Paaiškinsiu, kaip kliaviatūroje nusistatyti, kad galėtumėt patogiu būdu Word’e naudoti žemaitiškus rašmenis (raides ā, ē, ī, ō). Štai keli žingsniai:

1) atsidarote Word’ą,
2) einate į Insert > Symbol,
3) susirandate žemaitiškas aukščiau paminėtas raides,
4) ant kiekvienos žemaitiškos raidės spaudžiate „insert“, kad raidė atsirastų „recently“ eilutėje,
5) pažymėjus raidę spaudžiate „shortcut key“,
6) langelyje „press new shortcut key“ įvedate trumpinį, pavyzdžiui, Alt+A, jeigu žymite raidę  ā. Išsaugojimui spaudžiate „assign“.
7) visa tai pakartojate su visomis raidėmis ir kitomis, pavyzdžiui, ä, jeigu jums tai reikalinga.

Šv. Kuotrīna – IV omžiaus kankinie. Legenda pasakuo, ka mergelė, būdama aštouniuolėkas, bova dėdlē graži ir išsilavėnusi. Īnirtinga krikščiuoniu parsekiuojėma 305-312 m. laikuotarpio ana ož viera bovosi žiaurē nutruotīta: īsokta i tekini, paskiau nukėrsdinta. Aniuolā nunešėi anuos kūna i Sinajaus kalna, kor vielesnēs laikās bovės pabudavuots garsos muoteru vėinuolīns.

Maždaug šiou meto īr rudenėnė aviū kėrpėma mets. Tumet esonti šmuot geresnė vėlna, negu reta vasarėnė a šėina pakratū prisivielosi žėimėnė.

XIX o. Žemaitėjuo vierīta, kad šv. Kuotrīna padedunti, jē tuo prašuoma, vīram gautė gera žmuona. Teigta, ka nevedosė̄jē šėtuo melsdavėi šv. Kuotrīnas dėinuos išvakariesė.

Suvalkėjuo, musiau, ta dingstėm vīrā liub pasninkautė, nes Marijampuolės apīlinkiesė užrašīts tuoks puosakis: „Par šv. Kuotrīna pasninkaun vīrā, vo par šv. Ambrazieju – muotrėškas. Tumet išpasninkavėi paveiz i veidruodi i pamata savūji.“ Liaudie ši dėina da laikuoma Senberniu dėina.

Kuotrīna, sprendont iš Lietovuos dvarū XVI-XIX o. inventuoriu, bova veins puopuliariausiu muoteru vardū.

Šaltėnis: valstietis.lt

„Senbernė daina“

Ištrauka iš puokalbė so Klaipiedas universiteta duocėnto Juono Bukončio:

- A nesuvėdruos (liet. neišnyks) žemaitiu kalba?

- Nu, jau XVIII omžiou guorėna (liet. gąsdino), ka suvėdruos vėsa lietoviu kalba, ne tik tarmės. Bova ne tik rosėfikacėjė, ale i polonizacėjė, ožvės par bažninčė lenku kalba skverbies, par vėišūji gīvenėma – rusu, ožvės spauduos draudėma metās. Net kalbėninkam dingava (liet. atrodė), ka lietoviu kalbuos abelnā (liet. apskritai) nelėks. Ale išlėka net tarmės, nuorint Klaipiedas kraštė žemaitėškā kalbontiu nūnā ī čīstā nedaug, ras’ 200-300, vo tėik žmuoniū kalbā aba tarmē išlėktė īr par mažā. Api pėnkės žemaitiu tarmės nūnā gal tik sālėgiškā kalbietė, nes vakarū žemaitiu tarmė kalbontiu jaunū žmuoniū jau, gal sakītė, nier – tik vėinetā. Vo kėtuom tarmiem numūsė kalb šeimas, ne tik augesnė omžiaus žmuonis, ale i vakā, ale kaima muokīkluosė vakā atsakinie bendrėnė kalba.

- Prīš dvidešimt metu jauni žmuonis sarmatėjuos rokoutėis žemaitėškā. Majadnē – sarmatėjuos savėtoma.

- Tēp. Universitetė nebova galėma išgėrstė rokoujontėis žemaitėškā, vo nūnā zajuojint (liet. vaikščiojant) par patalpas ištėsā kalbama žemaitėškā. Jou menkesnė išsilavėnėma žmuonis, jou labiau sarmatėjas. Nūnā pasikeitė nūmuonė; līgėnont so aukštaitēs, padietis īr īnā geresnė. Išnīkst reiškėnē, išnīkst i žuodē. Be tuo, žemaitē toriejė nuognē šmuot žarguonėniu žuodiu, atkeliavosiu iš lenku, baltarosiu.

- I vis dieltuo diukuo žemaitē, sudarontis vėininga antropoluogini tipa, tēp skėras tarmiem i šnektuom?

- Grēčiausē diel susiedu. Šiaurės žemaitē, ožvės kretingėškē pariemė nemažā kuršiu kalbuos savībiu, vakarū žemaitē maišies so koršēs, da i so vuokītēs. Svetėmuom kalbuom kalbontiu susiedu netoriejė tik peitū žemaitē. Anėi šmerlekiuojies (liet. maišėsi) tik so kėtās žemaitēs i aukštaitēs, tudie atruoda, ka būs išlaikėi daugiausē senūju žemaitiu īpatībiu.

- Kū rēk darītė, ka tarmės neišnīktom?

- Toram šiltėis (liet. rūpintis) ne tik žemaitiu, ale vėsuom tarmiem. Žemaitē netorietom vožuotė (liet. svarstyti), katra tarmie īr svarbesnė, „žemaitėškesnė“, vo anuos pagrėndu kortė bendrėnė a rašta žemaitiu kalba. Poikē soprastomiem rašīdamė sava tarmė, tad puoseliekem kuožna patarmė a šnekta. Kalba išsauguotom i tautėnės savėmuonės gaivėnėms. I neužginkem jaustėis žemaitēs tėms, katrėi nebmuok rokoutėis žemaitėškā.

Išlasīta i pargoldīta muoksla i švėitėma tėkslās iš svetainės www.ve.lt

Palunguos Žemaitiu draugėjės vaduova Augosta Narmuonta nuomonė, nūnā žmuonis paršėlas (nuo žodžio ‘šilasi’, liet. stengiasi) i pu pakasīnu ne gedulingus pėitus, vo tėisiuog bankietas organizou. „Kam tuo rēk? Jug tas īr papėlduoms klapats i tūkstontē iššmitrītu (liet. išleistų) piningū. Žemaitē praktėški žmuonis. I senuovie, ka apieras liub apieravuotė, mēsa sušlamatītė (liet. sušveisti), vo vieliem kaulelius palėktė sakīdamė – jūs, vielės, torat čiesa, apsikrumtīket, jums šmuot nerēk“, – pasakuojė A. Narmuonts.

Žemaitē ašaru nelie (nelėj?)

Nuorint laiduojont sava artėmus, žemaitē īpatingu apeigū neatlikiniėjė, R. Balsīs patvėrtėna, juogei išskirtiniausia žemaitiu laiduojėma tradicėjė – Kalnu gėiduojėms. Pu Žemaitiu Kalvarėjės īkūrėma XVII o. pėrmuojie pusie, jiemė pamažo formoutėis i Kalnu gėismės – švėntū Krėstaus mūkas vėitu lonkīms, gėidont vės kėta gėismė. Ėlgainiou Žemaitiu kalnā imtė gėiduotė i par būdīnė – pėrma i ontra anū vakara, par atmėnus – devintojė i trisdešimtojė dėina, par metėnės.

„Karto so Kalnu gėiduojėmo susiformava i uorkėstru mozėka. Kalnā pradietė gėiduotė su varėnēs potamāsēs, dūduom. Nūnā dūdas net i Žemaitėjuo bėng iššliuotė (liet. išstumti) kanklės. Ale tas pasikeitėms pateisėnams, mat, anuos, gėidont kalnus, nauduotas i senuovie“, – pasakuojė R. Balsīs.

A. Narmuonta žuodēs taront, žemaitēms nebūdings tuoks didlis mėrštončiuojė aprauduojėms, kāp ton dara dzūkā. „Pas mumis ein vīru kuomanda, užvuomau (liet. užšaukia) kėik kas gal vėsās balsās, ka net lobas kėlnuojas, i tēp palīd mėrosiūji i paskotėnė keliuonė. Žemaitē vėsumet bova optimistā, kariū tauta, tudie i vielė i kėta svieta liub līdietė su dėdėlio alaso (badario) i be ašaru guožėma (liet. liejimo). Atameno, kāp mona tievs so sava susiedo, aboda žėnuodamė, ka zars mėrs, susieda atsisveikintė – pu 50 gramu īšmuorījė (liet. išgėrė), apsikabėna i juokiū dejuoniu ar ašaru nebova. Žmuonis smerčio unksčiau šmuot spakainiau liub priimtė“, – atvėrava A. Narmuonts.

Pargoldīta iš svetainės: www.mazoji-lietuva.lt

Nuognē kvëtam prisidietė pėldont žuodīna. Kalbas mėtrē niveliůnas ė prarondami seni žuodē arba jaunesnīms nie soprontami. Žuodīns poikė vëta anīms sodietė.

Diekavuojam jau prisidiejosīms. Atskėrā nuorȧs pamėnavuotė Labžėnti Prani, katras pateikė dėdeli šmuota retū žuoďiu.

Arkeuoluogā kasiniedami Jurbarkė rada senus kapėnīnus, datoujamus IV-V omžio. Kėtė radėnė švakiuos būklės. Tačiau muokslėninkā saka, ka tas kapėnīns uždoud i klausėma, kam priklausė Jurbarka žemės unkščiau. Bova vuožuota, kad anuosė gīvena skalvē aba lietovē, tačiau iškastas īkapės liūdėj, kad anuos īr būdingas žemaitiu tautuos pakasīnuoms.

Šaltėnis: LTV

Prīš kelės nedielės mon parašė vėina iš Lietovuos radėjė laiduos „Koltūras savaitė“ bėndraautuorė, pakvėisdama muni susitėkt i padarīt interviu būsėmā laidā api tarmės. Mas susitėkėi pasirokavuov, vo pu tuo monėi šuovė i galva ka tou pačio rēk pakvėist ir Arna i interviu. Ta anei tēpuogi susitėka, ale tik be monės.

Laida išējė tik šion šeštadėini. Je praleiduot, nieka tuokė. Galėt parklausyt anō internetė.

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933&section=1&filter=&record=43226_1300526461

Nu lëpas 26 isigaliuos žemaitėšks ISO 639-3 kuods „sgs“. Esont anam dabā gal būtė pargolduomas kompioterėnės pruogramas, gal nuruodītė, ka poslapis žemaitėšks (vieliau google galies ëškuotė „tarp poslapiu žemaiťiu kalbuo“),  kningas parašītas žemaitėškā jau gal pažīmietė kap žemaitėškas Tāp pat gal jau prašītė ė rimtesniū dalīku: itrauktė „ė ėlgōjė“ kap standarta, klavētūras išdiestīmus ė t.t. Sveikėnam http://www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs

Praėjusių metų vasarą pradėjęs veikti žemaičių tarmei skirtas tinklaraštis Zemaitiskai.blogr.lt siekia nagrinėti dialekto kilmę ir raidą, skatina, kad gimtoji tarmė neišnyktų iš žemaičių kasdienybės. Tinklaraščio autoriai įsitikinę, kad kiekvienam interneto naudotojui lengvai prieinama leksikos ir debatų bazė leis geriau pažinti ir saugoti sparčiai nykstančią tarmę.

Tinklaraštį įkūręs mažeikiškis Aurelijus Butnorius sako, kad tokiam žingsniui jį paskatino žemaičių tarmei skiriamo dėmesio stygius internete: „Ties išnykimo riba egzistuoja žemaičių Vikipedija, yra kiti su tarme susiję puslapiai, tačiau juose labai trūksta lankstumo, o kas svarbiausia – plačios žodyno bazės“. Vaikinas tikina, kad suvienyti žemaičius gali ne prievarta skiepijamos normos, o konstruktyvi diskusija, prie kurios gali prisidėti kiekvienas svetainės lankytojas.

Prie tinklaraščio kūrimo prisijungęs Vilniaus telšiškis Arns Udovīčė antrina: „Zemaitiskai.blogr.lt unikalus tuo, kad jame gvildenamos lingvistinės problemos, čia netrūksta idėjų ir siūlymų. Taip pat kuriama žodžių duomenų bazė, į kurią galima žvilgtelti primiršus žodį ar senus atrasti naujai. Žodyną reikia nuolatos pildyti, nes žodžių yra gausybė, o žmogus vienas, tad pagalba visada laukiama”.

Kitas tinklaraščio lingvistinis rakursas yra bendrinės žemaitiškos rašybos idėja. Nors žemaitiška rašyba standartizuota 1998-aisiais metais, tačiau atsiradusi galimybė sukuria ir problemų – šiuolaikinė rašyba taikytina individui, bet ne rašymui grupėje (nebent grupė atstovauja vienai žemaitiškai patarmei). Taip pat žemaitiškai rašantys susiduria su pavyzdžių ar pamokymų konkrečiu atveju. „Šią spragą norime užpildyti”, – sako autoriai.

Anot tinklaraščio įkūrėjo, puslapis labiausiai gali traukti dėl didžiausio leksikos pasirinkimo. „Šiuo metu nuolat atnaujinamą žodyną sudaro beveik trys tūkstančiai žodžių. Jeigu tai atrodo daug, su tiek knygos tikrai neparašysi, – ironizuoja Aurelijus. – Nors ir skirčiau žodyno plėtrai visą gyvenimą, vargu ar, dirbdamas vienas, spėčiau jį išbaigti“.

Žemaitiško tinklaraščio autoriai kviečia prisijungti žemaitiškai tarmei neabejingus žmones, o susisiekti su jais galima svetainėje nurodytais elektroninio pašto adresais. „Norime, kad tarmės reikšmės ir paplitimo nagrinėjimas apimtų kuo daugiau visuomenės, nes ji skirta ne ribotam kalbančiųjų ratui, o visam etniniam regionui“, – bendrai taria Aurelijus ir Arns.

Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.

http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia

Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?

1. Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.

2. Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.

3. Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.

Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.