Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

Išeitis – liberalus i ir u rašymas

  • Filed under: Fonetika
Sekmadienis
Lap 17,2013

Vienas iš aktualiausių žemaičių tarmėje kylančių fonetinių nesusipratimų – balsių i ir u rašymas. Paprastai laikoma, kad bendrinės kalbos i ir u žemaičiuose virsta į ė ir o. Žinoma, taip nėra visuomet. Vienur atkakliai šios balsės transformuojasi, kitur – priešingai. Tai netgi nepriklauso nuo regiono, kuriame vyrauja tam tikra patarmė. Tai net nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Galbūt žmonės imasi perdėm i ir u versti į ė ir o vardan taisyklės. Kaip turėtų elgtis žemaitiškai rašantis žmogus? Ypač, jei jis pats nėra žemaitis? Tikriausiai jis turėtų laikytis tendencijos i ir u versti į ė ir o. Tai skamba dirbtinai, tačiau šių balsių vertimas – kiekvieno žmogaus bruožas. Aš galiu parašyti straipsnį, kada aš keičiu, kada ne. Kitas žmogus parašys savo – ir abu būsim teisūs. Žinoma, yra bendri vardikliai, kada šios balsės transformuojasi. Apie tai gal kitame rašinyje. Esmė ta, kad nesukime galvos dėl i ir u rašymo. Ons ir uns, nutėka ir notėka, jaunims ir jaunėms yra vienodai teisingi. Tai tik fonetika, ne morfologija. Dėl to strėlių laužyti neverta.

Sekmadienis
Bir 20,2010

Praėjusių metų vasarą pradėjęs veikti žemaičių tarmei skirtas tinklaraštis Zemaitiskai.blogr.lt siekia nagrinėti dialekto kilmę ir raidą, skatina, kad gimtoji tarmė neišnyktų iš žemaičių kasdienybės. Tinklaraščio autoriai įsitikinę, kad kiekvienam interneto naudotojui lengvai prieinama leksikos ir debatų bazė leis geriau pažinti ir saugoti sparčiai nykstančią tarmę.

Tinklaraštį įkūręs mažeikiškis Aurelijus Butnorius sako, kad tokiam žingsniui jį paskatino žemaičių tarmei skiriamo dėmesio stygius internete: „Ties išnykimo riba egzistuoja žemaičių Vikipedija, yra kiti su tarme susiję puslapiai, tačiau juose labai trūksta lankstumo, o kas svarbiausia – plačios žodyno bazės“. Vaikinas tikina, kad suvienyti žemaičius gali ne prievarta skiepijamos normos, o konstruktyvi diskusija, prie kurios gali prisidėti kiekvienas svetainės lankytojas.

Prie tinklaraščio kūrimo prisijungęs Vilniaus telšiškis Arns Udovīčė antrina: „Zemaitiskai.blogr.lt unikalus tuo, kad jame gvildenamos lingvistinės problemos, čia netrūksta idėjų ir siūlymų. Taip pat kuriama žodžių duomenų bazė, į kurią galima žvilgtelti primiršus žodį ar senus atrasti naujai. Žodyną reikia nuolatos pildyti, nes žodžių yra gausybė, o žmogus vienas, tad pagalba visada laukiama”.

Kitas tinklaraščio lingvistinis rakursas yra bendrinės žemaitiškos rašybos idėja. Nors žemaitiška rašyba standartizuota 1998-aisiais metais, tačiau atsiradusi galimybė sukuria ir problemų – šiuolaikinė rašyba taikytina individui, bet ne rašymui grupėje (nebent grupė atstovauja vienai žemaitiškai patarmei). Taip pat žemaitiškai rašantys susiduria su pavyzdžių ar pamokymų konkrečiu atveju. „Šią spragą norime užpildyti”, – sako autoriai.

Anot tinklaraščio įkūrėjo, puslapis labiausiai gali traukti dėl didžiausio leksikos pasirinkimo. „Šiuo metu nuolat atnaujinamą žodyną sudaro beveik trys tūkstančiai žodžių. Jeigu tai atrodo daug, su tiek knygos tikrai neparašysi, – ironizuoja Aurelijus. – Nors ir skirčiau žodyno plėtrai visą gyvenimą, vargu ar, dirbdamas vienas, spėčiau jį išbaigti“.

Žemaitiško tinklaraščio autoriai kviečia prisijungti žemaitiškai tarmei neabejingus žmones, o susisiekti su jais galima svetainėje nurodytais elektroninio pašto adresais. „Norime, kad tarmės reikšmės ir paplitimo nagrinėjimas apimtų kuo daugiau visuomenės, nes ji skirta ne ribotam kalbančiųjų ratui, o visam etniniam regionui“, – bendrai taria Aurelijus ir Arns.

  • Komentarai išjungti - Žemaičių tarmei skirtas tinklaraštis ieško Žemaitijos
  • Vakar buvau bardo Povilo Girdeno koncerte

    • Filed under: Menas
    Trečiadienis
    Rgs 30,2009

    Povilas Girdenis – garsaus Mažeikių kilimo žemaičių ir lietuvių kalbos tyrinėtojo Alekso Girdenio sūnus. Jis jau tris dešimtmečius muzikuoja įvairiausiais lygiais, stiliais ir instrumentais. Šiuo metu jis yra vienas žymiausių Lietuvos dainuojamosios poezijos atlikėjų – bardų. Vakar, pirmadienį, jis surengė solinį koncertą Vilniaus Pilies gatvės viename iš klubo kiemelių, kuriame atliko ir keletą žemaitiškų dainelių. Retai tenka išgirsti žemaitišką muziką sostinėje, todėl toks lyrinis vakaras išties jaudino.

    Įdomus klausimas tas, kokią žemaičių tarmę P. Girdenis vartojo savo dainose. Žinant, kad jo tėvas yra iš Mažeikių, tai buvo įdomu palyginti, kokią įtaką sūnus priėmė. O supratau tiek, kad vartojama bendra rašytinė tarmė su Mažeikių rajono savybėmis. T.y., nevartojama telšiškiams būdinga o, o vietoj jos sakoma – u. Pvz.: uns (anas) ir kt. atvejais. Dalyvis vartojamas pagal kompromisines rašybos normas – galūnė ė (ne ėn ir ne ėi). Taip pat buvo vartojama man nepakenčiama galūnės a nukirtimo forma: buob (bobą) ir kt. O blogiausia ką išgirdau, tai visiškai pamiršta žemaitiškos tariamosios nuosakos galūnė iuo (eičiuo, liekčiuo), kuri P. Girdenio vartojama bendrine tvarka – iau (spausčiau, mylėčiau).

    Ketvirtadienis
    Rgp 6,2009

    Dialektologinėje literatūroje rašoma, kad žemaičiai iš kuršių paveldėjo tokias fonetines savybes kaip š keitimą į s, ž keitimą į z. Todėl šiais laikais, kai mums daro įtaką tiek praeitis, tiek dabartinės kalbos tendencijos, imame painioti, kur iš tiesų tarti š, o kur s (z, ž). Tuos dalykus jau painiojo ir mūsų tėvai ir seneliai, ir nežinia kurios kartos protėviai.

    Paklausiau kartą savo bendrakursį aukštaitį, jis taria kumštis ar kumstis, škuduras ar skuduras. Atsakė, kad kumštis ir skuduras. Norėdamas suintriguoti, replikavau, ar neturėtų šie tarimai būti vienodi: kumstis ir skuduras arba kumštis ir škuduras? Atsakė, kad ne. Nesuprato gilesnio sąmojo. Jei manęs būtų paklausę kažkas to paties, bučiau atsakęs, kad kumstis ir škuduras. Visiškai atvirkščiai! Todėl man kuo keisčiausiai atrodo tas kuršių substratas. Ar jis labiau nuseko žemaičiuose, ar aukštaičiuose? Šiaurės žemaičiai, kaip tiesioginiai kuršių linijos tęsėjai, kuriems priklausau ir aš, sako škandalas (liter. skandalas), silkas (liter. šilkas). Taigi, ar apskritai įmanoma šioje painiavoje rasti dėsningumų?

    Vienas dalykas, galima sakyti pasiteisino. Tie patys rytų aukštaičiai, su kuriais man tenka bendrauti, sako čviakas (vinis), čielas (visas, ištisas), o mano tarmėje visuotinai būdinga sakyti cviakas ir cielas. Kitas pavyzdys būtų su aukštaitišku čiulpėti ir žemaitišku culpėti, taip pat čiulbėti-ciulbėti.

    S

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Saidris − viksva
    Saiduoks – lankas šaudymui stėlėmis
    Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
    Saks –
    seklys (S. Dauk.)
    Salamaks – 
    neišrūgęs, nepakilęs, suzmekęs pyragas ar duona (brus., Up, Krš)
    Saldamaks –
    sacharinas (Kal)
    Salka
    – mansarda
    Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
    Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
    Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
    Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
    Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
    Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
    Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
    Sankalba − sąmokslas
    Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
    Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
    Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
    Santapa – ištižėlis
    Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
    Santiža – ištižėlis, liurbis
    Sarbavuotė – slaugyti, prižiūrėti (Brs)
    Sariuotė
    – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
    Sarmata – gėda
    Sāspronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
    Sāsvėnīs – sąsiuvinis.
    Saugė – daina
    Saulabruolē – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
    Saulabruolis − mėnulis
    Saunuora – savanaudis, egoistas
    Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
    Savastis – nuosavybė (Škn, Rs) 

    Seiliegeris – seilėtekis
    Seimavuotė – skaičiuoti (Ms)
    Sėlks
    – šilkas
    Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
    Sereda – trečiadienis
    Sermiega – švarkas
    Sėtinīs – griežtis

    Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
    Siednīnks − čiužinys
    Sierčėkā – degtukai
    Sietarnė – arpo dalis, į kurią įdedami sietai, sietinė (Rt)
    Sintietė
    − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
    Sintulīs (sintis) – plaučių liga, dusulys, astma
    Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
    Siurbelie – dėlė

    Skačiuoteis – rūpintis
    Skadā – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
    Skalītė – loti
    Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
    Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
    Skarbavs – valdiškas (pol., Vkš, Sd)
    Skarîngs
    – pluoštingas
    Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
    Skaugė – pavydas, godumas
    Skaugis − šykštuolis
    Skaugus – šykštus, pavydus
    Skelbautė – sklisti kalboms
    Skepets – nešiojama skara
    Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
    Sketars – ilgesnės ražienos tarp pradalgių (Vkš)
    Skibgalis – 
    maža atplaiša (Brs)
    Skīpā
    – įstrižai
    Skīps – įstrižas
    Skīra – skirtumas
    Skivīts – skarmalas, skuduras
    SladaũnėPol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sėmenys (Kl)
    Skladavuotė – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
    Sklads –
    Sl. sandėlys (Mžk)
    Sklajus
    – kuriuo galima daug užskleisti
    Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
    Sklandasmot. g. karčių tvora (Skd, Yl)
    Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
    Skleinīčė – stiklinė
    Sklepavuotė – mūryti skliautą (Pkl)
    Skleps
    – rūsys
    Sklostės– skląstis
    Skobas – rūgštus
    Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
    Skotertė – staltiesė
    Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvėms skusti
    Skrabėnė – dėžė
    Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
    Skrabtė – senti, džiūti
    Skrėblis – bulvių skutyklė
    Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
    Skreibtė – siausti, gaubti
    Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
    Skrega – skūpas
    Skripītis − smuikas
    Skripkuorios – smuikininkas
    Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
    Skuoms – skonis
    Skupicierios – gobšuolis
    Skūra – oda
    Skūstė – taupyti
    Skvarma – forma
    Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
    Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

    Slankailiuotė – slydinėti (Als)
    Slaptuomės
    – slapčia
    Slaunos – linksmas, garbingas
    Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lėkštas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Štk)
    Slīduoks – kazlėkas
    Sliedonė − pavakarys
    Sliegtarnė – marka (Šts)
    Slīgtė
    –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
    Slinkautė – tinginiauti
    Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
    Slinkos – tingus
    Slostē – spąstai
    Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
    Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
    Sluovėks – stiklainis
    Slūžītė − tarnauti
    Slūžma − alga (Als, Brs)

    Smagos – fiziškai sunkus, stiprus
    Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
    Smarkavuotė – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
    Smauktėis
    − lįsti, spraustis
    Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
    Smelčios (smalčios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
    Smetuons – grietinė (slav., net.)
    Smuokavuotė – kvepėti (Žeml, Žd)
    Smuoks
    – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
    Smuortė – liūsti, blaustis
    Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
    Smūrglīs – snarglys
    Smūrglioutė – snargliuoti
    Smūtnos – liūdnas

    Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
    Snopinietė – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam
    Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
    Snučas – snaudalius
    Snūda – snaudulys

    Sobata – šeštadienis
    Sobėnė – užpakalis
    Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
    Sodiedlioutė – sudėlioti.
    Sogruobtė − sučiupti
    Sokierka – saldainis
    Solasītė – surinkti
    Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
    Someigtė – mokėti
    Somiklietė − sukietėti
    Sominis − šiaurės vakarų vėjas
    Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
    Sopka – kaliošas
    Sosieds – kaimynas
    Sotrīstė – pradėti viduriuoti
    Sosėvadintė – sukviesti, surinkti
    Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
    Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
    Sovėsam – visai

    Spaciera – išeiga
    Spags
    – lašas (Plt, Vkš)
    Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
    Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
    Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
    Spaviednė
    – išpažintis
    Spaviednīčė – klausykla
    Spėitlios – spiečius (ties. ir perk. reikšme)
    Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
    Sperus (Spiers?) – spartus
    Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
    Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
    Spėtros – neprimatantis, žlibas
    Spakainos – ramus
    Spėlgtė – vysti, nykti
    Spieka – jėga
    Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
    Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
    Spīrē − kopėčių skersiniai
    Spongė – akis (niekinamasis)
    Spongtė – svaigti (nuo alkoholio)
    Spotkielis – puodelis
    Spragis – segtukas
    Sprėigtė – spriegti
    Sprėndžina – spyruoklė
    Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
    Sprostis – pakaba
    Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
    Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
    Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
    Spruogtė – dvėsti
    Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

    Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
    Sriebtovė – burna

    Stadala – Brus., Pol. pastogė arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklės (End, Lž, Plt)
    Stagars – 
    šaka be lapų (Ms, Slnt)
    Staibis
    – blauzda
    Staibuols – rankos staibis, dilbis (Vkš, Trk)
    Stalalis – 
    girnalovis (Ms, End)
    Stalavuonė
    – maitinimasis pas ką (Pol., Krž, Trš)
    Stalavuotė – valgyti, maitintis pas ką nors; gyventi ir maitintis (Grg)
    Staldalis – 
    tvartelis (Grg, Jdr)
    Staliuorios
    – stalius
    Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
    Stanaunē – dažnai
    Stangs − raištis
    Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
    Statgalis – stogo viršus, šelmuo, kraigas (Skdv)
    Stavuotė
    – 1) ištverti (Yl, Jrd), 2) turėti jėgų, pajėgti (Plt, Šts), 3) pakankamai turėti, užtekti (Skr)
    Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
    Stėčas − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
    Stelgtėis − stengtis
    Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
    Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
    Stičas − priešgyna, užsispyrėlis
    Stičītė – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti
    Stiegars – penis (juok., Skd, Šts)
    Stīgavuotė –
    1) ginčytis, prieštarauti (Gršl, Šts), 2) sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
    Stimbaris
    – nulaužtas medelis, stagaras
    Stīrėnīnks – nekviestas svečias
    Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora
    Stongas – sąrėmiai
    Strainos – puošnus, gražus, dailus
    Strankals – šūdo gabalas (Žd)
    Strapakas
    – akėčios
    Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
    Stribitielios
    – stribas
    Strikavuotė – daryti siūlę, peltakį, striką (Brs)
    Striknėns
    − neklaužada, niekadėjas
    Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
    Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
    Strubis – žemas, neaukštas žmogus
    Struoks – baimė, sujudimas
    Struošėntė– komanduoti, skubinti
    Struošītėis – skubėti
    Stūgaunus – neramus (Lk)
    Stumdalis – 
    nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Šts)
    Stuoraunos
    – darbštus, rūpestingas
    Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
    Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)

    Subaisiuotė – suteršti, subjauroti (KlvrŽ)
    Subakuotė – suminti (Kal)
    Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
    Sučeravuotė – sugadinti (Vvr)
    Sučiežtė
    − suvalgyti, sudoroti (Užv)
    Sučiokštė – sumenkti, suvargti (Krkl)
    Sučirškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
    Sučīžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
    Sudajītė – suprasti (Nmk, Rs)
    Sudrīktė – susipainioti, susivelti (Kl)
    Sudurdītė – 1) sulaužyti, sužaloti (Šts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
    Sūdžia – teisėjas
    Sugiberavuotė – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
    Suitus
    – gausus
    Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
    Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
    Sukeklis
    − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
    Sukliuoktė – sukristi, perkarti
    Sukrauliuotė – sudėlioti (Tv)
    Sukrėstė – suliesėti
    Sumajiečīntė − supainioti
    Suodnos – sodas
    Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
    Suopka – sofa
    Suostis – upės įlanka, vadaksnis (Als)
    Suotėns
    − sotus
    Supotės – sutinęs
    Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
    Suraišiuojėms – sumazgymas, sunarpliojimas (Krš)
    Suraitītė – sugarbanoti (Vkš)
    Surarietė – 1) sudundėti, sugrumėti (Dr), 2) subyrėti, sulūžti (Dr, Šts)
    Surīzintė – sukiršinti, supykdyti (Lk)
    Susibagdeliuotė – susirankioti, įsitaisyti (Šl)
    Susidavadītė – susipažinti (Klp)
    Susirunglintė – susipainioti, susivyti (Ggr)
    Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)
    Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
    Susizgrėbtė – susiprasti
    Susižaimuotė – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
    Suskabītė – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplėšyti, susmulkinti (Rdn, Krš)
    Suskaidītė – 1) suskirstyti, pažymint ribą (DūnŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplėšyti (Vvr)
    Suskailis – nususėlis (keik., Vkš)
    Suskaitītė – 1) galėti, sugebėti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti (Krš, Plt), 5) skaičiuojant įkirsti (Krt), 6) skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių (Trk)
    Suskaitlioutė – 1) suskaičiuoti (Vkš, Rdn), 2) išspręsti (DūnŽ)
    Suskaluotė – suskirsti (Šts)
    Suskanintė – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
    Suskardītė – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aštriu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
    Suskartė – suplyšti, sudriksti (Krt, Prk)
    Suskastė – karštai ko imtis, ką pradėti, į ką įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
    Suskė – suskažolė (Užv)
    Suskeldietė – suskilinėti, susproginėti, sutrūkinėti, sueižėti (Žd, Skd)
    Suskeltė – sulydyti, sudurti (Als)
    Suskėrbtė – surūgti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
    Suskerdietė – sueižėti, suskeldėti, sudaužėti, supleišėti (Krž)
    Suskībtė – sugižti (Dr, Kal)
    Suskietė – skursti, vargti, susti (Skr)
    Suskiets – 1) aptekęs suskiu, niežais (Šts), 2) apaugęs suskiais, brantais (Šts)
    Suskila – atskala, atplaiša (Trg)
    Suskimbčiuotė – trumpai suskambėti (Vvr)
    Suskinis – 1) nušašęs, rauplėtas (Skdv), 2) prastas, sunykęs, nususęs (Skdv)
    Suskintėis – gauti suskį (Trg)
    Suskirliuotė – surankioti (Als, KlvrŽ)
    Suskis – 1) susna (Vkš, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Šts, Ggr), 4) kas aptekęs suskiu, niežuotas (Šts), 5) kas aptrauktas miltlige (Krš), 6) kas nususęs, sunykęs, susisukęs (Rs, Skdv), 7) nusmukęs, nusigyvenęs, apsileidęs žmogus (menk., Brs, Vkš), 8 ) niekam tikęs, prastas žmogus; nevykėlis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybė, nenaudėlis (keik., Rs, Žd)
    Susklandītė – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
    Susklėstė – apsileisti, sutingti (Krž)
    Suskliaustė – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
    Suskoistė – įskuisti, įnikti (Slnt)
    Suskrabintė – 1) subrazdėti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
    Suskrabus – barškantis, tarškantis, skrabus (Prk)
    Suskrambītė – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
    Suskrambtė – suliesėti (Šts)
    Suskrebielis – kas nešvarus, suskretėlis (Skdv)
    Suskrebtė – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
    Suskrembtė – subarti (Up, Šts)
    Suskrenda – ištižęs žmogus (menk., Plt)
    Suskretielis – kas suskretęs, nešvarus (Užv)
    Suskriblītė – paraginti, subausti (Ggr)
    Suskruobtė – sudžiūti, sulysti (menk., Šts, Als)
    Suskūstė – sutaupyti (DūnŽ)
    Suskvarbītė – kastuvu suvarpyti (Krš, Erž)
    Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
    Sustasavuotė – suderinti (Ms)
    Sustugtė
    – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
    Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
    Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
    Sušvičītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
    Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
    Suvinkliavuotė – supainioti (Sd)
    Suziztė
    − įsinorėti, įsigeisti
    Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
    Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

    Svadīntė − sodinti
    Svėlksnė − mėtyklė
    Svetimluovė − paleistuvė
    Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
    Sviets – pasaulis
    Svotba – vestuvės

  • Komentarai išjungti - S
  • P

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Pabagaroutė – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
    Pabaluots
    – vystyklas
    Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
    Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
    Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
    Pabenga – pabaiga
    Pabūga – padidėjęs jautrumas, pabūgimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
    Pacierinis
    – išeiginis
    Pačemnos − patogus (Bržr) (sl.)
    Padabenstva – panašumas (Pol., Brs, Als)
    Padačkas – rąstagalys, dedamas apačioje po kraunamais sienojais, lentomis; šiaip kas po apačia padedama, pakišama; padalbis, padėklas (Pln, Vdk)
    Padaguonė – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
    Padaiga
    – ant paukščio kūno išdygęs dyglelis, spaiglys, iš kurio išauga plunksna (Šv, Klm, Ms)
    Padangals
    − apdangalas, apdaras (Krš)
    Padarīnė − padargas
    Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
    Padėrbtė – padaryti
    Padinguotė – pagalvoti, pasvarstyti (Šts)
    Padis − padėlys
    Padīvītė – nustebti, palaikyti (ką) keistu
    Padīžtė – 1) atšipinti (Krt), 2) pasrėbti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabėgti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
    Padostė – padvisti, kiek pašvinkti, kiek pagesti (Šts, Klp)
    Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
    Padužietė – pariebėti (Užv)
    Padvals – sklepas, rūsys, sandėlys
    Pagadītė – pagelbėti
    Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
    Pagīmās − vienas paskui kitą, pratėgiui
    Pagrabs – šermenys (Pol., Brus., Vvr)
    Paguonā – antpečiai (Sl.)
    Paimlus – gabus, mokslus, imlus
    Paišielis – pieštukas, (dgs. paišelē)
    Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
    Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
    Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
    Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
    Pakačiultė – įveikti (perk., Trk)
    Pakājos – ramybė
    Pakarnos − nuolankus
    Pakarūklā − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
    Pakaruotė – nubausti.
    Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio šaka (Skdv)
    Pakavuonė
    – palaidojimas, laidotuvės (Pol., Krš, Skr)
    Pakavuotė – paslėpti
    Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., Vkš)
    Pakerie
    – vieta palei kelmą ar po juo
    Pakīgā – įvairios priemonės
    Pakīrietė – atsibosti
    Paklaks – sukritęs, išgulęs (apie javus) (Nt)
    Pakniūkščiuotė
    – paverkšlenti
    Pakonda − užkanda
    Pakosavuotė – paskatinti
    Pakruosnė − pirtis
    Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
    Pakūta – atgaila
    Pakūtavuotė – atgailauti (Pol., Pln)
    Palaistva
    – apsileidimas, netvarka (Lkv)
    Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
    Palanka – sulenktos skarelės ar skaros dvilinko krašto atlenkimas (Grg)
    Pàlapus
    – vikrus
    Pālašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
    Palē (kon) – pagal (ką)
    Paleistva – pasileidimas (Varn)
    Palėktė – likti, pasilikti
    Palėts – paltas
    Palevuots – emaliuotas
    Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
    Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
    Paliaukis – pasmakris
    Paliavuonė – medžioklė (Pol., Šauk, Akm)
    Paliavuotė – medžioti (Pol., Akm, Šauk)
    Palīčė
    – lentyna
    Paliecavuotė – pažadėti (Pol., Mžk)
    Palka
    – 1) lazda (Kv, Up), 2) brūkšnelis, rašomas žymint skaičių (Všv)
    Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
    Pamanga – pamaiva
    Pamauts – apynasris be žąslų
    Pamegažiuotė – koketuoti (Škn)
    Pamėnavuotė – paminėti
    Pamėslītė – pagalvoti
    Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
    Pamīlietė – įsimylėti, pamilti<
    Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
    Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
    Pampaliavuotė – svambalu žymėti pjaunamą rąstą, kad abu jo galai būtų vienodo storumo (Vkš)
    Pampuotaukšlis
    – kukurdvelkis
    Pamušos − pamušalas
    Panaberėjė – išdidumas, pūtimasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
    Panabernus – išdidus, pasipūtęs (Lk, Mžk)
    Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
    Panara – virvutė, su kuria prie botkočio pririšama botago virvė; botago kilpa (Klm, Rs)
    Panautas –
    mergautinis (Yl, Kl)
    Panedielis
    – pirmadienis
    Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Škn) 2) išsiplūšavęs, netvirtas pantis (Škn)
    Pantas
    – prėslas, daržingalis
    Papalis – 1) neaiškios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
    Papeizuokē
    – užausiai
    Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
    Papinīčė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
    Papīntis – duonos, batono galas
    Papītė – įmirkti
    Paplaks – duonkepės krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
    Paplampa
    – plampa
    Paplioptė – pradėti rujoti
    Paprakā − papirkimas, kyšis
    Paps – 1) krūtis, 2) spenys
    Papūnis (papalis) – tėvas
    Parada – eilė, būrys (Krtn)
    Paraidītė – pridėti į krosnį kuro (Kair)
    Parailiuotė – pasivilkti (menk., Dr)
    Parakans – tvoros stulpelis
    Pararietė – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
    Parasuodninks – lietsargis
    Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
    Parbakuotė – parbristi, parklampoti (Kal)
    Pardavuotė – pardavinėti (Krtn, Vkš)
    Pardīrintė
    – parsivilkti (Kv)
    Pargoldīms – vertimas (į kitą kalbą)
    Pargoldītė – versti, išversti (į kitą kalbą)
    Pariedīms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
    Pariedka – vestuviniai pietūs
    Pariedkėnīnkė – pamergė
    Par īžtė – pradėti blankti, dilti (Ms, Als)
    Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
    Parkliuoktė – perkarti
    Parlapačiuotė – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
    Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
    Partarabanītė
    – parnešti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
    Partaralioutė – tarškant, bildant parvažiuoti (Vkš, Kal)
    Parpėns – ratų stipinas (?)
    Paruoda – patarimas
    Pasābnos – parankus
    Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
    Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
    Pasėkartė – įsilipti (į medį)
    Pasėkavuotė – pasislėpti
    Pasėklebavuotė − įsiteikti
    Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
    Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
    Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
    Pasir īžentė – išpuikti, pasipūsti (Als)
    Pasižaimuotė – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
    Paska − medinis indas
    Paskaržītė – paskųsti
    Paskujis − paskutinis
    Paskustva – blogas, netikęs žmogus (Sl., Als, Kv)
    Paslušnos – paklusnus
    Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
    Pastaranka  – Pol. 1) virvė, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutė, su kuria botagas pririšamas prie botkočio (Užv)
    Pastars –
    1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iš likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praėjęs, praslinkęs (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
    Pastaunīnks
    – ganykla
    Pastijolka – grietinė
    Pastīvalis – festivalis
    Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
    Pastriegavuotė – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
    Pasvars –
    1) pririšamas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklą) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (Gršl, Žd), 3) po dalba pakišama atrama, kai verčiamas koks sunkus daiktas (Prk)
    Pašanklė
    – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
    Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
    Pašėnavuonė – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
    Pašlaks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraštyje (Rt)
    Pašlėjus
    – pašlijas (pašlitas)
    Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
    Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
    Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
    Pašvėtā − papuošalai, išeiginiai drabužiai
    Pataldrobė – patalų užvalkalas
    Patalkīs (-ē) – vaišės ir pasilinksminimas, šokiai po talkos, pabaigtuvės (Ms, Jdr, Als)
    Pataralioutė – garsiai, greitai pašnekėti, patarškėti (Skd, Krkl)
    Patermasos – padažas
    Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
    Patiemėjėms – pastaba
    Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
    Patruopītė
    – pataikyti
    Patšvartis – rąsto nuopjova
    Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
    Pavada − antroji žmona
    Pavadus − kuris duodasi vedamas
    Pavalkā – arkliui ant kaklo maunama minkšta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
    Pavalks – kiaulės paliaukis (perk. Rt)
    Pavars – toks prietaisas lankui ant statinės užkalti (Šts)
    Pavečerka
    – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
    Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
    Pavėdos – panašus
    Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
    Paviešis – viešnagė
    Pavietrie – dvėselėnos smarvė
    Paviržis – priedas maistu už darbą
    Pãvīzis – išvaizda
    Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
    Pažastis – 
    įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
    Pažiobėntė
    – pašviesti
    Pažīčiuotė – paskolinti
    Pažîgiou – pakarčiui
    Pažinie − pažintis
    Pažnībtė – papjauti (Erž, Jrb)

    Pečiūrė – krosnyje skylė su durelėmis
    Peilioks – lydekaitė
    Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
    Peišielis – pieštukas
    Peizuotė − peikti, koneveikti
    Pelėns − peluotas
    Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
    Pėlnėjė
    – pilnatis
    Pėndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvė)
    Pėnzelis – teptukas
    Perdars – pertvara, sienelė (Skr, Kair)
    Perenė
    – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pėrimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. mušimas, barimas (Mžk)
    Pergalis – į rankovės galą įaustas raudonų siūlų ruoželis (Skdv)
    Perglîta
    – plonesnė siūlo vieta, persmauga
    Perglītuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuščiu tarpu (S. Dauk.)
    Perlanka
    – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
    Pérmā – anksčiau
    Pėrmšuokis − pati pradžia
    Pernīčė – penktadienis
    Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
    Persiraitītė – praslampinėti, prasivalioti (šnek., Ar, Šts)
    Persargos – lengva liga
    Perstekė – žeberklas
    Pertars – tarpas (Škn)
    Pervars –
    1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugną, akėčių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvėrinėms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinės tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinė kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemės ir kito (Yl, Trš), 7) skersai audeklą įaustas kitos spalvos siūlas ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožančiaus karoliukas (Šv)
    Pēslos – penamas
    Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
    Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
    Pešiklis – kablys mėšlui kabinti (Pgg)
    Petelnė
    – keptuvė
    Petliavuotė mėltā − smulkūs miltai

    Pičpilnis − visai pilnas, pilnutėlis
    Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
    Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
    Pieliavuotė – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
    Piera –
    dailylentė
    Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
    Piernīks – sausainis, riestainis
    Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
    Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
    Pietvis – pietys
    Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
    Pīlė – antis
    Pilīčė – dildė
    Pilipuonā − tulpės
    Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Štk), 2) skerdenos priekinė dalis (Brs)
    Pimpis
    − nedidelis skauduliukas, spuogas
    Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
    Pinėkā
    – neriniai
    Piningā – pinigai
    Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
    Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
    Pintovės –
    senoviškas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, Krš)
    Pīrkšnis
    – karšti pelenai su žarijomis
    Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynė (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
    Pištelis
    − bjaurybė, baidyklė
    Pītė – šlapti, bjurti
    Pitliavuotė – pikliuoti (Erž) 

    Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
    Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

    Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
    Planka – 
    stora lenta (Vkš)
    Platavuotė – 
    plačiai, išlaidžiai gyventi (Skr, Krš)
    Plaujuotė
    – plaukyti
    Plavuotė – dažnai plauti, mazgoti (Šts, Vkš)
    Plavuotėis –
    bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, Vkš)
    Pleišatuots – 
    supleišėjęs, rauplėtas (Ggr)
    Plėkpėivė
    − menkai želianti pieva
    Plėmptė – gerti
    Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
    Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
    Pliauzė – rankinė

    Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
    Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
    Plieška – plokščias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
    Pliezdra – plėvė (Rs)
    Plikšis – nuogas vyras
    Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
    Plincis – blynas (Pln, Skd)
    Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
    Plints – plyta (?)
    Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
    Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengęs, atsilapojęs, apsmukęs (Rs, Jrb)
    Plitnītė
    – kalti
    Pliuškė – vakarėlis, šokiai
    Plompa – neišmanėlis
    Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
    Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
    Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
    Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
    Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
    Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
    Pluonima − plonuma
    Pluonėms – smilkinys
    Pluoskė – aukšlė
    Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
    Pluskintė
    – purtyti, plustinti
    Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
    Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar karčiai; plaukų draikanos
    Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
    Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

    Poksis – rankinis pjūklas
    Pomėtis – atmintis (Brus.)
    Ponašis − gana greitas (Varn)
    Poncerka – švarkas
    Pončiaka – vilnonė koinė
    Pončka − gniūžtė
    Pondeivs – Dievas
    Popėrm – iš pradžių, iš karto
    Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
    Pormuons – vežikas
    Porptė – brinkti
    Posiaužniuga – per vidurį, perpus
    Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
    Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
    Poškoutė – linguoti (?)
    Pošks – spuogas
    Potkė – 1) skobtinė klumpė (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
    Potra
    – košė, sriuba
    Pozīva – stovėsena

    Prabakuotė – klampojant praeiti (Kal)
    Pradars –
    1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
    Pradėm
    − nuolat, be pertrūkio, ištisai
    Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
    Pragijīs
    − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
    Pragoms – tarpas
    Pragriežtė − pralošti
    Prakiordī(n)tė – pradurti
    Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
    Prāktis – uždarbis
    Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
    Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
    Prantavuotė – klausinėti, kvosti (Skd, Kal)
    Prapuolenė
    – prapultis
    Praspuorks – užtrauktukas
    Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
    Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
    Pratintaliuotė – kaboti (kažkiek laiko)
    Pratrīstė – pradėti viduriuoti
    Pratruotītė − prarasti
    Praurbintė – pradurti su yla
    Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
    Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raištis pūliams išvarvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Šts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalėtų kandžiotis (Krž)

    Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (Krš, Lk)
    Praveros – pravartus

    Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

    Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
    Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
    Pražambietė – diegą leisti, dygti (Kl, Lk)
    Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
    Prėklos – nemalonus, bjaurus
    Pri – 1) prie, 2) pas
    Pribakiuotė – prikimšti, primurdyti (Klp)
    Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
    Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
    Pridībavuotė – 1) primušti, prilupti (Vkš), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
    Pridīrintė – prislinkti (S. Dauk.)
    Priduotks – priedas (Brs)
    Pridžiubītė
    – primušti (Kair)
    Prienars – nauja kojinės pėda, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
    Prietelis
    – asmuo; bičiulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
    Prigatavuonė – parengimas, paruošimas (Pol., Als)
    Prigautė − pasiekti
    Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
    Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
    Prīgulė – naktigonė, nakvynė
    Prijimblus – malonus, švelnus
    Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
    Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
    Prikruoptė
    − apgauti, apsukti
    Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
    Primenie – prieangis
    Pripadietuos – padėjėjas, tarnas (S. Dauk.)
    Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
    Prīpuolis – netikėtas įvykis
    Priraitītė – prirašyti, prikeverzoti (Šl)
    Prirarintė – prikrauti (Šts)
    Prisirakaliuotė – prilįsti rakščių (Ggr)
    Pristasavuotė – priderinti, pritaikyti (Ms)
    Prīšninkė
    − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšinčių) (Lž, Mžk, Als)
    Pritaigavuotė – įtikti (Trk)
    Pritarabanītė
    – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisišaukti, prisikelti (Mžk)
    Pritaralioutė – priteršti, pribjauroti (Krtv)
    Pritėktė – 1) tikti, būti ger/am, -ai, 2) derėti
    Privėlėjė − priekaištas
    Prižebravuotė – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
    Prūds
    – 1) kūdra, 2) tvekinys
    Prūgavuotė – rakinti (Užv)
    Prūnītė
    – sunkiai, daug dirbti, triūsti
    Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
    Pruocė – darbas, triūsas (l. praca)
    Pruocėvuotė – sunkiai dirbti, triūsti (Pol., Varn, Vvr)
    Pruočka
    − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
    Pruogīmė − proguma
    Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Šlv)
    Pruomuša – retesnė, audžiant pakankamai nesumušta audeklo vieta, perauda, prorėta (Kl, Grg)
    Pruomušis – pertrūkis, perstojis (Ms)
    Pruomušuots – su prielipais, prielipuotas (Šts)
    Pruopernā – užpernai
    Pruopernīkštis − užpernykštis
    Pruosītė – lyginti
    Pruosus – lygintuvas
    Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

    Pudamėnts – pamatas
    Pūgariuotė – purenti (Ggr)
    Pūgavuotė –
    įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
    Puišis
    – berniukas, vaikėzas
    Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
    Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
    Puksis (-ielis) – pjūklas
    Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
    Punčiakas – kojinės
    Pūnds − ryšulys, pakas
    Puodė – krikštavaikis (Plt, Vkš, Dr)
    Puodėška – pagalvė
    Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, pakenčiamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
    Puonmetis − baudžiava (Rt)
    Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
    Puopintė lepinti, paikinti, puoselėti (šnek., Ms, Skr)
    Puorėnīnkā
    − pora arklių kinkomas vežimas
    Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
    Puoternīčė − žydų rožančius
    Puotinīčė – smuklė (S. Dauk.)
    Pūpeklis – 
    kas vis pūpia, bambeklis (Varn)
    Pūptė
    − dejuoti, skųstis, vaitoti
    Puriets – garbanotas
    Pūrā − 1) žieminiai kviečiai, 2) grūdų, bulvių maišai
    Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
    Purtulīs
    – drebulys
    Pustaunīčia – apleista sodyba, trobesys
    Pustelnīnks − atsiskyrėlis
    Pustīnė – tuščia, be tvarkos, nykimas
    Pušavuotė – dailinti (Trš)
    Pūškarnė – 
    patrankų dirbtuvė (Pol., S. Dauk.)
    Puškars –
    spuogas (Krš)
    Putelis
    − putinas
    Pūtis − pelėda

    Pliauzė                                                     rankinė

  • Komentarai išjungti - P
  • L

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Labadīngs – geras, geraširdis
    Labs − geras, taurus
    Labība – turtas, gėrybė (Lat., S. Dauk., Brs)
    Ladspira – kielė
    Laidaris – užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis, prietvartis (Als, Mžk)
    Laidars – 1) užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis (Ms, Tl), 2) užtverta vieta ganykloje gyvuliams suginti (S. Dauk.)
    Laidis – laidotojas, duobkasys (Grg, Slnt)
    Laiduoks – 1) didelė lydeka (Prk, Als), 2) palaidūnas, nenaudėlis, išdykėlis (Pol., Krš, Vvr)
    Laigītė – linksmai šokinėti, bėgioti (Užv, Žgč)
    Laigo(l) − tegul, lai (Sd, Krtn)
    Lakats – 1) mazgotė (Žd, Lc), 2) skuduras, skarmalas (Slnt, Žr)
    Lakmalis – negraži kepurė (Ggr)
    Lakūdra
    – valkata, tinginys (Pol., Kair, Erž)
    Lamaks – 1) gabalas (KlvrŽ, Brs), 2) netikęs, apsileidęs žmogus (Škn)
    Lamažas – prastas ragaišis (Pkl)
    Lamažītė –
    laužyti, lamdyti (Šts)
    Langalis –
    1) menkas, prastas, mažas langas (S. Dauk., Yl), 2) skylė supiltų daržovių kauburyje garui išeiti (Ms)
    Lankavuotė – 
    dėkoti (Jrb)
    Lapačiuotė
    – eiti kojomis tapsint (Kal)
    Lapagaidis – menkas vyras, nevykėlis (Dr)
    Lapaišis – nevykęs pyragas (Skdv)
    Lapanuotė – sunkiai eiti (Vdk)
    Lapataila – kas ištižęs, nerangus, drimba (Nt, Klm)
    Lapatka – letena (Vdk)
    Lapatožoutė – vaikštinėti (Ggr)
    Lapats – sudriskęs, prastas drabužis; skarmalas
    Lapausis – 1) kas su nulėpusiomis, nulinkusiomis ausimis (Krš, Vdk), 2) perk. žioplys, vėpla (Jrb)
    Lapažiuotė – po purvus braidžioti, letežioti (Brs)
    Lapīnė − su bulvėmis ir lapais virta sriuba
    Lapsardaks – prastas suplyšęs drabužis (švarkas ar apsiaustas) (Pol., Skdv, Vdk)
    Larlazas –
    žvangutis, džiungutis (Šts)
    Larlazītė –
    virti (šnek., KlvrŽ)
    Lasavuotė –
    kelti triukšmą, rėkauti, triukšmauti (Pol., Kv, Prk)
    Lasītė
    – rinkti
    Latapešas – nevykęs vaikinas
    Laukinīčė – šaltas kambarys (Jrb, Slnt)
    Launīstė
    − seniūnija
    Laupītė − laužyti kepalo pakraščius
    Laužalis – netvarkingas, apsileidęs žmogus (Brs)
    Lebeda
    – ištižėlis
    Lebiuodkė − skridininis keltuvas
    Lėbėliorškis – kepenų paštetas
    Lederga – 1) ištižėlis, tinginys, apsileidėlis, nevala (Šl, Krš), 2) laisvo elgesio moteris, ištvirkėlė (Šts, Varn)
    Ledus (Leds?) – 1) ledas, 2) šiaurė (Klp, Prk)
    Ledžingas – pačiūžos
    Lėgo, lėg – kaip, lyg
    Lei – lai, gi (Pp, Akm, Vgr)
    Leika – piltuvas
    Lėikoutė – gruodus, kruopas valyti, vėtyti, niekoti; nustatyti pusiausvyrą
    Leikuoplastos
    – pleistras
    Leišiūks – ne ta tarme kalbantis, iškreipiantis žodžius
    Leišiuotė – kalbėti ne ta tarme, kraipyti kalbą, kalbėti bendrine kalba
    Lejeklis – laistytuvas (Ms)
    Lekets
    – vamzdelis sulai tekinti, latakas, prastai prisiūtas lopas
    Lekšalis – lakštiniai, makaronai (Tv)
    Lėktuorios
    − žvakidė
    Lementavuotė – Pol. 1) dejuoti, raudoti (Slnt, Kv), 2) primygtinai ką sakyti, įgrumenti (Pln), 3) graužtis, kankintis (Rnv), 4) minėti; apkalbėti; niekinti (Skr, Brs)
    Lenciūgs
    – grandinė (Pol., Brus., Vdk, Vvr)
    Lenkė – lomelė, dauba, įdubimas
    Lenktovāprietaisas siūlams į gijas lenkti
    Lerma
    – triukšmas
    Lešioutė − gerti, skiesti tirpalą
    Lėtūns
    – 1) mažakalbis, 2) kvaiša
    Lezgis − koks atkaręs ar nukaręs audeklo ar šikšnos gabaliukas
    Ležanka – prie krosnies sienelės primūrytas mūris (Pol., Rs)
    Liauns – plonas
    Ličīna – kaukė
    Līčnos – atliekamas
    Liecība – 1) pažymėjimas, liudijimas, 2) privilegija (S. Dauk.)
    Liekarsta – vaistai (slav.)
    Lielė – liežuvis, gerklė (menk.)
    Lieleša – dieglys šone nuo greito ėjimo, bėgimo
    Lieta − 1) nauda, pelnas, 2) tikslas, 3) daiktas, dalykas, reikalas, 4) įrankis, 5) būdas, ypatybė
    Lietinīs – kas nulietas, lietinis
    Lietuotė – vertinti; turėti vertę, reikšti, galioti
    Līgautė – lygti
    Līgmėns – indas pilnas skysčio
    Līkis – skaičius
    Liktarna – žibintas
    Limavuonė – drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas (Pol., Šll, Krkl)
    Limavuotė – siūti prie drabužio pakraščio apvadą ar lenkti pakraštį kita medžiaga, kad neirtų (Pol. Brs, Šll)
    Lingarts –
    1) virvė ar diržas, kurio vienas galas rišamas arkliui ant kaklo, kitas – už vežimo grąžulo, kaklininkas (Slnt, S. Dauk.), 2) balno diržas, paprūgas (Kv, Pln)
    Lingīnė
    – supynė
    Liousos – laisvas, nepriklausomas
    Listėns – sklidinas
    Lītuots – lietingas
    Liūdė – gulsčiukas
    Liuovars – apsileidėlis (Klm)
    Liurbis
    – ištižėlis, apsileidėlis, nevikrus, nieko neišmanantis žmogus (Slnt, Skr)
    Liurkštė – niekus kalbėti, taukšti, plepėti
    Liurlaks – naminė degtinė (menk., Šts, Skd)
    Liurškīnė
    − plepė
    Ližė – mentė plačiu galu duonai šauti į krosnį (Skd, Vdk)
    Loinīs – durnius, nesugebantis atsikirsti, pastumdėlis
    Lokīs – meška
    Lokomčius − savanaudis, savimyla
    Londounis − votis po nagu
    Lončītėis − jungtis
    Lonkautīnė − lytis (Dauk.)
    Lonktis – prietaisas siūlams į gijas lenkti
    Lozgė – nutįsusi beržo šaka (Šts)
    Lubena – lupena
    Lūguotė − prašyti
    Lūgs – 1) klanas, bala (Erž), 2) duobė upės dugne, duburys (Vdk)
    Lupenstva
    – lupikavimas (Skr, Up)
    Luopeta – kastuvas
    Luopešis − lopšys
    Lutis – kas lutas, trumpakojis (apie paukščius ir gyvulius)
    Lutuiža – ištižėlis, lutis
    Luzgana – 1) kiautas, lukštas (Erž), 2) nuskarėlis, nusigyvenėlis (perk., Krt)
    Luzgietė – 1) judėti, maskatuoti, krutėti, tabaluoti (Kl), 2) liulėti (Gršl)
    Luzgintė – 1) ką nukarusį judinti, purtyti, vizginti (Tl), 2) raginti, gyvinti (Grg), 3) valkiotis (Vvr)
    Luzgis – 1) kas nulinkusiomis, nuluzgusiomis ausimis, aplėpausis (Ms, Šts), 2) kas apsileidęs, nuskaręs, žioplys, puskvailis (Šv, Kin)
    Luzgortė 1) judinti, plevėsuoti (Trk), 2) sunkiai nešti (Šts)

  • Komentarai išjungti - L
  • K

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
    Kabanaks –
    meškerės kabliukas (Varn)
    Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
    Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
    Kabašintė – 
    raginti, žadinti (Skr)
    Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
    Kabažiuotėis – 
    baigtis, stipti (Grg)
    Kabėnuots
    – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
    Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
    Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
    Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
    Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
    Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
    Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
    Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
    Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
    Kaimė – jėga (Pln, Šv)
    Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
    Kaislauti – norėti (Brs)
    Kaisra – karštas oras (Tv)
    Kaiša –
    oblius (Rt, Tv)
    Kaišeklis –
    bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
    Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
    Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
    Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
    Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
    Kakalinis
    – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
    Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
    Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
    Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
    Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
    Kalaišės – kelnės (Vdk)
    Kalamašā – numinti batai
    Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
    Kalamps – 
    didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
    Kalams
    – ajeras (Vok., Šlu)
    Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
    Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
    Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
    Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
    Kalībkaklis – 
    ilgu kaklu (Šts)
    Kalībs
    – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
    Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
    Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
    Kalioutė –
    remti (Varn)
    Kalīzavuotė – 
    pajuokti, pašiepti (Skr)
    Kalps –
    tarnas (Lat., S. Dauk.)
    Kalsts – 
    paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
    Kaltalis – 
    plaktukas dalgiui plakti (Kv)
    Kaltietė – 
    kietėti, džiūti (Šts)
    Kaltūns
    − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
    Kalūbī – mušti (Krš)
    Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
    Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
    Kalumbris – 
    sustingėlis (Yl)
    Kalvarats
    – verpimo ratelis (Plt, Pln)
    Kamašī – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
    Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
    Kampa – 
    rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
    Kampars –
    kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
    Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
    Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
    Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
    Kandabītė – mušti (Ms)
    Kandlus – 
    nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
    Kanduols
    – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
    Kaneršī – draskyti (Kair)
    Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
    Kanka – 
    pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
    Kankaliavuotė – 
    kalkuliuoti (Plt, Slnt)
    Kankars –
    aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
    Kankuols –
    kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
    Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
    Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
    Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
    Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
    Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
    Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
    Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
    Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
    Kapčios
    – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
    Kapelčioks – griežikas
    Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
    Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
    Kapinietė –
    kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
    Kapintė – 
    aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
    Kapītėis – 
    gvieštis, godėtis (Vkš)
    Kaplis
    – kauptukas
    Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
    Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
    Kapuočius
    – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
    Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
    Kapuoklis – vedega (Lc)
    Kapuons – 
    peilis mėsai kapoti (Brs)
    Karabalda
    − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
    Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
    Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
    Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
    Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
    Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
    Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
    Karaktuorios – charakteris
    Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
    Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
    Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
    Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
    Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
    Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
    Karklės
    − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
    Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
    Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
    Karkluba –
    mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
    Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
    Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
    Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
    Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
    Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
    Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
    Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
    Karsetka – garbana (Grk)
    Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
    Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
    Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
    Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
    Karuonė
    – bausmė
    Karužos – vėliavininkas
    Karvazas – karvapilvis (Tl)
    Kasinalis – 
    nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
    Kastė –
    dėžė, skrynia (Vok., Žd)
    Kastinis
    – vieškelis
    Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
    Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
    Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
    Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
    Kašierīteis – lepintis, išdykauti
    Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
    Kaštītėis – daryti išlaidas
    Kaštoutė – kainuoti
    Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
    Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
    Katmergė − paauglė
    Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
    Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
    Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
    Kaulītė
    – reikalauti
    Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
    Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
    Kavalda
    – kūjis
    Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
    Kavuonės – slėpynės
    Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
    Kavuotėis – slėptis
    Kazėlā − gegnės
    Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

    Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
    Keblastis –
    keblumas, nepatogumas (Vkš)
    Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
    Kėblės
    − kojūkai
    Kėik – kiek, kaip
    Keikals – keiksmas (Skd)
    Keikazas – keiksmininkas (Užv)
    Keipietė
    – silpnai jaustis, merdėti
    Kėisalis – kelmas
    Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
    Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
    Kėits – kietas, tvirtas
    Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
    Kekta – 1) būrys, 2) krūva
    Keliau – keliese
    Keliuom – kurią valandą
    Kelplustu – greitai, skubomis
    Kemars – gabalas (Skr)
    Kemieklis –
    baidyklė (KlvrŽ)
    Kenis
    − sakuotas medis
    Kenklės − kinkos
    Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
    Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
    Kerapiežos
    – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
    Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
    Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
    Kerdžius
    – piemuo
    Kerė − ratelio dalis, ropė
    Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
    Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
    Kernazas –
    peštukas (Erž)
    Kernazītė –
    smarkiai valgyti, ryti (Šv)
    Kernė
    − indas sviestui mušti
    Kernuotėis – terliotis
    Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
    Kerteklė – vedega
    Kertie – kampas
    Kertuots – keturkampis (Krš)
    Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
    Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
    Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
    Kēsīns – kemsynas
    Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
    Kēsouts − kemsuotas
    Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
    Kėška − kinka (Brs, Vvr)
    Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
    Ketvergs – ketvirtadienis
    Ketvėrtainėšks – keturkampis
    Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

    Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
    Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
    Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
    Kiaurā − nuolatos, pastoviai
    Kiaušis – paukščio kiaušinis
    Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
    Kibiklis –
    įtaisas pančiams vyti (Vkš)
    Kibīklis –
    prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
    Kibitka – 
    Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
    Kielis – 
    apatinė laivo dalis (Plng)
    Kieliuotė – 
    kilnoti (Vkš)
    Kikilarnė – 
    mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
    Kīla
    – pilvo išvarža
    Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
    Kilbasas –
    Sl. dešra (Vkš, Skd)
    Kinis
    – migis, lizdas
    Kinkīmā − pakinktai
    Kiežas – lydytas tepamas sūris
    Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
    Kipis
    − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
    Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
    Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
    Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
    Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
    Kiuocis – krepšys
    Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
    Kiuošis – 
    paliegėlis (Kal)
    Kiūtėntė
    – lėtai eiti, slinkti
    Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
    Kiūzurelis − kamuoliukas
    Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
    Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

    Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
    Klampasītė –
    klampoti, trempti (Škn)
    Klamuočītė –
    versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
    Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
    Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
    Klapčius
     – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
    Klapats – vargas, rūpestis, bėda
    Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
    Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
    Kleckā
    – cepelinai
    Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
    Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
    Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
    Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
    Klederkuojis – raišakojis (Varn)
    Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
    Kleidė – suknia
    Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
    Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

    Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
    Kleištė − raišti, kreivai minti einant
    Klepčē – spąstai
    Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
    Kleptarē – upe plukdoma mediena
    Klermaks – ragaišis (Varn)
    Kliamberis
    – senovinė dūrų rankena
    Kliauda − yda, trūkumas, defektas
    Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
    Kliebis
    – glėbys
    Kliens – lieknas, plonas, tęvas
    Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
    Klišis – kurio kreivos kojos
    Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
    Kliunkietė – kliukėti
    Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
    Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
    Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
    Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
    Kliuosos − lempos gaubtas
    Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
    Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
    Kloika – ištižėlis
    Klucgalis – rąstagalys (Skd)
    Klukšnis
    – gurkšnis
    Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
    Klumuočius – vertėjas (Vvr)
    Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
    Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
    Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
    Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
    Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
    Klusas
    − apykurtis, kurčias

    Knabeklis – vąšelis (Tl)
    Knaibasītė –
    pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
    Knakietė
    – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
    Knakis − kas pro nosį šneka
    Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
    Knarkazas –
    1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
    Knebeklis –
    1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
    Kneibasīti –
    prastai dirbti (Škn)
    Kneibastis –
    painus, knebus darbas (Skr)
    Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
    Knėpsūgės – replės gnybti
    Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
    Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
    Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
    Kninga
    – knyga
    Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
    Knipīzeris
    − pajuokos žodis
    Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
    Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
    Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

    Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
    Kodalis – lauknešėlis
    Koiks – raukšlė (Jrb)
    Koisis – uodas
    Koknė – krosnis
    Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
    Kolīta − piniginė, kapšelis
    Koliuotė − keikti, koneveikti
    Koncesėjė – autobusas (?)
    Konduolie (-s) – branduolys
    Konkuols – kukulis
    Kontėns – patenkintas
    Konteplės – šliurės
    Konvalėjė – pakalnutė
    Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
    Kopstis – krūva
    Kōrėns – kalakutas
    Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
    Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
    Korulīs – bičių spiečius
    Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
    Koskelė – skarelė
    Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
    Kôupka
    − taurė

    Kramė – makaulė, galva
    Krams – šašas, spuogas
    Kraliks – triušis
    Kramentė – uiti, barti (Vvr)
    Kramtė – aptekti kramais, šašti
    Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
    Kranta − krantas; briauna, kraštas
    Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
    Krasė
    − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
    Kraučios – siuvėjas
    Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
    Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
    Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
    Kreiktė
    – skleisti
    Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
    Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
    Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
    Krėklis
    − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
    Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
    Krėngē – bėdos, išgyvenimai
    Kresnas – spirgai
    Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
    Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
    Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
    Krėžis – krepšis
    Kriaučios – batsiūvys
    Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
    Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
    Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
    Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
    Krieslos – kėdė
    Kringelis – riestainis
    Kriokē – ramentai
    Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
    Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
    Kriūktėsunkiai dirbti
    Kriūns – 
    prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
    Kriuogis
    − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
    Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
    Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
    Kriuoktė – verkti
    Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
    Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
    Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
    Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
    Krividītė − skriausti
    Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
    Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
    Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
    Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
    Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
    Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
    Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
    Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
    Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
    Kročautė – vagiliauti, vaginėti
    Kročos − vagilius, sukčius
    Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
    Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
    Krūgs –
    1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
    Krumslīs – grumstas
    Krupis – rupūžė
    Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
    Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
    Kruoms
    − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
    Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
    Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
    Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
    Kruosnė − akmenų krūva
    Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
    Krūpštintė
    palengva, nerangiai eiti, kėblinti
    Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
    Krūzos
    – puodelis

    Kudliets − kotletas
    Kudultė – kratyti, purtyti
    Kūdsliesas
    Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
    Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
    Kuisis
    – uodas
    Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
    Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
    Kūjakalis – priekalas (Bržr)
    Kūjatis
    – plaktukas
    Kukuorios – virėjas
    Kukštis – nedidelė kupeta
    Kūlėbėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
    Kuleklis –
    1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
    Kulėks –
    1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
    Kūlėn/is, -ė – akmeninis
    Kūliens – balžienas
    Kūlīns
    akmenynas
    Kūlis
    – akmuo
    Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
    Kulkštėns
    kulkšnis
    Kuluoks − kumštis
    Kūma – krikštamotė
    Kūmėns – krikštatėvis
    Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
    Kunkentė – 
    nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
    Kunksietė – 
    rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
    Kuočabrėkė –
    dengtas (su būda) brikas (Žd)
    Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
    Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
    Kuobėnīs – kabliukas
    Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
    Kuojena
    − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
    Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
    Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
    Kuoklī – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
    Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
    Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
    Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
    Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
    Kuoktos – nesmagus, bjaurus
    Kuolītė – girti
    Kuoroltė – pakabintam svyruoti
    Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
    Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
    Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
    Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
    Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
    Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
    Kuoštuvis – skuduras indams plauti
    Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
    Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
    Kupčios – pirklys, prekybininkas
    Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
    Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
    Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
    Kureklis
    − žarsteklis
    Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
    Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
    Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
    Kūrmalis – nenaudėlis
    Kurtinīs – džiovykla jaujoje
    Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
    Kustietė − drebėti, virpėti
    Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
    Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
    Kuškis – kuokštas, pluoštas
    Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
    Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
    Kutavuotė – gailėtis
    Kūtė – tvartas, kluonas
    Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
    Kutuosas − kutas
    Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
    Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
    Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
    Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
    Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
    Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
    Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
    Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
    Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
    Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

    Kvāčės – gaudynės
    Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
    Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
    Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
    Kvanka –
    netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
    Kvankals –
    senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
    Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
    Kvasas –
    Rus. gira (Slnt, Trš)
    Kvatars –
    iškyšulys (Šlu)
    Kvatera
    − nuoma
    Kvaterants
    − nuominininkas
    Kvīnā
    (dgs.) – kmynai
    Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
    Kvartūgs – prijuostė
    Kvietka – gėlė

  • Komentarai išjungti - K
  • G

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Gadīnė – laikas, metas (Brus.)
    Gadnastis – 
    pavardė (Brs)
    Gadavuotė –
    tikti (Skd)
    Gagalis – 
    žąsinas (Šts, Rt)
    Gagarnė – 
    židinė, zemblė, zembė (Ggr)
    Gagrė
    − apsileidėlis; storžievis (Tl, Krt)
    Gaidgīstė
    – paryčiai, ankstybė (S. Dauk.)
    Gairėjė − vėjo pučiama vieta; pagairė (Užv)
    Gajus – 1) gajumas, gavimasis (Dr), 2) pasilinksminimas, triukšmas (Lkv), 3) alijošius (Grg, Šl)
    Galavī – galabyti (S. Dauk.) 
    Galstuots – 1) odos paviršius, odos raginis sluoksnis (Slnt, Ms), 2)pievos nelygumas (Žd), 3) odos liga, niežai (Sd)
    Galvuočius –
    galvos apmautuvas, apgobtas; šalmas (S. Dauk.)
    Galūns – galvažudys, plėšikas (S. Dauk.)
    Gamaks – gabalas (Škn)
    Gamta
    – dorybė (S. Dauk.)
    Garbarnė – odos išdirbimo įmonė (Pol., Slnt, Grg)
    Garbavuotė – garbinti (S. Stan.)
    Garbstītė – 1) girti, garbinti (Up), 2) raudoti mirusiojo žodžiais išskaičiuojant, išminint jo darbus ir dorybes; labai gailint verkti (Šauk, Pp)
    Gardėnīnkā − vežimas (ratai) su gardimis (Slnt, Skd)
    Gardė ratų šoninė, vežėčia (Gršl, Slnt)
    Gardės – kopėčios
    Gardīnā – užuolaidos (Vok., Žg, Klm)
    Garduons – pastatomos ėdžios (Mžk, Šauk)
    Gargasītė – rėkauti, garsiai kalbėti (Lk)
    Gargazas –
    kas garsiai kalba, rėkauja, gargia (KlvrŽ)
    Garguotė
    – kvėpuoti gargiant, karkuoti
    Garvelkis − anga virtuvėje viršum viryklos garams bei dūmams į kaminą išeiti, ppr. su gaubtu (Mžk, Vkš)
    Gasītėis – puoštis, taisytis (Klm)
    Gaspada
    – nuolatinė apsistojimo vieta pas žmogų, kur laikinam saugojimui paliekami daiktai
    Gaspadėnė – šeimininkė (Brus.)
    Gašūns – gašnius (Pp)
    Gašus – gražus, puošnus, puikus, tvarkingas (Vkš, Krkl)
    Gatavuotė
    – taisyti, gaminti, virti (Pol.)
    Gatka – pirmasis nuo priekio skersis, kuris jungia rogių pavažas, gakta (Brs)
    Gatunks – veislė, rūšis (Pol., Yl, Up)
    Gaurs
    − 1) plaukas; gyvaplaukis (Vvr), 2) pluoštas (linų, kanapių) (Krkl, Rt)
    Gaužuols – nedidelis debesis, galvokas (Grk)
    Gavalkielis – gabalėlis

    Gebenė − spuogas
    Geldelė – lysvė
    Gelžėns − tvirtos valios, užsispyręs
    Gelžkelis – geležinkelis
    Gėmbė – pakaba
    Geneklė − geležė skaloms skaldyti (Ms)
    Geneklis − žabų kapojamasis kirvis (Ms)
    Genesīs 1) varykla, išvara, bandtakis, išginia, genestys; kelias prie sodybos (Kl, Yl), 2) mažas žvejų uostas (Prk)
    Gengliuotė – lakstyti, bėgioti (Skr)
    Gentība – giminystė
    Gėntainē – giminaičiai
    Gerbtė – valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti
    Gėrīnė – gėrimas, puota, pokylis
    Gėrkalnis − kalnas, apaugęs giria
    Gerūkštis − krūminis dantis
    Gėžos – padėjėjas
    Gībena – nugeibęs, nusibaigęs žmogus ar gyvulys
    Giberavuotėis – kraipytis (Skd)
    Giedrotie
    – giedrai esant
    Giežeklis – įkyrus, giežus žmogus (Vvr)
    Giežos
    – viskuo nepatenkintas, įnoringas
    Giežuonis − įkyrus žmogus
    Gīla − didelis skausmas, gėlimas
    Gīkars – 1) laibas aukštas žmogus (Šts), 2) prastas, sukleręs vežimas (Skr), 3) nedaili lazda, pagalys (Grg)
    Gimtovė
    − gimtinė
    Gimulīs − naujagimis, kūdikis (Klm, Krž)
    Gingazas – apiplyšęs drabužis (Šts)
    Gingažas – 
    kiaulės kauliukai, sumušti su kirvapente, pabarstyti pipirais, pasūdyti, parūkyti (Trk)
    Gīniuotė
    – ginti
    Gīniuotėis − gintis
    Ginkalis – plaktukas girnoms kalti, girnakalis (Grg)
    Gīsliuotė –
    1) sunkiai kelti, traukti, vilkti (Šts, Brs), 2) eiti, gyslinti (Skd, Pln)
    Gīšaks –
    kaulėtas, liesas (Šts)
    Gīškaklis – kas liesu, ilgu kaklu (Plt, Vkš)
    Gītinietė
    − valkiotis, šen bei ten landžioti
    Gīvaliuotė − šiaip taip gyventi
    Gìvena − gyvenimas, buvimas
    Gižas – meistro padėjėjas, mokinys
    Glabuotė − 1) globoti, saugoti, 2) maldauti, prašyti
    Glamžuotė − glamonėti
    Glaunos – geras, gražus, svarbus
    Glegždars – senas išklibęs koks nors daiktas, klezetas (Mžk)
    Glencės − muilinas vanduo (naudojamas siūlų velimui)
    Glenciavuotė – presuoti vilnonius audeklus; blizginti (Vvr)
    Gliuors
    − iškleręs, atlapas, kiauras
    Glousnioutėis – glamonėtis, kai katinas smaukiojasi palei kojas ir murkia
    Glūpastis – mažmožis, niekniekis (Grk)
    Glūps
    – kvailas
    Gobtorielis – puošni kepuraitė
    Goduonė –  pagarba; garbė (Als)
    Gondrakinis – gandralizdis
    Gorbs – aptvaras
    Goroutė − būti raudonam iš karščio (Erž)
    Gorus
    − kartus, aitrus, gaižus (Vkš)
    Gožīs – skilvelis
    Grabs – karstas
    Grabužis − griozdas, gremėzdas
    Gracavuotė – valyti, grandyti žoles nuo takų (Pol., Grk, Rs)
    Gračius
    − kortų lošėjas (Pol., Vkš)
    Grazna − grožis, pagražinimas, papuošimas (Kair, Vkš)
    Gražuotė − perspėti, grūmoti
    Grekuons − graikas
    Gretu – greta
    Greva – upės vaga, slėnis
    Grēvė – griovys
    Griebalka – arklinė grėbiamoji
    Grieda – Rus., Lat. 1) ėdžios (Grk), 2) stačių pagalių tvora (Rs)
    Griedā – 1) tvarto, klojimo lubos iš karčių (Šv, Škn), 2) skeletas, kaulai, griaučiai (Skr, Rs)
    Grieds – 
    1) ilto grindys (Gd, Tv), 2) vienas iš virbų, medžių, padedamų po šienu, javais, kad nesudrėktų nuo žemės (Vvr), 3) lovos dugno lentelė; miegamasis suolas (Klp)
    Grieks
    – nuodėmė
    Griešītė – daryti nuodėmes
    Griuoba – netikėlis, griova, griozdas (Šl)
    Grīžolė − kelios susuktos linų saujos
    Grīžtė – linų pluošto pynė
    Grīžuoklė – 1) šulinio svirties skersinė kartis (Skr), 2) trinkelė ant rogių, galinti sukinėtis, krupkaladė (vartojama vežant ilgus rąstus) (Skr)
    Grobėjuons – stačiokas, storžievis
    Grocė – kruopos
    Gručuols – gumbas, guzas (Krkl)
    Grūdeklis – grūdamas įrankis, grūstuvas (Krkl, Mžk)
    Grūdienė − virtų grūdų valgis
    Grudos – trapus, gruzdus
    Gruobs – žarna; tiesioji žarna (Yl, Tv)
    Gruomata – atsiųstas laiškas
    Gruinītė – plikai kirpti
    Grūmzdols – rubuilis (žuvis)
    Gruobā – žarnos
    Gruodoutė – į gruodą šalti
    Gruopē – rinkis
    Gruovalis – kam viskas griūva, grėva, liurbis, ištižėlis (Kv, End)
    Grūšos
    – kriaušė
    Gudė − pustyklė, galąstuvėlis
    Gudintė − pratinti, jaukinti
    Gudnuotrīnė − gailioji dilgėlė
    Gumbs – iššokęs guzas, kai užsigauni galvą
    Gunkla – 1) gumbas; iškilimas, nelygumas, gumburys (Krž, Skd), 2) virvės ar siūlo storesnė vieta, pumputys (Lk, Brs), 3) raukšlė, dumšlė (Als, Pln), 4) šaka medienoje, pranara (Yl)
    Gunklainis – menkas, susitraukęs žmogus ar gyvulys (Šts)
    Gunklas – 
    kreivas, palinkęs (Šts)
    Gunklīs – 
    susivėlęs gniutulas, kezulas (Kair)
    Gungars –
    labai aukštas žmogus, ilgšis (Kv)
    Gunkčiuotė – 
    gunką daryti, nelygiai suktis (Vvr)
    Gunkluotė –
     į gunklas mestis, riestis (Als, KlvrŽ)
    Gunkluots –
    1) gumburiuotas, kuprotas (Šts), 2) pumpučiuotas, nelygus (Slnt), 3) raukšlėtas (Vkš)
    Gunkšla – 
    raukšlė, gunkla (Als, Šll)
    Gunkšlė – 
    raukšlė, nelygumas, gunkla (Als, Tl)
    Gunkštara – 
    ankštara, inkštyras (Als)
    Gunkštaruots – 
    nelygus, gunklotas (Žd)
    Guobals – 
    gobtuvas, skara (Vdk)
    Guobintė
    − gabenti, nešti
    Guočės – vyriškos kelnės, ppr. apatinės (Pol., Rnv, Krtv)
    Guoda – garbė, pagarba, šlovė
    Guodings – garbingas
    Guojā − aukštuomenė
    Guončas – medžioklinis šuo, skalikas (Pol., Skd, Mžk)
    Guonītė – iškeikti, išplūsti
    Guonts – stogo dengiama lentelė (su išskroda), malksna (Pol., Als, Škn)
    Guorčius − skysčių ar biralų saikas arti trijų litrų (Als, Skdv)
    Guorintė – 1) bauginti, gąsdinti, grasinti (S. Dauk.), 2) raginti, kurstyti, vadinėti (Krkl), 3) erzinti, kairinti; vilioti, masinti (Slnt, Grg), 4) eiti nuleidus, nunėrus galvą, nyrinti (Všv)
    Guožtė − lieti, pilti
    Gūrā – palėpė
    Gurbs – 1) pintinė, krepšys, kurbas; į jį telpantis kiekis (Rs, Jrb), 2) vežimo viršus, pintas iš vyčių; drangelės su galeliais drauge (pavažiuojamų, išeiginių ratelių) (Grl, Krtn), 3) ėdžia (Šll, Up), 4) naminių paukščių (karvelių, žąsų, vištų ir kt.) ląsta, nupinta iš vyčių ar sukalta iš lentų; kiaušinių dedama vieta (Skd, Ms), 5) šuns būda (Grk, Skd), 6) atskirta tvarto dalis smulkesniems gyvuliams (avims, paršiukams, veršiukams) (Šlv, Šv), 7) narvas (žvėrims); narvelis (paukščiams) (Prk, Krš), 8) tokia dėžė vežti parduoti gyvuliams, ppr. kiaulėms (Prk, Klp), 9) reketys siūlams lenkti, vyti (Up, Lk)
    Gvalta
     − triukšmas, riksmas; skuba (Plt, Šts)
    Gurguols – nelygumas, pumputys (Užv, Krkl) – nedailiai, garankštėtai verpti (Up), sunkiai, nesklandžiai kalbėti, sakyti, tarti (Šts)
    Gurlos – 1) silpnas, trapus, išglebęs, 2) riebus
    Guzėks – saga (Pol., Tl, Krtn)
    Gvaltagruobis − kas smarkiai puola prie darbų; kas griežtai, prievarta ko reikalauja, griebia, plėšia iš rankų nesiklausęs (Šts)
    Gvaltavuotė – prievarta reikalauti (Vkš)
    Gvardėjuons − vienuolyno viršininkas
    Gvintā – veržlės ar sraigto rievės, grioveliai, įgrąžos, sriegiai (Pol.)
    Gvizdė – nerimta moteris, pliuškė

  • Komentarai išjungti - G
  • D

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Daba – prigimtis, būdas, paprotys (S. Dauk.)
    Dabarčiou
    – dabar, šiuo metu
    Dabaris – dabartinis (Erž)
    Dabena − papuošalas, puošmena
    Dabītė – mušti (Šts)
    Dabstītė – 1) tvarkytis, puoštis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
    Dabšna – dabita (Kv)
    Dabuotė – saugoti, globoti
    Dabuoklė – kalėjimas
    Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
    Dadnuotė – plepėti, bambėti (Klp)
    Daga – 1) saulės karštis (Slnt, Šv), 2) derlius, branda, pjūtis (Krg, Prk)
    Dagīs – usnis
    Dags – degimas, gaisras (Ggr)
    Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
    Dagus – aštrus, žvarbus, kandus, ėdus (Slnt)
    Daibstīsenas – slampinėjimas (Slnt)
    Daigaplunksnės – padaigos, padaigsliai (Varn)
    Daigiuotė – dygti (Varn)
    Daigliuotė – sodinti (Užv)
    Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
    Daigmuokslė – daržininkystė, sodininkystė (S. Dauk.)
    Daigs – 1) diegas (Ggr, Šts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmė, giminė (Slnt)
    Daigstītė – sodinti, diegti (Skd)
    Daigūnis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
    Dailē – dailiai
    Dailiejėms – riebėjimas (Slnt)
    Dailietė – gražėti (Dr)
    Dailintė – penėti, tukinti (Šts)
    Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Šts), 2) lygus (Vvr), atsiganęs, neliesas (KlvrŽ)
    Dainažīmės – natos
    Dajītė – gadinti, naikinti (Kln)
    Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
    Dalakoutė – bėgti, lakatuoti (Kin)
    Dalbstītėis – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
    Dalvaroutė – slinkinėti (Lž)
    Dambītė – lupti, mušti (Ms, Šts)
    Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
    Danginis – mėnuo, Mėnulis (Slnt)
    Dangintė – gabenti, kraustyti, lakinti (Vkš, Krkl)
    Dangoutė – dangstyti, maskuoti
    Danguorīkštė – vaivorykštė (Klp)
    Dantėnė – kuliamoji mašina (Šts)
    Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
    Darašios – ne visai pražilęs (Rs)
    Darbietis – žemdirbys (Ggr)
    Darbīkla – darbavietė (Skd)
    Darboutėis – darbuotis
    Darga – padargas (S. Dauk.)
    Darin – todėl (S. Dauk.)
    Darkiuotė – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
    Darkluotėis – darganotis (Plt)
    Darknuotėis – bjaurotis (Slnt)
    Darna – dargana (Šts)
    Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas dešroms daryti (Krt)
    Darulaitis – kastratas, išdaris (Šts)
    Darvouts – miglotas (Šts)
    Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
    Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagė, dviražė šakė rugių pėdams į vežimą krauti (Lž)
    Daugė – daugybė (S. Dauk.)
    Daugesnē – daugiau (S. Dauk.)
    Daugis − daugelis, daug kas
    Dauglīkė – daugiskaita
    Daugnuora – šykštuolis, godas (Slnt)
    Daukštelietė – kaukštelėti; suduoti (Žd, Vkš)
    Daužtelietė – kiek suduoti (Slnt, Vkš)
    Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
    Davatka – perdėtai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
    Davutis – davėjas (Vkš, Užv)
    Dažīvė – dažai (Varn, Vvr)
    Debekītė – niekinti, plūsti (Kair)
    Debesainis – tamsus (Vdk)
    Debesīnė – skysta putra (Šts)
    Debesinis – nelygios spalvos, laumėtas (Pp)
    Dėcėns – durklas, peilis
    Dedeklė – dedanti višta (Sd)
    Dedervuots – šašuotas, ruplėtas (Dr)
    Dėdlē – labai, dideliai, smarkiai (Šts)
    Dedlīvs – dėslus (Grg)
    Dedus – dėslus, dėdingas (Rs)
    Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
    Degals – deglas, fakelas (Slnt)
    Dėkčē – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
    Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) ėdimas, graužimas (Skd)
    Deglas – fakelas (Vkš)
    Deglīčė – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
    Degots – derva
    Degsena – degimas (Šts)
    Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
    Degtoks – žiebtuvėlis (Slnt)
    Deguliouts – kūlėtas (Gršl)
    Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
    Deigla – medžio kempinė (Dr)
    Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
    Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
    Dèkčôm – labai
    Dekis – lovatiesė, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
    Dėkortė – pamažu degti, rusenti
    Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
    Dėktōs, -ontė – dar atlaikanti, tinkamas
    Dėlbs – atšipęs, atsipjovęs (Rt)
    Delčė – mėnulis (S. Dauk.)
    Dėlėks – mažas vienrankis pjūklelis (Krt, Tl)
    Delmuons
    – piniginė (Vvr)
    Dėrbtovs – įrankis dirbti, mašina (Šts)
    Derečītė – darinėti, mėsinėti (Slnt)
    Dereklis – dyrikas (Grg)
    Dėrėks – kas diria, lupa; kas drasko (Šts)
    Derenė
    – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) mušimas, pyla (Slnt)
    Derešas – timsras (Pol., Žd, Plt)
    Derietovės – derybos (Užv)
    Dergtė – apsimesti, dėtis (Slnt, Varn)
    Dergučas – derkštas, dergūnas (Tl)
    Derklīčė – madas gaudanti moteris, pliuškė (Krkl)
    Derlietė – suriebėti, nutukti (Vvr, Slnt)
    Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
    Derlis – vešlumas, trąšumas (Slnt)
    Derliūgs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
    Dėrmavuonė
    – krikščionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
    Dermīčius – lažybos (Tv)
    Dėrtė – 1) lupti, plėšti (Als, Snt), 2) tvoti, mušti, plakti (Šts, Skd)
    Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
    Dervecītė – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
    Dervečītė – skirstyti dalimis, plėšyti (Užv)
    Deržtė – dergti (Rt, Plt)
    Deselė – vedega (Vok., Ms, Skd)
    Desiuotė – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srėbti, kirsti (Kal)
    Destis mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
    Dėšlis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
    Devėms – 1) išdykavimas, dūkimas (Rdn), 2) griaudimas (Krš)
    Dėvuons – lovatiesė
    Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
    Dibentė – kankinti (Šauk.)
    Dibičītė − skriausti (Skdv, Bt)
    Dībintė – eiti, stypinti (Šauk)
    Dibka – Pol. rąstagalis, į kurį įdėdavo nusikaltėlio kojas (Krtn, Skd)
    Dībkinietė – valkiotis (Vvr)
    Dībkioutė – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, nešioti (Grg)
    Dībs – didelis žmogus (Slnt)
    Dībtė – mušti, dobti (Kv)
    Dicėns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
    Dīčkavuotė – trinti, brūžinti, dėvėti (Slnt)
    Didelī– 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
    Didenī– puikybė, išdidumas (Krž)
    Diedliuotė – dėlioti (Slnt, Kv)
    Diegis
    – nudegimas (Slnt)
    Diegurtė – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
    Diekou! – ačiū!
    Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
    Diertė – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
    Diesena – būvis (Bržr)
    Dieslės – dėtys (Užv, Vdk)
    Diesmė – nuosaka (S. Dauk.)
    Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
    Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
    Didīstė – išdidumas, puikybė (Pkl, Slnt)
    Diduomis – didžiūnas, didikas (S. Dauk.)
    Didus – išdidus, puikus (Šv)
    Dievuotėis – atsisveikinti (Šts, Als)
    Dignītė – gabenti (Šts)
    Dīgsčiuotė – greitai eiti, bėgti (Ggr)
    Digsnis – dūris (Kl)
    Digsnuotė – bėgti mažais žingsneliais (End, Vvr)
    Dīgstelietė – 1) staigiai įdurti (Vkš), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
    Dīgsuotė – gelti, skaudėti (Up)
    Dīguotė – dygti (Varn)
    Dīka – pasileidimas (Šts)
    Dīkabarzdis – svyruoklis (Slnt)
    Dīkautė – siausti, lakstyti (Slnt, Šts)
    Dīkinėjė – laukinių žmonių kraštas (Šts)
    Dīkis – išdykimas (Slnt)
    Dīkīstė – išdykavimas (Krž)
    Dīkra – dykynė, plynė (End)
    Dīks – grynas, tikras (Vvr, Vkš)
    Dīktė – dusti, trokšti, ilsti (Slnt, Užv)
    Diktintė – tvirtinti, teigti (Šts)
    Dīku – lengvai (Grg)
    Dīkuonis – išdykėlis, nedorėlis (Grg, Plt)
    Dikuotė – draskyti, plėšyti (Skd)
    Dilėks – 1) mažas vienarankis pjūklelis (Kl, Krt), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus (Tl)
    Dilintėis – nykti, mažėti, dingti (Rs)
    Dimba – kultuvė, mušeklė (Žeml)
    Dimbėks – didelis žmogus (Pln)
    Diminīčė –  rožė, votis (Pol., Jrb, Žgč)
    Dimžaks 
    – kišenė (Prk)
    Dinderioutė – dykinėti (Škn, Vkš)
    Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
    Dingis – kryptis (Kl)
    Dingoutėis – atrodyti, rodytis
    Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
    Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
    Dingtė – rasti vietą, išeiti, dėtis (Skd, Vvr)
    Dingtelietė – atsiminti
    Dinkiuotė – mušti, perti (Šts)
    Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
    Dīra – dyža, pyla (Slnt)
    Dirdinietė – slankioti pašaliais, dykinėti (Skd)
    Dirėks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
    Dirgesīs – dirginimas (Šts)
    Dirgsnis – 1) plona, laiba šakelė (S. Dauk.), 2) maža gyslelė (Pln)
    Dirintė – plėšti, zulinti (Šts)
    Dirītė – lupti kailį (Kal, Brs)
    Dirsius – apsileidėlis, ištižėlis, tinginys (Klm)
    Disnipuols − laivas
    Diškītė – trinti, brūžinti (Šts)
    Dišlininks
    – kaklininkas (Skd)
    Diukuo – kodėl
    Dīvelietė
    – nešioti, devėti, drengti, trinti (Klp)
    Dīveliuotė – kamuoti, mušti (Bržr, Užv)
    Dīvėns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
    Dīvītėis – stebėtis
    Dīvs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
    Dīzinietė – valkiotis (Vvr)
    Dīztė – trypti vietoje (Kair)
    Dīža – mušimas, pėrimas (Plt, Tl)
    Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
    Dīžtė – 1) mušti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srėbti, valgyti, kirsti (Vvr, Vkš), 3) smarkiai lyti (Ms)
    Doborkis – tvenkinys
    Dornios – kvailys
    Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
    Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
    Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
    Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
    Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
    Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
    Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
    Douklis − duokas (Mžk)
    Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
    Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
    Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
    Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
    Douts − dovana (Up, Užv)
    Drabna – 1) šlapdriba (Užv, Šll), 2) liūnas, kirba (Plng)
    Drabnus – tvankus, troškus (Kv, Yl)
    Dračas – išdykėlis (Pol., Vkš, Brs)
    Dračīsena – 1) naikinimas, plėšymas, draskymas (Als), 2) dūkimas (Vkš)
    Dračītė – 1) triukšmauti, trankytis, ginčytis (Brs), 2) naikinti, plėšyti, draskyti (Als)
    Dragnītė – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
    Dragnuotė – joti ristele (Brs)
    Draguotė – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Šts), 2) triukšmauti, jodytis, daužytis (Lž)
    Draibstītė – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
    Draibstuliuotė – snyguriuoti (Ggr, Varn)
    Draika – 1) kas išsidraikęs (Mžk), 2) išdykėlis (Ms)
    Draikā – kraikas, pakratai (Grk)
    Draikas – mažos šakelės (Mžk)
    Draikuotėis – lakstyti, siausti (Šts)
    Draikus – 1) valkus, tąsus (Šv), 2) šankus (Gr)
    Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
    Draks – 1) barnis, peštynės, sąmyšis (Rus., Kal, Kair), 2) eibė, žala, nuostolis (Skd)
    Drakuotė – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, šėlti (Slnt, Kal)
    Dralītė – draskyti, plėšyti, laužyti (Ll)
    Drampasīnė – makalynė, makasynė, purvynas (Lž, Pkl)
    Drampažītė – terlenti, knezoti (Šts)
    Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos šoninė lenta (Užv)
    Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
    Dranka – statinė, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Šlu)
    Drankis – debesis (Plng)
    Drankiuotėis – trainiotis, daužytis (Vkš)
    Drapakoutė – akėti, brižioti (Pol.)
    Drapaks – akėčios, brižės (Pol.)
    Drapanas – drabužiai (niek.)
    Draugalka – pamergė (Kin, Klp)
    Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
    Drebecītė – minti, trypti (Varn)
    Drebesā – šaltienos drebučiai (Vkš)
    Drebežītė – pavydėti, gailėti (Lkv)
    Drebiezgā – smulkios žuvys, mailius (Varn)
    Drebiežnas – nevikrus (Varn, Krš)
    Drebtelietė – 1) staiga nudrėbti, mestelėti (Užv), 2) negražiai, stačiai pasakyti (Vkš)
    Drebus – baugus (Mžk)
    Drėgants – eržilas
    Dreika – žiopla, išsižiojėlė (Dr)
    Dreiktė – draikyti, driokti
    Dreilingis – žiemą išmušta kelyje duobė (Šlu)
    Dreižietė – skeldėti, trūkinėti, daužėti (Slnt)
    Dreižtė – vilkinti, delsti, gaišti (Ll, Kair)
    Drelingiouts
    – duobėtas (Vvr)
    Dremžtė – 1) plėšti, drengti (Kair, Krš), 2) kasyti (Kltn)
    Drengtė – 1) nešiojant plėšti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
    Drenktė – teršti (Vyž, Klp)
    Drepašas – sudribėlis, ištižėlis (Mžk, Yl)
    Drepė – mirkalas, padažas (Krkl)
    Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
    Drepenas mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (Vkš)
    Drepinīs – 1) košė (menk., Šts), 2) linskmas šokis (Slnt)
    Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
    Dreplītė – skrepliuoti (Vvr)
    Dresvė – drevė, uoksas (Kv)
    Dreva – skylė (Yl)
    Drevietė – 1) kopti medų iš drėvės (S. Dauk.), 2) plėšti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
    Dreziniuotė – gadinti (Kal)
    Dreženas mot. g. skutai, čeženos (Slnt)
    Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
    Drė̄žtė – dėvėti, nešioti, plėšti, drėksti (Klm, Ll)
    Driegnis – drėgnumas (Pgr)
    Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
    Drīkčiuotė – sunkiai šokinėti (Slnt)
    Drīkiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
    Drīktė – irti, driksti (Varn)
    Drīktelietė – stryktelėti (Vkš)
    Drintė – plėšti, trinti, dėvėti (Als)
    Drīvuotė – pakulomis, dervotomis virvėmis kamšyti laivų, kubilų plyšius (Plng)
    Drīžinietė – valkiotis (Šts)
    Drīžinīs – žmogaus apdaras, išvaizda (Slnt)
    Drīža – drūžė (Vkš, Šlu)
    Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
    Dročiautė – pjauti lentas (Skr, Pln)
    Dročius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
    Drožinīčė – medinė leistuvo dalis (S. Dauk.)
    Drubīnas – kopėčios (Pol., brus., Mžk, Ms)
    Dručkis – storas žmogus arba gyvulys (Vkš, Pgr)
    Drukarnė – spaustuvė (Pol., KlvrŽ, Vvr)
    Drūkčē – labai (Erž)
    Druklis – dručkis (Žd)
    Drūkšlīs – dručkis, druklis (Dr)
    Drūktainis – dručkis (Slnt)
    Drūktarėitis – storašlaunis (Šts)
    Drūkts – 1) storas (Šts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
    Drūlainis – dručkis (Ms)
    Drūlioutė – dirbti (Varn)
    Druliuotė – giržeti, bribinti (Rs)
    Drulkis – rubuilis, dručkis (Kl)
    Drumbzlioutėis – niauktis (Skdv)
    Drumelioutė – bugnyti, barškinti (Klp)
    Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
    Dūminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
    Drungs
    – drungnas (Ms, Slnt)
    Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
    Druobės – patalų užvalkalas, dvilinkės (Vkš, Mžk)
    Druobgalīs – skiautė, skuduras (Varn)
    Druobolė – 1) drobės gabalas pašarui, skiedroms ar šiaip smulkiems daiktams nešti (Vvr, Skd), 2) ant pečių siaučiamoji skara (Trg), 3) į lovą klojamoji paklodė (Mžk, Vkš)
    Druočius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
    Druotė – viela (Mžk, Kv)
    Druova – drėvė, išpuva (Plt)
    Drusts – korys (S. Dauk.)
    Drūteiva – stipruolis (Kv)
    Druzgs – trupinys (Skdv)
    Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
    Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Šll)
    Dubadegīs – kerštininkas, padegėjas (Kv)
    Dubas – išduobtas kubilas (Lkv)
    Dubelts – dvigubas (Vok. dial., Vkš)
    Dubėns – medinis indas užtrinui grūsti (Plt)
    Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
    Dūblingė – nerangus, pilvotas žmogus, dūblys (Skdv)
    Dublunkis – dručkis (Plt, Ggr)
    Dūbra – sena, prasta armonika (Kv)
    Dubtė – gesti, kiurti (Up)
    Dubunis – išduobta trinka su kojomis dubeniui įdėti (Žd, Vkš)
    Duburkalis – menkas duburkis, duobė (Brs)
    Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
    Dubus – talpus, erdvus (Varn)
    Ducintė – tampti, purtyti, dūskinti (Mžk)
    Duckėnā – skutai (Dr)
    Dudielioutė – dudenti, terškėti (Prk)
    Dūdintė – vilktis, dūlinti (Kv)
    Dudlentė – kalbėti, terškėti (Prk)
    Dudnuotė – iš lėto, potyliai kalbėti (Up, Brs)
    Dūdouts – su klostėmis, rauktas (Prk)
    Dūduorios – vargonininkas (Slnt)
    Dudūra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomušais (Kv)
    Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
    Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
    Dugnuolius – žioplas, ištižęs žmogus (perk., Trk)
    Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas (Kv, Šts)
    Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
    Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
    Dūkinioutė – dūkti, šėlti (Brs, Šts)
    Dūksena – dūkimas (Žd)
    Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
    Dūksinioutėis – purvintis (Varn)
    Duksmas – sielvartas, rūpesčiai (Plt)
    Dukstė – driksti, plyšti (Šts)
    Dukšla – raukšlė, dumšlė (Krkl)
    Dukšnus – birus (Kv)
    Dūktė – niršti (Kv)
    Dula – 1) vienas iš dviejų kaištelių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaištis burių virvei (šiutui) pririšti (Prk)
    Dūla – nekalbus žmogus (Brs)
    Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
    Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
    Dulbsuotė – snopsoti (Škn)
    Dūlė – bulvė (Akm, Pp)
    Dūliava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
    Dūlietė – sėlinti (Als)
    Dūlīnė – bulvienė (Akm, Mžk)
    Dūlinis – bulvinis (Vkš)
    Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
    Dūlītė – rūkyti (Krkl)
    Dūliuotė – smulkiai lynoti, dulkti (Šts, Slnt)
    Dulkanuots – miglotas, ūkanotas, dūliuotas (Šv)
    Dulksnuotė – 1) žydėti, dulkėti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
    Dulkstītė – raibinti (Dr)
    Dulputrė – baltinta grūstų bulvių sriuba (Vkš)
    Dulskanuotė – raibuliuoti (Varn)
    Dūma – pasitarimas (S. Dauk.)
    Dūmalaks – kaminas, dūmtraukis (Plt)
    Dumblasītė – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
    Dumbloutė – niaukstytis, blaustis (Dr, Šts)
    Dumbra – 1) gili vieta upėje, sietuva (Bdr, Kl), 2) kūdra (Grk)
    Dūmėnė – sandėliukas maistui laikyti (Dr, Skd)
    Duminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
    Dumplekė – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant
    Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
    Dumpeklės – mėšlavežis vežimas (Plng, Sd)
    Dumpiouts –
    nelygus, su dumpiu (Šts)
    Dumpis – 1) raukšlė, dumpšlė, dumšlė (Yl, Brs), 2) sąmyšis, maištas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
    Dumplinis – pūstas, platus (Bržr, Vkš)
    Dumplintė – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
    Dumplioutė – 1) sunkiai kvėpuoti (prk., Šts), 2) smarkiai kosėti (Varn)
    Dūms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
    Dumšliets – raukšlėtas (Varn)
    Dūmtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
    Dundietė – griaudėti, tinkėti, bildėti (Vvr)
    Dundulioutė – 1) griausti, dundėti, trinksėti (Šts), 2) spiestis (Šts)
    Dunduliouts – verpetuotas (Šts)
    Dunkerka – kamara (Šts, Ms)
    Dunksčiuotė – stuksenti, trinkčioti (Vvr)
    Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
    Dunksmas – dundesys, dundėjimas, dunksėjimas (Kair)
    Dunkstelietė – stuktelėti, paukštelėti, kaukštelėti (Vvr, Krtv)
    Duobčiotėis – maitotis, išdykauti (Dr)
    Duobroutė – plepėti, stėnautis (Klm, Prk)
    Duobstė – susenėlis, perkaršėlis (Šts, Akm)
    Duobstelē – sudriskę marškiniai (Užv)
    Duobstis – susidevėjęs, sudubęs daiktas (Als)
    Duobtė – žudyti, galabyti (Kv)
    Duokalka – stoginė čerpė (Pol., Lž)
    Duoklas – rezginės, tarankis (Vkš, Skdv)
    Duoklis – kvaiša, pusgalvis (Mžk)
    Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
    Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
    Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
    Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
    Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
    Duovena – dovana
    Duovenuotė – dovanoti
    Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
    Duozintė – kėblinti (KlvrŽ, Šts)
    Dupšiuotė – eiti (S. Dauk.)
    Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
    Durbė – steverys, šaka (S. Dauk.)
    Durbtė – dubti, kiurti, pūti (S. Dauk.)
    Durdītė – 1) durti, besti (Šts), 2) keisti formą, storinti (Trk)
    Dureklis – žeberklas, perstekė (Žd)
    Dūriets – lašuotas, taškuotas (Šts)
    Durkėnu – užduriant (Kltn)
    Durkis vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sėdi vairininkas (Plng)
    Durklė – perstekė (S. Dauk.)
    Durnintė – mulkinti, kvailinti (Vvr)
    Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
    Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
    Durstoks – prijuostė (Tv, Lk)
    Duršliuoks – 1) įrankis skylei geležyje išmušti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Šll), 3) koštuvas, rėtis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
    Durtinīs – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliūkas (Šts, Brs)
    Dusena įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklą, kad pasidarytų maišelis ir ji negalėtų ištrūkti (Klp)
    Dūsiejėms – sunkus kvėpavimas (Šts)
    Dūskatas – skutai, driskanos (Šts, KlvrŽ)
    Duskintė – judinti, krutinti, plustinti (Užv, Krš)
    Duskis – dusulys (Ll)
    Dustė – dvisti, švinkti, gesti (Grg)
    Dūšė – siela, širdis
    Dušentė – varginti, ilsinti (Kair)
    Dūšings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
    Dūštraukis – žioplys (Ggr)
    Dūšvelkis – sunkus, gremėzdiškas daiktas (Pkl, Šts)
    Dutnus – neaiškiai tariamas, kalbamas (Nt)
    Dūzgintė – judinti, purtyti, kratyti (Šl)
    Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
    Dužīg – dukart (Erž)
    Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
    Dūžis – smūgis, kirtis (Plt)
    Dužtė – 1) trūkti, skilti, trupėti (Krš), 2) kristi, mažėti (Užv)
    Dūžtė – vargti, ilsti (Pt)
    Dvailā – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
    Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynė (Rdn, Krš)
    Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
    Dvaknuotė − plustinti (Šts)
    Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
    Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
    Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
    Dvasintė – dvėsinti, alkinti, badu marinti (Užv)
    Dvasiuotė – dvėsti, dvėsinėti (Pln)
    Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
    Dvasna – 1) dvėsimas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvėsa, nuosproga, perdvėsėlis (Vkš, Lž)
    Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
    Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
    Dveinaitis
    – dvynas (Ll)
    Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
    Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
    Dviekoutė – dvėsuoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
    Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
    Dzaiginietė – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
    Dzilentė – griežti, čirpinti (Žd)
    Dzindzals – skambaliukas (Kv)
    Dzingals – skambalas (Yl)
    Dzingulioutė – skambaliuoti, cinguliuoti (Škn)
    Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
    Dzvekītė – mušti (Kair)
    Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
    Džabītė – 1) mušti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, čebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
    Džagnuotė – ėsti, graužti (Šts)
    Džangterietė – sužvangėti, džengtelėti (Skd)
    Džeganas – išėdos, iščeškos, čeganos (Bržr, Slnt)
    Džeganuotė – kapoti, čeganoti (Šts, Ms)
    Džektelietė – žnektelėti (Vkš)
    Džiauginīčė – teatras (S. Dauk.)
    Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
    Džiausena – džiovimas (Vkš)
    Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Šts), 3) pintinė sūriams džiovinti (Lkv, Varn)
    Džiautovės – virvės skalbiniams džiauti (Šts)
    Džilentė – pjauti, džirinti (Vkš, Žr)
    Džindžė – 1) naminė degtinė (Krš), 2) denatūratas (Šl)
    Džingterietė – skambtelėti, dzingtelėti (Vkš, Vvr)
    Džingoutė – supti, linguoti (Šts)
    Džiovainė – džiovykla (Šts, Yl)
    Džiovainis – sudžiuvęs, džiovintas (Šts)
    Džiovinsena – džiovinimas (Šts)
    Džirktelietė – kirptelietė, čirkštelietė (Vkš)
    Džiubītė – lesti, kapoti su snapu (Kair)
    Džiubuotė – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
    Džiugesys – gaudimas (Šv)
    Džiugietė – gausti, žvagėti (Rt)
    Džiūkštelietė – užkirsti, suduoti, čiukštelėti (Šll)
    Džiumbarītė – mušti, plakti (Šts)
    Džiumbars – rykštė (Šts)
    Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
    Džiungarītė – supti (Šts)
    Džiūnītė – žiopsoti (Šts)
    Džiūsna – kas liesas, sudžiuvęs (Erž, Krš)
    Džvangtelietė – barkštelėti, suduoti (Vkš)

  • Komentarai išjungti - D
  • 2024 m. kovo mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     123
    45678910
    11121314151617
    18192021222324
    25262728293031

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos