Pirmąjį užsibrėžtą etapą, nors ir mažą, baigiau. Jis buvo toks, kad panaikinau iš žodyno vikipedines nuorodas, sakinius, palyginimus ir kitą balastą.

Toliau galvoju po truputį užrašinėti prie žodžių jų vietovines kilmes.

Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
Vabrintė − vogti (Db)
Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
Vadala – valkata, bastÅ«nas
Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
Vadė − pavadis (Plt, Pln)
Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
VaguoÄ�ius – padargas bulvÄ—ms, daržovÄ—ms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
VaguoklÄ— – vagojamasis plÅ«gelis (Plt)
Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
Vaguosena − vagojimas (Žd)
Vaida − dvikova (S. Dauk.)
Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
Vaikioks – berniukas
Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
Vairinībė − įdomybė (Krš)
Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
Vaiskus − kariuomenė
Vaivuor� – girtuoklės
Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
VajavuotÄ— – Sl. 1) triukÅ¡mauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
Vajuotė − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
VaksavuotÄ— – tepti, blizginti batus
Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
ValažiuotÄ— – volioti (Vvr)
Valiuoks – apgavikas
Valiuotė – pajėgti, galėti
ValkavuotÄ— – Pol. 1) valku lyginti, koÄ�ioti drabužius (DÅ«nŽ), 2) minkyti, maigyti, minkÅ¡tinti (DÅ«nŽ, Up)
Valks – 1) viršutinioji (rumbuotoji) ko�ėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis ko�ioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
Valna – galima, leidžiama (Sl.)
Valns – laisvas, nepriklausomas
Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
VambuolÄ— – juodvabalis, grambuolys (juodas augalÄ—dis dirvos ir svirnų vabalas)
Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
VampasÄ«tÄ— – 1) iÅ¡ lÄ—to loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbÄ—ti, plepÄ—ti (Rnv, End)
Vanagnuosis − kas su kumpa nosimi (Lk)
Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
Vanuotė – keikti, maudyti
Vap�iuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smuk�ioti (Šts, Skd)
Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
Varanka – rantyta lentelÄ— Å¡iaudų stogui dengti (Trk)
Varaunos – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
VaravuotÄ— – 1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dÄ—lioti (Als)
VaražītÄ— – burti
Var�ia – sargyba
Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
Varėns − varydamas(is)
Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
Varings − galingas (lat. v�rīgs, S. Dauk.)
VarjavuotÄ— – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
Varlagr�žtis − kiaukutas, geldelė (Trk)
Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
VarmasÄ«tÄ— – klampoti, makasyti (Lk)
Vars – varovas, varytojas (Sd)
Varsloutė − vadelėti (Mžk)
Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
Varstelis – vėrinys, karoliai
Varstiena − vasarojiena
Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
Varškana − garankštis (Trk)
Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
VartavuotÄ— – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
Varts – kartelÄ—, skala apmatams pririÅ¡ti arba nytims užnerti (Up, Rt)
Varvalis – skystas tepalas
Varžla − šienkartė (Lk)
Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
Vašuoklē – raudonieji serbentai
VaÅ¡us – kuris gerai auga, veÅ¡i, veÅ¡lus (Žd, Krž) 

Ve�as, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
Ve�erė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
VÄ—delÄ�ios – Å¡akutÄ— (Pol., brus., Trk, Lk)
Vedėns − vesdamas(is)
Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
Vedo, vedvÄ— – mudu, mudvi
Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
VeikÄ“ – greitai, greit, neužilgo
Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
Veiluoks – veltinis
Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
Vėinėnīnk� − vienu arkliu kinkomi ratai
Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
Vėingijis − dvinytai austas audeklas
VÄ—inpalis – kuris iÅ¡ vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
Veisies − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
Veislioutėis − veistis (Pkl)
Vėišnė – vyšnia
Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
VeizietÄ— – žiÅ«rÄ—ti
Veizietov� − akys (menk.)
Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
Veizīklė − matymas, rega (Žd)
VeizuolÄ� – akys (menk.)
Veizuov� − veidas, burna (KlvrŽ)
Vels – velnias
Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
VÄ—lks – vilkas (Ä— ir l – tariama žemai, kietai)OntÄ� vÄ—lks – Å¡tai vilkas
Velnaklaks – baubas, baidyklÄ— (Skdv)
Vėlūstas − vėlyvas
VÄ—n – vis
Ven�iavuonė – santuoka
VÄ—nÄ�evuotÄ— – suriÅ¡ti dviejų žmonių gyvenimus
Ven�iavuotėis – tuoktis
Vendis − virvagalys (Rs)
Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
VÄ—ndzÄ«kla – rÅ«kykla
Venešietė − maišyti (Ggr)
Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
Vep�iuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
Veplas – lÅ«pos
Vepliuozė − prasta košė (Tl)
Vepnuotė − žiob�ioti (Šts)
Vepris − paršelis (Dr)
Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
Vėrb� – žabai, žagarai, šakos
Veriens – viralas, sriuba
Veriduorios − koridorius
Verpals − verpimas
Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
Verš�ioks – kita tarme kalbąs
VerÅ¡laks – verÅ¡putrÄ— (Rdn)
Veršpotrė − veršių gėralas, putra
Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
Vervents – prietaisas virvėms sukti
Vervietė − loti
Vėsadums − visada (Rdn)
Vesēlė – vestuvės
VÄ—sumet – visada
Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
VÄ—Å¡kus– namo pastogÄ—, palÄ—pÄ— (Ä—-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vÄ—Å¡kaus.
Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
VÄ—Å¡ta– viÅ¡ta ( Ä— – tariama kietai, žemai ).
Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
Vetušis − bažny�ios vyresnysis, seniūnas (Rt)
Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
Vėželė – velkė
Vežėns − veždamas(is)
Vežie�ė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimÄ…(Yl)
Vėžla – žioplys, ištižėlis, apakęs
Vežmenė − važta, vežamas krovinys
Vėžuostis – žmogus retais Å«sais, Å¡apÅ«sis (Grg, Dr) 

Viauk�iuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
Vīburtė − vyburiuoti
Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
Vibždotė − utelė (euf., Varn)
Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
VieÄ�nos – amžinas
Viedros – kibiras
Vieputinė – vėjo pu�iama vieta
Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
Viernos − patikimas
Viešės − viešėjimas, viešnagė
Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
Vigztė − svirti, linkti
Vijuoklis – 1) viliÅ«gas, viliotojas  (Ggr), 2) gandoneÅ¡is, apkalbinÄ—tojas (Plt)
Vikelis − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
Viks�iuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
Vīktė – sektis
Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
ViliÅ«gs – 1) gundytojas, viliotojas (VkÅ¡), 2) sukÄ�ius, apgavikas (Trg)
Viliuoks – 1) ritÄ—s siÅ«las, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama Å¡eiva (Grk, Rs), 3)  virvelÄ— arba drobÄ—s gabalas pradÄ—tam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvÄ— (Å v, Lkv)
Viliuoks – taurelÄ—je ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
Vimzdinietė − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
Vin�� − toks trauktuvas val�iai traukti į krantą (Plng)

Vin�erga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
VinÄ�iavuonÄ— – santuoka, sutuoktuvÄ—s (Pol., S. Dauk.)
Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
Vindelė − stebulė (Grg)
Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
Vinklavuotė − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
Vinkrus – graudus, liūdnas
Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
Viorsta – kelio atkarpa lygi 1,068 km
Vipė − ožka (Gr, Skdv)
Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
VirbinÄ«Ä�Ä— – paÅ¡iÅ«rÄ—, stoginÄ— žabams krauti, malkinÄ— (Yl, Mžk)
Virulīs – vandens verpetas
ViÅ¡tarnÄ— – viÅ¡tidÄ— (Lk)
Vītėnė − plaustas, didelis upių laivas
Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
Vizguotė – krypuoti, linguoti
Vīžena − vyža

Vocelė− pintinė, krežis (la. v�cele, Mžk)
Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
Voluotė − minkyti, ko�ioti (Pln)
Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
Vor�ioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
Vorietė − didėti pilvui (Lk)
Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
Vosioutė − vėtyti (Kl)
Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

VumptelietÄ— – sprogti(DÅ«nŽ)
Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
VuobolÄ“ – obuoliai
Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
Vuoktė – valyti; doroti (javus)
Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
VuomautÄ— – rÄ—kti, Å¡aukti
VuoÅ¡ekÄ—nis – lepÅ¡is (grybas)
Vuotkuotis – botkotis
Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
Vuožnus – jautrus
Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

Ubags − 1) elgeta (Pol., brus.), 2) beturtis, vargšas (End, Sd), 3) prymazgytuvė (Kv, Jdr)
Ubagėnė − didelis skurdas (Sd)
Ubla − krosnis dervai degti (S. Dauk.)
Ubladė – trobesys, kur buvo duonkepė krosnis arba kur taisytas jovalas
Uburda − 1) įrankis (Pol. ubiór, S. Dauk.), 2) arklių papuošalas (S. Dauk.)

Ūda − ilga virvė, nusagstyta meškerėmis žuvims gaudyti
ŪdÄ«tė – 1) barti, plÅ«sti (VkÅ¡, KlvrŽ), 2) barant raginti kÄ… daryti (Kl, GrÅ¡l)

Ugada − susitarimas, sutartis, susitaikymas (Sl., Mžk)
Ugãdas − mot. g. atlyginimas (S. Dauk.)
Ugadītė − taikyti (Gr)
Ugadlīvs − ramus, taikus (Gr)
Ugadnus − tinkamas, palankus (Gr)
Ugatės − ana, antai (Kl)
Ugnagesē − gaisai, pašvaistė (Varn)
Ugnakaitis − židinys (Sd)

Uidintė − uiti, ūdyti (S. Dauk.)
Uiklavuotė − vaikyti, eiklinti (Skd)
Uiklietė − darytis greitesniam, miklesniam (Šts)
Uiklus − vikrus, mitrus (Šts, S. Dauk.)
Uisė − kiaulė (Šts)
UitÄ— – 1) nuolatos barti, keikti (Kair, Klov), 2) barant, keikiant raginti kÄ… daryti (Tl, Pln), 3) varyti, ginti, guiti (Pln, Krkl)

Uknolis – vinis pasagai prikalti, pasagvinė (Brus., pol., Rs, Vvr)
Uksmīnuotė − mik�ioti, nesusigaudyti (Štk)
Ukstīnuotė − neaiškiai kalbėti, mykti, mik�ioti (Kal)
Ukstītė − priekaištauti, niurnėti (Als)
Ukšlis − paršelis (Žd)
Ūkštautė − ūbauti
Ukštintė − žadinti (Škn)

Ulbeklis − kas greitai, neaiškiai kalba (Varn)
Ulbietė − burkuoti, ulduoti (S. Dauk., Krkl)
Ulbtė − šipti, bukti (Rt)
Uliava − laisvė (S. Dauk.)
Ulī�ė – gatvė
Ulpis − atšipęs, nudilęs peilis (Rt)
Ulžīs – tinginys, apsileidėlis, ištižėlis (Pp, Lk)
Ulžus − tingus (Rt)

Umarn�s − staiga, umaru (Kv)
Umars – greitumas, staigumas, skuba (Grg, Prk)
Umarus − godus; rajus, ėdrus (Rs)
Umisnē − ty�ia, sąmoningai, specialiai (Pol., Vdk, Up)

Unbargas – palÅ«kanos
UnÄ�rabietÄ— – užkopti, užlipti rabant (Užv)
Ungzdesīs − dejavimas, inkštimas (Gršl)
Ungztė − 1) dejuoti, vaitoti, inkšti (Slnt, Ms), 2) cypti, unkšti (Kv), 3) ūžti, šniokšti (Dr)
Uns – jis
Unt – ant
UntrÄ«dintÄ— – užsiundyti, užpjudyti (Å ts)

Uodinietė − ieškinėti, šnipinėti (Užv)
Uokatītė – skatinti
Uoks� − smulkios šakos kurui (Šv)
Uoksva – medžio išduba
Uols – pagalys, prie kurio pririÅ¡amos tinklui traukti virvÄ—s (Plng)
Uostainis − 1) ūsuotas (Yl, End), 2) akuotuotas (Ms, Šts)
Uošėka, uožkėna – ožka
Uozn� − ūsai (Plik)

Upalis – 1) mažas, menkas upelis, upokÅ¡nis (S. Dauk., Sd), 2) latakas (Plt)
Upara − pyktis, apmaudas, puikybė (Vkš, Rt)
Uparītėis − pykti, širsti (Vkš, Gr)
Upis − upė (Vkš, Trk)
Upiuors − 1) pabaisa (Krž, Skdv), 2) bjaurus, piktas žmogus, nenuorama (Šll, Lkv)
Ūpėnīnks – nepastovios nuotaikos, ūpingas žmogus
Upiesnos – vieta, kur pavasarį yra tekėjęs upelis

Urands – urėdas
Urbeklis − yla (Kl)
Urbintė − duobti, gręžti, daryti skylę (Mžk, Skd)
Urdietė − 1) griūti, veržti (Vdk), 2) urgzti (S. Dauk.)
Urdulēs − sūkuriais, verpetais, kamuoliais (Pp, Krš)
Urdulīs − judantis, būrys (Vdk)
Uresēs − strimgalviais, urduliais (Slnt)
Uriadniks – eilinis policininkas
Urkiuotė − nuolaat įkyriai barti, uiti, ūdyti (Bržr, Krtn)
Urkštis − siauras tarpas prie tvarto (Rs)
Urluoms − karštai, užpykus (DūnŽ)
Urmas − judantis būrys, urdulys (Brus., pol., Mžk)
Urmul�s − veržliu srautu, sūkuriais (Trk)
Urnietė − urgzti, narnėti (Šts)
Urškis − dešra (Plt, Ms)
Urvas − vijurkas
Urzdietė − 1) urzgėti, urzti, narnėti (Brs, Šv), 2) murkti (Dr), 3) bambėti, niurzgėti (Pln), 4) murmėti (Lk)
Urzdintė − 1) ūžinti, burzginti (Akm), 2) nerimti, bruzdėti (Žr, Kl), 3) delsti, lūkuriuoti (Ggr)
Urzė − užpakalis (vlg., Kal)
Urzenė − šokiai, vakarėlis (Trš)
Urzintė − 1) bartis, pyktis (Jdr), 2) kulti javus su mašina (Erž)
Urzis − burzgimas, ūžesys (DūnŽ)
Uržintėis − pyktis, vaidytis (End)

Ustaunē − nuolatos (Pol., Sd, Šlv)

Ušietks − platus medinis indas su dviem ąsomis, auseklis (Pol., Rs, Sd)
Ušuoks − staktos (Pol., Kv, Erž)

Utieda − didelis neturtėlis; apsileidėlis (Šts)
Utis – utelė (Krtn, Pkl)
Utkara − skurdžius, utėlius (menk., Vdžg, Rs)
Utkurža − neklaužada, užsispyrėlis (Ms)

Uzamu − 1) iš karto, urmu (Žd, Ms), 2) didele apimtimi, pla�iai (DūnŽ)
Uzbuons – ąsotis (Pol., brus.)
Uzdenis − apynasris (Brs, Kl)
Uzdintė − raginti (Ms, Slnt)

Užakē − akidang�iai (Plng, Šts)
Užangalis − užpakalinis įėjimas į trobą iš kiemo pusės (Šll, Šv)
Užars − skersinė vaga lauko gale (Slnt, Brs)
Užauga − 1) atžala, ūglis (Šts), 2) nelygumas, atsikišimas (Šts)
UžbakÅ¡talÄ«tÄ— – negyvai užbadyti (Užv)
Užbambioks − neūžauga (Užv)
Užbarzdė − 1) atsikišimas, užkarpa (Štk), 2) mažesnis pjūklo dantis (Tl, Sd)
Užbrenda − mazgelis (Trk, Žd)
Uždantē − 1) vieta už dantų (Ggr), 2) aarklių krūminių dantų dalis, gembė (Šts), 3) tokia arklių liga, užėdos (Ggr)
Uždie�kas − priedas (Lk)
Uždrabs − greimas, puta (Lk)
UždrÄ«vuotÄ— – užkamÅ¡yti plyÅ¡ius (Kin, Plng)
Uždura − duriamasis kastuvas (Šts)
Užduralis − 1) užpakalinė arba prastoji priemenė troboje (Krtn), 2) sijonas (S. Dauk.)
Uždžiūtkenklis − šykštus, šykštuolis (Als)
Užiedis − ėdžios (Slnt, Tl)
Užgairė − užuovėja (Vdk)
Užgalėnės − nuošali vieta, užkampis (Ggr)
Užgalis − 1) kraštas, pakraštys (Up, Dr), 2) užuogana, užaras (Trk, Šlu)
Užgalvė − galvūgalis (Lk)
Užgans − pa(si)tenkinimas (S. Dauk.)
Užgardis − 1) ėdžios (Lk), 2) vežimo užgalis (Trg)
Užgaris − vieta prie garvilkio, aukštinio (Lk)
Užgauriets − gauruotas (Rt)
Užgina − priešgyna, gin�as (Šts)
Užglauda − užuovėja (Dr, Gršl)
Užgniauža − susiaurėjimas (Šts)
Užgniusis − užuomarša, snaudalius (Rt)
Užgožis – indauja, šaukštidė (Plik, Prk)
Užgraiža − 1) rintis, raukšlė (Ggr, Užv), 2) randas (KlvrŽ), 3) skardis (Tv)
Užgraižana − įranta (Šts)
Užgraižtas − mot. g. briauna, kraštas (Šts)
Užgriežėnė − nedidelis plotas (Grg)
Užimtėnė − gyvulių aptvaras ganykloje (Lkv)
Užimtinis − grobikiškas, agresyvus (S. Dauk.)
Užkabarnus − priekabus, užgaulus (Šts)
Užkabs − metalinis kabliukas (Žeml)
Užkaiša − 1) vieta prieždos šone (Vkš), 2) skala, šakalys (Žeml)
Užkaita − klaidingai į nytis įvertas siūlas, užsikeitimas (Plng, Varn)
Užkaltė − atlošas, atrama (Slnt)
Užkarabītė − užgriozdyti (Vvr)
Užkarabūzītė − užguiti, užgraužti (Als, Šts)
Užkarpa − 1) rantis, įkarpa, įskroda, griovelis, sąlaida (Prk), 2) spenelis, atauga (Vkš)
Užkarpis − apavo užkulnis (Šts, Slnt)
Užkart − iš karto, tuojau, nedelsiant (Trk)
Užkarta − 1) rantis, įkarpa, įpjova (Erž, Vdk), 2) arklio dantų išdilimas, gedimas (Trš, Lk)
Užkela − užtvertas žemės sklypas (Brs)
Užkibītė – užlipdyti
Užkibtovs − rankena, našokas, ąsa (Šts)
Užkirtuklis − išryškėjęs ruožas, riba (Kair)
Užkīšas − užsikišimas, spranginys (Šts)
Užkīšis − kamštis, volė (Vkš, Žd)
Užknabus − atlašus, atmatus, atkragus (Škn, Pkl)
Užkolis − rato ašies kaištis, užkyšis (Lž, Žr)
Užkranta − atbraila, užlenkimas (Plt, KlvrŽ)
Užkrava − 1) tarpas tarp dviejų šalinių, tarpikas (Vkš, Trk), 2) neužkrautas, tuš�ias tarpas (Žd)
Užkrova − išimama užtvara, pertvara (Šv)
Užkuls − taukinė, įsnauja (Šlv, Tv)
Užkurs − vienu kartu sudedamos į krosnį malkos (Als, Trk)
Užla − lubų sija (Žg)
Užlaidus − greitai užsileidžiantis (Šts)
Užlaipa − tvoros sutvirtinimas (Lk, Varn)
Užlauža − dirvos, miško prasikišęs sklypas (Šts)
Užlauž� − žaboklės, žąslai (Šts)
Užlentis − ėdžios, užėdis (Šts, KlvrŽ)
Užlinda − užuovėja (Kl)
Užlinkis − vingis, lankstas (Vdk, Šts)
Užlonks – atlenkiamoji stalo dalis (Å ts)
Užmarėnīnks – gyvenantis už Kuršių marių; Neringos gyventojas
Užmigīstė − užmaršumas (Als)
Užmīžis − kirtis (vlg., Krš)
Užmokesnis − užmokestis (S. Stan., S. Dauk.)
Užnagė − 1) užpakalinės šuns kojos trumpasis pirštas (Trk), 2) užmova (Sd)
Užnara − kilpa (Lk)
Užnašus − užgaulus (Vkš)
Užolksnis – Å¡eÅ¡Ä—lis
Užpapis − gyvulio tešmens pridėtinis rudimentinis spenys (Kl)
Užpe�ėnė − mažas kambarys, esantis už senoviškos krosnies (Dr, Skd)
Užpelenė − vieta už peleno, židinio
Užpelns − uždarbis, užmokestis, pajamos (Rs, Grg)
Užperenis − atitverta kambario dalis vaikui ar ligoniui (KlvrŽ)
Užperis − kvailys, nenuovoka (menk., Užv, Kl)
Užpjūvis − 1) nelygi pjovimo žymė, iškilimas (Šts), 2) žeberklo užbarzdė (Šts)
UžpleitavuotÄ— – atlenkiamoji stalo dalis (Jrb)
Užplūdis − potvynis, užliejimas (Rt)
Užplūska − užtvanka (Pln)
UžprÅ«gavuotÄ— – užrakinti (Užv)
UžrabietÄ— – užkristi (Varn)
Užraizgana − išlinkimas, ringė (Šts)
Užrantė − vaga vandeniui nubėgti (Ggr)
Užrīšis − raištis (Pvn, Sd)
Užsags − kilpa sagai užsegti (Ggr, Bržr)
Užsak� − viešas būsimųjų vedybų skelbimas bažny�ioje (DūnŽ, Vkš)
Užsieda − gale kaimo aptvertas daržas (Kair)
Užsiauta − verpetinga vieta upėje (Mžk)
Užsiviežėlis − begėdis (Krš)
Užslauga − 1) paslauga, patarnavimas (Dov, Užv), 2) pagalbininkas, užvadas (Krkl, Vkš)
Užslūga − nuopelnas (S. Dauk.)
UžstavuotÄ— – instrumentu pritarti, antrinti (Pol., Kv, Tl)
Užstova − priedanga, slėptuvė (Kair)
Užtairīta − užporyt (Slnt)
Užtaivakar − dieną prieš užvakar (Gršl)
UžtaralioutÄ— – greitai, garsiai užšnekÄ—ti, užtarÅ¡kÄ—ti (DÅ«nŽ)
Užtelietė − nesmarkiai, truputį pūstelėti (DūnŽ)
Užtūra − santūrumas, susilaikymas, susivaldymas, ištvermė (Sd, Kal)
Užtūris − užsilaikymas (Rdn)
Užtvīnis − patvinimas, užtvinimas (Rt, Ggr)
Užugnis − užpelenė (Sd, Šts)
Užuotis − užuovėja (Grg, Ll)
Užvada − biržė (Tv, Ggr)
Užvads − pradininkas, sukėlėjas (Trk)
Užvaizda − priežiūra (Ms)
Užvars − batų raištis, varstis (Gršl, Skdv)
Užvardė − pravardė (Šts)
Užvarstis − batų raištis, varstis (Tl, Kl)
Užvedinis − toks tripalis tinklas (Bržr, Žeml)
Užvermė − uždaromoji lango ar durų pusė (Slnt, Dr)
Užvīdelninks − pavyduolis (Rs)
Užvīdus − pavydus (Vkš, Rs)
Užvieža − įžūlumas (Žg)
Užvis − daugiausia, ypa� (Tl, Slnt)
UžžaimuotÄ— – užtverti (ppr. painiojant, narpliojant) (KlvrŽ)

Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
Šabaldas − dgs. sprandas ir pe�iai (Yl, Slnt)
Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
Šabar� − menki, maži krūmai (Pvn)
Å abars – skaldyti smulkÅ«s akmenÄ—liai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
Šabavuotė − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, �ebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
Šabždietė − �iužėti (S. Dauk.)
Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
Šakarns − kaulingas (Ll)
Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
Å akuoÄ�ka – 1) įrankis velÄ—ninÄ—ms durpÄ—ms kasti (Krž), 2) žibinÄ�ius (Kltn)
Šalabans − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akė�ių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopė�ių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
Å alÄ—p – Å¡alia, greta (DÅ«nŽ)
Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
Šalkas − mot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
Šalnas − širmas (Trk)
Šalnis − širmas galvijas (Trk)
Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
Šalnuoj� – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
Šalteluoks − šaltokas (Lk)
Šamal� − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
Šamantinietė − vaikš�ioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
Å amarlaks – žr. Å¡armalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srÄ—balas ar gÄ—rimas, drumzlinas skystis (Jrb)
Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
Šampus − plūstamas (Prk)
Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
Šan�ius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
Šandr� − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
Šankla − perauda, šankala (Kal)
Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
Šapšintė − šlaminti (Rdn)
Å ardasas – Å¡erdesas (Lkv, Kltn)
Šarītė – nusirašyti
Šark� – bulvių lupenos (perk., End)
Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
Å armalaks – naminÄ— degtinÄ— (Ms, Sd)
Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
Šarpablis − šarpokas (Brs)
Šarpē – našiai, greitai
Å ars – skuba, Å¡ora (Kv)
Šastītė − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
Šašietė − šnabždėti, �ežėti (Vdk)
Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
Šašoulietė – pavėsis
Šatinginis − satininis (Šts)
Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
Šau�ios – batsiuvys (Rt, Lk)
Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
Šavīklė − ližė (Pln, Rm�)

Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
Šebrugis − iš dviejų val�ių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
Å eimuons (Å¡eimonts) – peÄ�ius (VkÅ¡)
Å Ä—ininks – Ä�iužinys
Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
Šėkšninis – iš odos
Šekštinis − turintis šekš�ius, su šekš�iais (Sd)
Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
Šėl� − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
Šėlema − šiluma (DūnŽ)
Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, �iupnotis (Skd)
Šemen�ios − vagišius (Trk)
Šemeris − palydovas (Plt)
Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
Šen − į �ia, �ia
Å enavuotÄ— – Pol., Brus. 1) gerbti, mylÄ—ti (VkÅ¡, Up), 2) laikyti, globoti, prižiÅ«rÄ—ti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
Šenjou − į �ia, link šen (Vkš, Trk)
Šėnkuorka – smuklės padavėja
Šepgaudienė − apgavikė, suk�iuvienė (Žr)
Šepgaudīs − apgavikas, suk�ius (Als)
Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
Šerianka − ašutinė (Lž)
Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
Šėrta – būrys
Å eÅ¡naks – Ä�esnakas (Yl, Slnt)
Å eÅ¡tarnÄ— – krumpliaratis (Kv, Lc)
Šėt�(s) – štai
Å etkavuotÄ— – šieÄ�kavoti (Trk, VkÅ¡)
Šetuoklis − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)

Šiau�ios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
Šiaugžd� − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
Šiaugždal� − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
Šiaukšlē − šiūkai (Als)
Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
Šibrugis − keltas (Grg)
Å ieks – žalias, nesuvytÄ™s Å¡ienas; žalia, Å¡viežia žolÄ—, smulkiai supjaustyta žalia žolÄ—
Å iepalis – šėpelÄ— (Jdr, Yl)
Å ieps, Å¡iepÄ—lis – spinta
Šierė − šėrimas, liuoba
Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
Šiekšts(s) – šiukšlė
Šiepītė – skiepyti
Å iklis – vlg. kam maistas neina į kÅ«nÄ…, kiaurbira (Tl)
Šīkoutė − smarkiai kasyti (DūnŽ)
Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
Šīlietė − kiek šilti (Nt)
Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
Šintėis − trintis, zulintis
Šiorkšt� − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
Å iperis – sklendÄ—
Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
Šiugžma − netikša
Šiugžmas – mot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
Šiulentė − trinti (Žr)
Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
Šiurkšt� − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
Šiurmas − mot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
Šiuršietė − šiurėti, �ežėti (Rs)
Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
Šīvė − plokš�ia lėkštė (Vok. dial., Žg�)
Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
Šižė − mušimas, pyla (Prk)
Šižintė – pykinti, erzinti
Šižtė − pykti, niršti

Škabarlietė − liesėti (Užv)
Škabarlioks − nususėlis (Užv)
Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
Škaurag� − skalsės (Lk)
Å kebÄ— – 1) prasta kumelÄ— (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
Å keberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinÄ— (Å kn)
Å keriebla – nerangus, nevikrus žmogus (KrÅ¡)
Å kerpetka – puskojinÄ— (Krkl, Erž)
Škībra − džiūsna (DūnŽ)
Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
Škiomietė − liesėti (Als)
Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pik�iurna (Yl)
Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
Škiutras − trumpas (Als)
Škondals – skandalas
Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
Škuob�, škuobelē – šonkauliai

Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
Å laks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysÄ�io) kiekis (VkÅ¡, Kv)
Å lamas – 1) Å¡iukÅ¡lÄ—s, sÄ…Å¡lavos, Å¡apai, Å¡lamÅ¡tai, 2) prasti, su Å¡iukÅ¡lÄ—mis grÅ«dai, paskuilakos, Å¡iÅ«kai (KlvrŽ, Å ts)
Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
Šlámbûmis − šlagbaumas
Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
Šlamšt� − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
Šlamurkė − landynė (hibr., End)
Šlapa − spar�ia žingine, nuožangiai (Šts)
Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
Šlapbrėda − brendant (Lk)
Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
Šlapūkė − kempinė (Varn)
Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
Šlavas − stagarai (Als, Šts)
Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
Šlebetka − prasta korta (Krš)
Šleidars − valkata (Lk)
Å leika – petneÅ¡a
Šlej� − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
Šlėpa − kelvietė (Klp)
Šlėparē − pušiniai pabėgiai
Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
Šlepšnuotė − vaikš�ioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
Šleverdoutė − šlubuoti
Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
Šliaukštė − mynioti (Prk)
Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
Šliedės – rogės
Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
Å limavuotÄ— – lyginti, dailinti griovio kraÅ¡tus (Lž, Å lv)
Šlimings − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
Šlipsos – kaklaraištis
Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
Šliu�kentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
Šliu�kinietė − vaikš�ioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
Šliu�kis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
Šliuiža − vėpla (Pln)
Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
Šliukšnuotė − vilkti kojas, �iūž�ioti (Lk)
Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
Šliūkštīnė − �iuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
Šliukštus − slidus (Ggr)
Šliūkštuoks – veržtuvas
Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
Šliūkuroutė − sunkiai varginan�iai dirbti (Prk)
Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
Šliumpinietė − vaikš�ioti be tikslo (DūnŽ)
Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
Šliunkiets − dumblinas (Lk)
Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
Šliuopa − nevykėlis (Tl)
Å liuosos – gabalas
Šliuotė − 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
Šliupėns − girtas (Šts)
Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
Šlupšis − besotis (Šts)
Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
Å liupÅ¡toks – spaustuvai
Šliurėns − valkata (DūnŽ)
Šliurks − srautas (Žd)
Šliurkšt� − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginan�ius darbus (Trk)
Šliurm� − kokios liekanos, šlamštas (End)
Šliurna − apsileidėlis (Šts)
Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
Šliurpliaukša − dargana (Lk)
Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)

Å madaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo bÅ«do (Vdk, Skr)
Šmadarīnė − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
, 2) trainiotis, šlaistytis (Užv)
Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
Šmakals – padažas
Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
Šmaravuotė − tepti (Mžk)
Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
Å mÄ—ks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmerlekioutė − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
Šmi�ka − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
Šmi�kiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
Šmidiris − padauža (Vvr)
Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
Šmigždintė − drožinėti (Krž)
Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmikernė − rūsys (End)
Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
Šmikš�iuoti − kaišioti, kyš�ioti (Vvr)
Šmīkš�iuotė − švys�ioti (Skdv, Varn)
Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
Šmirkšlie − 1) �iurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
Šmižiuliautė − grobstyti, vagiliauti (Užv)
Šmokolis – verslas, prekyba
Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
Šmols – beragis (šmol� karvė)
Šmoltė – košė
Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
Šmūkš�iuotė − kaišioti (Šts)
Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikš�ioti, landžioti (Vvr)
Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
Šmuorītė − gerti (Vkš)
Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
Šmuot�s − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)

Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
Šnabždal� − prasti, su pelais rugiai (Šts)
Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
Šnapšė – degtinė
Šnarkš�iuotė – tarpais šnarkšti
Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
Šnėblė – nosis
Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
Šnekis − plepys (Brs, Lc)
Šnerkšt� − nešvarumai, puvenos (Ggr)
Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
Šnīpštuoks – veržtuvas
Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
Å niÅ«ravuotÄ— – smarkiai dirbti, pluÅ¡Ä—ti (Vvr)
Šniūrs – virvė
Šniuokšl�s − smarkiai, �iurkšlėmis (Šts)
Šniuoptė − šniurti (Šts)
Šnopštulīs − dusulys (Trg)
Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)

Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
Šoklė − lingė (Trk)
Šolėnė – šulinys
Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
Å oplÄ— – lentyna
Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
Šor� − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
Šorėnės − spyruoklinės akė�ios, brižės (Klp)
Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
Šovelēs − greitai (Rt)

Špaklios − glaistas
Špaklioutė − glaistyti
Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
Špėkē – rato stipinai
Špėlga – žiogelis
Šperleks − pagurklis (Lk)
Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
Špīglīs − skiepas (Trš)
Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
Špikierios − tokia patalpa klėtyje
Špīkinė − spingsulė (Trk)
Špīkinietė − paslap�iomis ieškoti (Klp)
Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
Špikul� − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
Špīlioutė − žaisti (Prk)
Špilka − vinis (Vkš)
Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
Špīvuoks − apgavikas, suk�ius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
Špogūtis − varnėniukas (Grg)
Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
Špukuliouts − taškuotas (Nt)
Špuolė − velenas (KlvrŽ)
Å puokinÄ«Ä�Ä— – inkilas
Å puoks – varnÄ—nas
Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
Å puosos – juokas, pokÅ¡tas, iÅ¡daiga (Vok. spaβ)
Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
Špuris − papurgalvis (Skd)
Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)

Šriūbs – sraigtas
Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)

Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
Šteliavuotė – derinti (a grēt� bingsi tou mašina šteliavuotė?)
Å tÄ—mpelis – metalinis kuolas
Å tÄ«vs – stiprus vyras
Štolps – stulpas
Å tonÄ�ka – kaspinas
Å tramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
Štrekis − virvė

Šuika − niekniekis (Trk)
Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
Šūksnēs − greitai, smarkiai, spar�iai (Šts, Grg)
Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
Šumšuotėis − gaišti, �iupnotis (Šts)
Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkš�iaplaukis (Šts)
Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
Šunraj�s – labai godžiai
Šuokalninks − šokėjas (Šts)
Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
Å uoklÄ— – lingÄ— (Trk)
Šuoloms − kaliausė (Krkl)
Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
Šuonis − mot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
Šurakietės − spyruoklinės akė�ios, brižės (Krtn)
Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
Šutenas − kas sušutę (Šts)
Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
Šutvės − mainai (Mžk)
Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)

Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
Švadars − gabalas (Žg�, Pj)
Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
Å vaksas – batų tepalas.
Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
Švamals − pusbernis (Rs)
Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
Švampaza − plepys (Grg)
Å vampazÄ«ti – kalbÄ—ti niekus, taukÅ¡ti, tauzyti (Lk)
Švampinietė − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
Å vanks – sÅ«kurys (End)
Švankuotė − devėti, nešioti (Trk)
Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
Å varnaks – gabalas (Kl)
Švarpautė − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
Švašva − duktė (Pln)
Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
Švi�ītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
Šviežuoks − naujokas (Trg)
Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
Švīkš�iuotė − maišytis (Krš)
Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
Švikštītė − puošti (Trk)
Švīkštulīs − švykš�iamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
Švimpa − vėjavaikis (Kal)
Švinītė − mušti (Šts)
Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
Švīpelis − pašaipa (Kltn)
Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
Šviptelietė − mestelėti (Plng)
Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
Švitkarklis − žilvitis (Lk)
Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
Švītruloutė − švytėti
Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

RabantÄ� – sumažinta, pusiau nuleista burÄ— (Rsn, Prk)
Rabants – lazda, pagalys (Pgg)
RabaÅ¡tÄ—ks – tokia kiaulÄ—s skerdienos dalis (Varn)
Rabauka – neužaugÄ™s karÅ¡tis (Prk)
Rabauninks – plÄ—Å¡ikas (Brus., Ms)
RabavuotÄ— – plÄ—Å¡ti (Pol., Brus., Žeml)
RabietÄ— – krebždÄ—ti, brazdÄ—ti (Pp, Varn)
RabijuolÄ� – prasimanymai, iÅ¡daigos (Jrb)
RabÄ«kalnis – status kalnas (Erž)
RabintÄ— – 1) braižyti, draskyti (KrÅ¡), 2) brazdinti, baladoti, krebždÄ—ti (Užv, Rdn)
Rabuoks – kirmÄ—liukÄ—, besiveisianti miltuose arba kruopose (Jdr, Rt)
RabuotÄ— – raitoti, vynioti (Plng)
Radena – radinys (Kltn)
RadotÄ—s – gerumas, geras gyvenimas (Pvn, Užv)
RagainÄ—kÄ— – indams susidÄ—ti, Å¡aukÅ¡tdÄ—tÄ— (Rt)
Ragamals – prastai iÅ¡kepta duona ar ragaiÅ¡is (Skdv)
Ragavs – kampinis, kertinis (Brus., Užv)
Ragininks – 1) virvÄ— nuo stiebo galo į valties prieÅ¡akio galÄ… (Prk), 2) nedidelÄ— burÄ— laivo gale (Rsn)
RagintÄ— – vaiÅ¡inti, girdyti (S. Dauk.)
Ragova – 1) dauba, klonis, loma sta�iais krantais (Pln, Ms), 2) tarpeklis (Kv, Kltn)
RaguotÄ—nÄ— – naminÄ— degtinÄ— (Å¡nek., Å ts)
Raguožis – 1) ožys malkoms pjaustyti (Rs), 2) iÅ¡siskÄ—tÄ™s daiktas, rekežis (Rs, Krkl)
RaiboutÄ— – marguoti, raibti (Å v, Trg)
Raibouts – raibas (Ggr)
RaibtÄ— – svaigti, suktis (Vgr, Skd)
Raibuoks – žaliÅ«kas, stipruolis (Å ts)
RaibulioutÄ— – 1) marguliuoti, raibti (Kal, Rdn), 2) mirgÄ—ti (Krkl)
Raibuliouts – 1) raibas, margas (Up), 2) banguotas, nelygus (Å ts)
RaibulÄ«s – 1) mirguliai, žilpuliai (Kv), 2) marga dÄ—mÄ— (Prk)
Raibužinis – raibasis (Lk)
RaidÄ«tÄ— – siausti, bÄ—gioti, laigyti (Lat., Kair)
RailintÄ— – nevikriai eiti (menk., Pln, KlvrŽ)
RailiuokÄ— – rupūžė (euf., Ggr)
RailiuotÄ— – rÄ—plioti, ropoti, Å¡liaužti (Plng, Jdr), 2) vaikÅ¡Ä�ioti ropomis, keturpÄ—sÄ�ia (Slnt, Ms), landžioti, sukinÄ—tis, žiÅ«rinÄ—ti (Å ts, Slnt)
Rainapilkis – velnias, nelabasis (euf., Å ts)
RainÄ«tÄ— – muÅ¡ti, plakti (Pgg)
Raists – poravimosi metas, ruja (Lat., S. Dauk., Skd)
Raista – Å¡utvÄ— (S. Dauk., Å ts)
RaistavÄ—ms – rujojimas (Klp)
RaistpelkÄ— – raistas (Žeml)
RaistoutÄ—is – rujotis, poruotis (Klp, Plt)
RaiÅ¡Ä�iuotÄ— – Å¡lubÄ�ioti (Å ll, Erž)
RaiÅ¡Ä«tinis – mazgomasis, mazgytinis (Sd)
RaiÅ¡raÅ¡tis – margai languotas audeklo raÅ¡tas (Ggr)
RaiÅ¡tÄ— – daikt. skara, skarelÄ— (Knt, Kl)
RaiÅ¡tÄ— – veiksm. 1) Å¡lubuoti, raiÅ¡uoti (Grd, Trk), 2) smarkiai eiti, bÄ—gti, sprukti (Å¡nek., Å ts)
RaiÅ¡telis – skepetukas, skarelÄ— (Trk, VkÅ¡)
RaiÅ¡tietÄ— – riÅ¡ti, raÅ¡ioti (Kltn)
RaiÅ¡tis – didesnÄ—, namie austa skara (Mžk, Grg)
RaiÅ¡tÅ«tis – skarelÄ— galvai apsiriÅ¡ti (Grg)
RaitarÄ—jÄ— – raiteliai, kavalerija (Pol., S. Dauk., Bržr)
Raitelis – nelygiai suvytos virvÄ—s iÅ¡kilimas (Pln)
RaitÄ«tÄ— – 1) sukant daryti banguotÄ…, garbanoti (Trg, Tl), 2) keisti formÄ…, klaipyti (Å ts, Trk), 3) rangytis, vartytis (atsigulus) (KlvrŽ, Trk), 4) kamuoti, versti rangytis (Lk, KrÅ¡), 5) murdyti, grumti (Å¡nek., Å ts), 6) žodžiais gÄ…sdinti, saikinti (Å¡nek., Krtn, KrÅ¡), 7) įmantriai kÄ… daryti (Å¡nek., Å ts), 8) slankioti, dykinÄ—ti (Å¡nek., Krtn, KlvrŽ)
RaitÅ«zÄ� – sermÄ—ga be skvernų (Å ts)
RaizgalioutÄ— – niekus kalbÄ—ti, kliedÄ—ti (Ggr)
Raizgalius – kas kvaiÅ¡telÄ—jÄ™s, iÅ¡protÄ—jÄ™s
RaizgÄ— – mÄ—gstanti puoÅ¡tis mergina (Kl)
RaizgÄ«nÄ—s – laiÅ¡kinis Ä�esnakas (Å ts)
RaižietÄ—is – raivytis (Lk)
RaižītÄ— – 1) Ä�aižyti, pliekti (Trk, Mžk), 2) labai skaudÄ—ti (Rs, VkÅ¡)
RajÄ«bÄ— – rajumas (Pln)
Rajinioks – rajÅ«nas (Pln)
RajÅ«ks – rajÅ«nas (Lkv, DÅ«nŽ)
Rajuoks – kas daug valgo (Ggr)
Rajuom(is) – ryjamt, springstant iÅ¡ skubÄ—jimo (Å¡nek., Krkl)
Rajus – mastas žuvims (Gr, Å l)
RakalioutÄ— – 1) lupti odÄ… (Vdk)
Rakalis – 1) odų lupÄ—jas (Prk, Up), 2) persenusių, gaiÅ¡tanÄ�ių gyvulių pjovÄ—jas, korikas (Varn), 3) marintojas (KlvrŽ), 4) nenaudÄ—lis, netikÄ—lis, padaužas (Rs), 5) žudikas (S. Dauk.), 6) velnias, nelabasis (keik., Brs, Krž)
RakaliuotÄ— – 1) krapÅ¡tinÄ—ti, rakinÄ—ti (Ms, Als), 2) marinti (KlvrŽ)
Rakals – prietaisas pakabinti aviai, lupant kailį, skersinis (Å ts)
Rakamuols – koks įtaisymas, prietaisas (DÅ«nŽ)
Rakanda – sėtuvės formos pintinė
Rakībuols – rakandas (Up, Žd)
Rakonds – įrankis
Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių (Krž, Kv)
RamdÄ«tÄ— – 1) raminti, guosti (Kv, Skr), 2) malÅ¡inti, tramdyti, stabdyti (S. Dauk.), 3) tvardyti, prilaikyti, valdyti (S. Dauk.)
RapaiÅ¡is – kas nerangiai lipa, ropoja (Tl)
RapaliuotÄ— – lÄ—tai kasti (Nt)
Rapataila – kas nerangiai rÄ—plioja (Plt)
RaptÄ— – nesveikuoti (Kl)
RapukÄ—nÄ— – patalpa bulvÄ—ms laikyti (Rs, Sln)
RapuotÄ— – 1) keikti, plÅ«sti (Vvr), 2) Å¡liaužioti (Žg)
RaresÄ«s – triukÅ¡mas, klegeys (Kv)
RarÄ—jÄ— – triukÅ¡mas (Å ll)
RarietÄ— – 1) brazdÄ—ti, kelti triukÅ¡mÄ… (Tv, Vvr), 2) su triukÅ¡mu važiuoti, dardÄ—ti (Tv), 3) su triukÅ¡mu virsti, griÅ«ti (Å tk, KlvrŽ), 4) nesmarkiai griausti, grumenti (Vvr)
RarintÄ— – brazdinti, bildÄ—ti (Ggr)
Ras(ėt) – gal, turbūt
Rasals − 1) sriuba su buroku mirkalu (Erž, Vdk), 2) sūrymas (Vvr, Skr), 3) skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai (Brus., Pol., Krš, Lk)
Rasena – radimas (Pkl)
RasintÄ�s – galbÅ«t
RasnuotÄ— – lynoti (Grg)
Rasuoda – neiÅ¡retinti daržovių daigai (Brus., Pol., Krkl, VÅ¡v)
Rasuodnos – daržnas, kur auginama rasoda (Å v, End)
RaÅ¡kažnus – veÅ¡lus (VkÅ¡)
RatÄ� (dgs.) – vežimas
RatainÄ«Ä�Ä— – patalpa vežimams, rogÄ—ms ir pan. laikyti (S. Dauk.)
Ratainis − paplokš�ias kukulis (Tv)
Ratalis – 1) ritinis, ripka (Vvr, Kv), 2) bulvinis apskritas paplokÅ¡Ä�ias kukulis (Lkv, Tv)
Ratapėjės gautė − būti muštam (Trk)
Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
Ratavuotė − gelbėti (Brus., Pol., Kv, Krtn)
Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
Ratgalis − 1) vežimo galas (Dov, S. Dauk.), 2) lentelė vežimo galui užkišti (Dr), 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti (Plt, Šts)
Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
Ratoutinis − suplotas, plokš�ias (Šts)
Ratpiedis – stipinas
Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dang�iu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
Rauda – kuoja
Rauptė – skaptuoti
Ravidavuotė − pjaustinėti, mėsinėti (Krš, Rdn)
Ravs – griovys
Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
Raznastis – skirtumas (rus., Jrb)
Razvalina – plaÄ�ios rogÄ—s, lubnios (sl., Rt, Kl)
Razvals – lubnia (sl., VkÅ¡)
Ražas – 1) sausas virbas (Kv, VÅ¡v), 2) susidÄ—vÄ—jusi virbų Å¡luota (Rs, Skr), 3) nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos (S. Dauk., Lk), 4) Å¡iaudų drÅ«tgaliai, kambliai (Akm, Erž), 5) virbalas, Å¡akelÄ—, galas (Kv, Trg)
R�žoutėis – rąžytis

Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
Regstis – tinklinÄ— pintinÄ— pirkiniams
Reja – jauja
Rekiežē – žaginiai
RembietÄ— – pamažu, skurdžiai augti (Kv)
Remelis – ginÄ�as, barnis (Dr)
RemeliuotÄ—is – ginÄ�ytis, bartis (Plng)
Remezīteis – 1) gin�ytis, kivir�ytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd, Mžk)
Remtinis – storokas (Ggr)
RemžtÄ— – smarkiai kasti (Erž, Jrb)
Rencelis – kurptinÄ—, naÅ¡ta (vok. dial., Jrb)
RendavuotÄ— – nuomoti (Kal)
Rendelis – metalinis puodas
RentÄ—ms – įkirpimas, įranta, įkarpa (Å v)
Rentiets – nelygus, gruoblÄ—tas (Dr)
RentinÄ«s – Å¡ulinio sienos, briaunos (Vvr, VkÅ¡)
RentintÄ— – rÄ™sti (S. Dauk.)
Repežiuotė – eiti rėplomis, repe�koti
Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
Resnas – petingas, storas, tvirtas
Retena – retenybÄ— (Rs)
RetÄ—kÄ� – tinklas didelÄ—mis akimis; retoji tinklo dalis (Skdv, Jrb)
RetÄ«mÄ— – progymÄ—, retmiÅ¡kis (Å ts)
Retkartis – retarievis (Trk, Å ts)
RetkÄ—imis – vienkiemis (Å ts)
RetkrÅ«mis – retuma, rÄ—smÄ— (Å ts)
Retmie – reta vieta, retuma, proretmÄ— (Žeml)
RetomÄ�s – retkarÄ�iais (Å ts)
RetuokÅ¡lis – retai suaustas (KlvrŽ)
RetžīgÄ“s – kartais, retkartÄ—mis, kartkartÄ—mis (Kv)
Rezena – užsispyrimas

RÄ—bkaulis – Å¡onkaulis
RÄ—itÄ— – barti, plÅ«sti, koneveikti (Lkv, Kal)
Rėits – kelis
RÄ—kioutÄ—is – ruoÅ¡tis, stoti į eilÄ™, į rikuotÄ™
RÄ—ktavuotÄ— – taisyti, derinti
RÄ—pka – 1) apskrita medžio atpjova, ritinÄ—jama žaidžiant; ritinis (Užv, Ms), 2) toks įrankis žuvims gaudyti (VkÅ¡), 3) griežinys (VkÅ¡)
RÄ—suorÄ“ – spyruoklÄ—s, lingÄ—s
Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
Rėzlintė – iš lėto eiti, kėblinti

Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
RÄ«buotė – bÅ«ti iÅ¡sikiÅ¡usiam (Å ts)
Ricielius – riteris
RÄ«dÄ«tė – duoti ryti (Ä—sti, lesti) (VkÅ¡, Lkv)
RÄ«dÄ«tÄ—is – rietis, pyktis (S. Dauk.)
RÄ«duotė – įsitvirtinus inkaru laikytis (Plng)
RÄ«dzintė – erzinti, pykinti (Skd)
RÄ«dzintÄ—is – bartis, pyktis (Skd, GrÅ¡l)
RigavuotÄ— – daigstyti (VkÅ¡, Trk)
RÄ«guotė – dainuoti, ryliuoti (Jrb)
RÄ«ja – barnis, pyktis (Als)
RÄ«kautė – tarpais rÄ—kti, Å¡Å«kauti (VkÅ¡)
RÄ«kė – valstybÄ—, karalystė (Germ., S. Dauk.)
RÄ«kÄ«s – karalius, valdovas (Germ., S. Dauk.)
Rīks – 1) indas (Pgg, Plk), 2) padargas, įrankis, instrumentas; reikmuo (Pgg, Kv)
RÄ«kÅ¡Ä�iuotÄ—is – rožėtis (Grg)
RÄ«kÅ¡tė – 1) darytis raiÅ¡kiam (Kv), 2) atsirasti, pasirodyti (S. Dauk.), 3) skleisti (S. Dauk.)
RÄ«kÅ¡tÄ—nė – vytis, žabas, rykÅ¡tė (Å l)
RÄ«kÅ¡tinis – vytis, virbas; smÅ«gis, rykÅ¡tė (Jrb)
RÄ«kÅ¡tus – greit plyÅ¡tantis, yrantis (Jrb)
RiktavuotÄ— – tvarkyti (pol., Varn)
RiktingÄ� – tikrai, gerokai, iÅ¡ esmÄ—s, kaip reikia
Riktings – tvirtas, tikras, ne iÅ¡ kelmo spirtas
RÄ«kÅ«lė – rytmetinÄ—, kÅ«lė (VkÅ¡)
Rimuorius Pol. – kinkynų, pakinktų dirbÄ—jas (Pln, Vdk)
Rinda – eilė, stata
Rinkis – iÅ¡imamas krosnies elementas, skirta puodų angos uždengimui
Rinuols – naktinis puodas (Slnt, VkÅ¡)
Risuorios – lingė (kartis lopšiui kabinti)
Rita – dalba, kartis, strypas
RÄ«zą – brazdai, tarkiai (Kv, Kltn) 
RÄ«zas – 1) bulvinis blynas (Varn), 2) gruzdas (Tv)
RÄ«zavuotÄ—is – ginÄ�ytis, prieÅ¡gyniauti (Lkv, Å v)
RÄ«zgÄ� – įrankis ritÄ—ms sumauti, vejant iÅ¡ jų siÅ«lus (Trg)
RizikavuotÄ—is – pÅ«stis, didžiuotis (pol., Slnt)
RÄ«zinietė – vaikÅ¡Ä�ioti apiplyÅ¡usiam (Å l)
RÄ«zintÄ—is – 1) erzintis, kirkintis (Pp, Å ts), 2) ginÄ�ytis (Užv, Mžk), 3) bartis, pyktis (Pln, Kl)
RÄ«zoutė – brazduoti, tarkuoti (Jrb, Trg)
Rīžentė – kamuoti, varginti (Å ts)
Rīžietė – 1) vengti kÄ… nors atlikti, tingÄ—ti, nepaslinkti (Als, Grg), 2) Å¡ykÅ¡tauti (Å ts, Krt)
RīžintÄ—is – nirsti, dÅ«kti (DÅ«nŽ)
Rīžtė − 1) virsti del�ia, nykti, dilti (Slnt, Šts), 2) sprogti pumpurams (Žeml)
RīžtÄ—is – 1) elgtis savo nuožiÅ«ra, žinotis (Pp, Akm), 2) tvarkytis (S. Dauk.)
RīžtÄ—nÄ� – ryžtingai (S. Dauk.)
Rīžtinis – iÅ¡vadinis, baigiamasis (S. Dauk.)

Robežios – siena, linija, pakraÅ¡tys
RokoutÄ—is – kalbÄ—ti, Å¡nekÄ—ti, Å¡nekuÄ�iuotis
Rokunda – kalba, pokalbis
Rolis – ritinys, volas
Ronktūris − 1) įrankio ar kokio dirbimo įtaisas įsitverti dirbant, rankena, kotas (Kv, Mžk), 2) pritaisymas pasilaikyti, įsikibti (Krkl, Up), ratelio dalis, kur įstatoma verpstė (Vgr)
Roputė – bulvė (vakarų žemai�iuose)
Roputīnė – bulvienė
Rosėjuonis – rusas

RÅ«dalis – vargas (Vvr, Rt)
RÅ«delis – plÅ«go reguliatorius (Pgr)
Rūdėjė − rūdynė (Kv, Šts)
RÅ«dÄ—ns – aprÅ«dijÄ™s (Å ts)
RÅ«diesynė – pelkÄ—, kur yra rÅ«džių (Skdv)
RÅ«dÄ«mÄ—s – žiedadulkÄ—s (Trk)
RÅ«dÄ«ns – pelkÄ— su rudu vandeniu, durpynas (Pvn, Rdn)
RÅ«dÅ¡Ä—inis – rÅ«dingų pievų Å¡ienas (Å ts)
RÅ«galis – miegalius (menk., Klm)
Ruikinis – pakulinis sijonas (Ggr, Grg, Vvr)
RuilÄ“ – atmirkÄ™ odos neÅ¡varumai, sÄ…vÄ—lÄ—s, garsotÄ—s (Brs, KrÅ¡)
RuiliuotÄ— – lyginti su ruiliu, voluoti (Brs)
Ruilis – 1) velenas, volas žemei lyginti (Yl, Ms, Lž), 2) reketys javams kulti (Yl, Akm), 3) vasarojaus pradalgÄ—s, suridentos į krÅ«veles, voliukus (Mžk), 4) koks panaÅ¡us į volÄ… daiktas (Å ts), 5) tokia ežero žuvis (Å ts)
RuinÄ«tÄ— – varyti, ginti (Skd)
Ruišis – raišas, šlubis (Erž, Up, Vkš)
RuižtÄ— – blaustis (Å ts)
Rukata – 1) susiraukėlis, paniurėlis, pik�iurna, niūra (Up, Šl), 2) kas raukšlėtas (Rdn)
RukentÄ— – krapÅ¡tyti (DÅ«nŽ)
RukintÄ— – sendinti (Brs)
Rukis – susiraukÄ—lis (Up)
Ruklus – užsidarÄ™s, niÅ«rus (Kltn)
RÅ«kstuots – miglotas, Å«kanotas (Tv)
RukÅ¡as – susiraukÄ—lis (Å ll)
RukÅ¡la – rukata, pikÄ�iurna (Pln, Ms)
RukÅ¡las – tamus, apsiniaukÄ™s (Lkv)
RukÅ¡liuotÄ— – verkÅ¡lenti, zirzti (Brs, Plng)
RukÅ¡luotinis – klostÄ—tas (Å ts)
RukÅ¡lus – raukÅ¡lÄ—tas (Å ts)
RukÅ¡mīžiuotÄ— – 1) nerimtai elgtis (Å v), 2) sunkiai eiti, vilktis (Vvr)
RukÅ¡nas – susiraukÅ¡lÄ—jÄ™s; susiraukavÄ™s (Å l)
RuktÄ— – 1) darytis raukÅ¡lÄ—tam, trauktis (KrÅ¡, Kair), 2) glamžytis (End), akti, užaugti samanoms (Kv), mažėti, baigtis (Å¡nek., Skr)
Rukulis – neaukÅ¡tas, kresnas žmogus (Å ll)
Rukuža – apskretÄ—lis, nevala (Als)
Runcis – katinas (Lat., Kair, Pp)
RundÄ—ns – apvalus, apskritas (Skdv, Rt)
RundÄ«tÄ— – tvarkyti, mokyti, patarti (Skr, Kair)
RundoutÄ— – sunkiai eiti, ruzgintis (Kin)
RungÄ� (strungÄ�) – vežimo itvarai ar pan.
RunglioutÄ—is – storai rengtis, muturiuotis (Prk)
RungrÄ—Å¡a – rungvirvÄ— (Jdr, Rt)
RungsuotÄ— – susitraukus, susirietus kiÅ«toti, sÄ—dÄ—ti (Jrb, Skr)
RungultÄ— – netvarkingai lankstyti, glamžyti (Å ts, Pln)
RunguolÄ«tÄ— – nedailiai adyti, raukti (Vvr)
Rungs – į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi Å¡oninÄ—s lentos (Krtn, Grd)
Runintuos – labai darbÅ¡tus žmogus (Skr)
RunuotÄ— – 1) sunkiai ridenti, stumti (Užv, Å v), 2) pjaustyti (Vvr)
Ruobtė – ruopti
Ruoda – pokalbis, pasiÅ¡nekÄ—jimas
RuodavuotÄ— – Sl. 1) tartis (Up, Krkl), 2) kalbÄ—tis, Å¡nekÄ—tis (Trk, Up)
Ruodbalsė − raidė
Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
Ruona – žaizda
Rūra – užpakalis
RuÅ¡avuotÄ— – liesti
Rūžavs – rožinÄ—s spalvos (pol., VkÅ¡, Erž) 

PabagaroutÄ— – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
Pabaluots – vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga – pabaiga
PabÅ«ga – padidÄ—jÄ™s jautrumas, pabÅ«gimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
Pacierinis – išeiginis
Pa�emnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padabenstva – panaÅ¡umas (Pol., Brs, Als)
PadaÄ�kas – rÄ…stagalys, dedamas apaÄ�ioje po kraunamais sienojais, lentomis; Å¡iaip kas po apaÄ�ia padedama, pakiÅ¡ama; padalbis, padÄ—klas (Pln, Vdk)
PadaguonÄ— – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
Padaiga – ant paukÅ¡Ä�io kÅ«no iÅ¡dygÄ™s dyglelis, spaiglys, iÅ¡ kurio iÅ¡auga plunksna (Å v, Klm, Ms)
Padangals − apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
PadÄ—rbtÄ— – padaryti
PadinguotÄ— – pagalvoti, pasvarstyti (Å ts)
Padis − padėlys
PadÄ«vÄ«tÄ— – nustebti, palaikyti (kÄ…) keistu
PadīžtÄ— – 1) atÅ¡ipinti (Krt), 2) pasrÄ—bti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabÄ—gti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
PadostÄ— – padvisti, kiek paÅ¡vinkti, kiek pagesti (Å ts, Klp)
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
PadužietÄ— – pariebÄ—ti (Užv)
Padvals – sklepas, rÅ«sys, sandÄ—lys
Pagadītė – pagelbėti
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīm�s − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs – Å¡ermenys (Pol., Brus., Vvr)
PaguonÄ� – antpeÄ�iai (Sl.)
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
PaiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas, (dgs. paiÅ¡elÄ“)
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
PakaÄ�iultÄ— – įveikti (perk., Trk)
Pak�jos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūkl� − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
PakaruotÄ— – nubausti.
Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio Å¡aka (Skdv)
PakavuonÄ— – palaidojimas, laidotuvÄ—s (Pol., KrÅ¡, Skr)
PakavuotÄ— – paslÄ—pti
Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., VkÅ¡)
Pakerie – vieta palei kelmą ar po juo
Pakīg� – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Paklaks – sukritÄ™s, iÅ¡gulÄ™s (apie javus) (Nt)
Pakniūkš�iuotė – paverkšlenti
Pakonda − užkanda
PakosavuotÄ— – paskatinti
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
PakÅ«tavuotÄ— – atgailauti (Pol., Pln)
Palaistva – apsileidimas, netvarka (Lkv)
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Palanka – sulenktos skarelÄ—s ar skaros dvilinko kraÅ¡to atlenkimas (Grg)
Pàlapus – vikrus
P�lašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
PalÄ“ (kon) – pagal (kÄ…)
Paleistva – pasileidimas (Varn)
PalÄ—ktÄ— – likti, pasilikti
Palėts – paltas
Palevuots – emaliuotas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Paliaukis – pasmakris
PaliavuonÄ— – medžioklÄ— (Pol., Å auk, Akm)
PaliavuotÄ— – medžioti (Pol., Akm, Å auk)
Palī�ė – lentyna
PaliecavuotÄ— – pažadÄ—ti (Pol., Mžk)
Palka – 1) lazda (Kv, Up), 2) brÅ«kÅ¡nelis, raÅ¡omas žymint skaiÄ�ių (VÅ¡v)
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
PamegažiuotÄ— – koketuoti (Å kn)
PamÄ—navuotÄ— – paminÄ—ti
PamÄ—slÄ«tÄ— – pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
PamÄ«lietÄ— – įsimylÄ—ti, pamilti<
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
PampaliavuotÄ— – svambalu žymÄ—ti pjaunamÄ… rÄ…stÄ…, kad abu jo galai bÅ«tų vienodo storumo (VkÅ¡)
Pampuotaukšlis – kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
PanaberÄ—jÄ— – iÅ¡didumas, pÅ«timasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
Panabernus – iÅ¡didus, pasipÅ«tÄ™s (Lk, Mžk)
Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
Panara – virvutÄ—, su kuria prie botkoÄ�io pririÅ¡ama botago virvÄ—; botago kilpa (Klm, Rs)
Panautas – mergautinis (Yl, Kl)
Panedielis – pirmadienis
Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Å kn) 2) iÅ¡siplÅ«Å¡avÄ™s, netvirtas pantis (Å kn)
Pantas – prėslas, daržingalis
Papalis – 1) neaiÅ¡kios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
PapeizuokÄ“ – užausiai
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinī�ė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplaks – duonkepÄ—s krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
Paplampa – plampa
PaplioptÄ— – pradÄ—ti rujoti
Paprak� − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Parada – eilÄ—, bÅ«rys (Krtn)
ParaidÄ«tÄ— – pridÄ—ti į krosnį kuro (Kair)
ParailiuotÄ— – pasivilkti (menk., Dr)
Parakans – tvoros stulpelis
PararietÄ— – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
Parasuodninks – lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
ParbakuotÄ— – parbristi, parklampoti (Kal)
PardavuotÄ— – pardavinÄ—ti (Krtn, VkÅ¡)
PardÄ«rintÄ— – parsivilkti (Kv)
PargoldÄ«ms – vertimas (į kitÄ… kalbÄ…)
PargoldÄ«tÄ— – versti, iÅ¡versti (į kitÄ… kalbÄ…)
PariedÄ«ms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Par īžtÄ— – pradÄ—ti blankti, dilti (Ms, Als)
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
ParlapaÄ�iuotÄ— – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
PartarabanÄ«tÄ— – parneÅ¡ti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
PartaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant parvažiuoti (VkÅ¡, Kal)
ParpÄ—ns – ratų stipinas (?)
Paruoda – patarimas
Pas�bnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
PasÄ—kavuotÄ— – pasislÄ—pti
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Pasir īžentÄ— – iÅ¡puikti, pasipÅ«sti (Als)
PasižaimuotÄ— – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
Paska − medinis indas
PaskaržītÄ— – paskųsti
Paskujis − paskutinis
Paskustva – blogas, netikÄ™s žmogus (Sl., Als, Kv)
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaranka  – Pol. 1) virvÄ—, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutÄ—, su kuria botagas pririÅ¡amas prie botkoÄ�io (Užv)
Pastars – 1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iÅ¡ likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praÄ—jÄ™s, praslinkÄ™s (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
Pastaunīnks – ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
PastriegavuotÄ— – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
Pasvars – 1) pririÅ¡amas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklÄ…) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (GrÅ¡l, Žd), 3) po dalba pakiÅ¡ama atrama, kai verÄ�iamas koks sunkus daiktas (Prk)
Pašanklė – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
PaÅ¡Ä—navuonÄ— – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
PaÅ¡laks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraÅ¡tyje (Rt)
Pašlėjus – pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėt� − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
PatalkÄ«s (-Ä“) – vaiÅ¡Ä—s ir pasilinksminimas, Å¡okiai po talkos, pabaigtuvÄ—s (Ms, Jdr, Als)
PataralioutÄ— – garsiai, greitai paÅ¡nekÄ—ti, patarÅ¡kÄ—ti (Skd, Krkl)
Patermasos – padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
PatruopÄ«tÄ— – pataikyti
PatÅ¡vartis – rÄ…sto nuopjova
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
PavalkÄ� – arkliui ant kaklo maunama minkÅ¡ta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
Pavalks – kiaulÄ—s paliaukis (perk. Rt)
Pavars – toks prietaisas lankui ant statinÄ—s užkalti (Å ts)
PaveÄ�erka – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrie – dvÄ—selÄ—nos smarvÄ—
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
Pažastis – įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
PažiobÄ—ntÄ— – paÅ¡viesti
Pažī�iuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakar�iui
Pažinie − pažintis
PažnÄ«btÄ— – papjauti (Erž, Jrb)

Pe�iūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Peilioks – lydekaitÄ—
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
PeiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
Pėlnėjė – pilnatis
PÄ—ndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvÄ—)
PÄ—nzelis – teptukas
Perdars – pertvara, sienelÄ— (Skr, Kair)
PerenÄ— – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pÄ—rimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. muÅ¡imas, barimas (Mžk)
Pergalis – į rankovÄ—s galÄ… įaustas raudonų siÅ«lų ruoželis (Skdv)
Perglîta – plonesnė siūlo vieta, persmauga
PerglÄ«tuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuÅ¡Ä�iu tarpu (S. Dauk.)
Perlanka – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
Pérm� – anks�iau
Pėrmšuokis − pati pradžia
PernÄ«Ä�Ä— – penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
PersiraitÄ«tÄ— – praslampinÄ—ti, prasivalioti (Å¡nek., Ar, Å ts)
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pertars – tarpas (Å kn)
Pervars – 1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugnÄ…, akÄ—Ä�ių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvÄ—rinÄ—ms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinÄ—s tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinÄ— kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemÄ—s ir kito (Yl, TrÅ¡), 7) skersai audeklÄ… įaustas kitos spalvos siÅ«las ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožanÄ�iaus karoliukas (Å v)
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
PeÅ¡iklis – kablys mÄ—Å¡lui kabinti (Pgg)
Petelnė – keptuvė
Petliavuotė mėlt� − smulkūs miltai

Pi�pilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
PieliavuotÄ— – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
Piera – dailylentÄ—
Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
PiernÄ«ks – sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
PÄ«lÄ— – antis
PilÄ«Ä�Ä— – dildÄ—
Pilipuon� − tulpės
Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Å tk), 2) skerdenos priekinÄ— dalis (Brs)
Pimpis − nedidelis skauduliukas, spuogas
Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
Pinėk� – neriniai
PiningÄ� – pinigai
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
PintovÄ—s – senoviÅ¡kas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, KrÅ¡)
Pīrkšnis – karšti pelenai su žarijomis
Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynÄ— (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
Pištelis − bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
PitliavuotÄ— – pikliuoti (Erž) 

Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
Planka – stora lenta (VkÅ¡)
PlatavuotÄ— – plaÄ�iai, iÅ¡laidžiai gyventi (Skr, KrÅ¡)
Plaujuotė – plaukyti
PlavuotÄ— – dažnai plauti, mazgoti (Å ts, VkÅ¡)
PlavuotÄ—is – bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, VkÅ¡)
PleiÅ¡atuots – supleiÅ¡Ä—jÄ™s, rauplÄ—tas (Ggr)
Plėkpėivė − menkai želianti pieva
PlÄ—mptÄ— – gerti
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
PliauzÄ— – rankinÄ—

Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokš�ias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Pliezdra – plÄ—vÄ— (Rs)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints – plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengÄ™s, atsilapojÄ™s, apsmukÄ™s (Rs, Jrb)
Plitnītė – kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
PluoskÄ— – aukÅ¡lÄ—
Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
Pluskintė – purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar kar�iai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

Poksis – rankinis pjÅ«klas
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
PonÄ�iaka – vilnonÄ— koinÄ—
Pon�ka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių, iš karto
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Pormuons – vežikas
Porptė – brinkti
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
PoÅ¡koutÄ— – linguoti (?)
PoÅ¡ks – spuogas
PotkÄ— – 1) skobtinÄ— klumpÄ— (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
Potra – koÅ¡Ä—, sriuba
PozÄ«va – stovÄ—sena

PrabakuotÄ— – klampojant praeiti (Kal)
Pradars – 1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
Pradėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
Pragijīs − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragoms – tarpas
Pragriežtė − pralošti
Prakiordī(n)tė – pradurti
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Pr�ktis – uždarbis
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
PrantavuotÄ— – klausinÄ—ti, kvosti (Skd, Kal)
Prapuolenė – prapultis
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
PratintaliuotÄ— – kaboti (kažkiek laiko)
PratrÄ«stÄ— – pradÄ—ti viduriuoti
Pratruotītė − prarasti
Praurbintė – pradurti su yla
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raiÅ¡tis pÅ«liams iÅ¡varvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Å ts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalÄ—tų kandžiotis (Krž)

Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (KrÅ¡, Lk)
Praveros – pravartus

Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
PražambietÄ— – diegÄ… leisti, dygti (Kl, Lk)
Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
PrÄ—klos – nemalonus, bjaurus
Pri – 1) prie, 2) pas
PribakiuotÄ— – prikimÅ¡ti, primurdyti (Klp)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
PridÄ«bavuotÄ— – 1) primuÅ¡ti, prilupti (VkÅ¡), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
PridÄ«rintÄ— – prislinkti (S. Dauk.)
Priduotks – priedas (Brs)
PridžiubÄ«tÄ— – primuÅ¡ti (Kair)
Prienars – nauja kojinÄ—s pÄ—da, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
Prietelis – asmuo; biÄ�iulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
PrigatavuonÄ— – parengimas, paruoÅ¡imas (Pol., Als)
Prigautė − pasiekti
Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
Prikruoptė − apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Primenie – prieangis
Pripadietuos – padÄ—jÄ—jas, tarnas (S. Dauk.)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīpuolis – netikėtas įvykis
PriraitÄ«tÄ— – priraÅ¡yti, prikeverzoti (Å l)
PrirarintÄ— – prikrauti (Å ts)
PrisirakaliuotÄ— – prilįsti rakÅ¡Ä�ių (Ggr)
PristasavuotÄ— – priderinti, pritaikyti (Ms)
Prīšninkė − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšin�ių) (Lž, Mžk, Als)
PritaigavuotÄ— – įtikti (Trk)
PritarabanÄ«tÄ— – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisiÅ¡aukti, prisikelti (Mžk)
PritaralioutÄ— – priterÅ¡ti, pribjauroti (Krtv)
PritÄ—ktÄ— – 1) tikti, bÅ«ti ger/am, -ai, 2) derÄ—ti
Privėlėjė − priekaištas
PrižebravuotÄ— – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
Prūds – 1) kūdra, 2) tvekinys
PrÅ«gavuotÄ— – rakinti (Užv)
Prūnītė – sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
PruocÄ— – darbas, triÅ«sas (l. praca)
PruocÄ—vuotÄ— – sunkiai dirbti, triÅ«sti (Pol., Varn, Vvr)
Pruo�ka − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
Pruogīmė − proguma
Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Å lv)
PruomuÅ¡a – retesnÄ—, audžiant pakankamai nesumuÅ¡ta audeklo vieta, perauda, prorÄ—ta (Kl, Grg)
PruomuÅ¡is – pertrÅ«kis, perstojis (Ms)
PruomuÅ¡uots – su prielipais, prielipuotas (Å ts)
Pruopern� – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
PruosÄ«tÄ— – lyginti
Pruosus – lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

Pudamėnts – pamatas
PÅ«gariuotÄ— – purenti (Ggr)
PÅ«gavuotÄ— – įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
Puišis – berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
PunÄ�iakas – kojinÄ—s
Pūnds − ryšulys, pakas
PuodÄ— – krikÅ¡tavaikis (Plt, VkÅ¡, Dr)
PuodÄ—Å¡ka – pagalvÄ—
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, paken�iamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puopintė – lepinti, paikinti, puoselÄ—ti (Å¡nek., Ms, Skr)
Puorėnīnk� − pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternī�ė − žydų rožan�ius
PuotinÄ«Ä�Ä— – smuklÄ— (S. Dauk.)
PÅ«peklis – kas vis pÅ«pia, bambeklis (Varn)
Pūptė − dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūr� − 1) žieminiai kvie�iai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
Purtulīs – drebulys
Pustaunī�ia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuš�ia, be tvarkos, nykimas
PuÅ¡avuotÄ— – dailinti (TrÅ¡)
PÅ«Å¡karnÄ— – patrankų dirbtuvÄ— (Pol., S. Dauk.)
PuÅ¡kars – spuogas (KrÅ¡)
Putelis − putinas
Pūtis − pelėda

KabairuotÄ—is – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks – meÅ¡kerÄ—s kabliukas (Varn)
KabariuotÄ— – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Å ts)
KabaÅ¡intÄ— – raginti, žadinti (Skr)
KabavuotÄ— – liesti, imti (Bržr, Plt)
KabažiuotÄ—is – baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
KaÄ�ans – kopÅ«sto galvos Å¡erdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Ka�erga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Ka�ioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Ka�iuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
KadaroutÄ— –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevÄ—suoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikÄ™s daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, iÅ¡gÄ…stis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
KaimÄ— – jÄ—ga (Pln, Å v)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norÄ—ti (Brs)
Kaisra – karÅ¡tas oras (Tv)
KaiÅ¡a – oblius (Rt, Tv)
KaiÅ¡eklis – bulvÄ—ms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
KaiÅ¡ena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievÄ—ms kaiÅ¡ti, lankena, ,,striÅ«gas“ (Pln), 3) peilis bulvÄ—ms skusti, skuteklis (Å ts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaiÅ¡ta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aÅ¡triu daiktu, kaiÅ¡inys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Å ts), 7) sumaukti siÅ«lai audime (Å ts), 8 ) kas kaiÅ¡iojasi, kiÅ¡asi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
KaiteliuotÄ— – kaitalioti (Tl, VkÅ¡)
KaitietÄ— – 1) rÅ«pÄ—ti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trÅ«kti; kliÅ«ti, kliudyti, kenkti; negera bÅ«ti (S. Dauk.)
Kakalinis – bulvių plokÅ¡tainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
KalaiÅ¡Ä—s – kelnÄ—s (Vdk)
KalamaÅ¡Ä� – numinti batai
Kalampa – aukÅ¡tas žmogus (Ggr)
Kalamps – didelis, pertįsÄ™s žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams – ajeras (Vok., Å lu)
Kalapak� − klumpės, kalamšiai (Vkš)
KalbuoÄ�ius – 1) burtininkas, užkalbÄ—tojas (Bdr), 2) sudilÄ™s peilis (Tl), 3) suktas, Å¡ykÅ¡tus žmogus (Tl)
KalÄ—ks – į žemÄ™ įkaltas kuoliukas kam pažymÄ—ti (Slnt, Kal)
KaliavuotÄ— – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
KalÄ«bkaklis – ilgu kaklu (Å ts)
Kalībs – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
KalinÄ«Ä�Ä— – kalÄ—jimas (S. Dauk.)
KalioutÄ— – remti (Varn)
KalÄ«zavuotÄ— – pajuokti, paÅ¡iepti (Skr)
Kalps – tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – plaktukas dalgiui plakti (Kv)
KaltietÄ— – kietÄ—ti, džiÅ«ti (Å ts)
Kaltūns − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
KalÅ«bÄ«tÄ— – muÅ¡ti (KrÅ¡)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Å ts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – sustingÄ—lis (Yl)
Kalvarats – verpimo ratelis (Plt, Pln)
KamaÅ¡Ä«tÄ— – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoÅ¡tis, tvarkytis, gamaÅ¡ytis (Brs, Slnt)
KaminÄ«Ä�Ä— – iÅ¡sikiÅ¡usi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – rogių skersinis, balžienas; kalpa, kÅ«lÄ—nas (Rs, Kv)
Kampars – kamparmedžio skaidrÅ«s, kvapÅ«s sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkÄ— (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelÄ— žiurkÄ— (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanÄ—, bidonas (Vok., Mžk)
KandabÄ«tÄ— – muÅ¡ti (Ms)
Kandlus – nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
KanerÅ¡Ä«tÄ— – draskyti (Kair)
KangoutÄ—is – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – pradÄ—jimas, sykis (VkÅ¡, Kal)
KankaliavuotÄ— – kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars – aukÅ¡tas, negražaus sudÄ—jimo žmogus (Yl)
Kankuols – kukulis, virtinys (S. Dauk., Å kn)
Kantė�ka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skai�ius (Erž)
Kap� – kapinės (M. Valan�., S. Dauk.)
KapalÄ«Å¡ios – skrybÄ—lÄ— (VkÅ¡, Als)
KapaliuotÄ—is – kapstytis (Slnt)
Kapars – panaÅ¡us į kirvį įrankis medžių Å¡aknims kirsti, kapoti (Grk)
KapaÅ¡ts – sumenkÄ™s, liesas žmogus (Grg)
KapÄ�ans – minkÅ¡tasuolis (Pol., Mžk)
KapÄ�ios – bulvių kaupas apkauptas žemÄ—mis
Kapel�ioks – griežikas
KapentÄ— – kalti, plakti, tinti (Mžk)
KapietÄ—is – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
KapinietÄ— – kirtinÄ—ti, kapoti (Ms, Å ts)
KapintÄ— – aÅ¡trinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plÅ«gÄ… (Lž, Žd)
KapÄ«tÄ—is – gvieÅ¡tis, godÄ—tis (VkÅ¡)
Kaplis – kauptukas
KapnuotÄ— – po truputį lesinÄ—ti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
KapÅ¡uotÄ— – gulÄ—ti; kÄ—psoti (Skr, Gr)
KapuoÄ�ius – žmogus, kuris užkasa duobÄ™, laidojant numirÄ—lį (Pol., Brus., Å kn)
KapuoklÄ— – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – peilis mÄ—sai kapoti (Brs)
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − sta�ias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
KargliuotÄ— – kabinÄ—ti, karti (Ms)
KariavuotÄ— – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
KarkliuotÄ— – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis kÄ… megzti, pinti, siÅ«ti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinÄ—tis (Sd)
Karklis – laukinis (miÅ¡kinis) balandis (Dr)
Karkluba – mÄ—Å¡lams vežti vežėÄ�ių Å¡oninÄ— lenta, Å¡alibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mÄ—Å¡lui ar graužui vežti ratai, vežėÄ�ios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugÄ— (VÅ¡v)
KarkÅ«ns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
KarliuotÄ— – karstyti, kabinÄ—ti, kaiÅ¡ioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
KarÅ«navuotÄ— – kankinti, Å¡irdį užgauti (Pol., Å ts)
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – nežvyruotas kelias su iÅ¡ abiejų pusių iÅ¡kastais grioviais, pylimÄ—lis (Dr)
KastÄ— – dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
KaÅ¡aliuotÄ— – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kaÄ�iukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno virÅ¡Å«nÄ— (S. Dauk.), 2) kakta, pakauÅ¡is (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
KaulinÄ«Ä�Ä— – labai Å¡alta troba, Å¡altas kambarys (perk., Vvr, Kl)
KaulÄ«tÄ— – reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, riÅ¡amas prie metryÅ¡ių tinklo viduriui pažymÄ—ti (Prk)
Kavalda – kÅ«jis
KavuonÄ— – slÄ—ptuvÄ— (Pol., Skr)
KavuonÄ—s – slÄ—pynÄ—s
KavuotÄ— – 1) slÄ—pti (GrÅ¡l), 2) ugdyti, globoti, prižiÅ«rÄ—ti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
KavuotÄ—is – slÄ—ptis
Kazėl� − gegnės
KažītÄ—is – lepintis; puoÅ¡tis (Grg)

Kebeklis – 1) kablys virvÄ—ms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis – keblumas, nepatogumas (VkÅ¡)
Kedeklis – lazdelÄ— vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės − kojūkai
KÄ—ik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
KeipietÄ— – silpnai jaustis, merdÄ—ti
Kėisalis – kelmas
KeisliuotÄ— – kaitalioti (Varn)
KÄ—itÄ� – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikš�ioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis – baidyklÄ— (KlvrŽ)
Kenis − sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Å ts)
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
KeravuotÄ—– saugoti, prižiÅ«rÄ—ti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
KerežītÄ—is – bartis, rietis, vaidytis, peÅ¡tis (Klp, Prk)
KerÄ«nalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas – peÅ¡tukas (Erž)
KernazÄ«tÄ— – smarkiai valgyti, ryti (Å v)
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (KrÅ¡)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
KeselÄ—/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
KeseliuotÄ— – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
KestÄ—s – dvi (gali bÅ«ti sujungtos) kartelÄ—s Å¡ienui, Å¡iaudams ir kt. neÅ¡ti; jomis neÅ¡amas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

Kiaugžd� − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuš�iu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuš�iaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaur� − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukš�io kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutÄ— bulvÄ—ms kasti (Als, Tl), 3) meÅ¡kerÄ—s kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutÄ— su geležiniais kabliukais pasispirti, Ä�iuožiant su viena paÄ�iūža (Slnt)
Kibiklis – įtaisas panÄ�iams vyti (VkÅ¡)
KibÄ«klis – prikalta kartelÄ— laikytis, einant per lieptÄ…, turÄ—klas (Slnt)
Kibitka – Rus. 1) rogÄ—s, Å¡lajos (VkÅ¡), 2) ant rogių ar vežimo uždedama iÅ¡gaubtu dugnu, iÅ¡verÄ�iama dėžė (VkÅ¡, Trk)
Kielis – apatinÄ— laivo dalis (Plng)
KieliuotÄ— – kilnoti (VkÅ¡)
KikilarnÄ— – mažas, nuoÅ¡alus kambariukas (žemaiÄ�ių trobose) (Rdn, KrÅ¡)
KÄ«la – pilvo iÅ¡varža
KilavuotÄ— – triukÅ¡mauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas – Sl. deÅ¡ra (VkÅ¡, Skd)
Kinis – migis, lizdas
Kinkīm� − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipÄ—, kipis (Tl, GrÅ¡l)
Kipis − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīn�ė – velnienė, bjaurybė
KÄ«Å¡amaks – ratų užkyÅ¡tis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepÅ¡ys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
KiuoÅ¡is – paliegÄ—lis (Kal)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
KÄ«valka – kÅ«no narys, kÅ«no dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivir�ytis, 2) išdykauti, siaustti

Klaks – 1) pluoÅ¡tas, gabana (vilnų, linų…), plekas (VkÅ¡, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga Å¡autuvui užkimÅ¡ti (Rs, Å kn)
KlampasÄ«tÄ— – klampoti, trempti (Å kn)
KlamuoÄ�Ä«tÄ— – versti iÅ¡ kitos kalbos, aiÅ¡kinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
KlapÄ�iavuotÄ— – tarnauti miÅ¡ioms (Mžk)
Klap�ius – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
KlastavuotÄ— – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
KleckÄ� – cepelinai
KledaroutÄ— – 1) klibÄ—ti, klegždÄ—ti; tabaluoti (Å kn, Up), 2) sunkiai eiti (Å ll)
Kledars – iÅ¡klerÄ™s, iÅ¡klibÄ™s daiktas (Brs)
KlederkintÄ— – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas iÅ¡klypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raiÅ¡akojis (Varn)
KledÄ—kÄ— – tokios rÅ«Å¡ies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
KleidÅ«ns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klep�ē – spąstai
KlepÄ�ius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaiÅ¡is (Varn)
Kliamberis – senovinÄ— dÅ«rų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
KliebÄ—vuotÄ— – imti į glÄ—bį (Slnt)
Kliebis – glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) vieÅ¡butis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
KliÅ«gautÄ— – Å¡Å«kauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalÄ™s (Kv), 2) skystas (Å v)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidÄ—lis, susivÄ—lÄ—lis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – iÅ¡tižėlis
Klucgalis – rÄ…stagalys (Skd)
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
KlumuoÄ�ius – vertÄ—jas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
KluoniuotÄ—is – nusižeminus lankstytis
Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelÄ—, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinÄ— ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas − apykurtis, kur�ias

Knabeklis – vÄ…Å¡elis (Tl)
KnaibasÄ«tÄ— – pamažu kirsti, knapoti (Å l, Å kn)
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Å ts)
Knarkazas – 1) kas kalba pro nosį (VkÅ¡), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis – 1) kablys, vÄ…Å¡as (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
KneibasÄ«ti – prastai dirbti (Å kn)
Kneibastis – painus, knebus darbas (Skr)
Knėp�iuotė – graibyti, gnyb�ioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
KniaustÄ— – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkÅ¡to daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegÄ™s lempos dagÄ�io galas, kuris paprastai pirÅ¡tais nugnybiamas (Å ts)
Kninga – knyga
Knipelis – lazda, vÄ—zdas, pagalys; maiÅ¡iklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris − pajuokos žodis
KniuoÅ¡a – liurbis, apkvaiÅ¡Ä—lis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti min�iai į galvą
Knuoba – iÅ¡tižėlis, nevykÄ—lis, nevÄ—kÅ¡a (Å v, Kl)

Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukÅ¡lÄ— (Jrb)
Koisis – uodas
KoknÄ— – krosnis
Koleika – Pol. eilÄ— (Mžk, VkÅ¡)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
KoncesÄ—jÄ— – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
KonteplÄ—s – Å¡liurÄ—s
KonvalÄ—jÄ— – pakalnutÄ—
KopÄ—lÄ— – Lauke sustatyti džiÅ«vimui javų pÄ—dai
Kopstis – krÅ«va
K�rėns – kalakutas
K�rkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bi�ių spie�ius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
KoskelÄ— – skarelÄ—
KotavuotÄ— – kankinti, plakti, muÅ¡ti (Pol., VkÅ¡)
Kôupka − taurė

Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
KramentÄ— – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpÄ™s lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Krau�ios – siuvėjas
KrauliuojÄ—ms – dÄ—liojimas, kraustinÄ—jimas (VkÅ¡)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikÄ™s, iÅ¡tižęs žmogus (Vvr)
KravuotÄ— – kraulioti, krovinÄ—ti (Å ts, Pln)
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Å ts)
KreizavuotÄ— – niekinti, iÅ¡juokti (Pol., Å v)
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepÅ¡is
Kriau�ios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; iÅ¡dÄ—vÄ—tas, iÅ¡kedÄ—jÄ™s drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kÄ—dÄ—
Kringelis – riestainis
KriokÄ“ – ramentai
KrioÅ¡tÄ— – grÅ«sti, daužyti, smulkinti
KriÅ«gs – į sienÄ… kalamas kablys, kriÅ«kas (Å kn)
KriÅ«ktÄ— – sunkiai dirbti
KriÅ«ns – prietaisas rÄ…stams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
KriuoktÄ— – verkti
KrÄ«tÄ— – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
KrÄ«valaks – 1) iÅ¡irÄ™s, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raiÅ¡as žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypÄ™s žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypÄ—lis, kreivÄ—zas (Grk, Vvr)
Krivizaila – Å¡lubis, kriviza (KlvrŽ)
KrivizingelioutÄ— – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas raÅ¡o (Skr)
KrivizintÄ— – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
KrivizoutÄ— – krypuoti (Vvr)
KrivulioutÄ— – svyruojant, svirduliuojant eiti (VkÅ¡)
KrīžavuonÄ— – kryžiaus skersinÄ— dalis (Grk)
Kro�autė – vagiliauti, vaginėti
Kro�os − vagilius, suk�ius
Krotkos – grotelės bažny�ioje atskirian�ios altorių
KrÅ«davuotÄ— – kasinÄ—ti (Pol., Skdv, Å ts)
KrÅ«gs – 1) kampiÅ¡kai palenkta geležis, kalama į staktÄ… durims pakabinti (Å kn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklÄ— (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnÄ—, kreklas (Vdk)
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvÄ—s savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
KruosÄ«tÄ— – paruoÅ¡ti alkoholinį gÄ—rimÄ… pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
KrÅ«Å¡eklis – piesta, grÅ«stuvis (Als)
Krūzos – puodelis

Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
KÅ«ds – liesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvokÄ…, ruoÅ¡tis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krÄ—ktis (Ll)
KuiliuotÄ—is – rangytis, garankÅ¡tÄ—tis (Skdv)
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pe�ius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuoÄ�ių miÅ¡kelis, Å¡ilelis, giraitÄ— (Kal, Plt), 2) tankÅ«s krÅ«mokÅ¡niai, brÅ«zgai, tankynÄ— (Å v, Krt)
KÅ«jakalis – priekalas (Bržr)
KÅ«jatis – plaktukas
Kukuorios – virÄ—jas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis – 1) spragilas (VkÅ¡), 2) medgalis užtrinui grÅ«sti (Rt)
KulÄ—ks – 1) Å¡iaudų kÅ«lelis pradÄ—ti stogo kraÅ¡tui dengti (Pln, Brs), 2) iÅ¡ Å¡iaudų ar ajerų suriÅ¡ti kÅ«leliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukÅ¡Ä�io sparno alkÅ«nÄ— (Å ts), 4) toks medinis indas – grÅ«stuvÄ—lis užkului grÅ«sti (Varn, Lk)
KÅ«lÄ—n/is, -Ä— – akmeninis
Kūliens – balžienas
KÅ«lÄ«ns – akmenynas
KÅ«lis – akmuo
KÅ«lkalis – 1) akmenų skaldytojas (Å ts), 2) akmeninių paminklų dirbÄ—jas (Slnt)
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
KumÅ¡tavuotÄ— – baksnoti, muÅ¡ti ranka, kumÅ¡Ä�iu, kumÅ¡Ä�ioti (KlvrŽ, Žd)
KunkentÄ— – nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
KunksietÄ— – rÄ—kti, kunkti, kumsÄ—ti (apie varles) (VkÅ¡)
KuoÄ�abrÄ—kÄ— – dengtas (su bÅ«da) brikas (Žd)
KuoÄ�iels – apvalus įrankis koÄ�ioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuo�iuotė – ko�ielais ko�ioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikÄ™s, menkas žmogus (menk., Rs, Å ts)
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
KuoklÄ— – krosnyje įmÅ«ryta vieta, įduba kam susidÄ—ti, dÄ—klÄ— (Gr, Trg)
KuoklÄ—nÄ— – koklių dirbtuvÄ— (VkÅ¡)
KuoklÄ«nÄ— – iÅ¡minta, iÅ¡koklinta vieta (TrÅ¡)
KuoklinietÄ— – vaikÅ¡tinÄ—ti be darbo, be tikslo bastytis, goglinÄ—ti (Užv)
KuoklioutÄ— – daryti gilias pÄ—das, minti (Å kn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelÄ—mis (Å ts)
Kuoklis – 1) Ä�erpÄ— (Žg), 2) krosnies anga prieÅ¡akyje dÅ«mams iÅ¡eiti (pakepus duonÄ…, užkiÅ¡ama plytomis) (Grk), 3) dÅ«mtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pÄ—da (Å lv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
KuoptÄ—’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem mieÅ¡la)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
KuoÅ¡ieklis – koÅ¡tuvas, koÅ¡iklis (Å ts, Pln)
KuoÅ¡is – 1) kablys Å¡ienui peÅ¡ti, kobinys (Krg), 2) kablys Å¡ieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesÄ—lis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkÄ™s (Prk)
KuoÅ¡tuvis – skuduras indams plauti
KuoznÄ— – bÄ—da, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kup�ios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
KurÄ�galis – storasis, drÅ«tasis, sunkusis galas (pagalio, rÄ…sto, lazdos, vytinio, kÅ«lio ir kt.), drÅ«tgalys (Rs)
Kureklis − žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
KurliuotÄ—is – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
KusuotÄ— – kurstyti, kad vienas kito neapkÄ™stų, mylÄ—tų ir panaÅ¡iai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
KuÅ¡intÄ— – 1) liesti, lytÄ—ti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimÄ… daiktÄ…, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
KuÅ¡kis – kuokÅ¡tas, pluoÅ¡tas
KuÅ¡liuotÄ—is – krapÅ¡tytis, Ä�iupinÄ—tis (VkÅ¡)
KÅ«Å¡malaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
KÅ«tÄ— – tvartas, kluonas
KÅ«tkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, ŽgÄ�), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) maÅ¡inos virÅ¡us, kÄ—bulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, VkÅ¡)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masÄ— iÅ¡džiÅ«vus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukÅ¡lis (ŽgÄ�, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šal�io, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebÄ—jimas, virpÄ—jimas, kuzdÄ—jimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas Å¡varkas; moterų liemenÄ—; trumpikÄ—, palaidinÄ— (Prk)
Kuzijuoks – Å¡varkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brÅ«klys, vÄ—zdas (Krt, Kl), 2) ritmuÅ¡a, geinys (Kv, End), 3) grÅ«stuvas (Å ts)

KvÄ�Ä�Ä—s – gaudynÄ—s
KvadãpkÄ— – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
KvalÄ�avuotÄ— – sukÄ�iauti (Brus., Pln)
Kvanka – netvarkingas, apsileidÄ™s žmogus, žiopla, vÄ—pla (Å kn, Vdk)
Kvankals – senas sudžiÅ«vÄ™s žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (rauk�iai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas – Rus. gira (Slnt, TrÅ¡)
Kvatars – iÅ¡kyÅ¡ulys (Å lu)
Kvatera − nuoma
Kvaterants − nuominininkas
KvÄ«nÄ� (dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
KvartÅ«gs – prijuostÄ—
Kvietka – gėlė

Ībakuotė − 1) įsigalėti, įsisenėti (Kv, Grg), 2) įprasti (Lkv)

Īdautė − ieškoti ydų, priekabių (Šts)
ĪdavÄ—ks – skundÄ—jas (Å ts)
Īdėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
IduomautÄ—is (kou) – domÄ—tis (kuo)
Īduotėis − ydų, priekabių ieškoti

IedintÄ— – varginti, kamuoti (Plng)
IekeliuotÄ— – 1) šukuoti linus (Brs), 2) braižyti, stumdyti, gnaibyti (Yl)
Ieninīnk� − ieninis, vienkinkis vežimas; kiekis, vežamas tokiu vežimu

ĪgadavuotÄ— – įtikti (Skd)

ĪkaÄ�iultÄ— – įkamuoti, įvarginti (Å ts, KlvrŽ)
Īkibeklis – ranktÅ«ris, Å¡alinÄ—, turÄ—klai (End)
IkÄ«ps – skersas, įstrižas
Ikriestė – įtręšti, apdaužyti
Īkš�iuotė − žvygauti (Šts)

Īladagtis − pypkei prarakti įrankis (Ggr)
Īlėns − smailus (Grg, Klp)
Ilgoutė − akėti išilgai arimo viena kryptimi
Īlintė − smailinti (Grg)
Īlītė − urbinti; kutenti, kutelioti (KlvrŽ)

Imbliuotė − 1) iminėti, 2) vagiliauti
ImeigtÄ— – galÄ—ti, sugebÄ—ti

Īnars – 1) kas įneriama, įmezgama mezgant (Å ts, Ggr), 2) botagui įnerti virvutÄ—, riÅ¡ama prie botkoÄ�io, panaralas, panaras, panerklas (Pln)
Īnautė − 1) verkti, vaipytis, stenėti (Vvr, Prk), 2) juokus daryti, darkytis, žaisti (Klp)
Īnumis – žmogus, neturintis nuosavos pastogÄ—s ir gyvenantis pas svetimus
Īnoms − tikrumas
Īns − tikras, gūdnas (S. Dauk.)
Ingarts – šunies apinasris (Varn)
Ingis − tinginys
Ingtė − 1) plikti, šertis, 2) skursti, smukti
Intvara − irklo rankena, kas nors, kur nors pritvirtinta

Īpėl� − patalų vidinis maišas, į kurį supilamos plunksnos

ĪrabietÄ— – 1) įkristi, įpulti (Krž), 2) įvažiuoti traÅ¡kant (Žr)
ĪrarietÄ— – 1) įvažiuoti, įdardÄ—ti (KlvrŽ), 2) įsibrauti, įsilaužti (Krt)
ĪrarintÄ— – kiek priterÅ¡ti (Å ts)
ĪrembietÄ— – suaugti, subrÄ™sti (Å kn)
IrinkÄ“ – aplinkui
ĪrunguloutÄ— – įridenti, sunkiai įkelti (Dr)

Īsaks – 1) iÅ¡kalbingumas, įsaka (Å ts), 2) pasakymas (Vvr)
Īsėkarabītė − įlipti, įsikartė (Als)
Īsėkišdintė − įkliūti (Grg, Šts)
IsÄ—veizietÄ— – įsižiÅ«rÄ—ti, pamatyti
ĪsiraÅ¡kažītÄ— – įsidÅ«kti, įsisiausti (Rs)
Isitiemītė – įsidėmėti
ĪsižaimuotÄ— – 1) įsismaginti iÅ¡daigauti, įsisiausti (S. Dauk.), 2) įsipainioti, įsinarplioti (KlvrŽ)
Īstabus – nuostabus, nepaprastas, įdomus (S. Dauk., Slnt)
Īstanga – pajÄ—gumas, iÅ¡galÄ—, iÅ¡galÄ—jimas, įstengimas (Å v, Grg)
Īstangings – turintis daug įstangos, stiprus, pajÄ—gus (Grg)
Istapītė − išalkti
ĪstingÄ� – 1) be pertraukos (VkÅ¡), 2) įsakmiai (VkÅ¡)
Īstrakals – įrankis, instrumentas (Mžk, Sd)
Istralaks – prastas padargas, drabužis (Å ts)
Īsvala − spalių pridžiūvimas prie pluošto

IÅ¡bagarioutÄ— – iÅ¡daužyti (Skr)
IÅ¡bagaroutÄ— – 1) lazda iÅ¡muÅ¡ti, iÅ¡badyti (Skdv, Rs), 2) iÅ¡varyti (Rs)
IÅ¡bakaroutÄ— – 1) iÅ¡bakÅ¡tinti, iÅ¡guiti (Krkl, Ll), 2) iÅ¡badyti, iÅ¡baksnoti (Ll)
IÅ¡bakuotÄ— – 1) iÅ¡plÅ«kti (Žd), 2) intr. iÅ¡bristi, iÅ¡klampoti (Kal)
Išbergžtė − išleisti, išeikvoti, netekti (Krkl, Plt)
Išbruokavuotė − atmesti
IÅ¡buoÄ�Ä«tÄ— – atleisti, dovanoti (Kair)
Iš�irškintė − iškepti (Skd)
IÅ¡dars – iÅ¡kastruotas gyvulys, skapas (Kair, Up)
Išdėla − išdilęs, susinešiojęs daiktas (pvz., dalgis, drabužis ir pan.)
IÅ¡dundietÄ— – iÅ¡dÅ«lÄ—ti, sutreÅ¡Ä—ti, iÅ¡sidÄ—vÄ—ti (Mžk, Å ts)
IÅ¡duovÄ«tÄ— – iÅ¡dalyti (Lnk, Å ts)
IÅ¡dužietÄ— – sustambÄ—ti, pastorÄ—ti (Skdv)
IÅ¡dvaktÄ— – 1) iÅ¡kvaiÅ¡ti, iÅ¡kvailÄ—ti (Kair), 2) iÅ¡dilti, iÅ¡gverti, iÅ¡sitampyti (Å l)
IÅ¡dvasietÄ— – iÅ¡alkti, iÅ¡badÄ—ti (Užv)
Išglėžtė − ištižti
Išgviešielis − nuleidęs sparnus, nevalyvas
IÅ¡imtÄ—nÄ— – iÅ¡laikymas, kurį užsiraÅ¡ydavo tÄ—vai, atiduodami Å«kį vaikams (Žd, Skd)
Iškada – 1) žala (Pol.), 2) gaila
IÅ¡lapaÄ�iuotÄ— – 1) iÅ¡eiti, kojomis tapsint (Kal), 2) iÅ¡mindyti (Kal)
Išliousoutė − išlaisvinti
IÅ¡madlavuotÄ— – iÅ¡gudrauti, iÅ¡kombinuoti (Skd, Sd)
Išmakazītė – išklampoti, ištrypti, išdrembti (Kal)
Išmėsl� – pramanos, niekai
IÅ¡neikavuotÄ— – iÅ¡naikinti (KrÅ¡)
Išparcėlioutė – išparduoti
Išpītė – ištežti, išbjurti
Išpliorptė – visiems apsakyti slaptą dalyką
IÅ¡plustavuotÄ— – iÅ¡eikvoti, iÅ¡plustaÅ¡yti (Vdk)
IÅ¡pÅ«stavuotÄ— – iÅ¡eikvoti, iÅ¡leisti (Kv)
IÅ¡rabietÄ— – iÅ¡eiti rabant, brazdant (DÅ«nŽ, Rdn)
IÅ¡railiuotÄ— – iÅ¡ropti, iÅ¡lipti (Ms, Plik)
IÅ¡raitÄ«ms – vingiuotas ornamentas (Žeml)
IÅ¡raitÄ«tÄ— – 1) iÅ¡vingiuoti, iÅ¡vinguriuoti (Rdn, Vvr), 2) iÅ¡vyti, iÅ¡mesti (perk., Plng), 3) pakreipti, pasukti, iÅ¡kombinuoti (Pvn), 4) iÅ¡sirinkti (Å¡nek., Å v, Krtn), 5) pratinginiauti (refl., Trk)
IÅ¡rarietÄ— – 1) su triukÅ¡mu iÅ¡kristi, iÅ¡pulti (Rt, KlvrŽ), 2) su bildesiu iÅ¡važiuoti, iÅ¡dardÄ—ti (Kal, Kv)
IÅ¡rarintÄ— – 1) su triukÅ¡mu iÅ¡grÅ«sti (Vvr), 2) iÅ¡murminti, iÅ¡virti (Dr)
IÅ¡raÅ¡kažītÄ— – iÅ¡lepinti (Vvr)
IÅ¡rÄ«dytÄ— – iÅ¡penÄ—ti (Å ts)
IÅ¡rÄ«zintÄ— – įkyriai iÅ¡praÅ¡yti (Lk)
IÅ¡rīžintÄ— – atkiÅ¡ti, priekin atstatyti (Å ts)
IÅ¡sirÄ«dintÄ— – iÅ¡sibarti (Å ts)
Išstėptė − išalkti, peralkti
IÅ¡suskietÄ— – sunykti, apskursti (Lk)
Iššvi�ītė − išbarti, iškoneveikti (Pp)
IÅ¡tarabanÄ«tÄ— – iÅ¡gabenti (Brs, Plt)
Ištrivuotė − ištverti
Išvapa – išvėpėlis, išsižiojėlis
Išvėdruotė − išpūti, išgverti (Ms)

Ītars – prietaras (S. Dauk.)
Īteklis – upÄ—s ar ežero vingis; atsiauta, atsÄ—dis (Sd, Ggr)

Īvados – kurio galima daug suvalgyti, išgerti
Ivairos – nevienodas, daugiareikšmis
Ivairiesnis – keistesnis, savotiškas
Īvals – 1) siaura odos juostelė, kalama aplink klumpę, 2)medžiagos juostelė, įsiuvama į siūlę stiprumui ir gražumui
IveizietÄ— – pamatyti, įžiÅ«rÄ—ti, matyti
Īvelis − mažas arklys (Tv)
Īžtė − dildyti, plėšti, drengti (Als)

Daba – prigimtis, bÅ«das, paprotys (S. Dauk.)
Dabar�iou – dabar, šiuo metu
Dabaris – dabartinis (Erž)
Dabena − papuošalas, puošmena
DabÄ«tÄ— – muÅ¡ti (Å ts)
DabstÄ«tÄ— – 1) tvarkytis, puoÅ¡tis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
DabÅ¡na – dabita (Kv)
Dabuotė – saugoti, globoti
Dabuoklė – kalėjimas
Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
DadnuotÄ— – plepÄ—ti, bambÄ—ti (Klp)
Daga – 1) saulÄ—s karÅ¡tis (Slnt, Å v), 2) derlius, branda, pjÅ«tis (Krg, Prk)
Dagīs – usnis
Dags – degimas, gaisras (Ggr)
Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
Dagus – aÅ¡trus, žvarbus, kandus, Ä—dus (Slnt)
DaibstÄ«senas – slampinÄ—jimas (Slnt)
DaigaplunksnÄ—s – padaigos, padaigsliai (Varn)
DaigiuotÄ— – dygti (Varn)
DaigliuotÄ— – sodinti (Užv)
Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
DaigmuokslÄ— – daržininkystÄ—, sodininkystÄ— (S. Dauk.)
Daigs – 1) diegas (Ggr, Å ts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmÄ—, giminÄ— (Slnt)
DaigstÄ«tÄ— – sodinti, diegti (Skd)
DaigÅ«nis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
DailÄ“ – dailiai
DailiejÄ—ms – riebÄ—jimas (Slnt)
DailietÄ— – gražėti (Dr)
DailintÄ— – penÄ—ti, tukinti (Å ts)
Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Å ts), 2) lygus (Vvr), atsiganÄ™s, neliesas (KlvrŽ)
Dainažīmės – natos
DajÄ«tÄ— – gadinti, naikinti (Kln)
Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
DalakoutÄ— – bÄ—gti, lakatuoti (Kin)
DalbstÄ«tÄ—is – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
DalvaroutÄ— – slinkinÄ—ti (Lž)
DambÄ«tÄ— – lupti, muÅ¡ti (Ms, Å ts)
Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
Danginis – mÄ—nuo, MÄ—nulis (Slnt)
DangintÄ— – gabenti, kraustyti, lakinti (VkÅ¡, Krkl)
Dangoutė – dangstyti, maskuoti
DanguorÄ«kÅ¡tÄ— – vaivorykÅ¡tÄ— (Klp)
DantÄ—nÄ— – kuliamoji maÅ¡ina (Å ts)
Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
DaraÅ¡ios – ne visai pražilÄ™s (Rs)
Darbietis – žemdirbys (Ggr)
DarbÄ«kla – darbavietÄ— (Skd)
DarboutÄ—is – darbuotis
Darga – padargas (S. Dauk.)
Darin – todÄ—l (S. Dauk.)
DarkiuotÄ— – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
DarkluotÄ—is – darganotis (Plt)
DarknuotÄ—is – bjaurotis (Slnt)
Darna – dargana (Å ts)
Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas deÅ¡roms daryti (Krt)
Darulaitis – kastratas, iÅ¡daris (Å ts)
Darvouts – miglotas (Å ts)
Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagÄ—, dviražė Å¡akÄ— rugių pÄ—dams į vežimÄ… krauti (Lž)
DaugÄ— – daugybÄ— (S. Dauk.)
DaugesnÄ“ – daugiau (S. Dauk.)
Daugis − daugelis, daug kas
Dauglīkė – daugiskaita
Daugnuora – Å¡ykÅ¡tuolis, godas (Slnt)
DaukÅ¡telietÄ— – kaukÅ¡telÄ—ti; suduoti (Žd, VkÅ¡)
DaužtelietÄ— – kiek suduoti (Slnt, VkÅ¡)
Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
Davatka – perdÄ—tai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
Davutis – davÄ—jas (VkÅ¡, Užv)
DažīvÄ— – dažai (Varn, Vvr)
DebekÄ«tÄ— – niekinti, plÅ«sti (Kair)
Debesainis – tamsus (Vdk)
DebesÄ«nÄ— – skysta putra (Å ts)
Debesinis – nelygios spalvos, laumÄ—tas (Pp)
DÄ—cÄ—ns – durklas, peilis
DedeklÄ— – dedanti viÅ¡ta (Sd)
Dedervuots – Å¡aÅ¡uotas, ruplÄ—tas (Dr)
DÄ—dlÄ“ – labai, dideliai, smarkiai (Å ts)
DedlÄ«vs – dÄ—slus (Grg)
Dedus – dÄ—slus, dÄ—dingas (Rs)
Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
Degals – deglas, fakelas (Slnt)
DÄ—kÄ�Ä“ – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) Ä—dimas, graužimas (Skd)
Deglas – fakelas (VkÅ¡)
DeglÄ«Ä�Ä— – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
Degots – derva
Degsena – degimas (Å ts)
Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
Degtoks – žiebtuvÄ—lis (Slnt)
Deguliouts – kÅ«lÄ—tas (GrÅ¡l)
Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
Deigla – medžio kempinÄ— (Dr)
Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
Dèk�ôm – labai
Dekis – lovatiesÄ—, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
Dėkortė – pamažu degti, rusenti
Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
DÄ—ktÅ�s, -ontÄ— – dar atlaikanti, tinkamas
DÄ—lbs – atÅ¡ipÄ™s, atsipjovÄ™s (Rt)
DelÄ�Ä— – mÄ—nulis (S. Dauk.)
DÄ—lÄ—ks – mažas vienrankis pjÅ«klelis (Krt, Tl)
Delmuons – piniginÄ— (Vvr)
DÄ—rbtovs – įrankis dirbti, maÅ¡ina (Å ts)
DereÄ�Ä«tÄ— – darinÄ—ti, mÄ—sinÄ—ti (Slnt)
Dereklis – dyrikas (Grg)
DÄ—rÄ—ks – kas diria, lupa; kas drasko (Å ts)
DerenÄ— – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) muÅ¡imas, pyla (Slnt)
DereÅ¡as – timsras (Pol., Žd, Plt)
DerietovÄ—s – derybos (Užv)
DergtÄ— – apsimesti, dÄ—tis (Slnt, Varn)
DerguÄ�as – derkÅ¡tas, dergÅ«nas (Tl)
DerklÄ«Ä�Ä— – madas gaudanti moteris, pliuÅ¡kÄ— (Krkl)
DerlietÄ— – suriebÄ—ti, nutukti (Vvr, Slnt)
Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
Derlis – veÅ¡lumas, trÄ…Å¡umas (Slnt)
DerliÅ«gs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
DÄ—rmavuonÄ— – krikÅ¡Ä�ionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
DermÄ«Ä�ius – lažybos (Tv)
DÄ—rtÄ— – 1) lupti, plÄ—Å¡ti (Als, Snt), 2) tvoti, muÅ¡ti, plakti (Å ts, Skd)
Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
DervecÄ«tÄ— – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
DerveÄ�Ä«tÄ— – skirstyti dalimis, plÄ—Å¡yti (Užv)
DeržtÄ— – dergti (Rt, Plt)
DeselÄ— – vedega (Vok., Ms, Skd)
DesiuotÄ— – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srÄ—bti, kirsti (Kal)
Destis – mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
DÄ—Å¡lis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
DevÄ—ms – 1) iÅ¡dykavimas, dÅ«kimas (Rdn), 2) griaudimas (KrÅ¡)
Dėvuons – lovatiesė
Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
DibentÄ— – kankinti (Å auk.)
Dibi�ītė − skriausti (Skdv, Bt)
DÄ«bintÄ— – eiti, stypinti (Å auk)
Dibka – Pol. rÄ…stagalis, į kurį įdÄ—davo nusikaltÄ—lio kojas (Krtn, Skd)
DÄ«bkinietÄ— – valkiotis (Vvr)
DÄ«bkioutÄ— – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, neÅ¡ioti (Grg)
DÄ«bs – didelis žmogus (Slnt)
DÄ«btÄ— – muÅ¡ti, dobti (Kv)
DicÄ—ns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
DÄ«Ä�kavuotÄ— – trinti, brūžinti, dÄ—vÄ—ti (Slnt)
DidelÄ«bÄ— – 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
DidenÄ«bÄ— – puikybÄ—, iÅ¡didumas (Krž)
DiedliuotÄ— – dÄ—lioti (Slnt, Kv)
Diegis – nudegimas (Slnt)
DiegurtÄ— – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
Diekou! – aÄ�iÅ«!
Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
DiertÄ— – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
Diesena – bÅ«vis (Bržr)
DieslÄ—s – dÄ—tys (Užv, Vdk)
DiesmÄ— – nuosaka (S. Dauk.)
Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
DidÄ«stÄ— – iÅ¡didumas, puikybÄ— (Pkl, Slnt)
Diduomis – didžiÅ«nas, didikas (S. Dauk.)
Didus – iÅ¡didus, puikus (Å v)
DievuotÄ—is – atsisveikinti (Å ts, Als)
DignÄ«tÄ— – gabenti (Å ts)
DÄ«gsÄ�iuotÄ— – greitai eiti, bÄ—gti (Ggr)
Digsnis – dÅ«ris (Kl)
DigsnuotÄ— – bÄ—gti mažais žingsneliais (End, Vvr)
DÄ«gstelietÄ— – 1) staigiai įdurti (VkÅ¡), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
DÄ«gsuotÄ— – gelti, skaudÄ—ti (Up)
DÄ«guotÄ— – dygti (Varn)
DÄ«ka – pasileidimas (Å ts)
DÄ«kabarzdis – svyruoklis (Slnt)
DÄ«kautÄ— – siausti, lakstyti (Slnt, Å ts)
DÄ«kinÄ—jÄ— – laukinių žmonių kraÅ¡tas (Å ts)
DÄ«kis – iÅ¡dykimas (Slnt)
DÄ«kÄ«stÄ— – iÅ¡dykavimas (Krž)
DÄ«kra – dykynÄ—, plynÄ— (End)
DÄ«ks – grynas, tikras (Vvr, VkÅ¡)
DÄ«ktÄ— – dusti, trokÅ¡ti, ilsti (Slnt, Užv)
DiktintÄ— – tvirtinti, teigti (Å ts)
DÄ«ku – lengvai (Grg)
DÄ«kuonis – iÅ¡dykÄ—lis, nedorÄ—lis (Grg, Plt)
DikuotÄ— – draskyti, plÄ—Å¡yti (Skd)
DilÄ—ks – 1) mažas vienarankis pjÅ«klelis (Kl, Krt), 2) sudilÄ™s peilis (Tl), 3) suktas, Å¡ykÅ¡tus (Tl)
DilintÄ—is – nykti, mažėti, dingti (Rs)
Dimba – kultuvÄ—, muÅ¡eklÄ— (Žeml)
DimbÄ—ks – didelis žmogus (Pln)
DiminÄ«Ä�Ä— –  rožė, votis (Pol., Jrb, ŽgÄ�)
Dimžaks – kiÅ¡enÄ— (Prk)
DinderioutÄ— – dykinÄ—ti (Å kn, VkÅ¡)
Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
Dingis – kryptis (Kl)
Dingoutėis – atrodyti, rodytis
Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
DingtÄ— – rasti vietÄ…, iÅ¡eiti, dÄ—tis (Skd, Vvr)
Dingtelietė – atsiminti
DinkiuotÄ— – muÅ¡ti, perti (Å ts)
Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
DÄ«ra – dyža, pyla (Slnt)
DirdinietÄ— – slankioti paÅ¡aliais, dykinÄ—ti (Skd)
DirÄ—ks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
DirgesÄ«s – dirginimas (Å ts)
Dirgsnis – 1) plona, laiba Å¡akelÄ— (S. Dauk.), 2) maža gyslelÄ— (Pln)
DirintÄ— – plÄ—Å¡ti, zulinti (Å ts)
DirÄ«tÄ— – lupti kailį (Kal, Brs)
Dirsius – apsileidÄ—lis, iÅ¡tižėlis, tinginys (Klm)
Disnipuols − laivas
DiÅ¡kÄ«tÄ— – trinti, brūžinti (Å ts)
DiÅ¡lininks – kaklininkas (Skd)
Diukuo – kodėl
DÄ«velietÄ— – neÅ¡ioti, devÄ—ti, drengti, trinti (Klp)
DÄ«veliuotÄ— – kamuoti, muÅ¡ti (Bržr, Užv)
DÄ«vÄ—ns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
DÄ«vÄ«tÄ—is – stebÄ—tis
DÄ«vs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
DÄ«zinietÄ— – valkiotis (Vvr)
DÄ«ztÄ— – trypti vietoje (Kair)
Dīža – muÅ¡imas, pÄ—rimas (Plt, Tl)
Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
DīžtÄ— – 1) muÅ¡ti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srÄ—bti, valgyti, kirsti (Vvr, VkÅ¡), 3) smarkiai lyti (Ms)
Doborkis – tvenkinys
Dornios – kvailys
Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
Douklis − duokas (Mžk)
Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
Douts − dovana (Up, Užv)
Drabna – 1) Å¡lapdriba (Užv, Å ll), 2) liÅ«nas, kirba (Plng)
Drabnus – tvankus, troÅ¡kus (Kv, Yl)
DraÄ�as – iÅ¡dykÄ—lis (Pol., VkÅ¡, Brs)
DraÄ�Ä«sena – 1) naikinimas, plÄ—Å¡ymas, draskymas (Als), 2) dÅ«kimas (VkÅ¡)
DraÄ�Ä«tÄ— – 1) triukÅ¡mauti, trankytis, ginÄ�ytis (Brs), 2) naikinti, plÄ—Å¡yti, draskyti (Als)
DragnÄ«tÄ— – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
DragnuotÄ— – joti ristele (Brs)
DraguotÄ— – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Å ts), 2) triukÅ¡mauti, jodytis, daužytis (Lž)
DraibstÄ«tÄ— – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
DraibstuliuotÄ— – snyguriuoti (Ggr, Varn)
Draika – 1) kas iÅ¡sidraikÄ™s (Mžk), 2) iÅ¡dykÄ—lis (Ms)
DraikÄ� – kraikas, pakratai (Grk)
Draikas – mažos Å¡akelÄ—s (Mžk)
DraikuotÄ—is – lakstyti, siausti (Å ts)
Draikus – 1) valkus, tÄ…sus (Å v), 2) Å¡ankus (Gr)
Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
Draks – 1) barnis, peÅ¡tynÄ—s, sÄ…myÅ¡is (Rus., Kal, Kair), 2) eibÄ—, žala, nuostolis (Skd)
DrakuotÄ— – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, Å¡Ä—lti (Slnt, Kal)
DralÄ«tÄ— – draskyti, plÄ—Å¡yti, laužyti (Ll)
DrampasÄ«nÄ— – makalynÄ—, makasynÄ—, purvynas (Lž, Pkl)
DrampažītÄ— – terlenti, knezoti (Å ts)
Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos Å¡oninÄ— lenta (Užv)
Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
Dranka – statinÄ—, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Å lu)
Drankis – debesis (Plng)
DrankiuotÄ—is – trainiotis, daužytis (VkÅ¡)
DrapakoutÄ— – akÄ—ti, brižioti (Pol.)
Drapaks – akÄ—Ä�ios, brižės (Pol.)
Drapanas – drabužiai (niek.)
Draugalka – pamergÄ— (Kin, Klp)
Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
DrebecÄ«tÄ— – minti, trypti (Varn)
DrebesÄ� – Å¡altienos drebuÄ�iai (VkÅ¡)
DrebežītÄ— – pavydÄ—ti, gailÄ—ti (Lkv)
DrebiezgÄ� – smulkios žuvys, mailius (Varn)
Drebiežnas – nevikrus (Varn, KrÅ¡)
DrebtelietÄ— – 1) staiga nudrÄ—bti, mestelÄ—ti (Užv), 2) negražiai, staÄ�iai pasakyti (VkÅ¡)
Drebus – baugus (Mžk)
Drėgants – eržilas
Dreika – žiopla, iÅ¡sižiojÄ—lÄ— (Dr)
DreiktÄ— – draikyti, driokti
Dreilingis – žiemÄ… iÅ¡muÅ¡ta kelyje duobÄ— (Å lu)
DreižietÄ— – skeldÄ—ti, trÅ«kinÄ—ti, daužėti (Slnt)
DreižtÄ— – vilkinti, delsti, gaiÅ¡ti (Ll, Kair)
Drelingiouts – duobÄ—tas (Vvr)
DremžtÄ— – 1) plÄ—Å¡ti, drengti (Kair, KrÅ¡), 2) kasyti (Kltn)
DrengtÄ— – 1) neÅ¡iojant plÄ—Å¡ti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
DrenktÄ— – terÅ¡ti (Vyž, Klp)
DrepaÅ¡as – sudribÄ—lis, iÅ¡tižėlis (Mžk, Yl)
DrepÄ— – mirkalas, padažas (Krkl)
Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
Drepenas – mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (VkÅ¡)
DrepinÄ«s – 1) koÅ¡Ä— (menk., Å ts), 2) linskmas Å¡okis (Slnt)
Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
DreplÄ«tÄ— – skrepliuoti (Vvr)
DresvÄ— – drevÄ—, uoksas (Kv)
Dreva – skylÄ— (Yl)
DrevietÄ— – 1) kopti medų iÅ¡ drÄ—vÄ—s (S. Dauk.), 2) plÄ—Å¡ti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
DreziniuotÄ— – gadinti (Kal)
Dreženas – mot. g. skutai, Ä�eženos (Slnt)
Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
Drė̄žtÄ— – dÄ—vÄ—ti, neÅ¡ioti, plÄ—Å¡ti, drÄ—ksti (Klm, Ll)
Driegnis – drÄ—gnumas (Pgr)
Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
DrÄ«kÄ�iuotÄ— – sunkiai Å¡okinÄ—ti (Slnt)
DrÄ«kiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
DrÄ«ktÄ— – irti, driksti (Varn)
DrÄ«ktelietÄ— – stryktelÄ—ti (VkÅ¡)
DrintÄ— – plÄ—Å¡ti, trinti, dÄ—vÄ—ti (Als)
DrÄ«vuotÄ— – pakulomis, dervotomis virvÄ—mis kamÅ¡yti laivų, kubilų plyÅ¡ius (Plng)
DrīžinietÄ— – valkiotis (Å ts)
DrīžinÄ«s – žmogaus apdaras, iÅ¡vaizda (Slnt)
Drīža – drūžė (VkÅ¡, Å lu)
Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
DroÄ�iautÄ— – pjauti lentas (Skr, Pln)
DroÄ�ius – lentų pjovÄ—jas (Yl, Krkl)
DrožinÄ«Ä�Ä— – medinÄ— leistuvo dalis (S. Dauk.)
DrubÄ«nas – kopÄ—Ä�ios (Pol., brus., Mžk, Ms)
DruÄ�kis – storas žmogus arba gyvulys (VkÅ¡, Pgr)
DrukarnÄ— – spaustuvÄ— (Pol., KlvrŽ, Vvr)
DrÅ«kÄ�Ä“ – labai (Erž)
Druklis – druÄ�kis (Žd)
DrÅ«kÅ¡lÄ«s – druÄ�kis, druklis (Dr)
DrÅ«ktainis – druÄ�kis (Slnt)
DrÅ«ktarÄ—itis – storaÅ¡launis (Å ts)
DrÅ«kts – 1) storas (Å ts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
DrÅ«lainis – druÄ�kis (Ms)
DrÅ«lioutÄ— – dirbti (Varn)
DruliuotÄ— – giržeti, bribinti (Rs)
Drulkis – rubuilis, druÄ�kis (Kl)
DrumbzlioutÄ—is – niauktis (Skdv)
DrumelioutÄ— – bugnyti, barÅ¡kinti (Klp)
Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
DÅ«minÄ«Ä�Ä— – rÅ«kykla; kaminas (Pln)
Drungs – drungnas (Ms, Slnt)
Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
DruobÄ—s – patalų užvalkalas, dvilinkÄ—s (VkÅ¡, Mžk)
DruobgalÄ«s – skiautÄ—, skuduras (Varn)
DruobolÄ— – 1) drobÄ—s gabalas paÅ¡arui, skiedroms ar Å¡iaip smulkiems daiktams neÅ¡ti (Vvr, Skd), 2) ant peÄ�ių siauÄ�iamoji skara (Trg), 3) į lovÄ… klojamoji paklodÄ— (Mžk, VkÅ¡)
DruoÄ�ius – lentų pjovÄ—jas (Yl, Krkl)
DruotÄ— – viela (Mžk, Kv)
Druova – drÄ—vÄ—, iÅ¡puva (Plt)
Drusts – korys (S. Dauk.)
DrÅ«teiva – stipruolis (Kv)
Druzgs – trupinys (Skdv)
Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras Å«kis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Å ll)
DubadegÄ«s – kerÅ¡tininkas, padegÄ—jas (Kv)
Dubas – iÅ¡duobtas kubilas (Lkv)
Dubelts – dvigubas (Vok. dial., VkÅ¡)
DubÄ—ns – medinis indas užtrinui grÅ«sti (Plt)
Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
DÅ«blingÄ— – nerangus, pilvotas žmogus, dÅ«blys (Skdv)
Dublunkis – druÄ�kis (Plt, Ggr)
DÅ«bra – sena, prasta armonika (Kv)
DubtÄ— – gesti, kiurti (Up)
Dubunis – iÅ¡duobta trinka su kojomis dubeniui įdÄ—ti (Žd, VkÅ¡)
Duburkalis – menkas duburkis, duobÄ— (Brs)
Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
Dubus – talpus, erdvus (Varn)
DucintÄ— – tampti, purtyti, dÅ«skinti (Mžk)
DuckÄ—nÄ� – skutai (Dr)
DudielioutÄ— – dudenti, terÅ¡kÄ—ti (Prk)
DÅ«dintÄ— – vilktis, dÅ«linti (Kv)
DudlentÄ— – kalbÄ—ti, terÅ¡kÄ—ti (Prk)
DudnuotÄ— – iÅ¡ lÄ—to, potyliai kalbÄ—ti (Up, Brs)
DÅ«douts – su klostÄ—mis, rauktas (Prk)
DÅ«duorios – vargonininkas (Slnt)
DudÅ«ra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomuÅ¡ais (Kv)
Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
Dugnuolius – žioplas, iÅ¡tižęs žmogus (perk., Trk)
Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rÅ«kas (Kv, Å ts)
Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
DÅ«kinioutÄ— – dÅ«kti, Å¡Ä—lti (Brs, Å ts)
DÅ«ksena – dÅ«kimas (Žd)
Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
DÅ«ksinioutÄ—is – purvintis (Varn)
Duksmas – sielvartas, rÅ«pesÄ�iai (Plt)
DukstÄ— – driksti, plyÅ¡ti (Å ts)
DukÅ¡la – raukÅ¡lÄ—, dumÅ¡lÄ— (Krkl)
DukÅ¡nus – birus (Kv)
DÅ«ktÄ— – nirÅ¡ti (Kv)
Dula – 1) vienas iÅ¡ dviejų kaiÅ¡telių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaiÅ¡tis burių virvei (Å¡iutui) pririÅ¡ti (Prk)
DÅ«la – nekalbus žmogus (Brs)
Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
DulbsuotÄ— – snopsoti (Å kn)
DÅ«lÄ— – bulvÄ— (Akm, Pp)
DÅ«liava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
DÅ«lietÄ— – sÄ—linti (Als)
DÅ«lÄ«nÄ— – bulvienÄ— (Akm, Mžk)
DÅ«linis – bulvinis (VkÅ¡)
Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
DÅ«lÄ«tÄ— – rÅ«kyti (Krkl)
DÅ«liuotÄ— – smulkiai lynoti, dulkti (Å ts, Slnt)
Dulkanuots – miglotas, Å«kanotas, dÅ«liuotas (Å v)
DulksnuotÄ— – 1) žydÄ—ti, dulkÄ—ti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
DulkstÄ«tÄ— – raibinti (Dr)
DulputrÄ— – baltinta grÅ«stų bulvių sriuba (VkÅ¡)
DulskanuotÄ— – raibuliuoti (Varn)
DÅ«ma – pasitarimas (S. Dauk.)
DÅ«malaks – kaminas, dÅ«mtraukis (Plt)
DumblasÄ«tÄ— – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
DumbloutÄ— – niaukstytis, blaustis (Dr, Å ts)
Dumbra – 1) gili vieta upÄ—je, sietuva (Bdr, Kl), 2) kÅ«dra (Grk)
DÅ«mÄ—nÄ— – sandÄ—liukas maistui laikyti (Dr, Skd)
DuminÄ«Ä�Ä— – rÅ«kykla; kaminas (Pln)
Dumplekė – plati lenta vietoje kopė�ių (gardžių?) mėšlą vežant
Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
DumpeklÄ—s – mÄ—Å¡lavežis vežimas (Plng, Sd)
Dumpiouts – nelygus, su dumpiu (Å ts)
Dumpis – 1) raukÅ¡lÄ—, dumpÅ¡lÄ—, dumÅ¡lÄ— (Yl, Brs), 2) sÄ…myÅ¡is, maiÅ¡tas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
Dumplinis – pÅ«stas, platus (Bržr, VkÅ¡)
DumplintÄ— – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
DumplioutÄ— – 1) sunkiai kvÄ—puoti (prk., Å ts), 2) smarkiai kosÄ—ti (Varn)
DÅ«ms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
DumÅ¡liets – raukÅ¡lÄ—tas (Varn)
DÅ«mtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
DundietÄ— – griaudÄ—ti, tinkÄ—ti, bildÄ—ti (Vvr)
DundulioutÄ— – 1) griausti, dundÄ—ti, trinksÄ—ti (Å ts), 2) spiestis (Å ts)
Dunduliouts – verpetuotas (Å ts)
Dunkerka – kamara (Å ts, Ms)
DunksÄ�iuotÄ— – stuksenti, trinkÄ�ioti (Vvr)
Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
Dunksmas – dundesys, dundÄ—jimas, dunksÄ—jimas (Kair)
DunkstelietÄ— – stuktelÄ—ti, paukÅ¡telÄ—ti, kaukÅ¡telÄ—ti (Vvr, Krtv)
DuobÄ�iotÄ—is – maitotis, iÅ¡dykauti (Dr)
DuobroutÄ— – plepÄ—ti, stÄ—nautis (Klm, Prk)
DuobstÄ— – susenÄ—lis, perkarÅ¡Ä—lis (Å ts, Akm)
DuobstelÄ“ – sudriskÄ™ marÅ¡kiniai (Užv)
Duobstis – susidevÄ—jÄ™s, sudubÄ™s daiktas (Als)
DuobtÄ— – žudyti, galabyti (Kv)
Duokalka – stoginÄ— Ä�erpÄ— (Pol., Lž)
Duoklas – rezginÄ—s, tarankis (VkÅ¡, Skdv)
Duoklis – kvaiÅ¡a, pusgalvis (Mžk)
Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
Duovena – dovana
DuovenuotÄ— – dovanoti
Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
DuozintÄ— – kÄ—blinti (KlvrŽ, Å ts)
DupÅ¡iuotÄ— – eiti (S. Dauk.)
Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
DurbÄ— – steverys, Å¡aka (S. Dauk.)
DurbtÄ— – dubti, kiurti, pÅ«ti (S. Dauk.)
DurdÄ«tÄ— – 1) durti, besti (Å ts), 2) keisti formÄ…, storinti (Trk)
Dureklis – žeberklas, perstekÄ— (Žd)
DÅ«riets – laÅ¡uotas, taÅ¡kuotas (Å ts)
DurkÄ—nu – užduriant (Kltn)
Durkis – vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sÄ—di vairininkas (Plng)
DurklÄ— – perstekÄ— (S. Dauk.)
DurnintÄ— – mulkinti, kvailinti (Vvr)
Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
Durstoks – prijuostÄ— (Tv, Lk)
DurÅ¡liuoks – 1) įrankis skylei geležyje iÅ¡muÅ¡ti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Å ll), 3) koÅ¡tuvas, rÄ—tis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
DurtinÄ«s – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliÅ«kas (Å ts, Brs)
Dusena – įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklÄ…, kad pasidarytų maiÅ¡elis ir ji negalÄ—tų iÅ¡trÅ«kti (Klp)
DÅ«siejÄ—ms – sunkus kvÄ—pavimas (Å ts)
DÅ«skatas – skutai, driskanos (Å ts, KlvrŽ)
DuskintÄ— – judinti, krutinti, plustinti (Užv, KrÅ¡)
Duskis – dusulys (Ll)
DustÄ— – dvisti, Å¡vinkti, gesti (Grg)
Dūšė – siela, širdis
DuÅ¡entÄ— – varginti, ilsinti (Kair)
DÅ«Å¡ings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
DÅ«Å¡traukis – žioplys (Ggr)
DÅ«Å¡velkis – sunkus, gremÄ—zdiÅ¡kas daiktas (Pkl, Å ts)
Dutnus – neaiÅ¡kiai tariamas, kalbamas (Nt)
DÅ«zgintÄ— – judinti, purtyti, kratyti (Å l)
Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
Dužīg – dukart (Erž)
Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
Dūžis – smÅ«gis, kirtis (Plt)
DužtÄ— – 1) trÅ«kti, skilti, trupÄ—ti (KrÅ¡), 2) kristi, mažėti (Užv)
DūžtÄ— – vargti, ilsti (Pt)
DvailÄ� – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynÄ— (Rdn, KrÅ¡)
Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
Dvaknuotė − plustinti (Šts)
Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
DvasintÄ— – dvÄ—sinti, alkinti, badu marinti (Užv)
DvasiuotÄ— – dvÄ—sti, dvÄ—sinÄ—ti (Pln)
Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
Dvasna – 1) dvÄ—simas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvÄ—sa, nuosproga, perdvÄ—sÄ—lis (VkÅ¡, Lž)
Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
Dveinaitis – dvynas (Ll)
Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
DviekoutÄ— – dvÄ—suoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
DzaiginietÄ— – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
DzilentÄ— – griežti, Ä�irpinti (Žd)
Dzindzals – skambaliukas (Kv)
Dzingals – skambalas (Yl)
DzingulioutÄ— – skambaliuoti, cinguliuoti (Å kn)
Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
DzvekÄ«tÄ— – muÅ¡ti (Kair)
Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
DžabÄ«tÄ— – 1) muÅ¡ti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, Ä�ebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
DžagnuotÄ— – Ä—sti, graužti (Å ts)
DžangterietÄ— – sužvangÄ—ti, džengtelÄ—ti (Skd)
Džeganas – iÅ¡Ä—dos, iÅ¡Ä�eÅ¡kos, Ä�eganos (Bržr, Slnt)
DžeganuotÄ— – kapoti, Ä�eganoti (Å ts, Ms)
DžektelietÄ— – žnektelÄ—ti (VkÅ¡)
DžiauginÄ«Ä�Ä— – teatras (S. Dauk.)
Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
Džiausena – džiovimas (VkÅ¡)
Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Å ts), 3) pintinÄ— sÅ«riams džiovinti (Lkv, Varn)
DžiautovÄ—s – virvÄ—s skalbiniams džiauti (Å ts)
DžilentÄ— – pjauti, džirinti (VkÅ¡, Žr)
Džindžė – 1) naminÄ— degtinÄ— (KrÅ¡), 2) denatÅ«ratas (Å l)
DžingterietÄ— – skambtelÄ—ti, dzingtelÄ—ti (VkÅ¡, Vvr)
DžingoutÄ— – supti, linguoti (Å ts)
DžiovainÄ— – džiovykla (Å ts, Yl)
Džiovainis – sudžiuvÄ™s, džiovintas (Å ts)
Džiovinsena – džiovinimas (Å ts)
DžirktelietÄ— – kirptelietÄ—, Ä�irkÅ¡telietÄ— (VkÅ¡)
DžiubÄ«tÄ— – lesti, kapoti su snapu (Kair)
DžiubuotÄ— – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
Džiugesys – gaudimas (Å v)
DžiugietÄ— – gausti, žvagÄ—ti (Rt)
DžiÅ«kÅ¡telietÄ— – užkirsti, suduoti, Ä�iukÅ¡telÄ—ti (Å ll)
DžiumbarÄ«tÄ— – muÅ¡ti, plakti (Å ts)
Džiumbars – rykÅ¡tÄ— (Å ts)
Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
DžiungarÄ«tÄ— – supti (Å ts)
DžiÅ«nÄ«tÄ— – žiopsoti (Å ts)
DžiÅ«sna – kas liesas, sudžiuvÄ™s (Erž, KrÅ¡)
DžvangtelietÄ— – barkÅ¡telÄ—ti, suduoti (VkÅ¡)