Papėldiau žuodīna žuodēs, katrėi bėngas šaknėis+prīsagas+galūnės derėnēs: -as(š, ž)as, -as(š, ž)yti, -as(š, ž)us. I ton patenk d�ktavardē, veiksmažuodē ir būdvardē. Čėšėt�s žemaitėški žuodē parašītė vagol bendrėnė kalba, vo žuodīnė anėi jau ī parrašītė žemaitėšk�.
Read the rest of this entry »

Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
Vabrintė − vogti (Db)
Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
Vadala – valkata, bastÅ«nas
Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
Vadė − pavadis (Plt, Pln)
Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
VaguoÄ�ius – padargas bulvÄ—ms, daržovÄ—ms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
VaguoklÄ— – vagojamasis plÅ«gelis (Plt)
Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
Vaguosena − vagojimas (Žd)
Vaida − dvikova (S. Dauk.)
Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
Vaikioks – berniukas
Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
Vairinībė − įdomybė (Krš)
Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
Vaiskus − kariuomenė
Vaivuor� – girtuoklės
Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
VajavuotÄ— – Sl. 1) triukÅ¡mauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
Vajuotė − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
VaksavuotÄ— – tepti, blizginti batus
Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
ValažiuotÄ— – volioti (Vvr)
Valiuoks – apgavikas
Valiuotė – pajėgti, galėti
ValkavuotÄ— – Pol. 1) valku lyginti, koÄ�ioti drabužius (DÅ«nŽ), 2) minkyti, maigyti, minkÅ¡tinti (DÅ«nŽ, Up)
Valks – 1) viršutinioji (rumbuotoji) ko�ėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis ko�ioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
Valna – galima, leidžiama (Sl.)
Valns – laisvas, nepriklausomas
Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
VambuolÄ— – juodvabalis, grambuolys (juodas augalÄ—dis dirvos ir svirnų vabalas)
Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
VampasÄ«tÄ— – 1) iÅ¡ lÄ—to loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbÄ—ti, plepÄ—ti (Rnv, End)
Vanagnuosis − kas su kumpa nosimi (Lk)
Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
Vanuotė – keikti, maudyti
Vap�iuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smuk�ioti (Šts, Skd)
Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
Varanka – rantyta lentelÄ— Å¡iaudų stogui dengti (Trk)
Varaunos – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
VaravuotÄ— – 1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dÄ—lioti (Als)
VaražītÄ— – burti
Var�ia – sargyba
Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
Varėns − varydamas(is)
Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
Varings − galingas (lat. v�rīgs, S. Dauk.)
VarjavuotÄ— – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
Varlagr�žtis − kiaukutas, geldelė (Trk)
Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
VarmasÄ«tÄ— – klampoti, makasyti (Lk)
Vars – varovas, varytojas (Sd)
Varsloutė − vadelėti (Mžk)
Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
Varstelis – vėrinys, karoliai
Varstiena − vasarojiena
Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
Varškana − garankštis (Trk)
Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
VartavuotÄ— – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
Varts – kartelÄ—, skala apmatams pririÅ¡ti arba nytims užnerti (Up, Rt)
Varvalis – skystas tepalas
Varžla − šienkartė (Lk)
Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
Vašuoklē – raudonieji serbentai
VaÅ¡us – kuris gerai auga, veÅ¡i, veÅ¡lus (Žd, Krž) 

Ve�as, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
Ve�erė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
VÄ—delÄ�ios – Å¡akutÄ— (Pol., brus., Trk, Lk)
Vedėns − vesdamas(is)
Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
Vedo, vedvÄ— – mudu, mudvi
Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
VeikÄ“ – greitai, greit, neužilgo
Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
Veiluoks – veltinis
Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
Vėinėnīnk� − vienu arkliu kinkomi ratai
Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
Vėingijis − dvinytai austas audeklas
VÄ—inpalis – kuris iÅ¡ vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
Veisies − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
Veislioutėis − veistis (Pkl)
Vėišnė – vyšnia
Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
VeizietÄ— – žiÅ«rÄ—ti
Veizietov� − akys (menk.)
Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
Veizīklė − matymas, rega (Žd)
VeizuolÄ� – akys (menk.)
Veizuov� − veidas, burna (KlvrŽ)
Vels – velnias
Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
VÄ—lks – vilkas (Ä— ir l – tariama žemai, kietai)OntÄ� vÄ—lks – Å¡tai vilkas
Velnaklaks – baubas, baidyklÄ— (Skdv)
Vėlūstas − vėlyvas
VÄ—n – vis
Ven�iavuonė – santuoka
VÄ—nÄ�evuotÄ— – suriÅ¡ti dviejų žmonių gyvenimus
Ven�iavuotėis – tuoktis
Vendis − virvagalys (Rs)
Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
VÄ—ndzÄ«kla – rÅ«kykla
Venešietė − maišyti (Ggr)
Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
Vep�iuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
Veplas – lÅ«pos
Vepliuozė − prasta košė (Tl)
Vepnuotė − žiob�ioti (Šts)
Vepris − paršelis (Dr)
Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
Vėrb� – žabai, žagarai, šakos
Veriens – viralas, sriuba
Veriduorios − koridorius
Verpals − verpimas
Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
Verš�ioks – kita tarme kalbąs
VerÅ¡laks – verÅ¡putrÄ— (Rdn)
Veršpotrė − veršių gėralas, putra
Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
Vervents – prietaisas virvėms sukti
Vervietė − loti
Vėsadums − visada (Rdn)
Vesēlė – vestuvės
VÄ—sumet – visada
Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
VÄ—Å¡kus– namo pastogÄ—, palÄ—pÄ— (Ä—-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vÄ—Å¡kaus.
Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
VÄ—Å¡ta– viÅ¡ta ( Ä— – tariama kietai, žemai ).
Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
Vetušis − bažny�ios vyresnysis, seniūnas (Rt)
Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
Vėželė – velkė
Vežėns − veždamas(is)
Vežie�ė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimÄ…(Yl)
Vėžla – žioplys, ištižėlis, apakęs
Vežmenė − važta, vežamas krovinys
Vėžuostis – žmogus retais Å«sais, Å¡apÅ«sis (Grg, Dr) 

Viauk�iuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
Vīburtė − vyburiuoti
Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
Vibždotė − utelė (euf., Varn)
Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
VieÄ�nos – amžinas
Viedros – kibiras
Vieputinė – vėjo pu�iama vieta
Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
Viernos − patikimas
Viešės − viešėjimas, viešnagė
Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
Vigztė − svirti, linkti
Vijuoklis – 1) viliÅ«gas, viliotojas  (Ggr), 2) gandoneÅ¡is, apkalbinÄ—tojas (Plt)
Vikelis − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
Viks�iuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
Vīktė – sektis
Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
ViliÅ«gs – 1) gundytojas, viliotojas (VkÅ¡), 2) sukÄ�ius, apgavikas (Trg)
Viliuoks – 1) ritÄ—s siÅ«las, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama Å¡eiva (Grk, Rs), 3)  virvelÄ— arba drobÄ—s gabalas pradÄ—tam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvÄ— (Å v, Lkv)
Viliuoks – taurelÄ—je ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
Vimzdinietė − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
Vin�� − toks trauktuvas val�iai traukti į krantą (Plng)

Vin�erga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
VinÄ�iavuonÄ— – santuoka, sutuoktuvÄ—s (Pol., S. Dauk.)
Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
Vindelė − stebulė (Grg)
Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
Vinklavuotė − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
Vinkrus – graudus, liūdnas
Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
Viorsta – kelio atkarpa lygi 1,068 km
Vipė − ožka (Gr, Skdv)
Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
VirbinÄ«Ä�Ä— – paÅ¡iÅ«rÄ—, stoginÄ— žabams krauti, malkinÄ— (Yl, Mžk)
Virulīs – vandens verpetas
ViÅ¡tarnÄ— – viÅ¡tidÄ— (Lk)
Vītėnė − plaustas, didelis upių laivas
Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
Vizguotė – krypuoti, linguoti
Vīžena − vyža

Vocelė− pintinė, krežis (la. v�cele, Mžk)
Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
Voluotė − minkyti, ko�ioti (Pln)
Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
Vor�ioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
Vorietė − didėti pilvui (Lk)
Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
Vosioutė − vėtyti (Kl)
Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

VumptelietÄ— – sprogti(DÅ«nŽ)
Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
VuobolÄ“ – obuoliai
Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
Vuoktė – valyti; doroti (javus)
Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
VuomautÄ— – rÄ—kti, Å¡aukti
VuoÅ¡ekÄ—nis – lepÅ¡is (grybas)
Vuotkuotis – botkotis
Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
Vuožnus – jautrus
Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

Saidris − viksva
Saiduoks – lankas Å¡audymui stÄ—lÄ—mis
Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
Saks – seklys (S. Dauk.)
Salamaks – neiÅ¡rÅ«gÄ™s, nepakilÄ™s, suzmekÄ™s pyragas ar duona (brus., Up, KrÅ¡)
Saldamaks – sacharinas (Kal)
Salka – mansarda
Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
Sankalba − sąmokslas
Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
Santapa – ištižėlis
Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
Santiža – ištižėlis, liurbis
SarbavuotÄ— – slaugyti, prižiÅ«rÄ—ti (Brs)
Sariuotė – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
Sarmata – gėda
S�spronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
SÄ�svÄ—nÄ«s – sÄ…siuvinis.
Saugė – daina
Saulabruolē – prieš šal�ius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
Saulabruolis − mėnulis
Saunuora – savanaudis, egoistas
Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
Savastis – nuosavybÄ— (Å kn, Rs) 

Seiliegeris – seilėtekis
SeimavuotÄ— – skaiÄ�iuoti (Ms)
Sėlks – šilkas
Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
Sereda – treÄ�iadienis
Sermiega – švarkas
Sėtinīs – griežtis

Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
Siednīnks − �iužinys
SierÄ�Ä—kÄ� – degtukai
SietarnÄ— – arpo dalis, į kuriÄ… įdedami sietai, sietinÄ— (Rt)
Sintietė − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
Sintulīs (sintis) – plau�ių liga, dusulys, astma
Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
Siurbelie – dėlė

Ska�iuoteis – rūpintis
SkadÄ� – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
SkalÄ«tÄ— – loti
Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
Skarbavs – valdiÅ¡kas (pol., VkÅ¡, Sd)
Skarîngs – pluoštingas
Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
Skaugė – pavydas, godumas
Skaugis − šykštuolis
Skaugus – šykštus, pavydus
Skelbautė – sklisti kalboms
Skepets – nešiojama skara
Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
Sketars – ilgesnÄ—s ražienos tarp pradalgių (VkÅ¡)
Skibgalis – maža atplaiÅ¡a (Brs)
Skīp� – įstrižai
Skīps – įstrižas
Skīra – skirtumas
Skivīts – skarmalas, skuduras
SladaũnÄ— – Pol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sÄ—menys (Kl)
SkladavuotÄ— – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
Sklads – Sl. sandėlys (Mžk)
Sklajus – kuriuo galima daug užskleisti
Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
Sklandas − mot. g. kar�ių tvora (Skd, Yl)
Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
Skleinī�ė – stiklinė
SklepavuotÄ— – mÅ«ryti skliautÄ… (Pkl)
Skleps – rÅ«sys
SklostÄ—s– sklÄ…stis
Skobas – rūgštus
Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
Skotertė – staltiesė
Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvÄ—ms skusti
SkrabÄ—nÄ— – dėžė
Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
Skrabtė – senti, džiūti
Skrėblis – bulvių skutyklė
Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
Skreibtė – siausti, gaubti
Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
Skrega – skūpas
Skripītis − smuikas
Skripkuorios – smuikininkas
Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
Skuoms – skonis
Skupicierios – gobšuolis
Skūra – oda
SkÅ«stÄ— – taupyti
Skvarma – forma
Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

SlankailiuotÄ— – slydinÄ—ti (Als)
SlaptuomÄ—s – slapÄ�ia
Slaunos – linksmas, garbingas
Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lÄ—kÅ¡tas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Å tk)
Slīduoks – kazlėkas
Sliedonė − pavakarys
SliegtarnÄ— – marka (Å ts)
Slīgtė –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
Slinkautė – tinginiauti
Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
Slinkos – tingus
SlostÄ“ – spÄ…stai
Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
Sluovėks – stiklainis
Slūžītė − tarnauti
Slūžma − alga (Als, Brs)

Smagos – fiziÅ¡kai sunkus, stiprus
Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
SmarkavuotÄ— – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
Smauktėis − lįsti, spraustis
Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
Smel�ios (smal�ios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
Smetuons – grietinÄ— (slav., net.)
SmuokavuotÄ— – kvepÄ—ti (Žeml, Žd)
Smuoks – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
Smuortė – liūsti, blaustis
Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
Smūrglīs – snarglys
Smūrglioutė – snargliuoti
Smūtnos – liūdnas

Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
Snopinietė – žioplinėti, vaikš�ioti lyg apsnūdusiam
Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
Snu�as – snaudalius
Snūda – snaudulys

Sobata – Å¡eÅ¡tadienis
Sobėnė – užpakalis
Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
SodiedlioutÄ— – sudÄ—lioti.
Sogruobtė − su�iupti
Sokierka – saldainis
SolasÄ«tÄ— – surinkti
Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
SomeigtÄ— – mokÄ—ti
Somiklietė − sukietėti
Sominis − šiaurės vakarų vėjas
Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
Sopka – kalioÅ¡as
Sosieds – kaimynas
SotrÄ«stÄ— – pradÄ—ti viduriuoti
SosÄ—vadintÄ— – sukviesti, surinkti
Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
SovÄ—sam – visai

Spaciera – iÅ¡eiga
Spags – lašas (Plt, Vkš)
Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
Spaviednė – išpažintis
Spaviednī�ė – klausykla
SpÄ—itlios – spieÄ�ius (ties. ir perk. reikÅ¡me)
Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
Sperus (Spiers?) – spartus
Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
Spėtros – neprimatantis, žlibas
Spakainos – ramus
Spėlgtė – vysti, nykti
Spieka – jėga
Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
Spīrē − kopė�ių skersiniai
SpongÄ— – akis (niekinamasis)
SpongtÄ— – svaigti (nuo alkoholio)
Spotkielis – puodelis
Spragis – segtukas
SprÄ—igtÄ— – spriegti
SprÄ—ndžina – spyruoklÄ—
Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
Sprostis – pakaba
Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
Spruogtė – dvėsti
Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
Sriebtovė – burna

Stadala – Brus., Pol. pastogÄ— arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklÄ—s (End, Lž, Plt)
Stagars – šaka be lapų (Ms, Slnt)
Staibis – blauzda
Staibuols – rankos staibis, dilbis (VkÅ¡, Trk)
Stalalis – girnalovis (Ms, End)
StalavuonÄ— – maitinimasis pas kÄ… (Pol., Krž, TrÅ¡)
StalavuotÄ— – valgyti, maitintis pas kÄ… nors; gyventi ir maitintis (Grg)
Staldalis – tvartelis (Grg, Jdr)
Staliuorios – stalius
Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
StanaunÄ“ – dažnai
Stangs − raištis
Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
Statgalis – stogo virÅ¡us, Å¡elmuo, kraigas (Skdv)
StavuotÄ— – 1) iÅ¡tverti (Yl, Jrd), 2) turÄ—ti jÄ—gų, pajÄ—gti (Plt, Å ts), 3) pakankamai turÄ—ti, užtekti (Skr)
Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
Stė�as − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
Stelgtėis − stengtis
Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
Sti�as − priešgyna, užsispyrėlis
Sti�ītė – užsispyrus gin�yti, ką tvirtinti
Stiegars – penis (juok., Skd, Å ts)
StÄ«gavuotÄ— – 1) ginÄ�ytis, prieÅ¡tarauti (GrÅ¡l, Å ts), 2) sekti, stebÄ—ti, žiÅ«rÄ—ti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
Stimbaris – nulaužtas medelis, stagaras
Stīrėnīnks – nekviestas sve�ias
Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) sta�ių lentelių tvora
Stongas – sÄ…rÄ—miai
Strainos – puošnus, gražus, dailus
Strankals – Å¡Å«do gabalas (Žd)
Strapakas – akė�ios
Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
Stribitielios – stribas
StrikavuotÄ— – daryti siÅ«lÄ™, peltakį, strikÄ… (Brs)
Striknėns − neklaužada, niekadėjas
Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
Strubis – žemas, neaukštas žmogus
Struoks – baimė, sujudimas
StruoÅ¡Ä—ntÄ—– komanduoti, skubinti
Struošītėis – skubėti
StÅ«gaunus – neramus (Lk)
Stumdalis – nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Å ts)
Stuoraunos – darbštus, rūpestingas
Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukš�io)

SubaisiuotÄ— – suterÅ¡ti, subjauroti (KlvrŽ)
SubakuotÄ— – suminti (Kal)
Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
SuÄ�eravuotÄ— – sugadinti (Vvr)
Su�iežtė − suvalgyti, sudoroti (Užv)
SuÄ�iokÅ¡tÄ— – sumenkti, suvargti (Krkl)
Su�irškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
Su�īžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
SudajÄ«tÄ— – suprasti (Nmk, Rs)
SudrÄ«ktÄ— – susipainioti, susivelti (Kl)
SudurdÄ«tÄ— – 1) sulaužyti, sužaloti (Å ts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
Sūdžia – teisėjas
SugiberavuotÄ— – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
Suitus – gausus
Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
Sukeklis − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
Sukliuoktė – sukristi, perkarti
SukrauliuotÄ— – sudÄ—lioti (Tv)
Sukrėstė – suliesėti
Sumajie�īntė − supainioti
Suodnos – sodas
Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
Suopka – sofa
Suostis – upÄ—s įlanka, vadaksnis (Als)
Suotėns − sotus
Supotės – sutinęs
Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
SuraiÅ¡iuojÄ—ms – sumazgymas, sunarpliojimas (KrÅ¡)
SuraitÄ«tÄ— – sugarbanoti (VkÅ¡)
SurarietÄ— – 1) sudundÄ—ti, sugrumÄ—ti (Dr), 2) subyrÄ—ti, sulūžti (Dr, Å ts)
SurÄ«zintÄ— – sukirÅ¡inti, supykdyti (Lk)
SusibagdeliuotÄ— – susirankioti, įsitaisyti (Å l)
SusidavadÄ«tÄ— – susipažinti (Klp)
SusirunglintÄ— – susipainioti, susivyti (Ggr)
Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau k�p vėn reikint)
Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
Susizgrėbtė – susiprasti
SusižaimuotÄ— – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
SuskabÄ«tÄ— – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplÄ—Å¡yti, susmulkinti (Rdn, KrÅ¡)
SuskaidÄ«tÄ— – 1) suskirstyti, pažymint ribÄ… (DÅ«nŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplÄ—Å¡yti (Vvr)
Suskailis – nususÄ—lis (keik., VkÅ¡)
SuskaitÄ«tÄ— – 1) galÄ—ti, sugebÄ—ti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaiÄ�iuojant nustatyti kiekį, sumÄ…, suskaiÄ�iuoti (KrÅ¡, Plt), 5) skaiÄ�iuojant įkirsti (Krt), 6) skaiÄ�iuojant pasiekti tam tikrÄ… skaiÄ�ių (Trk)
SuskaitlioutÄ— – 1) suskaiÄ�iuoti (VkÅ¡, Rdn), 2) iÅ¡sprÄ™sti (DÅ«nŽ)
SuskaluotÄ— – suskirsti (Å ts)
SuskanintÄ— – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
SuskardÄ«tÄ— – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aÅ¡triu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
SuskartÄ— – suplyÅ¡ti, sudriksti (Krt, Prk)
SuskastÄ— – karÅ¡tai ko imtis, kÄ… pradÄ—ti, į kÄ… įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
SuskÄ— – suskažolÄ— (Užv)
SuskeldietÄ— – suskilinÄ—ti, susproginÄ—ti, sutrÅ«kinÄ—ti, sueižėti (Žd, Skd)
SuskeltÄ— – sulydyti, sudurti (Als)
SuskÄ—rbtÄ— – surÅ«gti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
SuskerdietÄ— – sueižėti, suskeldÄ—ti, sudaužėti, supleiÅ¡Ä—ti (Krž)
SuskÄ«btÄ— – sugižti (Dr, Kal)
SuskietÄ— – skursti, vargti, susti (Skr)
Suskiets – 1) aptekÄ™s suskiu, niežais (Å ts), 2) apaugÄ™s suskiais, brantais (Å ts)
Suskila – atskala, atplaiÅ¡a (Trg)
SuskimbÄ�iuotÄ— – trumpai suskambÄ—ti (Vvr)
Suskinis – 1) nuÅ¡aÅ¡Ä™s, rauplÄ—tas (Skdv), 2) prastas, sunykÄ™s, nususÄ™s (Skdv)
SuskintÄ—is – gauti suskį (Trg)
SuskirliuotÄ— – surankioti (Als, KlvrŽ)
Suskis – 1) susna (VkÅ¡, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Å ts, Ggr), 4) kas aptekÄ™s suskiu, niežuotas (Å ts), 5) kas aptrauktas miltlige (KrÅ¡), 6) kas nususÄ™s, sunykÄ™s, susisukÄ™s (Rs, Skdv), 7) nusmukÄ™s, nusigyvenÄ™s, apsileidÄ™s žmogus (menk., Brs, VkÅ¡), 8 ) niekam tikÄ™s, prastas žmogus; nevykÄ—lis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybÄ—, nenaudÄ—lis (keik., Rs, Žd)
SusklandÄ«tÄ— – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
SusklÄ—stÄ— – apsileisti, sutingti (Krž)
SuskliaustÄ— – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
SuskoistÄ— – įskuisti, įnikti (Slnt)
SuskrabintÄ— – 1) subrazdÄ—ti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
Suskrabus – barÅ¡kantis, tarÅ¡kantis, skrabus (Prk)
SuskrambÄ«tÄ— – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
SuskrambtÄ— – suliesÄ—ti (Å ts)
Suskrebielis – kas neÅ¡varus, suskretÄ—lis (Skdv)
SuskrebtÄ— – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
SuskrembtÄ— – subarti (Up, Å ts)
Suskrenda – iÅ¡tižęs žmogus (menk., Plt)
Suskretielis – kas suskretÄ™s, neÅ¡varus (Užv)
SuskriblÄ«tÄ— – paraginti, subausti (Ggr)
SuskruobtÄ— – sudžiÅ«ti, sulysti (menk., Å ts, Als)
SuskÅ«stÄ— – sutaupyti (DÅ«nŽ)
SuskvarbÄ«tÄ— – kastuvu suvarpyti (KrÅ¡, Erž)
Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
SustasavuotÄ— – suderinti (Ms)
Sustugtė – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
Sušvi�ītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
SuvinkliavuotÄ— – supainioti (Sd)
Suziztė − įsinorėti, įsigeisti
Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

Svadīntė − sodinti
Svėlksnė − mėtyklė
Svetimluovė − paleistuvė
Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
Sviets – pasaulis
Svotba – vestuvės

PabagaroutÄ— – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
Pabaluots – vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga – pabaiga
PabÅ«ga – padidÄ—jÄ™s jautrumas, pabÅ«gimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
Pacierinis – išeiginis
Pa�emnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padabenstva – panaÅ¡umas (Pol., Brs, Als)
PadaÄ�kas – rÄ…stagalys, dedamas apaÄ�ioje po kraunamais sienojais, lentomis; Å¡iaip kas po apaÄ�ia padedama, pakiÅ¡ama; padalbis, padÄ—klas (Pln, Vdk)
PadaguonÄ— – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
Padaiga – ant paukÅ¡Ä�io kÅ«no iÅ¡dygÄ™s dyglelis, spaiglys, iÅ¡ kurio iÅ¡auga plunksna (Å v, Klm, Ms)
Padangals − apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
PadÄ—rbtÄ— – padaryti
PadinguotÄ— – pagalvoti, pasvarstyti (Å ts)
Padis − padėlys
PadÄ«vÄ«tÄ— – nustebti, palaikyti (kÄ…) keistu
PadīžtÄ— – 1) atÅ¡ipinti (Krt), 2) pasrÄ—bti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabÄ—gti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
PadostÄ— – padvisti, kiek paÅ¡vinkti, kiek pagesti (Å ts, Klp)
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
PadužietÄ— – pariebÄ—ti (Užv)
Padvals – sklepas, rÅ«sys, sandÄ—lys
Pagadītė – pagelbėti
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīm�s − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs – Å¡ermenys (Pol., Brus., Vvr)
PaguonÄ� – antpeÄ�iai (Sl.)
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
PaiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas, (dgs. paiÅ¡elÄ“)
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
PakaÄ�iultÄ— – įveikti (perk., Trk)
Pak�jos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūkl� − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
PakaruotÄ— – nubausti.
Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio Å¡aka (Skdv)
PakavuonÄ— – palaidojimas, laidotuvÄ—s (Pol., KrÅ¡, Skr)
PakavuotÄ— – paslÄ—pti
Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., VkÅ¡)
Pakerie – vieta palei kelmą ar po juo
Pakīg� – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Paklaks – sukritÄ™s, iÅ¡gulÄ™s (apie javus) (Nt)
Pakniūkš�iuotė – paverkšlenti
Pakonda − užkanda
PakosavuotÄ— – paskatinti
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
PakÅ«tavuotÄ— – atgailauti (Pol., Pln)
Palaistva – apsileidimas, netvarka (Lkv)
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Palanka – sulenktos skarelÄ—s ar skaros dvilinko kraÅ¡to atlenkimas (Grg)
Pàlapus – vikrus
P�lašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
PalÄ“ (kon) – pagal (kÄ…)
Paleistva – pasileidimas (Varn)
PalÄ—ktÄ— – likti, pasilikti
Palėts – paltas
Palevuots – emaliuotas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Paliaukis – pasmakris
PaliavuonÄ— – medžioklÄ— (Pol., Å auk, Akm)
PaliavuotÄ— – medžioti (Pol., Akm, Å auk)
Palī�ė – lentyna
PaliecavuotÄ— – pažadÄ—ti (Pol., Mžk)
Palka – 1) lazda (Kv, Up), 2) brÅ«kÅ¡nelis, raÅ¡omas žymint skaiÄ�ių (VÅ¡v)
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
PamegažiuotÄ— – koketuoti (Å kn)
PamÄ—navuotÄ— – paminÄ—ti
PamÄ—slÄ«tÄ— – pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
PamÄ«lietÄ— – įsimylÄ—ti, pamilti<
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
PampaliavuotÄ— – svambalu žymÄ—ti pjaunamÄ… rÄ…stÄ…, kad abu jo galai bÅ«tų vienodo storumo (VkÅ¡)
Pampuotaukšlis – kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
PanaberÄ—jÄ— – iÅ¡didumas, pÅ«timasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
Panabernus – iÅ¡didus, pasipÅ«tÄ™s (Lk, Mžk)
Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
Panara – virvutÄ—, su kuria prie botkoÄ�io pririÅ¡ama botago virvÄ—; botago kilpa (Klm, Rs)
Panautas – mergautinis (Yl, Kl)
Panedielis – pirmadienis
Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Å kn) 2) iÅ¡siplÅ«Å¡avÄ™s, netvirtas pantis (Å kn)
Pantas – prėslas, daržingalis
Papalis – 1) neaiÅ¡kios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
PapeizuokÄ“ – užausiai
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinī�ė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplaks – duonkepÄ—s krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
Paplampa – plampa
PaplioptÄ— – pradÄ—ti rujoti
Paprak� − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Parada – eilÄ—, bÅ«rys (Krtn)
ParaidÄ«tÄ— – pridÄ—ti į krosnį kuro (Kair)
ParailiuotÄ— – pasivilkti (menk., Dr)
Parakans – tvoros stulpelis
PararietÄ— – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
Parasuodninks – lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
ParbakuotÄ— – parbristi, parklampoti (Kal)
PardavuotÄ— – pardavinÄ—ti (Krtn, VkÅ¡)
PardÄ«rintÄ— – parsivilkti (Kv)
PargoldÄ«ms – vertimas (į kitÄ… kalbÄ…)
PargoldÄ«tÄ— – versti, iÅ¡versti (į kitÄ… kalbÄ…)
PariedÄ«ms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Par īžtÄ— – pradÄ—ti blankti, dilti (Ms, Als)
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
ParlapaÄ�iuotÄ— – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
PartarabanÄ«tÄ— – parneÅ¡ti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
PartaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant parvažiuoti (VkÅ¡, Kal)
ParpÄ—ns – ratų stipinas (?)
Paruoda – patarimas
Pas�bnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
PasÄ—kavuotÄ— – pasislÄ—pti
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Pasir īžentÄ— – iÅ¡puikti, pasipÅ«sti (Als)
PasižaimuotÄ— – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
Paska − medinis indas
PaskaržītÄ— – paskųsti
Paskujis − paskutinis
Paskustva – blogas, netikÄ™s žmogus (Sl., Als, Kv)
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaranka  – Pol. 1) virvÄ—, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutÄ—, su kuria botagas pririÅ¡amas prie botkoÄ�io (Užv)
Pastars – 1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iÅ¡ likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praÄ—jÄ™s, praslinkÄ™s (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
Pastaunīnks – ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
PastriegavuotÄ— – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
Pasvars – 1) pririÅ¡amas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklÄ…) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (GrÅ¡l, Žd), 3) po dalba pakiÅ¡ama atrama, kai verÄ�iamas koks sunkus daiktas (Prk)
Pašanklė – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
PaÅ¡Ä—navuonÄ— – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
PaÅ¡laks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraÅ¡tyje (Rt)
Pašlėjus – pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėt� − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
PatalkÄ«s (-Ä“) – vaiÅ¡Ä—s ir pasilinksminimas, Å¡okiai po talkos, pabaigtuvÄ—s (Ms, Jdr, Als)
PataralioutÄ— – garsiai, greitai paÅ¡nekÄ—ti, patarÅ¡kÄ—ti (Skd, Krkl)
Patermasos – padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
PatruopÄ«tÄ— – pataikyti
PatÅ¡vartis – rÄ…sto nuopjova
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
PavalkÄ� – arkliui ant kaklo maunama minkÅ¡ta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
Pavalks – kiaulÄ—s paliaukis (perk. Rt)
Pavars – toks prietaisas lankui ant statinÄ—s užkalti (Å ts)
PaveÄ�erka – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrie – dvÄ—selÄ—nos smarvÄ—
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
Pažastis – įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
PažiobÄ—ntÄ— – paÅ¡viesti
Pažī�iuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakar�iui
Pažinie − pažintis
PažnÄ«btÄ— – papjauti (Erž, Jrb)

Pe�iūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Peilioks – lydekaitÄ—
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
PeiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
Pėlnėjė – pilnatis
PÄ—ndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvÄ—)
PÄ—nzelis – teptukas
Perdars – pertvara, sienelÄ— (Skr, Kair)
PerenÄ— – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pÄ—rimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. muÅ¡imas, barimas (Mžk)
Pergalis – į rankovÄ—s galÄ… įaustas raudonų siÅ«lų ruoželis (Skdv)
Perglîta – plonesnė siūlo vieta, persmauga
PerglÄ«tuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuÅ¡Ä�iu tarpu (S. Dauk.)
Perlanka – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
Pérm� – anks�iau
Pėrmšuokis − pati pradžia
PernÄ«Ä�Ä— – penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
PersiraitÄ«tÄ— – praslampinÄ—ti, prasivalioti (Å¡nek., Ar, Å ts)
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pertars – tarpas (Å kn)
Pervars – 1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugnÄ…, akÄ—Ä�ių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvÄ—rinÄ—ms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinÄ—s tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinÄ— kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemÄ—s ir kito (Yl, TrÅ¡), 7) skersai audeklÄ… įaustas kitos spalvos siÅ«las ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožanÄ�iaus karoliukas (Å v)
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
PeÅ¡iklis – kablys mÄ—Å¡lui kabinti (Pgg)
Petelnė – keptuvė
Petliavuotė mėlt� − smulkūs miltai

Pi�pilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
PieliavuotÄ— – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
Piera – dailylentÄ—
Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
PiernÄ«ks – sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
PÄ«lÄ— – antis
PilÄ«Ä�Ä— – dildÄ—
Pilipuon� − tulpės
Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Å tk), 2) skerdenos priekinÄ— dalis (Brs)
Pimpis − nedidelis skauduliukas, spuogas
Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
Pinėk� – neriniai
PiningÄ� – pinigai
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
PintovÄ—s – senoviÅ¡kas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, KrÅ¡)
Pīrkšnis – karšti pelenai su žarijomis
Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynÄ— (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
Pištelis − bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
PitliavuotÄ— – pikliuoti (Erž) 

Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
Planka – stora lenta (VkÅ¡)
PlatavuotÄ— – plaÄ�iai, iÅ¡laidžiai gyventi (Skr, KrÅ¡)
Plaujuotė – plaukyti
PlavuotÄ— – dažnai plauti, mazgoti (Å ts, VkÅ¡)
PlavuotÄ—is – bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, VkÅ¡)
PleiÅ¡atuots – supleiÅ¡Ä—jÄ™s, rauplÄ—tas (Ggr)
Plėkpėivė − menkai želianti pieva
PlÄ—mptÄ— – gerti
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
PliauzÄ— – rankinÄ—

Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokš�ias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Pliezdra – plÄ—vÄ— (Rs)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints – plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengÄ™s, atsilapojÄ™s, apsmukÄ™s (Rs, Jrb)
Plitnītė – kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
PluoskÄ— – aukÅ¡lÄ—
Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
Pluskintė – purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar kar�iai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

Poksis – rankinis pjÅ«klas
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
PonÄ�iaka – vilnonÄ— koinÄ—
Pon�ka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių, iš karto
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Pormuons – vežikas
Porptė – brinkti
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
PoÅ¡koutÄ— – linguoti (?)
PoÅ¡ks – spuogas
PotkÄ— – 1) skobtinÄ— klumpÄ— (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
Potra – koÅ¡Ä—, sriuba
PozÄ«va – stovÄ—sena

PrabakuotÄ— – klampojant praeiti (Kal)
Pradars – 1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
Pradėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
Pragijīs − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragoms – tarpas
Pragriežtė − pralošti
Prakiordī(n)tė – pradurti
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Pr�ktis – uždarbis
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
PrantavuotÄ— – klausinÄ—ti, kvosti (Skd, Kal)
Prapuolenė – prapultis
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
PratintaliuotÄ— – kaboti (kažkiek laiko)
PratrÄ«stÄ— – pradÄ—ti viduriuoti
Pratruotītė − prarasti
Praurbintė – pradurti su yla
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raiÅ¡tis pÅ«liams iÅ¡varvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Å ts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalÄ—tų kandžiotis (Krž)

Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (KrÅ¡, Lk)
Praveros – pravartus

Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
PražambietÄ— – diegÄ… leisti, dygti (Kl, Lk)
Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
PrÄ—klos – nemalonus, bjaurus
Pri – 1) prie, 2) pas
PribakiuotÄ— – prikimÅ¡ti, primurdyti (Klp)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
PridÄ«bavuotÄ— – 1) primuÅ¡ti, prilupti (VkÅ¡), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
PridÄ«rintÄ— – prislinkti (S. Dauk.)
Priduotks – priedas (Brs)
PridžiubÄ«tÄ— – primuÅ¡ti (Kair)
Prienars – nauja kojinÄ—s pÄ—da, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
Prietelis – asmuo; biÄ�iulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
PrigatavuonÄ— – parengimas, paruoÅ¡imas (Pol., Als)
Prigautė − pasiekti
Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
Prikruoptė − apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Primenie – prieangis
Pripadietuos – padÄ—jÄ—jas, tarnas (S. Dauk.)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīpuolis – netikėtas įvykis
PriraitÄ«tÄ— – priraÅ¡yti, prikeverzoti (Å l)
PrirarintÄ— – prikrauti (Å ts)
PrisirakaliuotÄ— – prilįsti rakÅ¡Ä�ių (Ggr)
PristasavuotÄ— – priderinti, pritaikyti (Ms)
Prīšninkė − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšin�ių) (Lž, Mžk, Als)
PritaigavuotÄ— – įtikti (Trk)
PritarabanÄ«tÄ— – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisiÅ¡aukti, prisikelti (Mžk)
PritaralioutÄ— – priterÅ¡ti, pribjauroti (Krtv)
PritÄ—ktÄ— – 1) tikti, bÅ«ti ger/am, -ai, 2) derÄ—ti
Privėlėjė − priekaištas
PrižebravuotÄ— – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
Prūds – 1) kūdra, 2) tvekinys
PrÅ«gavuotÄ— – rakinti (Užv)
Prūnītė – sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
PruocÄ— – darbas, triÅ«sas (l. praca)
PruocÄ—vuotÄ— – sunkiai dirbti, triÅ«sti (Pol., Varn, Vvr)
Pruo�ka − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
Pruogīmė − proguma
Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Å lv)
PruomuÅ¡a – retesnÄ—, audžiant pakankamai nesumuÅ¡ta audeklo vieta, perauda, prorÄ—ta (Kl, Grg)
PruomuÅ¡is – pertrÅ«kis, perstojis (Ms)
PruomuÅ¡uots – su prielipais, prielipuotas (Å ts)
Pruopern� – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
PruosÄ«tÄ— – lyginti
Pruosus – lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

Pudamėnts – pamatas
PÅ«gariuotÄ— – purenti (Ggr)
PÅ«gavuotÄ— – įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
Puišis – berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
PunÄ�iakas – kojinÄ—s
Pūnds − ryšulys, pakas
PuodÄ— – krikÅ¡tavaikis (Plt, VkÅ¡, Dr)
PuodÄ—Å¡ka – pagalvÄ—
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, paken�iamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puopintė – lepinti, paikinti, puoselÄ—ti (Å¡nek., Ms, Skr)
Puorėnīnk� − pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternī�ė − žydų rožan�ius
PuotinÄ«Ä�Ä— – smuklÄ— (S. Dauk.)
PÅ«peklis – kas vis pÅ«pia, bambeklis (Varn)
Pūptė − dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūr� − 1) žieminiai kvie�iai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
Purtulīs – drebulys
Pustaunī�ia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuš�ia, be tvarkos, nykimas
PuÅ¡avuotÄ— – dailinti (TrÅ¡)
PÅ«Å¡karnÄ— – patrankų dirbtuvÄ— (Pol., S. Dauk.)
PuÅ¡kars – spuogas (KrÅ¡)
Putelis − putinas
Pūtis − pelėda

KabairuotÄ—is – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks – meÅ¡kerÄ—s kabliukas (Varn)
KabariuotÄ— – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Å ts)
KabaÅ¡intÄ— – raginti, žadinti (Skr)
KabavuotÄ— – liesti, imti (Bržr, Plt)
KabažiuotÄ—is – baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
KaÄ�ans – kopÅ«sto galvos Å¡erdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Ka�erga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Ka�ioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Ka�iuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
KadaroutÄ— –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevÄ—suoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikÄ™s daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, iÅ¡gÄ…stis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
KaimÄ— – jÄ—ga (Pln, Å v)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norÄ—ti (Brs)
Kaisra – karÅ¡tas oras (Tv)
KaiÅ¡a – oblius (Rt, Tv)
KaiÅ¡eklis – bulvÄ—ms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
KaiÅ¡ena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievÄ—ms kaiÅ¡ti, lankena, ,,striÅ«gas“ (Pln), 3) peilis bulvÄ—ms skusti, skuteklis (Å ts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaiÅ¡ta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aÅ¡triu daiktu, kaiÅ¡inys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Å ts), 7) sumaukti siÅ«lai audime (Å ts), 8 ) kas kaiÅ¡iojasi, kiÅ¡asi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
KaiteliuotÄ— – kaitalioti (Tl, VkÅ¡)
KaitietÄ— – 1) rÅ«pÄ—ti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trÅ«kti; kliÅ«ti, kliudyti, kenkti; negera bÅ«ti (S. Dauk.)
Kakalinis – bulvių plokÅ¡tainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
KalaiÅ¡Ä—s – kelnÄ—s (Vdk)
KalamaÅ¡Ä� – numinti batai
Kalampa – aukÅ¡tas žmogus (Ggr)
Kalamps – didelis, pertįsÄ™s žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams – ajeras (Vok., Å lu)
Kalapak� − klumpės, kalamšiai (Vkš)
KalbuoÄ�ius – 1) burtininkas, užkalbÄ—tojas (Bdr), 2) sudilÄ™s peilis (Tl), 3) suktas, Å¡ykÅ¡tus žmogus (Tl)
KalÄ—ks – į žemÄ™ įkaltas kuoliukas kam pažymÄ—ti (Slnt, Kal)
KaliavuotÄ— – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
KalÄ«bkaklis – ilgu kaklu (Å ts)
Kalībs – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
KalinÄ«Ä�Ä— – kalÄ—jimas (S. Dauk.)
KalioutÄ— – remti (Varn)
KalÄ«zavuotÄ— – pajuokti, paÅ¡iepti (Skr)
Kalps – tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – plaktukas dalgiui plakti (Kv)
KaltietÄ— – kietÄ—ti, džiÅ«ti (Å ts)
Kaltūns − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
KalÅ«bÄ«tÄ— – muÅ¡ti (KrÅ¡)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Å ts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – sustingÄ—lis (Yl)
Kalvarats – verpimo ratelis (Plt, Pln)
KamaÅ¡Ä«tÄ— – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoÅ¡tis, tvarkytis, gamaÅ¡ytis (Brs, Slnt)
KaminÄ«Ä�Ä— – iÅ¡sikiÅ¡usi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – rogių skersinis, balžienas; kalpa, kÅ«lÄ—nas (Rs, Kv)
Kampars – kamparmedžio skaidrÅ«s, kvapÅ«s sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkÄ— (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelÄ— žiurkÄ— (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanÄ—, bidonas (Vok., Mžk)
KandabÄ«tÄ— – muÅ¡ti (Ms)
Kandlus – nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
KanerÅ¡Ä«tÄ— – draskyti (Kair)
KangoutÄ—is – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – pradÄ—jimas, sykis (VkÅ¡, Kal)
KankaliavuotÄ— – kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars – aukÅ¡tas, negražaus sudÄ—jimo žmogus (Yl)
Kankuols – kukulis, virtinys (S. Dauk., Å kn)
Kantė�ka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skai�ius (Erž)
Kap� – kapinės (M. Valan�., S. Dauk.)
KapalÄ«Å¡ios – skrybÄ—lÄ— (VkÅ¡, Als)
KapaliuotÄ—is – kapstytis (Slnt)
Kapars – panaÅ¡us į kirvį įrankis medžių Å¡aknims kirsti, kapoti (Grk)
KapaÅ¡ts – sumenkÄ™s, liesas žmogus (Grg)
KapÄ�ans – minkÅ¡tasuolis (Pol., Mžk)
KapÄ�ios – bulvių kaupas apkauptas žemÄ—mis
Kapel�ioks – griežikas
KapentÄ— – kalti, plakti, tinti (Mžk)
KapietÄ—is – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
KapinietÄ— – kirtinÄ—ti, kapoti (Ms, Å ts)
KapintÄ— – aÅ¡trinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plÅ«gÄ… (Lž, Žd)
KapÄ«tÄ—is – gvieÅ¡tis, godÄ—tis (VkÅ¡)
Kaplis – kauptukas
KapnuotÄ— – po truputį lesinÄ—ti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
KapÅ¡uotÄ— – gulÄ—ti; kÄ—psoti (Skr, Gr)
KapuoÄ�ius – žmogus, kuris užkasa duobÄ™, laidojant numirÄ—lį (Pol., Brus., Å kn)
KapuoklÄ— – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – peilis mÄ—sai kapoti (Brs)
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − sta�ias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
KargliuotÄ— – kabinÄ—ti, karti (Ms)
KariavuotÄ— – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
KarkliuotÄ— – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis kÄ… megzti, pinti, siÅ«ti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinÄ—tis (Sd)
Karklis – laukinis (miÅ¡kinis) balandis (Dr)
Karkluba – mÄ—Å¡lams vežti vežėÄ�ių Å¡oninÄ— lenta, Å¡alibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mÄ—Å¡lui ar graužui vežti ratai, vežėÄ�ios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugÄ— (VÅ¡v)
KarkÅ«ns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
KarliuotÄ— – karstyti, kabinÄ—ti, kaiÅ¡ioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
KarÅ«navuotÄ— – kankinti, Å¡irdį užgauti (Pol., Å ts)
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – nežvyruotas kelias su iÅ¡ abiejų pusių iÅ¡kastais grioviais, pylimÄ—lis (Dr)
KastÄ— – dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
KaÅ¡aliuotÄ— – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kaÄ�iukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno virÅ¡Å«nÄ— (S. Dauk.), 2) kakta, pakauÅ¡is (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
KaulinÄ«Ä�Ä— – labai Å¡alta troba, Å¡altas kambarys (perk., Vvr, Kl)
KaulÄ«tÄ— – reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, riÅ¡amas prie metryÅ¡ių tinklo viduriui pažymÄ—ti (Prk)
Kavalda – kÅ«jis
KavuonÄ— – slÄ—ptuvÄ— (Pol., Skr)
KavuonÄ—s – slÄ—pynÄ—s
KavuotÄ— – 1) slÄ—pti (GrÅ¡l), 2) ugdyti, globoti, prižiÅ«rÄ—ti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
KavuotÄ—is – slÄ—ptis
Kazėl� − gegnės
KažītÄ—is – lepintis; puoÅ¡tis (Grg)

Kebeklis – 1) kablys virvÄ—ms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis – keblumas, nepatogumas (VkÅ¡)
Kedeklis – lazdelÄ— vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės − kojūkai
KÄ—ik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
KeipietÄ— – silpnai jaustis, merdÄ—ti
Kėisalis – kelmas
KeisliuotÄ— – kaitalioti (Varn)
KÄ—itÄ� – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikš�ioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis – baidyklÄ— (KlvrŽ)
Kenis − sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Å ts)
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
KeravuotÄ—– saugoti, prižiÅ«rÄ—ti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
KerežītÄ—is – bartis, rietis, vaidytis, peÅ¡tis (Klp, Prk)
KerÄ«nalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas – peÅ¡tukas (Erž)
KernazÄ«tÄ— – smarkiai valgyti, ryti (Å v)
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (KrÅ¡)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
KeselÄ—/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
KeseliuotÄ— – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
KestÄ—s – dvi (gali bÅ«ti sujungtos) kartelÄ—s Å¡ienui, Å¡iaudams ir kt. neÅ¡ti; jomis neÅ¡amas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

Kiaugžd� − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuš�iu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuš�iaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaur� − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukš�io kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutÄ— bulvÄ—ms kasti (Als, Tl), 3) meÅ¡kerÄ—s kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutÄ— su geležiniais kabliukais pasispirti, Ä�iuožiant su viena paÄ�iūža (Slnt)
Kibiklis – įtaisas panÄ�iams vyti (VkÅ¡)
KibÄ«klis – prikalta kartelÄ— laikytis, einant per lieptÄ…, turÄ—klas (Slnt)
Kibitka – Rus. 1) rogÄ—s, Å¡lajos (VkÅ¡), 2) ant rogių ar vežimo uždedama iÅ¡gaubtu dugnu, iÅ¡verÄ�iama dėžė (VkÅ¡, Trk)
Kielis – apatinÄ— laivo dalis (Plng)
KieliuotÄ— – kilnoti (VkÅ¡)
KikilarnÄ— – mažas, nuoÅ¡alus kambariukas (žemaiÄ�ių trobose) (Rdn, KrÅ¡)
KÄ«la – pilvo iÅ¡varža
KilavuotÄ— – triukÅ¡mauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas – Sl. deÅ¡ra (VkÅ¡, Skd)
Kinis – migis, lizdas
Kinkīm� − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipÄ—, kipis (Tl, GrÅ¡l)
Kipis − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīn�ė – velnienė, bjaurybė
KÄ«Å¡amaks – ratų užkyÅ¡tis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepÅ¡ys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
KiuoÅ¡is – paliegÄ—lis (Kal)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
KÄ«valka – kÅ«no narys, kÅ«no dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivir�ytis, 2) išdykauti, siaustti

Klaks – 1) pluoÅ¡tas, gabana (vilnų, linų…), plekas (VkÅ¡, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga Å¡autuvui užkimÅ¡ti (Rs, Å kn)
KlampasÄ«tÄ— – klampoti, trempti (Å kn)
KlamuoÄ�Ä«tÄ— – versti iÅ¡ kitos kalbos, aiÅ¡kinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
KlapÄ�iavuotÄ— – tarnauti miÅ¡ioms (Mžk)
Klap�ius – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
KlastavuotÄ— – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
KleckÄ� – cepelinai
KledaroutÄ— – 1) klibÄ—ti, klegždÄ—ti; tabaluoti (Å kn, Up), 2) sunkiai eiti (Å ll)
Kledars – iÅ¡klerÄ™s, iÅ¡klibÄ™s daiktas (Brs)
KlederkintÄ— – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas iÅ¡klypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raiÅ¡akojis (Varn)
KledÄ—kÄ— – tokios rÅ«Å¡ies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
KleidÅ«ns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klep�ē – spąstai
KlepÄ�ius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaiÅ¡is (Varn)
Kliamberis – senovinÄ— dÅ«rų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
KliebÄ—vuotÄ— – imti į glÄ—bį (Slnt)
Kliebis – glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) vieÅ¡butis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
KliÅ«gautÄ— – Å¡Å«kauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalÄ™s (Kv), 2) skystas (Å v)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidÄ—lis, susivÄ—lÄ—lis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – iÅ¡tižėlis
Klucgalis – rÄ…stagalys (Skd)
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
KlumuoÄ�ius – vertÄ—jas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
KluoniuotÄ—is – nusižeminus lankstytis
Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelÄ—, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinÄ— ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas − apykurtis, kur�ias

Knabeklis – vÄ…Å¡elis (Tl)
KnaibasÄ«tÄ— – pamažu kirsti, knapoti (Å l, Å kn)
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Å ts)
Knarkazas – 1) kas kalba pro nosį (VkÅ¡), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis – 1) kablys, vÄ…Å¡as (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
KneibasÄ«ti – prastai dirbti (Å kn)
Kneibastis – painus, knebus darbas (Skr)
Knėp�iuotė – graibyti, gnyb�ioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
KniaustÄ— – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkÅ¡to daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegÄ™s lempos dagÄ�io galas, kuris paprastai pirÅ¡tais nugnybiamas (Å ts)
Kninga – knyga
Knipelis – lazda, vÄ—zdas, pagalys; maiÅ¡iklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris − pajuokos žodis
KniuoÅ¡a – liurbis, apkvaiÅ¡Ä—lis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti min�iai į galvą
Knuoba – iÅ¡tižėlis, nevykÄ—lis, nevÄ—kÅ¡a (Å v, Kl)

Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukÅ¡lÄ— (Jrb)
Koisis – uodas
KoknÄ— – krosnis
Koleika – Pol. eilÄ— (Mžk, VkÅ¡)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
KoncesÄ—jÄ— – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
KonteplÄ—s – Å¡liurÄ—s
KonvalÄ—jÄ— – pakalnutÄ—
KopÄ—lÄ— – Lauke sustatyti džiÅ«vimui javų pÄ—dai
Kopstis – krÅ«va
K�rėns – kalakutas
K�rkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bi�ių spie�ius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
KoskelÄ— – skarelÄ—
KotavuotÄ— – kankinti, plakti, muÅ¡ti (Pol., VkÅ¡)
Kôupka − taurė

Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
KramentÄ— – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpÄ™s lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Krau�ios – siuvėjas
KrauliuojÄ—ms – dÄ—liojimas, kraustinÄ—jimas (VkÅ¡)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikÄ™s, iÅ¡tižęs žmogus (Vvr)
KravuotÄ— – kraulioti, krovinÄ—ti (Å ts, Pln)
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Å ts)
KreizavuotÄ— – niekinti, iÅ¡juokti (Pol., Å v)
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepÅ¡is
Kriau�ios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; iÅ¡dÄ—vÄ—tas, iÅ¡kedÄ—jÄ™s drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kÄ—dÄ—
Kringelis – riestainis
KriokÄ“ – ramentai
KrioÅ¡tÄ— – grÅ«sti, daužyti, smulkinti
KriÅ«gs – į sienÄ… kalamas kablys, kriÅ«kas (Å kn)
KriÅ«ktÄ— – sunkiai dirbti
KriÅ«ns – prietaisas rÄ…stams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
KriuoktÄ— – verkti
KrÄ«tÄ— – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
KrÄ«valaks – 1) iÅ¡irÄ™s, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raiÅ¡as žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypÄ™s žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypÄ—lis, kreivÄ—zas (Grk, Vvr)
Krivizaila – Å¡lubis, kriviza (KlvrŽ)
KrivizingelioutÄ— – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas raÅ¡o (Skr)
KrivizintÄ— – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
KrivizoutÄ— – krypuoti (Vvr)
KrivulioutÄ— – svyruojant, svirduliuojant eiti (VkÅ¡)
KrīžavuonÄ— – kryžiaus skersinÄ— dalis (Grk)
Kro�autė – vagiliauti, vaginėti
Kro�os − vagilius, suk�ius
Krotkos – grotelės bažny�ioje atskirian�ios altorių
KrÅ«davuotÄ— – kasinÄ—ti (Pol., Skdv, Å ts)
KrÅ«gs – 1) kampiÅ¡kai palenkta geležis, kalama į staktÄ… durims pakabinti (Å kn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklÄ— (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnÄ—, kreklas (Vdk)
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvÄ—s savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
KruosÄ«tÄ— – paruoÅ¡ti alkoholinį gÄ—rimÄ… pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
KrÅ«Å¡eklis – piesta, grÅ«stuvis (Als)
Krūzos – puodelis

Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
KÅ«ds – liesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvokÄ…, ruoÅ¡tis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krÄ—ktis (Ll)
KuiliuotÄ—is – rangytis, garankÅ¡tÄ—tis (Skdv)
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pe�ius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuoÄ�ių miÅ¡kelis, Å¡ilelis, giraitÄ— (Kal, Plt), 2) tankÅ«s krÅ«mokÅ¡niai, brÅ«zgai, tankynÄ— (Å v, Krt)
KÅ«jakalis – priekalas (Bržr)
KÅ«jatis – plaktukas
Kukuorios – virÄ—jas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis – 1) spragilas (VkÅ¡), 2) medgalis užtrinui grÅ«sti (Rt)
KulÄ—ks – 1) Å¡iaudų kÅ«lelis pradÄ—ti stogo kraÅ¡tui dengti (Pln, Brs), 2) iÅ¡ Å¡iaudų ar ajerų suriÅ¡ti kÅ«leliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukÅ¡Ä�io sparno alkÅ«nÄ— (Å ts), 4) toks medinis indas – grÅ«stuvÄ—lis užkului grÅ«sti (Varn, Lk)
KÅ«lÄ—n/is, -Ä— – akmeninis
Kūliens – balžienas
KÅ«lÄ«ns – akmenynas
KÅ«lis – akmuo
KÅ«lkalis – 1) akmenų skaldytojas (Å ts), 2) akmeninių paminklų dirbÄ—jas (Slnt)
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
KumÅ¡tavuotÄ— – baksnoti, muÅ¡ti ranka, kumÅ¡Ä�iu, kumÅ¡Ä�ioti (KlvrŽ, Žd)
KunkentÄ— – nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
KunksietÄ— – rÄ—kti, kunkti, kumsÄ—ti (apie varles) (VkÅ¡)
KuoÄ�abrÄ—kÄ— – dengtas (su bÅ«da) brikas (Žd)
KuoÄ�iels – apvalus įrankis koÄ�ioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuo�iuotė – ko�ielais ko�ioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikÄ™s, menkas žmogus (menk., Rs, Å ts)
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
KuoklÄ— – krosnyje įmÅ«ryta vieta, įduba kam susidÄ—ti, dÄ—klÄ— (Gr, Trg)
KuoklÄ—nÄ— – koklių dirbtuvÄ— (VkÅ¡)
KuoklÄ«nÄ— – iÅ¡minta, iÅ¡koklinta vieta (TrÅ¡)
KuoklinietÄ— – vaikÅ¡tinÄ—ti be darbo, be tikslo bastytis, goglinÄ—ti (Užv)
KuoklioutÄ— – daryti gilias pÄ—das, minti (Å kn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelÄ—mis (Å ts)
Kuoklis – 1) Ä�erpÄ— (Žg), 2) krosnies anga prieÅ¡akyje dÅ«mams iÅ¡eiti (pakepus duonÄ…, užkiÅ¡ama plytomis) (Grk), 3) dÅ«mtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pÄ—da (Å lv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
KuoptÄ—’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem mieÅ¡la)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
KuoÅ¡ieklis – koÅ¡tuvas, koÅ¡iklis (Å ts, Pln)
KuoÅ¡is – 1) kablys Å¡ienui peÅ¡ti, kobinys (Krg), 2) kablys Å¡ieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesÄ—lis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkÄ™s (Prk)
KuoÅ¡tuvis – skuduras indams plauti
KuoznÄ— – bÄ—da, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kup�ios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
KurÄ�galis – storasis, drÅ«tasis, sunkusis galas (pagalio, rÄ…sto, lazdos, vytinio, kÅ«lio ir kt.), drÅ«tgalys (Rs)
Kureklis − žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
KurliuotÄ—is – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
KusuotÄ— – kurstyti, kad vienas kito neapkÄ™stų, mylÄ—tų ir panaÅ¡iai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
KuÅ¡intÄ— – 1) liesti, lytÄ—ti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimÄ… daiktÄ…, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
KuÅ¡kis – kuokÅ¡tas, pluoÅ¡tas
KuÅ¡liuotÄ—is – krapÅ¡tytis, Ä�iupinÄ—tis (VkÅ¡)
KÅ«Å¡malaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
KÅ«tÄ— – tvartas, kluonas
KÅ«tkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, ŽgÄ�), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) maÅ¡inos virÅ¡us, kÄ—bulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, VkÅ¡)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masÄ— iÅ¡džiÅ«vus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukÅ¡lis (ŽgÄ�, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šal�io, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebÄ—jimas, virpÄ—jimas, kuzdÄ—jimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas Å¡varkas; moterų liemenÄ—; trumpikÄ—, palaidinÄ— (Prk)
Kuzijuoks – Å¡varkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brÅ«klys, vÄ—zdas (Krt, Kl), 2) ritmuÅ¡a, geinys (Kv, End), 3) grÅ«stuvas (Å ts)

KvÄ�Ä�Ä—s – gaudynÄ—s
KvadãpkÄ— – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
KvalÄ�avuotÄ— – sukÄ�iauti (Brus., Pln)
Kvanka – netvarkingas, apsileidÄ™s žmogus, žiopla, vÄ—pla (Å kn, Vdk)
Kvankals – senas sudžiÅ«vÄ™s žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (rauk�iai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas – Rus. gira (Slnt, TrÅ¡)
Kvatars – iÅ¡kyÅ¡ulys (Å lu)
Kvatera − nuoma
Kvaterants − nuominininkas
KvÄ«nÄ� (dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
KvartÅ«gs – prijuostÄ—
Kvietka – gėlė

Baba – 1) motinos ar tÄ—vo motina, moÄ�iutÄ—, senelÄ— (Vvr), 2) sena moteriÅ¡kÄ— (Ms, Grg)
Babaks − menkavertis rakandas, daiktas (Krkl)
BabalioutÄ— – niekus kalbÄ—ti, bambÄ—ti, veblÄ—ti (Klp)
Babaušis – vaikų baidyklė, šmėkla, baubas (Užv, Krt)
Babaužė – utelÄ— (Kv)
Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
Babkas lap� − lauro lapai (Pol.)
BabrentÄ— – dÄ—ti, neÅ¡ti kur nors (Krtv)
Babūnė − senelė

BachÅ«rs – vaikagalys, vaikpalaikis (Pol., Varn)

Ba�ka – statinė (Brus., Grg, Slnt)
BaÄ�kis – storulis, druÄ�kis (Å l)

Badaris – triukÅ¡mas (Å ts)
BadavÄ—jÄ— – 1) bado metas, skurdas (Jrb, Up), 2) kas niekad neprivalgo, badmira, besotis (End)
BadbolbÄ— – ankstyvoji bulvÄ— (Å ts)
Baddvasa – kas neturi ko valgyti, badmirys, badmira, sudžiÅ«vÄ—lis (Rs, Skr)
BaddvasautÄ— – badÄ… kÄ™sti, badmiriauti (Rs, Jrb)
BaderioutÄ—is – painiotis, kliÅ«ti (Tl)
BadÄ—Å¡kÄ� – skurdžiai (Yl)
Badiesena – badÄ—jimas (Å ts)
BadietÄ— – badÄ… kÄ™sti, badauti, nevalgyti, alkti (Skr, Pgg)
BadinietÄ—is – tinginiauti, bastytis, valkiotis (Skr)
BadÄ«stÄ— – badas (Krž)
BadÄ«tinis – sudurstytas, susiÅ«tas iÅ¡ skiauÄ�ių (Å ts)
BadkuoÅ¡is – besotis (Dr)
Badlaikis – badmetis (Trk)
BadmaiÅ¡is – kas dažnai valgo ir vis alkanas (menk., Kair)
BadmÄ—ra – kas nuolat trÅ«ksta valgyti, nuolat alkanas (End, Užv)
BadpÄ—lvis – besotis, badmirys (Dr, Ggr)
BadplaukÄ“ – ilgi, neiÅ¡siÅ¡Ä—rÄ™ gyvulio plaukai (Å ts)
BadplonksnÄ—s – neiÅ¡siÅ¡Ä—rusios plunksnos (Å ts)
BadpotrÄ— – prasta sriuba, putra (Å ts, Ms)
BadrÄ—jÄ— – badmira, badsmuka (Varn)
BadragaiÅ¡is – juodų miltų, prastas pyragas (Trk)
BadsmÄ—lgÄ— – plona smilga (Yl, Skd)
BadstÄ—pa – badmirys, badsmuka (Slnt)
BadvÄ—itÄ— – prasta žemÄ— (Dr)

Bagamazas − Brus. 1) smulkių prekių nešulys (End), 2) būdelė turguje (Brs)
Bagamazninks – smulkių prekių pardavinÄ—tojas (Akm)
BagarautÄ—is – linksmintis, vakaruÅ¡kauti (Å v)
BagarioutÄ— – 1) maiÅ¡yti, žarstyti lazda (Grg), 2) kasti, semti (Jrb)
BagarioutÄ—is – nykti, skursti (Jrb)
Bagaris – neturtingas, nusigyvenÄ™s žmogus, nuskurÄ—lis (Skr, Å lv)
Bagarninks – vakaruÅ¡kininkas (Å v, Jdr)
Bagaroutėis − 1) makaluoti, baksnoti, badyt (Kv, Up), 2) snausti (perk., Rs)
Bagars – Vok. 1) lazda, pagalys (Pgr, Up), 2) maÅ¡ina uostams ir upÄ—ms gilinti, žemsemÄ— (Klp), 3) kaimo pasilinksminimas, vakaruÅ¡kos (Å v, Vvr)
BaguotÄ«bÄ— – turtingumas (Vvr)
Baguots – apkÅ«nus (Grg, Vvr)

Baideklis – baidytojas, baidyklÄ— (Å ts)
BaidÄ«kla – vieta, kur baido, vaidenasi (Grg)
BaidÄ«klÄ— – 1) žmogaus pavidalo iÅ¡kamÅ¡a baidyti paukÅ¡Ä�iams, darantiems laukuose ar soduose žalÄ… (Krkl, Skr), 2) baisus padaras, Å¡mÄ—kla (Jdr)
BaidÄ«tÄ—is – vaidentis (Grg, Nt)
Baidols – vaiduoklis, baiduoklis (Krtn)
Baiduoklis – vaiduoklis (Å il)
Baigena – galas, mirtis (Skr, Ar)
Baigtinuoji – nelaimÄ—, galas, mirtis (Skr)
BaigtovÄ� – prietaisas baigti audeklui austi (Å lv)
Baigus – baisus (S. Dauk.)
Baika – 1) Å¡mÄ—kla, baidyklÄ— (Žd, Lž), 2) juokas, juokavimas, tuÅ¡Ä�ias dalykas, pasaka (Pol., Brus., Klp)
Baisielie – 1) baisus žmogus, bjaurybÄ—, neklaužada (KrÅ¡, Å ts), 2) pabaisa, baidyklÄ— (S. Dauk.)
Baisis – 1) baisumas, baimÄ— (Å ts), 2) bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Skr)

BajuoralÄ— – bajoraitÄ— (Vvr)
BajuorÄ—kÄ— – bajoro duktÄ—, bajoraitÄ— (Vvr)
BajuorÄ—ns – vidutinis bajoras, bajorukas (Vvr)
Bajuorgalis – nusigyvenÄ™s bajoras, balalaikas (Skdv, Å ts)

BakalerÄ—jÄ— – triukÅ¡mas (perk. Ms, KlrvŽ)
Bakanis – 1) avinas (VkÅ¡, Lž), 2) lepÅ«nÄ—lis (perk., Skd)
BakaroutÄ— – badyti, bakÅ¡tinti, guiti (Ll, Krkl)
Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidÄ—ti (Sl., Kv, Rs)
Bakis – Vok. 1) regztis, rezginÄ—s, maiÅ¡Ä— (Prk, Kv), 2) neÅ¡inys, neÅ¡menÄ—, pakas (Skd)
BakiuotÄ— – pakuoti (Å ts)
BakiuotÄ—is – 1) muÅ¡ti (Rt), 2) eiti (keliais), klupsÄ�iuoti (KlvrŽ)
Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
Bakmalis – koÅ¡Ä—s grÅ«stuvis, kruÅ¡tuvas (Brs)
BaknÄ«tÄ—is – stuksenti, muÅ¡ti, bakinti (Skr)
BaknuotÄ— – 1) baksnoti, badyti (Skr), 2) intr. sunkiai eiti (Rs)
BakÅ¡Ä— – Å¡alinÄ— (Grg, Kl)
BakÅ¡nuotÄ— – sugrÅ«stų spirgintų kanapių valgis, spirgutÄ— (VkÅ¡, Ms)
BakÅ¡talÄ«tÄ— – badyti, muÅ¡ti (Varn, Užv)
BakÅ¡tals – 1) spirginÄ—, pamirkalas (Å ts, Brs), 2) nenuorama, lindikas (Pp)
BakÅ¡terÄ«tÄ— – raginti, badyti (Varn)
BakÅ¡tinietÄ— – badyti, muÅ¡ti (Å ts)
BakÅ¡tÄ«tÄ— – badyti, kumÅ¡Ä—ti, daužyti (Brs, Pp)
BakÅ¡tuols – grÅ«stuvas koÅ¡ei grÅ«sti, bakmalis (Å ts)
BaktalÄ«tÄ— – muÅ¡ti, barti, prikaiÅ¡ioti (Krkl)
BakuotÄ— – sunkiai bristi, klampoti (Ggr, Slnt)
Bakūžė – sena prasta pirkia, lÅ«Å¡na (Vok., Skr)

Bala – ko nors daugybÄ—, begalÄ— (perk., Å ts)
BaladuonÄ— – beldimasis, baladojimasis (Kair)
BaladuoÅ¡ios – pabalda, padauža (Skr)
Balakas – prastas virÅ¡utinis drabužis (Pol., Kv, Tv)
BalamutÄ«tÄ— – kÄ… nors netinkamai daryti, kvailioti, plepÄ—ti, gaiÅ¡ti, klaidinti (Brus., Pol., Krtn)
Balamūts – kas iš kvailumo, išdykumo ar blogos valios daro ką ne taip, kaip reikia, paikšas, išdykėlis (Brus., Pol., Skr, Pln)
Balandaitis – balandžių jauniklis (Grg)
Balans – virÅ¡utinis žemÄ—s sluoksnis, priaugÄ™s augalų Å¡aknų, ypaÄ� durpyne, velÄ—na (Brs, Å ts)
BalazÄ«nÄ— – pykimasis, rietenos (Krkl)
BalazÄ«tÄ— – 1) keikti, plÅ«sti (Å kn), 2) barti (Jrb), 3) niekus taukÅ¡ti (Å ts, Grk)
Balažītė – nerimti (Lk)
BaldaroutÄ—is – maiÅ¡ytis (Pln)
BaldaÅ¡Ä«tÄ—is – baldantis kÄ… veikti (Akm, Krkl)
BaldaÅ¡tars – didelis žmogus (Kv)
BaldÄ— – toks medinis indas, puskubilis, žema statinaitÄ— (Prk, Plng)
Baldgalis – medžio atpjova (VkÅ¡)
Baldis – indas, naudojamas skalbiniams plauti (Prk)
BaldÄ«tÄ— – 1) belsti, trankyti (Å ts), 2) refl. keliauti, trankytis (S. Dauk.), 3) refl. slankioti, valkiotis (S. Dauk., Akm)
Balduonis − kas baldosi, naktibalda (Šts)
Baleizis – kaltas krÄ—slų ir stalų varams iÅ¡kalti (Germ., Užv)
Balgans – balzganas (Vvr, Prk)
Balguonis – nenuorama, padauža, peÅ¡tukas, nenaudÄ—lis (Kal, Slnt)
Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
Balkis – sija, rąstas (Vok., Pp, Kv)
Balondis – karvelis (Mžk, Prk)
BalsuotÄ— – baltuoti (Yl)
BaltakÄ— – degtinÄ— (Å¡nek., Ms)
Baltals – prametalas, uždaras (Užv, Kair)
BaltgalvÄ— – ramunÄ—
Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
BalvonautÄ— – dykinÄ—ti, iÅ¡dykauti (Brs)
BalzatÄ«tÄ— – plepÄ—ti, balzgatyti (Krž)
Balzgans – balsvas, neaiÅ¡kiai baltas (Grg, Slnt)

Bamba – trumpas pagalys, ant kurio galo sukasi vytuvai, įstatomas į kokį krÄ—slÄ… ar trinkÄ… (Grg)
Bambainis – pilvotas (Å ts)
BambalÄ—nÄ— – niurzga, bambeklÄ— (Å ts)
Bambalis – 1) indas pienui į pieninę vežti, bidonas (Yl, Skd), 2) indas žibalui (Sd)
BambaliuotÄ— – bambÄ—ti, bambaliuoti (Kv, VkÅ¡)
Bambals – 1) varpas (perk., Yl), 2) spuogas (perk., Mžk)
Bambarieža – mažo Å«gio žmogelis (Trk)
Bambariežla – mažo Å«gio pilvotas žmogus (vaikas) (Užv)
Bambars – pumputys (Ggr)
Bambaruoks – bambeklis (Skr)
BambatrÄ«nis – 1) naujoviÅ¡kas Å¡okis, laikomas ne visai padoriu (Trg, Kl), 2) paÅ¡okys, pasilinksminimas (Skr)
BambazÄ«tÄ— – barti, raginti (Trk)
Bambeklis – bambalius, bambÄ—tojas (Kv, Grg)
Bambelis – supresuoti šiaudai
Bambezas – bambeklis, bambalius (Skd, Kl)
BambinietÄ— – vaikÅ¡Ä�ioti be darbo, slampinÄ—ti (Skr)
BambintÄ— – 1) skambinti (Jrb, VkÅ¡), 2) nerangiai eiti (VkÅ¡)
BambÄ«tÄ— – valgyti, srÄ—bti (menk., Brs)
Bambizas – vaikigalis, paauglys
BambtelietÄ— – neaiÅ¡kiai pasakyti, tarstelti (VkÅ¡)
BambuoÄ�ius – bambotas arklys (Ggr)
Bambuoks – rÄ…stagalys, stuobrys (Skr)
Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis

Banda – 1) bÅ«rys galvijų, kaimenÄ— (Vdk, Plt), 2) sodžiaus jaunimo pasilinksminimas, vakaruÅ¡kos (Skd)
Bandadaržis – aptverta daržo kertÄ— karvÄ—ms suvaryti, bandodaržis (Lž)
Bandaganis – galvijų piemuo, galvijagonis (Kv)
BandaginÄ«s – bandos varovas (Rs)
BandÄ—nÄ— – 1) aptvaras bandai laikyti (Å ts), 2) toliau nuo Å«kio esanti ganykla (Å ts), 3) piemenų pokylis per Sekmines, sambaris (Brs)
BandÄ—Å¡ks – bÅ«dingas bandai, gyvuliÅ¡kas (Å ts)
Bandīkštis – bandos gyvulys, galvijas (S. Dauk., Akm)
Bandoks – mažas duonos ar ragaiÅ¡io kepaliukas (Skr)
BandÅ¡unis – bandos, kaimenÄ—s Å¡uo (Grk, Užv)
Bandulis – pirktinÄ— maža bandelÄ—, bandelis (Brs, Žd)
Banduodaržis – prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarÄ…, diendaržis (Kv, Als)
BanduokÄ—imis – diendaržis, laidaras (Kv)
Banduostaldis – galvijų, bandos tvartas (Kv)
Banduotakis – takas, kuriuo galvijai (banda) genami į ganyklÄ… (Lkv, Kv)
Bandžiulis – 1) draugas, biÄ�iulis (MÅ¡k, Å l), 2) bendradarbis (Å l)
BandžiulÄ«stÄ— – draugystÄ—, biÄ�iulystÄ— (Å l)
Bandžius – 1) kerdžius (Brs, Mžk), 2) bernas, tarnas
BangintÄ—is – daug valgyti, kimÅ¡ti (Ll)
BangiuotÄ— – vilnyti, banguoti, siaurÄ—ti (S. Dauk.)
Bangouts – 1) su pasmarkÄ—jimais (perk., Å ts), 2) audringas (Å ts)
BangulioutÄ— – siausti, dÅ«kti (Å ts)
BanguotÄ—is – pustyti (Ggr) 
Bankieta – puota, banketas (Pol., Mžk)

BarabanÄ«tÄ— – trankyti, belsti (perk., Jrb, Kv)
Barabans – kuliamosios maÅ¡inos dalis, į kuriÄ… leidžiami pÄ—dai (Jrb, Up)
Barbarka – rabarbaras
Barbeklis – bambalius (VkÅ¡)
BarbietÄ— – kalbÄ—ti (VkÅ¡)
Barbuols – koks kabantis daiktas, bumbolas, kunkolas (Up)
Barbuora – kÅ«lÄ— (Rs)
BarbtelietÄ— – 1) barkÅ¡telÄ—ti (VkÅ¡), 2) piktai, neaiÅ¡kiai tarstelÄ—ti, burbtelÄ—ti (VkÅ¡)
Barelis – eilÄ— (Ms)
Barena – barimas (Vgr)
Barga – Ä—mimas prekių į skolÄ…, kreditas (Vok., Yl)
Bãriuotė − 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
BargavuotÄ— – peikti, niekinti (Lž)
BarkÅ¡nuotÄ— – belsti, barÅ¡kinti (Vvr)
BarkÅ¡tlapynÄ— – barÅ¡Ä�ių lapų sriuba (Lkv)
BarkÅ¡tlapis – barÅ¡Ä�io lapas (Lkv)
Baronka – riestainis
Bars – vienu kartu užimamas lauko ruožas dirbant (pjaunant javus, raunant linus, Å¡ienaujant) (Slnt, Yl)
Barsena – barimas (VkÅ¡)
Barstva – kirvis su plyÅ¡eliu vinims traukyti (Vok., Lkv)
BarÅ¡kals – 1) medinis varpelis, riÅ¡amas gyvuliams po kaklu, barÅ¡kutis, kleketas (Klp, Lkv), 2) bažnyÄ�ios Å¡veicoriaus lazda su barÅ¡kanÄ�iu galu (Grg), 3) toks barÅ¡kantis vaikų žaislas (Grg)
BarÅ¡kepys – nenaudÄ—lis, apsileidÄ—lis (Skr)
BarÅ¡kesys – barÅ¡kÄ—jimas (Grg)
BarÅ¡kÄ«nÄ— – barÅ¡kalas, barÅ¡kutis, tarÅ¡kynÄ— (Å v)
Barta – 1) lovos Å¡onas (Vok., Trg), 2) su plaÄ�iais ir riestais aÅ¡menimis kirvis (Vok., Dr, Pln)
Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
Barzda – 1) smakras (perk., Vvr), 2) mažutÄ—s Å¡aknys, daigai, 3) kablys, užkarpa (meÅ¡kerÄ—s ar žeberklo), užbarzdinÄ— (VkÅ¡), 4) ant daržinÄ—s durų užleidžiama Å¡iaudais pinta uždanga (Žr)
BarzdoutÄ—is – apaugti Å¡aknimis (Å ts)

BasnirÄ�ia – basaminÄ�ia, basnyÄ�ia (Å ll, Skdv)
BasnuotÄ— – pamažu, smulkiais žingsniais bÄ—gti (Varn)
Basteklis – 1) lazda (Skd), 2) bažnyÄ�ios tarnas (Skd)
BastÅ«ns – klajÅ«nas, perÄ—jÅ«nas, valkata (Å lv)

BaÅ¡lÄ—ks – kapiÅ¡onas (Pol., Brus., Grg)

BatalÄ—jÄ— – peÅ¡tynÄ—s, triukÅ¡mas (Up)
Bataulis – bato aulas (Brs); neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (Šts)
Batpalaikis – senas, menkas batas (Kl, Grg)
Bats – malÅ«ne skylÄ—, pro kuriÄ… pilami grÅ«dai į kaÅ¡Ä™, aulas (Brs)
Battraukis – įnagis, kuriuo nutraukiami auliniai batai (Å ts)
BatvÄ—nÄ“ – virta iÅ¡ burokų rÅ«gÅ¡ties sriuba; batvinių lapų sriuba (Mžk, Užv)
Batvinis – burokas (Brus., Pol., Akm, GrÅ¡l)

BaubintÄ— – gÄ…sdinti, baubu baidyti (Jrb)
Baud�s – taisantis, žadais
BaudÄ«tÄ—is – baustis, ruoÅ¡tis (Vdk)
BaugietÄ—is – baimintis, bijoti (Pln)
BaugÄ«klÄ— – vaiduoklis, Å¡mÄ—kla (Up, Kltn)
Baugings – bailus (Å ts)
Baugis – baimÄ— (Å ts, Slnt)
BaugÅ¡tentÄ— – bauginti, gÄ…sdinti, baidyti (Å auk)
BaugÅ¡tÄ«klÄ— – baidyklÄ— (KlvrŽ)
BaugÅ¡tintÄ— – bauginti, gÄ…sdinti (VkÅ¡)
BaugulÄ«s – baugumas, Å¡iurpulys (KrÅ¡, Užv)
Bauguonis – kas baugus, nedrÄ…sus (Å ts)
Baugus – 1) baugÅ¡tus, bailus, baikÅ¡tus, baimingas (Krkl, Rdn), 2) lepus (KrÅ¡, Sd), 3) baisus (Klp, Grg)
BaulÄ«tÄ— – baubiamai dainuoti (Vvr)
BaurÄ— – Å«kininkas (Vok., menk., Skd, Brs)
Baustêis – ketinti, žadėti, rengtis, ryžtis (Erž, Škn)
BaustÄ«tÄ—is – 1) rengtis, ketinti (Up), 2) taisytis, niauktis (Up)
Baužas – 1) baidyklÄ—, baubas, Å¡mÄ—kla (Krkl), 2) didelis, paaugÄ™s piemuo (Užv), 3) iÅ¡dykÄ—lis (Krkl)
Baužė – baidyklÄ—, baužas (Grg)
BaužinietÄ— – 1) užriÅ¡tomis akimis gaudyti viens kitÄ…, lauminÄ—ti (Als), 2) persirengus kuo nors, kad nepažintų, eiti į žmones (ppr. UžgavÄ—nes) (Å v)
Baužis – baidyklÄ—, baubas (Als, Pln)
BaužtÄ— – eiti smagiai, drožti (Als, S. Dauk.)

Bažmas – daugybÄ—, aibÄ— (psn., Slnt)
BažnÄ«nÄ�Ä— – bažnyÄ�ia (Slnt, Grg)

Bebkis – žioplys (Rs)
BebuotÄ— – labai silpnai skaityti (Brs)
Bebrenas – kailiniai, pasiÅ«ti iÅ¡ bebrų kailių; geresnių kailių (ne avies) kailiniai (Grg)
BeÄ�Ä«tÄ—is – lažintis, eiti lažybų (Lk)
BÄ—dlÄ«vs – neturtingas, vargingas (VkÅ¡)
Bedrekis – 1) pamazgų duobÄ— (GrÅ¡l, Plng), 2) srutų duobÄ— prie tvarto (Krtn), 3) purvynÄ—, klampynÄ— (Ms, Slnt)
BedrÄ«ns – pamazgų duobÄ— (VkÅ¡)
Bedruskis – žioplys, iÅ¡sižiojÄ—lis, lÄ—tas žmogus (perk., Skr)
Begalouts – labai ilgas (Ggr)
BÄ—gÅ¡lÄ«nÄ— – ruoÅ¡a (Varn)
BÄ—gtÄ«nÄ—s – bÄ—gimo lenktynÄ—s (Kv)
Bei – ar, bau (Klp, Vvr)
Beicas – dažai medžiui dažyti prieÅ¡ poliravimÄ… (Vok., Grg)
Beigelis – 1) riestainis (VkÅ¡, Kltn), 2) pavalkų pynÄ—, kamantų pavalkai (Kv, Rt)
Beizas − berniūkštis (menk., Šauk)
Bejuo − juolab (Šts, S. Dauk.)
BekrikÅ¡Ä�ioks – nekrikÅ¡tyta vÄ—lÄ—; Å¡mÄ—kla (Å¡nek., Krkl)
Belab – pagaliau (Up)
Bėldoks – velnias
BelÅ¡is – neaÅ¡trus peilis, kirvis (Vvr)
BembÄ— – vÄ—pla, iÅ¡irÄ—lis (VkÅ¡)
Bemberezas – nenaudÄ—lis (menk., Klp)
BemberÄ«s – 1) žolÄ—s stiebas, stagaras (Skr), 2) medžio stiebas, virÅ¡Å«nÄ— be Å¡akų (Skr), 3) staÄ�iakalbis žmogus (Skr)
BembietÄ— – darytis nerangiam, senti (Kair)
Bembla – nubembÄ—lis; pampla (Vvr)
BemblinietÄ— – valkiotis be darbo (Vvr)
BemblÄ«s – augalo stiebas (Jrb, Erž)
Ben – bent
BendÄ— – vyrų vasariÅ¡kas virÅ¡utinis drabužis (Dr, Skd)
Benduorius – kubilius (Rus., Krkl)
BendrÄ«ba – draugiÅ¡kumas, biÄ�iulystÄ— (S. Dauk.)
BendzÄ— – botagas (ppr. storas) (Rs, Ll)
Bengiams – paskutinis, prasÄ�iausias (Vgr)
BengtÄ— – baigti (Brs, Å ts)
Benkartietė − išsigimti
Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
BenkioutÄ— – per linų mynÄ™ sugrobus mynÄ—jÄ… už pažastų ir kojų tvoti jo užpakalį į benkį ar į mintuvus (Kin, Grg)
Benkis – 1) suolas (Vok., Prk, Vvr), 2) toks rÄ…stas su skylÄ—mis mintuvams sukalti, įtvirtinti
Bepigi – bepigu (Mžk, VkÅ¡)
Berbainis – nuberbÄ—jÄ™s, pasenÄ™s (Grg)
BerbietÄ— – skresti, burgÄ—ti (Lkv)
Berdanka − nevykęs šautuvas
BÄ—rekÅ¡la – bÄ—ras, rudas žmogus (Užv)
BerglautÄ— – mÄ—sinÄ—ti, skrosti (Grg)
BerguotÄ— – taisyti (Plng)
Bergždinis – kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias (Klp, Å l)
BergždinÄ«s – 1) bergždžias, nevaisingas gyvulys (Brs), 2) kas neturi vaikų, bevaikis (Yl)
BergždoutÄ— – nokti, brÄ™sti, bergžti (TrÅ¡)
BÄ—rÄ«bÄ— – bÄ—ris, rudumas, veido tamsumas (Užv)
BerleÄ�ius – odinis apavas be aulų, pusbatis (Mžk, Plng)
BernelÄ“ – 1) pirmosios KalÄ—dų miÅ¡ios, piemenÄ—lių miÅ¡ios (Grg, Å ts), 2) KalÄ—dinÄ— giesmÄ— (Yl, Vvr)
BerÅ¡tas – Å¡epetys; batų Å¡epetys (Vok., Prk, Rs)
Bertainis – daržinÄ—s, kluono galas, Å¡alinÄ— (Slnt, Trg)
BeržlapÄ— – Å«mÄ—dÄ— (Vgr)
Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
BestÄ—jÄ— – 1) gyvulys, žvÄ—ris (Pln, Grg), 2) nenaudÄ—lis, bjaurybÄ— (men., Kv)
Besuomis – iÅ¡tižėlis, lepÅ¡is (Å ts)
BesuotÄ“ – miltiniai kukuliai su kanapių įdaru (Varn)
Bėtaulis – bi�ių avilys
Bėz� – supintų kasų pynės
BezdÄ� – alyvos (Pol., Mžk, Kl)
BezeliuotÄ— – bizdelioti, zylioti (Rs)
Bezelis – menkos nuovokos ir nepaslankus žmogus, mulkis (Rs, Skr)
Bezliepī�ė – nei šioks, nei toks, niekam tikęs žmogus (Pol., Grg)
BÄ—zmiens – senovinÄ—s svarstyklÄ—s
Bēzos − alyvų krūmas

BÄ« – 1) lyg, tarsi, rodos, it (Brus., Pol., Tl, Vdk), 2) kad, kad tik, jei (Pol., Grg, Krkl)
BÄ«delis – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
BÄ«deliuotÄ— – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
BÄ«delka – ruginių pikliuotų miltų duona (Skr, Rs)
Bieda – nelaimė; dviem ratais kinkomas vežimas (Pol., Skdv)
BiedavuotÄ— – 1) kaltinti (Up), 2) bausti (Up)
Biednos – vargšas, neturtingas
Biegena – naginÄ— (Jrb, Kal)
Biegesys – polaidis (Ggr)
BiegÄ«nÄ— – paÄ�iūža (Dr)
BiegintÄ— – tekinti, leisti lietis (Å ts)
Biegratis – dviratis (Klp, Grg)
Biegsmie – 1) bÄ—gsena, bÄ—gimas (Klm), 2) Ä�iuožimas, slinkimas (Klm)
Biegsnie – tiesioji pavažos dalis (Klm)
BiegÅ¡lus – 1) bÄ—gus, bÄ—glus (Pkl), 2) kuris gerai slysta, Ä�iuožia (Trk)
BiegÅ¡ta – 1) bÄ—ga, bÄ—gimas (Skdv, Skr), 2) bÄ—giojimas, triÅ«sas (Skr)
BiegÅ¡tena – bÄ—gsena (Skdv)
BiegÅ¡tus – bÄ—glus, greitas, eiklus (Skr)
BiegtÄ—nuos – bÄ—gte, bÄ—gtinai (VkÅ¡)
BiegÅ«ns – 1) medinÄ—s kuliamosios maÅ¡inos didysis ratas, smagratis (Pln), 2) ratelio rate įtaisytas Å¡vino gabalas (Brs), 3) kartelÄ—, pritaisyta prie jaujos ar daržinÄ—s pusiauverinių durų joms uždaryti (Pln)
Bielingis – aÅ©kÅ¡tas, anttrobis, pastogÄ— (Lat., Pln)
Bierasis – bÄ—ras arklys, bÄ—ra kumelÄ— (Vvr, KlvrŽ)
BierÄ—ms – vÄ—tymas (Grg)
BierÄ—ns – bÄ—rukas, bÄ—ris (Grg, Å v)
BierÅ¡kis – eÅ¡erys (Vok., Klp)
Biesos – piktoji dvasia
Biesuols – biesas, nenaudÄ—lis (Vvr)
BietaruotÄ—is – 1) silpti, baigtis (KlvrŽ), 2) vemti (Brs)
BÄ«gars – 1) kablys ant ilgos karties; lazda (Å v, Kv), 2) sodžiaus jaunimo Å¡okių vakaras (Å ll)
BÄ« kÄ�p – bet kaip (Slnt)
BÄ« kas – bet kas (Vvr)
BÄ« kor – bet kur (Vvr)
BÄ« koriou – bet kur (Vvr)
BÄ«kÅ¡as – puskvailis, pusklaikis, nevisprotis (Ggr, Pln)
BÄ« kuoks – bet kuris (Vvr)
BÄ« kumet – bet kuomet, bet kada (Vvr)
BÄ«lis – kirviukas (Prk, Klp)
BÄ«lkÅ¡telietÄ— – smarkiau trinktelÄ—ti (Skr)
BÄ«luodÄ— – stalÄ�ius (Vok., Klp)
Bimbals – gilys
Bimbars – barimas (Grg)
Bimbuoklis – bukas galas, stabaras (Ggr)
BingietÄ— – didÄ—ti, stiprÄ—ti, senÄ—ti (Vd)
BingtietÄ— – ponÄ—ti (Klp) 
Bingts – gražus, puikus (Klp, Dov)
Bîržtva (-īns) – beržynas
Bīra − derlius, naša (Šmk, Rs)
BÄ«strÄ— – pasilinksminimas, paÅ¡okis (Rs, Vdk)
BiÅ¡kis – truputis
Bitka – kirtis, smÅ«gis (Pol., Ms, Plt)
Bizalaks – nusistelbÄ™s, nusistovÄ—jÄ™s, prastas alus (Jrb, Erž)
BÄ«zals – 1) įsiutimas (Å ts), 2) skysti vaistai (KlvrŽ)
BÄ«zduotÄ— – gulÄ—ti tinginiaujant, tursoti (menk., Skr)
BÄ«zintÄ— – 1) raginti (Rs); erzinti (Kv); aistrinti (Užv), 2) pjauti, brūžuoti, zulinti (Grk); Ä�irpinti (griežtuvu) (Rs), 3) lÄ—tai, nepaslankiai eiti, lyg tingint vaikÅ¡Ä�ioti, byzdinti (Jrb)
BÄ«zla – tinginys, uitena (menk., Rs)
BÄ«zoutÄ— – iÅ¡tižusiai, nevikriai dirbti (menk., Ll)
BÄ«ztÄ—is – skursti (Å ts)
BÄ«zulioutÄ— – gyliuoti (Užv); lakstyti (Kair)
BizÅ«ns – trumpu kotu rimbas, supintas iÅ¡ dirželių arba virvelių, stirnakojis (Brus., Pol., Grg, Vvr)
BÄ«zuotÄ— – gulÄ—ti, drybsoti (menk., Jrb, Skr)

Bjaûris – bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Grg)
Bjaurastis – bjaurumas

Blaisvos − balsvas, pabalęs
BlankÄ— – stora lenta (Skr, Yl)
Blanks – lygus, plynas (Plng)
Blaûzdlauža – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
Blezdinga – kregždÄ—
Blezgė − nerimta moteris
Blieka − skarda
BlingintÄ— – akinti; temdyti supratimÄ… (Vd)
Blīstė – dilti, kiurti
Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
Bliuska – palaidinė
Bliuznītė – ką nors iškeikti
Blosėnės – tymai
BlouzgÄ� – pleiskanos
Blu�kas – pirktiniai medvilniniai siūlai
Blūdītė − svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
BlÅ«dnastis – pasvaigimas, pakvaiÅ¡imas (Up)
Blukis – krivÅ«lÄ— (Kal)
Bluks – trinka, storas pagalys, rÄ…stagalys (Vok., Skr, Rs)
Bluoms – plotas, sklypas (Kv, Als)
Bluoznos – iškvėšėlis
Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)

Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
Bodinka – pastatas
BolbÄ— – bulvÄ—
BolÄ— – adatos skylutÄ—
Bonga – pabaiga, galas (Kl)
Borg� – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės �e pardavuo ont borg�?)
BormaÅ¡Ä—nÄ— – grąžtas (gręžtuvas)
BoÅ¡is – aÅ¡is, stebulÄ—
Boužė – senovinÄ—s svarstyklÄ—s

BradãkÄ«tÄ— – klampoti, sunkiai eiti (Nt)
Brakalioutė − brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
Braks – didysis branktas, prie kurio prikabinami mažesni branktai bubaras spuogas, puÅ¡kas (Vok., Plik, Klp)
Brakšentė − pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikš�ioti (Dr)
Brastva – brasta (Kv, Als)
BrauktÄ— – važiuoti
Brė(�)ka – vežimas
Brėtva − skustuvas
Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
Brėžės – spyruoklinės akė�ios
Briauzga − sudžiūvėlis
Briedgauris – šiurkšti žolė
BriedÅ«ns – nepraustaburnis, paleistburnis (Užv)
Briekšma – prietema
Briekštė – temti
Brigadierios − brigadininkas
BringtÄ— – brangti (Krkl, Skr)
Brizgėls – apynasris
Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
Brîžiuotė – akėti su brižėmis
Brostva – 1) brolija, religinÄ— draugija (S. Dauk., Vvr), 2) rožinis, Å¡kaplieriai ir kiti smulkÅ«s tikybinÄ—s praktikos daiktai (GrÅ¡l, Mžk)
Brostvininks – brostvos narys (S. Dauk.)
Brukis – (esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Krš)
Brūkšts – pustyklė
Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
Bruoga – degtinÄ—s raugalas; alaus putra, žlaugtai (Sl., Skr)
Bruokavuotė – peikti
Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
BrÅ«ns – briÅ«nas, juodbÄ—ras (Mžk, Grg)
Bruoms − bažny�ios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
BruosÄ— – draugÄ—, biÄ�iulÄ— (KrÅ¡)
Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio

Bubars – spuogas, puÅ¡kas (Klp)
BubintÄ— (III asm. bobÄ—n) – 1) bildinti, dundinti (Skr, Å ts), 2) muÅ¡ti (Skr, Grk), 3) smarkiai kÄ… daryti; kulti (Skr)
BudavuonÄ— – Pol. 1) statymas, statyba (Pgg), 2) trobesys, troba (Klp)
Būdavuotė – statyti
BÅ«dÄ— – galÄ…stuvas
Budīlninks – žadintuvas
Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
Budinks – pastatas
Budra – nakties vidurys, gÅ«sras (Užv)
BÅ«drautÄ— – neramiai miegoti, neužmigti, nuolat pabusti (KrÅ¡, Lž)
BÅ«gautÄ— – bijoti, bÅ«gÅ¡tauti (S. Dauk.)
BÅ«ktÄ�s – turbÅ«t, tikriausiai, galbÅ«t
Bundelis – batonas
BungazÄ«tÄ— – 1) muÅ¡ti (Skd), 2) srÄ—bti (Skd)
Bunka – kupra, iÅ¡kilimas (Vvr)
BunkÄ�iuotÄ—is – mÄ—tytis, raitytis (Vvr)
Bunkis – didelis butelys vynui laikyti; skardinÄ— žibalui (Pp, VkÅ¡)
BunkulioutÄ—is – rinktis į krÅ«vÄ…, maiÅ¡ytis (Up)
BunkulÄ«s – bÅ«rys (Up, Trg)
Buntajers – pypkÄ—s kandiklio dalis (Germ., Å ts), 2) kaspinÄ—lis papuoÅ¡ti (Å ts)
Buntavuotė − kurstyti, kelti maištą, triukšmauti (Pol., Skr)
Buntinis – kuris tokios tabako rÅ«Å¡ies (S. Dauk.)
Bunts – ryÅ¡ulys, kÅ«lys, glÄ—bys (Vok. dial., Grg, Vvr)
BuobkontÄ— – papenÄ�io virÅ¡utinÄ— nenutaÅ¡yta žievÄ— (Varn, Brs)
Buo�ius  – senelis (Grg, Mžk)
Buoms – 1) rÄ…stas (Klp), 2) storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba (Jrb), 3) kartis durims, keliui užtverti (Klp), 4) kartis arkliams pririÅ¡ti miestelyje (Klp), 5) Å¡iaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį (Skr)
Buot� – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusba�iai
Burbuoklis – plaÄ�iažandis, riebus žmogus (Žd)
Burbuols – burbuolÄ—, bumburas (Tv)
BurkliuotÄ— – pliurzyti, terlioti (Als, Vvr)
Burkuons – morka (Lat., Sd, Yl)
Burnuosos − storas apsiaustas
Būstīms – būvimas, esybė

Aba – arba
Abaranka − apsauga
Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
AbaÅ¡iek – nedaug (Užv)
Abazos − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
Abeln� − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
Abi�ajus − papratimas, įprotis
Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
AbÄ«dÄ«tÄ— (III asm. abÄ«dÄ—j) – Brus. varyti, ginti (Lkv)
Abiecē – tapetai
Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
Abivatelis − tur�ius (Pol., menk., Brs)
Ablauks – iÅ¡dykÄ—lis (Brus., Pln)
Ablava − triukšmas, riksmas (Mžk)
Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
AblÄ—ks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabÄ—, kabinukas (Brus., Å l, Tv)
Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
Ablius – oblius (VkÅ¡)
Ablūds − veidmainystė
Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
Abraks – pusÄ— (duonos) abiÅ¡alÄ—s; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
Abren�ius − šuns antsnukis
AbrÄ— – lovys mÄ—sai sÅ«dyti (DÅ«nŽ, Å kn)
Ãbrėns – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
Abrinakis – 1) kas su labai didelÄ—mis akimis, iÅ¡verstakis (Å ts, Rdn), 2) begÄ—dis (Krž)
Abruoks – klėtis
Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
AbrÅ«zdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
Abzajē  – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

AÄ�kragus – atkragus, atsikraginÄ™s, atsiloÅ¡Ä™s (Pln)

Adeta – adata (Tl, Skd)
Adiklis – virbalas, kiÅ¡amas į vyžos Ä…sas ar naginÄ—s apvartis, kad patogiau bÅ«tų adyti arba lopyti, Ä…soklis, pinoklis (Grk)
AdÄ«na – valanda (brus. „гдзiнa“)
AdÄ«vÄ— – mezgÄ—ja (Kin)
Advernėšks − atvirkš�ias, priešingas
Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiÅ¡kus (S. Dauk.)
Agorklos – agurkas (Grg, Mžk)
Agnasas – metalinis medalis, medalÄ—lis (Žd)
Agnus – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
Agrasas – agrastas (VkÅ¡, Grg) 

AiÄ�iuotÄ— – dejuoti, vaitoti, aikÄ�ioti (Skr, S. Dauk.)
Aidamaks – iÅ¡dykÄ—lis, padauža, perÄ—jÅ«nas (Pol., Skd, Trk)
Aigara – šapas, šiaudelis (Slnt)
AikÅ¡tis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, paÅ¡Ä—limas (Dr, Å ts)
AikÅ¡ts – ūpas, karÅ¡tis, aikÅ¡tis (Å v)
Ailis – 1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelÄ— tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
Aimata – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
AisterietÄ— –  šūktelÄ—ti, riktelÄ—ti, aiktelÄ—ti (Dr, S. Dauk.)
AitelietÄ— – aiktelÄ—ti, sudejuoti (Brs)
Aitra – karÅ¡tis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, VkÅ¡)
AižītÄ— – skaldyti, trupinti (Sd)
Aižus – aÅ¡trus, skaudus (Plng) 

Aka − eketė (Prk, Klp)
Akata − noras
AkibruokÅ¡mis – akibrokÅ¡tas (Krtn)
AkÄ«muojis – nuožiÅ«ra (S. Dauk.)
Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
AkÄ«rieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenÄ�iamas žmogus (Lk)
AkÄ«tÄ— – įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
Akrūtnos − stiprus, baisus, nežmoniškas
Akrūts − laivas
Akstis – 1) duriamas ginklas, ieÅ¡mas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelÄ— (Pln, Slnt), 3) virtinÄ—, kirbinÄ— (Vvr, Kv)
Aktars – hektaras
AkuliuorÄ“ – akiniai (Pol., Vdk)
AkÅ«rat – tiksliai, iÅ¡ tikrųjų

AlasÄ«tÄ— – rÄ—kauti, triukÅ¡mauti (Pol., Brus, Varn)
Alasas – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
Alasavuotė – triukšmauti
Alata – rÄ—ksnys (Lkv, KlvrŽ)
Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
Alda – riksmas, triukÅ¡mas, balsas (S. Dauk., Å auk)
AldabÄ«tÄ— – duoti į kailį, muÅ¡ti (Brs)
Aldadraks – 1) triukÅ¡mas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
AldavuotÄ— – 1) triukÅ¡mauti, jodytis, dykinÄ—ti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mÄ—tyti (Brs)
AldesÄ«s – aidas, aidesys (Kv, Prk)
AldietÄ— – aidÄ—ti, skambÄ—ti, gausti (Kv, Grg)
AldÄ«nÄ— – laivynas (S. Dauk.)
AldintÄ— – muÅ¡ti, duoti, karÅ¡ti (Dr)
AldytÄ— – 1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarkÄ… (Krtv)
Aldra – 1) audra, vÄ—tra (Kv, Rt), 2) triukÅ¡mas, riksmas, netvarka (Mžk)
AldravuotÄ— – siausti, triukÅ¡mÄ… kelti (Kv, VkÅ¡)
Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
AlgautÄ— – tarnauti (S. Dauk.)
AlguotÄ—is – 1) dainuoti, Å¡Å«kauti (apie piemenis) (Varn), 2) iÅ¡maldos praÅ¡yti (Užv)
Alka – 1) vieta ant kalno, kur bÅ«davo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
Alkierios – gerasis kambarys
Alks – 1) senovÄ—s lietuvių Å¡ventovÄ—, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
Alksna – 1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slÄ—nis (Mžk)
AlmÄ— – skystis iÅ¡ mirÅ¡tanÄ�io ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
Almesys – triukÅ¡mas (Varn, Rt)
AlmuotÄ— – šūkauti, aldoti (Dr)
AlpietÄ— – 1) bÅ«ti netoli alpimo, alpti ir vÄ—l atsigauti, leipÄ—ti (Grg, Å kn), 2) dejuoti, sulpÄ—ti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
Alseika − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
AlsietÄ— – sunkiai alsuoti, kvÄ—puoti (Trk)
Alsos – sunkus, varginantis
Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Å ts)
Altravuotėis − jaudintis, nerimauti
Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
AlvÄ— – puodelis pusÄ—s litro ar mažesnis, puskvortÄ— (Rs, Erž) 

AmailiuotÄ— – 1) nežinant ar neaiÅ¡kiai kÄ… nors pasakoti; abejojant kalbÄ—ti (KlvrŽ, VkÅ¡), 2) apgaudinÄ—ti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) iÅ¡dykauti, žaisti (Mžk)
AmaliuotÄ— – kalbÄ—ti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
Amalis – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
Amaliuotė − plepėti
Ambarasas – Pol., Brus. triukÅ¡mas, barnis, ginÄ�as (Prl)
Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
AmelioutÄ— – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
Amelis – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
AmstÄ«tÄ— – valgyti, Ä—sti (Kl)
AmtelietÄ— – burbtelÄ—ti, tarstelÄ—ti (perk., Skr) 

Ana − ji
AnÄ�akis – antakis (Sd)
AnÄ�kala – rogių užkalas (VkÅ¡)
AnÄ�kapis – antkapis (Mžk)
AnÄ�kara – prsiplakÄ—lis (Varn)
AnÄ�karps – užkirtimas (KlvrŽ)
Andelis – prekyba (Vok., Slnt, Yl)
AndeliuotÄ— – prekiauti (Brs, Yl)
Anė − nė
Ang − 1) ant, 2) į
Anga (~onga) – atviras tarpas, skylÄ—, įėjimas (Gr, Slnt)
AngatÄ—s – antai, aure (Plt, Kl)
Angi – antai (Slnt)
AngÄ«tÄ— – muÅ¡ti, lupti, perti (Gr)
AnglinÄ«Ä�ė – rÅ«klys (S. Dauk.)
AngstÄ«tÄ— – lupti, trinti (Kal)
Angus – 1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
Aniuols – angelas
Anka – kilpa, grandis, Ä…sa (Prk, Klp)
AnkerÄ«s – sudygÄ™s grÅ«das (Als)
Ankuris − pasaitas
AnoutÄ— – 1) valyti, Å¡veisti, mazgoti (VÅ¡v, S. Dauk.), 2) terÅ¡ti (Prk)
AnsgatÄ—s – antai, aure (Als, GrÅ¡l)
AnÅ¡tÄ«kis – 1) atsitikimas (Kltn), 2) laimÄ—, sÄ—kmÄ— (Kltn)
Antburga (~ontborga) – siÅ«lo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
Antburgos (~ontborgas) – iÅ¡tryÅ¡kÄ™s ant ledo ir suÅ¡alÄ™s vanduo, ampalas (Plt, Pln)
AntÄ— (~ontÄ—) – drabužio kiÅ¡enÄ— iÅ¡ vidaus, antinÄ— (perk., Klp)
Antežis (~ontežis) – pievos pakraÅ¡tys prie dirvos, aukÅ¡tumÄ—lÄ— tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
Antis (~ontis) – vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
Antkaita (~ontkaita) – suktų siÅ«lų Å¡aka (Å ts)
AntkrÄ«tis (~ontkrÄ«tis) – ligos priepuolis, užsikrÄ—timas, epidemija (Vvr, Brs)
AntlapatÄ«tÄ— – 1) užbÄ—gti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakÄ™s, įpratÄ™s dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorÄ—lis (Krtn, Kal)
Antnara (~ontnara) – įnara, užnÄ—rimas (Ggr)
AntpÄ—ris (~unÄ�pieris) – siauros lentelÄ—s, kalamos ant lentų (pÄ—rų) sudÅ«rimų, apmuÅ¡ant namÄ… statmenai (Å ts)
Antprusnis (~ontprusnis) – 1) arklio galvos vieta aukÅ¡Ä�iau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
Antralakai (~ontralakÄ�) – antros rÅ«Å¡ies grÅ«dai (Brs)
Antsuka (~ontsuka) – garankÅ¡tÄ—, kilpa (Å ts) 

Apalos – apvalus
Apara – virvelė
ApciÅ«gÄ� (apcÅ«gas) – replÄ—s
ApÄ�iukÅ¡tÄ— – apsileisti (Å ts)
ApdringtÄ— – apsiprasti (Užv, Krkl)
ApÄ—nt(Ä�s) – vÄ—l, iÅ¡ naujo
Apgabalis – žemÄ—s plotas vienoje vietoje (Lž)
Apgėmėms – prgimtis
ApibakuotÄ— – apkimÅ¡ti (Slnt)
Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
Apiera – auka (pol. „ofiera“)
ApieravuotÄ— – aukoti (pol. „ofierować“)
Apilkas − pjuvenos
Apivars – vyžų ar naginių virvelÄ— apvynioti autams prie kojų (Sd)
Apīvuoka – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
Apīnuos – apinių auginimo vieta
Apīžlėja − prieblanda, prietema
ApjakÄ«bÄ— – apakimas, tamsybÄ— (Å ts)
ApjavÄ—s – javų valymas nuo lauko, laukvokio Å¡ventÄ— (S. Dauk.)
Apjousts – 1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
ApjunktÄ— – apsiprasti (Up, Å ts)
Apkaba – segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Å ts)
Apkala – plikÅ¡ala, lijundra, apÅ¡alas, apskardas (Brs, Ms)
Apkiautielis – apsileidÄ™s, apÅ¡epÄ™s, netvarkingas, niekam tikÄ™s žmogus, iÅ¡sižiojÄ—lis, neiÅ¡manÄ—lis (Å ts, Trg)
ApkuilÄ«s – pasileidÄ—lis (Slnt)
Apkulas – kÅ«lÄ—s pabaigtuvÄ—s (S. Dauk.)
Aplada – didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
Aple (aplink) – apie
AplamÄ«bÄ— – neiÅ¡mintis, neprotas (S. Dauk.)
Aplamis – pusgalvis, žioplys, vÄ—pla, kvailys (Kal, VkÅ¡)
Aplams – 1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Å ts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
Aplanks – 1) skersinÄ— rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
Aplanktis – 1) balžienas, kÅ«lÄ—nas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
ApleibÄ«s – iÅ¡tižėlis, iÅ¡sižiojÄ—lis (Grg)
AplÄ—ms – 1) drabužio pakraÅ¡Ä�ių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraÅ¡tys (Å ts)
ApletÅ«ra – apvadai (durų, langų)
Aplouka – veÅ¡li pieva prie upÄ—s ar kitoje aptvinstanÄ�ioje vietoje, lanka (Dr)
Aplouks – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
ApnaÅ¡als – veido spalva, pagimimas (Kl)
ApoÅ¡Ä— – drebulÄ—
ApoÅ¡ruots – drebulynas
ApraibtÄ— – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
ApraitÄ«tÄ— – 1) apvynioti, apsukti (KrÅ¡), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
Aprauks – virvelÄ— naginÄ—ms raukti, rauklÄ— (Tl)
Aprieds − drabužis
AprÄ«dÄ«tÄ— – užsiundyti, papjudyti (VkÅ¡, Žg)
Aprīlius − Balandžio 1-oji
Apruba – viename plote Å«kininko žemÄ— (Sl., Grg)
Aprubė – vienkiemis
Aprūms – juosmuo
Apsaba – iÅ¡vaizda, panaÅ¡umas, veidas (Prk, Klp)
Apsaka – po potvynio vandens užlieta žemesnÄ— vieta (Klp)
Apsaks – praneÅ¡imas, skelbimas žodžiu (Pln)
ApsargÄ«s – ligotas, nesveikas (Å ts)
Apseigas – namai, bÅ«stas (Å ts)
ApsidÅ«mietÄ— – apsiniaukti, apsimigloti (Å ts)
Apsieda – sodyba (Akm)
Apsikurmuliautė – apsirengti skarmalais
Apsimīžiuotė − apsišlapinti
ApsiraizgaliuotÄ— – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
ApsiraižintÄ— – apsnÅ«sti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
ApsiriedÄ«tÄ— – apsirengti, persirengti (daugiau „parsÄ—riedÄ«tė“)
Apsir īžtÄ— – 1) iÅ¡siversti, apsieiti (Å ts), 2) žinotis (Klp)
ApsisuskintÄ— – apsikrÄ—sti suskiu, niežais (Trk)
Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
ApsitaralioutÄ— – apsiterÅ¡ti (Krtv)
ApsitararoutÄ— – apsigauti (Gr)
Apsiūktė − apsiniaukti
Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantan�iu, kvailiu
Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
Apskala – paskala, gandas (Brs)
Apskėrtė – išrinkti
Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
Apskrajus – kraÅ¡tas, apylinkÄ— (Å v)
Apskreists – apsiaustas (Kv)
ApspingtÄ— – apkursti (Lk)
Apstabs – iÅ¡vaizda, pavidalas (Vd)
ApstietÄ— – didÄ—ti, daugÄ—ti (Vd)
Apsūdījėms – 1) vertinimas, 2) kritika
ApÅ¡akarnis – iÅ¡siÅ¡akojÄ™s, Å¡akotas (Brs)
ApÅ¡ats – barimas (Kal)
Apšiurnus – tvarkingas, malonus, jaukus
Apšliets − kepurės apvadas
Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
AptarabanÄ«tÄ— – apsukti (Als, Trk)
AptarakÄ«tÄ— – apterÅ¡ti iÅ¡matomis (KrÅ¡)
Aptavuotė − apsiūti pakraš�ius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
Apts – tam tikras drabužių pakraÅ¡Ä�ių iÅ¡siuvinÄ—jimas, pagražinimas (pol. „haft“)
ApulžtÄ— – šsipÅ«sti, pastorÄ—ti, iÅ¡pampti (Kltn, Up)
Apvara – šikÅ¡nelÄ— naginÄ—ms raukti (per Ä…seles) (KlvrŽ)
Apvars – 1) virvÄ— burÄ—ms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
ApvarslÄ� – vadžios (Lk)
Apvartis – virvelÄ— ar Å¡ikÅ¡ninis siauras dirželis naginÄ—ms raukti, apivaras (Yl, Akm)
Apvarts – apsiuvimas (Å v)
Apvaržus – apvytÄ™s (Å ts)
Apvaža – apsikentimas, nejautrumas
Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, paken�iamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
ApvijÄ«s – daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
ApžadÄ� – burtai, žadÄ—jimai, užkeikimas (Jdr)
Apžadings – stebuklingas (Å ts)
ApžaimuotÄ— – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Å ts, Trk)
Apžindis – 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Å ts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
Arielka – degtinė
Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
ArmÄ� – vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
Armata – patranka
Armou – dirvožemis
ArÅ¡kus – raiÅ¡kus, aiÅ¡kus (Vvr)
Arts – žambis (Å ts)
Aruosos − karosas
Aržlus – neklusnus, prieÅ¡ingas, aržus (Užv)
Aržus – 1) smarkus, karÅ¡tas (Vdk), 2) gaÅ¡lus (Kv) 

Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
Asabnos − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
AsÄ—ns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
Asla – trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
Asnis – 1) kailinio žvÄ—relio kailio ilgesni, prasikiÅ¡Ä™ plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio aÅ¡menys, aÅ¡truma (Grg, Tl)
Astanka – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

AÅ¡mainÄ— – 1) iÅ¡ karklų ar Å¡iaudų pintas aÅ¡tuonių gorÄ�ių talpumo indas javams seikÄ—ti ar sÄ—ti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aÅ¡tuoni gorÄ�iai) (Erž, Skdv)
AÅ¡mas – aÅ¡tuntas (Brs, Tl)
AÅ¡mÄ— – aÅ¡tunkÄ— korta (Brs)
AÅ¡uoklis – vaÅ¡oklis, serbentas (VkÅ¡, Å ll)
Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

Apžindis − žindamas pienas

Atakis – gÄ—da, akibrokÅ¡tas (Vvr)
Atara – skerslysvė
AtbakuotÄ— – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
Atbaras – 1) pasturlakai, atvÄ—tos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Å ts, Ggr)
Atdars – 1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Å ts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
AtentÄ— – ateitis (Klp, S. Dauk.)
Atentis – bÅ«simas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
Atežīs – pievos pakraÅ¡tys prie dirvos, aukÅ¡tumÄ—lÄ— tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
Atgairė − vėjo užpu�iama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
Atgaja – atsigavimas (Skd)
Atgajus – 1) oro priÄ—jimas (Lkv, Å auk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
Atgajus – gaivus, vÄ—sus (Up, Kltn)
AtgalÄ™ – 1) prastieji grÅ«dai, apgrÅ«džiai (Grg, Prk), 2) liekanos, iÅ¡rankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, iÅ¡galÄ—s (S. Dauk.)
Atgandus – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
Atguojus – paguoda (Vvr)
AtitarabanÄ«tÄ— – atgabenti (Kair, Klvrž)
AtitaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant atvažiuoti (VkÅ¡)
Atkairus – atvirkš�ias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
Atkaita – antrÄ… kartÄ… kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
Atkaita – suktų siÅ«lų Å¡aka (Å ts)
Atkaitals – atkaitintas, atÅ¡ildytas viralas (Karkl, Užv)
Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Å ts, Brs)
Atkaitus – abipusiÅ¡kas (S. Dauk.)
AtkaklÄ«bÄ— – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Å ts)
AtkakliuotÄ—is – atkaklauti, spirtis (Dr)
Atkaklus – 1) užsispyrÄ™s, prieÅ¡ingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
Atkalba – prikalbinÄ—jimas ko nors nedaryti, atkalbÄ—jimas (Kair, Å l)
Atkalē – atvirkš�iai, priešingai
Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
AtkalnÄ— – kalno Å¡onas, atÅ¡laitÄ—, nuokalnÄ— (Mžk, Yl)
Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
Atkaltie – krÄ—slo, kÄ—dÄ—s, sofos ir kt. atloÅ¡as, atrama (Grg, Žd)
Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
AtkuoÄ�ius – audÄ—jas (Pol., Trk)
Atkuols – sÄ—dynÄ—s užpakalis ratuose, atkaltÄ— (Å kn)
Atlaida – perstogÄ—, perstojimas (Vvr, Skr)
Atlaida – 1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukÅ¡tesnÄ— vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
Atlaiks – nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
Atlaikus – patvarus, stiprus (Kltn)
AtlaiÅ¡Ä� – dirvonas (Å ts)
Atlaja – potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
AtlakÄ� – prastesni, mažiau iÅ¡valyti grÅ«dai (Lkv)
AtlankalÄ� – sijono, suknelÄ—s atlenktos apaÄ�ios (TrÅ¡)
Atlapa – pavadis (Jdr, Kv)
AtlapatÄ«tÄ— – sunkiu žingsniu ateiti, atbÄ—gti, atlapatuoti (KlvrŽ)
AtlaÅ¡Ä� – menkiausi grÅ«dai (Å ts)
AtlÄ—ipa – paÅ¡alas, kietumas po purvu (Rs)
AtlÄ«da – perstogÄ—, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
AtliektÄ— – atskristi
Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazÄ— (Ms)
AtmainÄ� – pakaitomis (Užv) 
Atmata – užleista dirva; nedirbama žemÄ— (Akm, Yl)
AtmestÄ—nÄ� – bet kaip, prastai (Vvr, Als)
Atmietis – šal�io pamažėjimas, šal�io atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
Atmuons – kerÅ¡tas (Slnt, Brs)
Atmuovinis – pernelyg stambus, griozdiÅ¡kas (Dr)
AtnaÅ¡als – kraitis ar Å¡iaip atsineÅ¡tinis turtas (Kl)
AtnaÅ¡us – derlingas (Bržr)
Atpent – atgal (Kv, Rt)
Atpiedžiou − 1) tomis pa�iomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
Atplikis – viÅ¡tgaidis (Nt)
AtpuskÄ� – atlaidai (Sl., Grg, Yl)
Atpūtis – atsipūtimas, poilsis
AtrabuotÄ— – užlenkti, atraitoti (Klp)
AtraitÄ«tÄ— – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (VkÅ¡), 2) sulankstyti, deformuoti (Å ts), 3) atristi, atridenti (Å ts)
Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
Atražė – pirmoji Å¡iaudinio stogo eilÄ—, lygiai nupjauta Å¡iaudinio stogo apaÄ�ia (Å ts, KlvrŽ)
AtrubÄ—s – sÄ—lenos (Rs.,Tv, Ms)
Atsailis – sutvirtinimas, skersinis (Plik)
AtsaitÄ— – 1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo aÅ¡ies galo iki stelvogÄ—s, atsailÄ— (Užv), 3) arklavirvÄ—, įtvara (Krtn)
Atsaja – 1) geležis tarp aÅ¡ies ir stelvogÄ—s, atsaitÄ—, atsailÄ— (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastÄ— (Lk), 3) atotampa (Brs)
Atsaks – atsakymas (Varn, S. Dauk.)
Atsala – upÄ—s įsigraužimas į krantÄ…, užtakis (Kv, Å v)
AtsamÄ� – atsemtos nuo verdamo viralo putos, pavirÅ¡ius, nuosamos (Vdk)
AtsielÄ— – dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sÄ—jami (Pln)
Atsielis – 1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais paÄ�iais metais sÄ—jami žieminiai javai arba kurioje sÄ—jami tie patys javai ar daržovÄ—s paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasÄ—ti toje paÄ�ioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grÅ«dai iÅ¡gedusioms vietoms atsÄ—ti (Pkl)
Atsiauta – 1) vieta upÄ—je, kur vanduo dÄ—l duobÄ—s ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Å ts), 3) ryÅ¡ys pÄ—dams riÅ¡ti (Mžk)
Atsiautas – mot. g., dgs svarÅ«s grÅ«dai, gaunami arpuojant, vÄ—tant ar siauÄ�iant (Mžk)
Atsikragėnės – galvą atsilošęs
Atsipūstė − pasiilsėti
Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
Atsitekietė − atgauti sąmonę
AtsiÅ«ba – gÅ«sis, Å¡uoras (Plng)
Atsižegnuotė – atsisveikinti
AtsibakÄ«tÄ— – atsiloÅ¡ti (Å l)
Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pa�iais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
Atskala – 1) skeveldra, atplaiÅ¡a (Å ts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
Atskardis – kriauÅ¡is, paÅ¡laitÄ—, Å¡laitas (Grg, KlvrŽ)
AtskedervÄ— – atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
AtskÄ—ds – atskiras (Slnt, Ggr)
Atskombis – atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
Atskraba – 1) skiautÄ—, pakraÅ¡tys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
Atskrabs – skrybÄ—lÄ—s atlenkimas, kraÅ¡tas (Lkv)
Atspara – 1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdÄ—tas tarp klojimo ar daržinÄ—s pamatinio ir gegninio (rÄ…sto), atspyris (Rs)
Atsparas – spyruoklinÄ—s akÄ—Ä�ios, brižės (Å ts)
Atspars – grÄ—blio lankelis, padedantis pritvirtinti kotÄ… (Tl)
AtspÄ«ris – 1) daiktas, kuris kÄ… remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turÄ—klas laikytis (KrÅ¡), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų Å¡erdeÅ¡ninkas su įšauÄ�iu (Žd)
Atsuoda – 1) upÄ—s apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Å ts)
Atstanka – 1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
AtÅ¡arpa – atÅ¡erpetojimas, paÄ�aiža (Grk)
AtÅ¡iauža – atÅ¡aiža, Å¡eberkÅ¡tis, atplaiÅ¡a (Erž)
AtÅ¡laims – klojimo asla (Btg, Kltn)
AtÅ¡laitÄ— – pakalnÄ— (Dr)
Atuols – nupjovus pievÄ…, atžėlusi žolÄ—, antroji žolÄ— (Kv, Krkl)
Atvaja – 1) ritÄ—je užmegztas siÅ«lagalis, prie kurio verpÄ—ja, pradÄ—dama verpti, priduria siÅ«lÄ… (Jrb), 2) palaidas siÅ«las audekle, drika (Jrb), 3) perdilÄ™s ir atsivijÄ™s virvÄ—s pluoÅ¡tas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
Atvanga – 1) perstogÄ—, sustojimas, atsikvÄ—pimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upÄ—je, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
AtvarslÄ� – vadelÄ—s, vadžios (Dr, Skd)
Atvarta – 1) plÄ—Å¡inio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
AtvaÅ¡a – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
AtvÄ«pa – iÅ¡sižiojÄ—lis, žiopla; susiraukÄ—lis (menk., KlvrŽ, Ms)
Atvuoga – drÄ…sa (Sl., Klp, Pln)
Atvuožnus – Sl. 1) drÄ…sus (Ms), 2) atsargus (Skr)
Atžala – atauga, atvaÅ¡a (Å ts, Grg)
Auda – muÅ¡imas, tvatijimas (Bdr, Grg)
Aulaukis – pietvakaris vÄ—jas; marinis, vakaris vÄ—jas (Å v, Klp)
AurietÄ— – 1) ūžti, kaukti (VkÅ¡), 2) verkti, rÄ—kti, staugti (menk., Mžk, VkÅ¡)
Ausainis – medinis indas su ausimis neÅ¡ti sriubai į laukÄ… darbininkams (Yl)
AusÄ«ls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui Å¡ono, Å¡eiva (Grg)
AvÄ—lÄ— – gluosnio, karklo ar blindÄ—s spurgana (Žr, Grg)
Avimakis – nenaudÄ—lis, netikÄ—lis, pajodžarga (menk., Å ts, Brs)