinietÄ— – valkiotis (Vvr)
DÄ«bkioutÄ— – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, neÅ¡ioti (Grg)
DÄ«bs – didelis žmogus (Slnt)
DÄ«btÄ— – muÅ¡ti, dobti (Kv)
DicÄ—ns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
DÄ«Ä�kavuotÄ— – trinti, brūžinti, dÄ—vÄ—ti (Slnt)
DidelÄ«bÄ— – 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
DidenÄ«bÄ— – puikybÄ—, iÅ¡didumas (Krž)
DiedliuotÄ— – dÄ—lioti (Slnt, Kv)
Diegis – nudegimas (Slnt)
DiegurtÄ— – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
Diekou! – aÄ�iÅ«!
Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
DiertÄ— – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
Diesena – bÅ«vis (Bržr)
DieslÄ—s – dÄ—tys (Užv, Vdk)
DiesmÄ— – nuosaka (S. Dauk.)
Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
DidÄ«stÄ— – iÅ¡didumas, puikybÄ— (Pkl, Slnt)
Diduomis – didžiÅ«nas, didikas (S. Dauk.)
Didus – iÅ¡didus, puikus (Å v)
DievuotÄ—is – atsisveikinti (Å ts, Als)
DignÄ«tÄ— – gabenti (Å ts)
DÄ«gsÄ�iuotÄ— – greitai eiti, bÄ—gti (Ggr)
Digsnis – dÅ«ris (Kl)
DigsnuotÄ— – bÄ—gti mažais žingsneliais (End, Vvr)
DÄ«gstelietÄ— – 1) staigiai įdurti (VkÅ¡), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
DÄ«gsuotÄ— – gelti, skaudÄ—ti (Up)
DÄ«guotÄ— – dygti (Varn)
DÄ«ka – pasileidimas (Å ts)
DÄ«kabarzdis – svyruoklis (Slnt)
DÄ«kautÄ— – siausti, lakstyti (Slnt, Å ts)
DÄ«kinÄ—jÄ— – laukinių žmonių kraÅ¡tas (Å ts)
DÄ«kis – iÅ¡dykimas (Slnt)
DÄ«kÄ«stÄ— – iÅ¡dykavimas (Krž)
DÄ«kra – dykynÄ—, plynÄ— (End)
DÄ«ks – grynas, tikras (Vvr, VkÅ¡)
DÄ«ktÄ— – dusti, trokÅ¡ti, ilsti (Slnt, Užv)
DiktintÄ— – tvirtinti, teigti (Å ts)
DÄ«ku – lengvai (Grg)
DÄ«kuonis – iÅ¡dykÄ—lis, nedorÄ—lis (Grg, Plt)
DikuotÄ— – draskyti, plÄ—Å¡yti (Skd)
DilÄ—ks – 1) mažas vienarankis pjÅ«klelis (Kl, Krt), 2) sudilÄ™s peilis (Tl), 3) suktas, Å¡ykÅ¡tus (Tl)
DilintÄ—is – nykti, mažėti, dingti (Rs)
Dimba – kultuvÄ—, muÅ¡eklÄ— (Žeml)
DimbÄ—ks – didelis žmogus (Pln)
DiminÄ«Ä�Ä— –  rožė, votis (Pol., Jrb, ŽgÄ�)
Dimžaks – kiÅ¡enÄ— (Prk)
DinderioutÄ— – dykinÄ—ti (Å kn, VkÅ¡)
Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
Dingis – kryptis (Kl)
Dingoutėis – atrodyti, rodytis
Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
DingtÄ— – rasti vietÄ…, iÅ¡eiti, dÄ—tis (Skd, Vvr)
Dingtelietė – atsiminti
DinkiuotÄ— – muÅ¡ti, perti (Å ts)
Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
DÄ«ra – dyža, pyla (Slnt)
DirdinietÄ— – slankioti paÅ¡aliais, dykinÄ—ti (Skd)
DirÄ—ks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
DirgesÄ«s – dirginimas (Å ts)
Dirgsnis – 1) plona, laiba Å¡akelÄ— (S. Dauk.), 2) maža gyslelÄ— (Pln)
DirintÄ— – plÄ—Å¡ti, zulinti (Å ts)
DirÄ«tÄ— – lupti kailį (Kal, Brs)
Dirsius – apsileidÄ—lis, iÅ¡tižėlis, tinginys (Klm)
Disnipuols − laivas
DiÅ¡kÄ«tÄ— – trinti, brūžinti (Å ts)
DiÅ¡lininks – kaklininkas (Skd)
Diukuo – kodėl
DÄ«velietÄ— – neÅ¡ioti, devÄ—ti, drengti, trinti (Klp)
DÄ«veliuotÄ— – kamuoti, muÅ¡ti (Bržr, Užv)
DÄ«vÄ—ns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
DÄ«vÄ«tÄ—is – stebÄ—tis
DÄ«vs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
DÄ«zinietÄ— – valkiotis (Vvr)
DÄ«ztÄ— – trypti vietoje (Kair)
Dīža – muÅ¡imas, pÄ—rimas (Plt, Tl)
Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
DīžtÄ— – 1) muÅ¡ti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srÄ—bti, valgyti, kirsti (Vvr, VkÅ¡), 3) smarkiai lyti (Ms)
Doborkis – tvenkinys
Dornios – kvailys
Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
Douklis − duokas (Mžk)
Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
Douts − dovana (Up, Užv)
Drabna – 1) Å¡lapdriba (Užv, Å ll), 2) liÅ«nas, kirba (Plng)
Drabnus – tvankus, troÅ¡kus (Kv, Yl)
DraÄ�as – iÅ¡dykÄ—lis (Pol., VkÅ¡, Brs)
DraÄ�Ä«sena – 1) naikinimas, plÄ—Å¡ymas, draskymas (Als), 2) dÅ«kimas (VkÅ¡)
DraÄ�Ä«tÄ— – 1) triukÅ¡mauti, trankytis, ginÄ�ytis (Brs), 2) naikinti, plÄ—Å¡yti, draskyti (Als)
DragnÄ«tÄ— – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
DragnuotÄ— – joti ristele (Brs)
DraguotÄ— – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Å ts), 2) triukÅ¡mauti, jodytis, daužytis (Lž)
DraibstÄ«tÄ— – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
DraibstuliuotÄ— – snyguriuoti (Ggr, Varn)
Draika – 1) kas iÅ¡sidraikÄ™s (Mžk), 2) iÅ¡dykÄ—lis (Ms)
DraikÄ� – kraikas, pakratai (Grk)
Draikas – mažos Å¡akelÄ—s (Mžk)
DraikuotÄ—is – lakstyti, siausti (Å ts)
Draikus – 1) valkus, tÄ…sus (Å v), 2) Å¡ankus (Gr)
Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
Draks – 1) barnis, peÅ¡tynÄ—s, sÄ…myÅ¡is (Rus., Kal, Kair), 2) eibÄ—, žala, nuostolis (Skd)
DrakuotÄ— – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, Å¡Ä—lti (Slnt, Kal)
DralÄ«tÄ— – draskyti, plÄ—Å¡yti, laužyti (Ll)
DrampasÄ«nÄ— – makalynÄ—, makasynÄ—, purvynas (Lž, Pkl)
DrampažītÄ— – terlenti, knezoti (Å ts)
Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos Å¡oninÄ— lenta (Užv)
Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
Dranka – statinÄ—, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Å lu)
Drankis – debesis (Plng)
DrankiuotÄ—is – trainiotis, daužytis (VkÅ¡)
DrapakoutÄ— – akÄ—ti, brižioti (Pol.)
Drapaks – akÄ—Ä�ios, brižės (Pol.)
Drapanas – drabužiai (niek.)
Draugalka – pamergÄ— (Kin, Klp)
Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
DrebecÄ«tÄ— – minti, trypti (Varn)
DrebesÄ� – Å¡altienos drebuÄ�iai (VkÅ¡)
DrebežītÄ— – pavydÄ—ti, gailÄ—ti (Lkv)
DrebiezgÄ� – smulkios žuvys, mailius (Varn)
Drebiežnas – nevikrus (Varn, KrÅ¡)
DrebtelietÄ— – 1) staiga nudrÄ—bti, mestelÄ—ti (Užv), 2) negražiai, staÄ�iai pasakyti (VkÅ¡)
Drebus – baugus (Mžk)
Drėgants – eržilas
Dreika – žiopla, iÅ¡sižiojÄ—lÄ— (Dr)
DreiktÄ— – draikyti, driokti
Dreilingis – žiemÄ… iÅ¡muÅ¡ta kelyje duobÄ— (Å lu)
DreižietÄ— – skeldÄ—ti, trÅ«kinÄ—ti, daužėti (Slnt)
DreižtÄ— – vilkinti, delsti, gaiÅ¡ti (Ll, Kair)
Drelingiouts – duobÄ—tas (Vvr)
DremžtÄ— – 1) plÄ—Å¡ti, drengti (Kair, KrÅ¡), 2) kasyti (Kltn)
DrengtÄ— – 1) neÅ¡iojant plÄ—Å¡ti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
DrenktÄ— – terÅ¡ti (Vyž, Klp)
DrepaÅ¡as – sudribÄ—lis, iÅ¡tižėlis (Mžk, Yl)
DrepÄ— – mirkalas, padažas (Krkl)
Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
Drepenas – mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (VkÅ¡)
DrepinÄ«s – 1) koÅ¡Ä— (menk., Å ts), 2) linskmas Å¡okis (Slnt)
Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
DreplÄ«tÄ— – skrepliuoti (Vvr)
DresvÄ— – drevÄ—, uoksas (Kv)
Dreva – skylÄ— (Yl)
DrevietÄ— – 1) kopti medų iÅ¡ drÄ—vÄ—s (S. Dauk.), 2) plÄ—Å¡ti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
DreziniuotÄ— – gadinti (Kal)
Dreženas – mot. g. skutai, Ä�eženos (Slnt)
Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
Drė̄žtÄ— – dÄ—vÄ—ti, neÅ¡ioti, plÄ—Å¡ti, drÄ—ksti (Klm, Ll)
Driegnis – drÄ—gnumas (Pgr)
Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
DrÄ«kÄ�iuotÄ— – sunkiai Å¡okinÄ—ti (Slnt)
DrÄ«kiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
DrÄ«ktÄ— – irti, driksti (Varn)
DrÄ«ktelietÄ— – stryktelÄ—ti (VkÅ¡)
DrintÄ— – plÄ—Å¡ti, trinti, dÄ—vÄ—ti (Als)
DrÄ«vuotÄ— – pakulomis, dervotomis virvÄ—mis kamÅ¡yti laivų, kubilų plyÅ¡ius (Plng)
DrīžinietÄ— – valkiotis (Å ts)
DrīžinÄ«s – žmogaus apdaras, iÅ¡vaizda (Slnt)
Drīža – drūžė (VkÅ¡, Å lu)
Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
DroÄ�iautÄ— – pjauti lentas (Skr, Pln)
DroÄ�ius – lentų pjovÄ—jas (Yl, Krkl)
DrožinÄ«Ä�Ä— – medinÄ— leistuvo dalis (S. Dauk.)
DrubÄ«nas – kopÄ—Ä�ios (Pol., brus., Mžk, Ms)
DruÄ�kis – storas žmogus arba gyvulys (VkÅ¡, Pgr)
DrukarnÄ— – spaustuvÄ— (Pol., KlvrŽ, Vvr)
DrÅ«kÄ�Ä“ – labai (Erž)
Druklis – druÄ�kis (Žd)
DrÅ«kÅ¡lÄ«s – druÄ�kis, druklis (Dr)
DrÅ«ktainis – druÄ�kis (Slnt)
DrÅ«ktarÄ—itis – storaÅ¡launis (Å ts)
DrÅ«kts – 1) storas (Å ts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
DrÅ«lainis – druÄ�kis (Ms)
DrÅ«lioutÄ— – dirbti (Varn)
DruliuotÄ— – giržeti, bribinti (Rs)
Drulkis – rubuilis, druÄ�kis (Kl)
DrumbzlioutÄ—is – niauktis (Skdv)
DrumelioutÄ— – bugnyti, barÅ¡kinti (Klp)
Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
DÅ«minÄ«Ä�Ä— – rÅ«kykla; kaminas (Pln)
Drungs – drungnas (Ms, Slnt)
Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
DruobÄ—s – patalų užvalkalas, dvilinkÄ—s (VkÅ¡, Mžk)
DruobgalÄ«s – skiautÄ—, skuduras (Varn)
DruobolÄ— – 1) drobÄ—s gabalas paÅ¡arui, skiedroms ar Å¡iaip smulkiems daiktams neÅ¡ti (Vvr, Skd), 2) ant peÄ�ių siauÄ�iamoji skara (Trg), 3) į lovÄ… klojamoji paklodÄ— (Mžk, VkÅ¡)
DruoÄ�ius – lentų pjovÄ—jas (Yl, Krkl)
DruotÄ— – viela (Mžk, Kv)
Druova – drÄ—vÄ—, iÅ¡puva (Plt)
Drusts – korys (S. Dauk.)
DrÅ«teiva – stipruolis (Kv)
Druzgs – trupinys (Skdv)
Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras Å«kis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Å ll)
DubadegÄ«s – kerÅ¡tininkas, padegÄ—jas (Kv)
Dubas – iÅ¡duobtas kubilas (Lkv)
Dubelts – dvigubas (Vok. dial., VkÅ¡)
DubÄ—ns – medinis indas užtrinui grÅ«sti (Plt)
Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
DÅ«blingÄ— – nerangus, pilvotas žmogus, dÅ«blys (Skdv)
Dublunkis – druÄ�kis (Plt, Ggr)
DÅ«bra – sena, prasta armonika (Kv)
DubtÄ— – gesti, kiurti (Up)
Dubunis – iÅ¡duobta trinka su kojomis dubeniui įdÄ—ti (Žd, VkÅ¡)
Duburkalis – menkas duburkis, duobÄ— (Brs)
Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
Dubus – talpus, erdvus (Varn)
DucintÄ— – tampti, purtyti, dÅ«skinti (Mžk)
DuckÄ—nÄ� – skutai (Dr)
DudielioutÄ— – dudenti, terÅ¡kÄ—ti (Prk)
DÅ«dintÄ— – vilktis, dÅ«linti (Kv)
DudlentÄ— – kalbÄ—ti, terÅ¡kÄ—ti (Prk)
DudnuotÄ— – iÅ¡ lÄ—to, potyliai kalbÄ—ti (Up, Brs)
DÅ«douts – su klostÄ—mis, rauktas (Prk)
DÅ«duorios – vargonininkas (Slnt)
DudÅ«ra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomuÅ¡ais (Kv)
Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
Dugnuolius – žioplas, iÅ¡tižęs žmogus (perk., Trk)
Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rÅ«kas (Kv, Å ts)
Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
DÅ«kinioutÄ— – dÅ«kti, Å¡Ä—lti (Brs, Å ts)
DÅ«ksena – dÅ«kimas (Žd)
Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
DÅ«ksinioutÄ—is – purvintis (Varn)
Duksmas – sielvartas, rÅ«pesÄ�iai (Plt)
DukstÄ— – driksti, plyÅ¡ti (Å ts)
DukÅ¡la – raukÅ¡lÄ—, dumÅ¡lÄ— (Krkl)
DukÅ¡nus – birus (Kv)
DÅ«ktÄ— – nirÅ¡ti (Kv)
Dula – 1) vienas iÅ¡ dviejų kaiÅ¡telių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaiÅ¡tis burių virvei (Å¡iutui) pririÅ¡ti (Prk)
DÅ«la – nekalbus žmogus (Brs)
Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
DulbsuotÄ— – snopsoti (Å kn)
DÅ«lÄ— – bulvÄ— (Akm, Pp)
DÅ«liava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
DÅ«lietÄ— – sÄ—linti (Als)
DÅ«lÄ«nÄ— – bulvienÄ— (Akm, Mžk)
DÅ«linis – bulvinis (VkÅ¡)
Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
DÅ«lÄ«tÄ— – rÅ«kyti (Krkl)
DÅ«liuotÄ— – smulkiai lynoti, dulkti (Å ts, Slnt)
Dulkanuots – miglotas, Å«kanotas, dÅ«liuotas (Å v)
DulksnuotÄ— – 1) žydÄ—ti, dulkÄ—ti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
DulkstÄ«tÄ— – raibinti (Dr)
DulputrÄ— – baltinta grÅ«stų bulvių sriuba (VkÅ¡)
DulskanuotÄ— – raibuliuoti (Varn)
DÅ«ma – pasitarimas (S. Dauk.)
DÅ«malaks – kaminas, dÅ«mtraukis (Plt)
DumblasÄ«tÄ— – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
DumbloutÄ— – niaukstytis, blaustis (Dr, Å ts)
Dumbra – 1) gili vieta upÄ—je, sietuva (Bdr, Kl), 2) kÅ«dra (Grk)
DÅ«mÄ—nÄ— – sandÄ—liukas maistui laikyti (Dr, Skd)
DuminÄ«Ä�Ä— – rÅ«kykla; kaminas (Pln)
Dumplekė – plati lenta vietoje kopė�ių (gardžių?) mėšlą vežant
Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
DumpeklÄ—s – mÄ—Å¡lavežis vežimas (Plng, Sd)
Dumpiouts – nelygus, su dumpiu (Å ts)
Dumpis – 1) raukÅ¡lÄ—, dumpÅ¡lÄ—, dumÅ¡lÄ— (Yl, Brs), 2) sÄ…myÅ¡is, maiÅ¡tas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
Dumplinis – pÅ«stas, platus (Bržr, VkÅ¡)
DumplintÄ— – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
DumplioutÄ— – 1) sunkiai kvÄ—puoti (prk., Å ts), 2) smarkiai kosÄ—ti (Varn)
DÅ«ms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
DumÅ¡liets – raukÅ¡lÄ—tas (Varn)
DÅ«mtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
DundietÄ— – griaudÄ—ti, tinkÄ—ti, bildÄ—ti (Vvr)
DundulioutÄ— – 1) griausti, dundÄ—ti, trinksÄ—ti (Å ts), 2) spiestis (Å ts)
Dunduliouts – verpetuotas (Å ts)
Dunkerka – kamara (Å ts, Ms)
DunksÄ�iuotÄ— – stuksenti, trinkÄ�ioti (Vvr)
Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
Dunksmas – dundesys, dundÄ—jimas, dunksÄ—jimas (Kair)
DunkstelietÄ— – stuktelÄ—ti, paukÅ¡telÄ—ti, kaukÅ¡telÄ—ti (Vvr, Krtv)
DuobÄ�iotÄ—is – maitotis, iÅ¡dykauti (Dr)
DuobroutÄ— – plepÄ—ti, stÄ—nautis (Klm, Prk)
DuobstÄ— – susenÄ—lis, perkarÅ¡Ä—lis (Å ts, Akm)
DuobstelÄ“ – sudriskÄ™ marÅ¡kiniai (Užv)
Duobstis – susidevÄ—jÄ™s, sudubÄ™s daiktas (Als)
DuobtÄ— – žudyti, galabyti (Kv)
Duokalka – stoginÄ— Ä�erpÄ— (Pol., Lž)
Duoklas – rezginÄ—s, tarankis (VkÅ¡, Skdv)
Duoklis – kvaiÅ¡a, pusgalvis (Mžk)
Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
Duovena – dovana
DuovenuotÄ— – dovanoti
Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
DuozintÄ— – kÄ—blinti (KlvrŽ, Å ts)
DupÅ¡iuotÄ— – eiti (S. Dauk.)
Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
DurbÄ— – steverys, Å¡aka (S. Dauk.)
DurbtÄ— – dubti, kiurti, pÅ«ti (S. Dauk.)
DurdÄ«tÄ— – 1) durti, besti (Å ts), 2) keisti formÄ…, storinti (Trk)
Dureklis – žeberklas, perstekÄ— (Žd)
DÅ«riets – laÅ¡uotas, taÅ¡kuotas (Å ts)
DurkÄ—nu – užduriant (Kltn)
Durkis – vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sÄ—di vairininkas (Plng)
DurklÄ— – perstekÄ— (S. Dauk.)
DurnintÄ— – mulkinti, kvailinti (Vvr)
Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
Durstoks – prijuostÄ— (Tv, Lk)
DurÅ¡liuoks – 1) įrankis skylei geležyje iÅ¡muÅ¡ti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Å ll), 3) koÅ¡tuvas, rÄ—tis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
DurtinÄ«s – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliÅ«kas (Å ts, Brs)
Dusena – įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklÄ…, kad pasidarytų maiÅ¡elis ir ji negalÄ—tų iÅ¡trÅ«kti (Klp)
DÅ«siejÄ—ms – sunkus kvÄ—pavimas (Å ts)
DÅ«skatas – skutai, driskanos (Å ts, KlvrŽ)
DuskintÄ— – judinti, krutinti, plustinti (Užv, KrÅ¡)
Duskis – dusulys (Ll)
DustÄ— – dvisti, Å¡vinkti, gesti (Grg)
Dūšė – siela, širdis
DuÅ¡entÄ— – varginti, ilsinti (Kair)
DÅ«Å¡ings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
DÅ«Å¡traukis – žioplys (Ggr)
DÅ«Å¡velkis – sunkus, gremÄ—zdiÅ¡kas daiktas (Pkl, Å ts)
Dutnus – neaiÅ¡kiai tariamas, kalbamas (Nt)
DÅ«zgintÄ— – judinti, purtyti, kratyti (Å l)
Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
Dužīg – dukart (Erž)
Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
Dūžis – smÅ«gis, kirtis (Plt)
DužtÄ— – 1) trÅ«kti, skilti, trupÄ—ti (KrÅ¡), 2) kristi, mažėti (Užv)
DūžtÄ— – vargti, ilsti (Pt)
DvailÄ� – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynÄ— (Rdn, KrÅ¡)
Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
Dvaknuotė − plustinti (Šts)
Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
DvasintÄ— – dvÄ—sinti, alkinti, badu marinti (Užv)
DvasiuotÄ— – dvÄ—sti, dvÄ—sinÄ—ti (Pln)
Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
Dvasna – 1) dvÄ—simas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvÄ—sa, nuosproga, perdvÄ—sÄ—lis (VkÅ¡, Lž)
Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
Dveinaitis – dvynas (Ll)
Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
DviekoutÄ— – dvÄ—suoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
DzaiginietÄ— – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
DzilentÄ— – griežti, Ä�irpinti (Žd)
Dzindzals – skambaliukas (Kv)
Dzingals – skambalas (Yl)
DzingulioutÄ— – skambaliuoti, cinguliuoti (Å kn)
Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
DzvekÄ«tÄ— – muÅ¡ti (Kair)
Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
DžabÄ«tÄ— – 1) muÅ¡ti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, Ä�ebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
DžagnuotÄ— – Ä—sti, graužti (Å ts)
DžangterietÄ— – sužvangÄ—ti, džengtelÄ—ti (Skd)
Džeganas – iÅ¡Ä—dos, iÅ¡Ä�eÅ¡kos, Ä�eganos (Bržr, Slnt)
DžeganuotÄ— – kapoti, Ä�eganoti (Å ts, Ms)
DžektelietÄ— – žnektelÄ—ti (VkÅ¡)
DžiauginÄ«Ä�Ä— – teatras (S. Dauk.)
Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
Džiausena – džiovimas (VkÅ¡)
Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Å ts), 3) pintinÄ— sÅ«riams džiovinti (Lkv, Varn)
DžiautovÄ—s – virvÄ—s skalbiniams džiauti (Å ts)
DžilentÄ— – pjauti, džirinti (VkÅ¡, Žr)
Džindžė – 1) naminÄ— degtinÄ— (KrÅ¡), 2) denatÅ«ratas (Å l)
DžingterietÄ— – skambtelÄ—ti, dzingtelÄ—ti (VkÅ¡, Vvr)
DžingoutÄ— – supti, linguoti (Å ts)
DžiovainÄ— – džiovykla (Å ts, Yl)
Džiovainis – sudžiuvÄ™s, džiovintas (Å ts)
Džiovinsena – džiovinimas (Å ts)
DžirktelietÄ— – kirptelietÄ—, Ä�irkÅ¡telietÄ— (VkÅ¡)
DžiubÄ«tÄ— – lesti, kapoti su snapu (Kair)
DžiubuotÄ— – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
Džiugesys – gaudimas (Å v)
DžiugietÄ— – gausti, žvagÄ—ti (Rt)
DžiÅ«kÅ¡telietÄ— – užkirsti, suduoti, Ä�iukÅ¡telÄ—ti (Å ll)
DžiumbarÄ«tÄ— – muÅ¡ti, plakti (Å ts)
Džiumbars – rykÅ¡tÄ— (Å ts)
Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
DžiungarÄ«tÄ— – supti (Å ts)
DžiÅ«nÄ«tÄ— – žiopsoti (Å ts)
DžiÅ«sna – kas liesas, sudžiuvÄ™s (Erž, KrÅ¡)
DžvangtelietÄ— – barkÅ¡telÄ—ti, suduoti (VkÅ¡)