Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

Šiū laikū torgos

  • Filed under: Reiškinē
Ketvirtadienis
Sau 8,2015

Torgaus tema implikou daugeli temu – socēliniu, ekonuomėniu, koltūrėniu, doruovėniu i t.t.

Kāp trumpā ir universalē vartuotuojėškā apibūdint šiūlaikini Lietovuos torgo? Tiksliausios, nuorintās i diskotoutėns apibūdėnėms būtom tuoks: torgos – vėita, kor sālīgėškā dėdėlės prekiu kainas idealē atitink prasta prekiu kuokībė.

Prekė – īduomos dākts, dažniausē torintis vizualė apimti i sava kaina: realė, nerealė, prieinama. Čė gal īsigīt garsiausiu pasaulė firmu kontrafaktėnės pruodukcėjės, savaitė avėmū batu i šmuot kėtū būtiniausiu prekiu. So prekeivēs gal derietėis, nes dākts vėsumet verts par posė mažiau nei už anū prašuoma. Prekeivis / perpardavies siūla – pirkies perk / neperk. Torgou suprontama, jog pėgus dākts vėsumet kainou par brongē.

Torgaus elits – sava užaugintus vaisius, daržuovės i kt. pardoudontis ūkininkā. Manufaktūrininkā – ne.

Torgaus vėdos – Babiluons, katramė atsispind konkrečiuos vėsuomenės gīvenėma realus vaizds: sumaištis, vėišas apgavīstės. I Babiluona ir īeinama, ir išeinama. Kuokio tėkslo torgaus pilietis īein i kuokio tėkslo išein iš savuojė Babiluona „sėinas“? Anuo tuokė karma. Gīvenėms torgou apsiribuo dėina – išgīvent šiō dėina.

Senėėjē tradicėnē torgā vėsumet liub būtė, vo i dabā kai kor tebie, artėi miestieliu centrū, didesniesė erdviesė. Juomarkā liub vīks kuonkrečiuom dėinuom. Juomarkā prasided i pasibeng. Torgos īr staciuonari miesta, miestelė erdvie i laiks. Miests i torgos anuo vėdou, centrė žmuoniū fiksouts erdvielaikis, katramė toštoma. Torgaus toštoma primen kurortėniu miestieliu toštoma, nes vasara anėi skruzdielīnā, vo žėima – Šiaurės ašigalis.

Atein vakars, i torgos tamp dīkīnė be žmuoniū. Vėita neleikt tušti: žmuonis keit kėtė miestelienā: šunis i katis. Dėina žmuoniū sumaištis, nakti gīvūnu, īpač pavasarēs.

Torgou vėsė vėins kėta pažīst. Iš matīma. Torgaus piliečiu rīšē pragmatėški. Niekam čė nesvarbo, jė kuokė nuors pilietė vėina dėina nebepamatīs. Smielė saujės bendruomenė, panaši i Šuokiu, Dainū, Dvijū minučiu šluovies, Grieku i vėsus kėtus dešimtukus. Čė Dėiva dešimt īsakīmu nesilaikuoma. Nebent penktuojė – nežudīk. Pėrmuojė īsakīma modifikacėje būtom tuokė: neturiek kėtū dėivū, tik pininga, t.ī., mīliek pininga vėsa šėrdė, vėsa dūšė, vėso pruoto, vėsuom jieguom, mīliek bet kuokė valiota (išskīrus nebent tugrikus) kāp pats savi.

Torgos īr atrakėnama vėita. Pasakuosė rakėnamas luobiu skrīnės, kambarē, peržengėma rėba terp „čė“ i „ten“, „išuorės“ i „vėdaus“. Torgaus raktā – pri vėsū īējėmu sieduntis, kažkon vapontis, nuleistas galvas kinkoujintis elgetas. Anėi tarsi muitininkā priveiz kelius i torgo. Elgetavėms tapa pruofesėjė. Īr meistrā, īr pameistrē vakā. Musiau, pelnings užsijiemėms, jėgo kažkam patrauklos: juokiū muokesniu, juokiū darbdaviū, juokiuos darba inspekcėjės.

Užgavienės – Žemaitėjuo mīlėma šventė

  • Filed under: Šventės
Ketvirtadienis
Vas 27,2014

Užgavienės – žėimuos pabėnguos šventė. Ana dėdėlė džiaugsma, jouka, linksmoma, īvairēs papruotēs, apeiguoms, čierās apipinta dėina. Ta savuotėšks liaudės teatros, katramė bova išjoukama daugelis gīvenamuojė meta negeruoviu. XX o. pabėnguo Užgavienės daugelie Lietovuos regiuonu, išskīros Žemaitėjė, bova pamėrštas, tačiau api 1985-1990-ūsius metus anuos vielek bova atgaivintas. Žemaitiu Užgavieniu tradicėjės periemė i kėtė regiuonā, ta švėntė labā miegstama pasidarė Vilniou, Kaunė.

Šventiems bova ruošamas vaišės. Anū pagrendėnē patėikalā – šiupinīs (žirniu potra so īkėšta kiaulės oudega), blīnā (tradicėnē – mėilėnē. Žemaitijuo tešla Užgavieniu blīnams kai kor vėsa para liub riaugintė. Iš tuokiuos tešluos iškeptus blīnus liub vadintė „pampučkuom“), īvairi mēsa, alos (be alaus Užgavienės – ne Užgavienės. Žemaitijuo seniau alu Užgavieniems liub raugtė jau pu Kaliedu).

Iš kaima i kaima liub vakščiuotė persirengielē so kaukiems. Didesnie Lietovuos dalie kaukės bova vadėnamas lėčīnuom. Populiariausės i meniškiausės kaukės bova Žemaitėjuo. Kou tuoliau nu Žemaitėjės i Rītus, tou mažie žmuogėškū būtībiu pavėdala kaukiu i lėikt tik gīvolėnės.

Labiausē Užgavienės Žemaitėjuo garsie persirengielēs, dažniausē vadėnamās Užgavieniu obagās arba žīdās. Anū vaikštīnės pu kaimus tēsas nu rīta iki sutemū. Anus dažniausē sekiuo nepersirengėi vaikiezā, kėtė Užgavieniu dalīvē. Dažniausē par Užgavienės persirengama žīdās, elgetuom, čėguonās, jaunavedēs, daktarās, vengrās (vaistininkās). Žemaitėjuo gauso i kaukiu, atvaizdoujontiu gīvolius: arklius, vuožius, gervės, malpas (beždžiuonės), kėtus gīvolius. Demuoniškuom būtībiem atstuovaun gėltėnė, vels, raganas. Užgavienės, be Kanapėnė i Lašinėnė kuovuos, Muorės degenėma unt lauža – ne Užgavienės. Vėsa tai simbolizoun nenuorintė pasitraukt mēsiedė arba žėimuos (Lašinėnė) kuova so žmuoniū išsiėlgtu pavasariu (Kanapiniu).

Diemesė centrė bova Muorės vežiuojėms. Muorė – nelabuosės žėimuos dvasė. Dar XX o. pradžiuo šiaurės vakarų Žemaitėjuo par Užgavienės liub būs vežiuonama unt besisukontė, pri ruogiu pravažuos pritaisīta tekinė, muotrėškėnēs drabožēs apdarīta, būrė karnavalininku līdėma baidīklė. Kai kor Žemaitėjuo Muorė bova vadėnama Koirė, Magdė, Buoba.

Sava kninguo B. Buračos nuruoda, ka „Kretingas apīlinkės genčiū, Kuršaičiu i daugelie kėtū kaimū par Užgavienės bova, vo kai kor i daba tebie papruotīs rengt Muorės. Muorē apriedīt īpatingu rūbu a kėtū dalīku nerēk. Pajemama kuokė palinkosė medė pašliūža a senū šlaju pavaža, i tō pavaža īkalams paprasts mėits, vo unt mėita užmaunams sens medinis tekinis. Pri rata prikalami kuokėi trīs pagalē, katrėi laika Muorė ir atstuo anā kuojės. Tēp unt tuo rata sukrīžiavuotu pagaliū užvelkams kuoks nuors senuobėšks marginis sijuons i kėtė muotrėškėnē rūbā. Galva aptaisuoma linėnēs plaukās. Unt galvuos uždedams eglišakiu vainėks. Galva i pati Muorė apkaišuoma īvairēs margās puoperēs. I ronkas īkėšams spragėls, katrou ana vežama švaistuos kap gīva.

  • Komentarai išjungti - Užgavienės – Žemaitėjuo mīlėma šventė
  • Api žemaitiu tarmė – radėjė laiduo

    Sekmadienis
    Kov 20,2011

    Prīš kelės nedielės mon parašė vėina iš Lietovuos radėjė laiduos „Koltūras savaitė“ bėndraautuorė, pakvėisdama muni susitėkt i padarīt interviu būsėmā laidā api tarmės. Mas susitėkėi pasirokavuov, vo pu tuo monėi šuovė i galva ka tou pačio rēk pakvėist ir Arna i interviu. Ta anei tēpuogi susitėka, ale tik be monės.

    Laida išējė tik šion šeštadėini. Je praleiduot, nieka tuokė. Galėt parklausyt anō internetė.

    http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933§ion=1&filter=&record=43226_1300526461

    V

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
    Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
    Vabrintė − vogti (Db)
    Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
    Vadala – valkata, bastūnas
    Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
    Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
    Vadė − pavadis (Plt, Pln)
    Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
    Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
    Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
    Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
    Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
    Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
    Vagol – pagal
    Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
    Vaguočius – padargas bulvėms, daržovėms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
    Vaguoklė
    – vagojamasis plūgelis (Plt)
    Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
    Vaguosena − vagojimas (Žd)
    Vaida − dvikova (S. Dauk.)
    Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
    Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
    Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
    Vaikioks – berniukas
    Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
    Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
    Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
    Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
    Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
    Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
    Vairinībė − įdomybė (Krš)
    Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
    Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
    Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
    Vaiskus − kariuomenė
    Vaivuorā – girtuoklės
    Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
    Vajavuotė – Sl. 1) triukšmauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
    Vajuotė
    − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
    Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
    Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
    Vaksavuotė – tepti, blizginti batus
    Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
    Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
    Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
    Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
    Valažiuotė – volioti (Vvr)
    Valiuoks – apgavikas
    Valiuotė – pajėgti, galėti
    Valkavuotė – Pol. 1) valku lyginti, kočioti drabužius (DūnŽ), 2) minkyti, maigyti, minkštinti (DūnŽ, Up)
    Valks
    – 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
    Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
    Valna – galima, leidžiama (Sl.)
    Valns – laisvas, nepriklausomas
    Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
    Vambuolė – juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)
    Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
    Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
    Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
    Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
    Vampasītė – 1) iš lėto loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbėti, plepėti (Rnv, End)
    Vanagnuosis
    − kas su kumpa nosimi (Lk)
    Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
    Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
    Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
    Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
    Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
    Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
    Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
    Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
    Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
    Vanuotė – keikti, maudyti
    Vapčiuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smukčioti (Šts, Skd)
    Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
    Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
    Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
    Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
    Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
    Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
    Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
    Varanka – rantyta lentelė šiaudų stogui dengti (Trk)
    Varaunos
    – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
    Varavuotė –
    1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dėlioti (Als)
    Varažītė
    – burti
    Varčia – sargyba
    Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
    Varėns − varydamas(is)
    Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
    Varings − galingas (lat. vārīgs, S. Dauk.)
    Varjavuotė – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
    Varlagrōžtis
    − kiaukutas, geldelė (Trk)
    Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
    Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
    Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
    Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
    Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
    Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
    Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
    Varmasītė – klampoti, makasyti (Lk)
    Vars – 
    varovas, varytojas (Sd)
    Varsloutė
    − vadelėti (Mžk)
    Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
    Varstelis – vėrinys, karoliai
    Varstiena − vasarojiena
    Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
    Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
    Varškana − garankštis (Trk)
    Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
    Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
    Vartavuotė – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
    Varts – 
    kartelė, skala apmatams pririšti arba nytims užnerti (Up, Rt)
    Varvalis
    – skystas tepalas
    Varžla − šienkartė (Lk)
    Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
    Vašuoklē – raudonieji serbentai
    Vašus – kuris gerai auga, veši, vešlus (Žd, Krž) 

    Večas, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
    Večerė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
    Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
    Vėdelčios – šakutė (Pol., brus., Trk, Lk)
    Vedėns − vesdamas(is)
    Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
    Vedo, vedvė – mudu, mudvi
    Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
    Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
    Veikē – greitai, greit, neužilgo
    Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
    Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
    Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
    Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
    Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
    Veiluoks – veltinis
    Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
    Vėinėnīnkā − vienu arkliu kinkomi ratai
    Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
    Vėingijis − dvinytai austas audeklas
    Vėinpalis – kuris iš vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
    Veisies
    − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
    Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
    Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
    Veislioutėis − veistis (Pkl)
    Vėišnė – vyšnia
    Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
    Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
    Veizietė – žiūrėti
    Veizietovā − akys (menk.)
    Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
    Veizīklė − matymas, rega (Žd)
    Veizuolā – akys (menk.)
    Veizuovā − veidas, burna (KlvrŽ)
    Vels – velnias
    Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
    Vėlks – vilkas (ė ir l – tariama žemai, kietai)Ontā vėlks – štai vilkas
    Velnaklaks – baubas, baidyklė (Skdv)
    Vėlūstas
    − vėlyvas
    Vėn – vis
    Venčiavuonė – santuoka
    Vėnčevuotė – surišti dviejų žmonių gyvenimus
    Venčiavuotėis – tuoktis
    Vendis − virvagalys (Rs)
    Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
    Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
    Vėndzīkla – rūkykla
    Venešietė − maišyti (Ggr)
    Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
    Vepčiuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
    Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
    Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
    Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
    Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
    Veplas – lūpos
    Vepliuozė − prasta košė (Tl)
    Vepnuotė − žiobčioti (Šts)
    Vepris − paršelis (Dr)
    Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
    Vėrbā – žabai, žagarai, šakos
    Veriens – viralas, sriuba
    Veriduorios − koridorius
    Verpals − verpimas
    Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
    Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
    Verščioks – kita tarme kalbąs
    Veršlaks – veršputrė (Rdn)
    Veršpotrė
    − veršių gėralas, putra
    Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
    Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
    Vervents – prietaisas virvėms sukti
    Vervietė − loti
    Vėsadums − visada (Rdn)
    Vesēlė – vestuvės
    Vėsumet – visada
    Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
    Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
    Vėškus– namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus.
    Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
    Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
    Vėšta– višta ( ė – tariama kietai, žemai ).
    Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
    Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
    Vetušis − bažnyčios vyresnysis, seniūnas (Rt)
    Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
    Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
    Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
    Vėželė – velkė
    Vežėns − veždamas(is)
    Vežiečė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
    Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimą(Yl)
    Vėžla
    – žioplys, ištižėlis, apakęs
    Vežmenė − važta, vežamas krovinys
    Vėžuostis – žmogus retais ūsais, šapūsis (Grg, Dr) 

    Viaukčiuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
    Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
    Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
    Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
    Vīburtė − vyburiuoti
    Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
    Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
    Vibždotė − utelė (euf., Varn)
    Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
    Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
    Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
    Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
    Viečnos – amžinas
    Viedros – kibiras
    Vieputinė – vėjo pučiama vieta
    Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
    Viernos − patikimas
    Viešės − viešėjimas, viešnagė
    Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
    Vigztė − svirti, linkti
    Vijuoklis – 1) viliūgas, viliotojas  (Ggr), 2) gandonešis, apkalbinėtojas (Plt)
    Vikelis
    − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
    Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
    Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
    Viksčiuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
    Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
    Vīktė – sektis
    Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
    Viliūgs – 1) gundytojas, viliotojas (Vkš), 2) sukčius, apgavikas (Trg)
    Viliuoks –
    1) ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama šeiva (Grk, Rs), 3)  virvelė arba drobės gabalas pradėtam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvė (Šv, Lkv)
    Viliuoks – taurelėje ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
    Vimzdinietė
    − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
    Vinčā − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą (Plng)

    Vinčerga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
    Vinčiavuonė – santuoka, sutuoktuvės (Pol., S. Dauk.)
    Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
    Vindelė − stebulė (Grg)
    Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
    Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
    Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
    Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
    Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
    Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
    Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
    Vinklavuotė
    − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
    Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
    Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
    Vinkrus – graudus, liūdnas
    Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
    Viorsta
    – kelio atkarpa lygi 1,068 km
    Vipė − ožka (Gr, Skdv)
    Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
    Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
    Virbinīčė – pašiūrė, stoginė žabams krauti, malkinė (Yl, Mžk)
    Virulīs – vandens verpetas
    Vištarnė – vištidė (Lk)
    Vītėnė
    − plaustas, didelis upių laivas
    Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
    Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
    Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
    Vizguotė – krypuoti, linguoti
    Vīžena − vyža

    Vocelė− pintinė, krežis (la. vācele, Mžk)
    Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
    Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
    Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
    Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
    Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
    Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
    Voluotė − minkyti, kočioti (Pln)
    Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
    Vorčioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
    Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
    Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
    Vorietė − didėti pilvui (Lk)
    Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
    Vosioutė − vėtyti (Kl)
    Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
    Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
    Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

    Vumptelietė – sprogti(DūnŽ)
    Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
    Vuobolē – obuoliai
    Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
    Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
    Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
    Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
    Vuoktė
    – valyti; doroti (javus)
    Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
    Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
    Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
    Vuomautė – rėkti, šaukti
    Vuošekėnis – lepšis (grybas)
    Vuotkuotis – botkotis
    Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
    Vuožnus – jautrus
    Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

  • Komentarai išjungti - V
  • Š

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
    Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
    Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
    Šabaldasdgs. sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)
    Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
    Šabarā − menki, maži krūmai (Pvn)
    Šabars – skaldyti smulkūs akmenėliai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
    Šabavuotė
    − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
    Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
    Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
    Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
    Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
    Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
    Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, čebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
    Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
    Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
    Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
    Šabždietė − čiužėti (S. Dauk.)
    Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
    Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
    Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
    Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
    Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
    Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
    Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
    Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
    Šakarns − kaulingas (Ll)
    Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
    Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
    Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
    Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
    Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
    Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
    Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
    Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
    Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
    Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
    Šakuočka – 1) įrankis velėninėms durpėms kasti (Krž), 2) žibinčius (Kltn)
    Šalabans
    − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
    Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
    Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
    Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
    Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
    Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
    Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
    Šalėp – šalia, greta (DūnŽ)
    Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
    Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
    Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
    Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
    Šalkasmot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
    Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
    Šalnas − širmas (Trk)
    Šalnis − širmas galvijas (Trk)
    Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
    Šalnuojā – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
    Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
    Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
    Šalteluoks − šaltokas (Lk)
    Šamalā − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
    Šamantinietė − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
    Šamarlaks – žr. šarmalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srėbalas ar gėrimas, drumzlinas skystis (Jrb)
    Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
    Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
    Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
    Šampus − plūstamas (Prk)
    Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
    Šančius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
    Šandrā − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
    Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
    Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
    Šankla − perauda, šankala (Kal)
    Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
    Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
    Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
    Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
    Šapšintė − šlaminti (Rdn)
    Šardasas – šerdesas (Lkv, Kltn)
    Šarītė
    – nusirašyti
    Šarkā – bulvių lupenos (perk., End)
    Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
    Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
    Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
    Šarmalaks – naminė degtinė (Ms, Sd)
    Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
    Šarpablis − šarpokas (Brs)
    Šarpē – našiai, greitai
    Šars – skuba, šora (Kv)
    Šastītė
    − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
    Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
    Šašietė − šnabždėti, čežėti (Vdk)
    Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
    Šašoulietė – pavėsis
    Šatinginis − satininis (Šts)
    Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
    Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
    Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
    Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
    Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
    Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
    Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
    Šaučios – batsiuvys (Rt, Lk)
    Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
    Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
    Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
    Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
    Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
    Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
    Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
    Šavīklė − ližė (Pln, Rmč)

    Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
    Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
    Šebrugis − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
    Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
    Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
    Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
    Šeimuons (šeimonts) – pečius (Vkš)
    Šėininks – čiužinys
    Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
    Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
    Šėkšninis – iš odos
    Šekštinis − turintis šekščius, su šekščiais (Sd)
    Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
    Šėlā − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
    Šėlema − šiluma (DūnŽ)
    Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
    Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
    Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
    Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
    Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis (Skd)
    Šemenčios − vagišius (Trk)
    Šemeris − palydovas (Plt)
    Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
    Šen − į čia, čia
    ŠenavuotėPol., Brus. 1) gerbti, mylėti (Vkš, Up), 2) laikyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
    Šenjou − į čia, link šen (Vkš, Trk)
    Šėnkuorka – smuklės padavėja
    Šepgaudienė − apgavikė, sukčiuvienė (Žr)
    Šepgaudīs − apgavikas, sukčius (Als)
    Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
    Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
    Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
    Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
    Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
    Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
    Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
    Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
    Šerianka − ašutinė (Lž)
    Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
    Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
    Šėrta – būrys
    Šešnaks – česnakas (Yl, Slnt)
    Šeštarnė – 
    krumpliaratis (Kv, Lc)
    Šėtā(s)
    – štai
    Šetkavuotė – šiečkavoti (Trk, Vkš)
    Šetuoklis
    − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
    Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)

    Šiaučios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
    Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
    Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
    Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
    Šiaugždā − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
    Šiaugždalā − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
    Šiaukšlē − šiūkai (Als)
    Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
    Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
    Šibrugis − keltas (Grg)
    Šieks – žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė
    Šiepalis – šėpelė (Jdr, Yl)
    Šieps, šiepėlis
    – spinta
    Šierė − šėrimas, liuoba
    Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
    Šiekšts(s) – šiukšlė
    Šiepītė – skiepyti
    Šiklis – vlg. kam maistas neina į kūną, kiaurbira (Tl)
    Šīkoutė
    − smarkiai kasyti (DūnŽ)
    Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
    Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
    Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
    Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
    Šīlietė − kiek šilti (Nt)
    Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
    Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
    Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
    Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
    Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
    Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
    Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
    Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
    Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
    Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
    Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
    Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
    Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
    Šintėis − trintis, zulintis
    Šiorkštā − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
    Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
    Šiperis – sklendė
    Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
    Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
    Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
    Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
    Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
    Šiugžma − netikša
    Šiugžmasmot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
    Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
    Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
    Šiulentė − trinti (Žr)
    Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
    Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
    Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
    Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
    Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
    Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
    Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
    Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
    Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
    Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
    Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
    Šiurkštā − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
    Šiurmasmot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
    Šiuršietė − šiurėti, čežėti (Rs)
    Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
    Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
    Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
    Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
    Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
    Šīvė − plokščia lėkštė (Vok. dial., Žgč)
    Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
    Šižė − mušimas, pyla (Prk)
    Šižintė – pykinti, erzinti
    Šižtė − pykti, niršti

    Škabarlietė − liesėti (Užv)
    Škabarlioks − nususėlis (Užv)
    Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
    Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
    Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
    Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
    Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
    Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
    Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
    Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
    Škauragā − skalsės (Lk)
    Škebė – 1) prasta kumelė (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
    Škeberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinė (Škn)
    Škeriebla – nerangus, nevikrus žmogus (Krš)
    Škerpetka – puskojinė (Krkl, Erž)
    Škībra − džiūsna (DūnŽ)
    Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
    Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
    Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
    Škiomietė − liesėti (Als)
    Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pikčiurna (Yl)
    Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
    Škiutras − trumpas (Als)
    Škondals – skandalas
    Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
    Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
    Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
    Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
    Škuobā, škuobelē – šonkauliai

    Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
    Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
    Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
    Šlaks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysčio) kiekis (Vkš, Kv)
    Šlamas
    – 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai (KlvrŽ, Šts)
    Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
    Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
    Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
    Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
    Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
    Šlámbûmis − šlagbaumas
    Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
    Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
    Šlamštā − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
    Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
    Šlamurkė − landynė (hibr., End)
    Šlapa − sparčia žingine, nuožangiai (Šts)
    Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
    Šlapbrėda − brendant (Lk)
    Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
    Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
    Šlapūkė − kempinė (Varn)
    Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
    Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
    Šlavas − stagarai (Als, Šts)
    Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
    Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
    Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
    Šlebetka − prasta korta (Krš)
    Šleidars − valkata (Lk)
    Šleika – petneša
    Šlejā − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
    Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
    Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
    Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
    Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
    Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
    Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
    Šlėpa − kelvietė (Klp)
    Šlėparē − pušiniai pabėgiai
    Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
    Šlepšnuotė − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
    Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
    Šleverdoutė − šlubuoti
    Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
    Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
    Šliaukštė − mynioti (Prk)
    Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
    Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
    Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
    Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
    Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
    Šliedės – rogės
    Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
    Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
    Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
    Šlimavuotė – lyginti, dailinti griovio kraštus (Lž, Šlv)
    Šlimings
    − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
    Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
    Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
    Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
    Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
    Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
    Šlipsos – kaklaraištis
    Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
    Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
    Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
    Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
    Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
    Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
    Šliučkentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
    Šliučkinietė − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
    Šliučkis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
    Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
    Šliuiža − vėpla (Pln)
    Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
    Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
    Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
    Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
    Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
    Šliukšnuotė − vilkti kojas, čiūžčioti (Lk)
    Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
    Šliūkštīnė − čiuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
    Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
    Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
    Šliukštus − slidus (Ggr)
    Šliūkštuoks – veržtuvas
    Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
    Šliūkuroutė − sunkiai varginančiai dirbti (Prk)
    Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
    Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
    Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
    Šliumpinietė − vaikščioti be tikslo (DūnŽ)
    Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
    Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
    Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
    Šliunkiets − dumblinas (Lk)
    Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
    Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
    Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
    Šliuopa − nevykėlis (Tl)
    Šliuosos – gabalas
    Šliuotė 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
    Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
    Šliupėns − girtas (Šts)
    Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
    Šlupšis − besotis (Šts)
    Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
    Šliupštoks – spaustuvai
    Šliurėns − valkata (DūnŽ)
    Šliurks − srautas (Žd)
    Šliurkštā − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
    Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginančius darbus (Trk)
    Šliurmā − kokios liekanos, šlamštas (End)
    Šliurna − apsileidėlis (Šts)
    Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
    Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
    Šliurpliaukša − dargana (Lk)
    Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
    Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
    Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)

    Šmadaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo būdo (Vdk, Skr)
    Šmadarīnė
    − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
    Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
    , 2) trainiotis, šlaistytis
    (Užv)
    Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
    Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
    Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
    Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
    Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
    Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
    Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
    Šmakals – padažas
    Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
    Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
    Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
    Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
    Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
    Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
    Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
    Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
    Šmaravuotė tepti (Mžk)
    Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
    Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
    Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
    Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
    Šmėks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
    Šmerlekioutė
    − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
    Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
    Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
    Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
    Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
    Šmička − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
    Šmičkiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
    Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
    Šmidiris − padauža (Vvr)
    Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
    Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
    Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
    Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
    Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
    Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
    Šmigždintė − drožinėti (Krž)
    Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
    Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
    Šmikernė − rūsys (End)
    Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
    Šmikščiuoti − kaišioti, kyščioti (Vvr)
    Šmīkščiuotė − švysčioti (Skdv, Varn)
    Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
    Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
    Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
    Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
    Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
    Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
    Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
    Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
    Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
    Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
    Šmirkšlie − 1) čiurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
    Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
    Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
    Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
    Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
    Šmižiuliautė
    − grobstyti, vagiliauti (Užv)
    Šmokolis – verslas, prekyba
    Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
    Šmols – beragis (šmolā karvė)
    Šmoltė – košė
    Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
    Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
    Šmūkščiuotė − kaišioti (Šts)
    Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
    Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikščioti, landžioti (Vvr)
    Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
    Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
    Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
    Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
    Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
    Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
    Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
    Šmuorītė − gerti (Vkš)
    Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
    Šmuotās − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
    Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
    Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
    Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
    Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
    Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)

    Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
    Šnabždalā − prasti, su pelais rugiai (Šts)
    Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
    Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
    Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
    Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
    Šnapšė – degtinė
    Šnarkščiuotė – tarpais šnarkšti
    Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
    Šnėblė – nosis
    Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
    Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
    Šnekis − plepys (Brs, Lc)
    Šnerkštā − nešvarumai, puvenos (Ggr)
    Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
    Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
    Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
    Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
    Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
    Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
    Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
    Šnīpštuoks – veržtuvas
    Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
    Šniūravuotė – smarkiai dirbti, plušėti (Vvr)
    Šniūrs
    – virvė
    Šniuokšlās − smarkiai, čiurkšlėmis (Šts)
    Šniuoptė − šniurti (Šts)
    Šnopštulīs − dusulys (Trg)
    Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)

    Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
    Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
    Šoklė − lingė (Trk)
    Šolėnė – šulinys
    Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
    Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
    Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
    Šoplė – lentyna
    Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
    Šorā − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
    Šorėnės − spyruoklinės akėčios, brižės (Klp)
    Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
    Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
    Šovelēs − greitai (Rt)

    Špaklios − glaistas
    Špaklioutė − glaistyti
    Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
    Špėkē – rato stipinai
    Špėlga – žiogelis
    Šperleks − pagurklis (Lk)
    Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
    Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
    Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
    Špīglīs − skiepas (Trš)
    Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
    Špikierios − tokia patalpa klėtyje
    Špīkinė − spingsulė (Trk)
    Špīkinietė − paslapčiomis ieškoti (Klp)
    Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
    Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
    Špikulā − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
    Špīlioutė − žaisti (Prk)
    Špilka − vinis (Vkš)
    Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
    Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
    Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
    Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
    Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
    Špīvuoks − apgavikas, sukčius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
    Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
    Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
    Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
    Špogūtis − varnėniukas (Grg)
    Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
    Špukuliouts − taškuotas (Nt)
    Špuolė − velenas (KlvrŽ)
    Špuokinīčė – inkilas
    Špuoks – varnėnas
    Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
    Špuosos – juokas, pokštas, išdaiga (Vok. spaβ)
    Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
    Špuris − papurgalvis (Skd)
    Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)

    Šriūbs – sraigtas
    Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)

    Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
    Šteliavuotė – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)
    Štėmpelis – metalinis kuolas
    Štīvs – stiprus vyras
    Štolps – stulpas
    Štončka – kaspinas
    Štramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
    Štrekis
    − virvė

    Šuika − niekniekis (Trk)
    Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
    Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
    Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
    Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
    Šūksnēs − greitai, smarkiai, sparčiai (Šts, Grg)
    Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
    Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
    Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
    Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
    Šumšuotėis − gaišti, čiupnotis (Šts)
    Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
    Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
    Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
    Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis (Šts)
    Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
    Šunrajās – labai godžiai
    Šuokalninks − šokėjas (Šts)
    Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
    Šuoklė – lingė (Trk)
    Šuoloms − kaliausė (Krkl)
    Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
    Šuonismot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
    Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
    Šurakietės − spyruoklinės akėčios, brižės (Krtn)
    Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
    Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
    Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
    Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
    Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
    Šutenas − kas sušutę (Šts)
    Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
    Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
    Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
    Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
    Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
    Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
    Šutvės − mainai (Mžk)
    Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
    Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
    Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)

    Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
    Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
    Švadars − gabalas (Žgč, Pj)
    Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
    Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
    Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
    Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
    Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
    Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
    Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
    Švaksas – batų tepalas.
    Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
    Švamals − pusbernis (Rs)
    Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
    Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
    Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
    Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
    Švampaza − plepys (Grg)
    Švampazīti – kalbėti niekus, taukšti, tauzyti (Lk)
    Švampinietė
    − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
    Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
    Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
    Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
    Švanks – sūkurys (End)
    Švankuotė
    − devėti, nešioti (Trk)
    Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
    Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
    Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
    Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
    Švarnaks – gabalas (Kl)
    Švarpautė
    − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
    Švašva − duktė (Pln)
    Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
    Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
    Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
    Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
    Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
    Švičītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
    Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
    Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
    Šviežuoks − naujokas (Trg)
    Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
    Švīkščiuotė − maišytis (Krš)
    Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
    Švikštītė − puošti (Trk)
    Švīkštulīs − švykščiamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
    Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
    Švimpa − vėjavaikis (Kal)
    Švinītė − mušti (Šts)
    Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
    Švīpelis − pašaipa (Kltn)
    Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
    Šviptelietė − mestelėti (Plng)
    Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
    Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
    Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
    Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
    Švitkarklis − žilvitis (Lk)
    Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
    Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
    Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
    Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
    Švītruloutė − švytėti
    Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
    Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
    Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
    Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
    Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
    Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
    Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
    Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

  • Komentarai išjungti - Š
  • R

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Rabantā – sumažinta, pusiau nuleista burė (Rsn, Prk)
    Rabants – lazda, pagalys (Pgg)
    Rabaštėks – tokia kiaulės skerdienos dalis (Varn)
    Rabauka – neužaugęs karštis (Prk)
    Rabauninks – plėšikas (Brus., Ms)
    Rabavuotė – plėšti (Pol., Brus., Žeml)
    Rabietė – krebždėti, brazdėti (Pp, Varn)
    Rabijuolā – prasimanymai, išdaigos (Jrb)
    Rabīkalnis – status kalnas (Erž)
    Rabintė – 1) braižyti, draskyti (Krš), 2) brazdinti, baladoti, krebždėti (Užv, Rdn)
    Rabuoks – kirmėliukė, besiveisianti miltuose arba kruopose (Jdr, Rt)
    Rabuotė – raitoti, vynioti (Plng)
    Radena – radinys (Kltn)
    Radotės – gerumas, geras gyvenimas (Pvn, Užv)
    Ragainėkė – indams susidėti, šaukštdėtė (Rt)
    Ragamals – prastai iškepta duona ar ragaišis (Skdv)
    Ragavs – kampinis, kertinis (Brus., Užv)
    Ragininks – 1) virvė nuo stiebo galo į valties priešakio galą (Prk), 2) nedidelė burė laivo gale (Rsn)
    Ragintė – vaišinti, girdyti (S. Dauk.)
    Ragova – 1) dauba, klonis, loma stačiais krantais (Pln, Ms), 2) tarpeklis (Kv, Kltn)
    Raguotėnė – naminė degtinė (šnek., Šts)
    Raguožis – 1) ožys malkoms pjaustyti (Rs), 2) išsiskėtęs daiktas, rekežis (Rs, Krkl)
    Raiboutė – marguoti, raibti (Šv, Trg)
    Raibouts – raibas (Ggr)
    Raibtė – svaigti, suktis (Vgr, Skd)
    Raibuoks – žaliūkas, stipruolis (Šts)
    Raibulioutė – 1) marguliuoti, raibti (Kal, Rdn), 2) mirgėti (Krkl)
    Raibuliouts – 1) raibas, margas (Up), 2) banguotas, nelygus (Šts)
    Raibulīs – 1) mirguliai, žilpuliai (Kv), 2) marga dėmė (Prk)
    Raibužinis – raibasis (Lk)
    Raidītė – siausti, bėgioti, laigyti (Lat., Kair)
    Railintė – nevikriai eiti (menk., Pln, KlvrŽ)
    Railiuokė – rupūžė (euf., Ggr)
    Railiuotė – rėplioti, ropoti, šliaužti (Plng, Jdr), 2) vaikščioti ropomis, keturpėsčia (Slnt, Ms), landžioti, sukinėtis, žiūrinėti (Šts, Slnt)
    Rainapilkis – velnias, nelabasis (euf., Šts)
    Rainītė – mušti, plakti (Pgg)
    Raists – poravimosi metas, ruja (Lat., S. Dauk., Skd)
    Raista – šutvė (S. Dauk., Šts)
    Raistavėms – rujojimas (Klp)
    Raistpelkė – raistas (Žeml)
    Raistoutėis – rujotis, poruotis (Klp, Plt)
    Raiščiuotė – šlubčioti (Šll, Erž)
    Raišītinis – mazgomasis, mazgytinis (Sd)
    Raišraštis – margai languotas audeklo raštas (Ggr)
    Raištė daikt. skara, skarelė (Knt, Kl)
    Raištė veiksm. 1) šlubuoti, raišuoti (Grd, Trk), 2) smarkiai eiti, bėgti, sprukti (šnek., Šts)
    Raištelis – skepetukas, skarelė (Trk, Vkš)
    Raištietė – rišti, rašioti (Kltn)
    Raištis – didesnė, namie austa skara (Mžk, Grg)
    Raištūtis – skarelė galvai apsirišti (Grg)
    Raitarėjė – raiteliai, kavalerija (Pol., S. Dauk., Bržr)
    Raitelis – nelygiai suvytos virvės iškilimas (Pln)
    Raitītė – 1) sukant daryti banguotą, garbanoti (Trg, Tl), 2) keisti formą, klaipyti (Šts, Trk), 3) rangytis, vartytis (atsigulus) (KlvrŽ, Trk), 4) kamuoti, versti rangytis (Lk, Krš), 5) murdyti, grumti (šnek., Šts), 6) žodžiais gąsdinti, saikinti (šnek., Krtn, Krš), 7) įmantriai ką daryti (šnek., Šts), 8) slankioti, dykinėti (šnek., Krtn, KlvrŽ)
    Raitūzā – sermėga be skvernų (Šts)
    Raizgalioutė – niekus kalbėti, kliedėti (Ggr)
    Raizgalius – kas kvaištelėjęs, išprotėjęs
    Raizgė – mėgstanti puoštis mergina (Kl)
    Raizgīnės – laiškinis česnakas (Šts)
    Raižietėis – raivytis (Lk)
    Raižītė – 1) čaižyti, pliekti (Trk, Mžk), 2) labai skaudėti (Rs, Vkš)
    Rajībė – rajumas (Pln)
    Rajinioks – rajūnas (Pln)
    Rajūks – rajūnas (Lkv, DūnŽ)
    Rajuoks – kas daug valgo (Ggr)
    Rajuom(is) – ryjamt, springstant iš skubėjimo (šnek., Krkl)
    Rajus – mastas žuvims (Gr, Šl)
    Rakalioutė – 1) lupti odą (Vdk)
    Rakalis 1) odų lupėjas (Prk, Up), 2) persenusių, gaištančių gyvulių pjovėjas, korikas (Varn), 3) marintojas (KlvrŽ), 4) nenaudėlis, netikėlis, padaužas (Rs), 5) žudikas (S. Dauk.), 6) velnias, nelabasis (keik., Brs, Krž)
    Rakaliuotė – 1) krapštinėti, rakinėti (Ms, Als), 2) marinti (KlvrŽ)
    Rakals – prietaisas pakabinti aviai, lupant kailį, skersinis (Šts)
    Rakamuols – koks įtaisymas, prietaisas (DūnŽ)
    Rakanda – sėtuvės formos pintinė
    Rakībuols – rakandas (Up, Žd)
    Rakonds – įrankis
    Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių (Krž, Kv)
    Ramdī – 1) raminti, guosti (Kv, Skr), 2) malšinti, tramdyti, stabdyti (S. Dauk.), 3) tvardyti, prilaikyti, valdyti (S. Dauk.)
    Rapaišis – kas nerangiai lipa, ropoja (Tl)
    Rapaliuotė – lėtai kasti (Nt)
    Rapataila – kas nerangiai rėplioja (Plt)
    Raptė – nesveikuoti (Kl)
    Rapukėnė – patalpa bulvėms laikyti (Rs, Sln)
    Rapuotė – 1) keikti, plūsti (Vvr), 2) šliaužioti (Žg)
    Raresīs – triukšmas, klegeys (Kv)
    Rarėjė – triukšmas (Šll)
    Rarietė – 1) brazdėti, kelti triukšmą (Tv, Vvr), 2) su triukšmu važiuoti, dardėti (Tv), 3) su triukšmu virsti, griūti (Štk, KlvrŽ), 4) nesmarkiai griausti, grumenti (Vvr)
    Rarintė – brazdinti, bildėti (Ggr)
    Ras(ėt) – gal, turbūt
    Rasals − 1) sriuba su buroku mirkalu (Erž, Vdk), 2) sūrymas (Vvr, Skr), 3) skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai (Brus., Pol., Krš, Lk)
    Rasena – radimas (Pkl)
    Rasintās – galbūt
    Rasnuotė – lynoti (Grg)
    Rasuoda – neišretinti daržovių daigai (Brus., Pol., Krkl, Všv)
    Rasuodnos – daržnas, kur auginama rasoda (Šv, End)
    Raškažnus – vešlus (Vkš)
    Ratā
    (dgs.) – vežimas
    Ratainīčė – patalpa vežimams, rogėms ir pan. laikyti (S. Dauk.)
    Ratainis
    − paplokščias kukulis (Tv)
    Ratalis – 1) ritinis, ripka (Vvr, Kv), 2) bulvinis apskritas paplokščias kukulis (Lkv, Tv)
    Ratapėjės gautė
    − būti muštam (Trk)
    Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
    Ratavuotė − gelbėti (Brus., Pol., Kv, Krtn)
    Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
    Ratgalis − 1) vežimo galas (Dov, S. Dauk.), 2) lentelė vežimo galui užkišti (Dr), 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti (Plt, Šts)
    Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
    Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
    Ratoutinis − suplotas, plokščias (Šts)
    Ratpiedis – stipinas
    Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
    Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dangčiu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
    Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
    Rauda – kuoja
    Rauptė – skaptuoti
    Ravidavuotė − pjaustinėti, mėsinėti (Krš, Rdn)
    Ravs – griovys
    Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
    Raznastis – skirtumas (rus., Jrb)
    Razvalina
    – plačios rogės, lubnios (sl., Rt, Kl)
    Razvals – lubnia (sl., Vkš)
    Ražas –
    1) sausas virbas (Kv, Všv), 2) susidėvėjusi virbų šluota (Rs, Skr), 3) nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos (S. Dauk., Lk), 4) šiaudų drūtgaliai, kambliai (Akm, Erž), 5) virbalas, šakelė, galas (Kv, Trg)
    Rāžoutėis
     – rąžytis

    Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
    Regstis – tinklinė pintinė pirkiniams
    Reja – jauja
    Rekiežē – žaginiai
    Rembietė – pamažu, skurdžiai augti (Kv)
    Remelis – ginčas, barnis (Dr)
    Remeliuotėis – ginčytis, bartis (Plng)
    Remezīteis – 1) ginčytis, kivirčytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd, Mžk)
    Remtinis – storokas (Ggr)
    Remžtė – smarkiai kasti (Erž, Jrb)
    Rencelis – kurptinė, našta (vok. dial., Jrb)
    Rendavuotė – nuomoti (Kal)
    Rendelis – metalinis puodas
    Rentėms – įkirpimas, įranta, įkarpa (Šv)
    Rentiets – nelygus, gruoblėtas (Dr)
    Rentinīs – šulinio sienos, briaunos (Vvr, Vkš)
    Rentintė – ręsti (S. Dauk.)
    Repežiuotė – eiti rėplomis, repečkoti
    Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
    Resnas – petingas, storas, tvirtas
    Retena – retenybė (Rs)
    Retėkā – tinklas didelėmis akimis; retoji tinklo dalis (Skdv, Jrb)
    Retī– progymė, retmiškis (Šts)
    Retkartis – retarievis (Trk, Šts)
    Retkėimis – vienkiemis (Šts)
    Retkrūmis – retuma, rėsmė (Šts)
    Retmie – reta vieta, retuma, proretmė (Žeml)
    Retomās – retkarčiais (Šts)
    Retuokšlis – retai suaustas (KlvrŽ)
    Retžīgēs – kartais, retkartėmis, kartkartėmis (Kv)
    Rezena – užsispyrimas

    Rėbkaulis – šonkaulis
    Rėitė – barti, plūsti, koneveikti (Lkv, Kal)
    Rėits – kelis
    Rėkioutėis – ruoštis, stoti į eilę, į rikuotę
    Rėktavuotė – taisyti, derinti
    Rėpka – 1) apskrita medžio atpjova, ritinėjama žaidžiant; ritinis (Užv, Ms), 2) toks įrankis žuvims gaudyti (Vkš), 3) griežinys (Vkš)
    Rėsuorē – spyruoklės, lingės
    Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
    Rėzlintė
    – iš lėto eiti, kėblinti

    Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
    Rībuotė – būti išsikišusiam (Šts)
    Ricielius
    – riteris
    Rīdītė duoti ryti (ėsti, lesti) (Vkš, Lkv)
    Rīdītėis 
    rietis, pyktis (S. Dauk.)
    Rīduotė 
    įsitvirtinus inkaru laikytis (Plng)
    Rīdzintė 
    erzinti, pykinti (Skd)
    Rīdzintėis 
    bartis, pyktis (Skd, Gršl)
    Rigavuotė –
    daigstyti (Vkš, Trk)
    Rīguotė 
    dainuoti, ryliuoti (Jrb)
    Rīja 
    barnis, pyktis (Als)
    Rīkautė 
    tarpais rėkti, šūkauti (Vkš)
    Rīkė 
    valstybė, karalystė (Germ., S. Dauk.)
    Rīkī
    karalius, valdovas (Germ., S. Dauk.)
    Rīks –
    1) indas (Pgg, Plk), 2) padargas, įrankis, instrumentas; reikmuo (Pgg, Kv)
    Rīkščiuotėis 
    rožėtis (Grg)
    Rīkštė 
    1) darytis raiškiam (Kv), 2) atsirasti, pasirodyti (S. Dauk.), 3) skleisti (S. Dauk.)
    Rīkštėnė 
    vytis, žabas, rykštė (Šl)
    Rīkštinis 
    vytis, virbas; smūgis, rykštė (Jrb)
    Rīkštus 
    greit plyštantis, yrantis (Jrb)
    Riktavuotė – 
    tvarkyti (pol., Varn)
    Riktingā
    – tikrai, gerokai, iš esmės, kaip reikia
    Riktings – tvirtas, tikras, ne iš kelmo spirtas
    Rīkūlė rytmetinė, kūlė (Vkš)
    Rimuorius
    Pol. – kinkynų, pakinktų dirbėjas (Pln, Vdk)
    Rinda
    – eilė, stata
    Rinkis – išimamas krosnies elementas, skirta puodų angos uždengimui
    Rinuols – naktinis puodas (Slnt, Vkš)
    Risuorios
    – lingė (kartis lopšiui kabinti)
    Rita – dalba, kartis, strypas
    Rīzą – brazdai, tarkiai (Kv, Kltn) 
    Rīzas – 1) bulvinis blynas (Varn), 2) gruzdas (Tv)
    Rīzavuotėis – ginčytis, priešgyniauti (Lkv, Šv)
    Rīzgā – įrankis ritėms sumauti, vejant iš jų siūlus (Trg)
    Rizikavuotėis – pūstis, didžiuotis (pol., Slnt)
    R
    īzinietė – vaikščioti apiplyšusiam (Šl)
    Rīzintėis – 1) erzintis, kirkintis (Pp, Šts), 2) ginčytis (Užv, Mžk), 3) bartis, pyktis (Pln, Kl)
    Rīzoutė – brazduoti, tarkuoti (Jrb, Trg)
    Rīžentė – kamuoti, varginti (Šts)
    Rīžietė – 1) vengti ką nors atlikti, tingėti, nepaslinkti (Als, Grg), 2) šykštauti (Šts, Krt)
    Rīžintėis – nirsti, dūkti (DūnŽ)
    Rīžtė − 1) virsti delčia, nykti, dilti (Slnt, Šts), 2) sprogti pumpurams (Žeml)
    Rīžtėis – 1) elgtis savo nuožiūra, žinotis (Pp, Akm), 2) tvarkytis (S. Dauk.)
    Rīžtėnā – ryžtingai (S. Dauk.)
    Rīžtinis – išvadinis, baigiamasis (S. Dauk.)

    Robežios – siena, linija, pakraštys
    Rokoutėis – kalbėti, šnekėti, šnekučiuotis
    Rokunda – kalba, pokalbis
    Rolis – ritinys, volas
    Ronktūris − 1) įrankio ar kokio dirbimo įtaisas įsitverti dirbant, rankena, kotas (Kv, Mžk), 2) pritaisymas pasilaikyti, įsikibti (Krkl, Up), ratelio dalis, kur įstatoma verpstė (Vgr)
    Roputė – bulvė (vakarų žemaičiuose)
    Roputīnė – bulvienė
    Rosėjuonis – rusas

    Rūdalis – vargas (Vvr, Rt)
    Rūdelis 
    plūgo reguliatorius (Pgr)
    Rūdėjė −
    rūdynė (Kv, Šts)
    Rūdėns 
    aprūdijęs (Šts)
    Rūdiesynė 
    pelkė, kur yra rūdžių (Skdv)
    Rūdīmės 
    žiedadulkės (Trk)
    Rūdīns 
    pelkė su rudu vandeniu, durpynas (Pvn, Rdn)
    Rūdšėinis 
    rūdingų pievų šienas (Šts)
    Rūgalis – 
    miegalius (menk., Klm)
    Ruikinis – pakulinis sijonas (Ggr, Grg, Vvr)
    Ruilē – atmirkę odos nešvarumai, sąvėlės, garsotės (Brs, Krš)
    Ruiliuotė – lyginti su ruiliu, voluoti (Brs)
    Ruilis – 1) velenas, volas žemei lyginti (Yl, Ms, Lž), 2) reketys javams kulti (Yl, Akm), 3) vasarojaus pradalgės, suridentos į krūveles, voliukus (Mžk), 4) koks panašus į volą daiktas (Šts), 5) tokia ežero žuvis (Šts)
    Ruinītė
    – varyti, ginti (Skd)
    Ruišis
    – raišas, šlubis (Erž, Up, Vkš)
    Ruižtė – blaustis (Šts)
    Rukata – 1) susiraukėlis, paniurėlis, pikčiurna, niūra (Up, Šl), 2) kas raukšlėtas (Rdn)
    Rukentė – krapštyti (DūnŽ)
    Rukintė – sendinti (Brs)
    Rukis – susiraukėlis (Up)
    Ruklus – užsidaręs, niūrus (Kltn)
    Rūkstuots – miglotas, ūkanotas (Tv)
    Rukšas
    – susiraukėlis (Šll)
    Rukšla – rukata, pikčiurna (Pln, Ms)
    Rukšlas – tamus, apsiniaukęs (Lkv)
    Rukšliuotė – verkšlenti, zirzti (Brs, Plng)
    Rukšluotinis – klostėtas (Šts)
    Rukšlus – raukšlėtas (Šts)
    Rukšmīžiuotė – 1) nerimtai elgtis (Šv), 2) sunkiai eiti, vilktis (Vvr)
    Rukšnas – susiraukšlėjęs; susiraukavęs (Šl)
    Ruktė – 1) darytis raukšlėtam, trauktis (Krš, Kair), 2) glamžytis (End), akti, užaugti samanoms (Kv), mažėti, baigtis (šnek., Skr)
    Rukulis – neaukštas, kresnas žmogus (Šll)
    Rukuža – apskretėlis, nevala (Als)
    Runcis – katinas (Lat., Kair, Pp)
    Rundėns – apvalus, apskritas (Skdv, Rt)
    Rundī– tvarkyti, mokyti, patarti (Skr, Kair)
    Rundoutė – sunkiai eiti, ruzgintis (Kin)
    Rungā (strungā) – vežimo itvarai ar pan.
    Runglioutėis – storai rengtis, muturiuotis (Prk)
    Rungrėša – rungvirvė (Jdr, Rt)
    Rungsuotė – susitraukus, susirietus kiūtoti, sėdėti (Jrb, Skr)
    Rungultė – netvarkingai lankstyti, glamžyti (Šts, Pln)
    Runguolī– nedailiai adyti, raukti (Vvr)
    Rungs – į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi šoninės lentos (Krtn, Grd)
    Runintuos – labai darbštus žmogus (Skr)
    Runuotė – 1) sunkiai ridenti, stumti (Užv, Šv), 2) pjaustyti (Vvr)
    Ruobtė – ruopti
    Ruoda – pokalbis, pasišnekėjimas
    Ruodavuotė – Sl. 1) tartis (Up, Krkl), 2) kalbėtis, šnekėtis (Trk, Up)
    Ruodbalsė
    − raidė
    Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
    Ruona – žaizda
    Rūra – užpakalis
    Rušavuotė
    – liesti
    Rūžavs – rožinės spalvos (pol., Vkš, Erž) 

  • Komentarai išjungti - R
  • M

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Macnos – stiprus (apie skystį)
    Mačītė – tikti
    Madaloutė – maišyti, makaluoti (Kair)
    Madaraila – nevisprotis, šalaputris (Šts)
    Madars –
    skystas purvas (Kv)
    Madaruotė –
    1) bet kaip dirbti, knebinėti (S. Dauk.), 2) mojuoti, mataruoti (KlvrŽ)
    Madlavuotė – 
    mėginti (Yl)
    Magliavuotė
    − lyginti, minkštinti audinius
    Magnasoks – magnetukas
    Maigos – linkęs į miegą
    Mainiuotė – mainyti, kaitalioti
    Maituotė – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti
    Maituotėis – darkytis, maivytis, išdykauti
    Maiva – 1) klampynė (Krkl, Kv), 2) pamaiva (Vkš)
    Majednos – keistas
    (Už)Makaliuote – prisiliuobti
    Maliavuonė – 1) dažymas (S. Dauk.), 2) paveikslas (Sd, Šll)
    Maliavuotė – piešti
    Maliavuoks – piešinys
    Makabards − 1) bakenbardas, žandena (Vdk), 2) gaidžio ar vištos pakarūklas (Krž)
    Makačas − nerimtas, nepastovus žmogus (Rs)
    Makačiuolītė − nedailiai grūsti, trinti
    Makačiuols − nedailus, prastesnis grūstuvas
    Makadrila − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas (Kal)
    Makaižis − ragaišis (Tv)
    Makalaila − plepys, tauškalas, tauza (Skd, Ms)
    Makalaks – nerimtas žmogus, pliuškis (Rs)
    Makaleika − nerimtas žmogus, makalas (Krtn, Up)
    Makalis − nerimtas, labai judrus žmogus
    Makalpranė − kas daug ir tuščiai šneka, makalas
    Makals – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys
    Makaraila − judrus, gyvas žmogus, makalas
    Makarninks − sukčius, makleris (Brs)
    Makars – 1) nerimtas žmogus, makalis, pliuškis (Dr, Krš), 2) įrankis virvėms sukti (Dr)
    Makasīnė
    − purvynas, klampynėv (Pln, Als)
    Makasītė – 1) po purvus braidyti, klampoti (Kv, Grg), 2) mindyti, drembti, maknoti (Slnt, Krš)
    Makatačas − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis
    Makaterna − 1) galva, snukis, makaulė (Krt, Plt), 2) plepys, zaunius (Grg, Sd)
    Makietė − bristi, makoti
    Makintė − kimšti, grūsti, brukti
    Makliavuotė – neteisingai elgtis, sukti, apgaudinėti, meluoti (Pol., Skr)
    Makliorstva
    – apgaudinėjimas, sukčiavimas (Pol., Dr)
    Makmalis – niekus kalbantis žmogus, plepys (menk., Kl)
    Makniauka
    – maišiukas, piniginė
    Maknītė − minti, mindžioti, trypti
    Maks – 1) odinis maišelis, kapšelis (tabakui, pinigams) (Žd, Ggr), 2) sėklos makštis (Šts), 3) tinklo uodega, kulys (Plt)
    Maktīngs – galingas, stiprus, tinkamas
    Makuldėjė − supliuškusi, sudribusi kepurė (perk. KlvrŽ)
    Makulis − ryšuliukas (Slnt, Bržr)
    Makultė − su galva grūsti, maigyti (KlvrŽ)
    Makūza − prasta trobelė (Pln)
    Makūzninks − kas makūzoje gyvena, trobelninkas (Lk)
    Maleklis – medinis įrankis, grūdeklis aguonoms, kanapėms ir pan. grūsti, trinti (Ms, Slnt)
    Maliavuoks
    – piešinys
    Maliavuotė – Pol. Grg, Skr 1) tepti dažais, dažyti, 2) piešti dažais, tapyti
    Malinīčė – kas visur landžioja, vaikščioja (Skr) 
    Maliuorios
    – dažytojas
    Malka – krūva
    Manavuotė – apgaudinėti, monyti (Skr, Up)
    Mandravuotė – 
    gudrauti (Als, Vkš)
    Mangalis –
    1) mogliai, brūžkos (Krg, Skr), 2) grūstuvas (Krtn), 3) toks medinis pagalys, pririšamas karvėms ar kiaulėms prie kaklo, kad nešoktų per tvorą (Kl), 4) mirkalas prie košės (Nt)
    Mangītėis
    – nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis
    Manīts − keistas
    Mankasīti – klampoti, makoti, makasyti, bristi (Tl, Lž)
    Manta
    – 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė
    Manuoklē akiniai
    Marčelga – maršalka
    Markna – šlapias audėklas
    Marmalīnė − prastas viralas
    Marmūzė – veidas
    Marškuons – lininis audeklas
    Marūdī – kvaršinti (Brs)
    Marūdnus – nespartus, gaišlus (Mžk, Vkš)
    Maseklis – apgavikas, melagis (Plt)
    Masts
    – 1 m ilgio matavimo strypelis
    Mašinavuotė – separuoti
    Matars – 1) prietaisas virvėms vyti, pančiams sukti, sukynė, leketas (Plt, Pln), 2) prietaisas siūlams suvyti, reketis, krijelis (Yl)
    Materijuols – medžiaga, materija, materialas (Skd, Skr)
    Matītėis – matyt
    Matuonītė – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“
    Mauds – meldas
    Maujuotė – ieškant graibyti
    Maukna − stora medžio žievė, luobas, malkna (Krkl, Klvrž)
    Mauks – gurkšnis
    Mazginīs – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvičių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukščius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.
    Mazgočioutė – eiti be reikalo, vilktis (Skr)
    Mažīntinis – mažybinis
    Mažkuo − beveik, mažne
    Mažne – beveik, vos
    Mažutka − moteriška palaidinė
    Mēcos – paršiukas
    Medarnė − malkinė (Tl, Varn)
    Medė – miškas, giria
    Medega – medžiaga
    Mediēs – medžiotojas
    Medīnčios − medžiotojas
    Medinīčė – medžiams laikyti pašiūrė, malkinė (Yl, Pln)
    Medinīnčė
    – malkinė
    Medininks – 1) malkinė (Pkl, Yl), 2) eigulys (Vkš, Lž, Šts), 2) miško, medžių pirklys (Grg)
    Medlijas − miške gyvenantis, miškinis
    Medsargis − miško sargas, eigulys
    Medsiedē – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esančių gyventojų sodyba, viensėdis
    Megažiuotė – maivytis (Škn)
    Mėgla – rūkas
    Mėiga – aruodas, līsvė
    Mėigrūgtis – miegalius (menk.)
    Meilītė – norėti, geisti, pageidauti
    Meistarnė – dirbtuvės (Pol., Kl)
    Mėits – kuolas, baslys
    Mėklas − kietas
    Melnīnks – malūnininkas
    Memeklis – kas kalbėdamas užsikerta, mikčioja, mikčius (Pln, Skr)
    Meteklis –
    vyras, gyvenantis su svetima žmona (Škn)
    Mėnavuotė – minėti
    Mėntė – kaplys
    Mentis – irklas
    Mėnturis – grūstuvas
    Mėrkals – padažas
    Mėslė – mintis
    Mėslītė – galvoti, manyti
    Meškinīčė – meškų tvartas, narvas (Grk)
    Metavuonė
    – atgaila (Pol., Krkl)
    Metavuotėis – atgailauti, gailėtis (Pol., S. Dauk., Erž)
    Metinīs
    − tinklas iš dviejų sujungtų bučių
    Mėtrautė − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
    Mėtrē – staigiai, greitai
    Metūgė – vienerių metų medžio ūgis
    Mėzerėjė – vargšas
    Miečiuotė − mėtyti
    Miega – aruodas
    Mielėns – mėlynas
    Mierkavuonė – nurodymas, tvarkymas (Pol., Vvr)
    Mierkavuotė – Pol. 1) įsakyti, patvarkyti (Vvr), 2) žadėti, ketinti, taikytis (Kal, Vkš)
    Miērs –
    saiks, saikingoms
    Mieru
    – tinka (dydis)
    Mieroutė − matuoti
    Mietliuotė – mėtyti
    Mietmuša – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys
    Miežainis − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis
    Migom – 1) staigiai, 2) tuoj pat
    Mīlā − mielai
    Mīlintė – teikti pasitenkinimą, maloninti
    Milmintė – vilioti ką nors su apgaulėmis
    Minavuonė – atminimas (Pol., S. Dauk.)
    Minavuotė – 1) minėti (Pol., S. Dauk., Skd), 2) žymėti, rodyti (S. Dauk.)
    Mînda
    − minama ir džiovinama plaktinių durpių masė
    Mindrė – nendrė
    Mineklis – pakoja, pamina (Šts)
    Minkîtuvis
    – duonkubilis
    Mīnklė – tešla, mįslė
    Mitravuotėis – stengtis vikriai, greitai ką daryti, vikruotis (Skd)
    Mizernus
    – menkas, skurdus (pol., Skr)
    Mogtė – geisti, rujoti apie gyvulį
    Moliūks − žaizda, guzas
    Mondros – gudrus, judrus, įžulus
    Mondroms − gudrumas
    Mondros − gudrus
    Moskols – raumuo
    Mousas – pelėsių plėvelė
    Mozūrs – 1) molinė duonkepė krosnis (Šts), 2) mozūrų etninės grupės žmogus (S. Dauk.)
    Mulksnuotė – stovėti be prasmės
    Mūčī(in)tė – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti
    Muklis – nemandagus žmogus, liurbis (Rs)
    Muntulīs
    – mutulas
    Muolėjė − molio žemė, molynė
    Muolėks – mažas šviesus debesis (Ggr)
    Muostėis –
    lenktis, tiestis (Grg)
    Muostelė
    – tepalas
    Muostis – viena iš keturių kortų grupių (Grk, Skr)
    Muotis
    − verstis, manytis
    Muotrėška A (daiktavardis) – moteris
    Muotrėšk/s, -a B (būdvardis) – moterišk/as, -a
    Murgla − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus
    Mūris – 1) krosnis valgiui virti; viryklė su įmūrytu dideliu katilu jovalui virti (Skd, Kl), 2) išmūryta vieta prie duonkepės atsisėsti arba kam pasidėti (Brs, Lž), 3) katilas, įmūrytas krosnyje, vartojamas skalbiniams virinti arba kiaulėms ėdalą virti (Šv, Yl), 4) ledų krūva, ledų siena, bangų suvaryta jūros pakraštyje (Šts, Plng)
    Mūsā − pelėsiai
    Mūsuojā − pelėsių plėvelė
    Mušeklis – 1) įrankis linų galvutėms nukulti (Tl), 2) prietaisas musėms mušti (Kl), 3) prietaisas būgnui mušti (Akm), 4) indas su įtaisymu sviestui mušti (Brs)
    Mušeklis –
    kas mėgsta muštis, mušeika (Kl, Pgr)
    Mūravuonė – mūrijimas (Pol., Šll)
    Murdītė – kišti, grūsti
    Murgluotė – smulkiai lynoti, dulksnoti
    Mustās (tēp pat musėntās, musiet) – tikriausiai
    Mutols – gumulas, tumulas, gniutulas
    Muturtė – muturiuoti

  • Komentarai išjungti - M
  • K

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
    Kabanaks –
    meškerės kabliukas (Varn)
    Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
    Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
    Kabašintė – 
    raginti, žadinti (Skr)
    Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
    Kabažiuotėis – 
    baigtis, stipti (Grg)
    Kabėnuots
    – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
    Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
    Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
    Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
    Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
    Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
    Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
    Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
    Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
    Kaimė – jėga (Pln, Šv)
    Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
    Kaislauti – norėti (Brs)
    Kaisra – karštas oras (Tv)
    Kaiša –
    oblius (Rt, Tv)
    Kaišeklis –
    bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
    Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
    Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
    Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
    Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
    Kakalinis
    – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
    Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
    Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
    Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
    Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
    Kalaišės – kelnės (Vdk)
    Kalamašā – numinti batai
    Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
    Kalamps – 
    didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
    Kalams
    – ajeras (Vok., Šlu)
    Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
    Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
    Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
    Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
    Kalībkaklis – 
    ilgu kaklu (Šts)
    Kalībs
    – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
    Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
    Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
    Kalioutė –
    remti (Varn)
    Kalīzavuotė – 
    pajuokti, pašiepti (Skr)
    Kalps –
    tarnas (Lat., S. Dauk.)
    Kalsts – 
    paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
    Kaltalis – 
    plaktukas dalgiui plakti (Kv)
    Kaltietė – 
    kietėti, džiūti (Šts)
    Kaltūns
    − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
    Kalūbī – mušti (Krš)
    Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
    Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
    Kalumbris – 
    sustingėlis (Yl)
    Kalvarats
    – verpimo ratelis (Plt, Pln)
    Kamašī – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
    Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
    Kampa – 
    rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
    Kampars –
    kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
    Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
    Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
    Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
    Kandabītė – mušti (Ms)
    Kandlus – 
    nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
    Kanduols
    – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
    Kaneršī – draskyti (Kair)
    Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
    Kanka – 
    pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
    Kankaliavuotė – 
    kalkuliuoti (Plt, Slnt)
    Kankars –
    aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
    Kankuols –
    kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
    Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
    Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
    Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
    Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
    Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
    Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
    Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
    Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
    Kapčios
    – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
    Kapelčioks – griežikas
    Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
    Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
    Kapinietė –
    kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
    Kapintė – 
    aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
    Kapītėis – 
    gvieštis, godėtis (Vkš)
    Kaplis
    – kauptukas
    Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
    Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
    Kapuočius
    – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
    Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
    Kapuoklis – vedega (Lc)
    Kapuons – 
    peilis mėsai kapoti (Brs)
    Karabalda
    − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
    Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
    Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
    Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
    Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
    Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
    Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
    Karaktuorios – charakteris
    Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
    Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
    Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
    Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
    Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
    Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
    Karklės
    − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
    Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
    Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
    Karkluba –
    mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
    Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
    Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
    Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
    Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
    Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
    Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
    Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
    Karsetka – garbana (Grk)
    Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
    Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
    Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
    Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
    Karuonė
    – bausmė
    Karužos – vėliavininkas
    Karvazas – karvapilvis (Tl)
    Kasinalis – 
    nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
    Kastė –
    dėžė, skrynia (Vok., Žd)
    Kastinis
    – vieškelis
    Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
    Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
    Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
    Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
    Kašierīteis – lepintis, išdykauti
    Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
    Kaštītėis – daryti išlaidas
    Kaštoutė – kainuoti
    Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
    Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
    Katmergė − paauglė
    Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
    Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
    Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
    Kaulītė
    – reikalauti
    Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
    Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
    Kavalda
    – kūjis
    Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
    Kavuonės – slėpynės
    Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
    Kavuotėis – slėptis
    Kazėlā − gegnės
    Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

    Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
    Keblastis –
    keblumas, nepatogumas (Vkš)
    Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
    Kėblės
    − kojūkai
    Kėik – kiek, kaip
    Keikals – keiksmas (Skd)
    Keikazas – keiksmininkas (Užv)
    Keipietė
    – silpnai jaustis, merdėti
    Kėisalis – kelmas
    Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
    Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
    Kėits – kietas, tvirtas
    Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
    Kekta – 1) būrys, 2) krūva
    Keliau – keliese
    Keliuom – kurią valandą
    Kelplustu – greitai, skubomis
    Kemars – gabalas (Skr)
    Kemieklis –
    baidyklė (KlvrŽ)
    Kenis
    − sakuotas medis
    Kenklės − kinkos
    Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
    Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
    Kerapiežos
    – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
    Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
    Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
    Kerdžius
    – piemuo
    Kerė − ratelio dalis, ropė
    Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
    Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
    Kernazas –
    peštukas (Erž)
    Kernazītė –
    smarkiai valgyti, ryti (Šv)
    Kernė
    − indas sviestui mušti
    Kernuotėis – terliotis
    Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
    Kerteklė – vedega
    Kertie – kampas
    Kertuots – keturkampis (Krš)
    Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
    Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
    Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
    Kēsīns – kemsynas
    Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
    Kēsouts − kemsuotas
    Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
    Kėška − kinka (Brs, Vvr)
    Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
    Ketvergs – ketvirtadienis
    Ketvėrtainėšks – keturkampis
    Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

    Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
    Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
    Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
    Kiaurā − nuolatos, pastoviai
    Kiaušis – paukščio kiaušinis
    Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
    Kibiklis –
    įtaisas pančiams vyti (Vkš)
    Kibīklis –
    prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
    Kibitka – 
    Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
    Kielis – 
    apatinė laivo dalis (Plng)
    Kieliuotė – 
    kilnoti (Vkš)
    Kikilarnė – 
    mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
    Kīla
    – pilvo išvarža
    Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
    Kilbasas –
    Sl. dešra (Vkš, Skd)
    Kinis
    – migis, lizdas
    Kinkīmā − pakinktai
    Kiežas – lydytas tepamas sūris
    Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
    Kipis
    − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
    Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
    Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
    Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
    Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
    Kiuocis – krepšys
    Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
    Kiuošis – 
    paliegėlis (Kal)
    Kiūtėntė
    – lėtai eiti, slinkti
    Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
    Kiūzurelis − kamuoliukas
    Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
    Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

    Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
    Klampasītė –
    klampoti, trempti (Škn)
    Klamuočītė –
    versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
    Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
    Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
    Klapčius
     – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
    Klapats – vargas, rūpestis, bėda
    Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
    Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
    Kleckā
    – cepelinai
    Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
    Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
    Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
    Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
    Klederkuojis – raišakojis (Varn)
    Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
    Kleidė – suknia
    Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
    Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

    Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
    Kleištė − raišti, kreivai minti einant
    Klepčē – spąstai
    Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
    Kleptarē – upe plukdoma mediena
    Klermaks – ragaišis (Varn)
    Kliamberis
    – senovinė dūrų rankena
    Kliauda − yda, trūkumas, defektas
    Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
    Kliebis
    – glėbys
    Kliens – lieknas, plonas, tęvas
    Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
    Klišis – kurio kreivos kojos
    Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
    Kliunkietė – kliukėti
    Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
    Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
    Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
    Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
    Kliuosos − lempos gaubtas
    Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
    Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
    Kloika – ištižėlis
    Klucgalis – rąstagalys (Skd)
    Klukšnis
    – gurkšnis
    Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
    Klumuočius – vertėjas (Vvr)
    Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
    Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
    Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
    Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
    Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
    Klusas
    − apykurtis, kurčias

    Knabeklis – vąšelis (Tl)
    Knaibasītė –
    pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
    Knakietė
    – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
    Knakis − kas pro nosį šneka
    Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
    Knarkazas –
    1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
    Knebeklis –
    1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
    Kneibasīti –
    prastai dirbti (Škn)
    Kneibastis –
    painus, knebus darbas (Skr)
    Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
    Knėpsūgės – replės gnybti
    Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
    Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
    Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
    Kninga
    – knyga
    Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
    Knipīzeris
    − pajuokos žodis
    Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
    Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
    Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

    Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
    Kodalis – lauknešėlis
    Koiks – raukšlė (Jrb)
    Koisis – uodas
    Koknė – krosnis
    Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
    Kolīta − piniginė, kapšelis
    Koliuotė − keikti, koneveikti
    Koncesėjė – autobusas (?)
    Konduolie (-s) – branduolys
    Konkuols – kukulis
    Kontėns – patenkintas
    Konteplės – šliurės
    Konvalėjė – pakalnutė
    Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
    Kopstis – krūva
    Kōrėns – kalakutas
    Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
    Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
    Korulīs – bičių spiečius
    Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
    Koskelė – skarelė
    Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
    Kôupka
    − taurė

    Kramė – makaulė, galva
    Krams – šašas, spuogas
    Kraliks – triušis
    Kramentė – uiti, barti (Vvr)
    Kramtė – aptekti kramais, šašti
    Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
    Kranta − krantas; briauna, kraštas
    Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
    Krasė
    − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
    Kraučios – siuvėjas
    Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
    Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
    Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
    Kreiktė
    – skleisti
    Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
    Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
    Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
    Krėklis
    − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
    Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
    Krėngē – bėdos, išgyvenimai
    Kresnas – spirgai
    Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
    Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
    Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
    Krėžis – krepšis
    Kriaučios – batsiūvys
    Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
    Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
    Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
    Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
    Krieslos – kėdė
    Kringelis – riestainis
    Kriokē – ramentai
    Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
    Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
    Kriūktėsunkiai dirbti
    Kriūns – 
    prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
    Kriuogis
    − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
    Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
    Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
    Kriuoktė – verkti
    Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
    Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
    Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
    Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
    Krividītė − skriausti
    Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
    Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
    Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
    Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
    Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
    Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
    Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
    Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
    Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
    Kročautė – vagiliauti, vaginėti
    Kročos − vagilius, sukčius
    Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
    Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
    Krūgs –
    1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
    Krumslīs – grumstas
    Krupis – rupūžė
    Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
    Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
    Kruoms
    − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
    Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
    Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
    Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
    Kruosnė − akmenų krūva
    Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
    Krūpštintė
    palengva, nerangiai eiti, kėblinti
    Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
    Krūzos
    – puodelis

    Kudliets − kotletas
    Kudultė – kratyti, purtyti
    Kūdsliesas
    Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
    Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
    Kuisis
    – uodas
    Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
    Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
    Kūjakalis – priekalas (Bržr)
    Kūjatis
    – plaktukas
    Kukuorios – virėjas
    Kukštis – nedidelė kupeta
    Kūlėbėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
    Kuleklis –
    1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
    Kulėks –
    1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
    Kūlėn/is, -ė – akmeninis
    Kūliens – balžienas
    Kūlīns
    akmenynas
    Kūlis
    – akmuo
    Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
    Kulkštėns
    kulkšnis
    Kuluoks − kumštis
    Kūma – krikštamotė
    Kūmėns – krikštatėvis
    Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
    Kunkentė – 
    nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
    Kunksietė – 
    rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
    Kuočabrėkė –
    dengtas (su būda) brikas (Žd)
    Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
    Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
    Kuobėnīs – kabliukas
    Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
    Kuojena
    − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
    Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
    Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
    Kuoklī – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
    Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
    Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
    Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
    Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
    Kuoktos – nesmagus, bjaurus
    Kuolītė – girti
    Kuoroltė – pakabintam svyruoti
    Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
    Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
    Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
    Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
    Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
    Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
    Kuoštuvis – skuduras indams plauti
    Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
    Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
    Kupčios – pirklys, prekybininkas
    Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
    Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
    Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
    Kureklis
    − žarsteklis
    Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
    Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
    Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
    Kūrmalis – nenaudėlis
    Kurtinīs – džiovykla jaujoje
    Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
    Kustietė − drebėti, virpėti
    Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
    Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
    Kuškis – kuokštas, pluoštas
    Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
    Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
    Kutavuotė – gailėtis
    Kūtė – tvartas, kluonas
    Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
    Kutuosas − kutas
    Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
    Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
    Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
    Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
    Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
    Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
    Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
    Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
    Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
    Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

    Kvāčės – gaudynės
    Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
    Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
    Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
    Kvanka –
    netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
    Kvankals –
    senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
    Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
    Kvasas –
    Rus. gira (Slnt, Trš)
    Kvatars –
    iškyšulys (Šlu)
    Kvatera
    − nuoma
    Kvaterants
    − nuominininkas
    Kvīnā
    (dgs.) – kmynai
    Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
    Kvartūgs – prijuostė
    Kvietka – gėlė

  • Komentarai išjungti - K
  • G

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Gadīnė – laikas, metas (Brus.)
    Gadnastis – 
    pavardė (Brs)
    Gadavuotė –
    tikti (Skd)
    Gagalis – 
    žąsinas (Šts, Rt)
    Gagarnė – 
    židinė, zemblė, zembė (Ggr)
    Gagrė
    − apsileidėlis; storžievis (Tl, Krt)
    Gaidgīstė
    – paryčiai, ankstybė (S. Dauk.)
    Gairėjė − vėjo pučiama vieta; pagairė (Užv)
    Gajus – 1) gajumas, gavimasis (Dr), 2) pasilinksminimas, triukšmas (Lkv), 3) alijošius (Grg, Šl)
    Galavī – galabyti (S. Dauk.) 
    Galstuots – 1) odos paviršius, odos raginis sluoksnis (Slnt, Ms), 2)pievos nelygumas (Žd), 3) odos liga, niežai (Sd)
    Galvuočius –
    galvos apmautuvas, apgobtas; šalmas (S. Dauk.)
    Galūns – galvažudys, plėšikas (S. Dauk.)
    Gamaks – gabalas (Škn)
    Gamta
    – dorybė (S. Dauk.)
    Garbarnė – odos išdirbimo įmonė (Pol., Slnt, Grg)
    Garbavuotė – garbinti (S. Stan.)
    Garbstītė – 1) girti, garbinti (Up), 2) raudoti mirusiojo žodžiais išskaičiuojant, išminint jo darbus ir dorybes; labai gailint verkti (Šauk, Pp)
    Gardėnīnkā − vežimas (ratai) su gardimis (Slnt, Skd)
    Gardė ratų šoninė, vežėčia (Gršl, Slnt)
    Gardės – kopėčios
    Gardīnā – užuolaidos (Vok., Žg, Klm)
    Garduons – pastatomos ėdžios (Mžk, Šauk)
    Gargasītė – rėkauti, garsiai kalbėti (Lk)
    Gargazas –
    kas garsiai kalba, rėkauja, gargia (KlvrŽ)
    Garguotė
    – kvėpuoti gargiant, karkuoti
    Garvelkis − anga virtuvėje viršum viryklos garams bei dūmams į kaminą išeiti, ppr. su gaubtu (Mžk, Vkš)
    Gasītėis – puoštis, taisytis (Klm)
    Gaspada
    – nuolatinė apsistojimo vieta pas žmogų, kur laikinam saugojimui paliekami daiktai
    Gaspadėnė – šeimininkė (Brus.)
    Gašūns – gašnius (Pp)
    Gašus – gražus, puošnus, puikus, tvarkingas (Vkš, Krkl)
    Gatavuotė
    – taisyti, gaminti, virti (Pol.)
    Gatka – pirmasis nuo priekio skersis, kuris jungia rogių pavažas, gakta (Brs)
    Gatunks – veislė, rūšis (Pol., Yl, Up)
    Gaurs
    − 1) plaukas; gyvaplaukis (Vvr), 2) pluoštas (linų, kanapių) (Krkl, Rt)
    Gaužuols – nedidelis debesis, galvokas (Grk)
    Gavalkielis – gabalėlis

    Gebenė − spuogas
    Geldelė – lysvė
    Gelžėns − tvirtos valios, užsispyręs
    Gelžkelis – geležinkelis
    Gėmbė – pakaba
    Geneklė − geležė skaloms skaldyti (Ms)
    Geneklis − žabų kapojamasis kirvis (Ms)
    Genesīs 1) varykla, išvara, bandtakis, išginia, genestys; kelias prie sodybos (Kl, Yl), 2) mažas žvejų uostas (Prk)
    Gengliuotė – lakstyti, bėgioti (Skr)
    Gentība – giminystė
    Gėntainē – giminaičiai
    Gerbtė – valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti
    Gėrīnė – gėrimas, puota, pokylis
    Gėrkalnis − kalnas, apaugęs giria
    Gerūkštis − krūminis dantis
    Gėžos – padėjėjas
    Gībena – nugeibęs, nusibaigęs žmogus ar gyvulys
    Giberavuotėis – kraipytis (Skd)
    Giedrotie
    – giedrai esant
    Giežeklis – įkyrus, giežus žmogus (Vvr)
    Giežos
    – viskuo nepatenkintas, įnoringas
    Giežuonis − įkyrus žmogus
    Gīla − didelis skausmas, gėlimas
    Gīkars – 1) laibas aukštas žmogus (Šts), 2) prastas, sukleręs vežimas (Skr), 3) nedaili lazda, pagalys (Grg)
    Gimtovė
    − gimtinė
    Gimulīs − naujagimis, kūdikis (Klm, Krž)
    Gingazas – apiplyšęs drabužis (Šts)
    Gingažas – 
    kiaulės kauliukai, sumušti su kirvapente, pabarstyti pipirais, pasūdyti, parūkyti (Trk)
    Gīniuotė
    – ginti
    Gīniuotėis − gintis
    Ginkalis – plaktukas girnoms kalti, girnakalis (Grg)
    Gīsliuotė –
    1) sunkiai kelti, traukti, vilkti (Šts, Brs), 2) eiti, gyslinti (Skd, Pln)
    Gīšaks –
    kaulėtas, liesas (Šts)
    Gīškaklis – kas liesu, ilgu kaklu (Plt, Vkš)
    Gītinietė
    − valkiotis, šen bei ten landžioti
    Gīvaliuotė − šiaip taip gyventi
    Gìvena − gyvenimas, buvimas
    Gižas – meistro padėjėjas, mokinys
    Glabuotė − 1) globoti, saugoti, 2) maldauti, prašyti
    Glamžuotė − glamonėti
    Glaunos – geras, gražus, svarbus
    Glegždars – senas išklibęs koks nors daiktas, klezetas (Mžk)
    Glencės − muilinas vanduo (naudojamas siūlų velimui)
    Glenciavuotė – presuoti vilnonius audeklus; blizginti (Vvr)
    Gliuors
    − iškleręs, atlapas, kiauras
    Glousnioutėis – glamonėtis, kai katinas smaukiojasi palei kojas ir murkia
    Glūpastis – mažmožis, niekniekis (Grk)
    Glūps
    – kvailas
    Gobtorielis – puošni kepuraitė
    Goduonė –  pagarba; garbė (Als)
    Gondrakinis – gandralizdis
    Gorbs – aptvaras
    Goroutė − būti raudonam iš karščio (Erž)
    Gorus
    − kartus, aitrus, gaižus (Vkš)
    Gožīs – skilvelis
    Grabs – karstas
    Grabužis − griozdas, gremėzdas
    Gracavuotė – valyti, grandyti žoles nuo takų (Pol., Grk, Rs)
    Gračius
    − kortų lošėjas (Pol., Vkš)
    Grazna − grožis, pagražinimas, papuošimas (Kair, Vkš)
    Gražuotė − perspėti, grūmoti
    Grekuons − graikas
    Gretu – greta
    Greva – upės vaga, slėnis
    Grēvė – griovys
    Griebalka – arklinė grėbiamoji
    Grieda – Rus., Lat. 1) ėdžios (Grk), 2) stačių pagalių tvora (Rs)
    Griedā – 1) tvarto, klojimo lubos iš karčių (Šv, Škn), 2) skeletas, kaulai, griaučiai (Skr, Rs)
    Grieds – 
    1) ilto grindys (Gd, Tv), 2) vienas iš virbų, medžių, padedamų po šienu, javais, kad nesudrėktų nuo žemės (Vvr), 3) lovos dugno lentelė; miegamasis suolas (Klp)
    Grieks
    – nuodėmė
    Griešītė – daryti nuodėmes
    Griuoba – netikėlis, griova, griozdas (Šl)
    Grīžolė − kelios susuktos linų saujos
    Grīžtė – linų pluošto pynė
    Grīžuoklė – 1) šulinio svirties skersinė kartis (Skr), 2) trinkelė ant rogių, galinti sukinėtis, krupkaladė (vartojama vežant ilgus rąstus) (Skr)
    Grobėjuons – stačiokas, storžievis
    Grocė – kruopos
    Gručuols – gumbas, guzas (Krkl)
    Grūdeklis – grūdamas įrankis, grūstuvas (Krkl, Mžk)
    Grūdienė − virtų grūdų valgis
    Grudos – trapus, gruzdus
    Gruobs – žarna; tiesioji žarna (Yl, Tv)
    Gruomata – atsiųstas laiškas
    Gruinītė – plikai kirpti
    Grūmzdols – rubuilis (žuvis)
    Gruobā – žarnos
    Gruodoutė – į gruodą šalti
    Gruopē – rinkis
    Gruovalis – kam viskas griūva, grėva, liurbis, ištižėlis (Kv, End)
    Grūšos
    – kriaušė
    Gudė − pustyklė, galąstuvėlis
    Gudintė − pratinti, jaukinti
    Gudnuotrīnė − gailioji dilgėlė
    Gumbs – iššokęs guzas, kai užsigauni galvą
    Gunkla – 1) gumbas; iškilimas, nelygumas, gumburys (Krž, Skd), 2) virvės ar siūlo storesnė vieta, pumputys (Lk, Brs), 3) raukšlė, dumšlė (Als, Pln), 4) šaka medienoje, pranara (Yl)
    Gunklainis – menkas, susitraukęs žmogus ar gyvulys (Šts)
    Gunklas – 
    kreivas, palinkęs (Šts)
    Gunklīs – 
    susivėlęs gniutulas, kezulas (Kair)
    Gungars –
    labai aukštas žmogus, ilgšis (Kv)
    Gunkčiuotė – 
    gunką daryti, nelygiai suktis (Vvr)
    Gunkluotė –
     į gunklas mestis, riestis (Als, KlvrŽ)
    Gunkluots –
    1) gumburiuotas, kuprotas (Šts), 2) pumpučiuotas, nelygus (Slnt), 3) raukšlėtas (Vkš)
    Gunkšla – 
    raukšlė, gunkla (Als, Šll)
    Gunkšlė – 
    raukšlė, nelygumas, gunkla (Als, Tl)
    Gunkštara – 
    ankštara, inkštyras (Als)
    Gunkštaruots – 
    nelygus, gunklotas (Žd)
    Guobals – 
    gobtuvas, skara (Vdk)
    Guobintė
    − gabenti, nešti
    Guočės – vyriškos kelnės, ppr. apatinės (Pol., Rnv, Krtv)
    Guoda – garbė, pagarba, šlovė
    Guodings – garbingas
    Guojā − aukštuomenė
    Guončas – medžioklinis šuo, skalikas (Pol., Skd, Mžk)
    Guonītė – iškeikti, išplūsti
    Guonts – stogo dengiama lentelė (su išskroda), malksna (Pol., Als, Škn)
    Guorčius − skysčių ar biralų saikas arti trijų litrų (Als, Skdv)
    Guorintė – 1) bauginti, gąsdinti, grasinti (S. Dauk.), 2) raginti, kurstyti, vadinėti (Krkl), 3) erzinti, kairinti; vilioti, masinti (Slnt, Grg), 4) eiti nuleidus, nunėrus galvą, nyrinti (Všv)
    Guožtė − lieti, pilti
    Gūrā – palėpė
    Gurbs – 1) pintinė, krepšys, kurbas; į jį telpantis kiekis (Rs, Jrb), 2) vežimo viršus, pintas iš vyčių; drangelės su galeliais drauge (pavažiuojamų, išeiginių ratelių) (Grl, Krtn), 3) ėdžia (Šll, Up), 4) naminių paukščių (karvelių, žąsų, vištų ir kt.) ląsta, nupinta iš vyčių ar sukalta iš lentų; kiaušinių dedama vieta (Skd, Ms), 5) šuns būda (Grk, Skd), 6) atskirta tvarto dalis smulkesniems gyvuliams (avims, paršiukams, veršiukams) (Šlv, Šv), 7) narvas (žvėrims); narvelis (paukščiams) (Prk, Krš), 8) tokia dėžė vežti parduoti gyvuliams, ppr. kiaulėms (Prk, Klp), 9) reketys siūlams lenkti, vyti (Up, Lk)
    Gvalta
     − triukšmas, riksmas; skuba (Plt, Šts)
    Gurguols – nelygumas, pumputys (Užv, Krkl) – nedailiai, garankštėtai verpti (Up), sunkiai, nesklandžiai kalbėti, sakyti, tarti (Šts)
    Gurlos – 1) silpnas, trapus, išglebęs, 2) riebus
    Guzėks – saga (Pol., Tl, Krtn)
    Gvaltagruobis − kas smarkiai puola prie darbų; kas griežtai, prievarta ko reikalauja, griebia, plėšia iš rankų nesiklausęs (Šts)
    Gvaltavuotė – prievarta reikalauti (Vkš)
    Gvardėjuons − vienuolyno viršininkas
    Gvintā – veržlės ar sraigto rievės, grioveliai, įgrąžos, sriegiai (Pol.)
    Gvizdė – nerimta moteris, pliuškė

  • Komentarai išjungti - G
  • A

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Aba – arba
    Abaranka − apsauga
    Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
    Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
    Abašiek – nedaug (Užv)
    Abazos
    − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
    Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
    Abelnā
    − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
    Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
    Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
    Abičajus
    − papratimas, įprotis
    Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
    Abīdī(III asm. abīdėj)Brus. varyti, ginti (Lkv)
    Abiecē
    – tapetai
    Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
    Abivatelis − turčius (Pol., menk., Brs)
    Ablauks – išdykėlis (Brus., Pln)
    Ablava
    − triukšmas, riksmas (Mžk)
    Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
    Ablėks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabė, kabinukas (Brus., Šl, Tv)
    Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
    Ablius – oblius (Vkš)
    Ablūds
    − veidmainystė
    Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
    Abraks
    – pusė (duonos) abišalės; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
    Abrenčius − šuns antsnukis
    Abrė – lovys mėsai sūdyti (DūnŽ, Škn)
    Ãbrėns
    – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
    Abrinakis – 1) kas su labai didelėmis akimis, išverstakis (Šts, Rdn), 2) begėdis (Krž)
    Abruoks
    – klėtis
    Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
    Abrūzdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
    Abzajē
     – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

    Ačkragus – atkragus, atsikraginęs, atsilošęs (Pln)

    Adeta – adata (Tl, Skd)
    Adiklis
    – virbalas, kišamas į vyžos ąsas ar naginės apvartis, kad patogiau būtų adyti arba lopyti, ąsoklis, pinoklis (Grk)
    Adīna – valanda (brus. „гдзiнa“)
    Adīvė – mezgėja (Kin)
    Advernėšks
    − atvirkščias, priešingas
    Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

    Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiškus (S. Dauk.)
    Agorklos –
    agurkas (Grg, Mžk)
    Agnasas – 
    metalinis medalis, medalėlis (Žd)
    Agnus
    – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
    Agrasas – agrastas (Vkš, Grg) 

    Aičiuotė – dejuoti, vaitoti, aikčioti (Skr, S. Dauk.)
    Aidamaks –
    išdykėlis, padauža, perėjūnas (Pol., Skd, Trk)
    Aigara
     – šapas, šiaudelis (Slnt)
    Aikštis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, pašėlimas (Dr, Šts)
    Aikšts – 
    ūpas, karštis, aikštis (Šv)
    Ailis –
    1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelė tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
    Aimata
    – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
    Aisterietė –  šūktelėti, riktelėti, aiktelėti (Dr, S. Dauk.)
    Aitelietėaiktelėti, sudejuoti (Brs)
    Aitra – karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, Vkš)
    Aižī – skaldyti, trupinti (Sd)
    Aižusaštrus, skaudus (Plng) 

    Aka − eketė (Prk, Klp)
    Akata − noras
    Akibruokšmis – akibrokštas (Krtn)
    Akīmuojis –
    nuožiūra (S. Dauk.)
    Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
    Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
    Akīrieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenčiamas žmogus (Lk)
    Akītė – 
    įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
    Akrūtnos
    − stiprus, baisus, nežmoniškas
    Akrūts − laivas
    Akstis – 1) duriamas ginklas, iešmas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelė (Pln, Slnt), 3) virtinė, kirbinė (Vvr, Kv)
    Aktars – hektaras
    Akuliuorē – akiniai (Pol., Vdk)
    Akūrat
    – tiksliai, iš tikrųjų

    Alasītė – rėkauti, triukšmauti (Pol., Brus, Varn)
    Alasas
    – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
    Alasavuotė – triukšmauti
    Alata – rėksnys (Lkv, KlvrŽ)
    Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
    Alda – riksmas, triukšmas, balsas (S. Dauk., Šauk)
    Aldabītė – 
    duoti į kailį, mušti (Brs)
    Aldadraks
    – 1) triukšmas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
    Aldavuotė – 1) triukšmauti, jodytis, dykinėti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mėtyti (Brs)
    Aldesīs – 
    aidas, aidesys (Kv, Prk)
    Aldietė – 
    aidėti, skambėti, gausti (Kv, Grg)
    Aldīnė – 
    laivynas (S. Dauk.)
    Aldintė – 
    mušti, duoti, karšti (Dr)
    Aldytė –
    1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarką (Krtv)
    Aldra
    – 1) audra, vėtra (Kv, Rt), 2) triukšmas, riksmas, netvarka (Mžk)
    Aldravuotė
    – siausti, triukšmą kelti (Kv, Vkš)
    Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
    Algautė – tarnauti (S. Dauk.)
    Alguotėis
    – 1) dainuoti, šūkauti (apie piemenis) (Varn), 2) išmaldos prašyti (Užv)
    Alka – 1) vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
    Alkierios
    – gerasis kambarys
    Alks – 1) senovės lietuvių šventovė, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
    Alksna –
    1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slėnis (Mžk)
    Almė – 
    skystis iš mirštančio ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
    Almesys – 
    triukšmas (Varn, Rt)
    Almuotė – 
    šūkauti, aldoti (Dr)
    Alpietė –
    1) būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti (Grg, Škn), 2) dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
    Alseika
    − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
    Alsietė – sunkiai alsuoti, kvėpuoti (Trk)
    Alsos
    – sunkus, varginantis
    Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Šts)
    Altravuotėis
    − jaudintis, nerimauti
    Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
    Alvė – puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė (Rs, Erž) 

    Amailiuotė – 1) nežinant ar neaiškiai ką nors pasakoti; abejojant kalbėti (KlvrŽ, Vkš), 2) apgaudinėti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) išdykauti, žaisti (Mžk)
    Amaliuotė – 
    kalbėti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
    Amalis
    – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
    Amaliuotė − plepėti
    AmbarasasPol., Brus. triukšmas, barnis, ginčas (Prl)
    Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
    Amelioutė – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
    Amelis
    – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
    Amstī – valgyti, ėsti (Kl)
    Amtelietė – burbtelėti, tarstelėti (perk., Skr) 

    Ana − ji
    Ančakis –
    antakis (Sd)
    Ančkala –
    rogių užkalas (Vkš)
    Ančkapis –
    antkapis (Mžk)
    Ančkara –
    prsiplakėlis (Varn)
    Ančkarps –
    užkirtimas (KlvrŽ)
    Andelis –
    prekyba (Vok., Slnt, Yl)
    Andeliuotė –
    prekiauti (Brs, Yl)
    Anė
    − nė
    Ang − 1) ant, 2) į
    Anga (~onga) – atviras tarpas, skylė, įėjimas (Gr, Slnt)
    Angatės –
    antai, aure (Plt, Kl)
    Angi –
    antai (Slnt)
    Angītė – 
    mušti, lupti, perti (Gr)
    Anglinīčė 
    – rūklys (S. Dauk.)
    Angstītė – lupti, trinti (Kal)
    Angus –
    1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
    Aniuols
    – angelas
    Anka – kilpa, grandis, ąsa (Prk, Klp)
    Ankerīs – 
    sudygęs grūdas (Als)
    Ankuris
    − pasaitas
    Anoutė – 1) valyti, šveisti, mazgoti (Všv, S. Dauk.), 2) teršti (Prk)
    Ansgatės – 
    antai, aure (Als, Gršl)
    Anštīkis –
    1) atsitikimas (Kltn), 2) laimė, sėkmė (Kltn)
    Antburga (~ontborga) – 
    siūlo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
    Antburgos (~ontborgas) – 
    ištryškęs ant ledo ir sušalęs vanduo, ampalas (Plt, Pln)
    Antė (~ontė) – 
    drabužio kišenė iš vidaus, antinė (perk., Klp)
    Antežis (~ontežis) – 
    pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
    Antis (~ontis) – 
    vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
    Antkaita (~ontkaita) – 
    suktų siūlų šaka (Šts)
    Antkrītis (~ontkrītis) – 
    ligos priepuolis, užsikrėtimas, epidemija (Vvr, Brs)
    Antlapatītė
    – 1) užbėgti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
    Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakęs, įpratęs dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorėlis (Krtn, Kal)
    Antnara (~ontnara) – įnara, užnėrimas (Ggr)
    Antpėris (~unčpieris) – siauros lentelės, kalamos ant lentų (pėrų) sudūrimų, apmušant namą statmenai (Šts)
    Antprusnis (~ontprusnis)
    1) arklio galvos vieta aukščiau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
    Antralakai (~ontralakā) – antros rūšies grūdai (Brs)
    Antsuka (~ontsuka) – garankštė, kilpa (Šts) 

    Apalos – apvalus
    Apara – virvelė
    Apciūgā (apcūgas) – replės
    Apčiukštė – apsileisti (Šts)
    Apdringtė – apsiprasti (Užv, Krkl)
    Apėnt(ās)
    – vėl, iš naujo
    Apgabalis – žemės plotas vienoje vietoje (Lž)
    Apgėmėms – prgimtis
    Apibakuotė – apkimšti (Slnt)
    Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
    Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
    Apiera – auka (pol. „ofiera“)
    Apieravuotė – aukoti (pol. „ofierować“)
    Apilkas − pjuvenos
    Apivars – vyžų ar naginių virvelė apvynioti autams prie kojų (Sd)
    Apīvuoka
    – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
    Apīnuos – apinių auginimo vieta
    Apīžlėja − prieblanda, prietema
    Apjakībė – apakimas, tamsybė (Šts)
    Apjavės – 
    javų valymas nuo lauko, laukvokio šventė (S. Dauk.)
    Apjousts –
    1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
    Apjunktė – 
    apsiprasti (Up, Šts)
    Apkaba – 
    segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Šts)
    Apkala – 
    plikšala, lijundra, apšalas, apskardas (Brs, Ms)
    Apkiautielis – 
    apsileidęs, apšepęs, netvarkingas, niekam tikęs žmogus, išsižiojėlis, neišmanėlis (Šts, Trg)
    Apkuilīs – 
    pasileidėlis (Slnt)
    Apkulas –
     kūlės pabaigtuvės (S. Dauk.)
    Aplada – 
    didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
    Aple (aplink)
    – apie
    Aplamībė – neišmintis, neprotas (S. Dauk.)
    Aplamis – 
    pusgalvis, žioplys, vėpla, kvailys (Kal, Vkš)
    Aplams –
    1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Šts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
    Aplanks
    – 1) skersinė rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
    Aplanktis – 1) balžienas, kūlėnas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
    Apleibīs – 
    ištižėlis, išsižiojėlis (Grg)
    Aplėms – 1) drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraštys (Šts)
    Apletūra –
    apvadai (durų, langų)
    Aplouka –
    vešli pieva prie upės ar kitoje aptvinstančioje vietoje, lanka (Dr)
    Aplouks
    – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
    Apnašals – veido spalva, pagimimas (Kl)
    Apošė
    – drebulė
    Apošruots – drebulynas
    Apraibtė – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
    Apraitītė – 1) apvynioti, apsukti (Krš), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
    Aprauks – virvelė naginėms raukti, rauklė (Tl)
    Aprieds
    − drabužis
    Aprīdī– užsiundyti, papjudyti (Vkš, Žg)
    Aprīlius − Balandžio 1-oji
    Apruba – viename plote ūkininko žemė (Sl., Grg)
    Aprubė – vienkiemis
    Aprūms – juosmuo
    Apsaba – išvaizda, panašumas, veidas (Prk, Klp)
    Apsaka – 
    po potvynio vandens užlieta žemesnė vieta (Klp)
    Apsaks
    – pranešimas, skelbimas žodžiu (Pln)
    Apsargīs – ligotas, nesveikas (Šts)
    Apseigas – 
    namai, būstas (Šts)
    Apsidūmietė
    – apsiniaukti, apsimigloti (Šts)
    Apsieda – sodyba (Akm)
    Apsikurmuliautė
    – apsirengti skarmalais
    Apsimīžiuotė − apsišlapinti
    Apsiraizgaliuotė – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
    Apsiraižintė – apsnūsti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
    Apsiriedītė – apsirengti, persirengti (daugiau „parsėriedītė“)
    Apsir īžtė – 1) išsiversti, apsieiti (Šts), 2) žinotis (Klp)
    Apsisuskintė – apsikrėsti suskiu, niežais (Trk)
    Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
    Apsitaralioutė – apsiteršti (Krtv)
    Apsitararoutė – apsigauti (Gr)
    Apsiūktė − apsiniaukti
    Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu
    Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
    Apskala – paskala, gandas (Brs)
    Apskėrtė
    – išrinkti
    Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
    Apskrajus – 
    kraštas, apylinkė (Šv)
    Apskreists – 
    apsiaustas (Kv)
    Apspingtė –
    apkursti (Lk)
    Apstabs –
    išvaizda, pavidalas (Vd)
    Apstietė – 
    didėti, daugėti (Vd)
    Apsūdījėms
    – 1) vertinimas, 2) kritika
    Apšakarnis – išsišakojęs, šakotas (Brs)
    Apšats – 
    barimas (Kal)
    Apšiurnus
    – tvarkingas, malonus, jaukus
    Apšliets − kepurės apvadas
    Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
    Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
    Aptaraban
    ī– apsukti (Als, Trk)
    Aptarakītė – apteršti išmatomis (Krš)
    Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
    Apts – tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas (pol. „haft“)
    Apulžtė – šsipūsti, pastorėti, išpampti (Kltn, Up)
    Apvara – 
    šikšnelė naginėms raukti (per ąseles) (KlvrŽ)
    Apvars
    – 1) virvė burėms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
    Apvarslā – vadžios (Lk)
    Apvartis – 
    virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras (Yl, Akm)
    Apvarts – 
    apsiuvimas (Šv)
    Apvaržus – apvytęs (Šts)
    Apvaža
    – apsikentimas, nejautrumas
    Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, pakenčiamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
    Apvijīs – 
    daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
    Apžadā – 
    burtai, žadėjimai, užkeikimas (Jdr)
    Apžadings –
    stebuklingas (Šts)
    Apžaimuotė
    – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Šts, Trk)
    Apžindis 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Šts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

    Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
    Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
    Arielka – degtinė
    Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
    Armā – 
    vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
    Armata
    – patranka
    Armou – dirvožemis
    Arškus – raiškus, aiškus (Vvr)
    Arts –
    žambis (Šts)
    Aruosos
    − karosas
    Aržlus – neklusnus, priešingas, aržus (Užv)
    Aržus – 1) smarkus, karštas (Vdk), 2) gašlus (Kv) 

    Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
    Asabnos
    − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
    Asėns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
    Asla – 
    trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
    Asnis –
    1) kailinio žvėrelio kailio ilgesni, prasikišę plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio ašmenys, aštruma (Grg, Tl)
    Astanka
    – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

    Ašmainė – 1) iš karklų ar šiaudų pintas aštuonių gorčių talpumo indas javams seikėti ar sėti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aštuoni gorčiai) (Erž, Skdv)
    Ašmas –
    aštuntas (Brs, Tl)
    Ašmė –
    aštunkė korta (Brs)
    Ašuoklis
    – vašoklis, serbentas (Vkš, Šll)
    Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

    Apžindis − žindamas pienas

    Atakis – gėda, akibrokštas (Vvr)
    Atara
    – skerslysvė
    Atbakuotė – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
    Atbaras – 1) pasturlakai, atvėtos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Šts, Ggr)
    Atdars –
    1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Šts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
    Atentė –
    ateitis (Klp, S. Dauk.)
    Atentis – 
    būsimas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
    Atežīs – 
    pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
    Atgairė
    − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
    Atgaja – atsigavimas (Skd)
    Atgajus –
    1) oro priėjimas (Lkv, Šauk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
    Atgajus – 
    gaivus, vėsus (Up, Kltn)
    Atgalę –
    1) prastieji grūdai, apgrūdžiai (Grg, Prk), 2) liekanos, išrankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, išgalės (S. Dauk.)
    Atgandus
    – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
    Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
    Atguojus – paguoda (Vvr)
    Atitaraban
    ī– atgabenti (Kair, Klvrž)
    Atitaralioutė – tarškant, bildant atvažiuoti (Vkš)
    Atkairus – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
    Atkaita – antrą kartą kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
    Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
    Atkaita – suktų siūlų šaka (Šts)
    Atkaitals – atkaitintas, atšildytas viralas (Karkl, Užv)
    Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Šts, Brs)
    Atkaitus – abipusiškas (S. Dauk.)
    Atkaklībė – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Šts)
    Atkakliuotėis – atkaklauti, spirtis (Dr)
    Atkaklus – 1) užsispyręs, priešingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
    Atkalba – prikalbinėjimas ko nors nedaryti, atkalbėjimas (Kair, Šl)
    Atkalē – atvirkščiai, priešingai
    Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
    Atkalnė – kalno šonas, atšlaitė, nuokalnė (Mžk, Yl)
    Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
    Atkaltie – krėslo, kėdės, sofos ir kt. atlošas, atrama (Grg, Žd)
    Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
    Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
    Atkuočius –
    audėjas (Pol., Trk)
    Atkuols –
    sėdynės užpakalis ratuose, atkaltė (Škn)
    Atlaida – 
    perstogė, perstojimas (Vvr, Skr)
    Atlaida –
    1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukštesnė vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
    Atlaiks – 
    nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
    Atlaikus – 
    patvarus, stiprus (Kltn)
    Atlaišā – 
    dirvonas (Šts)
    Atlaja – 
    potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
    Atlakā – 
    prastesni, mažiau išvalyti grūdai (Lkv)
    Atlankalā
    sijono, suknelės atlenktos apačios (Trš)
    Atlapa – 
    pavadis (Jdr, Kv)
    Atlapat
    ī – sunkiu žingsniu ateiti, atbėgti, atlapatuoti (KlvrŽ)
    Atlašā – menkiausi grūdai (Šts)
    Atlėipa – 
    pašalas, kietumas po purvu (Rs)
    Atlīda – 
    perstogė, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
    Atliektė
    – atskristi
    Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazė (Ms)
    Atmainā – pakaitomis (Užv) 
    Atmata – 
    užleista dirva; nedirbama žemė (Akm, Yl)
    Atmestėnā
    bet kaip, prastai (Vvr, Als)
    Atmietis
    – šalčio pamažėjimas, šalčio atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
    Atmuons – kerštas (Slnt, Brs)
    Atmuovinis – 
    pernelyg stambus, griozdiškas (Dr)
    Atnašals – 
    kraitis ar šiaip atsineštinis turtas (Kl)
    Atnašus – 
    derlingas (Bržr)
    Atpent –
    atgal (Kv, Rt)
    Atpiedžiou
    − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
    Atplikis – vištgaidis (Nt)
    Atpuskāatlaidai (Sl., Grg, Yl)
    Atpūtis
    – atsipūtimas, poilsis
    Atrabuotė – užlenkti, atraitoti (Klp)
    Atraitītė – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (Vkš), 2) sulankstyti, deformuoti (Šts), 3) atristi, atridenti (Šts)
    Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
    Atražė – pirmoji šiaudinio stogo eilė, lygiai nupjauta šiaudinio stogo apačia (Šts, KlvrŽ)
    Atrubės – 
    sėlenos (Rs.,Tv, Ms)
    Atsailis – 
    sutvirtinimas, skersinis (Plik)
    Atsaitė –
    1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo ašies galo iki stelvogės, atsailė (Užv), 3) arklavirvė, įtvara (Krtn)
    Atsaja –
    1) geležis tarp ašies ir stelvogės, atsaitė, atsailė (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastė (Lk), 3) atotampa (Brs)
    Atsaks –
    atsakymas (Varn, S. Dauk.)
    Atsala – 
    upės įsigraužimas į krantą, užtakis (Kv, Šv)
    Atsamā – a
    tsemtos nuo verdamo viralo putos, paviršius, nuosamos (Vdk)
    Atsielė – 
    dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sėjami (Pln)
    Atsielis –
    1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasėti toje pačioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grūdai išgedusioms vietoms atsėti (Pkl)
    Atsiauta –
    1) vieta upėje, kur vanduo dėl duobės ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Šts), 3) ryšys pėdams rišti (Mžk)
    Atsiautas –
    mot. g., dgs svarūs grūdai, gaunami arpuojant, vėtant ar siaučiant (Mžk)
    Atsikragėnės – galvą atsilošęs
    Atsipūstė − pasiilsėti
    Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
    Atsitekietė − atgauti sąmonę
    Atsiūba – gūsis, šuoras (Plng)
    Atsižegnuotė – atsisveikinti
    Atsibakī – atsilošti (Šl)
    Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
    Atskala – 1) skeveldra, atplaiša (Šts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
    Atskardis – kriaušis, pašlaitė, šlaitas (Grg, KlvrŽ)
    Atskedervė – 
    atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
    Atskėds – 
    atskiras (Slnt, Ggr)
    Atskombis – 
    atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
    Atskraba –
    1) skiautė, pakraštys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
    Atskrabs – 
    skrybėlės atlenkimas, kraštas (Lkv)
    Atspara –
    1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris (Rs)
    Atsparas – 
    spyruoklinės akėčios, brižės (Šts)
    Atspars – 
    grėblio lankelis, padedantis pritvirtinti kotą (Tl)
    Atspīris –
    1) daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turėklas laikytis (Krš), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų šerdešninkas su įšaučiu (Žd)
    Atsuoda –
    1) upės apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Šts)
    Atstanka –
    1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
    Atšarpa – 
    atšerpetojimas, pačaiža (Grk)
    Atšiauža – 
    atšaiža, šeberkštis, atplaiša (Erž)
    Atšlaims – 
    klojimo asla (Btg, Kltn)
    Atšlaitė –
    pakalnė (Dr)
    Atuols
    – nupjovus pievą, atžėlusi žolė, antroji žolė (Kv, Krkl)
    Atvaja – 1) ritėje užmegztas siūlagalis, prie kurio verpėja, pradėdama verpti, priduria siūlą (Jrb), 2) palaidas siūlas audekle, drika (Jrb), 3) perdilęs ir atsivijęs virvės pluoštas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
    Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
    Atvanga – 1) perstogė, sustojimas, atsikvėpimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upėje, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
    Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
    Atvarslā – vadelės, vadžios (Dr, Skd)
    Atvarta – 1) plėšinio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
    Atvaša – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
    Atvīpa – išsižiojėlis, žiopla; susiraukėlis (menk., KlvrŽ, Ms)
    Atvuoga – drąsa (Sl., Klp, Pln)
    AtvuožnusSl. 1) drąsus (Ms), 2) atsargus (Skr)
    Atžala – atauga, atvaša (Šts, Grg)
    Auda – mušimas, tvatijimas (Bdr, Grg)
    Aulaukis – pietvakaris vėjas; marinis, vakaris vėjas (Šv, Klp)
    Aurietė 1) ūžti, kaukti (Vkš), 2) verkti, rėkti, staugti (menk., Mžk, Vkš)
    Ausainis – medinis indas su ausimis nešti sriubai į lauką darbininkams (Yl)
    Ausīls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
    Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui šono, šeiva (Grg)
    Avėlė – gluosnio, karklo ar blindės spurgana (Žr, Grg)
    Avimakis – nenaudėlis, netikėlis, pajodžarga (menk., Šts, Brs)

  • Komentarai išjungti - A
  • 2018 m. spalio mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
    1234567
    891011121314
    15161718192021
    22232425262728
    293031  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos