R

Rabantā – sumažinta, pusiau nuleista burė (Rsn, Prk)
Rabants – lazda, pagalys (Pgg)
Rabaštėks – tokia kiaulės skerdienos dalis (Varn)
Rabauka – neužaugęs karštis (Prk)
Rabauninks – plėšikas (Brus., Ms)
Rabavuotė – plėšti (Pol., Brus., Žeml)
Rabietė – krebždėti, brazdėti (Pp, Varn)
Rabijuolā – prasimanymai, išdaigos (Jrb)
Rabīkalnis – status kalnas (Erž)
Rabintė – 1) braižyti, draskyti (Krš), 2) brazdinti, baladoti, krebždėti (Užv, Rdn)
Rabuoks – kirmėliukė, besiveisianti miltuose arba kruopose (Jdr, Rt)
Rabuotė – raitoti, vynioti (Plng)
Radena – radinys (Kltn)
Radotės – gerumas, geras gyvenimas (Pvn, Užv)
Ragainėkė – indams susidėti, šaukštdėtė (Rt)
Ragamals – prastai iškepta duona ar ragaišis (Skdv)
Ragavs – kampinis, kertinis (Brus., Užv)
Ragininks – 1) virvė nuo stiebo galo į valties priešakio galą (Prk), 2) nedidelė burė laivo gale (Rsn)
Ragintė – vaišinti, girdyti (S. Dauk.)
Ragova – 1) dauba, klonis, loma stačiais krantais (Pln, Ms), 2) tarpeklis (Kv, Kltn)
Raguotėnė – naminė degtinė (šnek., Šts)
Raguožis – 1) ožys malkoms pjaustyti (Rs), 2) išsiskėtęs daiktas, rekežis (Rs, Krkl)
Raiboutė – marguoti, raibti (Šv, Trg)
Raibouts – raibas (Ggr)
Raibtė – svaigti, suktis (Vgr, Skd)
Raibuoks – žaliūkas, stipruolis (Šts)
Raibulioutė – 1) marguliuoti, raibti (Kal, Rdn), 2) mirgėti (Krkl)
Raibuliouts – 1) raibas, margas (Up), 2) banguotas, nelygus (Šts)
Raibulīs – 1) mirguliai, žilpuliai (Kv), 2) marga dėmė (Prk)
Raibužinis – raibasis (Lk)
Raidītė – siausti, bėgioti, laigyti (Lat., Kair)
Railintė – nevikriai eiti (menk., Pln, KlvrŽ)
Railiuokė – rupūžė (euf., Ggr)
Railiuotė – rėplioti, ropoti, šliaužti (Plng, Jdr), 2) vaikščioti ropomis, keturpėsčia (Slnt, Ms), landžioti, sukinėtis, žiūrinėti (Šts, Slnt)
Rainapilkis – velnias, nelabasis (euf., Šts)
Rainītė – mušti, plakti (Pgg)
Raists – poravimosi metas, ruja (Lat., S. Dauk., Skd)
Raista – šutvė (S. Dauk., Šts)
Raistavėms – rujojimas (Klp)
Raistpelkė – raistas (Žeml)
Raistoutėis – rujotis, poruotis (Klp, Plt)
Raiščiuotė – šlubčioti (Šll, Erž)
Raišītinis – mazgomasis, mazgytinis (Sd)
Raišraštis – margai languotas audeklo raštas (Ggr)
Raištė – daikt. skara, skarelė (Knt, Kl)
Raištė – veiksm. 1) šlubuoti, raišuoti (Grd, Trk), 2) smarkiai eiti, bėgti, sprukti (šnek., Šts)
Raištelis – skepetukas, skarelė (Trk, Vkš)
Raištietė – rišti, rašioti (Kltn)
Raištis – didesnė, namie austa skara (Mžk, Grg)
Raištūtis – skarelė galvai apsirišti (Grg)
Raitarėjė – raiteliai, kavalerija (Pol., S. Dauk., Bržr)
Raitelis – nelygiai suvytos virvės iškilimas (Pln)
Raitītė – 1) sukant daryti banguotą, garbanoti (Trg, Tl), 2) keisti formą, klaipyti (Šts, Trk), 3) rangytis, vartytis (atsigulus) (KlvrŽ, Trk), 4) kamuoti, versti rangytis (Lk, Krš), 5) murdyti, grumti (šnek., Šts), 6) žodžiais gąsdinti, saikinti (šnek., Krtn, Krš), 7) įmantriai ką daryti (šnek., Šts), 8) slankioti, dykinėti (šnek., Krtn, KlvrŽ)
Raitūzā – sermėga be skvernų (Šts)
Raizgalioutė – niekus kalbėti, kliedėti (Ggr)
Raizgalius – kas kvaištelėjęs, išprotėjęs
Raizgė – mėgstanti puoštis mergina (Kl)
Raizgīnės – laiškinis česnakas (Šts)
Raižietėis – raivytis (Lk)
Raižītė – 1) čaižyti, pliekti (Trk, Mžk), 2) labai skaudėti (Rs, Vkš)
Rajībė – rajumas (Pln)
Rajinioks – rajūnas (Pln)
Rajūks – rajūnas (Lkv, DūnŽ)
Rajuoks – kas daug valgo (Ggr)
Rajuom(is) – ryjamt, springstant iš skubėjimo (šnek., Krkl)
Rajus – mastas žuvims (Gr, Šl)
Rakalioutė – 1) lupti odą (Vdk)
Rakalis – 1) odų lupėjas (Prk, Up), 2) persenusių, gaištančių gyvulių pjovėjas, korikas (Varn), 3) marintojas (KlvrŽ), 4) nenaudėlis, netikėlis, padaužas (Rs), 5) žudikas (S. Dauk.), 6) velnias, nelabasis (keik., Brs, Krž)
Rakaliuotė – 1) krapštinėti, rakinėti (Ms, Als), 2) marinti (KlvrŽ)
Rakals – prietaisas pakabinti aviai, lupant kailį, skersinis (Šts)
Rakamuols – koks įtaisymas, prietaisas (DūnŽ)
Rakanda – sėtuvės formos pintinė
Rakībuols – rakandas (Up, Žd)
Rakonds – įrankis
Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių (Krž, Kv)
Ramdītė – 1) raminti, guosti (Kv, Skr), 2) malšinti, tramdyti, stabdyti (S. Dauk.), 3) tvardyti, prilaikyti, valdyti (S. Dauk.)
Rapaišis – kas nerangiai lipa, ropoja (Tl)
Rapaliuotė – lėtai kasti (Nt)
Rapataila – kas nerangiai rėplioja (Plt)
Raptė – nesveikuoti (Kl)
Rapukėnė – patalpa bulvėms laikyti (Rs, Sln)
Rapuotė – 1) keikti, plūsti (Vvr), 2) šliaužioti (Žg)
Raresīs – triukšmas, klegeys (Kv)
Rarėjė – triukšmas (Šll)
Rarietė – 1) brazdėti, kelti triukšmą (Tv, Vvr), 2) su triukšmu važiuoti, dardėti (Tv), 3) su triukšmu virsti, griūti (Štk, KlvrŽ), 4) nesmarkiai griausti, grumenti (Vvr)
Rarintė – brazdinti, bildėti (Ggr)
Ras(ėt) – gal, turbūt
Rasals − 1) sriuba su buroku mirkalu (Erž, Vdk), 2) sūrymas (Vvr, Skr), 3) skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai (Brus., Pol., Krš, Lk)
Rasena – radimas (Pkl)
Rasintās – galbūt
Rasnuotė – lynoti (Grg)
Rasuoda – neišretinti daržovių daigai (Brus., Pol., Krkl, Všv)
Rasuodnos – daržnas, kur auginama rasoda (Šv, End)
Raškažnus – vešlus (Vkš)
Ratā (dgs.) – vežimas
Ratainīčė – patalpa vežimams, rogėms ir pan. laikyti (S. Dauk.)
Ratainis − paplokščias kukulis (Tv)
Ratalis – 1) ritinis, ripka (Vvr, Kv), 2) bulvinis apskritas paplokščias kukulis (Lkv, Tv)
Ratapėjės gautė − būti muštam (Trk)
Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
Ratavuotė − gelbėti (Brus., Pol., Kv, Krtn)
Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
Ratgalis − 1) vežimo galas (Dov, S. Dauk.), 2) lentelė vežimo galui užkišti (Dr), 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti (Plt, Šts)
Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
Ratoutinis − suplotas, plokščias (Šts)
Ratpiedis – stipinas
Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dangčiu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
Rauda – kuoja
Rauptė – skaptuoti
Ravidavuotė − pjaustinėti, mėsinėti (Krš, Rdn)
Ravs – griovys
Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
Raznastis – skirtumas (rus., Jrb)
Razvalina – plačios rogės, lubnios (sl., Rt, Kl)
Razvals – lubnia (sl., Vkš)
Ražas – 1) sausas virbas (Kv, Všv), 2) susidėvėjusi virbų šluota (Rs, Skr), 3) nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos (S. Dauk., Lk), 4) šiaudų drūtgaliai, kambliai (Akm, Erž), 5) virbalas, šakelė, galas (Kv, Trg)
Rāžoutėis – rąžytis

Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
Regstis – tinklinė pintinė pirkiniams
Reja – jauja
Rekiežē – žaginiai
Rembietė – pamažu, skurdžiai augti (Kv)
Remelis – ginčas, barnis (Dr)
Remeliuotėis – ginčytis, bartis (Plng)
Remezīteis – 1) ginčytis, kivirčytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd, Mžk)
Remtinis – storokas (Ggr)
Remžtė – smarkiai kasti (Erž, Jrb)
Rencelis – kurptinė, našta (vok. dial., Jrb)
Rendavuotė – nuomoti (Kal)
Rendelis – metalinis puodas
Rentėms – įkirpimas, įranta, įkarpa (Šv)
Rentiets – nelygus, gruoblėtas (Dr)
Rentinīs – šulinio sienos, briaunos (Vvr, Vkš)
Rentintė – ręsti (S. Dauk.)
Repežiuotė – eiti rėplomis, repečkoti
Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
Resnas – petingas, storas, tvirtas
Retena – retenybė (Rs)
Retėkā – tinklas didelėmis akimis; retoji tinklo dalis (Skdv, Jrb)
Retīmė – progymė, retmiškis (Šts)
Retkartis – retarievis (Trk, Šts)
Retkėimis – vienkiemis (Šts)
Retkrūmis – retuma, rėsmė (Šts)
Retmie – reta vieta, retuma, proretmė (Žeml)
Retomās – retkarčiais (Šts)
Retuokšlis – retai suaustas (KlvrŽ)
Retžīgēs – kartais, retkartėmis, kartkartėmis (Kv)
Rezena – užsispyrimas

Rėbkaulis – šonkaulis
Rėitė – barti, plūsti, koneveikti (Lkv, Kal)
Rėits – kelis
Rėkioutėis – ruoštis, stoti į eilę, į rikuotę
Rėktavuotė – taisyti, derinti
Rėpka – 1) apskrita medžio atpjova, ritinėjama žaidžiant; ritinis (Užv, Ms), 2) toks įrankis žuvims gaudyti (Vkš), 3) griežinys (Vkš)
Rėsuorē – spyruoklės, lingės
Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
Rėzlintė – iš lėto eiti, kėblinti

Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
Rībuotė – būti išsikišusiam (Šts)
Ricielius – riteris
Rīdītė – duoti ryti (ėsti, lesti) (Vkš, Lkv)
Rīdītėis – rietis, pyktis (S. Dauk.)
Rīduotė – įsitvirtinus inkaru laikytis (Plng)
Rīdzintė – erzinti, pykinti (Skd)
Rīdzintėis – bartis, pyktis (Skd, Gršl)
Rigavuotė – daigstyti (Vkš, Trk)
Rīguotė – dainuoti, ryliuoti (Jrb)
Rīja – barnis, pyktis (Als)
Rīkautė – tarpais rėkti, šūkauti (Vkš)
Rīkė – valstybė, karalystė (Germ., S. Dauk.)
Rīkīs – karalius, valdovas (Germ., S. Dauk.)
Rīks – 1) indas (Pgg, Plk), 2) padargas, įrankis, instrumentas; reikmuo (Pgg, Kv)
Rīkščiuotėis – rožėtis (Grg)
Rīkštė – 1) darytis raiškiam (Kv), 2) atsirasti, pasirodyti (S. Dauk.), 3) skleisti (S. Dauk.)
Rīkštėnė – vytis, žabas, rykštė (Šl)
Rīkštinis – vytis, virbas; smūgis, rykštė (Jrb)
Rīkštus – greit plyštantis, yrantis (Jrb)
Riktavuotė – tvarkyti (pol., Varn)
Riktingā – tikrai, gerokai, iš esmės, kaip reikia
Riktings – tvirtas, tikras, ne iš kelmo spirtas
Rīkūlė – rytmetinė, kūlė (Vkš)
Rimuorius Pol. – kinkynų, pakinktų dirbėjas (Pln, Vdk)
Rinda – eilė, stata
Rinkis – išimamas krosnies elementas, skirta puodų angos uždengimui
Rinuols – naktinis puodas (Slnt, Vkš)
Risuorios – lingė (kartis lopšiui kabinti)
Rita – dalba, kartis, strypas
Rīzą – brazdai, tarkiai (Kv, Kltn) 
Rīzas – 1) bulvinis blynas (Varn), 2) gruzdas (Tv)
Rīzavuotėis – ginčytis, priešgyniauti (Lkv, Šv)
Rīzgā – įrankis ritėms sumauti, vejant iš jų siūlus (Trg)
Rizikavuotėis – pūstis, didžiuotis (pol., Slnt)
Rīzinietė – vaikščioti apiplyšusiam (Šl)
Rīzintėis – 1) erzintis, kirkintis (Pp, Šts), 2) ginčytis (Užv, Mžk), 3) bartis, pyktis (Pln, Kl)
Rīzoutė – brazduoti, tarkuoti (Jrb, Trg)
Rīžentė – kamuoti, varginti (Šts)
Rīžietė – 1) vengti ką nors atlikti, tingėti, nepaslinkti (Als, Grg), 2) šykštauti (Šts, Krt)
Rīžintėis – nirsti, dūkti (DūnŽ)
Rīžtė − 1) virsti delčia, nykti, dilti (Slnt, Šts), 2) sprogti pumpurams (Žeml)
Rīžtėis – 1) elgtis savo nuožiūra, žinotis (Pp, Akm), 2) tvarkytis (S. Dauk.)
Rīžtėnā – ryžtingai (S. Dauk.)
Rīžtinis – išvadinis, baigiamasis (S. Dauk.)

Robežios – siena, linija, pakraštys
Rokoutėis – kalbėti, šnekėti, šnekučiuotis
Rokunda – kalba, pokalbis
Rolis – ritinys, volas
Ronktūris − 1) įrankio ar kokio dirbimo įtaisas įsitverti dirbant, rankena, kotas (Kv, Mžk), 2) pritaisymas pasilaikyti, įsikibti (Krkl, Up), ratelio dalis, kur įstatoma verpstė (Vgr)
Roputė – bulvė (vakarų žemaičiuose)
Roputīnė – bulvienė
Rosėjuonis – rusas

Rūdalis – vargas (Vvr, Rt)
Rūdelis – plūgo reguliatorius (Pgr)
Rūdėjė − rūdynė (Kv, Šts)
Rūdėns – aprūdijęs (Šts)
Rūdiesynė – pelkė, kur yra rūdžių (Skdv)
Rūdīmės – žiedadulkės (Trk)
Rūdīns – pelkė su rudu vandeniu, durpynas (Pvn, Rdn)
Rūdšėinis – rūdingų pievų šienas (Šts)
Rūgalis – miegalius (menk., Klm)
Ruikinis – pakulinis sijonas (Ggr, Grg, Vvr)
Ruilē – atmirkę odos nešvarumai, sąvėlės, garsotės (Brs, Krš)
Ruiliuotė – lyginti su ruiliu, voluoti (Brs)
Ruilis – 1) velenas, volas žemei lyginti (Yl, Ms, Lž), 2) reketys javams kulti (Yl, Akm), 3) vasarojaus pradalgės, suridentos į krūveles, voliukus (Mžk), 4) koks panašus į volą daiktas (Šts), 5) tokia ežero žuvis (Šts)
Ruinītė – varyti, ginti (Skd)
Ruišis – raišas, šlubis (Erž, Up, Vkš)
Ruižtė – blaustis (Šts)
Rukata – 1) susiraukėlis, paniurėlis, pikčiurna, niūra (Up, Šl), 2) kas raukšlėtas (Rdn)
Rukentė – krapštyti (DūnŽ)
Rukintė – sendinti (Brs)
Rukis – susiraukėlis (Up)
Ruklus – užsidaręs, niūrus (Kltn)
Rūkstuots – miglotas, ūkanotas (Tv)
Rukšas – susiraukėlis (Šll)
Rukšla – rukata, pikčiurna (Pln, Ms)
Rukšlas – tamus, apsiniaukęs (Lkv)
Rukšliuotė – verkšlenti, zirzti (Brs, Plng)
Rukšluotinis – klostėtas (Šts)
Rukšlus – raukšlėtas (Šts)
Rukšmīžiuotė – 1) nerimtai elgtis (Šv), 2) sunkiai eiti, vilktis (Vvr)
Rukšnas – susiraukšlėjęs; susiraukavęs (Šl)
Ruktė – 1) darytis raukšlėtam, trauktis (Krš, Kair), 2) glamžytis (End), akti, užaugti samanoms (Kv), mažėti, baigtis (šnek., Skr)
Rukulis – neaukštas, kresnas žmogus (Šll)
Rukuža – apskretėlis, nevala (Als)
Runcis – katinas (Lat., Kair, Pp)
Rundėns – apvalus, apskritas (Skdv, Rt)
Rundītė – tvarkyti, mokyti, patarti (Skr, Kair)
Rundoutė – sunkiai eiti, ruzgintis (Kin)
Rungā (strungā) – vežimo itvarai ar pan.
Runglioutėis – storai rengtis, muturiuotis (Prk)
Rungrėša – rungvirvė (Jdr, Rt)
Rungsuotė – susitraukus, susirietus kiūtoti, sėdėti (Jrb, Skr)
Rungultė – netvarkingai lankstyti, glamžyti (Šts, Pln)
Runguolītė – nedailiai adyti, raukti (Vvr)
Rungs – į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi šoninės lentos (Krtn, Grd)
Runintuos – labai darbštus žmogus (Skr)
Runuotė – 1) sunkiai ridenti, stumti (Užv, Šv), 2) pjaustyti (Vvr)
Ruobtė – ruopti
Ruoda – pokalbis, pasišnekėjimas
Ruodavuotė – Sl. 1) tartis (Up, Krkl), 2) kalbėtis, šnekėtis (Trk, Up)
Ruodbalsė − raidė
Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
Ruona – žaizda
Rūra – užpakalis
Rušavuotė – liesti
Rūžavs – rožinės spalvos (pol., Vkš, Erž)