Torgaus tema implikou daugeli temu – socēliniu, ekonuomėniu, koltūrėniu, doruovėniu i t.t.

Kāp trumpā ir universalē vartuotuojėškā apibūdint šiūlaikini Lietovuos torgo? Tiksliausios, nuorintās i diskotoutėns apibūdėnėms būtom tuoks: torgos – vėita, kor sālīgėškā dėdėlės prekiu kainas idealē atitink prasta prekiu kuokībė.

Prekė – īduomos dākts, dažniausē torintis vizualė apimti i sava kaina: realė, nerealė, prieinama. Čė gal īsigīt garsiausiu pasaulė firmu kontrafaktėnės pruodukcėjės, savaitė avėmū batu i šmuot kėtū būtiniausiu prekiu. So prekeivēs gal derietėis, nes dākts vėsumet verts par posė mažiau nei už anū prašuoma. Prekeivis / perpardavies siūla – pirkies perk / neperk. Torgou suprontama, jog pėgus dākts vėsumet kainou par brongē.

Torgaus elits – sava užaugintus vaisius, daržuovės i kt. pardoudontis ūkininkā. Manufaktūrininkā – ne.

Torgaus vėdos – Babiluons, katramė atsispind konkrečiuos vėsuomenės gīvenėma realus vaizds: sumaištis, vėišas apgavīstės. I Babiluona ir īeinama, ir išeinama. Kuokio tėkslo torgaus pilietis īein i kuokio tėkslo išein iš savuojė Babiluona „sėinas“? Anuo tuokė karma. Gīvenėms torgou apsiribuo dėina – išgīvent šiō dėina.

Senėėjē tradicėnē torgā vėsumet liub būtė, vo i dabā kai kor tebie, artėi miestieliu centrū, didesniesė erdviesė. Juomarkā liub vīks kuonkrečiuom dėinuom. Juomarkā prasided i pasibeng. Torgos īr staciuonari miesta, miestelė erdvie i laiks. Miests i torgos anuo vėdou, centrė žmuoniū fiksouts erdvielaikis, katramė toštoma. Torgaus toštoma primen kurortėniu miestieliu toštoma, nes vasara anėi skruzdielīnā, vo žėima – Šiaurės ašigalis.

Atein vakars, i torgos tamp dīkīnė be žmuoniū. Vėita neleikt tušti: žmuonis keit kėtė miestelienā: šunis i katis. Dėina žmuoniū sumaištis, nakti gīvūnu, īpač pavasarēs.

Torgou vėsė vėins kėta pažīst. Iš matīma. Torgaus piliečiu rīšē pragmatėški. Niekam čė nesvarbo, jė kuokė nuors pilietė vėina dėina nebepamatīs. Smielė saujės bendruomenė, panaši i Šuokiu, Dainū, Dvijū minučiu šluovies, Grieku i vėsus kėtus dešimtukus. Čė Dėiva dešimt īsakīmu nesilaikuoma. Nebent penktuojė – nežudīk. Pėrmuojė īsakīma modifikacėje būtom tuokė: neturiek kėtū dėivū, tik pininga, t.ī., mīliek pininga vėsa šėrdė, vėsa dūšė, vėso pruoto, vėsuom jieguom, mīliek bet kuokė valiota (išskīrus nebent tugrikus) kāp pats savi.

Torgos īr atrakėnama vėita. Pasakuosė rakėnamas luobiu skrīnės, kambarē, peržengėma rėba terp „čė“ i „ten“, „išuorės“ i „vėdaus“. Torgaus raktā – pri vėsū īējėmu sieduntis, kažkon vapontis, nuleistas galvas kinkoujintis elgetas. Anėi tarsi muitininkā priveiz kelius i torgo. Elgetavėms tapa pruofesėjė. Īr meistrā, īr pameistrē vakā. Musiau, pelnings užsijiemėms, jėgo kažkam patrauklos: juokiū muokesniu, juokiū darbdaviū, juokiuos darba inspekcėjės.

Užgavienės – žėimuos pabėnguos šventė. Ana dėdėlė džiaugsma, jouka, linksmoma, īvairēs papruotēs, apeiguoms, čierās apipinta dėina. Ta savuotėšks liaudės teatros, katramė bova išjoukama daugelis gīvenamuojė meta negeruoviu. XX o. pabėnguo Užgavienės daugelie Lietovuos regiuonu, išskīros Žemaitėjė, bova pamėrštas, tačiau api 1985-1990-ūsius metus anuos vielek bova atgaivintas. Žemaitiu Užgavieniu tradicėjės periemė i kėtė regiuonā, ta švėntė labā miegstama pasidarė Vilniou, Kaunė.

Šventiems bova ruošamas vaišės. Anū pagrendėnē patėikalā – šiupinīs (žirniu potra so īkėšta kiaulės oudega), blīnā (tradicėnē – mėilėnē. Žemaitijuo tešla Užgavieniu blīnams kai kor vėsa para liub riaugintė. Iš tuokiuos tešluos iškeptus blīnus liub vadintė „pampučkuom“), īvairi mēsa, alos (be alaus Užgavienės – ne Užgavienės. Žemaitijuo seniau alu Užgavieniems liub raugtė jau pu Kaliedu).

Iš kaima i kaima liub vakščiuotė persirengielē so kaukiems. Didesnie Lietovuos dalie kaukės bova vadėnamas lėčīnuom. Populiariausės i meniškiausės kaukės bova Žemaitėjuo. Kou tuoliau nu Žemaitėjės i Rītus, tou mažie žmuogėškū būtībiu pavėdala kaukiu i lėikt tik gīvolėnės.

Labiausē Užgavienės Žemaitėjuo garsie persirengielēs, dažniausē vadėnamās Užgavieniu obagās arba žīdās. Anū vaikštīnės pu kaimus tēsas nu rīta iki sutemū. Anus dažniausē sekiuo nepersirengėi vaikiezā, kėtė Užgavieniu dalīvē. Dažniausē par Užgavienės persirengama žīdās, elgetuom, čėguonās, jaunavedēs, daktarās, vengrās (vaistininkās). Žemaitėjuo gauso i kaukiu, atvaizdoujontiu gīvolius: arklius, vuožius, gervės, malpas (beždžiuonės), kėtus gīvolius. Demuoniškuom būtībiem atstuovaun gėltėnė, vels, raganas. Užgavienės, be Kanapėnė i Lašinėnė kuovuos, Muorės degenėma unt lauža – ne Užgavienės. Vėsa tai simbolizoun nenuorintė pasitraukt mēsiedė arba žėimuos (Lašinėnė) kuova so žmuoniū išsiėlgtu pavasariu (Kanapiniu).

Diemesė centrė bova Muorės vežiuojėms. Muorė – nelabuosės žėimuos dvasė. Dar XX o. pradžiuo šiaurės vakarų Žemaitėjuo par Užgavienės liub būs vežiuonama unt besisukontė, pri ruogiu pravažuos pritaisīta tekinė, muotrėškėnēs drabožēs apdarīta, būrė karnavalininku līdėma baidīklė. Kai kor Žemaitėjuo Muorė bova vadėnama Koirė, Magdė, Buoba.

Sava kninguo B. Buračos nuruoda, ka „Kretingas apīlinkės genčiū, Kuršaičiu i daugelie kėtū kaimū par Užgavienės bova, vo kai kor i daba tebie papruotīs rengt Muorės. Muorē apriedīt īpatingu rūbu a kėtū dalīku nerēk. Pajemama kuokė palinkosė medė pašliūža a senū šlaju pavaža, i tō pavaža īkalams paprasts mėits, vo unt mėita užmaunams sens medinis tekinis. Pri rata prikalami kuokėi trīs pagalē, katrėi laika Muorė ir atstuo anā kuojės. Tēp unt tuo rata sukrīžiavuotu pagaliū užvelkams kuoks nuors senuobėšks marginis sijuons i kėtė muotrėškėnē rūbā. Galva aptaisuoma linėnēs plaukās. Unt galvuos uždedams eglišakiu vainėks. Galva i pati Muorė apkaišuoma īvairēs margās puoperēs. I ronkas īkėšams spragėls, katrou ana vežama švaistuos kap gīva.

Prīš kelės nedielės mon parašė vėina iš Lietovuos radėjė laiduos „Koltūras savaitė“ bėndraautuorė, pakvėisdama muni susitėkt i padarīt interviu būsėmā laidā api tarmės. Mas susitėkėi pasirokavuov, vo pu tuo monėi šuovė i galva ka tou pačio rēk pakvėist ir Arna i interviu. Ta anei tēpuogi susitėka, ale tik be monės.

Laida išējė tik šion šeštadėini. Je praleiduot, nieka tuokė. Galėt parklausyt anō internetė.

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933§ion=1&filter=&record=43226_1300526461

Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
Vabrintė − vogti (Db)
Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
Vadala – valkata, bastūnas
Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
Vadė − pavadis (Plt, Pln)
Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
Vaguočius – padargas bulvėms, daržovėms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
Vaguoklė – vagojamasis plūgelis (Plt)
Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
Vaguosena − vagojimas (Žd)
Vaida − dvikova (S. Dauk.)
Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
Vaikioks – berniukas
Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
Vairinībė − įdomybė (Krš)
Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
Vaiskus − kariuomenė
Vaivuorā – girtuoklės
Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
Vajavuotė – Sl. 1) triukšmauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
Vajuotė − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
Vaksavuotė – tepti, blizginti batus
Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
Valažiuotė – volioti (Vvr)
Valiuoks – apgavikas
Valiuotė – pajėgti, galėti
Valkavuotė – Pol. 1) valku lyginti, kočioti drabužius (DūnŽ), 2) minkyti, maigyti, minkštinti (DūnŽ, Up)
Valks – 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
Valna – galima, leidžiama (Sl.)
Valns – laisvas, nepriklausomas
Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
Vambuolė – juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)
Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
Vampasītė – 1) iš lėto loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbėti, plepėti (Rnv, End)
Vanagnuosis − kas su kumpa nosimi (Lk)
Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
Vanuotė – keikti, maudyti
Vapčiuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smukčioti (Šts, Skd)
Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
Varanka – rantyta lentelė šiaudų stogui dengti (Trk)
Varaunos – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
Varavuotė – 1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dėlioti (Als)
Varažītė – burti
Varčia – sargyba
Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
Varėns − varydamas(is)
Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
Varings − galingas (lat. vārīgs, S. Dauk.)
Varjavuotė – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
Varlagrōžtis − kiaukutas, geldelė (Trk)
Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
Varmasītė – klampoti, makasyti (Lk)
Vars – varovas, varytojas (Sd)
Varsloutė − vadelėti (Mžk)
Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
Varstelis – vėrinys, karoliai
Varstiena − vasarojiena
Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
Varškana − garankštis (Trk)
Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
Vartavuotė – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
Varts – kartelė, skala apmatams pririšti arba nytims užnerti (Up, Rt)
Varvalis – skystas tepalas
Varžla − šienkartė (Lk)
Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
Vašuoklē – raudonieji serbentai
Vašus – kuris gerai auga, veši, vešlus (Žd, Krž) 

Večas, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
Večerė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
Vėdelčios – šakutė (Pol., brus., Trk, Lk)
Vedėns − vesdamas(is)
Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
Vedo, vedvė – mudu, mudvi
Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
Veikē – greitai, greit, neužilgo
Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
Veiluoks – veltinis
Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
Vėinėnīnkā − vienu arkliu kinkomi ratai
Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
Vėingijis − dvinytai austas audeklas
Vėinpalis – kuris iš vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
Veisies − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
Veislioutėis − veistis (Pkl)
Vėišnė – vyšnia
Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
Veizietė – žiūrėti
Veizietovā − akys (menk.)
Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
Veizīklė − matymas, rega (Žd)
Veizuolā – akys (menk.)
Veizuovā − veidas, burna (KlvrŽ)
Vels – velnias
Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
Vėlks – vilkas (ė ir l – tariama žemai, kietai)Ontā vėlks – štai vilkas
Velnaklaks – baubas, baidyklė (Skdv)
Vėlūstas − vėlyvas
Vėn – vis
Venčiavuonė – santuoka
Vėnčevuotė – surišti dviejų žmonių gyvenimus
Venčiavuotėis – tuoktis
Vendis − virvagalys (Rs)
Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
Vėndzīkla – rūkykla
Venešietė − maišyti (Ggr)
Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
Vepčiuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
Veplas – lūpos
Vepliuozė − prasta košė (Tl)
Vepnuotė − žiobčioti (Šts)
Vepris − paršelis (Dr)
Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
Vėrbā – žabai, žagarai, šakos
Veriens – viralas, sriuba
Veriduorios − koridorius
Verpals − verpimas
Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
Verščioks – kita tarme kalbąs
Veršlaks – veršputrė (Rdn)
Veršpotrė − veršių gėralas, putra
Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
Vervents – prietaisas virvėms sukti
Vervietė − loti
Vėsadums − visada (Rdn)
Vesēlė – vestuvės
Vėsumet – visada
Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
Vėškus– namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus.
Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
Vėšta– višta ( ė – tariama kietai, žemai ).
Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
Vetušis − bažnyčios vyresnysis, seniūnas (Rt)
Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
Vėželė – velkė
Vežėns − veždamas(is)
Vežiečė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimą(Yl)
Vėžla – žioplys, ištižėlis, apakęs
Vežmenė − važta, vežamas krovinys
Vėžuostis – žmogus retais ūsais, šapūsis (Grg, Dr) 

Viaukčiuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
Vīburtė − vyburiuoti
Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
Vibždotė − utelė (euf., Varn)
Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
Viečnos – amžinas
Viedros – kibiras
Vieputinė – vėjo pučiama vieta
Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
Viernos − patikimas
Viešės − viešėjimas, viešnagė
Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
Vigztė − svirti, linkti
Vijuoklis – 1) viliūgas, viliotojas  (Ggr), 2) gandonešis, apkalbinėtojas (Plt)
Vikelis − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
Viksčiuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
Vīktė – sektis
Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
Viliūgs – 1) gundytojas, viliotojas (Vkš), 2) sukčius, apgavikas (Trg)
Viliuoks – 1) ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama šeiva (Grk, Rs), 3)  virvelė arba drobės gabalas pradėtam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvė (Šv, Lkv)
Viliuoks – taurelėje ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
Vimzdinietė − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
Vinčā − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą (Plng)

Vinčerga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
Vinčiavuonė – santuoka, sutuoktuvės (Pol., S. Dauk.)
Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
Vindelė − stebulė (Grg)
Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
Vinklavuotė − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
Vinkrus – graudus, liūdnas
Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
Viorsta – kelio atkarpa lygi 1,068 km
Vipė − ožka (Gr, Skdv)
Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
Virbinīčė – pašiūrė, stoginė žabams krauti, malkinė (Yl, Mžk)
Virulīs – vandens verpetas
Vištarnė – vištidė (Lk)
Vītėnė − plaustas, didelis upių laivas
Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
Vizguotė – krypuoti, linguoti
Vīžena − vyža

Vocelė− pintinė, krežis (la. vācele, Mžk)
Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
Voluotė − minkyti, kočioti (Pln)
Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
Vorčioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
Vorietė − didėti pilvui (Lk)
Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
Vosioutė − vėtyti (Kl)
Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

Vumptelietė – sprogti(DūnŽ)
Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
Vuobolē – obuoliai
Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
Vuoktė – valyti; doroti (javus)
Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
Vuomautė – rėkti, šaukti
Vuošekėnis – lepšis (grybas)
Vuotkuotis – botkotis
Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
Vuožnus – jautrus
Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
Šabaldas − dgs. sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)
Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
Šabarā − menki, maži krūmai (Pvn)
Šabars – skaldyti smulkūs akmenėliai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
Šabavuotė − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, čebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
Šabždietė − čiužėti (S. Dauk.)
Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
Šakarns − kaulingas (Ll)
Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
Šakuočka – 1) įrankis velėninėms durpėms kasti (Krž), 2) žibinčius (Kltn)
Šalabans − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
Šalėp – šalia, greta (DūnŽ)
Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
Šalkas − mot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
Šalnas − širmas (Trk)
Šalnis − širmas galvijas (Trk)
Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
Šalnuojā – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
Šalteluoks − šaltokas (Lk)
Šamalā − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
Šamantinietė − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
Šamarlaks – žr. šarmalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srėbalas ar gėrimas, drumzlinas skystis (Jrb)
Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
Šampus − plūstamas (Prk)
Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
Šančius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
Šandrā − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
Šankla − perauda, šankala (Kal)
Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
Šapšintė − šlaminti (Rdn)
Šardasas – šerdesas (Lkv, Kltn)
Šarītė – nusirašyti
Šarkā – bulvių lupenos (perk., End)
Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
Šarmalaks – naminė degtinė (Ms, Sd)
Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
Šarpablis − šarpokas (Brs)
Šarpē – našiai, greitai
Šars – skuba, šora (Kv)
Šastītė − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
Šašietė − šnabždėti, čežėti (Vdk)
Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
Šašoulietė – pavėsis
Šatinginis − satininis (Šts)
Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
Šaučios – batsiuvys (Rt, Lk)
Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
Šavīklė − ližė (Pln, Rmč)

Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
Šebrugis − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
Šeimuons (šeimonts) – pečius (Vkš)
Šėininks – čiužinys
Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
Šėkšninis – iš odos
Šekštinis − turintis šekščius, su šekščiais (Sd)
Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
Šėlā − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
Šėlema − šiluma (DūnŽ)
Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis (Skd)
Šemenčios − vagišius (Trk)
Šemeris − palydovas (Plt)
Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
Šen − į čia, čia
Šenavuotė – Pol., Brus. 1) gerbti, mylėti (Vkš, Up), 2) laikyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
Šenjou − į čia, link šen (Vkš, Trk)
Šėnkuorka – smuklės padavėja
Šepgaudienė − apgavikė, sukčiuvienė (Žr)
Šepgaudīs − apgavikas, sukčius (Als)
Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
Šerianka − ašutinė (Lž)
Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
Šėrta – būrys
Šešnaks – česnakas (Yl, Slnt)
Šeštarnė – krumpliaratis (Kv, Lc)
Šėtā(s) – štai
Šetkavuotė – šiečkavoti (Trk, Vkš)
Šetuoklis − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)

Šiaučios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
Šiaugždā − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
Šiaugždalā − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
Šiaukšlē − šiūkai (Als)
Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
Šibrugis − keltas (Grg)
Šieks – žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė
Šiepalis – šėpelė (Jdr, Yl)
Šieps, šiepėlis – spinta
Šierė − šėrimas, liuoba
Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
Šiekšts(s) – šiukšlė
Šiepītė – skiepyti
Šiklis – vlg. kam maistas neina į kūną, kiaurbira (Tl)
Šīkoutė − smarkiai kasyti (DūnŽ)
Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
Šīlietė − kiek šilti (Nt)
Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
Šintėis − trintis, zulintis
Šiorkštā − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
Šiperis – sklendė
Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
Šiugžma − netikša
Šiugžmas – mot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
Šiulentė − trinti (Žr)
Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
Šiurkštā − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
Šiurmas − mot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
Šiuršietė − šiurėti, čežėti (Rs)
Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
Šīvė − plokščia lėkštė (Vok. dial., Žgč)
Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
Šižė − mušimas, pyla (Prk)
Šižintė – pykinti, erzinti
Šižtė − pykti, niršti

Škabarlietė − liesėti (Užv)
Škabarlioks − nususėlis (Užv)
Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
Škauragā − skalsės (Lk)
Škebė – 1) prasta kumelė (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
Škeberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinė (Škn)
Škeriebla – nerangus, nevikrus žmogus (Krš)
Škerpetka – puskojinė (Krkl, Erž)
Škībra − džiūsna (DūnŽ)
Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
Škiomietė − liesėti (Als)
Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pikčiurna (Yl)
Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
Škiutras − trumpas (Als)
Škondals – skandalas
Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
Škuobā, škuobelē – šonkauliai

Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
Šlaks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysčio) kiekis (Vkš, Kv)
Šlamas – 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai (KlvrŽ, Šts)
Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
Šlámbûmis − šlagbaumas
Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
Šlamštā − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
Šlamurkė − landynė (hibr., End)
Šlapa − sparčia žingine, nuožangiai (Šts)
Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
Šlapbrėda − brendant (Lk)
Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
Šlapūkė − kempinė (Varn)
Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
Šlavas − stagarai (Als, Šts)
Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
Šlebetka − prasta korta (Krš)
Šleidars − valkata (Lk)
Šleika – petneša
Šlejā − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
Šlėpa − kelvietė (Klp)
Šlėparē − pušiniai pabėgiai
Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
Šlepšnuotė − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
Šleverdoutė − šlubuoti
Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
Šliaukštė − mynioti (Prk)
Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
Šliedės – rogės
Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
Šlimavuotė – lyginti, dailinti griovio kraštus (Lž, Šlv)
Šlimings − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
Šlipsos – kaklaraištis
Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
Šliučkentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
Šliučkinietė − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
Šliučkis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
Šliuiža − vėpla (Pln)
Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
Šliukšnuotė − vilkti kojas, čiūžčioti (Lk)
Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
Šliūkštīnė − čiuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
Šliukštus − slidus (Ggr)
Šliūkštuoks – veržtuvas
Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
Šliūkuroutė − sunkiai varginančiai dirbti (Prk)
Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
Šliumpinietė − vaikščioti be tikslo (DūnŽ)
Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
Šliunkiets − dumblinas (Lk)
Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
Šliuopa − nevykėlis (Tl)
Šliuosos – gabalas
Šliuotė − 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
Šliupėns − girtas (Šts)
Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
Šlupšis − besotis (Šts)
Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
Šliupštoks – spaustuvai
Šliurėns − valkata (DūnŽ)
Šliurks − srautas (Žd)
Šliurkštā − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginančius darbus (Trk)
Šliurmā − kokios liekanos, šlamštas (End)
Šliurna − apsileidėlis (Šts)
Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
Šliurpliaukša − dargana (Lk)
Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)

Šmadaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo būdo (Vdk, Skr)
Šmadarīnė − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
, 2) trainiotis, šlaistytis (Užv)
Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
Šmakals – padažas
Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
Šmaravuotė − tepti (Mžk)
Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
Šmėks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmerlekioutė − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
Šmička − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
Šmičkiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
Šmidiris − padauža (Vvr)
Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
Šmigždintė − drožinėti (Krž)
Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmikernė − rūsys (End)
Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
Šmikščiuoti − kaišioti, kyščioti (Vvr)
Šmīkščiuotė − švysčioti (Skdv, Varn)
Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
Šmirkšlie − 1) čiurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
Šmižiuliautė − grobstyti, vagiliauti (Užv)
Šmokolis – verslas, prekyba
Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
Šmols – beragis (šmolā karvė)
Šmoltė – košė
Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
Šmūkščiuotė − kaišioti (Šts)
Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikščioti, landžioti (Vvr)
Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
Šmuorītė − gerti (Vkš)
Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
Šmuotās − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)

Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
Šnabždalā − prasti, su pelais rugiai (Šts)
Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
Šnapšė – degtinė
Šnarkščiuotė – tarpais šnarkšti
Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
Šnėblė – nosis
Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
Šnekis − plepys (Brs, Lc)
Šnerkštā − nešvarumai, puvenos (Ggr)
Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
Šnīpštuoks – veržtuvas
Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
Šniūravuotė – smarkiai dirbti, plušėti (Vvr)
Šniūrs – virvė
Šniuokšlās − smarkiai, čiurkšlėmis (Šts)
Šniuoptė − šniurti (Šts)
Šnopštulīs − dusulys (Trg)
Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)

Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
Šoklė − lingė (Trk)
Šolėnė – šulinys
Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
Šoplė – lentyna
Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
Šorā − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
Šorėnės − spyruoklinės akėčios, brižės (Klp)
Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
Šovelēs − greitai (Rt)

Špaklios − glaistas
Špaklioutė − glaistyti
Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
Špėkē – rato stipinai
Špėlga – žiogelis
Šperleks − pagurklis (Lk)
Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
Špīglīs − skiepas (Trš)
Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
Špikierios − tokia patalpa klėtyje
Špīkinė − spingsulė (Trk)
Špīkinietė − paslapčiomis ieškoti (Klp)
Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
Špikulā − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
Špīlioutė − žaisti (Prk)
Špilka − vinis (Vkš)
Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
Špīvuoks − apgavikas, sukčius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
Špogūtis − varnėniukas (Grg)
Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
Špukuliouts − taškuotas (Nt)
Špuolė − velenas (KlvrŽ)
Špuokinīčė – inkilas
Špuoks – varnėnas
Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
Špuosos – juokas, pokštas, išdaiga (Vok. spaβ)
Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
Špuris − papurgalvis (Skd)
Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)

Šriūbs – sraigtas
Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)

Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
Šteliavuotė – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)
Štėmpelis – metalinis kuolas
Štīvs – stiprus vyras
Štolps – stulpas
Štončka – kaspinas
Štramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
Štrekis − virvė

Šuika − niekniekis (Trk)
Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
Šūksnēs − greitai, smarkiai, sparčiai (Šts, Grg)
Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
Šumšuotėis − gaišti, čiupnotis (Šts)
Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis (Šts)
Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
Šunrajās – labai godžiai
Šuokalninks − šokėjas (Šts)
Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
Šuoklė – lingė (Trk)
Šuoloms − kaliausė (Krkl)
Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
Šuonis − mot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
Šurakietės − spyruoklinės akėčios, brižės (Krtn)
Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
Šutenas − kas sušutę (Šts)
Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
Šutvės − mainai (Mžk)
Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)

Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
Švadars − gabalas (Žgč, Pj)
Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
Švaksas – batų tepalas.
Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
Švamals − pusbernis (Rs)
Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
Švampaza − plepys (Grg)
Švampazīti – kalbėti niekus, taukšti, tauzyti (Lk)
Švampinietė − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
Švanks – sūkurys (End)
Švankuotė − devėti, nešioti (Trk)
Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
Švarnaks – gabalas (Kl)
Švarpautė − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
Švašva − duktė (Pln)
Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
Švičītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
Šviežuoks − naujokas (Trg)
Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
Švīkščiuotė − maišytis (Krš)
Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
Švikštītė − puošti (Trk)
Švīkštulīs − švykščiamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
Švimpa − vėjavaikis (Kal)
Švinītė − mušti (Šts)
Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
Švīpelis − pašaipa (Kltn)
Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
Šviptelietė − mestelėti (Plng)
Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
Švitkarklis − žilvitis (Lk)
Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
Švītruloutė − švytėti
Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

Rabantā – sumažinta, pusiau nuleista burė (Rsn, Prk)
Rabants – lazda, pagalys (Pgg)
Rabaštėks – tokia kiaulės skerdienos dalis (Varn)
Rabauka – neužaugęs karštis (Prk)
Rabauninks – plėšikas (Brus., Ms)
Rabavuotė – plėšti (Pol., Brus., Žeml)
Rabietė – krebždėti, brazdėti (Pp, Varn)
Rabijuolā – prasimanymai, išdaigos (Jrb)
Rabīkalnis – status kalnas (Erž)
Rabintė – 1) braižyti, draskyti (Krš), 2) brazdinti, baladoti, krebždėti (Užv, Rdn)
Rabuoks – kirmėliukė, besiveisianti miltuose arba kruopose (Jdr, Rt)
Rabuotė – raitoti, vynioti (Plng)
Radena – radinys (Kltn)
Radotės – gerumas, geras gyvenimas (Pvn, Užv)
Ragainėkė – indams susidėti, šaukštdėtė (Rt)
Ragamals – prastai iškepta duona ar ragaišis (Skdv)
Ragavs – kampinis, kertinis (Brus., Užv)
Ragininks – 1) virvė nuo stiebo galo į valties priešakio galą (Prk), 2) nedidelė burė laivo gale (Rsn)
Ragintė – vaišinti, girdyti (S. Dauk.)
Ragova – 1) dauba, klonis, loma stačiais krantais (Pln, Ms), 2) tarpeklis (Kv, Kltn)
Raguotėnė – naminė degtinė (šnek., Šts)
Raguožis – 1) ožys malkoms pjaustyti (Rs), 2) išsiskėtęs daiktas, rekežis (Rs, Krkl)
Raiboutė – marguoti, raibti (Šv, Trg)
Raibouts – raibas (Ggr)
Raibtė – svaigti, suktis (Vgr, Skd)
Raibuoks – žaliūkas, stipruolis (Šts)
Raibulioutė – 1) marguliuoti, raibti (Kal, Rdn), 2) mirgėti (Krkl)
Raibuliouts – 1) raibas, margas (Up), 2) banguotas, nelygus (Šts)
Raibulīs – 1) mirguliai, žilpuliai (Kv), 2) marga dėmė (Prk)
Raibužinis – raibasis (Lk)
Raidītė – siausti, bėgioti, laigyti (Lat., Kair)
Railintė – nevikriai eiti (menk., Pln, KlvrŽ)
Railiuokė – rupūžė (euf., Ggr)
Railiuotė – rėplioti, ropoti, šliaužti (Plng, Jdr), 2) vaikščioti ropomis, keturpėsčia (Slnt, Ms), landžioti, sukinėtis, žiūrinėti (Šts, Slnt)
Rainapilkis – velnias, nelabasis (euf., Šts)
Rainītė – mušti, plakti (Pgg)
Raists – poravimosi metas, ruja (Lat., S. Dauk., Skd)
Raista – šutvė (S. Dauk., Šts)
Raistavėms – rujojimas (Klp)
Raistpelkė – raistas (Žeml)
Raistoutėis – rujotis, poruotis (Klp, Plt)
Raiščiuotė – šlubčioti (Šll, Erž)
Raišītinis – mazgomasis, mazgytinis (Sd)
Raišraštis – margai languotas audeklo raštas (Ggr)
Raištė – daikt. skara, skarelė (Knt, Kl)
Raištė – veiksm. 1) šlubuoti, raišuoti (Grd, Trk), 2) smarkiai eiti, bėgti, sprukti (šnek., Šts)
Raištelis – skepetukas, skarelė (Trk, Vkš)
Raištietė – rišti, rašioti (Kltn)
Raištis – didesnė, namie austa skara (Mžk, Grg)
Raištūtis – skarelė galvai apsirišti (Grg)
Raitarėjė – raiteliai, kavalerija (Pol., S. Dauk., Bržr)
Raitelis – nelygiai suvytos virvės iškilimas (Pln)
Raitītė – 1) sukant daryti banguotą, garbanoti (Trg, Tl), 2) keisti formą, klaipyti (Šts, Trk), 3) rangytis, vartytis (atsigulus) (KlvrŽ, Trk), 4) kamuoti, versti rangytis (Lk, Krš), 5) murdyti, grumti (šnek., Šts), 6) žodžiais gąsdinti, saikinti (šnek., Krtn, Krš), 7) įmantriai ką daryti (šnek., Šts), 8) slankioti, dykinėti (šnek., Krtn, KlvrŽ)
Raitūzā – sermėga be skvernų (Šts)
Raizgalioutė – niekus kalbėti, kliedėti (Ggr)
Raizgalius – kas kvaištelėjęs, išprotėjęs
Raizgė – mėgstanti puoštis mergina (Kl)
Raizgīnės – laiškinis česnakas (Šts)
Raižietėis – raivytis (Lk)
Raižītė – 1) čaižyti, pliekti (Trk, Mžk), 2) labai skaudėti (Rs, Vkš)
Rajībė – rajumas (Pln)
Rajinioks – rajūnas (Pln)
Rajūks – rajūnas (Lkv, DūnŽ)
Rajuoks – kas daug valgo (Ggr)
Rajuom(is) – ryjamt, springstant iš skubėjimo (šnek., Krkl)
Rajus – mastas žuvims (Gr, Šl)
Rakalioutė – 1) lupti odą (Vdk)
Rakalis – 1) odų lupėjas (Prk, Up), 2) persenusių, gaištančių gyvulių pjovėjas, korikas (Varn), 3) marintojas (KlvrŽ), 4) nenaudėlis, netikėlis, padaužas (Rs), 5) žudikas (S. Dauk.), 6) velnias, nelabasis (keik., Brs, Krž)
Rakaliuotė – 1) krapštinėti, rakinėti (Ms, Als), 2) marinti (KlvrŽ)
Rakals – prietaisas pakabinti aviai, lupant kailį, skersinis (Šts)
Rakamuols – koks įtaisymas, prietaisas (DūnŽ)
Rakanda – sėtuvės formos pintinė
Rakībuols – rakandas (Up, Žd)
Rakonds – įrankis
Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių (Krž, Kv)
Ramdītė – 1) raminti, guosti (Kv, Skr), 2) malšinti, tramdyti, stabdyti (S. Dauk.), 3) tvardyti, prilaikyti, valdyti (S. Dauk.)
Rapaišis – kas nerangiai lipa, ropoja (Tl)
Rapaliuotė – lėtai kasti (Nt)
Rapataila – kas nerangiai rėplioja (Plt)
Raptė – nesveikuoti (Kl)
Rapukėnė – patalpa bulvėms laikyti (Rs, Sln)
Rapuotė – 1) keikti, plūsti (Vvr), 2) šliaužioti (Žg)
Raresīs – triukšmas, klegeys (Kv)
Rarėjė – triukšmas (Šll)
Rarietė – 1) brazdėti, kelti triukšmą (Tv, Vvr), 2) su triukšmu važiuoti, dardėti (Tv), 3) su triukšmu virsti, griūti (Štk, KlvrŽ), 4) nesmarkiai griausti, grumenti (Vvr)
Rarintė – brazdinti, bildėti (Ggr)
Ras(ėt) – gal, turbūt
Rasals − 1) sriuba su buroku mirkalu (Erž, Vdk), 2) sūrymas (Vvr, Skr), 3) skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai (Brus., Pol., Krš, Lk)
Rasena – radimas (Pkl)
Rasintās – galbūt
Rasnuotė – lynoti (Grg)
Rasuoda – neišretinti daržovių daigai (Brus., Pol., Krkl, Všv)
Rasuodnos – daržnas, kur auginama rasoda (Šv, End)
Raškažnus – vešlus (Vkš)
Ratā (dgs.) – vežimas
Ratainīčė – patalpa vežimams, rogėms ir pan. laikyti (S. Dauk.)
Ratainis − paplokščias kukulis (Tv)
Ratalis – 1) ritinis, ripka (Vvr, Kv), 2) bulvinis apskritas paplokščias kukulis (Lkv, Tv)
Ratapėjės gautė − būti muštam (Trk)
Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
Ratavuotė − gelbėti (Brus., Pol., Kv, Krtn)
Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
Ratgalis − 1) vežimo galas (Dov, S. Dauk.), 2) lentelė vežimo galui užkišti (Dr), 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti (Plt, Šts)
Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
Ratoutinis − suplotas, plokščias (Šts)
Ratpiedis – stipinas
Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dangčiu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
Rauda – kuoja
Rauptė – skaptuoti
Ravidavuotė − pjaustinėti, mėsinėti (Krš, Rdn)
Ravs – griovys
Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
Raznastis – skirtumas (rus., Jrb)
Razvalina – plačios rogės, lubnios (sl., Rt, Kl)
Razvals – lubnia (sl., Vkš)
Ražas – 1) sausas virbas (Kv, Všv), 2) susidėvėjusi virbų šluota (Rs, Skr), 3) nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos (S. Dauk., Lk), 4) šiaudų drūtgaliai, kambliai (Akm, Erž), 5) virbalas, šakelė, galas (Kv, Trg)
Rāžoutėis – rąžytis

Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
Regstis – tinklinė pintinė pirkiniams
Reja – jauja
Rekiežē – žaginiai
Rembietė – pamažu, skurdžiai augti (Kv)
Remelis – ginčas, barnis (Dr)
Remeliuotėis – ginčytis, bartis (Plng)
Remezīteis – 1) ginčytis, kivirčytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd, Mžk)
Remtinis – storokas (Ggr)
Remžtė – smarkiai kasti (Erž, Jrb)
Rencelis – kurptinė, našta (vok. dial., Jrb)
Rendavuotė – nuomoti (Kal)
Rendelis – metalinis puodas
Rentėms – įkirpimas, įranta, įkarpa (Šv)
Rentiets – nelygus, gruoblėtas (Dr)
Rentinīs – šulinio sienos, briaunos (Vvr, Vkš)
Rentintė – ręsti (S. Dauk.)
Repežiuotė – eiti rėplomis, repečkoti
Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
Resnas – petingas, storas, tvirtas
Retena – retenybė (Rs)
Retėkā – tinklas didelėmis akimis; retoji tinklo dalis (Skdv, Jrb)
Retīmė – progymė, retmiškis (Šts)
Retkartis – retarievis (Trk, Šts)
Retkėimis – vienkiemis (Šts)
Retkrūmis – retuma, rėsmė (Šts)
Retmie – reta vieta, retuma, proretmė (Žeml)
Retomās – retkarčiais (Šts)
Retuokšlis – retai suaustas (KlvrŽ)
Retžīgēs – kartais, retkartėmis, kartkartėmis (Kv)
Rezena – užsispyrimas

Rėbkaulis – šonkaulis
Rėitė – barti, plūsti, koneveikti (Lkv, Kal)
Rėits – kelis
Rėkioutėis – ruoštis, stoti į eilę, į rikuotę
Rėktavuotė – taisyti, derinti
Rėpka – 1) apskrita medžio atpjova, ritinėjama žaidžiant; ritinis (Užv, Ms), 2) toks įrankis žuvims gaudyti (Vkš), 3) griežinys (Vkš)
Rėsuorē – spyruoklės, lingės
Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
Rėzlintė – iš lėto eiti, kėblinti

Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
Rībuotė – būti išsikišusiam (Šts)
Ricielius – riteris
Rīdītė – duoti ryti (ėsti, lesti) (Vkš, Lkv)
Rīdītėis – rietis, pyktis (S. Dauk.)
Rīduotė – įsitvirtinus inkaru laikytis (Plng)
Rīdzintė – erzinti, pykinti (Skd)
Rīdzintėis – bartis, pyktis (Skd, Gršl)
Rigavuotė – daigstyti (Vkš, Trk)
Rīguotė – dainuoti, ryliuoti (Jrb)
Rīja – barnis, pyktis (Als)
Rīkautė – tarpais rėkti, šūkauti (Vkš)
Rīkė – valstybė, karalystė (Germ., S. Dauk.)
Rīkīs – karalius, valdovas (Germ., S. Dauk.)
Rīks – 1) indas (Pgg, Plk), 2) padargas, įrankis, instrumentas; reikmuo (Pgg, Kv)
Rīkščiuotėis – rožėtis (Grg)
Rīkštė – 1) darytis raiškiam (Kv), 2) atsirasti, pasirodyti (S. Dauk.), 3) skleisti (S. Dauk.)
Rīkštėnė – vytis, žabas, rykštė (Šl)
Rīkštinis – vytis, virbas; smūgis, rykštė (Jrb)
Rīkštus – greit plyštantis, yrantis (Jrb)
Riktavuotė – tvarkyti (pol., Varn)
Riktingā – tikrai, gerokai, iš esmės, kaip reikia
Riktings – tvirtas, tikras, ne iš kelmo spirtas
Rīkūlė – rytmetinė, kūlė (Vkš)
Rimuorius Pol. – kinkynų, pakinktų dirbėjas (Pln, Vdk)
Rinda – eilė, stata
Rinkis – išimamas krosnies elementas, skirta puodų angos uždengimui
Rinuols – naktinis puodas (Slnt, Vkš)
Risuorios – lingė (kartis lopšiui kabinti)
Rita – dalba, kartis, strypas
Rīzą – brazdai, tarkiai (Kv, Kltn) 
Rīzas – 1) bulvinis blynas (Varn), 2) gruzdas (Tv)
Rīzavuotėis – ginčytis, priešgyniauti (Lkv, Šv)
Rīzgā – įrankis ritėms sumauti, vejant iš jų siūlus (Trg)
Rizikavuotėis – pūstis, didžiuotis (pol., Slnt)
Rīzinietė – vaikščioti apiplyšusiam (Šl)
Rīzintėis – 1) erzintis, kirkintis (Pp, Šts), 2) ginčytis (Užv, Mžk), 3) bartis, pyktis (Pln, Kl)
Rīzoutė – brazduoti, tarkuoti (Jrb, Trg)
Rīžentė – kamuoti, varginti (Šts)
Rīžietė – 1) vengti ką nors atlikti, tingėti, nepaslinkti (Als, Grg), 2) šykštauti (Šts, Krt)
Rīžintėis – nirsti, dūkti (DūnŽ)
Rīžtė − 1) virsti delčia, nykti, dilti (Slnt, Šts), 2) sprogti pumpurams (Žeml)
Rīžtėis – 1) elgtis savo nuožiūra, žinotis (Pp, Akm), 2) tvarkytis (S. Dauk.)
Rīžtėnā – ryžtingai (S. Dauk.)
Rīžtinis – išvadinis, baigiamasis (S. Dauk.)

Robežios – siena, linija, pakraštys
Rokoutėis – kalbėti, šnekėti, šnekučiuotis
Rokunda – kalba, pokalbis
Rolis – ritinys, volas
Ronktūris − 1) įrankio ar kokio dirbimo įtaisas įsitverti dirbant, rankena, kotas (Kv, Mžk), 2) pritaisymas pasilaikyti, įsikibti (Krkl, Up), ratelio dalis, kur įstatoma verpstė (Vgr)
Roputė – bulvė (vakarų žemaičiuose)
Roputīnė – bulvienė
Rosėjuonis – rusas

Rūdalis – vargas (Vvr, Rt)
Rūdelis – plūgo reguliatorius (Pgr)
Rūdėjė − rūdynė (Kv, Šts)
Rūdėns – aprūdijęs (Šts)
Rūdiesynė – pelkė, kur yra rūdžių (Skdv)
Rūdīmės – žiedadulkės (Trk)
Rūdīns – pelkė su rudu vandeniu, durpynas (Pvn, Rdn)
Rūdšėinis – rūdingų pievų šienas (Šts)
Rūgalis – miegalius (menk., Klm)
Ruikinis – pakulinis sijonas (Ggr, Grg, Vvr)
Ruilē – atmirkę odos nešvarumai, sąvėlės, garsotės (Brs, Krš)
Ruiliuotė – lyginti su ruiliu, voluoti (Brs)
Ruilis – 1) velenas, volas žemei lyginti (Yl, Ms, Lž), 2) reketys javams kulti (Yl, Akm), 3) vasarojaus pradalgės, suridentos į krūveles, voliukus (Mžk), 4) koks panašus į volą daiktas (Šts), 5) tokia ežero žuvis (Šts)
Ruinītė – varyti, ginti (Skd)
Ruišis – raišas, šlubis (Erž, Up, Vkš)
Ruižtė – blaustis (Šts)
Rukata – 1) susiraukėlis, paniurėlis, pikčiurna, niūra (Up, Šl), 2) kas raukšlėtas (Rdn)
Rukentė – krapštyti (DūnŽ)
Rukintė – sendinti (Brs)
Rukis – susiraukėlis (Up)
Ruklus – užsidaręs, niūrus (Kltn)
Rūkstuots – miglotas, ūkanotas (Tv)
Rukšas – susiraukėlis (Šll)
Rukšla – rukata, pikčiurna (Pln, Ms)
Rukšlas – tamus, apsiniaukęs (Lkv)
Rukšliuotė – verkšlenti, zirzti (Brs, Plng)
Rukšluotinis – klostėtas (Šts)
Rukšlus – raukšlėtas (Šts)
Rukšmīžiuotė – 1) nerimtai elgtis (Šv), 2) sunkiai eiti, vilktis (Vvr)
Rukšnas – susiraukšlėjęs; susiraukavęs (Šl)
Ruktė – 1) darytis raukšlėtam, trauktis (Krš, Kair), 2) glamžytis (End), akti, užaugti samanoms (Kv), mažėti, baigtis (šnek., Skr)
Rukulis – neaukštas, kresnas žmogus (Šll)
Rukuža – apskretėlis, nevala (Als)
Runcis – katinas (Lat., Kair, Pp)
Rundėns – apvalus, apskritas (Skdv, Rt)
Rundītė – tvarkyti, mokyti, patarti (Skr, Kair)
Rundoutė – sunkiai eiti, ruzgintis (Kin)
Rungā (strungā) – vežimo itvarai ar pan.
Runglioutėis – storai rengtis, muturiuotis (Prk)
Rungrėša – rungvirvė (Jdr, Rt)
Rungsuotė – susitraukus, susirietus kiūtoti, sėdėti (Jrb, Skr)
Rungultė – netvarkingai lankstyti, glamžyti (Šts, Pln)
Runguolītė – nedailiai adyti, raukti (Vvr)
Rungs – į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi šoninės lentos (Krtn, Grd)
Runintuos – labai darbštus žmogus (Skr)
Runuotė – 1) sunkiai ridenti, stumti (Užv, Šv), 2) pjaustyti (Vvr)
Ruobtė – ruopti
Ruoda – pokalbis, pasišnekėjimas
Ruodavuotė – Sl. 1) tartis (Up, Krkl), 2) kalbėtis, šnekėtis (Trk, Up)
Ruodbalsė − raidė
Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
Ruona – žaizda
Rūra – užpakalis
Rušavuotė – liesti
Rūžavs – rožinės spalvos (pol., Vkš, Erž) 

Macnos – stiprus (apie skystį)
Mačītė – tikti
Madaloutė – maišyti, makaluoti (Kair)
Madaraila – nevisprotis, šalaputris (Šts)
Madars – skystas purvas (Kv)
Madaruotė – 1) bet kaip dirbti, knebinėti (S. Dauk.), 2) mojuoti, mataruoti (KlvrŽ)
Madlavuotė – mėginti (Yl)
Magliavuotė − lyginti, minkštinti audinius
Magnasoks – magnetukas
Maigos – linkęs į miegą
Mainiuotė – mainyti, kaitalioti
Maituotė – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti
Maituotėis – darkytis, maivytis, išdykauti
Maiva – 1) klampynė (Krkl, Kv), 2) pamaiva (Vkš)
Majednos – keistas
(Už)Makaliuote – prisiliuobti
Maliavuonė – 1) dažymas (S. Dauk.), 2) paveikslas (Sd, Šll)
Maliavuotė – piešti
Maliavuoks – piešinys
Makabards − 1) bakenbardas, žandena (Vdk), 2) gaidžio ar vištos pakarūklas (Krž)
Makačas − nerimtas, nepastovus žmogus (Rs)
Makačiuolītė − nedailiai grūsti, trinti
Makačiuols − nedailus, prastesnis grūstuvas
Makadrila − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas (Kal)
Makaižis − ragaišis (Tv)
Makalaila − plepys, tauškalas, tauza (Skd, Ms)
Makalaks – nerimtas žmogus, pliuškis (Rs)
Makaleika − nerimtas žmogus, makalas (Krtn, Up)
Makalis − nerimtas, labai judrus žmogus
Makalpranė − kas daug ir tuščiai šneka, makalas
Makals – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys
Makaraila − judrus, gyvas žmogus, makalas
Makarninks − sukčius, makleris (Brs)
Makars – 1) nerimtas žmogus, makalis, pliuškis (Dr, Krš), 2) įrankis virvėms sukti (Dr)
Makasīnė − purvynas, klampynėv (Pln, Als)
Makasītė – 1) po purvus braidyti, klampoti (Kv, Grg), 2) mindyti, drembti, maknoti (Slnt, Krš)
Makatačas − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis
Makaterna − 1) galva, snukis, makaulė (Krt, Plt), 2) plepys, zaunius (Grg, Sd)
Makietė − bristi, makoti
Makintė − kimšti, grūsti, brukti
Makliavuotė – neteisingai elgtis, sukti, apgaudinėti, meluoti (Pol., Skr)
Makliorstva – apgaudinėjimas, sukčiavimas (Pol., Dr)
Makmalis – niekus kalbantis žmogus, plepys (menk., Kl)
Makniauka – maišiukas, piniginė
Maknītė − minti, mindžioti, trypti
Maks – 1) odinis maišelis, kapšelis (tabakui, pinigams) (Žd, Ggr), 2) sėklos makštis (Šts), 3) tinklo uodega, kulys (Plt)
Maktīngs – galingas, stiprus, tinkamas
Makuldėjė − supliuškusi, sudribusi kepurė (perk. KlvrŽ)
Makulis − ryšuliukas (Slnt, Bržr)
Makultė − su galva grūsti, maigyti (KlvrŽ)
Makūza − prasta trobelė (Pln)
Makūzninks − kas makūzoje gyvena, trobelninkas (Lk)
Maleklis – medinis įrankis, grūdeklis aguonoms, kanapėms ir pan. grūsti, trinti (Ms, Slnt)
Maliavuoks – piešinys
Maliavuotė – Pol. Grg, Skr 1) tepti dažais, dažyti, 2) piešti dažais, tapyti
Malinīčė – kas visur landžioja, vaikščioja (Skr) 
Maliuorios – dažytojas
Malka – krūva
Manavuotė – apgaudinėti, monyti (Skr, Up)
Mandravuotė – gudrauti (Als, Vkš)
Mangalis – 1) mogliai, brūžkos (Krg, Skr), 2) grūstuvas (Krtn), 3) toks medinis pagalys, pririšamas karvėms ar kiaulėms prie kaklo, kad nešoktų per tvorą (Kl), 4) mirkalas prie košės (Nt)
Mangītėis – nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis
Manīts − keistas
Mankasīti – klampoti, makoti, makasyti, bristi (Tl, Lž)
Manta – 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė
Manuoklē akiniai
Marčelga – maršalka
Markna – šlapias audėklas
Marmalīnė − prastas viralas
Marmūzė – veidas
Marškuons – lininis audeklas
Marūdītė – kvaršinti (Brs)
Marūdnus – nespartus, gaišlus (Mžk, Vkš)
Maseklis – apgavikas, melagis (Plt)
Masts – 1 m ilgio matavimo strypelis
Mašinavuotė – separuoti
Matars – 1) prietaisas virvėms vyti, pančiams sukti, sukynė, leketas (Plt, Pln), 2) prietaisas siūlams suvyti, reketis, krijelis (Yl)
Materijuols – medžiaga, materija, materialas (Skd, Skr)
Matītėis – matyt
Matuonītė – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“
Mauds – meldas
Maujuotė – ieškant graibyti
Maukna − stora medžio žievė, luobas, malkna (Krkl, Klvrž)
Mauks – gurkšnis
Mazginīs – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvičių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukščius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.
Mazgočioutė – eiti be reikalo, vilktis (Skr)
Mažīntinis – mažybinis
Mažkuo − beveik, mažne
Mažne – beveik, vos
Mažutka − moteriška palaidinė
Mēcos – paršiukas
Medarnė − malkinė (Tl, Varn)
Medė – miškas, giria
Medega – medžiaga
Mediēs – medžiotojas
Medīnčios − medžiotojas
Medinīčė – medžiams laikyti pašiūrė, malkinė (Yl, Pln)
Medinīnčė – malkinė
Medininks – 1) malkinė (Pkl, Yl), 2) eigulys (Vkš, Lž, Šts), 2) miško, medžių pirklys (Grg)
Medlijas − miške gyvenantis, miškinis
Medsargis − miško sargas, eigulys
Medsiedē – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esančių gyventojų sodyba, viensėdis
Megažiuotė – maivytis (Škn)
Mėgla – rūkas
Mėiga – aruodas, līsvė
Mėigrūgtis – miegalius (menk.)
Meilītė – norėti, geisti, pageidauti
Meistarnė – dirbtuvės (Pol., Kl)
Mėits – kuolas, baslys
Mėklas − kietas
Melnīnks – malūnininkas
Memeklis – kas kalbėdamas užsikerta, mikčioja, mikčius (Pln, Skr)
Meteklis – vyras, gyvenantis su svetima žmona (Škn)
Mėnavuotė – minėti
Mėntė – kaplys
Mentis – irklas
Mėnturis – grūstuvas
Mėrkals – padažas
Mėslė – mintis
Mėslītė – galvoti, manyti
Meškinīčė – meškų tvartas, narvas (Grk)
Metavuonė – atgaila (Pol., Krkl)
Metavuotėis – atgailauti, gailėtis (Pol., S. Dauk., Erž)
Metinīs − tinklas iš dviejų sujungtų bučių
Mėtrautė − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
Mėtrē – staigiai, greitai
Metūgė – vienerių metų medžio ūgis
Mėzerėjė – vargšas
Miečiuotė − mėtyti
Miega – aruodas
Mielėns – mėlynas
Mierkavuonė – nurodymas, tvarkymas (Pol., Vvr)
Mierkavuotė – Pol. 1) įsakyti, patvarkyti (Vvr), 2) žadėti, ketinti, taikytis (Kal, Vkš)
Miērs – saiks, saikingoms
Mieru – tinka (dydis)
Mieroutė − matuoti
Mietliuotė – mėtyti
Mietmuša – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys
Miežainis − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis
Migom – 1) staigiai, 2) tuoj pat
Mīlā − mielai
Mīlintė – teikti pasitenkinimą, maloninti
Milmintė – vilioti ką nors su apgaulėmis
Minavuonė – atminimas (Pol., S. Dauk.)
Minavuotė – 1) minėti (Pol., S. Dauk., Skd), 2) žymėti, rodyti (S. Dauk.)
Mînda − minama ir džiovinama plaktinių durpių masė
Mindrė – nendrė
Mineklis – pakoja, pamina (Šts)
Minkîtuvis – duonkubilis
Mīnklė – tešla, mįslė
Mitravuotėis – stengtis vikriai, greitai ką daryti, vikruotis (Skd)
Mizernus – menkas, skurdus (pol., Skr)
Mogtė – geisti, rujoti apie gyvulį
Moliūks − žaizda, guzas
Mondros – gudrus, judrus, įžulus
Mondroms − gudrumas
Mondros − gudrus
Moskols – raumuo
Mousas – pelėsių plėvelė
Mozūrs – 1) molinė duonkepė krosnis (Šts), 2) mozūrų etninės grupės žmogus (S. Dauk.)
Mulksnuotė – stovėti be prasmės
Mūčī(in)tė – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti
Muklis – nemandagus žmogus, liurbis (Rs)
Muntulīs – mutulas
Muolėjė − molio žemė, molynė
Muolėks – mažas šviesus debesis (Ggr)
Muostėis – lenktis, tiestis (Grg)
Muostelė – tepalas
Muostis – viena iš keturių kortų grupių (Grk, Skr)
Muotis − verstis, manytis
Muotrėška A (daiktavardis) – moteris
Muotrėšk/s, -a B (būdvardis) – moterišk/as, -a
Murgla − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus
Mūris – 1) krosnis valgiui virti; viryklė su įmūrytu dideliu katilu jovalui virti (Skd, Kl), 2) išmūryta vieta prie duonkepės atsisėsti arba kam pasidėti (Brs, Lž), 3) katilas, įmūrytas krosnyje, vartojamas skalbiniams virinti arba kiaulėms ėdalą virti (Šv, Yl), 4) ledų krūva, ledų siena, bangų suvaryta jūros pakraštyje (Šts, Plng)
Mūsā − pelėsiai
Mūsuojā − pelėsių plėvelė
Mušeklis – 1) įrankis linų galvutėms nukulti (Tl), 2) prietaisas musėms mušti (Kl), 3) prietaisas būgnui mušti (Akm), 4) indas su įtaisymu sviestui mušti (Brs)
Mušeklis – kas mėgsta muštis, mušeika (Kl, Pgr)
Mūravuonė – mūrijimas (Pol., Šll)
Murdītė – kišti, grūsti
Murgluotė – smulkiai lynoti, dulksnoti
Mustās (tēp pat musėntās, musiet) – tikriausiai
Mutols – gumulas, tumulas, gniutulas
Muturtė – muturiuoti

Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks – meškerės kabliukas (Varn)
Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
Kabašintė – raginti, žadinti (Skr)
Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
Kabažiuotėis – baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
Kaimė – jėga (Pln, Šv)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norėti (Brs)
Kaisra – karštas oras (Tv)
Kaiša – oblius (Rt, Tv)
Kaišeklis – bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
Kakalinis – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
Kalaišės – kelnės (Vdk)
Kalamašā – numinti batai
Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
Kalamps – didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams – ajeras (Vok., Šlu)
Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
Kalībkaklis – ilgu kaklu (Šts)
Kalībs – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
Kalioutė – remti (Varn)
Kalīzavuotė – pajuokti, pašiepti (Skr)
Kalps – tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – plaktukas dalgiui plakti (Kv)
Kaltietė – kietėti, džiūti (Šts)
Kaltūns − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
Kalūbītė – mušti (Krš)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – sustingėlis (Yl)
Kalvarats – verpimo ratelis (Plt, Pln)
Kamašītė – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
Kampars – kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
Kandabītė – mušti (Ms)
Kandlus – nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
Kaneršītė – draskyti (Kair)
Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
Kankaliavuotė – kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars – aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
Kankuols – kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
Kapčios – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
Kapelčioks – griežikas
Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
Kapinietė – kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
Kapintė – aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
Kapītėis – gvieštis, godėtis (Vkš)
Kaplis – kauptukas
Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
Kapuočius – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – peilis mėsai kapoti (Brs)
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
Karkluba – mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
Kastė – dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
Kaulītė – reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
Kavalda – kūjis
Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
Kavuonės – slėpynės
Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
Kavuotėis – slėptis
Kazėlā − gegnės
Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis – keblumas, nepatogumas (Vkš)
Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės − kojūkai
Kėik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
Keipietė – silpnai jaustis, merdėti
Kėisalis – kelmas
Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis – baidyklė (KlvrŽ)
Kenis − sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas – peštukas (Erž)
Kernazītė – smarkiai valgyti, ryti (Šv)
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (Krš)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaurā − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukščio kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
Kibiklis – įtaisas pančiams vyti (Vkš)
Kibīklis – prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
Kibitka – Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
Kielis – apatinė laivo dalis (Plng)
Kieliuotė – kilnoti (Vkš)
Kikilarnė – mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
Kīla – pilvo išvarža
Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas – Sl. dešra (Vkš, Skd)
Kinis – migis, lizdas
Kinkīmā − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
Kipis − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepšys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
Kiuošis – paliegėlis (Kal)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
Klampasītė – klampoti, trempti (Škn)
Klamuočītė – versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
Klapčius – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
Kleckā – cepelinai
Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raišakojis (Varn)
Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klepčē – spąstai
Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaišis (Varn)
Kliamberis – senovinė dūrų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
Kliebis – glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – ištižėlis
Klucgalis – rąstagalys (Skd)
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
Klumuočius – vertėjas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas − apykurtis, kurčias

Knabeklis – vąšelis (Tl)
Knaibasītė – pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
Knarkazas – 1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis – 1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
Kneibasīti – prastai dirbti (Škn)
Kneibastis – painus, knebus darbas (Skr)
Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
Kninga – knyga
Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris − pajuokos žodis
Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukšlė (Jrb)
Koisis – uodas
Koknė – krosnis
Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
Koncesėjė – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
Konteplės – šliurės
Konvalėjė – pakalnutė
Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
Kopstis – krūva
Kōrėns – kalakutas
Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bičių spiečius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
Koskelė – skarelė
Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
Kôupka − taurė

Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
Kramentė – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Kraučios – siuvėjas
Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepšis
Kriaučios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kėdė
Kringelis – riestainis
Kriokē – ramentai
Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
Kriūktė – sunkiai dirbti
Kriūns – prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
Kriuoktė – verkti
Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
Kročautė – vagiliauti, vaginėti
Kročos − vagilius, sukčius
Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
Krūgs – 1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
Krūzos – puodelis

Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
Kūds – liesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
Kūjakalis – priekalas (Bržr)
Kūjatis – plaktukas
Kukuorios – virėjas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis – 1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
Kulėks – 1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
Kūlėn/is, -ė – akmeninis
Kūliens – balžienas
Kūlīns – akmenynas
Kūlis – akmuo
Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
Kunkentė – nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
Kunksietė – rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
Kuočabrėkė – dengtas (su būda) brikas (Žd)
Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
Kuoklīnė – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
Kuoštuvis – skuduras indams plauti
Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kupčios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
Kureklis − žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
Kuškis – kuokštas, pluoštas
Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
Kūtė – tvartas, kluonas
Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

Kvāčės – gaudynės
Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
Kvanka – netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
Kvankals – senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas – Rus. gira (Slnt, Trš)
Kvatars – iškyšulys (Šlu)
Kvatera − nuoma
Kvaterants − nuominininkas
Kvīnā (dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
Kvartūgs – prijuostė
Kvietka – gėlė

Gadīnė – laikas, metas (Brus.)
Gadnastis – pavardė (Brs)
Gadavuotė – tikti (Skd)
Gagalis – žąsinas (Šts, Rt)
Gagarnė – židinė, zemblė, zembė (Ggr)
Gagrė − apsileidėlis; storžievis (Tl, Krt)
Gaidgīstė – paryčiai, ankstybė (S. Dauk.)
Gairėjė − vėjo pučiama vieta; pagairė (Užv)
Gajus – 1) gajumas, gavimasis (Dr), 2) pasilinksminimas, triukšmas (Lkv), 3) alijošius (Grg, Šl)
Galavītė – galabyti (S. Dauk.) 
Galstuots – 1) odos paviršius, odos raginis sluoksnis (Slnt, Ms), 2)pievos nelygumas (Žd), 3) odos liga, niežai (Sd)
Galvuočius – galvos apmautuvas, apgobtas; šalmas (S. Dauk.)
Galūns – galvažudys, plėšikas (S. Dauk.)
Gamaks – gabalas (Škn)
Gamta – dorybė (S. Dauk.)
Garbarnė – odos išdirbimo įmonė (Pol., Slnt, Grg)
Garbavuotė – garbinti (S. Stan.)
Garbstītė – 1) girti, garbinti (Up), 2) raudoti mirusiojo žodžiais išskaičiuojant, išminint jo darbus ir dorybes; labai gailint verkti (Šauk, Pp)
Gardėnīnkā − vežimas (ratai) su gardimis (Slnt, Skd)
Gardė – ratų šoninė, vežėčia (Gršl, Slnt)
Gardės – kopėčios
Gardīnā – užuolaidos (Vok., Žg, Klm)
Garduons – pastatomos ėdžios (Mžk, Šauk)
Gargasītė – rėkauti, garsiai kalbėti (Lk)
Gargazas – kas garsiai kalba, rėkauja, gargia (KlvrŽ)
Garguotė – kvėpuoti gargiant, karkuoti
Garvelkis − anga virtuvėje viršum viryklos garams bei dūmams į kaminą išeiti, ppr. su gaubtu (Mžk, Vkš)
Gasītėis – puoštis, taisytis (Klm)
Gaspada – nuolatinė apsistojimo vieta pas žmogų, kur laikinam saugojimui paliekami daiktai
Gaspadėnė – šeimininkė (Brus.)
Gašūns – gašnius (Pp)
Gašus – gražus, puošnus, puikus, tvarkingas (Vkš, Krkl)
Gatavuotė – taisyti, gaminti, virti (Pol.)
Gatka – pirmasis nuo priekio skersis, kuris jungia rogių pavažas, gakta (Brs)
Gatunks – veislė, rūšis (Pol., Yl, Up)
Gaurs − 1) plaukas; gyvaplaukis (Vvr), 2) pluoštas (linų, kanapių) (Krkl, Rt)
Gaužuols – nedidelis debesis, galvokas (Grk)
Gavalkielis – gabalėlis

Gebenė − spuogas
Geldelė – lysvė
Gelžėns − tvirtos valios, užsispyręs
Gelžkelis – geležinkelis
Gėmbė – pakaba
Geneklė − geležė skaloms skaldyti (Ms)
Geneklis − žabų kapojamasis kirvis (Ms)
Genesīs 1) varykla, išvara, bandtakis, išginia, genestys; kelias prie sodybos (Kl, Yl), 2) mažas žvejų uostas (Prk)
Gengliuotė – lakstyti, bėgioti (Skr)
Gentība – giminystė
Gėntainē – giminaičiai
Gerbtė – valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti
Gėrīnė – gėrimas, puota, pokylis
Gėrkalnis − kalnas, apaugęs giria
Gerūkštis − krūminis dantis
Gėžos – padėjėjas
Gībena – nugeibęs, nusibaigęs žmogus ar gyvulys
Giberavuotėis – kraipytis (Skd)
Giedrotie – giedrai esant
Giežeklis – įkyrus, giežus žmogus (Vvr)
Giežos – viskuo nepatenkintas, įnoringas
Giežuonis − įkyrus žmogus
Gīla − didelis skausmas, gėlimas
Gīkars – 1) laibas aukštas žmogus (Šts), 2) prastas, sukleręs vežimas (Skr), 3) nedaili lazda, pagalys (Grg)
Gimtovė − gimtinė
Gimulīs − naujagimis, kūdikis (Klm, Krž)
Gingazas – apiplyšęs drabužis (Šts)
Gingažas – kiaulės kauliukai, sumušti su kirvapente, pabarstyti pipirais, pasūdyti, parūkyti (Trk)
Gīniuotė – ginti
Gīniuotėis − gintis
Ginkalis – plaktukas girnoms kalti, girnakalis (Grg)
Gīsliuotė – 1) sunkiai kelti, traukti, vilkti (Šts, Brs), 2) eiti, gyslinti (Skd, Pln)
Gīšaks – kaulėtas, liesas (Šts)
Gīškaklis – kas liesu, ilgu kaklu (Plt, Vkš)
Gītinietė − valkiotis, šen bei ten landžioti
Gīvaliuotė − šiaip taip gyventi
Gìvena − gyvenimas, buvimas
Gižas – meistro padėjėjas, mokinys
Glabuotė − 1) globoti, saugoti, 2) maldauti, prašyti
Glamžuotė − glamonėti
Glaunos – geras, gražus, svarbus
Glegždars – senas išklibęs koks nors daiktas, klezetas (Mžk)
Glencės − muilinas vanduo (naudojamas siūlų velimui)
Glenciavuotė – presuoti vilnonius audeklus; blizginti (Vvr)
Gliuors − iškleręs, atlapas, kiauras
Glousnioutėis – glamonėtis, kai katinas smaukiojasi palei kojas ir murkia
Glūpastis – mažmožis, niekniekis (Grk)
Glūps – kvailas
Gobtorielis – puošni kepuraitė
Goduonė –  pagarba; garbė (Als)
Gondrakinis – gandralizdis
Gorbs – aptvaras
Goroutė − būti raudonam iš karščio (Erž)
Gorus − kartus, aitrus, gaižus (Vkš)
Gožīs – skilvelis
Grabs – karstas
Grabužis − griozdas, gremėzdas
Gracavuotė – valyti, grandyti žoles nuo takų (Pol., Grk, Rs)
Gračius − kortų lošėjas (Pol., Vkš)
Grazna − grožis, pagražinimas, papuošimas (Kair, Vkš)
Gražuotė − perspėti, grūmoti
Grekuons − graikas
Gretu – greta
Greva – upės vaga, slėnis
Grēvė – griovys
Griebalka – arklinė grėbiamoji
Grieda – Rus., Lat. 1) ėdžios (Grk), 2) stačių pagalių tvora (Rs)
Griedā – 1) tvarto, klojimo lubos iš karčių (Šv, Škn), 2) skeletas, kaulai, griaučiai (Skr, Rs)
Grieds – 1) ilto grindys (Gd, Tv), 2) vienas iš virbų, medžių, padedamų po šienu, javais, kad nesudrėktų nuo žemės (Vvr), 3) lovos dugno lentelė; miegamasis suolas (Klp)
Grieks – nuodėmė
Griešītė – daryti nuodėmes
Griuoba – netikėlis, griova, griozdas (Šl)
Grīžolė − kelios susuktos linų saujos
Grīžtė – linų pluošto pynė
Grīžuoklė – 1) šulinio svirties skersinė kartis (Skr), 2) trinkelė ant rogių, galinti sukinėtis, krupkaladė (vartojama vežant ilgus rąstus) (Skr)
Grobėjuons – stačiokas, storžievis
Grocė – kruopos
Gručuols – gumbas, guzas (Krkl)
Grūdeklis – grūdamas įrankis, grūstuvas (Krkl, Mžk)
Grūdienė − virtų grūdų valgis
Grudos – trapus, gruzdus
Gruobs – žarna; tiesioji žarna (Yl, Tv)
Gruomata – atsiųstas laiškas
Gruinītė – plikai kirpti
Grūmzdols – rubuilis (žuvis)
Gruobā – žarnos
Gruodoutė – į gruodą šalti
Gruopē – rinkis
Gruovalis – kam viskas griūva, grėva, liurbis, ištižėlis (Kv, End)
Grūšos – kriaušė
Gudė − pustyklė, galąstuvėlis
Gudintė − pratinti, jaukinti
Gudnuotrīnė − gailioji dilgėlė
Gumbs – iššokęs guzas, kai užsigauni galvą
Gunkla – 1) gumbas; iškilimas, nelygumas, gumburys (Krž, Skd), 2) virvės ar siūlo storesnė vieta, pumputys (Lk, Brs), 3) raukšlė, dumšlė (Als, Pln), 4) šaka medienoje, pranara (Yl)
Gunklainis – menkas, susitraukęs žmogus ar gyvulys (Šts)
Gunklas – kreivas, palinkęs (Šts)
Gunklīs – susivėlęs gniutulas, kezulas (Kair)
Gungars – labai aukštas žmogus, ilgšis (Kv)
Gunkčiuotė – gunką daryti, nelygiai suktis (Vvr)
Gunkluotė – į gunklas mestis, riestis (Als, KlvrŽ)
Gunkluots – 1) gumburiuotas, kuprotas (Šts), 2) pumpučiuotas, nelygus (Slnt), 3) raukšlėtas (Vkš)
Gunkšla – raukšlė, gunkla (Als, Šll)
Gunkšlė – raukšlė, nelygumas, gunkla (Als, Tl)
Gunkštara – ankštara, inkštyras (Als)
Gunkštaruots – nelygus, gunklotas (Žd)
Guobals – gobtuvas, skara (Vdk)
Guobintė − gabenti, nešti
Guočės – vyriškos kelnės, ppr. apatinės (Pol., Rnv, Krtv)
Guoda – garbė, pagarba, šlovė
Guodings – garbingas
Guojā − aukštuomenė
Guončas – medžioklinis šuo, skalikas (Pol., Skd, Mžk)
Guonītė – iškeikti, išplūsti
Guonts – stogo dengiama lentelė (su išskroda), malksna (Pol., Als, Škn)
Guorčius − skysčių ar biralų saikas arti trijų litrų (Als, Skdv)
Guorintė – 1) bauginti, gąsdinti, grasinti (S. Dauk.), 2) raginti, kurstyti, vadinėti (Krkl), 3) erzinti, kairinti; vilioti, masinti (Slnt, Grg), 4) eiti nuleidus, nunėrus galvą, nyrinti (Všv)
Guožtė − lieti, pilti
Gūrā – palėpė
Gurbs – 1) pintinė, krepšys, kurbas; į jį telpantis kiekis (Rs, Jrb), 2) vežimo viršus, pintas iš vyčių; drangelės su galeliais drauge (pavažiuojamų, išeiginių ratelių) (Grl, Krtn), 3) ėdžia (Šll, Up), 4) naminių paukščių (karvelių, žąsų, vištų ir kt.) ląsta, nupinta iš vyčių ar sukalta iš lentų; kiaušinių dedama vieta (Skd, Ms), 5) šuns būda (Grk, Skd), 6) atskirta tvarto dalis smulkesniems gyvuliams (avims, paršiukams, veršiukams) (Šlv, Šv), 7) narvas (žvėrims); narvelis (paukščiams) (Prk, Krš), 8) tokia dėžė vežti parduoti gyvuliams, ppr. kiaulėms (Prk, Klp), 9) reketys siūlams lenkti, vyti (Up, Lk)
Gvalta − triukšmas, riksmas; skuba (Plt, Šts)
Gurguols – nelygumas, pumputys (Užv, Krkl) – nedailiai, garankštėtai verpti (Up), sunkiai, nesklandžiai kalbėti, sakyti, tarti (Šts)
Gurlos – 1) silpnas, trapus, išglebęs, 2) riebus
Guzėks – saga (Pol., Tl, Krtn)
Gvaltagruobis − kas smarkiai puola prie darbų; kas griežtai, prievarta ko reikalauja, griebia, plėšia iš rankų nesiklausęs (Šts)
Gvaltavuotė – prievarta reikalauti (Vkš)
Gvardėjuons − vienuolyno viršininkas
Gvintā – veržlės ar sraigto rievės, grioveliai, įgrąžos, sriegiai (Pol.)
Gvizdė – nerimta moteris, pliuškė

Aba – arba
Abaranka − apsauga
Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
Abašiek – nedaug (Užv)
Abazos − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
Abelnā − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
Abičajus − papratimas, įprotis
Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
Abīdītė (III asm. abīdėj) – Brus. varyti, ginti (Lkv)
Abiecē – tapetai
Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
Abivatelis − turčius (Pol., menk., Brs)
Ablauks – išdykėlis (Brus., Pln)
Ablava − triukšmas, riksmas (Mžk)
Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
Ablėks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabė, kabinukas (Brus., Šl, Tv)
Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
Ablius – oblius (Vkš)
Ablūds − veidmainystė
Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
Abraks – pusė (duonos) abišalės; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
Abrenčius − šuns antsnukis
Abrė – lovys mėsai sūdyti (DūnŽ, Škn)
Ãbrėns – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
Abrinakis – 1) kas su labai didelėmis akimis, išverstakis (Šts, Rdn), 2) begėdis (Krž)
Abruoks – klėtis
Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
Abrūzdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
Abzajē  – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

Ačkragus – atkragus, atsikraginęs, atsilošęs (Pln)

Adeta – adata (Tl, Skd)
Adiklis – virbalas, kišamas į vyžos ąsas ar naginės apvartis, kad patogiau būtų adyti arba lopyti, ąsoklis, pinoklis (Grk)
Adīna – valanda (brus. „гдзiнa“)
Adīvė – mezgėja (Kin)
Advernėšks − atvirkščias, priešingas
Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiškus (S. Dauk.)
Agorklos – agurkas (Grg, Mžk)
Agnasas – metalinis medalis, medalėlis (Žd)
Agnus – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
Agrasas – agrastas (Vkš, Grg) 

Aičiuotė – dejuoti, vaitoti, aikčioti (Skr, S. Dauk.)
Aidamaks – išdykėlis, padauža, perėjūnas (Pol., Skd, Trk)
Aigara – šapas, šiaudelis (Slnt)
Aikštis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, pašėlimas (Dr, Šts)
Aikšts – ūpas, karštis, aikštis (Šv)
Ailis – 1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelė tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
Aimata – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
Aisterietė –  šūktelėti, riktelėti, aiktelėti (Dr, S. Dauk.)
Aitelietė – aiktelėti, sudejuoti (Brs)
Aitra – karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, Vkš)
Aižītė – skaldyti, trupinti (Sd)
Aižus – aštrus, skaudus (Plng) 

Aka − eketė (Prk, Klp)
Akata − noras
Akibruokšmis – akibrokštas (Krtn)
Akīmuojis – nuožiūra (S. Dauk.)
Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
Akīrieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenčiamas žmogus (Lk)
Akītė – įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
Akrūtnos − stiprus, baisus, nežmoniškas
Akrūts − laivas
Akstis – 1) duriamas ginklas, iešmas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelė (Pln, Slnt), 3) virtinė, kirbinė (Vvr, Kv)
Aktars – hektaras
Akuliuorē – akiniai (Pol., Vdk)
Akūrat – tiksliai, iš tikrųjų

Alasītė – rėkauti, triukšmauti (Pol., Brus, Varn)
Alasas – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
Alasavuotė – triukšmauti
Alata – rėksnys (Lkv, KlvrŽ)
Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
Alda – riksmas, triukšmas, balsas (S. Dauk., Šauk)
Aldabītė – duoti į kailį, mušti (Brs)
Aldadraks – 1) triukšmas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
Aldavuotė – 1) triukšmauti, jodytis, dykinėti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mėtyti (Brs)
Aldesīs – aidas, aidesys (Kv, Prk)
Aldietė – aidėti, skambėti, gausti (Kv, Grg)
Aldīnė – laivynas (S. Dauk.)
Aldintė – mušti, duoti, karšti (Dr)
Aldytė – 1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarką (Krtv)
Aldra – 1) audra, vėtra (Kv, Rt), 2) triukšmas, riksmas, netvarka (Mžk)
Aldravuotė – siausti, triukšmą kelti (Kv, Vkš)
Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
Algautė – tarnauti (S. Dauk.)
Alguotėis – 1) dainuoti, šūkauti (apie piemenis) (Varn), 2) išmaldos prašyti (Užv)
Alka – 1) vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
Alkierios – gerasis kambarys
Alks – 1) senovės lietuvių šventovė, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
Alksna – 1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slėnis (Mžk)
Almė – skystis iš mirštančio ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
Almesys – triukšmas (Varn, Rt)
Almuotė – šūkauti, aldoti (Dr)
Alpietė – 1) būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti (Grg, Škn), 2) dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
Alseika − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
Alsietė – sunkiai alsuoti, kvėpuoti (Trk)
Alsos – sunkus, varginantis
Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Šts)
Altravuotėis − jaudintis, nerimauti
Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
Alvė – puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė (Rs, Erž) 

Amailiuotė – 1) nežinant ar neaiškiai ką nors pasakoti; abejojant kalbėti (KlvrŽ, Vkš), 2) apgaudinėti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) išdykauti, žaisti (Mžk)
Amaliuotė – kalbėti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
Amalis – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
Amaliuotė − plepėti
Ambarasas – Pol., Brus. triukšmas, barnis, ginčas (Prl)
Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
Amelioutė – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
Amelis – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
Amstītė – valgyti, ėsti (Kl)
Amtelietė – burbtelėti, tarstelėti (perk., Skr) 

Ana − ji
Ančakis – antakis (Sd)
Ančkala – rogių užkalas (Vkš)
Ančkapis – antkapis (Mžk)
Ančkara – prsiplakėlis (Varn)
Ančkarps – užkirtimas (KlvrŽ)
Andelis – prekyba (Vok., Slnt, Yl)
Andeliuotė – prekiauti (Brs, Yl)
Anė − nė
Ang − 1) ant, 2) į
Anga (~onga) – atviras tarpas, skylė, įėjimas (Gr, Slnt)
Angatės – antai, aure (Plt, Kl)
Angi – antai (Slnt)
Angītė – mušti, lupti, perti (Gr)
Anglinīčė – rūklys (S. Dauk.)
Angstītė – lupti, trinti (Kal)
Angus – 1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
Aniuols – angelas
Anka – kilpa, grandis, ąsa (Prk, Klp)
Ankerīs – sudygęs grūdas (Als)
Ankuris − pasaitas
Anoutė – 1) valyti, šveisti, mazgoti (Všv, S. Dauk.), 2) teršti (Prk)
Ansgatės – antai, aure (Als, Gršl)
Anštīkis – 1) atsitikimas (Kltn), 2) laimė, sėkmė (Kltn)
Antburga (~ontborga) – siūlo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
Antburgos (~ontborgas) – ištryškęs ant ledo ir sušalęs vanduo, ampalas (Plt, Pln)
Antė (~ontė) – drabužio kišenė iš vidaus, antinė (perk., Klp)
Antežis (~ontežis) – pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
Antis (~ontis) – vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
Antkaita (~ontkaita) – suktų siūlų šaka (Šts)
Antkrītis (~ontkrītis) – ligos priepuolis, užsikrėtimas, epidemija (Vvr, Brs)
Antlapatītė – 1) užbėgti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakęs, įpratęs dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorėlis (Krtn, Kal)
Antnara (~ontnara) – įnara, užnėrimas (Ggr)
Antpėris (~unčpieris) – siauros lentelės, kalamos ant lentų (pėrų) sudūrimų, apmušant namą statmenai (Šts)
Antprusnis (~ontprusnis) – 1) arklio galvos vieta aukščiau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
Antralakai (~ontralakā) – antros rūšies grūdai (Brs)
Antsuka (~ontsuka) – garankštė, kilpa (Šts) 

Apalos – apvalus
Apara – virvelė
Apciūgā (apcūgas) – replės
Apčiukštė – apsileisti (Šts)
Apdringtė – apsiprasti (Užv, Krkl)
Apėnt(ās) – vėl, iš naujo
Apgabalis – žemės plotas vienoje vietoje (Lž)
Apgėmėms – prgimtis
Apibakuotė – apkimšti (Slnt)
Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
Apiera – auka (pol. „ofiera“)
Apieravuotė – aukoti (pol. „ofierować“)
Apilkas − pjuvenos
Apivars – vyžų ar naginių virvelė apvynioti autams prie kojų (Sd)
Apīvuoka – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
Apīnuos – apinių auginimo vieta
Apīžlėja − prieblanda, prietema
Apjakībė – apakimas, tamsybė (Šts)
Apjavės – javų valymas nuo lauko, laukvokio šventė (S. Dauk.)
Apjousts – 1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
Apjunktė – apsiprasti (Up, Šts)
Apkaba – segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Šts)
Apkala – plikšala, lijundra, apšalas, apskardas (Brs, Ms)
Apkiautielis – apsileidęs, apšepęs, netvarkingas, niekam tikęs žmogus, išsižiojėlis, neišmanėlis (Šts, Trg)
Apkuilīs – pasileidėlis (Slnt)
Apkulas – kūlės pabaigtuvės (S. Dauk.)
Aplada – didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
Aple (aplink) – apie
Aplamībė – neišmintis, neprotas (S. Dauk.)
Aplamis – pusgalvis, žioplys, vėpla, kvailys (Kal, Vkš)
Aplams – 1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Šts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
Aplanks – 1) skersinė rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
Aplanktis – 1) balžienas, kūlėnas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
Apleibīs – ištižėlis, išsižiojėlis (Grg)
Aplėms – 1) drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraštys (Šts)
Apletūra – apvadai (durų, langų)
Aplouka – vešli pieva prie upės ar kitoje aptvinstančioje vietoje, lanka (Dr)
Aplouks – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
Apnašals – veido spalva, pagimimas (Kl)
Apošė – drebulė
Apošruots – drebulynas
Apraibtė – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
Apraitītė – 1) apvynioti, apsukti (Krš), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
Aprauks – virvelė naginėms raukti, rauklė (Tl)
Aprieds − drabužis
Aprīdītė – užsiundyti, papjudyti (Vkš, Žg)
Aprīlius − Balandžio 1-oji
Apruba – viename plote ūkininko žemė (Sl., Grg)
Aprubė – vienkiemis
Aprūms – juosmuo
Apsaba – išvaizda, panašumas, veidas (Prk, Klp)
Apsaka – po potvynio vandens užlieta žemesnė vieta (Klp)
Apsaks – pranešimas, skelbimas žodžiu (Pln)
Apsargīs – ligotas, nesveikas (Šts)
Apseigas – namai, būstas (Šts)
Apsidūmietė – apsiniaukti, apsimigloti (Šts)
Apsieda – sodyba (Akm)
Apsikurmuliautė – apsirengti skarmalais
Apsimīžiuotė − apsišlapinti
Apsiraizgaliuotė – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
Apsiraižintė – apsnūsti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
Apsiriedītė – apsirengti, persirengti (daugiau „parsėriedītė“)
Apsir īžtė – 1) išsiversti, apsieiti (Šts), 2) žinotis (Klp)
Apsisuskintė – apsikrėsti suskiu, niežais (Trk)
Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
Apsitaralioutė – apsiteršti (Krtv)
Apsitararoutė – apsigauti (Gr)
Apsiūktė − apsiniaukti
Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu
Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
Apskala – paskala, gandas (Brs)
Apskėrtė – išrinkti
Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
Apskrajus – kraštas, apylinkė (Šv)
Apskreists – apsiaustas (Kv)
Apspingtė – apkursti (Lk)
Apstabs – išvaizda, pavidalas (Vd)
Apstietė – didėti, daugėti (Vd)
Apsūdījėms – 1) vertinimas, 2) kritika
Apšakarnis – išsišakojęs, šakotas (Brs)
Apšats – barimas (Kal)
Apšiurnus – tvarkingas, malonus, jaukus
Apšliets − kepurės apvadas
Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
Aptarabanītė – apsukti (Als, Trk)
Aptarakītė – apteršti išmatomis (Krš)
Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
Apts – tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas (pol. „haft“)
Apulžtė – šsipūsti, pastorėti, išpampti (Kltn, Up)
Apvara – šikšnelė naginėms raukti (per ąseles) (KlvrŽ)
Apvars – 1) virvė burėms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
Apvarslā – vadžios (Lk)
Apvartis – virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras (Yl, Akm)
Apvarts – apsiuvimas (Šv)
Apvaržus – apvytęs (Šts)
Apvaža – apsikentimas, nejautrumas
Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, pakenčiamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
Apvijīs – daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
Apžadā – burtai, žadėjimai, užkeikimas (Jdr)
Apžadings – stebuklingas (Šts)
Apžaimuotė – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Šts, Trk)
Apžindis – 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Šts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
Arielka – degtinė
Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
Armā – vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
Armata – patranka
Armou – dirvožemis
Arškus – raiškus, aiškus (Vvr)
Arts – žambis (Šts)
Aruosos − karosas
Aržlus – neklusnus, priešingas, aržus (Užv)
Aržus – 1) smarkus, karštas (Vdk), 2) gašlus (Kv) 

Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
Asabnos − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
Asėns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
Asla – trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
Asnis – 1) kailinio žvėrelio kailio ilgesni, prasikišę plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio ašmenys, aštruma (Grg, Tl)
Astanka – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

Ašmainė – 1) iš karklų ar šiaudų pintas aštuonių gorčių talpumo indas javams seikėti ar sėti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aštuoni gorčiai) (Erž, Skdv)
Ašmas – aštuntas (Brs, Tl)
Ašmė – aštunkė korta (Brs)
Ašuoklis – vašoklis, serbentas (Vkš, Šll)
Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

Apžindis − žindamas pienas

Atakis – gėda, akibrokštas (Vvr)
Atara – skerslysvė
Atbakuotė – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
Atbaras – 1) pasturlakai, atvėtos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Šts, Ggr)
Atdars – 1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Šts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
Atentė – ateitis (Klp, S. Dauk.)
Atentis – būsimas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
Atežīs – pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
Atgairė − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
Atgaja – atsigavimas (Skd)
Atgajus – 1) oro priėjimas (Lkv, Šauk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
Atgajus – gaivus, vėsus (Up, Kltn)
Atgalę – 1) prastieji grūdai, apgrūdžiai (Grg, Prk), 2) liekanos, išrankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, išgalės (S. Dauk.)
Atgandus – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
Atguojus – paguoda (Vvr)
Atitarabanītė – atgabenti (Kair, Klvrž)
Atitaralioutė – tarškant, bildant atvažiuoti (Vkš)
Atkairus – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
Atkaita – antrą kartą kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
Atkaita – suktų siūlų šaka (Šts)
Atkaitals – atkaitintas, atšildytas viralas (Karkl, Užv)
Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Šts, Brs)
Atkaitus – abipusiškas (S. Dauk.)
Atkaklībė – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Šts)
Atkakliuotėis – atkaklauti, spirtis (Dr)
Atkaklus – 1) užsispyręs, priešingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
Atkalba – prikalbinėjimas ko nors nedaryti, atkalbėjimas (Kair, Šl)
Atkalē – atvirkščiai, priešingai
Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
Atkalnė – kalno šonas, atšlaitė, nuokalnė (Mžk, Yl)
Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
Atkaltie – krėslo, kėdės, sofos ir kt. atlošas, atrama (Grg, Žd)
Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
Atkuočius – audėjas (Pol., Trk)
Atkuols – sėdynės užpakalis ratuose, atkaltė (Škn)
Atlaida – perstogė, perstojimas (Vvr, Skr)
Atlaida – 1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukštesnė vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
Atlaiks – nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
Atlaikus – patvarus, stiprus (Kltn)
Atlaišā – dirvonas (Šts)
Atlaja – potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
Atlakā – prastesni, mažiau išvalyti grūdai (Lkv)
Atlankalā – sijono, suknelės atlenktos apačios (Trš)
Atlapa – pavadis (Jdr, Kv)
Atlapatītė – sunkiu žingsniu ateiti, atbėgti, atlapatuoti (KlvrŽ)
Atlašā – menkiausi grūdai (Šts)
Atlėipa – pašalas, kietumas po purvu (Rs)
Atlīda – perstogė, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
Atliektė – atskristi
Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazė (Ms)
Atmainā – pakaitomis (Užv) 
Atmata – užleista dirva; nedirbama žemė (Akm, Yl)
Atmestėnā – bet kaip, prastai (Vvr, Als)
Atmietis – šalčio pamažėjimas, šalčio atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
Atmuons – kerštas (Slnt, Brs)
Atmuovinis – pernelyg stambus, griozdiškas (Dr)
Atnašals – kraitis ar šiaip atsineštinis turtas (Kl)
Atnašus – derlingas (Bržr)
Atpent – atgal (Kv, Rt)
Atpiedžiou − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
Atplikis – vištgaidis (Nt)
Atpuskā – atlaidai (Sl., Grg, Yl)
Atpūtis – atsipūtimas, poilsis
Atrabuotė – užlenkti, atraitoti (Klp)
Atraitītė – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (Vkš), 2) sulankstyti, deformuoti (Šts), 3) atristi, atridenti (Šts)
Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
Atražė – pirmoji šiaudinio stogo eilė, lygiai nupjauta šiaudinio stogo apačia (Šts, KlvrŽ)
Atrubės – sėlenos (Rs.,Tv, Ms)
Atsailis – sutvirtinimas, skersinis (Plik)
Atsaitė – 1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo ašies galo iki stelvogės, atsailė (Užv), 3) arklavirvė, įtvara (Krtn)
Atsaja – 1) geležis tarp ašies ir stelvogės, atsaitė, atsailė (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastė (Lk), 3) atotampa (Brs)
Atsaks – atsakymas (Varn, S. Dauk.)
Atsala – upės įsigraužimas į krantą, užtakis (Kv, Šv)
Atsamā – atsemtos nuo verdamo viralo putos, paviršius, nuosamos (Vdk)
Atsielė – dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sėjami (Pln)
Atsielis – 1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasėti toje pačioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grūdai išgedusioms vietoms atsėti (Pkl)
Atsiauta – 1) vieta upėje, kur vanduo dėl duobės ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Šts), 3) ryšys pėdams rišti (Mžk)
Atsiautas – mot. g., dgs svarūs grūdai, gaunami arpuojant, vėtant ar siaučiant (Mžk)
Atsikragėnės – galvą atsilošęs
Atsipūstė − pasiilsėti
Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
Atsitekietė − atgauti sąmonę
Atsiūba – gūsis, šuoras (Plng)
Atsižegnuotė – atsisveikinti
Atsibakītė – atsilošti (Šl)
Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
Atskala – 1) skeveldra, atplaiša (Šts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
Atskardis – kriaušis, pašlaitė, šlaitas (Grg, KlvrŽ)
Atskedervė – atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
Atskėds – atskiras (Slnt, Ggr)
Atskombis – atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
Atskraba – 1) skiautė, pakraštys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
Atskrabs – skrybėlės atlenkimas, kraštas (Lkv)
Atspara – 1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris (Rs)
Atsparas – spyruoklinės akėčios, brižės (Šts)
Atspars – grėblio lankelis, padedantis pritvirtinti kotą (Tl)
Atspīris – 1) daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turėklas laikytis (Krš), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų šerdešninkas su įšaučiu (Žd)
Atsuoda – 1) upės apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Šts)
Atstanka – 1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
Atšarpa – atšerpetojimas, pačaiža (Grk)
Atšiauža – atšaiža, šeberkštis, atplaiša (Erž)
Atšlaims – klojimo asla (Btg, Kltn)
Atšlaitė – pakalnė (Dr)
Atuols – nupjovus pievą, atžėlusi žolė, antroji žolė (Kv, Krkl)
Atvaja – 1) ritėje užmegztas siūlagalis, prie kurio verpėja, pradėdama verpti, priduria siūlą (Jrb), 2) palaidas siūlas audekle, drika (Jrb), 3) perdilęs ir atsivijęs virvės pluoštas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
Atvanga – 1) perstogė, sustojimas, atsikvėpimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upėje, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
Atvarslā – vadelės, vadžios (Dr, Skd)
Atvarta – 1) plėšinio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
Atvaša – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
Atvīpa – išsižiojėlis, žiopla; susiraukėlis (menk., KlvrŽ, Ms)
Atvuoga – drąsa (Sl., Klp, Pln)
Atvuožnus – Sl. 1) drąsus (Ms), 2) atsargus (Skr)
Atžala – atauga, atvaša (Šts, Grg)
Auda – mušimas, tvatijimas (Bdr, Grg)
Aulaukis – pietvakaris vėjas; marinis, vakaris vėjas (Šv, Klp)
Aurietė – 1) ūžti, kaukti (Vkš), 2) verkti, rėkti, staugti (menk., Mžk, Vkš)
Ausainis – medinis indas su ausimis nešti sriubai į lauką darbininkams (Yl)
Ausīls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui šono, šeiva (Grg)
Avėlė – gluosnio, karklo ar blindės spurgana (Žr, Grg)
Avimakis – nenaudėlis, netikėlis, pajodžarga (menk., Šts, Brs)