Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

Ž

  • Filed under:
Pirmadienis
Lie 20,2009

Žabaltīs – žaltys (menk., Kal, Krtn)
Žabarainis − 1) šakotas medis (Tv, Als), 2) su ašakomis, sėlenomis, rupus (Kal, Šts)
Žabars – 1) smulki šaka be lapų, žabas (Ms, Slnt), 2) stagaras, stiebas (Mžk, Sd), 3) krūmas (Pln, Kl), 4) rykštė, virbas (Plt,Rdn)
Žabītė
− pliekti, mušti (Kair, Trk)
Žads – 1) galėjimas kalbėti, kalba (Vkš, Plt), 2) balsas, amas, garsas (Trk, Krš), 3) sąmonė (Slnt, Trk), 4) kvėpavimas (Trš, Vkš), 5) jūros ūžimas (Plng)
Žagata – šarka (Dov, Kin)
Žaima − juokai, išdaiga (Vvr)
Žaimuotė – 1) negražiai, nederamai elgtis, maivytis, vaipytis, kraipytis (Kin, End), 2) siausti, išdaigauti, paikioti (Pln, Krt), 3) tyčiotis, pajuokti (Kin, S. Dauk.), 4) erzinti, šaipytis (Kin, KlvrŽ)
Žaks – maišas (Klp, Rs)
Žalga
– 1) lanksti kartelė, didelė vytis, 2) nepatogumas, kliuvinys, vargas (Pvn, Bržr) 3) aukštas, ištįsęs žmogus
Žalgos – gremėzdiškas, didelis, nepatogus
Žagoustis – kas su stačiais ūsais (Varn)
Žaiminīčė – 
pasilinksminimas, pramoga (S. Dauk.)
Žalnierios
– pėdas (avižų, miežių)
Žalvos – žalsvas, žalganas
Žaneklis – 1) vedęs vyras (Lž), 2) jaunikis (End, Trk)
Žangars – 
aukštas vyras (Krkl)
Žardiena
– aikštė aplink klojimą, aptvaras
Žarītė − 1) smarkiai lyti, pliaupti (Vdk, Lkv), 2) godžiai valgyti, kimšti, kirsti (Rdn, Trk), 3) smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti (KlvrŽ, Trš), 4) šlapintis (Žgč), 5) triesti (Krš)
Žavietė – kerėti
Žavintė – kankinti, varginti, kamuoti (Skr, Jrb)
Žebeklis – įtaisas, uždedamas ant snukio naminiams gyvuliams, kad nežįstų, nelandžiotų (Skdv, Skr)
Žebelės
– tušti dalykai, niekai, asmenys, kurie nevykusisi dirba
Žebeliuotė – niekus šnekėti, paistyti
Žėbintė – šviesti.
Žebravuotė – vagišiauti (Rnv, Brs)
Žegeklis – 
lanktis (Užv)
Žeimmėlžė
– senapienė
Žėlava − gedulas (S. Dauk., Plt)
Žėlavuotė − 1) gedėti (Skdv, Krž), 2) gailėtis, ilgėtis (Trk, Plt)
Žekė – kojinė (plonos)
Žekiets – švarkelis
Žekrišīs – kojaraištis
Želpoutė – spėlioti, pasakoti
Žemalieniškis – žmogus, palaidais užvarsčiais (kilm. nuo Žemalės kaimo)
Žemėn – šalin
Žemievėlka – rogių kelio vieta be sniego
Žemgrīnds – per pelkę išgrįstas kelias, kūlgrinda
Ženatvė – vedybos
Žertavuotė – juokauti, pokštauti (Pol., Krkl, Brs)
Žibilkos
– kibirkštys (iš akių)
Žiegis – 1) sykis, 2) kartas
Žīgioutėis – šerti gyvulius
Žimilžie – metus melžta nesusikergusi karvė
Žītkavuotė – teikti naudą, pelną; padėti (Sd, Vkš)
Žitkietė – 
austi žičkais (Užv)
Žiuobrintė
– ištižusiam eiti, žioplinti
Žiuogris – pinta tvora iš šakų
Žiuogspėras – pjuvenas
Žiūrė – avižinis kisielius
Žiurkavuonė – kilpa, skylutė sagai užsegti (Pol., Šll, Dr)
Žiūrsts – prijuostė
Žiužis − susuktų šiaudų pundelis
Žizdra – skeveldra  (Rs)
Žliegtarnė – skerdykla (Slnt, Ms)
Žlioburtė
– valgyti lyg be dantų, žlebsėti
Žlabana – 1) kieno akys ašaroja, žliumbia, 2) kas nuolat ašaroja, žliumbia
Žlabanuotė – 1) traiškanoti, varvėti (apie akis), 2) verkti, ašaroti, žliumbti
Žlabas – ėdžios su loviu karvėms
Žlagatītė – godžiai ryti, lapnoti
Žlėbė – akys (niek.)
Žlėbs – žvairas
Žliūgs – 1) koks nors šlapias, sunkus, įmirkęs, supuvęs daiktas (Škn), 2) kas stambus, nejudrus (Lkv)
Žmuogšala – speigas
Žniogis – virvė su kilpa kiaulei gaudyti
Žobrelė − klaidžiojanti laukuose švieselė, žaltvykslė
Žombis – arklas
Žombs – skvernas
Žosėnkūlis – švendrė
Žoviedâ – švedai
Žugara – kas labai smarkus, pasiutęs, akiplėša; bjaurybė (Šlv, Jrb)
Žulėks − apgavikas, sukčius, vagis, plėšikas (Sl.)
Žvagėnē
– pievų varpeliai
Žvakinīčia – žvakidė
Žvarbis − šaltukas, šiurpulys
Žvavos – akylas, sumanus, netižęs
Žviruvka − žvyrkelis

  • Komentarai išjungti - Ž
  • V

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
    Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
    Vabrintė − vogti (Db)
    Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
    Vadala – valkata, bastūnas
    Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
    Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
    Vadė − pavadis (Plt, Pln)
    Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
    Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
    Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
    Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
    Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
    Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
    Vagol – pagal
    Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
    Vaguočius – padargas bulvėms, daržovėms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
    Vaguoklė
    – vagojamasis plūgelis (Plt)
    Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
    Vaguosena − vagojimas (Žd)
    Vaida − dvikova (S. Dauk.)
    Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
    Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
    Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
    Vaikioks – berniukas
    Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
    Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
    Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
    Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
    Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
    Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
    Vairinībė − įdomybė (Krš)
    Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
    Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
    Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
    Vaiskus − kariuomenė
    Vaivuorā – girtuoklės
    Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
    Vajavuotė – Sl. 1) triukšmauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
    Vajuotė
    − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
    Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
    Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
    Vaksavuotė – tepti, blizginti batus
    Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
    Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
    Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
    Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
    Valažiuotė – volioti (Vvr)
    Valiuoks – apgavikas
    Valiuotė – pajėgti, galėti
    Valkavuotė – Pol. 1) valku lyginti, kočioti drabužius (DūnŽ), 2) minkyti, maigyti, minkštinti (DūnŽ, Up)
    Valks
    – 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
    Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
    Valna – galima, leidžiama (Sl.)
    Valns – laisvas, nepriklausomas
    Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
    Vambuolė – juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)
    Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
    Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
    Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
    Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
    Vampasītė – 1) iš lėto loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbėti, plepėti (Rnv, End)
    Vanagnuosis
    − kas su kumpa nosimi (Lk)
    Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
    Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
    Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
    Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
    Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
    Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
    Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
    Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
    Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
    Vanuotė – keikti, maudyti
    Vapčiuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smukčioti (Šts, Skd)
    Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
    Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
    Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
    Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
    Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
    Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
    Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
    Varanka – rantyta lentelė šiaudų stogui dengti (Trk)
    Varaunos
    – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
    Varavuotė –
    1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dėlioti (Als)
    Varažītė
    – burti
    Varčia – sargyba
    Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
    Varėns − varydamas(is)
    Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
    Varings − galingas (lat. vārīgs, S. Dauk.)
    Varjavuotė – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
    Varlagrōžtis
    − kiaukutas, geldelė (Trk)
    Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
    Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
    Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
    Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
    Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
    Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
    Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
    Varmasītė – klampoti, makasyti (Lk)
    Vars – 
    varovas, varytojas (Sd)
    Varsloutė
    − vadelėti (Mžk)
    Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
    Varstelis – vėrinys, karoliai
    Varstiena − vasarojiena
    Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
    Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
    Varškana − garankštis (Trk)
    Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
    Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
    Vartavuotė – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
    Varts – 
    kartelė, skala apmatams pririšti arba nytims užnerti (Up, Rt)
    Varvalis
    – skystas tepalas
    Varžla − šienkartė (Lk)
    Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
    Vašuoklē – raudonieji serbentai
    Vašus – kuris gerai auga, veši, vešlus (Žd, Krž) 

    Večas, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
    Večerė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
    Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
    Vėdelčios – šakutė (Pol., brus., Trk, Lk)
    Vedėns − vesdamas(is)
    Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
    Vedo, vedvė – mudu, mudvi
    Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
    Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
    Veikē – greitai, greit, neužilgo
    Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
    Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
    Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
    Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
    Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
    Veiluoks – veltinis
    Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
    Vėinėnīnkā − vienu arkliu kinkomi ratai
    Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
    Vėingijis − dvinytai austas audeklas
    Vėinpalis – kuris iš vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
    Veisies
    − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
    Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
    Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
    Veislioutėis − veistis (Pkl)
    Vėišnė – vyšnia
    Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
    Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
    Veizietė – žiūrėti
    Veizietovā − akys (menk.)
    Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
    Veizīklė − matymas, rega (Žd)
    Veizuolā – akys (menk.)
    Veizuovā − veidas, burna (KlvrŽ)
    Vels – velnias
    Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
    Vėlks – vilkas (ė ir l – tariama žemai, kietai)Ontā vėlks – štai vilkas
    Velnaklaks – baubas, baidyklė (Skdv)
    Vėlūstas
    − vėlyvas
    Vėn – vis
    Venčiavuonė – santuoka
    Vėnčevuotė – surišti dviejų žmonių gyvenimus
    Venčiavuotėis – tuoktis
    Vendis − virvagalys (Rs)
    Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
    Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
    Vėndzīkla – rūkykla
    Venešietė − maišyti (Ggr)
    Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
    Vepčiuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
    Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
    Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
    Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
    Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
    Veplas – lūpos
    Vepliuozė − prasta košė (Tl)
    Vepnuotė − žiobčioti (Šts)
    Vepris − paršelis (Dr)
    Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
    Vėrbā – žabai, žagarai, šakos
    Veriens – viralas, sriuba
    Veriduorios − koridorius
    Verpals − verpimas
    Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
    Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
    Verščioks – kita tarme kalbąs
    Veršlaks – veršputrė (Rdn)
    Veršpotrė
    − veršių gėralas, putra
    Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
    Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
    Vervents – prietaisas virvėms sukti
    Vervietė − loti
    Vėsadums − visada (Rdn)
    Vesēlė – vestuvės
    Vėsumet – visada
    Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
    Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
    Vėškus– namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus.
    Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
    Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
    Vėšta– višta ( ė – tariama kietai, žemai ).
    Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
    Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
    Vetušis − bažnyčios vyresnysis, seniūnas (Rt)
    Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
    Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
    Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
    Vėželė – velkė
    Vežėns − veždamas(is)
    Vežiečė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
    Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimą(Yl)
    Vėžla
    – žioplys, ištižėlis, apakęs
    Vežmenė − važta, vežamas krovinys
    Vėžuostis – žmogus retais ūsais, šapūsis (Grg, Dr) 

    Viaukčiuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
    Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
    Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
    Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
    Vīburtė − vyburiuoti
    Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
    Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
    Vibždotė − utelė (euf., Varn)
    Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
    Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
    Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
    Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
    Viečnos – amžinas
    Viedros – kibiras
    Vieputinė – vėjo pučiama vieta
    Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
    Viernos − patikimas
    Viešės − viešėjimas, viešnagė
    Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
    Vigztė − svirti, linkti
    Vijuoklis – 1) viliūgas, viliotojas  (Ggr), 2) gandonešis, apkalbinėtojas (Plt)
    Vikelis
    − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
    Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
    Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
    Viksčiuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
    Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
    Vīktė – sektis
    Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
    Viliūgs – 1) gundytojas, viliotojas (Vkš), 2) sukčius, apgavikas (Trg)
    Viliuoks –
    1) ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama šeiva (Grk, Rs), 3)  virvelė arba drobės gabalas pradėtam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvė (Šv, Lkv)
    Viliuoks – taurelėje ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
    Vimzdinietė
    − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
    Vinčā − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą (Plng)

    Vinčerga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
    Vinčiavuonė – santuoka, sutuoktuvės (Pol., S. Dauk.)
    Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
    Vindelė − stebulė (Grg)
    Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
    Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
    Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
    Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
    Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
    Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
    Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
    Vinklavuotė
    − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
    Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
    Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
    Vinkrus – graudus, liūdnas
    Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
    Viorsta
    – kelio atkarpa lygi 1,068 km
    Vipė − ožka (Gr, Skdv)
    Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
    Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
    Virbinīčė – pašiūrė, stoginė žabams krauti, malkinė (Yl, Mžk)
    Virulīs – vandens verpetas
    Vištarnė – vištidė (Lk)
    Vītėnė
    − plaustas, didelis upių laivas
    Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
    Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
    Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
    Vizguotė – krypuoti, linguoti
    Vīžena − vyža

    Vocelė− pintinė, krežis (la. vācele, Mžk)
    Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
    Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
    Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
    Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
    Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
    Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
    Voluotė − minkyti, kočioti (Pln)
    Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
    Vorčioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
    Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
    Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
    Vorietė − didėti pilvui (Lk)
    Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
    Vosioutė − vėtyti (Kl)
    Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
    Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
    Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

    Vumptelietė – sprogti(DūnŽ)
    Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
    Vuobolē – obuoliai
    Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
    Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
    Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
    Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
    Vuoktė
    – valyti; doroti (javus)
    Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
    Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
    Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
    Vuomautė – rėkti, šaukti
    Vuošekėnis – lepšis (grybas)
    Vuotkuotis – botkotis
    Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
    Vuožnus – jautrus
    Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

  • Komentarai išjungti - V
  • U, Ū

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Ubags − 1) elgeta (Pol., brus.), 2) beturtis, vargšas (End, Sd), 3) prymazgytuvė (Kv, Jdr)
    Ubagėnė − didelis skurdas (Sd)
    Ubla − krosnis dervai degti (S. Dauk.)
    Ubladė – trobesys, kur buvo duonkepė krosnis arba kur taisytas jovalas
    Uburda − 1) įrankis (Pol. ubiór, S. Dauk.), 2) arklių papuošalas (S. Dauk.)

    Ūda − ilga virvė, nusagstyta meškerėmis žuvims gaudyti
    Ūdītė – 1) barti, plūsti (Vkš, KlvrŽ), 2) barant raginti ką daryti (Kl, Gršl)

    Ugada − susitarimas, sutartis, susitaikymas (Sl., Mžk)
    Ugãdasmot. g. atlyginimas (S. Dauk.)
    Ugadītė − taikyti (Gr)
    Ugadlīvs − ramus, taikus (Gr)
    Ugadnus − tinkamas, palankus (Gr)
    Ugatės − ana, antai (Kl)
    Ugnagesē − gaisai, pašvaistė (Varn)
    Ugnakaitis − židinys (Sd)

    Uidintė − uiti, ūdyti (S. Dauk.)
    Uiklavuotė − vaikyti, eiklinti (Skd)
    Uiklietė − darytis greitesniam, miklesniam (Šts)
    Uiklus − vikrus, mitrus (Šts, S. Dauk.)
    Uisė − kiaulė (Šts)
    Uitė – 1) nuolatos barti, keikti (Kair, Klov), 2) barant, keikiant raginti ką daryti (Tl, Pln), 3) varyti, ginti, guiti (Pln, Krkl)

    Uknolis – vinis pasagai prikalti, pasagvinė (Brus., pol., Rs, Vvr)
    Uksmīnuotė − mikčioti, nesusigaudyti (Štk)
    Ukstīnuotė − neaiškiai kalbėti, mykti, mikčioti (Kal)
    Ukstītė − priekaištauti, niurnėti (Als)
    Ukšlis − paršelis (Žd)
    Ūkštautė − ūbauti
    Ukštintė − žadinti (Škn)

    Ulbeklis − kas greitai, neaiškiai kalba (Varn)
    Ulbietė − burkuoti, ulduoti (S. Dauk., Krkl)
    Ulbtė − šipti, bukti (Rt)
    Uliava − laisvė (S. Dauk.)
    Ulīčė – gatvė
    Ulpis − atšipęs, nudilęs peilis (Rt)
    Ulžīs – tinginys, apsileidėlis, ištižėlis (Pp, Lk)
    Ulžus − tingus (Rt)

    Umarnās − staiga, umaru (Kv)
    Umars – greitumas, staigumas, skuba (Grg, Prk)
    Umarus
    − godus; rajus, ėdrus (Rs)
    Umisnē − tyčia, sąmoningai, specialiai (Pol., Vdk, Up)

    Unbargas – palūkanos
    Unčrabietė – užkopti, užlipti rabant (Užv)
    Ungzdesīs − dejavimas, inkštimas (Gršl)
    Ungztė − 1) dejuoti, vaitoti, inkšti (Slnt, Ms), 2) cypti, unkšti (Kv), 3) ūžti, šniokšti (Dr)
    Uns – jis
    Unt – ant
    Untrīdintė – užsiundyti, užpjudyti (Šts)

    Uodinietė − ieškinėti, šnipinėti (Užv)
    Uokatītė – skatinti
    Uoksā − smulkios šakos kurui (Šv)
    Uoksva – medžio išduba
    Uols – pagalys, prie kurio pririšamos tinklui traukti virvės (Plng)
    Uostainis
    − 1) ūsuotas (Yl, End), 2) akuotuotas (Ms, Šts)
    Uošėka, uožkėna – ožka
    Uoznā − ūsai (Plik)

    Upalis – 1) mažas, menkas upelis, upokšnis (S. Dauk., Sd), 2) latakas (Plt)
    Upara
    − pyktis, apmaudas, puikybė (Vkš, Rt)
    Uparītėis − pykti, širsti (Vkš, Gr)
    Upis − upė (Vkš, Trk)
    Upiuors − 1) pabaisa (Krž, Skdv), 2) bjaurus, piktas žmogus, nenuorama (Šll, Lkv)
    Ūpėnīnks – nepastovios nuotaikos, ūpingas žmogus
    Upiesnos – vieta, kur pavasarį yra tekėjęs upelis

    Urands – urėdas
    Urbeklis − yla (Kl)
    Urbintė − duobti, gręžti, daryti skylę (Mžk, Skd)
    Urdietė − 1) griūti, veržti (Vdk), 2) urgzti (S. Dauk.)
    Urdulēs − sūkuriais, verpetais, kamuoliais (Pp, Krš)
    Urdulīs − judantis, būrys (Vdk)
    Uresēs − strimgalviais, urduliais (Slnt)
    Uriadniks – eilinis policininkas
    Urkiuotė − nuolaat įkyriai barti, uiti, ūdyti (Bržr, Krtn)
    Urkštis − siauras tarpas prie tvarto (Rs)
    Urluoms − karštai, užpykus (DūnŽ)
    Urmas − judantis būrys, urdulys (Brus., pol., Mžk)
    Urmulās − veržliu srautu, sūkuriais (Trk)
    Urnietė − urgzti, narnėti (Šts)
    Urškis − dešra (Plt, Ms)
    Urvas − vijurkas
    Urzdietė − 1) urzgėti, urzti, narnėti (Brs, Šv), 2) murkti (Dr), 3) bambėti, niurzgėti (Pln), 4) murmėti (Lk)
    Urzdintė − 1) ūžinti, burzginti (Akm), 2) nerimti, bruzdėti (Žr, Kl), 3) delsti, lūkuriuoti (Ggr)
    Urzė − užpakalis (vlg., Kal)
    Urzenė − šokiai, vakarėlis (Trš)
    Urzintė − 1) bartis, pyktis (Jdr), 2) kulti javus su mašina (Erž)
    Urzis − burzgimas, ūžesys (DūnŽ)
    Uržintėis − pyktis, vaidytis (End)

    Ustaunē − nuolatos (Pol., Sd, Šlv)

    Ušietks − platus medinis indas su dviem ąsomis, auseklis (Pol., Rs, Sd)
    Ušuoks − staktos (Pol., Kv, Erž)

    Utieda − didelis neturtėlis; apsileidėlis (Šts)
    Utis – utelė (Krtn, Pkl)
    Utkara − skurdžius, utėlius (menk., Vdžg, Rs)
    Utkurža − neklaužada, užsispyrėlis (Ms)

    Uzamu − 1) iš karto, urmu (Žd, Ms), 2) didele apimtimi, plačiai (DūnŽ)
    Uzbuons – ąsotis (Pol., brus.)
    Uzdenis − apynasris (Brs, Kl)
    Uzdintė − raginti (Ms, Slnt)

    Užakē − akidangčiai (Plng, Šts)
    Užangalis − užpakalinis įėjimas į trobą iš kiemo pusės (Šll, Šv)
    Užars − skersinė vaga lauko gale (Slnt, Brs)
    Užauga − 1) atžala, ūglis (Šts), 2) nelygumas, atsikišimas (Šts)
    Užbakštalī – negyvai užbadyti (Užv)
    Užbambioks − neūžauga (Užv)
    Užbarzdė − 1) atsikišimas, užkarpa (Štk), 2) mažesnis pjūklo dantis (Tl, Sd)
    Užbrenda − mazgelis (Trk, Žd)
    Uždantē − 1) vieta už dantų (Ggr), 2) aarklių krūminių dantų dalis, gembė (Šts), 3) tokia arklių liga, užėdos (Ggr)
    Uždiečkas − priedas (Lk)
    Uždrabs − greimas, puta (Lk)
    Uždrīvuotė – užkamšyti plyšius (Kin, Plng)
    Uždura − duriamasis kastuvas (Šts)
    Užduralis − 1) užpakalinė arba prastoji priemenė troboje (Krtn), 2) sijonas (S. Dauk.)
    Uždžiūtkenklis − šykštus, šykštuolis (Als)
    Užiedis − ėdžios (Slnt, Tl)
    Užgairė − užuovėja (Vdk)
    Užgalėnės − nuošali vieta, užkampis (Ggr)
    Užgalis − 1) kraštas, pakraštys (Up, Dr), 2) užuogana, užaras (Trk, Šlu)
    Užgalvė − galvūgalis (Lk)
    Užgans − pa(si)tenkinimas (S. Dauk.)
    Užgardis − 1) ėdžios (Lk), 2) vežimo užgalis (Trg)
    Užgaris − vieta prie garvilkio, aukštinio (Lk)
    Užgauriets − gauruotas (Rt)
    Užgina − priešgyna, ginčas (Šts)
    Užglauda − užuovėja (Dr, Gršl)
    Užgniauža − susiaurėjimas (Šts)
    Užgniusis − užuomarša, snaudalius (Rt)
    Užgožis – indauja, šaukštidė (Plik, Prk)
    Užgraiža − 1) rintis, raukšlė (Ggr, Užv), 2) randas (KlvrŽ), 3) skardis (Tv)
    Užgraižana − įranta (Šts)
    Užgraižtasmot. g. briauna, kraštas (Šts)
    Užgriežėnė − nedidelis plotas (Grg)
    Užimtėnė − gyvulių aptvaras ganykloje (Lkv)
    Užimtinis − grobikiškas, agresyvus (S. Dauk.)
    Užkabarnus − priekabus, užgaulus (Šts)
    Užkabs − metalinis kabliukas (Žeml)
    Užkaiša − 1) vieta prieždos šone (Vkš), 2) skala, šakalys (Žeml)
    Užkaita − klaidingai į nytis įvertas siūlas, užsikeitimas (Plng, Varn)
    Užkaltė − atlošas, atrama (Slnt)
    Užkarabītė − užgriozdyti (Vvr)
    Užkarabūzītė − užguiti, užgraužti (Als, Šts)
    Užkarpa − 1) rantis, įkarpa, įskroda, griovelis, sąlaida (Prk), 2) spenelis, atauga (Vkš)
    Užkarpis − apavo užkulnis (Šts, Slnt)
    Užkart − iš karto, tuojau, nedelsiant (Trk)
    Užkarta − 1) rantis, įkarpa, įpjova (Erž, Vdk), 2) arklio dantų išdilimas, gedimas (Trš, Lk)
    Užkela − užtvertas žemės sklypas (Brs)
    Užkibītė – užlipdyti
    Užkibtovs − rankena, našokas, ąsa (Šts)
    Užkirtuklis − išryškėjęs ruožas, riba (Kair)
    Užkīšas − užsikišimas, spranginys (Šts)
    Užkīšis − kamštis, volė (Vkš, Žd)
    Užknabus − atlašus, atmatus, atkragus (Škn, Pkl)
    Užkolis − rato ašies kaištis, užkyšis (Lž, Žr)
    Užkranta − atbraila, užlenkimas (Plt, KlvrŽ)
    Užkrava − 1) tarpas tarp dviejų šalinių, tarpikas (Vkš, Trk), 2) neužkrautas, tuščias tarpas (Žd)
    Užkrova − išimama užtvara, pertvara (Šv)
    Užkuls − taukinė, įsnauja (Šlv, Tv)
    Užkurs − vienu kartu sudedamos į krosnį malkos (Als, Trk)
    Užla − lubų sija (Žg)
    Užlaidus − greitai užsileidžiantis (Šts)
    Užlaipa − tvoros sutvirtinimas (Lk, Varn)
    Užlauža − dirvos, miško prasikišęs sklypas (Šts)
    Užlaužā − žaboklės, žąslai (Šts)
    Užlentis − ėdžios, užėdis (Šts, KlvrŽ)
    Užlinda − užuovėja (Kl)
    Užlinkis − vingis, lankstas (Vdk, Šts)
    Užlonks – atlenkiamoji stalo dalis (Šts)
    Užmarėnīnks
    – gyvenantis už Kuršių marių; Neringos gyventojas
    Užmigīstė − užmaršumas (Als)
    Užmīžis − kirtis (vlg., Krš)
    Užmokesnis − užmokestis (S. Stan., S. Dauk.)
    Užnagė − 1) užpakalinės šuns kojos trumpasis pirštas (Trk), 2) užmova (Sd)
    Užnara − kilpa (Lk)
    Užnašus − užgaulus (Vkš)
    Užolksnis – šešėlis
    Užpapis − gyvulio tešmens pridėtinis rudimentinis spenys (Kl)
    Užpečėnė − mažas kambarys, esantis už senoviškos krosnies (Dr, Skd)
    Užpelenė − vieta už peleno, židinio
    Užpelns − uždarbis, užmokestis, pajamos (Rs, Grg)
    Užperenis − atitverta kambario dalis vaikui ar ligoniui (KlvrŽ)
    Užperis − kvailys, nenuovoka (menk., Užv, Kl)
    Užpjūvis − 1) nelygi pjovimo žymė, iškilimas (Šts), 2) žeberklo užbarzdė (Šts)
    Užpleitavuotė – atlenkiamoji stalo dalis (Jrb)
    Užplūdis
    − potvynis, užliejimas (Rt)
    Užplūska − užtvanka (Pln)
    Užprūgavuotė – užrakinti (Užv)
    Užrabietė
    – užkristi (Varn)
    Užraizgana − išlinkimas, ringė (Šts)
    Užrantė − vaga vandeniui nubėgti (Ggr)
    Užrīšis − raištis (Pvn, Sd)
    Užsags − kilpa sagai užsegti (Ggr, Bržr)
    Užsakā − viešas būsimųjų vedybų skelbimas bažnyčioje (DūnŽ, Vkš)
    Užsieda − gale kaimo aptvertas daržas (Kair)
    Užsiauta − verpetinga vieta upėje (Mžk)
    Užsiviežėlis − begėdis (Krš)
    Užslauga − 1) paslauga, patarnavimas (Dov, Užv), 2) pagalbininkas, užvadas (Krkl, Vkš)
    Užslūga − nuopelnas (S. Dauk.)
    Užstavuotė – instrumentu pritarti, antrinti (Pol., Kv, Tl)
    Užstova
    − priedanga, slėptuvė (Kair)
    Užtairīta − užporyt (Slnt)
    Užtaivakar − dieną prieš užvakar (Gršl)
    Užtaralioutė – greitai, garsiai užšnekėti, užtarškėti (DūnŽ)
    Užtelietė − nesmarkiai, truputį pūstelėti (DūnŽ)
    Užtūra − santūrumas, susilaikymas, susivaldymas, ištvermė (Sd, Kal)
    Užtūris − užsilaikymas (Rdn)
    Užtvīnis − patvinimas, užtvinimas (Rt, Ggr)
    Užugnis − užpelenė (Sd, Šts)
    Užuotis − užuovėja (Grg, Ll)
    Užvada − biržė (Tv, Ggr)
    Užvads − pradininkas, sukėlėjas (Trk)
    Užvaizda − priežiūra (Ms)
    Užvars − batų raištis, varstis (Gršl, Skdv)
    Užvardė − pravardė (Šts)
    Užvarstis − batų raištis, varstis (Tl, Kl)
    Užvedinis − toks tripalis tinklas (Bržr, Žeml)
    Užvermė − uždaromoji lango ar durų pusė (Slnt, Dr)
    Užvīdelninks − pavyduolis (Rs)
    Užvīdus − pavydus (Vkš, Rs)
    Užvieža − įžūlumas (Žg)
    Užvis − daugiausia, ypač (Tl, Slnt)
    Užžaimuotė užtverti (ppr. painiojant, narpliojant) (KlvrŽ)

  • Komentarai išjungti - U, Ū
  • Š

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
    Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
    Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
    Šabaldasdgs. sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)
    Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
    Šabarā − menki, maži krūmai (Pvn)
    Šabars – skaldyti smulkūs akmenėliai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
    Šabavuotė
    − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
    Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
    Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
    Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
    Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
    Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
    Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, čebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
    Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
    Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
    Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
    Šabždietė − čiužėti (S. Dauk.)
    Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
    Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
    Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
    Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
    Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
    Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
    Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
    Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
    Šakarns − kaulingas (Ll)
    Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
    Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
    Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
    Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
    Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
    Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
    Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
    Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
    Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
    Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
    Šakuočka – 1) įrankis velėninėms durpėms kasti (Krž), 2) žibinčius (Kltn)
    Šalabans
    − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
    Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
    Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
    Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
    Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
    Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
    Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
    Šalėp – šalia, greta (DūnŽ)
    Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
    Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
    Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
    Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
    Šalkasmot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
    Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
    Šalnas − širmas (Trk)
    Šalnis − širmas galvijas (Trk)
    Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
    Šalnuojā – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
    Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
    Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
    Šalteluoks − šaltokas (Lk)
    Šamalā − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
    Šamantinietė − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
    Šamarlaks – žr. šarmalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srėbalas ar gėrimas, drumzlinas skystis (Jrb)
    Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
    Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
    Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
    Šampus − plūstamas (Prk)
    Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
    Šančius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
    Šandrā − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
    Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
    Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
    Šankla − perauda, šankala (Kal)
    Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
    Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
    Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
    Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
    Šapšintė − šlaminti (Rdn)
    Šardasas – šerdesas (Lkv, Kltn)
    Šarītė
    – nusirašyti
    Šarkā – bulvių lupenos (perk., End)
    Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
    Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
    Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
    Šarmalaks – naminė degtinė (Ms, Sd)
    Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
    Šarpablis − šarpokas (Brs)
    Šarpē – našiai, greitai
    Šars – skuba, šora (Kv)
    Šastītė
    − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
    Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
    Šašietė − šnabždėti, čežėti (Vdk)
    Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
    Šašoulietė – pavėsis
    Šatinginis − satininis (Šts)
    Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
    Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
    Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
    Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
    Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
    Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
    Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
    Šaučios – batsiuvys (Rt, Lk)
    Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
    Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
    Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
    Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
    Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
    Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
    Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
    Šavīklė − ližė (Pln, Rmč)

    Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
    Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
    Šebrugis − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
    Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
    Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
    Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
    Šeimuons (šeimonts) – pečius (Vkš)
    Šėininks – čiužinys
    Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
    Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
    Šėkšninis – iš odos
    Šekštinis − turintis šekščius, su šekščiais (Sd)
    Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
    Šėlā − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
    Šėlema − šiluma (DūnŽ)
    Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
    Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
    Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
    Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
    Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis (Skd)
    Šemenčios − vagišius (Trk)
    Šemeris − palydovas (Plt)
    Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
    Šen − į čia, čia
    ŠenavuotėPol., Brus. 1) gerbti, mylėti (Vkš, Up), 2) laikyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
    Šenjou − į čia, link šen (Vkš, Trk)
    Šėnkuorka – smuklės padavėja
    Šepgaudienė − apgavikė, sukčiuvienė (Žr)
    Šepgaudīs − apgavikas, sukčius (Als)
    Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
    Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
    Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
    Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
    Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
    Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
    Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
    Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
    Šerianka − ašutinė (Lž)
    Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
    Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
    Šėrta – būrys
    Šešnaks – česnakas (Yl, Slnt)
    Šeštarnė – 
    krumpliaratis (Kv, Lc)
    Šėtā(s)
    – štai
    Šetkavuotė – šiečkavoti (Trk, Vkš)
    Šetuoklis
    − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
    Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)

    Šiaučios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
    Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
    Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
    Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
    Šiaugždā − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
    Šiaugždalā − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
    Šiaukšlē − šiūkai (Als)
    Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
    Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
    Šibrugis − keltas (Grg)
    Šieks – žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė
    Šiepalis – šėpelė (Jdr, Yl)
    Šieps, šiepėlis
    – spinta
    Šierė − šėrimas, liuoba
    Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
    Šiekšts(s) – šiukšlė
    Šiepītė – skiepyti
    Šiklis – vlg. kam maistas neina į kūną, kiaurbira (Tl)
    Šīkoutė
    − smarkiai kasyti (DūnŽ)
    Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
    Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
    Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
    Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
    Šīlietė − kiek šilti (Nt)
    Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
    Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
    Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
    Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
    Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
    Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
    Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
    Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
    Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
    Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
    Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
    Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
    Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
    Šintėis − trintis, zulintis
    Šiorkštā − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
    Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
    Šiperis – sklendė
    Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
    Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
    Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
    Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
    Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
    Šiugžma − netikša
    Šiugžmasmot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
    Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
    Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
    Šiulentė − trinti (Žr)
    Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
    Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
    Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
    Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
    Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
    Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
    Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
    Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
    Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
    Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
    Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
    Šiurkštā − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
    Šiurmasmot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
    Šiuršietė − šiurėti, čežėti (Rs)
    Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
    Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
    Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
    Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
    Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
    Šīvė − plokščia lėkštė (Vok. dial., Žgč)
    Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
    Šižė − mušimas, pyla (Prk)
    Šižintė – pykinti, erzinti
    Šižtė − pykti, niršti

    Škabarlietė − liesėti (Užv)
    Škabarlioks − nususėlis (Užv)
    Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
    Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
    Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
    Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
    Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
    Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
    Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
    Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
    Škauragā − skalsės (Lk)
    Škebė – 1) prasta kumelė (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
    Škeberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinė (Škn)
    Škeriebla – nerangus, nevikrus žmogus (Krš)
    Škerpetka – puskojinė (Krkl, Erž)
    Škībra − džiūsna (DūnŽ)
    Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
    Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
    Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
    Škiomietė − liesėti (Als)
    Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pikčiurna (Yl)
    Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
    Škiutras − trumpas (Als)
    Škondals – skandalas
    Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
    Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
    Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
    Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
    Škuobā, škuobelē – šonkauliai

    Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
    Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
    Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
    Šlaks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysčio) kiekis (Vkš, Kv)
    Šlamas
    – 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai (KlvrŽ, Šts)
    Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
    Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
    Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
    Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
    Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
    Šlámbûmis − šlagbaumas
    Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
    Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
    Šlamštā − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
    Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
    Šlamurkė − landynė (hibr., End)
    Šlapa − sparčia žingine, nuožangiai (Šts)
    Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
    Šlapbrėda − brendant (Lk)
    Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
    Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
    Šlapūkė − kempinė (Varn)
    Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
    Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
    Šlavas − stagarai (Als, Šts)
    Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
    Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
    Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
    Šlebetka − prasta korta (Krš)
    Šleidars − valkata (Lk)
    Šleika – petneša
    Šlejā − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
    Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
    Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
    Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
    Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
    Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
    Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
    Šlėpa − kelvietė (Klp)
    Šlėparē − pušiniai pabėgiai
    Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
    Šlepšnuotė − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
    Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
    Šleverdoutė − šlubuoti
    Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
    Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
    Šliaukštė − mynioti (Prk)
    Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
    Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
    Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
    Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
    Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
    Šliedės – rogės
    Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
    Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
    Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
    Šlimavuotė – lyginti, dailinti griovio kraštus (Lž, Šlv)
    Šlimings
    − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
    Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
    Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
    Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
    Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
    Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
    Šlipsos – kaklaraištis
    Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
    Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
    Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
    Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
    Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
    Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
    Šliučkentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
    Šliučkinietė − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
    Šliučkis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
    Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
    Šliuiža − vėpla (Pln)
    Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
    Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
    Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
    Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
    Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
    Šliukšnuotė − vilkti kojas, čiūžčioti (Lk)
    Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
    Šliūkštīnė − čiuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
    Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
    Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
    Šliukštus − slidus (Ggr)
    Šliūkštuoks – veržtuvas
    Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
    Šliūkuroutė − sunkiai varginančiai dirbti (Prk)
    Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
    Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
    Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
    Šliumpinietė − vaikščioti be tikslo (DūnŽ)
    Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
    Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
    Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
    Šliunkiets − dumblinas (Lk)
    Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
    Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
    Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
    Šliuopa − nevykėlis (Tl)
    Šliuosos – gabalas
    Šliuotė 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
    Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
    Šliupėns − girtas (Šts)
    Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
    Šlupšis − besotis (Šts)
    Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
    Šliupštoks – spaustuvai
    Šliurėns − valkata (DūnŽ)
    Šliurks − srautas (Žd)
    Šliurkštā − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
    Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginančius darbus (Trk)
    Šliurmā − kokios liekanos, šlamštas (End)
    Šliurna − apsileidėlis (Šts)
    Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
    Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
    Šliurpliaukša − dargana (Lk)
    Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
    Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
    Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)

    Šmadaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo būdo (Vdk, Skr)
    Šmadarīnė
    − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
    Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
    , 2) trainiotis, šlaistytis
    (Užv)
    Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
    Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
    Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
    Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
    Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
    Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
    Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
    Šmakals – padažas
    Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
    Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
    Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
    Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
    Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
    Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
    Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
    Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
    Šmaravuotė tepti (Mžk)
    Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
    Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
    Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
    Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
    Šmėks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
    Šmerlekioutė
    − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
    Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
    Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
    Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
    Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
    Šmička − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
    Šmičkiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
    Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
    Šmidiris − padauža (Vvr)
    Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
    Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
    Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
    Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
    Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
    Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
    Šmigždintė − drožinėti (Krž)
    Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
    Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
    Šmikernė − rūsys (End)
    Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
    Šmikščiuoti − kaišioti, kyščioti (Vvr)
    Šmīkščiuotė − švysčioti (Skdv, Varn)
    Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
    Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
    Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
    Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
    Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
    Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
    Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
    Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
    Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
    Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
    Šmirkšlie − 1) čiurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
    Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
    Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
    Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
    Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
    Šmižiuliautė
    − grobstyti, vagiliauti (Užv)
    Šmokolis – verslas, prekyba
    Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
    Šmols – beragis (šmolā karvė)
    Šmoltė – košė
    Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
    Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
    Šmūkščiuotė − kaišioti (Šts)
    Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
    Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikščioti, landžioti (Vvr)
    Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
    Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
    Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
    Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
    Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
    Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
    Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
    Šmuorītė − gerti (Vkš)
    Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
    Šmuotās − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
    Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
    Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
    Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
    Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
    Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)

    Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
    Šnabždalā − prasti, su pelais rugiai (Šts)
    Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
    Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
    Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
    Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
    Šnapšė – degtinė
    Šnarkščiuotė – tarpais šnarkšti
    Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
    Šnėblė – nosis
    Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
    Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
    Šnekis − plepys (Brs, Lc)
    Šnerkštā − nešvarumai, puvenos (Ggr)
    Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
    Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
    Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
    Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
    Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
    Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
    Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
    Šnīpštuoks – veržtuvas
    Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
    Šniūravuotė – smarkiai dirbti, plušėti (Vvr)
    Šniūrs
    – virvė
    Šniuokšlās − smarkiai, čiurkšlėmis (Šts)
    Šniuoptė − šniurti (Šts)
    Šnopštulīs − dusulys (Trg)
    Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)

    Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
    Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
    Šoklė − lingė (Trk)
    Šolėnė – šulinys
    Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
    Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
    Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
    Šoplė – lentyna
    Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
    Šorā − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
    Šorėnės − spyruoklinės akėčios, brižės (Klp)
    Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
    Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
    Šovelēs − greitai (Rt)

    Špaklios − glaistas
    Špaklioutė − glaistyti
    Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
    Špėkē – rato stipinai
    Špėlga – žiogelis
    Šperleks − pagurklis (Lk)
    Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
    Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
    Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
    Špīglīs − skiepas (Trš)
    Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
    Špikierios − tokia patalpa klėtyje
    Špīkinė − spingsulė (Trk)
    Špīkinietė − paslapčiomis ieškoti (Klp)
    Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
    Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
    Špikulā − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
    Špīlioutė − žaisti (Prk)
    Špilka − vinis (Vkš)
    Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
    Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
    Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
    Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
    Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
    Špīvuoks − apgavikas, sukčius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
    Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
    Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
    Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
    Špogūtis − varnėniukas (Grg)
    Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
    Špukuliouts − taškuotas (Nt)
    Špuolė − velenas (KlvrŽ)
    Špuokinīčė – inkilas
    Špuoks – varnėnas
    Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
    Špuosos – juokas, pokštas, išdaiga (Vok. spaβ)
    Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
    Špuris − papurgalvis (Skd)
    Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)

    Šriūbs – sraigtas
    Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)

    Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
    Šteliavuotė – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)
    Štėmpelis – metalinis kuolas
    Štīvs – stiprus vyras
    Štolps – stulpas
    Štončka – kaspinas
    Štramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
    Štrekis
    − virvė

    Šuika − niekniekis (Trk)
    Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
    Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
    Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
    Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
    Šūksnēs − greitai, smarkiai, sparčiai (Šts, Grg)
    Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
    Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
    Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
    Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
    Šumšuotėis − gaišti, čiupnotis (Šts)
    Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
    Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
    Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
    Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis (Šts)
    Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
    Šunrajās – labai godžiai
    Šuokalninks − šokėjas (Šts)
    Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
    Šuoklė – lingė (Trk)
    Šuoloms − kaliausė (Krkl)
    Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
    Šuonismot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
    Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
    Šurakietės − spyruoklinės akėčios, brižės (Krtn)
    Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
    Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
    Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
    Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
    Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
    Šutenas − kas sušutę (Šts)
    Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
    Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
    Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
    Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
    Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
    Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
    Šutvės − mainai (Mžk)
    Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
    Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
    Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)

    Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
    Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
    Švadars − gabalas (Žgč, Pj)
    Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
    Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
    Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
    Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
    Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
    Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
    Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
    Švaksas – batų tepalas.
    Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
    Švamals − pusbernis (Rs)
    Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
    Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
    Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
    Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
    Švampaza − plepys (Grg)
    Švampazīti – kalbėti niekus, taukšti, tauzyti (Lk)
    Švampinietė
    − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
    Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
    Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
    Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
    Švanks – sūkurys (End)
    Švankuotė
    − devėti, nešioti (Trk)
    Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
    Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
    Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
    Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
    Švarnaks – gabalas (Kl)
    Švarpautė
    − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
    Švašva − duktė (Pln)
    Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
    Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
    Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
    Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
    Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
    Švičītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
    Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
    Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
    Šviežuoks − naujokas (Trg)
    Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
    Švīkščiuotė − maišytis (Krš)
    Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
    Švikštītė − puošti (Trk)
    Švīkštulīs − švykščiamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
    Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
    Švimpa − vėjavaikis (Kal)
    Švinītė − mušti (Šts)
    Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
    Švīpelis − pašaipa (Kltn)
    Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
    Šviptelietė − mestelėti (Plng)
    Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
    Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
    Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
    Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
    Švitkarklis − žilvitis (Lk)
    Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
    Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
    Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
    Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
    Švītruloutė − švytėti
    Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
    Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
    Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
    Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
    Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
    Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
    Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
    Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

  • Komentarai išjungti - Š
  • S

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Saidris − viksva
    Saiduoks – lankas šaudymui stėlėmis
    Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
    Saks –
    seklys (S. Dauk.)
    Salamaks – 
    neišrūgęs, nepakilęs, suzmekęs pyragas ar duona (brus., Up, Krš)
    Saldamaks –
    sacharinas (Kal)
    Salka
    – mansarda
    Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
    Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
    Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
    Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
    Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
    Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
    Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
    Sankalba − sąmokslas
    Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
    Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
    Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
    Santapa – ištižėlis
    Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
    Santiža – ištižėlis, liurbis
    Sarbavuotė – slaugyti, prižiūrėti (Brs)
    Sariuotė
    – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
    Sarmata – gėda
    Sāspronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
    Sāsvėnīs – sąsiuvinis.
    Saugė – daina
    Saulabruolē – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
    Saulabruolis − mėnulis
    Saunuora – savanaudis, egoistas
    Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
    Savastis – nuosavybė (Škn, Rs) 

    Seiliegeris – seilėtekis
    Seimavuotė – skaičiuoti (Ms)
    Sėlks
    – šilkas
    Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
    Sereda – trečiadienis
    Sermiega – švarkas
    Sėtinīs – griežtis

    Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
    Siednīnks − čiužinys
    Sierčėkā – degtukai
    Sietarnė – arpo dalis, į kurią įdedami sietai, sietinė (Rt)
    Sintietė
    − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
    Sintulīs (sintis) – plaučių liga, dusulys, astma
    Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
    Siurbelie – dėlė

    Skačiuoteis – rūpintis
    Skadā – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
    Skalītė – loti
    Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
    Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
    Skarbavs – valdiškas (pol., Vkš, Sd)
    Skarîngs
    – pluoštingas
    Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
    Skaugė – pavydas, godumas
    Skaugis − šykštuolis
    Skaugus – šykštus, pavydus
    Skelbautė – sklisti kalboms
    Skepets – nešiojama skara
    Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
    Sketars – ilgesnės ražienos tarp pradalgių (Vkš)
    Skibgalis – 
    maža atplaiša (Brs)
    Skīpā
    – įstrižai
    Skīps – įstrižas
    Skīra – skirtumas
    Skivīts – skarmalas, skuduras
    SladaũnėPol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sėmenys (Kl)
    Skladavuotė – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
    Sklads –
    Sl. sandėlys (Mžk)
    Sklajus
    – kuriuo galima daug užskleisti
    Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
    Sklandasmot. g. karčių tvora (Skd, Yl)
    Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
    Skleinīčė – stiklinė
    Sklepavuotė – mūryti skliautą (Pkl)
    Skleps
    – rūsys
    Sklostės– skląstis
    Skobas – rūgštus
    Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
    Skotertė – staltiesė
    Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvėms skusti
    Skrabėnė – dėžė
    Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
    Skrabtė – senti, džiūti
    Skrėblis – bulvių skutyklė
    Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
    Skreibtė – siausti, gaubti
    Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
    Skrega – skūpas
    Skripītis − smuikas
    Skripkuorios – smuikininkas
    Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
    Skuoms – skonis
    Skupicierios – gobšuolis
    Skūra – oda
    Skūstė – taupyti
    Skvarma – forma
    Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
    Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

    Slankailiuotė – slydinėti (Als)
    Slaptuomės
    – slapčia
    Slaunos – linksmas, garbingas
    Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lėkštas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Štk)
    Slīduoks – kazlėkas
    Sliedonė − pavakarys
    Sliegtarnė – marka (Šts)
    Slīgtė
    –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
    Slinkautė – tinginiauti
    Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
    Slinkos – tingus
    Slostē – spąstai
    Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
    Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
    Sluovėks – stiklainis
    Slūžītė − tarnauti
    Slūžma − alga (Als, Brs)

    Smagos – fiziškai sunkus, stiprus
    Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
    Smarkavuotė – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
    Smauktėis
    − lįsti, spraustis
    Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
    Smelčios (smalčios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
    Smetuons – grietinė (slav., net.)
    Smuokavuotė – kvepėti (Žeml, Žd)
    Smuoks
    – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
    Smuortė – liūsti, blaustis
    Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
    Smūrglīs – snarglys
    Smūrglioutė – snargliuoti
    Smūtnos – liūdnas

    Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
    Snopinietė – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam
    Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
    Snučas – snaudalius
    Snūda – snaudulys

    Sobata – šeštadienis
    Sobėnė – užpakalis
    Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
    Sodiedlioutė – sudėlioti.
    Sogruobtė − sučiupti
    Sokierka – saldainis
    Solasītė – surinkti
    Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
    Someigtė – mokėti
    Somiklietė − sukietėti
    Sominis − šiaurės vakarų vėjas
    Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
    Sopka – kaliošas
    Sosieds – kaimynas
    Sotrīstė – pradėti viduriuoti
    Sosėvadintė – sukviesti, surinkti
    Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
    Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
    Sovėsam – visai

    Spaciera – išeiga
    Spags
    – lašas (Plt, Vkš)
    Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
    Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
    Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
    Spaviednė
    – išpažintis
    Spaviednīčė – klausykla
    Spėitlios – spiečius (ties. ir perk. reikšme)
    Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
    Sperus (Spiers?) – spartus
    Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
    Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
    Spėtros – neprimatantis, žlibas
    Spakainos – ramus
    Spėlgtė – vysti, nykti
    Spieka – jėga
    Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
    Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
    Spīrē − kopėčių skersiniai
    Spongė – akis (niekinamasis)
    Spongtė – svaigti (nuo alkoholio)
    Spotkielis – puodelis
    Spragis – segtukas
    Sprėigtė – spriegti
    Sprėndžina – spyruoklė
    Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
    Sprostis – pakaba
    Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
    Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
    Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
    Spruogtė – dvėsti
    Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

    Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
    Sriebtovė – burna

    Stadala – Brus., Pol. pastogė arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklės (End, Lž, Plt)
    Stagars – 
    šaka be lapų (Ms, Slnt)
    Staibis
    – blauzda
    Staibuols – rankos staibis, dilbis (Vkš, Trk)
    Stalalis – 
    girnalovis (Ms, End)
    Stalavuonė
    – maitinimasis pas ką (Pol., Krž, Trš)
    Stalavuotė – valgyti, maitintis pas ką nors; gyventi ir maitintis (Grg)
    Staldalis – 
    tvartelis (Grg, Jdr)
    Staliuorios
    – stalius
    Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
    Stanaunē – dažnai
    Stangs − raištis
    Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
    Statgalis – stogo viršus, šelmuo, kraigas (Skdv)
    Stavuotė
    – 1) ištverti (Yl, Jrd), 2) turėti jėgų, pajėgti (Plt, Šts), 3) pakankamai turėti, užtekti (Skr)
    Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
    Stėčas − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
    Stelgtėis − stengtis
    Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
    Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
    Stičas − priešgyna, užsispyrėlis
    Stičītė – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti
    Stiegars – penis (juok., Skd, Šts)
    Stīgavuotė –
    1) ginčytis, prieštarauti (Gršl, Šts), 2) sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
    Stimbaris
    – nulaužtas medelis, stagaras
    Stīrėnīnks – nekviestas svečias
    Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora
    Stongas – sąrėmiai
    Strainos – puošnus, gražus, dailus
    Strankals – šūdo gabalas (Žd)
    Strapakas
    – akėčios
    Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
    Stribitielios
    – stribas
    Strikavuotė – daryti siūlę, peltakį, striką (Brs)
    Striknėns
    − neklaužada, niekadėjas
    Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
    Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
    Strubis – žemas, neaukštas žmogus
    Struoks – baimė, sujudimas
    Struošėntė– komanduoti, skubinti
    Struošītėis – skubėti
    Stūgaunus – neramus (Lk)
    Stumdalis – 
    nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Šts)
    Stuoraunos
    – darbštus, rūpestingas
    Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
    Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)

    Subaisiuotė – suteršti, subjauroti (KlvrŽ)
    Subakuotė – suminti (Kal)
    Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
    Sučeravuotė – sugadinti (Vvr)
    Sučiežtė
    − suvalgyti, sudoroti (Užv)
    Sučiokštė – sumenkti, suvargti (Krkl)
    Sučirškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
    Sučīžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
    Sudajītė – suprasti (Nmk, Rs)
    Sudrīktė – susipainioti, susivelti (Kl)
    Sudurdītė – 1) sulaužyti, sužaloti (Šts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
    Sūdžia – teisėjas
    Sugiberavuotė – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
    Suitus
    – gausus
    Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
    Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
    Sukeklis
    − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
    Sukliuoktė – sukristi, perkarti
    Sukrauliuotė – sudėlioti (Tv)
    Sukrėstė – suliesėti
    Sumajiečīntė − supainioti
    Suodnos – sodas
    Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
    Suopka – sofa
    Suostis – upės įlanka, vadaksnis (Als)
    Suotėns
    − sotus
    Supotės – sutinęs
    Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
    Suraišiuojėms – sumazgymas, sunarpliojimas (Krš)
    Suraitītė – sugarbanoti (Vkš)
    Surarietė – 1) sudundėti, sugrumėti (Dr), 2) subyrėti, sulūžti (Dr, Šts)
    Surīzintė – sukiršinti, supykdyti (Lk)
    Susibagdeliuotė – susirankioti, įsitaisyti (Šl)
    Susidavadītė – susipažinti (Klp)
    Susirunglintė – susipainioti, susivyti (Ggr)
    Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)
    Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
    Susizgrėbtė – susiprasti
    Susižaimuotė – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
    Suskabītė – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplėšyti, susmulkinti (Rdn, Krš)
    Suskaidītė – 1) suskirstyti, pažymint ribą (DūnŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplėšyti (Vvr)
    Suskailis – nususėlis (keik., Vkš)
    Suskaitītė – 1) galėti, sugebėti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti (Krš, Plt), 5) skaičiuojant įkirsti (Krt), 6) skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių (Trk)
    Suskaitlioutė – 1) suskaičiuoti (Vkš, Rdn), 2) išspręsti (DūnŽ)
    Suskaluotė – suskirsti (Šts)
    Suskanintė – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
    Suskardītė – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aštriu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
    Suskartė – suplyšti, sudriksti (Krt, Prk)
    Suskastė – karštai ko imtis, ką pradėti, į ką įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
    Suskė – suskažolė (Užv)
    Suskeldietė – suskilinėti, susproginėti, sutrūkinėti, sueižėti (Žd, Skd)
    Suskeltė – sulydyti, sudurti (Als)
    Suskėrbtė – surūgti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
    Suskerdietė – sueižėti, suskeldėti, sudaužėti, supleišėti (Krž)
    Suskībtė – sugižti (Dr, Kal)
    Suskietė – skursti, vargti, susti (Skr)
    Suskiets – 1) aptekęs suskiu, niežais (Šts), 2) apaugęs suskiais, brantais (Šts)
    Suskila – atskala, atplaiša (Trg)
    Suskimbčiuotė – trumpai suskambėti (Vvr)
    Suskinis – 1) nušašęs, rauplėtas (Skdv), 2) prastas, sunykęs, nususęs (Skdv)
    Suskintėis – gauti suskį (Trg)
    Suskirliuotė – surankioti (Als, KlvrŽ)
    Suskis – 1) susna (Vkš, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Šts, Ggr), 4) kas aptekęs suskiu, niežuotas (Šts), 5) kas aptrauktas miltlige (Krš), 6) kas nususęs, sunykęs, susisukęs (Rs, Skdv), 7) nusmukęs, nusigyvenęs, apsileidęs žmogus (menk., Brs, Vkš), 8 ) niekam tikęs, prastas žmogus; nevykėlis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybė, nenaudėlis (keik., Rs, Žd)
    Susklandītė – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
    Susklėstė – apsileisti, sutingti (Krž)
    Suskliaustė – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
    Suskoistė – įskuisti, įnikti (Slnt)
    Suskrabintė – 1) subrazdėti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
    Suskrabus – barškantis, tarškantis, skrabus (Prk)
    Suskrambītė – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
    Suskrambtė – suliesėti (Šts)
    Suskrebielis – kas nešvarus, suskretėlis (Skdv)
    Suskrebtė – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
    Suskrembtė – subarti (Up, Šts)
    Suskrenda – ištižęs žmogus (menk., Plt)
    Suskretielis – kas suskretęs, nešvarus (Užv)
    Suskriblītė – paraginti, subausti (Ggr)
    Suskruobtė – sudžiūti, sulysti (menk., Šts, Als)
    Suskūstė – sutaupyti (DūnŽ)
    Suskvarbītė – kastuvu suvarpyti (Krš, Erž)
    Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
    Sustasavuotė – suderinti (Ms)
    Sustugtė
    – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
    Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
    Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
    Sušvičītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
    Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
    Suvinkliavuotė – supainioti (Sd)
    Suziztė
    − įsinorėti, įsigeisti
    Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
    Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

    Svadīntė − sodinti
    Svėlksnė − mėtyklė
    Svetimluovė − paleistuvė
    Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
    Sviets – pasaulis
    Svotba – vestuvės

  • Komentarai išjungti - S
  • R

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Rabantā – sumažinta, pusiau nuleista burė (Rsn, Prk)
    Rabants – lazda, pagalys (Pgg)
    Rabaštėks – tokia kiaulės skerdienos dalis (Varn)
    Rabauka – neužaugęs karštis (Prk)
    Rabauninks – plėšikas (Brus., Ms)
    Rabavuotė – plėšti (Pol., Brus., Žeml)
    Rabietė – krebždėti, brazdėti (Pp, Varn)
    Rabijuolā – prasimanymai, išdaigos (Jrb)
    Rabīkalnis – status kalnas (Erž)
    Rabintė – 1) braižyti, draskyti (Krš), 2) brazdinti, baladoti, krebždėti (Užv, Rdn)
    Rabuoks – kirmėliukė, besiveisianti miltuose arba kruopose (Jdr, Rt)
    Rabuotė – raitoti, vynioti (Plng)
    Radena – radinys (Kltn)
    Radotės – gerumas, geras gyvenimas (Pvn, Užv)
    Ragainėkė – indams susidėti, šaukštdėtė (Rt)
    Ragamals – prastai iškepta duona ar ragaišis (Skdv)
    Ragavs – kampinis, kertinis (Brus., Užv)
    Ragininks – 1) virvė nuo stiebo galo į valties priešakio galą (Prk), 2) nedidelė burė laivo gale (Rsn)
    Ragintė – vaišinti, girdyti (S. Dauk.)
    Ragova – 1) dauba, klonis, loma stačiais krantais (Pln, Ms), 2) tarpeklis (Kv, Kltn)
    Raguotėnė – naminė degtinė (šnek., Šts)
    Raguožis – 1) ožys malkoms pjaustyti (Rs), 2) išsiskėtęs daiktas, rekežis (Rs, Krkl)
    Raiboutė – marguoti, raibti (Šv, Trg)
    Raibouts – raibas (Ggr)
    Raibtė – svaigti, suktis (Vgr, Skd)
    Raibuoks – žaliūkas, stipruolis (Šts)
    Raibulioutė – 1) marguliuoti, raibti (Kal, Rdn), 2) mirgėti (Krkl)
    Raibuliouts – 1) raibas, margas (Up), 2) banguotas, nelygus (Šts)
    Raibulīs – 1) mirguliai, žilpuliai (Kv), 2) marga dėmė (Prk)
    Raibužinis – raibasis (Lk)
    Raidītė – siausti, bėgioti, laigyti (Lat., Kair)
    Railintė – nevikriai eiti (menk., Pln, KlvrŽ)
    Railiuokė – rupūžė (euf., Ggr)
    Railiuotė – rėplioti, ropoti, šliaužti (Plng, Jdr), 2) vaikščioti ropomis, keturpėsčia (Slnt, Ms), landžioti, sukinėtis, žiūrinėti (Šts, Slnt)
    Rainapilkis – velnias, nelabasis (euf., Šts)
    Rainītė – mušti, plakti (Pgg)
    Raists – poravimosi metas, ruja (Lat., S. Dauk., Skd)
    Raista – šutvė (S. Dauk., Šts)
    Raistavėms – rujojimas (Klp)
    Raistpelkė – raistas (Žeml)
    Raistoutėis – rujotis, poruotis (Klp, Plt)
    Raiščiuotė – šlubčioti (Šll, Erž)
    Raišītinis – mazgomasis, mazgytinis (Sd)
    Raišraštis – margai languotas audeklo raštas (Ggr)
    Raištė daikt. skara, skarelė (Knt, Kl)
    Raištė veiksm. 1) šlubuoti, raišuoti (Grd, Trk), 2) smarkiai eiti, bėgti, sprukti (šnek., Šts)
    Raištelis – skepetukas, skarelė (Trk, Vkš)
    Raištietė – rišti, rašioti (Kltn)
    Raištis – didesnė, namie austa skara (Mžk, Grg)
    Raištūtis – skarelė galvai apsirišti (Grg)
    Raitarėjė – raiteliai, kavalerija (Pol., S. Dauk., Bržr)
    Raitelis – nelygiai suvytos virvės iškilimas (Pln)
    Raitītė – 1) sukant daryti banguotą, garbanoti (Trg, Tl), 2) keisti formą, klaipyti (Šts, Trk), 3) rangytis, vartytis (atsigulus) (KlvrŽ, Trk), 4) kamuoti, versti rangytis (Lk, Krš), 5) murdyti, grumti (šnek., Šts), 6) žodžiais gąsdinti, saikinti (šnek., Krtn, Krš), 7) įmantriai ką daryti (šnek., Šts), 8) slankioti, dykinėti (šnek., Krtn, KlvrŽ)
    Raitūzā – sermėga be skvernų (Šts)
    Raizgalioutė – niekus kalbėti, kliedėti (Ggr)
    Raizgalius – kas kvaištelėjęs, išprotėjęs
    Raizgė – mėgstanti puoštis mergina (Kl)
    Raizgīnės – laiškinis česnakas (Šts)
    Raižietėis – raivytis (Lk)
    Raižītė – 1) čaižyti, pliekti (Trk, Mžk), 2) labai skaudėti (Rs, Vkš)
    Rajībė – rajumas (Pln)
    Rajinioks – rajūnas (Pln)
    Rajūks – rajūnas (Lkv, DūnŽ)
    Rajuoks – kas daug valgo (Ggr)
    Rajuom(is) – ryjamt, springstant iš skubėjimo (šnek., Krkl)
    Rajus – mastas žuvims (Gr, Šl)
    Rakalioutė – 1) lupti odą (Vdk)
    Rakalis 1) odų lupėjas (Prk, Up), 2) persenusių, gaištančių gyvulių pjovėjas, korikas (Varn), 3) marintojas (KlvrŽ), 4) nenaudėlis, netikėlis, padaužas (Rs), 5) žudikas (S. Dauk.), 6) velnias, nelabasis (keik., Brs, Krž)
    Rakaliuotė – 1) krapštinėti, rakinėti (Ms, Als), 2) marinti (KlvrŽ)
    Rakals – prietaisas pakabinti aviai, lupant kailį, skersinis (Šts)
    Rakamuols – koks įtaisymas, prietaisas (DūnŽ)
    Rakanda – sėtuvės formos pintinė
    Rakībuols – rakandas (Up, Žd)
    Rakonds – įrankis
    Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių (Krž, Kv)
    Ramdī – 1) raminti, guosti (Kv, Skr), 2) malšinti, tramdyti, stabdyti (S. Dauk.), 3) tvardyti, prilaikyti, valdyti (S. Dauk.)
    Rapaišis – kas nerangiai lipa, ropoja (Tl)
    Rapaliuotė – lėtai kasti (Nt)
    Rapataila – kas nerangiai rėplioja (Plt)
    Raptė – nesveikuoti (Kl)
    Rapukėnė – patalpa bulvėms laikyti (Rs, Sln)
    Rapuotė – 1) keikti, plūsti (Vvr), 2) šliaužioti (Žg)
    Raresīs – triukšmas, klegeys (Kv)
    Rarėjė – triukšmas (Šll)
    Rarietė – 1) brazdėti, kelti triukšmą (Tv, Vvr), 2) su triukšmu važiuoti, dardėti (Tv), 3) su triukšmu virsti, griūti (Štk, KlvrŽ), 4) nesmarkiai griausti, grumenti (Vvr)
    Rarintė – brazdinti, bildėti (Ggr)
    Ras(ėt) – gal, turbūt
    Rasals − 1) sriuba su buroku mirkalu (Erž, Vdk), 2) sūrymas (Vvr, Skr), 3) skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai (Brus., Pol., Krš, Lk)
    Rasena – radimas (Pkl)
    Rasintās – galbūt
    Rasnuotė – lynoti (Grg)
    Rasuoda – neišretinti daržovių daigai (Brus., Pol., Krkl, Všv)
    Rasuodnos – daržnas, kur auginama rasoda (Šv, End)
    Raškažnus – vešlus (Vkš)
    Ratā
    (dgs.) – vežimas
    Ratainīčė – patalpa vežimams, rogėms ir pan. laikyti (S. Dauk.)
    Ratainis
    − paplokščias kukulis (Tv)
    Ratalis – 1) ritinis, ripka (Vvr, Kv), 2) bulvinis apskritas paplokščias kukulis (Lkv, Tv)
    Ratapėjės gautė
    − būti muštam (Trk)
    Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
    Ratavuotė − gelbėti (Brus., Pol., Kv, Krtn)
    Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
    Ratgalis − 1) vežimo galas (Dov, S. Dauk.), 2) lentelė vežimo galui užkišti (Dr), 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti (Plt, Šts)
    Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
    Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
    Ratoutinis − suplotas, plokščias (Šts)
    Ratpiedis – stipinas
    Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
    Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dangčiu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
    Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
    Rauda – kuoja
    Rauptė – skaptuoti
    Ravidavuotė − pjaustinėti, mėsinėti (Krš, Rdn)
    Ravs – griovys
    Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
    Raznastis – skirtumas (rus., Jrb)
    Razvalina
    – plačios rogės, lubnios (sl., Rt, Kl)
    Razvals – lubnia (sl., Vkš)
    Ražas –
    1) sausas virbas (Kv, Všv), 2) susidėvėjusi virbų šluota (Rs, Skr), 3) nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos (S. Dauk., Lk), 4) šiaudų drūtgaliai, kambliai (Akm, Erž), 5) virbalas, šakelė, galas (Kv, Trg)
    Rāžoutėis
     – rąžytis

    Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
    Regstis – tinklinė pintinė pirkiniams
    Reja – jauja
    Rekiežē – žaginiai
    Rembietė – pamažu, skurdžiai augti (Kv)
    Remelis – ginčas, barnis (Dr)
    Remeliuotėis – ginčytis, bartis (Plng)
    Remezīteis – 1) ginčytis, kivirčytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd, Mžk)
    Remtinis – storokas (Ggr)
    Remžtė – smarkiai kasti (Erž, Jrb)
    Rencelis – kurptinė, našta (vok. dial., Jrb)
    Rendavuotė – nuomoti (Kal)
    Rendelis – metalinis puodas
    Rentėms – įkirpimas, įranta, įkarpa (Šv)
    Rentiets – nelygus, gruoblėtas (Dr)
    Rentinīs – šulinio sienos, briaunos (Vvr, Vkš)
    Rentintė – ręsti (S. Dauk.)
    Repežiuotė – eiti rėplomis, repečkoti
    Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
    Resnas – petingas, storas, tvirtas
    Retena – retenybė (Rs)
    Retėkā – tinklas didelėmis akimis; retoji tinklo dalis (Skdv, Jrb)
    Retī– progymė, retmiškis (Šts)
    Retkartis – retarievis (Trk, Šts)
    Retkėimis – vienkiemis (Šts)
    Retkrūmis – retuma, rėsmė (Šts)
    Retmie – reta vieta, retuma, proretmė (Žeml)
    Retomās – retkarčiais (Šts)
    Retuokšlis – retai suaustas (KlvrŽ)
    Retžīgēs – kartais, retkartėmis, kartkartėmis (Kv)
    Rezena – užsispyrimas

    Rėbkaulis – šonkaulis
    Rėitė – barti, plūsti, koneveikti (Lkv, Kal)
    Rėits – kelis
    Rėkioutėis – ruoštis, stoti į eilę, į rikuotę
    Rėktavuotė – taisyti, derinti
    Rėpka – 1) apskrita medžio atpjova, ritinėjama žaidžiant; ritinis (Užv, Ms), 2) toks įrankis žuvims gaudyti (Vkš), 3) griežinys (Vkš)
    Rėsuorē – spyruoklės, lingės
    Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
    Rėzlintė
    – iš lėto eiti, kėblinti

    Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
    Rībuotė – būti išsikišusiam (Šts)
    Ricielius
    – riteris
    Rīdītė duoti ryti (ėsti, lesti) (Vkš, Lkv)
    Rīdītėis 
    rietis, pyktis (S. Dauk.)
    Rīduotė 
    įsitvirtinus inkaru laikytis (Plng)
    Rīdzintė 
    erzinti, pykinti (Skd)
    Rīdzintėis 
    bartis, pyktis (Skd, Gršl)
    Rigavuotė –
    daigstyti (Vkš, Trk)
    Rīguotė 
    dainuoti, ryliuoti (Jrb)
    Rīja 
    barnis, pyktis (Als)
    Rīkautė 
    tarpais rėkti, šūkauti (Vkš)
    Rīkė 
    valstybė, karalystė (Germ., S. Dauk.)
    Rīkī
    karalius, valdovas (Germ., S. Dauk.)
    Rīks –
    1) indas (Pgg, Plk), 2) padargas, įrankis, instrumentas; reikmuo (Pgg, Kv)
    Rīkščiuotėis 
    rožėtis (Grg)
    Rīkštė 
    1) darytis raiškiam (Kv), 2) atsirasti, pasirodyti (S. Dauk.), 3) skleisti (S. Dauk.)
    Rīkštėnė 
    vytis, žabas, rykštė (Šl)
    Rīkštinis 
    vytis, virbas; smūgis, rykštė (Jrb)
    Rīkštus 
    greit plyštantis, yrantis (Jrb)
    Riktavuotė – 
    tvarkyti (pol., Varn)
    Riktingā
    – tikrai, gerokai, iš esmės, kaip reikia
    Riktings – tvirtas, tikras, ne iš kelmo spirtas
    Rīkūlė rytmetinė, kūlė (Vkš)
    Rimuorius
    Pol. – kinkynų, pakinktų dirbėjas (Pln, Vdk)
    Rinda
    – eilė, stata
    Rinkis – išimamas krosnies elementas, skirta puodų angos uždengimui
    Rinuols – naktinis puodas (Slnt, Vkš)
    Risuorios
    – lingė (kartis lopšiui kabinti)
    Rita – dalba, kartis, strypas
    Rīzą – brazdai, tarkiai (Kv, Kltn) 
    Rīzas – 1) bulvinis blynas (Varn), 2) gruzdas (Tv)
    Rīzavuotėis – ginčytis, priešgyniauti (Lkv, Šv)
    Rīzgā – įrankis ritėms sumauti, vejant iš jų siūlus (Trg)
    Rizikavuotėis – pūstis, didžiuotis (pol., Slnt)
    R
    īzinietė – vaikščioti apiplyšusiam (Šl)
    Rīzintėis – 1) erzintis, kirkintis (Pp, Šts), 2) ginčytis (Užv, Mžk), 3) bartis, pyktis (Pln, Kl)
    Rīzoutė – brazduoti, tarkuoti (Jrb, Trg)
    Rīžentė – kamuoti, varginti (Šts)
    Rīžietė – 1) vengti ką nors atlikti, tingėti, nepaslinkti (Als, Grg), 2) šykštauti (Šts, Krt)
    Rīžintėis – nirsti, dūkti (DūnŽ)
    Rīžtė − 1) virsti delčia, nykti, dilti (Slnt, Šts), 2) sprogti pumpurams (Žeml)
    Rīžtėis – 1) elgtis savo nuožiūra, žinotis (Pp, Akm), 2) tvarkytis (S. Dauk.)
    Rīžtėnā – ryžtingai (S. Dauk.)
    Rīžtinis – išvadinis, baigiamasis (S. Dauk.)

    Robežios – siena, linija, pakraštys
    Rokoutėis – kalbėti, šnekėti, šnekučiuotis
    Rokunda – kalba, pokalbis
    Rolis – ritinys, volas
    Ronktūris − 1) įrankio ar kokio dirbimo įtaisas įsitverti dirbant, rankena, kotas (Kv, Mžk), 2) pritaisymas pasilaikyti, įsikibti (Krkl, Up), ratelio dalis, kur įstatoma verpstė (Vgr)
    Roputė – bulvė (vakarų žemaičiuose)
    Roputīnė – bulvienė
    Rosėjuonis – rusas

    Rūdalis – vargas (Vvr, Rt)
    Rūdelis 
    plūgo reguliatorius (Pgr)
    Rūdėjė −
    rūdynė (Kv, Šts)
    Rūdėns 
    aprūdijęs (Šts)
    Rūdiesynė 
    pelkė, kur yra rūdžių (Skdv)
    Rūdīmės 
    žiedadulkės (Trk)
    Rūdīns 
    pelkė su rudu vandeniu, durpynas (Pvn, Rdn)
    Rūdšėinis 
    rūdingų pievų šienas (Šts)
    Rūgalis – 
    miegalius (menk., Klm)
    Ruikinis – pakulinis sijonas (Ggr, Grg, Vvr)
    Ruilē – atmirkę odos nešvarumai, sąvėlės, garsotės (Brs, Krš)
    Ruiliuotė – lyginti su ruiliu, voluoti (Brs)
    Ruilis – 1) velenas, volas žemei lyginti (Yl, Ms, Lž), 2) reketys javams kulti (Yl, Akm), 3) vasarojaus pradalgės, suridentos į krūveles, voliukus (Mžk), 4) koks panašus į volą daiktas (Šts), 5) tokia ežero žuvis (Šts)
    Ruinītė
    – varyti, ginti (Skd)
    Ruišis
    – raišas, šlubis (Erž, Up, Vkš)
    Ruižtė – blaustis (Šts)
    Rukata – 1) susiraukėlis, paniurėlis, pikčiurna, niūra (Up, Šl), 2) kas raukšlėtas (Rdn)
    Rukentė – krapštyti (DūnŽ)
    Rukintė – sendinti (Brs)
    Rukis – susiraukėlis (Up)
    Ruklus – užsidaręs, niūrus (Kltn)
    Rūkstuots – miglotas, ūkanotas (Tv)
    Rukšas
    – susiraukėlis (Šll)
    Rukšla – rukata, pikčiurna (Pln, Ms)
    Rukšlas – tamus, apsiniaukęs (Lkv)
    Rukšliuotė – verkšlenti, zirzti (Brs, Plng)
    Rukšluotinis – klostėtas (Šts)
    Rukšlus – raukšlėtas (Šts)
    Rukšmīžiuotė – 1) nerimtai elgtis (Šv), 2) sunkiai eiti, vilktis (Vvr)
    Rukšnas – susiraukšlėjęs; susiraukavęs (Šl)
    Ruktė – 1) darytis raukšlėtam, trauktis (Krš, Kair), 2) glamžytis (End), akti, užaugti samanoms (Kv), mažėti, baigtis (šnek., Skr)
    Rukulis – neaukštas, kresnas žmogus (Šll)
    Rukuža – apskretėlis, nevala (Als)
    Runcis – katinas (Lat., Kair, Pp)
    Rundėns – apvalus, apskritas (Skdv, Rt)
    Rundī– tvarkyti, mokyti, patarti (Skr, Kair)
    Rundoutė – sunkiai eiti, ruzgintis (Kin)
    Rungā (strungā) – vežimo itvarai ar pan.
    Runglioutėis – storai rengtis, muturiuotis (Prk)
    Rungrėša – rungvirvė (Jdr, Rt)
    Rungsuotė – susitraukus, susirietus kiūtoti, sėdėti (Jrb, Skr)
    Rungultė – netvarkingai lankstyti, glamžyti (Šts, Pln)
    Runguolī– nedailiai adyti, raukti (Vvr)
    Rungs – į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi šoninės lentos (Krtn, Grd)
    Runintuos – labai darbštus žmogus (Skr)
    Runuotė – 1) sunkiai ridenti, stumti (Užv, Šv), 2) pjaustyti (Vvr)
    Ruobtė – ruopti
    Ruoda – pokalbis, pasišnekėjimas
    Ruodavuotė – Sl. 1) tartis (Up, Krkl), 2) kalbėtis, šnekėtis (Trk, Up)
    Ruodbalsė
    − raidė
    Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
    Ruona – žaizda
    Rūra – užpakalis
    Rušavuotė
    – liesti
    Rūžavs – rožinės spalvos (pol., Vkš, Erž) 

  • Komentarai išjungti - R
  • P

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Pabagaroutė – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
    Pabaluots
    – vystyklas
    Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
    Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
    Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
    Pabenga – pabaiga
    Pabūga – padidėjęs jautrumas, pabūgimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
    Pacierinis
    – išeiginis
    Pačemnos − patogus (Bržr) (sl.)
    Padabenstva – panašumas (Pol., Brs, Als)
    Padačkas – rąstagalys, dedamas apačioje po kraunamais sienojais, lentomis; šiaip kas po apačia padedama, pakišama; padalbis, padėklas (Pln, Vdk)
    Padaguonė – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
    Padaiga
    – ant paukščio kūno išdygęs dyglelis, spaiglys, iš kurio išauga plunksna (Šv, Klm, Ms)
    Padangals
    − apdangalas, apdaras (Krš)
    Padarīnė − padargas
    Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
    Padėrbtė – padaryti
    Padinguotė – pagalvoti, pasvarstyti (Šts)
    Padis − padėlys
    Padīvītė – nustebti, palaikyti (ką) keistu
    Padīžtė – 1) atšipinti (Krt), 2) pasrėbti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabėgti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
    Padostė – padvisti, kiek pašvinkti, kiek pagesti (Šts, Klp)
    Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
    Padužietė – pariebėti (Užv)
    Padvals – sklepas, rūsys, sandėlys
    Pagadītė – pagelbėti
    Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
    Pagīmās − vienas paskui kitą, pratėgiui
    Pagrabs – šermenys (Pol., Brus., Vvr)
    Paguonā – antpečiai (Sl.)
    Paimlus – gabus, mokslus, imlus
    Paišielis – pieštukas, (dgs. paišelē)
    Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
    Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
    Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
    Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
    Pakačiultė – įveikti (perk., Trk)
    Pakājos – ramybė
    Pakarnos − nuolankus
    Pakarūklā − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
    Pakaruotė – nubausti.
    Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio šaka (Skdv)
    Pakavuonė
    – palaidojimas, laidotuvės (Pol., Krš, Skr)
    Pakavuotė – paslėpti
    Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., Vkš)
    Pakerie
    – vieta palei kelmą ar po juo
    Pakīgā – įvairios priemonės
    Pakīrietė – atsibosti
    Paklaks – sukritęs, išgulęs (apie javus) (Nt)
    Pakniūkščiuotė
    – paverkšlenti
    Pakonda − užkanda
    Pakosavuotė – paskatinti
    Pakruosnė − pirtis
    Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
    Pakūta – atgaila
    Pakūtavuotė – atgailauti (Pol., Pln)
    Palaistva
    – apsileidimas, netvarka (Lkv)
    Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
    Palanka – sulenktos skarelės ar skaros dvilinko krašto atlenkimas (Grg)
    Pàlapus
    – vikrus
    Pālašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
    Palē (kon) – pagal (ką)
    Paleistva – pasileidimas (Varn)
    Palėktė – likti, pasilikti
    Palėts – paltas
    Palevuots – emaliuotas
    Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
    Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
    Paliaukis – pasmakris
    Paliavuonė – medžioklė (Pol., Šauk, Akm)
    Paliavuotė – medžioti (Pol., Akm, Šauk)
    Palīčė
    – lentyna
    Paliecavuotė – pažadėti (Pol., Mžk)
    Palka
    – 1) lazda (Kv, Up), 2) brūkšnelis, rašomas žymint skaičių (Všv)
    Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
    Pamanga – pamaiva
    Pamauts – apynasris be žąslų
    Pamegažiuotė – koketuoti (Škn)
    Pamėnavuotė – paminėti
    Pamėslītė – pagalvoti
    Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
    Pamīlietė – įsimylėti, pamilti<
    Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
    Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
    Pampaliavuotė – svambalu žymėti pjaunamą rąstą, kad abu jo galai būtų vienodo storumo (Vkš)
    Pampuotaukšlis
    – kukurdvelkis
    Pamušos − pamušalas
    Panaberėjė – išdidumas, pūtimasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
    Panabernus – išdidus, pasipūtęs (Lk, Mžk)
    Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
    Panara – virvutė, su kuria prie botkočio pririšama botago virvė; botago kilpa (Klm, Rs)
    Panautas –
    mergautinis (Yl, Kl)
    Panedielis
    – pirmadienis
    Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Škn) 2) išsiplūšavęs, netvirtas pantis (Škn)
    Pantas
    – prėslas, daržingalis
    Papalis – 1) neaiškios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
    Papeizuokē
    – užausiai
    Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
    Papinīčė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
    Papīntis – duonos, batono galas
    Papītė – įmirkti
    Paplaks – duonkepės krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
    Paplampa
    – plampa
    Paplioptė – pradėti rujoti
    Paprakā − papirkimas, kyšis
    Paps – 1) krūtis, 2) spenys
    Papūnis (papalis) – tėvas
    Parada – eilė, būrys (Krtn)
    Paraidītė – pridėti į krosnį kuro (Kair)
    Parailiuotė – pasivilkti (menk., Dr)
    Parakans – tvoros stulpelis
    Pararietė – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
    Parasuodninks – lietsargis
    Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
    Parbakuotė – parbristi, parklampoti (Kal)
    Pardavuotė – pardavinėti (Krtn, Vkš)
    Pardīrintė
    – parsivilkti (Kv)
    Pargoldīms – vertimas (į kitą kalbą)
    Pargoldītė – versti, išversti (į kitą kalbą)
    Pariedīms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
    Pariedka – vestuviniai pietūs
    Pariedkėnīnkė – pamergė
    Par īžtė – pradėti blankti, dilti (Ms, Als)
    Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
    Parkliuoktė – perkarti
    Parlapačiuotė – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
    Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
    Partarabanītė
    – parnešti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
    Partaralioutė – tarškant, bildant parvažiuoti (Vkš, Kal)
    Parpėns – ratų stipinas (?)
    Paruoda – patarimas
    Pasābnos – parankus
    Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
    Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
    Pasėkartė – įsilipti (į medį)
    Pasėkavuotė – pasislėpti
    Pasėklebavuotė − įsiteikti
    Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
    Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
    Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
    Pasir īžentė – išpuikti, pasipūsti (Als)
    Pasižaimuotė – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
    Paska − medinis indas
    Paskaržītė – paskųsti
    Paskujis − paskutinis
    Paskustva – blogas, netikęs žmogus (Sl., Als, Kv)
    Paslušnos – paklusnus
    Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
    Pastaranka  – Pol. 1) virvė, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutė, su kuria botagas pririšamas prie botkočio (Užv)
    Pastars –
    1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iš likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praėjęs, praslinkęs (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
    Pastaunīnks
    – ganykla
    Pastijolka – grietinė
    Pastīvalis – festivalis
    Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
    Pastriegavuotė – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
    Pasvars –
    1) pririšamas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklą) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (Gršl, Žd), 3) po dalba pakišama atrama, kai verčiamas koks sunkus daiktas (Prk)
    Pašanklė
    – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
    Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
    Pašėnavuonė – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
    Pašlaks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraštyje (Rt)
    Pašlėjus
    – pašlijas (pašlitas)
    Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
    Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
    Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
    Pašvėtā − papuošalai, išeiginiai drabužiai
    Pataldrobė – patalų užvalkalas
    Patalkīs (-ē) – vaišės ir pasilinksminimas, šokiai po talkos, pabaigtuvės (Ms, Jdr, Als)
    Pataralioutė – garsiai, greitai pašnekėti, patarškėti (Skd, Krkl)
    Patermasos – padažas
    Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
    Patiemėjėms – pastaba
    Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
    Patruopītė
    – pataikyti
    Patšvartis – rąsto nuopjova
    Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
    Pavada − antroji žmona
    Pavadus − kuris duodasi vedamas
    Pavalkā – arkliui ant kaklo maunama minkšta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
    Pavalks – kiaulės paliaukis (perk. Rt)
    Pavars – toks prietaisas lankui ant statinės užkalti (Šts)
    Pavečerka
    – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
    Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
    Pavėdos – panašus
    Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
    Paviešis – viešnagė
    Pavietrie – dvėselėnos smarvė
    Paviržis – priedas maistu už darbą
    Pãvīzis – išvaizda
    Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
    Pažastis – 
    įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
    Pažiobėntė
    – pašviesti
    Pažīčiuotė – paskolinti
    Pažîgiou – pakarčiui
    Pažinie − pažintis
    Pažnībtė – papjauti (Erž, Jrb)

    Pečiūrė – krosnyje skylė su durelėmis
    Peilioks – lydekaitė
    Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
    Peišielis – pieštukas
    Peizuotė − peikti, koneveikti
    Pelėns − peluotas
    Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
    Pėlnėjė
    – pilnatis
    Pėndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvė)
    Pėnzelis – teptukas
    Perdars – pertvara, sienelė (Skr, Kair)
    Perenė
    – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pėrimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. mušimas, barimas (Mžk)
    Pergalis – į rankovės galą įaustas raudonų siūlų ruoželis (Skdv)
    Perglîta
    – plonesnė siūlo vieta, persmauga
    Perglītuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuščiu tarpu (S. Dauk.)
    Perlanka
    – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
    Pérmā – anksčiau
    Pėrmšuokis − pati pradžia
    Pernīčė – penktadienis
    Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
    Persiraitītė – praslampinėti, prasivalioti (šnek., Ar, Šts)
    Persargos – lengva liga
    Perstekė – žeberklas
    Pertars – tarpas (Škn)
    Pervars –
    1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugną, akėčių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvėrinėms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinės tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinė kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemės ir kito (Yl, Trš), 7) skersai audeklą įaustas kitos spalvos siūlas ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožančiaus karoliukas (Šv)
    Pēslos – penamas
    Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
    Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
    Pešiklis – kablys mėšlui kabinti (Pgg)
    Petelnė
    – keptuvė
    Petliavuotė mėltā − smulkūs miltai

    Pičpilnis − visai pilnas, pilnutėlis
    Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
    Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
    Pieliavuotė – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
    Piera –
    dailylentė
    Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
    Piernīks – sausainis, riestainis
    Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
    Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
    Pietvis – pietys
    Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
    Pīlė – antis
    Pilīčė – dildė
    Pilipuonā − tulpės
    Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Štk), 2) skerdenos priekinė dalis (Brs)
    Pimpis
    − nedidelis skauduliukas, spuogas
    Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
    Pinėkā
    – neriniai
    Piningā – pinigai
    Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
    Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
    Pintovės –
    senoviškas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, Krš)
    Pīrkšnis
    – karšti pelenai su žarijomis
    Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynė (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
    Pištelis
    − bjaurybė, baidyklė
    Pītė – šlapti, bjurti
    Pitliavuotė – pikliuoti (Erž) 

    Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
    Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

    Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
    Planka – 
    stora lenta (Vkš)
    Platavuotė – 
    plačiai, išlaidžiai gyventi (Skr, Krš)
    Plaujuotė
    – plaukyti
    Plavuotė – dažnai plauti, mazgoti (Šts, Vkš)
    Plavuotėis –
    bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, Vkš)
    Pleišatuots – 
    supleišėjęs, rauplėtas (Ggr)
    Plėkpėivė
    − menkai želianti pieva
    Plėmptė – gerti
    Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
    Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
    Pliauzė – rankinė

    Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
    Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
    Plieška – plokščias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
    Pliezdra – plėvė (Rs)
    Plikšis – nuogas vyras
    Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
    Plincis – blynas (Pln, Skd)
    Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
    Plints – plyta (?)
    Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
    Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengęs, atsilapojęs, apsmukęs (Rs, Jrb)
    Plitnītė
    – kalti
    Pliuškė – vakarėlis, šokiai
    Plompa – neišmanėlis
    Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
    Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
    Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
    Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
    Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
    Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
    Pluonima − plonuma
    Pluonėms – smilkinys
    Pluoskė – aukšlė
    Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
    Pluskintė
    – purtyti, plustinti
    Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
    Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar karčiai; plaukų draikanos
    Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
    Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

    Poksis – rankinis pjūklas
    Pomėtis – atmintis (Brus.)
    Ponašis − gana greitas (Varn)
    Poncerka – švarkas
    Pončiaka – vilnonė koinė
    Pončka − gniūžtė
    Pondeivs – Dievas
    Popėrm – iš pradžių, iš karto
    Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
    Pormuons – vežikas
    Porptė – brinkti
    Posiaužniuga – per vidurį, perpus
    Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
    Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
    Poškoutė – linguoti (?)
    Pošks – spuogas
    Potkė – 1) skobtinė klumpė (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
    Potra
    – košė, sriuba
    Pozīva – stovėsena

    Prabakuotė – klampojant praeiti (Kal)
    Pradars –
    1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
    Pradėm
    − nuolat, be pertrūkio, ištisai
    Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
    Pragijīs
    − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
    Pragoms – tarpas
    Pragriežtė − pralošti
    Prakiordī(n)tė – pradurti
    Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
    Prāktis – uždarbis
    Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
    Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
    Prantavuotė – klausinėti, kvosti (Skd, Kal)
    Prapuolenė
    – prapultis
    Praspuorks – užtrauktukas
    Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
    Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
    Pratintaliuotė – kaboti (kažkiek laiko)
    Pratrīstė – pradėti viduriuoti
    Pratruotītė − prarasti
    Praurbintė – pradurti su yla
    Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
    Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raištis pūliams išvarvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Šts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalėtų kandžiotis (Krž)

    Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (Krš, Lk)
    Praveros – pravartus

    Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

    Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
    Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
    Pražambietė – diegą leisti, dygti (Kl, Lk)
    Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
    Prėklos – nemalonus, bjaurus
    Pri – 1) prie, 2) pas
    Pribakiuotė – prikimšti, primurdyti (Klp)
    Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
    Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
    Pridībavuotė – 1) primušti, prilupti (Vkš), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
    Pridīrintė – prislinkti (S. Dauk.)
    Priduotks – priedas (Brs)
    Pridžiubītė
    – primušti (Kair)
    Prienars – nauja kojinės pėda, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
    Prietelis
    – asmuo; bičiulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
    Prigatavuonė – parengimas, paruošimas (Pol., Als)
    Prigautė − pasiekti
    Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
    Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
    Prīgulė – naktigonė, nakvynė
    Prijimblus – malonus, švelnus
    Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
    Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
    Prikruoptė
    − apgauti, apsukti
    Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
    Primenie – prieangis
    Pripadietuos – padėjėjas, tarnas (S. Dauk.)
    Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
    Prīpuolis – netikėtas įvykis
    Priraitītė – prirašyti, prikeverzoti (Šl)
    Prirarintė – prikrauti (Šts)
    Prisirakaliuotė – prilįsti rakščių (Ggr)
    Pristasavuotė – priderinti, pritaikyti (Ms)
    Prīšninkė
    − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšinčių) (Lž, Mžk, Als)
    Pritaigavuotė – įtikti (Trk)
    Pritarabanītė
    – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisišaukti, prisikelti (Mžk)
    Pritaralioutė – priteršti, pribjauroti (Krtv)
    Pritėktė – 1) tikti, būti ger/am, -ai, 2) derėti
    Privėlėjė − priekaištas
    Prižebravuotė – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
    Prūds
    – 1) kūdra, 2) tvekinys
    Prūgavuotė – rakinti (Užv)
    Prūnītė
    – sunkiai, daug dirbti, triūsti
    Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
    Pruocė – darbas, triūsas (l. praca)
    Pruocėvuotė – sunkiai dirbti, triūsti (Pol., Varn, Vvr)
    Pruočka
    − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
    Pruogīmė − proguma
    Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Šlv)
    Pruomuša – retesnė, audžiant pakankamai nesumušta audeklo vieta, perauda, prorėta (Kl, Grg)
    Pruomušis – pertrūkis, perstojis (Ms)
    Pruomušuots – su prielipais, prielipuotas (Šts)
    Pruopernā – užpernai
    Pruopernīkštis − užpernykštis
    Pruosītė – lyginti
    Pruosus – lygintuvas
    Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

    Pudamėnts – pamatas
    Pūgariuotė – purenti (Ggr)
    Pūgavuotė –
    įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
    Puišis
    – berniukas, vaikėzas
    Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
    Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
    Puksis (-ielis) – pjūklas
    Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
    Punčiakas – kojinės
    Pūnds − ryšulys, pakas
    Puodė – krikštavaikis (Plt, Vkš, Dr)
    Puodėška – pagalvė
    Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, pakenčiamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
    Puonmetis − baudžiava (Rt)
    Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
    Puopintė lepinti, paikinti, puoselėti (šnek., Ms, Skr)
    Puorėnīnkā
    − pora arklių kinkomas vežimas
    Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
    Puoternīčė − žydų rožančius
    Puotinīčė – smuklė (S. Dauk.)
    Pūpeklis – 
    kas vis pūpia, bambeklis (Varn)
    Pūptė
    − dejuoti, skųstis, vaitoti
    Puriets – garbanotas
    Pūrā − 1) žieminiai kviečiai, 2) grūdų, bulvių maišai
    Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
    Purtulīs
    – drebulys
    Pustaunīčia – apleista sodyba, trobesys
    Pustelnīnks − atsiskyrėlis
    Pustīnė – tuščia, be tvarkos, nykimas
    Pušavuotė – dailinti (Trš)
    Pūškarnė – 
    patrankų dirbtuvė (Pol., S. Dauk.)
    Puškars –
    spuogas (Krš)
    Putelis
    − putinas
    Pūtis − pelėda

    Pliauzė                                                     rankinė

  • Komentarai išjungti - P
  • N

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Nabags – vargšas
    Nabaraks – 1) kas nusigyvenęs, nuskurdęs (Vkš), 2) gaišuolis (Sd)
    Nabaštėks
    – lavonas
    Nabažnē – nuolankiai
    Nabstavuotė – nebepajėgti, nebebūti pajėg/iam, -iai
    Načīrs – netyras
    Nadrėbėzė – kojų nepavelkantis girtuoklis
    Nagātka – medetka
    Nagažis − susitraukęs, menkas gyvulys (menk.)
    Nagažiuoteis – terliotis, knaisiotis, krapštinėtis
    Naginietė − 1) krapštinėti, 2) iš lėto skabyti kotelius, paelius
    Naglos – akiplėšiškas
    Nagrads – Sl. 1) užmokestis, atlyginimas (Trg, Akm), 2) apdovanojimas (Mžk)
    Naikis − šykštuolis
    Nairintė – 1) eiti padelbus akis, žvalgytis; žvilgčioti iš paniūrų, dėbčioti, 2) daryti grimasas, vaipytis, kraipytis, 3) atidžiai stebėti, tykoti
    Nairītėis − iš padilbų žvilgčioti, dairytis
    Nākabis – 1) velnias, nelabasis, 2) nedorėlis, piktadarys
    Nakabuitis − išdykėlis, nenaudėlis
    NaravītėisPol. 1) rodyti užsispyrimą, nirtulį, nirtuliuoti (Lž), 2) aikštytis, užgaidauti, kaprizytis (Ms, Mžk)
    Naravuotė – 1) pašiepti, juoktis iš ko (Trg), 2) erzinti (Skr, Up), 3) suvedžioti, apgaudinėti (Skr)
    Narinīnks
    – kas atstato į vietą išnirusius sąnarius
    Narnazas – narneklis (KlvrŽ, Ms)
    Narnietė –
    1) niurnėti, bambėti nepatenkintam (Krž, Kal), 2) kalbėti pro nosį, niauzgėti (Trg, Kv)
    Nars –
    iš ašutų padaryta kilpa žuvims gaudyti (Šts)
    Naržītėis − kraipytis, maivytis
    Nasrā – 1) burna (Krš, Šts), 2) apvalūs ašmenys (Šts)
    Našautė – nešioti, graibstyti (Šts)
    Našībė
    − vikrumas, greitumas
    Našus − 1) vikrus, greitas, 2) patogus
    Našīsts − ilgai dėvimas
    Našpietnos – nepėščias.
    Našus – greitas, vikrus, eiklus (Krš, Plt)
    Natavuotė –
    taikyti gaidą (Šll)
    Navīna
    – naujiena
    Navalnīnks – 1) belaisvis, 2) vergas
    Navatnos − keistas (Pol., Vkš, Lž)
    Neapvažu – šlykštu, nemalonu

    Nedarbē − blogi darbai, eibės
    Nedielės dėina – sekmadienis
    Negalės − daugybė, begalė
    Neganduotėis − 1) drovėtis, gėdytis, 2) bijotis, baimintis
    Negont – nebent
    Neiktė – 1) neigti, 2) varginti, kamuoti
    Nejostiū: ėš nejostiū – staiga, nelauktai, kaip iš niekur nieko.
    Nekankaris – kas nevedęs, viengungis (juok., Lž)
    Neklausīngs – nepaklusnus
    Nemėtės – neturėdamas kitos išeities, nesikęsdamas
    Nènâu – nežinau (Tirkšlių šnektoje)
    Nenūvaža − apsileidėlis
    Nepaslinkšis – tinginys
    Neprietis, neprietelės – priešas
    Neprigulmībė – neprisitaikymas
    Nepuostis – nelaimė, bėda (Sl., Plt, Up)
    Nerštva − didelis įpykis, įniršis
    Nėrtinis – megztinis
    Nesang – nes
    Neseinia – nepakanka, negana (Kal, Šts)
    Nešėns(su įnag.) nešdamasis
    Nešliava – nešulys
    Nešmenė – nešulys, našta
    Neveiku – sunku, nepigu (S. Dauk., M. Val.)
    Neveikus – kuris lėtai ką daro
    Neviekšla − 1) menkas, prastai augantis žmogus, gyvulys ar augalas; nuskurdėlis, 2) apsileidėlis, ištižėlis
    Neviežlībā – nemandagiai
    Nezgada – Pol. nesantaika, nesutarimas, kivirčas

    Nibrė – senoviškas juonimo vakarėlis, pasilinksminimas
    Niekdielēs − lengvai, be didesnių pastangų
    Niekdžiugis − kas niekais džiaugiasi
    Niekorõu − nė pro kur
    Niektauza − kas niekus kalba
    Nikėnīnks − kas turi daug kaprizų, nikių
    Nikis – kaprizas
    Nikumet – niekada
    Nitavuonė – sunituota vieta (Pol., Šll)
    Niūktė –  1) ingzti, mykti (KlvrŽ, Mžk), 2) barti, uiti (Kair, Krš)

    Noje − taip, žinoma (KlvrŽ, Vkš)
    Noksenos – lenktynės (S. Dauk.)

    Nubakuotė – nubristi, nuklampoti (Kal)
    Nūbangas
    – nuobaigos, pabaigtuvės
    Nučiežtė
    − nuvarginti (Dr)
    Nučīns – įrankis, įnagis
    Nučiukštė – peršlapti (Mžk)
    Nudajītė – nužudyti (Rs)
    Nudangintė – pavogti (Šts)
    Nudarkačnītė – nuengti, nuplėšti (Skd)
    Nudikuotė – nulupti (Skd)
    Nudrapasīti –
    numindžioti, nutrypti (Užv)
    Nudružtė
    – nustoti, paliaauti (Prk)
    Nudūktė – nusikvėpti (Vkš, Užv)
    Nudurdītė – numanyti, išmanyti (Ggr, Krt)
    Nudžiuobtė – pavogti, nudžiauti (Užv)
    Nukarabītė − numarinti (Skdv)
    Nukuosietė – 1) kosint galą gauti, nusibaigti (Šts, Vkš), 2) pavogti, paglemžti (šnek., Yl)
    Nūlaida – žemai nuleista stogo dalis
    Nūlaidėnė – priestatas prie tvarto
    Nulapačiuotė – 1) nueiti tapsint (Kal), 2) numinti (Kal)
    Nūloba − lupena
    Nulozgėns – susmukęs, apsileidęs
    Numakliavuotė – prigauti, apgauti (Grk)
    Nūmaris
    − numeris
    Numavuotė – 1) prasti prie naujos vietos, prie namų (Šauk), 2) laikytis namie (Up)
    Nūnā(s) – dabar, šiais laikais
    Nuobažnos – paslaugus, dievotas
    Nuočīna – įrankis
    Nuognē – labai, nepaprastai, baisiai (šnek.)
    Nuognos – labai didelis
    Nuokamienos – pastebimai laibėjantis
    Nuokirtuolis – 1) nukirsto medelio galas, kelmelis, 2) nukirstas medis
    Nuoma – ko nors nuomojimas, atlyginimas už nuomą
    Nuorintās – nors
    Nuotismot. g. 1) nuotykis, įvykis (S. Dauk.), 2) noras, nusiteikimas (Štk), 3) skubus reikalas, bėda (Vkš)
    Nuotnerīns − dilgelynas
    Nuotrīnės, nuotnierės – dilgelės
    Nuovartos – daugybė, gausybė
    Nuovītė − kamuoti, varginti
    Nuožangos – 1)greitai, sparčiai einantis, 2) greitas, našus darbe
    Nupeiliavuotė – užbrūžekliu nugaląsti, nubrūžyti (Skd)
    Nurabintė
    – nubrėžti, nubrozdinti (Lk, Krš)
    Nurabtė – suskrebti, sukietėti (Ggr)
    Nurailiuotė – nurėplioniti (Plt)
    Nuraitītė – 1) nuvynioti, nulankstyti (Pln), 2) numirti, nusibaigti (šnek., Trk, Als)
    Nurakaliuotė – iš lėto numegzti (Sd)
    Nurambietė – suskursti, sukežėti (Lkv)
    Nurapentuotė – nubėgti (Rt)
    Nurarietė – 1) subildėti (Žr), 2) nuvažiuoti, nudardėti (KlvrŽ, Kal)
    Nurarintė – 1) nubildinti, numesti (Slnt, Plt), 2) nuardyti, nuversti (Kal), 3) nubrozdinti, nudrėksti (Ggr, Plt), 4) nugnaibyti (KlvrŽ)
    Nurempietė – iškirmgraužoti (Grg)
    Nurīduotė – nutraukti inkaro virvę (Plng)
    Nurīžtė – 1) nublankti, nudilti (Dr), 2) išnykti (perk., Dr)
    Nusėdarītė – nusirengti
    Nusėdoutė – nuvargti
    Nusėmardavuotė − nuvargti, nusikankinti
    Nusėšastītė − nusigyventi (Šts)
    Nusėšamītė − nusikirpti (Sd)
    Nusėšmaravuotė − nusitepti (Mžk)
    Nusėšneigtė − nuskursti, nusigyventi (Šts)
    Nusišmaravuotė – nusitepti (Mžk)
    Nuspindietė
    − numirti, nusibaigti, nudvėsti (perk., Kl, Krtn)
    Nūsproga – nusprogėlis, dvasna
    Nušamterietė − nupjauti (Žd)
    Nušaptė − pasišalinti, pranykti (Akm)
    Nušlēžtė − nutrinti, išpurvinti (Tl)
    Nušvičītė − nuvažiuoti, nudumti (Kal)
    Nutarabanī– 1) nugabenti (Skd, Brs), 2) nusidanginti, nusibelsti (Krš)
    Nutaralioutė – 1) tarškant, bildant nuvažiuoti (Kal, Vkš), 2) tarškant, bildant nuriedėti, nukristi (Kal, Ms), 3) nevykusiai baigtis, nudardėti (perk., Šts)
    Nuzībtė − nusilpti, pablogti (Ggr)
    Nūžangastis – našumas, spartumas, nuožanga (Brs)
    Nužleibtė – 1) pamatyti, pastebėti, įžiūrėti (Užv, Skd), 2) slapta nužiūrėti, nužvelgti (Rs, Erž, Šll), 3) numanyti, nutuokti (Brs, Varn, Krkl), 4) pavogti, nugvelbti (Krš, Trš)
    Nūžninks
    – lauko tualetas

  • Komentarai išjungti - N
  • M

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Macnos – stiprus (apie skystį)
    Mačītė – tikti
    Madaloutė – maišyti, makaluoti (Kair)
    Madaraila – nevisprotis, šalaputris (Šts)
    Madars –
    skystas purvas (Kv)
    Madaruotė –
    1) bet kaip dirbti, knebinėti (S. Dauk.), 2) mojuoti, mataruoti (KlvrŽ)
    Madlavuotė – 
    mėginti (Yl)
    Magliavuotė
    − lyginti, minkštinti audinius
    Magnasoks – magnetukas
    Maigos – linkęs į miegą
    Mainiuotė – mainyti, kaitalioti
    Maituotė – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti
    Maituotėis – darkytis, maivytis, išdykauti
    Maiva – 1) klampynė (Krkl, Kv), 2) pamaiva (Vkš)
    Majednos – keistas
    (Už)Makaliuote – prisiliuobti
    Maliavuonė – 1) dažymas (S. Dauk.), 2) paveikslas (Sd, Šll)
    Maliavuotė – piešti
    Maliavuoks – piešinys
    Makabards − 1) bakenbardas, žandena (Vdk), 2) gaidžio ar vištos pakarūklas (Krž)
    Makačas − nerimtas, nepastovus žmogus (Rs)
    Makačiuolītė − nedailiai grūsti, trinti
    Makačiuols − nedailus, prastesnis grūstuvas
    Makadrila − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas (Kal)
    Makaižis − ragaišis (Tv)
    Makalaila − plepys, tauškalas, tauza (Skd, Ms)
    Makalaks – nerimtas žmogus, pliuškis (Rs)
    Makaleika − nerimtas žmogus, makalas (Krtn, Up)
    Makalis − nerimtas, labai judrus žmogus
    Makalpranė − kas daug ir tuščiai šneka, makalas
    Makals – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys
    Makaraila − judrus, gyvas žmogus, makalas
    Makarninks − sukčius, makleris (Brs)
    Makars – 1) nerimtas žmogus, makalis, pliuškis (Dr, Krš), 2) įrankis virvėms sukti (Dr)
    Makasīnė
    − purvynas, klampynėv (Pln, Als)
    Makasītė – 1) po purvus braidyti, klampoti (Kv, Grg), 2) mindyti, drembti, maknoti (Slnt, Krš)
    Makatačas − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis
    Makaterna − 1) galva, snukis, makaulė (Krt, Plt), 2) plepys, zaunius (Grg, Sd)
    Makietė − bristi, makoti
    Makintė − kimšti, grūsti, brukti
    Makliavuotė – neteisingai elgtis, sukti, apgaudinėti, meluoti (Pol., Skr)
    Makliorstva
    – apgaudinėjimas, sukčiavimas (Pol., Dr)
    Makmalis – niekus kalbantis žmogus, plepys (menk., Kl)
    Makniauka
    – maišiukas, piniginė
    Maknītė − minti, mindžioti, trypti
    Maks – 1) odinis maišelis, kapšelis (tabakui, pinigams) (Žd, Ggr), 2) sėklos makštis (Šts), 3) tinklo uodega, kulys (Plt)
    Maktīngs – galingas, stiprus, tinkamas
    Makuldėjė − supliuškusi, sudribusi kepurė (perk. KlvrŽ)
    Makulis − ryšuliukas (Slnt, Bržr)
    Makultė − su galva grūsti, maigyti (KlvrŽ)
    Makūza − prasta trobelė (Pln)
    Makūzninks − kas makūzoje gyvena, trobelninkas (Lk)
    Maleklis – medinis įrankis, grūdeklis aguonoms, kanapėms ir pan. grūsti, trinti (Ms, Slnt)
    Maliavuoks
    – piešinys
    Maliavuotė – Pol. Grg, Skr 1) tepti dažais, dažyti, 2) piešti dažais, tapyti
    Malinīčė – kas visur landžioja, vaikščioja (Skr) 
    Maliuorios
    – dažytojas
    Malka – krūva
    Manavuotė – apgaudinėti, monyti (Skr, Up)
    Mandravuotė – 
    gudrauti (Als, Vkš)
    Mangalis –
    1) mogliai, brūžkos (Krg, Skr), 2) grūstuvas (Krtn), 3) toks medinis pagalys, pririšamas karvėms ar kiaulėms prie kaklo, kad nešoktų per tvorą (Kl), 4) mirkalas prie košės (Nt)
    Mangītėis
    – nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis
    Manīts − keistas
    Mankasīti – klampoti, makoti, makasyti, bristi (Tl, Lž)
    Manta
    – 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė
    Manuoklē akiniai
    Marčelga – maršalka
    Markna – šlapias audėklas
    Marmalīnė − prastas viralas
    Marmūzė – veidas
    Marškuons – lininis audeklas
    Marūdī – kvaršinti (Brs)
    Marūdnus – nespartus, gaišlus (Mžk, Vkš)
    Maseklis – apgavikas, melagis (Plt)
    Masts
    – 1 m ilgio matavimo strypelis
    Mašinavuotė – separuoti
    Matars – 1) prietaisas virvėms vyti, pančiams sukti, sukynė, leketas (Plt, Pln), 2) prietaisas siūlams suvyti, reketis, krijelis (Yl)
    Materijuols – medžiaga, materija, materialas (Skd, Skr)
    Matītėis – matyt
    Matuonītė – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“
    Mauds – meldas
    Maujuotė – ieškant graibyti
    Maukna − stora medžio žievė, luobas, malkna (Krkl, Klvrž)
    Mauks – gurkšnis
    Mazginīs – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvičių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukščius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.
    Mazgočioutė – eiti be reikalo, vilktis (Skr)
    Mažīntinis – mažybinis
    Mažkuo − beveik, mažne
    Mažne – beveik, vos
    Mažutka − moteriška palaidinė
    Mēcos – paršiukas
    Medarnė − malkinė (Tl, Varn)
    Medė – miškas, giria
    Medega – medžiaga
    Mediēs – medžiotojas
    Medīnčios − medžiotojas
    Medinīčė – medžiams laikyti pašiūrė, malkinė (Yl, Pln)
    Medinīnčė
    – malkinė
    Medininks – 1) malkinė (Pkl, Yl), 2) eigulys (Vkš, Lž, Šts), 2) miško, medžių pirklys (Grg)
    Medlijas − miške gyvenantis, miškinis
    Medsargis − miško sargas, eigulys
    Medsiedē – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esančių gyventojų sodyba, viensėdis
    Megažiuotė – maivytis (Škn)
    Mėgla – rūkas
    Mėiga – aruodas, līsvė
    Mėigrūgtis – miegalius (menk.)
    Meilītė – norėti, geisti, pageidauti
    Meistarnė – dirbtuvės (Pol., Kl)
    Mėits – kuolas, baslys
    Mėklas − kietas
    Melnīnks – malūnininkas
    Memeklis – kas kalbėdamas užsikerta, mikčioja, mikčius (Pln, Skr)
    Meteklis –
    vyras, gyvenantis su svetima žmona (Škn)
    Mėnavuotė – minėti
    Mėntė – kaplys
    Mentis – irklas
    Mėnturis – grūstuvas
    Mėrkals – padažas
    Mėslė – mintis
    Mėslītė – galvoti, manyti
    Meškinīčė – meškų tvartas, narvas (Grk)
    Metavuonė
    – atgaila (Pol., Krkl)
    Metavuotėis – atgailauti, gailėtis (Pol., S. Dauk., Erž)
    Metinīs
    − tinklas iš dviejų sujungtų bučių
    Mėtrautė − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
    Mėtrē – staigiai, greitai
    Metūgė – vienerių metų medžio ūgis
    Mėzerėjė – vargšas
    Miečiuotė − mėtyti
    Miega – aruodas
    Mielėns – mėlynas
    Mierkavuonė – nurodymas, tvarkymas (Pol., Vvr)
    Mierkavuotė – Pol. 1) įsakyti, patvarkyti (Vvr), 2) žadėti, ketinti, taikytis (Kal, Vkš)
    Miērs –
    saiks, saikingoms
    Mieru
    – tinka (dydis)
    Mieroutė − matuoti
    Mietliuotė – mėtyti
    Mietmuša – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys
    Miežainis − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis
    Migom – 1) staigiai, 2) tuoj pat
    Mīlā − mielai
    Mīlintė – teikti pasitenkinimą, maloninti
    Milmintė – vilioti ką nors su apgaulėmis
    Minavuonė – atminimas (Pol., S. Dauk.)
    Minavuotė – 1) minėti (Pol., S. Dauk., Skd), 2) žymėti, rodyti (S. Dauk.)
    Mînda
    − minama ir džiovinama plaktinių durpių masė
    Mindrė – nendrė
    Mineklis – pakoja, pamina (Šts)
    Minkîtuvis
    – duonkubilis
    Mīnklė – tešla, mįslė
    Mitravuotėis – stengtis vikriai, greitai ką daryti, vikruotis (Skd)
    Mizernus
    – menkas, skurdus (pol., Skr)
    Mogtė – geisti, rujoti apie gyvulį
    Moliūks − žaizda, guzas
    Mondros – gudrus, judrus, įžulus
    Mondroms − gudrumas
    Mondros − gudrus
    Moskols – raumuo
    Mousas – pelėsių plėvelė
    Mozūrs – 1) molinė duonkepė krosnis (Šts), 2) mozūrų etninės grupės žmogus (S. Dauk.)
    Mulksnuotė – stovėti be prasmės
    Mūčī(in)tė – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti
    Muklis – nemandagus žmogus, liurbis (Rs)
    Muntulīs
    – mutulas
    Muolėjė − molio žemė, molynė
    Muolėks – mažas šviesus debesis (Ggr)
    Muostėis –
    lenktis, tiestis (Grg)
    Muostelė
    – tepalas
    Muostis – viena iš keturių kortų grupių (Grk, Skr)
    Muotis
    − verstis, manytis
    Muotrėška A (daiktavardis) – moteris
    Muotrėšk/s, -a B (būdvardis) – moterišk/as, -a
    Murgla − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus
    Mūris – 1) krosnis valgiui virti; viryklė su įmūrytu dideliu katilu jovalui virti (Skd, Kl), 2) išmūryta vieta prie duonkepės atsisėsti arba kam pasidėti (Brs, Lž), 3) katilas, įmūrytas krosnyje, vartojamas skalbiniams virinti arba kiaulėms ėdalą virti (Šv, Yl), 4) ledų krūva, ledų siena, bangų suvaryta jūros pakraštyje (Šts, Plng)
    Mūsā − pelėsiai
    Mūsuojā − pelėsių plėvelė
    Mušeklis – 1) įrankis linų galvutėms nukulti (Tl), 2) prietaisas musėms mušti (Kl), 3) prietaisas būgnui mušti (Akm), 4) indas su įtaisymu sviestui mušti (Brs)
    Mušeklis –
    kas mėgsta muštis, mušeika (Kl, Pgr)
    Mūravuonė – mūrijimas (Pol., Šll)
    Murdītė – kišti, grūsti
    Murgluotė – smulkiai lynoti, dulksnoti
    Mustās (tēp pat musėntās, musiet) – tikriausiai
    Mutols – gumulas, tumulas, gniutulas
    Muturtė – muturiuoti

  • Komentarai išjungti - M
  • L

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Labadīngs – geras, geraširdis
    Labs − geras, taurus
    Labība – turtas, gėrybė (Lat., S. Dauk., Brs)
    Ladspira – kielė
    Laidaris – užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis, prietvartis (Als, Mžk)
    Laidars – 1) užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis (Ms, Tl), 2) užtverta vieta ganykloje gyvuliams suginti (S. Dauk.)
    Laidis – laidotojas, duobkasys (Grg, Slnt)
    Laiduoks – 1) didelė lydeka (Prk, Als), 2) palaidūnas, nenaudėlis, išdykėlis (Pol., Krš, Vvr)
    Laigītė – linksmai šokinėti, bėgioti (Užv, Žgč)
    Laigo(l) − tegul, lai (Sd, Krtn)
    Lakats – 1) mazgotė (Žd, Lc), 2) skuduras, skarmalas (Slnt, Žr)
    Lakmalis – negraži kepurė (Ggr)
    Lakūdra
    – valkata, tinginys (Pol., Kair, Erž)
    Lamaks – 1) gabalas (KlvrŽ, Brs), 2) netikęs, apsileidęs žmogus (Škn)
    Lamažas – prastas ragaišis (Pkl)
    Lamažītė –
    laužyti, lamdyti (Šts)
    Langalis –
    1) menkas, prastas, mažas langas (S. Dauk., Yl), 2) skylė supiltų daržovių kauburyje garui išeiti (Ms)
    Lankavuotė – 
    dėkoti (Jrb)
    Lapačiuotė
    – eiti kojomis tapsint (Kal)
    Lapagaidis – menkas vyras, nevykėlis (Dr)
    Lapaišis – nevykęs pyragas (Skdv)
    Lapanuotė – sunkiai eiti (Vdk)
    Lapataila – kas ištižęs, nerangus, drimba (Nt, Klm)
    Lapatka – letena (Vdk)
    Lapatožoutė – vaikštinėti (Ggr)
    Lapats – sudriskęs, prastas drabužis; skarmalas
    Lapausis – 1) kas su nulėpusiomis, nulinkusiomis ausimis (Krš, Vdk), 2) perk. žioplys, vėpla (Jrb)
    Lapažiuotė – po purvus braidžioti, letežioti (Brs)
    Lapīnė − su bulvėmis ir lapais virta sriuba
    Lapsardaks – prastas suplyšęs drabužis (švarkas ar apsiaustas) (Pol., Skdv, Vdk)
    Larlazas –
    žvangutis, džiungutis (Šts)
    Larlazītė –
    virti (šnek., KlvrŽ)
    Lasavuotė –
    kelti triukšmą, rėkauti, triukšmauti (Pol., Kv, Prk)
    Lasītė
    – rinkti
    Latapešas – nevykęs vaikinas
    Laukinīčė – šaltas kambarys (Jrb, Slnt)
    Launīstė
    − seniūnija
    Laupītė − laužyti kepalo pakraščius
    Laužalis – netvarkingas, apsileidęs žmogus (Brs)
    Lebeda
    – ištižėlis
    Lebiuodkė − skridininis keltuvas
    Lėbėliorškis – kepenų paštetas
    Lederga – 1) ištižėlis, tinginys, apsileidėlis, nevala (Šl, Krš), 2) laisvo elgesio moteris, ištvirkėlė (Šts, Varn)
    Ledus (Leds?) – 1) ledas, 2) šiaurė (Klp, Prk)
    Ledžingas – pačiūžos
    Lėgo, lėg – kaip, lyg
    Lei – lai, gi (Pp, Akm, Vgr)
    Leika – piltuvas
    Lėikoutė – gruodus, kruopas valyti, vėtyti, niekoti; nustatyti pusiausvyrą
    Leikuoplastos
    – pleistras
    Leišiūks – ne ta tarme kalbantis, iškreipiantis žodžius
    Leišiuotė – kalbėti ne ta tarme, kraipyti kalbą, kalbėti bendrine kalba
    Lejeklis – laistytuvas (Ms)
    Lekets
    – vamzdelis sulai tekinti, latakas, prastai prisiūtas lopas
    Lekšalis – lakštiniai, makaronai (Tv)
    Lėktuorios
    − žvakidė
    Lementavuotė – Pol. 1) dejuoti, raudoti (Slnt, Kv), 2) primygtinai ką sakyti, įgrumenti (Pln), 3) graužtis, kankintis (Rnv), 4) minėti; apkalbėti; niekinti (Skr, Brs)
    Lenciūgs
    – grandinė (Pol., Brus., Vdk, Vvr)
    Lenkė – lomelė, dauba, įdubimas
    Lenktovāprietaisas siūlams į gijas lenkti
    Lerma
    – triukšmas
    Lešioutė − gerti, skiesti tirpalą
    Lėtūns
    – 1) mažakalbis, 2) kvaiša
    Lezgis − koks atkaręs ar nukaręs audeklo ar šikšnos gabaliukas
    Ležanka – prie krosnies sienelės primūrytas mūris (Pol., Rs)
    Liauns – plonas
    Ličīna – kaukė
    Līčnos – atliekamas
    Liecība – 1) pažymėjimas, liudijimas, 2) privilegija (S. Dauk.)
    Liekarsta – vaistai (slav.)
    Lielė – liežuvis, gerklė (menk.)
    Lieleša – dieglys šone nuo greito ėjimo, bėgimo
    Lieta − 1) nauda, pelnas, 2) tikslas, 3) daiktas, dalykas, reikalas, 4) įrankis, 5) būdas, ypatybė
    Lietinīs – kas nulietas, lietinis
    Lietuotė – vertinti; turėti vertę, reikšti, galioti
    Līgautė – lygti
    Līgmėns – indas pilnas skysčio
    Līkis – skaičius
    Liktarna – žibintas
    Limavuonė – drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas (Pol., Šll, Krkl)
    Limavuotė – siūti prie drabužio pakraščio apvadą ar lenkti pakraštį kita medžiaga, kad neirtų (Pol. Brs, Šll)
    Lingarts –
    1) virvė ar diržas, kurio vienas galas rišamas arkliui ant kaklo, kitas – už vežimo grąžulo, kaklininkas (Slnt, S. Dauk.), 2) balno diržas, paprūgas (Kv, Pln)
    Lingīnė
    – supynė
    Liousos – laisvas, nepriklausomas
    Listėns – sklidinas
    Lītuots – lietingas
    Liūdė – gulsčiukas
    Liuovars – apsileidėlis (Klm)
    Liurbis
    – ištižėlis, apsileidėlis, nevikrus, nieko neišmanantis žmogus (Slnt, Skr)
    Liurkštė – niekus kalbėti, taukšti, plepėti
    Liurlaks – naminė degtinė (menk., Šts, Skd)
    Liurškīnė
    − plepė
    Ližė – mentė plačiu galu duonai šauti į krosnį (Skd, Vdk)
    Loinīs – durnius, nesugebantis atsikirsti, pastumdėlis
    Lokīs – meška
    Lokomčius − savanaudis, savimyla
    Londounis − votis po nagu
    Lončītėis − jungtis
    Lonkautīnė − lytis (Dauk.)
    Lonktis – prietaisas siūlams į gijas lenkti
    Lozgė – nutįsusi beržo šaka (Šts)
    Lubena – lupena
    Lūguotė − prašyti
    Lūgs – 1) klanas, bala (Erž), 2) duobė upės dugne, duburys (Vdk)
    Lupenstva
    – lupikavimas (Skr, Up)
    Luopeta – kastuvas
    Luopešis − lopšys
    Lutis – kas lutas, trumpakojis (apie paukščius ir gyvulius)
    Lutuiža – ištižėlis, lutis
    Luzgana – 1) kiautas, lukštas (Erž), 2) nuskarėlis, nusigyvenėlis (perk., Krt)
    Luzgietė – 1) judėti, maskatuoti, krutėti, tabaluoti (Kl), 2) liulėti (Gršl)
    Luzgintė – 1) ką nukarusį judinti, purtyti, vizginti (Tl), 2) raginti, gyvinti (Grg), 3) valkiotis (Vvr)
    Luzgis – 1) kas nulinkusiomis, nuluzgusiomis ausimis, aplėpausis (Ms, Šts), 2) kas apsileidęs, nuskaręs, žioplys, puskvailis (Šv, Kin)
    Luzgortė 1) judinti, plevėsuoti (Trk), 2) sunkiai nešti (Šts)

  • Komentarai išjungti - L
  • 2018 m. lapkričio mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     1234
    567891011
    12131415161718
    19202122232425
    2627282930  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos