Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

Išeitis – liberalus i ir u rašymas

  • Filed under: Fonetika
Sekmadienis
Lap 17,2013

Vienas iš aktualiausių žemaičių tarmėje kylančių fonetinių nesusipratimų – balsių i ir u rašymas. Paprastai laikoma, kad bendrinės kalbos i ir u žemaičiuose virsta į ė ir o. Žinoma, taip nėra visuomet. Vienur atkakliai šios balsės transformuojasi, kitur – priešingai. Tai netgi nepriklauso nuo regiono, kuriame vyrauja tam tikra patarmė. Tai net nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Galbūt žmonės imasi perdėm i ir u versti į ė ir o vardan taisyklės. Kaip turėtų elgtis žemaitiškai rašantis žmogus? Ypač, jei jis pats nėra žemaitis? Tikriausiai jis turėtų laikytis tendencijos i ir u versti į ė ir o. Tai skamba dirbtinai, tačiau šių balsių vertimas – kiekvieno žmogaus bruožas. Aš galiu parašyti straipsnį, kada aš keičiu, kada ne. Kitas žmogus parašys savo – ir abu būsim teisūs. Žinoma, yra bendri vardikliai, kada šios balsės transformuojasi. Apie tai gal kitame rašinyje. Esmė ta, kad nesukime galvos dėl i ir u rašymo. Ons ir uns, nutėka ir notėka, jaunims ir jaunėms yra vienodai teisingi. Tai tik fonetika, ne morfologija. Dėl to strėlių laužyti neverta.

Kelamuos i feisboka

  • Filed under: Internetas
Sekmadienis
Geg 5,2013

Svēkė gīvė. Kelamuos i feisboka. Sukūriau šion puslapi tam, ka galietomiem padiskutout paprastās rašības klausėmās, vo jė būs kuoks naus īrašos tinklapie, ta tēpuogi pasidalinsem.

Diel vėina kėta žuode, diel vėinuos kėtuos raidies a žuodė dalėis. Feisbokė galiesiem api vėsus mažmuožius pasiruodavuot.

https://www.facebook.com/RokounamuosZemaiteska

  • Komentarai išjungti - Kelamuos i feisboka
  • Žemaitiu laiduojėma tradicėjės

    Trečiadienis
    Lap 2,2011

    Palunguos Žemaitiu draugėjės vaduova Augosta Narmuonta nuomonė, nūnā žmuonis paršėlas (nuo žodžio ‘šilasi’, liet. stengiasi) i pu pakasīnu ne gedulingus pėitus, vo tėisiuog bankietas organizou. „Kam tuo rēk? Jug tas īr papėlduoms klapats i tūkstontē iššmitrītu (liet. išleistų) piningū. Žemaitē praktėški žmuonis. I senuovie, ka apieras liub apieravuotė, mēsa sušlamatītė (liet. sušveisti), vo vieliem kaulelius palėktė sakīdamė – jūs, vielės, torat čiesa, apsikrumtīket, jums šmuot nerēk“, – pasakuojė A. Narmuonts.

    Žemaitē ašaru nelie (nelėj?)

    Nuorint laiduojont sava artėmus, žemaitē īpatingu apeigū neatlikiniėjė, R. Balsīs patvėrtėna, juogei išskirtiniausia žemaitiu laiduojėma tradicėjė – Kalnu gėiduojėms. Pu Žemaitiu Kalvarėjės īkūrėma XVII o. pėrmuojie pusie, jiemė pamažo formoutėis i Kalnu gėismės – švėntū Krėstaus mūkas vėitu lonkīms, gėidont vės kėta gėismė. Ėlgainiou Žemaitiu kalnā imtė gėiduotė i par būdīnė – pėrma i ontra anū vakara, par atmėnus – devintojė i trisdešimtojė dėina, par metėnės.

    „Karto so Kalnu gėiduojėmo susiformava i uorkėstru mozėka. Kalnā pradietė gėiduotė su varėnēs potamāsēs, dūduom. Nūnā dūdas net i Žemaitėjuo bėng iššliuotė (liet. išstumti) kanklės. Ale tas pasikeitėms pateisėnams, mat, anuos, gėidont kalnus, nauduotas i senuovie“, – pasakuojė R. Balsīs.

    A. Narmuonta žuodēs taront, žemaitēms nebūdings tuoks didlis mėrštončiuojė aprauduojėms, kāp ton dara dzūkā. „Pas mumis ein vīru kuomanda, užvuomau (liet. užšaukia) kėik kas gal vėsās balsās, ka net lobas kėlnuojas, i tēp palīd mėrosiūji i paskotėnė keliuonė. Žemaitē vėsumet bova optimistā, kariū tauta, tudie i vielė i kėta svieta liub līdietė su dėdėlio alaso (badario) i be ašaru guožėma (liet. liejimo). Atameno, kāp mona tievs so sava susiedo, aboda žėnuodamė, ka zars mėrs, susieda atsisveikintė – pu 50 gramu īšmuorījė (liet. išgėrė), apsikabėna i juokiū dejuoniu ar ašaru nebova. Žmuonis smerčio unksčiau šmuot spakainiau liub priimtė“, – atvėrava A. Narmuonts.

    Pargoldīta iš svetainės: www.mazoji-lietuva.lt

    Kodėl kalba ne kalba?

    Antradienis
    Rgp 25,2009

    Viešoj kalbininkų ir jos funkcionierių erdvėj kalbama, kad žemaičių tarmė gali turėti tik tarmės statusą, o jokiu būdu nesikėsinti į kalbą. Tuo tarpu pasisukus kitu kampu tvirtinama, kad lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų. Tuo įtikinti, ko gero, visi.

    Keliu klausimą: jeigu mūsų kalbai tėra apie šimtą metų, kodėl ji laikoma viena seniausių šiame kontinente?

    A. Smetona, filologas, tikina, kad kalbai būtinos normos, taisyklės ir visi kiti formalumai. Tokia mūsų, lietuvių, kalba tapo tik XX a. pradžioje.

    Iki to laiko žemaičių ir aukštaičių tarmės buvo vienareikšmiškai atskirtos kalbos. Bet kas jos buvo: kalbos, prokalbės ar dar kažkas?

    Kartais išgirstu pasakymų, kad, kuo čia ta žemaičių tarmė skiriasi nuo lietuvių kalbos, viskas suprantama, gal tik kirčiai skiriasi. Na, tokiem atsakau, kad tegul aš šnekėsiu žemaitiškai, o tu kalbėk savo kaimo kalba. Gal tada skirtumų rasim? Bet ne šis pagrindinis atkirtis yra. Kur kas svarbiau, kad žemaičių prokalbė yra pagrindinis bendrinės lietuvių kalbos pagrindas. Asmeniškai aš sakau, kad tai žemaičių kalba, pritaikyta aukštaičiams.

    Ne visi supranta, nors viešoje erdvėje tai tylomis pasakoma, kad lietuvių kalba yra dirbtinis dalykas, ir ji neturėtų būti piliečio prioritetas. Aš bendrinę kalbą išmokau gal tik būdamas paauglys, todėl man tai yra nevertingas, primestas tarytum svetima religija, dalykas.

    Penktadienis
    Lie 31,2009

    Ilgoji e su brūkšneliu viršuje žemaičių tarmės rašyboje gali būti taikoma įvairiais atvejais. Kai kur raidės naudojimas gali būti diskutuotinas, o ieškant bendro vardiklio, aš visada esu už liberalią rašybą, kadangi tai tarmė. Kebliausius ‚ē’ vartojimo atvejus bandysiu čia ir aptarti. Pradėkime nuo sudėtingiausių.

    Vietoje bendrinės kalbos ‚ia‘ ‚ē’ galime rašyti tada, kada dvigarsis būna kirčiuotas, pvz. malērėjė (praktika taikoma tarptautiniuose terminuose). Tuo pačiu aš nesakau, kad negalima rašyti ,maliarėjė’. Mano manymu, galioja abu variantai. Lietuvių kalbos mokytojai turbūt itin širsta, jeigu moksleiviai parašo ‚gražeusias‘. Tačiau, ką galima prikibti, jeigu žemaitiškai galime rašyti tiek ‚gražēusios‘, tiek ,gražiausios’, nes čia negalioja bendrinės kalbos pamatinis tikrinimas su ‚gražiai‘. Žemaitiškas pamatas, šiuo atveju, būtų ‚gražē‘. Vistik netraktuoju, kad negalime palikti ir įprastą ‚ia‘.

    Kitas atvejis yra su daugiskaitos liepiamąja nuosaka. Šis be kita ko yra klaidinantis, nes bendrieji rašybos dėsniai konvertuojant literatūrinę ir žemaičių tarmes negalioja. Pvz. bendrinėje kalboje rašosi ‚meskit‘, ‚traukit‘, ‚pilkit‘, o, remiantis nusistovėjusiomis taisyklėmis, kad ‚i‘ keičiasi į ‚ė‘, ją pavartoję darytume klaidą. Geriausias šios rašybos ramstis yra Simono Daukanto raštai, kuriuose jis daugiskaitos liepiamąją nuosaką rašydavo su –iat galūnę, pvz. ‚meskiat‘, ‚traukiat‘, ‚pilkiat‘. Dėl šios priežasties nieko kita nelieka, kaip rašyti ‚ē’, nepaisant to, kad ji nėra kirčiuota.

    Vieni gražiausių žemaitiškos tarmės bruožų, man asmeniškai, yra monoftongizmai. T.y. dvibalsių ‚ai‘ ir ‚ei‘ keitimas ilgaisiais ‚ā‘ ir ‚ē‘. Šie iš gyvosios tarmės sparčiai nyksta, todėl aš labai gerbiu tuos žmonės, kurie šias savybes vartoja. Taigi visur, kur bendrinėje kalboje žodis baigiasi ‚ei‘, mes jį keičiame į ‚ē‘, pvz. ‚meilē‘ (meilei). Kur kas sunkiau nuspręsti, ar ‚ei‘ gali būti keičiamas žodžio šaknyse. Pvz., kodėl sakome ‚svēks‘ (sveikas), tačiau ne ‚plēšts‘, o ‚pleišts‘ (pleištas)? Mintyse pravertęs keletą idėjų puslapių, pamaniau, kad ‚ē‘ beveik drąsiai galime vartoti būdvardžiuose (‚grēts‘ – greitas, ‚krēvs‘ – kreivas), o ‚ei‘ išlaikyti daiktavardžiuose (peilis, seilė) ir veiksmažodžiuose (šiuose taikomos ir lokalios išimtys – kai kam ‚eiti‘ norisi tarti ‚ētė‘). Rytų aukštaičiai ‚eiti‘ sako ‚aiti‘, todėl šitą laikyčiau pagrindu, kodėl normaliai negalime „iškraipyti“ „ėjimo“. Apie daiktavardžius galiu pasakyti tokį dalyką: pvz. ‚meilė‘ kartais gali nuskambėti kaip ‚miailė‘. Tokiu būdu ‚ia‘ keičiama į ilgąją lietuviškąją e ir išeina ‚meilė‘. Todėl dar papildomai šitokį ‚ei‘ keisti į ‚ē‘ būtų hipernormalizmas.

    Turbūt mažiausiai sudėtingas yra ‚iai‘ keitimas į ‚ē‘ prieveiksmiuose, pvz. ‚skobē‘ (skubiai). Šia savybe ir mano mokykline patirtimi remiantis, širstu ant savo pradinės mokyklos („Ateities“) mokytojų, kodėl rašant ‚vikrei‘ niekada nebuvo paaiškinama, kad tai tarmės įtaka (taigis, jau prieš keliolika metų niekas Mažeikių mokyklėlėse tarmiškai nešnekėdavo). Šiuo atveju, tiek ‚vikriai‘, tiek ‚vikrei‘ žemaitiškai rašytųsi vienodai – ‚vėkrē‘. Vietose, kur į ‚iai‘ įsiterpia priešdėlis (pri) ar sangrąžos dalelytė (si), nieko keisti negalime (priaižyti, pasiaiškinti).

    Ketvirtadienis
    Lie 30,2009

    Pešasi žemaičiai ir žemaičiuoti bandantys nežemaičiai, kaip vientisai reikėtų taikyti praplatintos ‘o’ raidės rašybą. O kur dar sunkiai girdimas ‘o’ praplatėjimas ar pusiau praplatėjimas. Pirmiausia, kokia mano pozicija, tai, kad tarmės rašyba turi būti liberali. Vieno teisingo varianto būti negali, o pripažįstami keli, turbūt sutartiniai, variantai. Liberali todėl, kad kiekvienam dera mokėti savo lokalią tarmę/šnektą ir nebūtina laikytis kažkieno sugalvotų ir prikišamų taisyklių, kurios kartais būna nemalonios žemaitiškai artikuliacijai, gomuriui. Todėl savo pasiūlymu siūlau naudotis tada, jei manote, kad jums jie priimtini ir liežuvio nelaužo. Jeigu rašote kitaip, bet būtent taip ir šnekate (!), tai laikykitės savo standartų.

    O mano siūlymas toks. Tarptautiniuose ir naujai atėjusiuose žodžiuose, jų šaknyse, neskubėkime vietoj ‘o’ visur rašyti ‘uo’. Pirmenybė platinti skiriama kirčiuotai ‘o’, tačiau ir tai nereiškia, kad visada reikia ją platinti. Tai reiškia, kad čia siūlau liberalų dualų variantą – palikite ‘o’ arba ją platinkite (’uo’). Tai būtų priimtinas rašymo būdas, pvz. brònchai (žem. brónchā arba bruonchā). Kalbant apie nekirčiuotas ‘o’ raides šaknyse, tai jas turėtume palikti kokias buvę. Pvz. ‘motociklas’ (žem. motocėklos). Žodžiuose, kuriuose šaknies ‘o’ kirčiuojamas trumptai, žemaitiškame tarime jis prailginamas, tačiau nepraplatinamas (!), pvz. atròfija (žem. atrõfėjė).

    Galiausiai, kaip manote, ar žemaičiai sako truoba dėl to, kad aukštaičiai sako troba? Taip neįmanoma, nes žodis kilęs iš žemaičių, todėl aukštaičiai ‘o’ susiaurina. Natūralus žodis yra truoba. Noriu pasakyti, kad žemaičiai ne viską, oi ne viską, taria derindami su bendrine rašyba, todėl jeigu truoba natūralus, tai ir ‘homo’ (toks priešdėlis) irgi natūralus, o surogatas čia yra troba.

    Klauskite, jei kas neaišku, jei mano patarimai ir kiti tarmės bruožai jums svarbūs. Teikite konstruktyvius pasiūlymus.

  • Komentarai išjungti - Dėl žemaitiškos praplatintos ‘o’ rašybos šaknyse
  • Ž

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Žabaltīs – žaltys (menk., Kal, Krtn)
    Žabarainis − 1) šakotas medis (Tv, Als), 2) su ašakomis, sėlenomis, rupus (Kal, Šts)
    Žabars – 1) smulki šaka be lapų, žabas (Ms, Slnt), 2) stagaras, stiebas (Mžk, Sd), 3) krūmas (Pln, Kl), 4) rykštė, virbas (Plt,Rdn)
    Žabītė
    − pliekti, mušti (Kair, Trk)
    Žads – 1) galėjimas kalbėti, kalba (Vkš, Plt), 2) balsas, amas, garsas (Trk, Krš), 3) sąmonė (Slnt, Trk), 4) kvėpavimas (Trš, Vkš), 5) jūros ūžimas (Plng)
    Žagata – šarka (Dov, Kin)
    Žaima − juokai, išdaiga (Vvr)
    Žaimuotė – 1) negražiai, nederamai elgtis, maivytis, vaipytis, kraipytis (Kin, End), 2) siausti, išdaigauti, paikioti (Pln, Krt), 3) tyčiotis, pajuokti (Kin, S. Dauk.), 4) erzinti, šaipytis (Kin, KlvrŽ)
    Žaks – maišas (Klp, Rs)
    Žalga
    – 1) lanksti kartelė, didelė vytis, 2) nepatogumas, kliuvinys, vargas (Pvn, Bržr) 3) aukštas, ištįsęs žmogus
    Žalgos – gremėzdiškas, didelis, nepatogus
    Žagoustis – kas su stačiais ūsais (Varn)
    Žaiminīčė – 
    pasilinksminimas, pramoga (S. Dauk.)
    Žalnierios
    – pėdas (avižų, miežių)
    Žalvos – žalsvas, žalganas
    Žaneklis – 1) vedęs vyras (Lž), 2) jaunikis (End, Trk)
    Žangars – 
    aukštas vyras (Krkl)
    Žardiena
    – aikštė aplink klojimą, aptvaras
    Žarītė − 1) smarkiai lyti, pliaupti (Vdk, Lkv), 2) godžiai valgyti, kimšti, kirsti (Rdn, Trk), 3) smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti (KlvrŽ, Trš), 4) šlapintis (Žgč), 5) triesti (Krš)
    Žavietė – kerėti
    Žavintė – kankinti, varginti, kamuoti (Skr, Jrb)
    Žebeklis – įtaisas, uždedamas ant snukio naminiams gyvuliams, kad nežįstų, nelandžiotų (Skdv, Skr)
    Žebelės
    – tušti dalykai, niekai, asmenys, kurie nevykusisi dirba
    Žebeliuotė – niekus šnekėti, paistyti
    Žėbintė – šviesti.
    Žebravuotė – vagišiauti (Rnv, Brs)
    Žegeklis – 
    lanktis (Užv)
    Žeimmėlžė
    – senapienė
    Žėlava − gedulas (S. Dauk., Plt)
    Žėlavuotė − 1) gedėti (Skdv, Krž), 2) gailėtis, ilgėtis (Trk, Plt)
    Žekė – kojinė (plonos)
    Žekiets – švarkelis
    Žekrišīs – kojaraištis
    Želpoutė – spėlioti, pasakoti
    Žemalieniškis – žmogus, palaidais užvarsčiais (kilm. nuo Žemalės kaimo)
    Žemėn – šalin
    Žemievėlka – rogių kelio vieta be sniego
    Žemgrīnds – per pelkę išgrįstas kelias, kūlgrinda
    Ženatvė – vedybos
    Žertavuotė – juokauti, pokštauti (Pol., Krkl, Brs)
    Žibilkos
    – kibirkštys (iš akių)
    Žiegis – 1) sykis, 2) kartas
    Žīgioutėis – šerti gyvulius
    Žimilžie – metus melžta nesusikergusi karvė
    Žītkavuotė – teikti naudą, pelną; padėti (Sd, Vkš)
    Žitkietė – 
    austi žičkais (Užv)
    Žiuobrintė
    – ištižusiam eiti, žioplinti
    Žiuogris – pinta tvora iš šakų
    Žiuogspėras – pjuvenas
    Žiūrė – avižinis kisielius
    Žiurkavuonė – kilpa, skylutė sagai užsegti (Pol., Šll, Dr)
    Žiūrsts – prijuostė
    Žiužis − susuktų šiaudų pundelis
    Žizdra – skeveldra  (Rs)
    Žliegtarnė – skerdykla (Slnt, Ms)
    Žlioburtė
    – valgyti lyg be dantų, žlebsėti
    Žlabana – 1) kieno akys ašaroja, žliumbia, 2) kas nuolat ašaroja, žliumbia
    Žlabanuotė – 1) traiškanoti, varvėti (apie akis), 2) verkti, ašaroti, žliumbti
    Žlabas – ėdžios su loviu karvėms
    Žlagatītė – godžiai ryti, lapnoti
    Žlėbė – akys (niek.)
    Žlėbs – žvairas
    Žliūgs – 1) koks nors šlapias, sunkus, įmirkęs, supuvęs daiktas (Škn), 2) kas stambus, nejudrus (Lkv)
    Žmuogšala – speigas
    Žniogis – virvė su kilpa kiaulei gaudyti
    Žobrelė − klaidžiojanti laukuose švieselė, žaltvykslė
    Žombis – arklas
    Žombs – skvernas
    Žosėnkūlis – švendrė
    Žoviedâ – švedai
    Žugara – kas labai smarkus, pasiutęs, akiplėša; bjaurybė (Šlv, Jrb)
    Žulėks − apgavikas, sukčius, vagis, plėšikas (Sl.)
    Žvagėnē
    – pievų varpeliai
    Žvakinīčia – žvakidė
    Žvarbis − šaltukas, šiurpulys
    Žvavos – akylas, sumanus, netižęs
    Žviruvka − žvyrkelis

  • Komentarai išjungti - Ž
  • T

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Tabalā – šokiai
    Tabalaks – nerimtas žmogus, vėjavaikis, padauža (Grk, Šlv)
    Taga
    – taigi
    Taiguotė – rūpestingai ką daryti, taikyti
    Taislios – taisomo kelio ruožas
    Taknuotė – mažais žingsniais greitai bėgti
    Taksavuotė – pardavinėti (DūnŽ, End)
    Takuotė
    – dažnai vaikščioti
    Talaluška – nerimta daina
    Talažīti – 1) niekus kalbėti, tauzyti, taukšti, plepėti (Up, Krš), 2) sunkiai klampojant eiti (Gršl, Brs)
    Tamburka
    – vąšelis
    Tanciavuotė – šokti (Pol., Lk, Mžk)
    Tapšans (dapšans)
    – sofa, kušetė
    Tapšos – ištižęs, nevykėlis
    Tarabanītė – 1) nešti, vežti, gabenti (ppr. ką sunkų, nepatogų) (Plt, Brs), 2) varyti, danginti, grūsti (Skd)
    Taragīns – tankumynas (Skdv, Kltn)
    Tarakans – tarakonas (Lkv, Krš)
    Taraknītė – nuolat barti, raginti, uiti (Lk)
    Taralentė – griaudėti, dundėti (Up)
    Taralī– kas daug plepa (Šts)
    Taralioutė – 1) tarškėti, bildėti (Yl), 2) garsiai, tankiai kalbėti, plepėti, tarškėti (Yl, Prk), 3) trankiai dainuoti, rėkauti (KlvrŽ, Šts), 4) turkšti (Brs)
    Taralioutė – raibti, žilpti, tavaruoti (Varn)
    Taralis – kas greitai kalba, plepa, taraliuoja (Skdv, Šts)
    Tarankis – 1) didelė apvali ar pusiau apvali pintinė pašarui nešti, kam susidėti, doklas (Plik, Dov), 2) dubenėlis ar puodukas (ppr. su rankena) ar šiaip koks indas (Skd, Sd)
    Tarans – senovinis pabūklas tvirtovių sienoms, bokštams griauti (D. Dauk.)
    Tararīnė – kas daug plepa, tararuoja (Kal)
    Tarazīšutienė (Šts)
    Targavuotė – prekiauti, pardavinėti
    Tarka – atitinkamai subadyta skarda šakniavaisiams smulkinti, trinti
    Tarkavuonė – tarkuotų bulvių tešla (Pol., Užv)
    Tarkavuotė – tarkuoti (Pol., Pln,Trk)
    Tarmasīti –
    Brus., Pol. ginčytis, derėtis, lygtis (Plt)
    Tarmazas –
    į kitus neatsižvelgiantis, vaidingas, priekabus žmogus (Prk, Kin)
    Tarpėjės
    – mėnulio fazė tarp seno ir jauno (kai nematyti)
    Tarpėks – tarpas tarp dviejų jaujos, daržinės galų
    Tarprėitis – vieta tarp kelių; tarpukojis
    Tasgatis – atseit, vadinasi, būtent
    Tašks − pelkė, purvynas (Tv, Ggr)
    Tat – tai; juk, gi
    Tatā – tai, o tai, tai čia
    Tatrāp − tokiu būdu (iš dviejų)
    Taukėns − taukuotas
    Tauzītė – šnekėti, pasakoti nesamones
    Tavalis – kas nevikrus, lėtai dirba (šnek., Skdv)
    Tavarns
    – prekinis (Brus., Vdk)
    Tavuors – prekės

    Tebuokerka – uždaroma plokščia dėžutė tabokai kišenėje nešiotis
    Tėik – tiek, taip
    Tėisiau − tiesiog, tiesiai
    Tekarnė – tekinimo staklės (Vkš, Šv)
    Tekėnis
    – ratas (automobilio, vežimo)
    Tekėns – labai greitai, bėgdamas Apvals kāp tekėnis – Apvalus kaip ratas.
    Tekība – tekėjimas, vedybos
    Tekis − beragis, nekastruotas avinas
    Tėktė – patikti
    Teliavuonė – prastas piešinys, teplionė (Šauk)
    Teliavuotė – 1) maišyti, minkyti (KlvrŽ), 2) tepti, terlioti (Vkš), 3) prastai piešti, teplioti (Šauk)
    Teležītė
    – bristi giliu purvu, molyne
    Teliega – 1) dviratis vežimukas šienui savimi vežti (KlvrŽ, Rnv), 2) vienratis vežimukas (Pln), 3) išeiginės rogės lentelinėmis gardelėmis (Jdr, Rt)
    Teliūgs – riebus žmogus, gyvulys (Klm, Rs)
    Ter
    īžtėis – beje (Slnt, Šts)
    Tevérnuotė – iš lėto kalbėti, pasakoti
    Tēvgalis – plonasis galas (Vkš)
    Tēvs – plonas

    Tiešytė – guosti
    Tīna − mušimas, lupimas
    Tintaliuotė – kaboti, kabant judėti
    Tintals – kas nukaręs, tintaluoja; tabalas
    Tintė – ploninti dalgio ašmenis (galąsti), išplakti
    Tīpsuotė – drybsoti, tysoti
    Tīrā – durpynas, raistas
    Tīrelē – dideli laukai, pievos, lygumos be medžių, krūmų
    Tīsuoklis – 1) virkščia (Kv), 2) giedravalkis, aktįsis (Varn)
    Tītars
    – 1) tiginys, dykūnas (Sd), 2) didelis, bet ištižęs (Ms, Sd), 3) kalakutas (Skd), 4) plikagalvis (S. Dauk.)

    Tlumuočītė – aiškinti

    Tonkē – dažnai
    Toriou – pro čia
    Torkštėis – pīlės torškas baluo – vandenin įkišusios snapą maigo dumblą ir ieško ko praryjamo
    Toukart – tuomet, tuometin/is, -ė
    Toužîg – vienu metu, kartu, drauge

    Traka – padūkimas, pasiutimas
    Trakalis – labai stiprus alus (Šts, Yl)
    Trakinīs
    − trakimas
    Traks – trakimas, siautimas, šėlas (Ms, Slnt)
    Traks – 1) daržinės ar jaujos šalinės skyrius tarp dviejų sijų (Šauk), 2) apvadas, pakraštys (Plng)
    Trakuotė
    – be reikalo puldinėti, šėliotis
    Trakus – smarkus, trankantis
    Trambalis – pasilinksminimas (menk., Up)
    Trampasītė –
    trypti, mindžioti (Prk)
    Trants
    – prastas
    Trapazītė – braidžioti (Dr)
    Traps
    – užkišimas, užtaisas
    Trauklapis – gysluočio lapas
    Tratintė – ką nors laužti
    Trātvars – šaligatvis
    Trėkuojis – katilas valgiui virti
    Trezvas – blaivus (Sl.)
    Triestėis – bėgiotis, lakstytis, rujotis (apie šunis)
    Trinka – rąstgalys malkoms, skerdienai kapoti; kaladė
    Trintėis – neišeiti, be reikalo būti (no, kuo če betrinīs, ēk nomėi)
    Trinkals – skystis galvos plovimui
    Trivirvis – 1) trijų virvių botagas, 2) suktas, apsukrus žmogus
    Trubicos – žvejybinis tinklas
    Tručīna – nuodai
    Tručītė – nuodyti
    Trūka – trūkumas
    Trūktė – prieš verdand burokėlius kitame vandenyje virti
    Truoba – gyvenamas namas
    Truopītė – taikinti į ką nors šaudant
    Truopnē – 1) tiksliai, taikliai,  2) kruopščiai, 3) tikrai,  4) patikimai, 5) tvirtai
    Truopnos – 1) tikslus, 2) kruopštus, solidus, 3) patikimas
    Truots − budė, galąstuvas

    Tumsībė – tamsa
    Tūravuotė – storais balsais pritarti dainuojant
    Tūbā − veltiniai
    Tūbėnės – kumštinės pirštinės
    Tuklis – nutukėlis (Kal)
    Tuma
    – tirštumas, tumumas (apie sriubą)
    Tumė − tirštimai; sutirštėjęs skystimas
    Tumietė – tirštėti, darytis tumiam
    Tumus – tirštas, sutumėjęs
    Tuora – tvora
    Tūravuotė – instrumentu pritarti, antrinti (Pol., Kv, Tl)
    Turbavuonė
    – nerimastis (S. Dauk.)
    Turbavuotė – gaišinti, trukdyti, neduoti ramybės (Pol., Brus., S. Dauk.)
    Tūtė
    – žindukas

    Tvanka – karštas ir drėgnas, slopinantis oras, tvankumas (Rs, Škn)
    Tvanka – 1) užtvanka (Ms, Vvr), 2) tvenkinys, kūdra (Rs, Yl) 

  • Komentarai išjungti - T
  • Š

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
    Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
    Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
    Šabaldasdgs. sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)
    Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
    Šabarā − menki, maži krūmai (Pvn)
    Šabars – skaldyti smulkūs akmenėliai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
    Šabavuotė
    − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
    Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
    Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
    Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
    Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
    Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
    Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, čebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
    Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
    Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
    Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
    Šabždietė − čiužėti (S. Dauk.)
    Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
    Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
    Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
    Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
    Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
    Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
    Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
    Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
    Šakarns − kaulingas (Ll)
    Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
    Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
    Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
    Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
    Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
    Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
    Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
    Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
    Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
    Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
    Šakuočka – 1) įrankis velėninėms durpėms kasti (Krž), 2) žibinčius (Kltn)
    Šalabans
    − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
    Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
    Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
    Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
    Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
    Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
    Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
    Šalėp – šalia, greta (DūnŽ)
    Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
    Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
    Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
    Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
    Šalkasmot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
    Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
    Šalnas − širmas (Trk)
    Šalnis − širmas galvijas (Trk)
    Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
    Šalnuojā – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
    Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
    Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
    Šalteluoks − šaltokas (Lk)
    Šamalā − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
    Šamantinietė − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
    Šamarlaks – žr. šarmalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srėbalas ar gėrimas, drumzlinas skystis (Jrb)
    Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
    Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
    Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
    Šampus − plūstamas (Prk)
    Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
    Šančius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
    Šandrā − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
    Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
    Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
    Šankla − perauda, šankala (Kal)
    Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
    Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
    Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
    Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
    Šapšintė − šlaminti (Rdn)
    Šardasas – šerdesas (Lkv, Kltn)
    Šarītė
    – nusirašyti
    Šarkā – bulvių lupenos (perk., End)
    Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
    Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
    Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
    Šarmalaks – naminė degtinė (Ms, Sd)
    Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
    Šarpablis − šarpokas (Brs)
    Šarpē – našiai, greitai
    Šars – skuba, šora (Kv)
    Šastītė
    − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
    Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
    Šašietė − šnabždėti, čežėti (Vdk)
    Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
    Šašoulietė – pavėsis
    Šatinginis − satininis (Šts)
    Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
    Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
    Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
    Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
    Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
    Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
    Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
    Šaučios – batsiuvys (Rt, Lk)
    Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
    Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
    Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
    Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
    Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
    Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
    Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
    Šavīklė − ližė (Pln, Rmč)

    Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
    Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
    Šebrugis − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
    Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
    Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
    Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
    Šeimuons (šeimonts) – pečius (Vkš)
    Šėininks – čiužinys
    Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
    Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
    Šėkšninis – iš odos
    Šekštinis − turintis šekščius, su šekščiais (Sd)
    Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
    Šėlā − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
    Šėlema − šiluma (DūnŽ)
    Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
    Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
    Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
    Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
    Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis (Skd)
    Šemenčios − vagišius (Trk)
    Šemeris − palydovas (Plt)
    Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
    Šen − į čia, čia
    ŠenavuotėPol., Brus. 1) gerbti, mylėti (Vkš, Up), 2) laikyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
    Šenjou − į čia, link šen (Vkš, Trk)
    Šėnkuorka – smuklės padavėja
    Šepgaudienė − apgavikė, sukčiuvienė (Žr)
    Šepgaudīs − apgavikas, sukčius (Als)
    Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
    Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
    Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
    Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
    Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
    Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
    Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
    Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
    Šerianka − ašutinė (Lž)
    Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
    Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
    Šėrta – būrys
    Šešnaks – česnakas (Yl, Slnt)
    Šeštarnė – 
    krumpliaratis (Kv, Lc)
    Šėtā(s)
    – štai
    Šetkavuotė – šiečkavoti (Trk, Vkš)
    Šetuoklis
    − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
    Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)

    Šiaučios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
    Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
    Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
    Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
    Šiaugždā − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
    Šiaugždalā − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
    Šiaukšlē − šiūkai (Als)
    Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
    Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
    Šibrugis − keltas (Grg)
    Šieks – žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė
    Šiepalis – šėpelė (Jdr, Yl)
    Šieps, šiepėlis
    – spinta
    Šierė − šėrimas, liuoba
    Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
    Šiekšts(s) – šiukšlė
    Šiepītė – skiepyti
    Šiklis – vlg. kam maistas neina į kūną, kiaurbira (Tl)
    Šīkoutė
    − smarkiai kasyti (DūnŽ)
    Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
    Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
    Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
    Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
    Šīlietė − kiek šilti (Nt)
    Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
    Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
    Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
    Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
    Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
    Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
    Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
    Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
    Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
    Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
    Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
    Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
    Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
    Šintėis − trintis, zulintis
    Šiorkštā − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
    Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
    Šiperis – sklendė
    Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
    Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
    Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
    Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
    Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
    Šiugžma − netikša
    Šiugžmasmot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
    Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
    Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
    Šiulentė − trinti (Žr)
    Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
    Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
    Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
    Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
    Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
    Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
    Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
    Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
    Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
    Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
    Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
    Šiurkštā − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
    Šiurmasmot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
    Šiuršietė − šiurėti, čežėti (Rs)
    Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
    Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
    Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
    Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
    Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
    Šīvė − plokščia lėkštė (Vok. dial., Žgč)
    Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
    Šižė − mušimas, pyla (Prk)
    Šižintė – pykinti, erzinti
    Šižtė − pykti, niršti

    Škabarlietė − liesėti (Užv)
    Škabarlioks − nususėlis (Užv)
    Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
    Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
    Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
    Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
    Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
    Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
    Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
    Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
    Škauragā − skalsės (Lk)
    Škebė – 1) prasta kumelė (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
    Škeberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinė (Škn)
    Škeriebla – nerangus, nevikrus žmogus (Krš)
    Škerpetka – puskojinė (Krkl, Erž)
    Škībra − džiūsna (DūnŽ)
    Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
    Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
    Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
    Škiomietė − liesėti (Als)
    Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pikčiurna (Yl)
    Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
    Škiutras − trumpas (Als)
    Škondals – skandalas
    Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
    Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
    Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
    Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
    Škuobā, škuobelē – šonkauliai

    Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
    Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
    Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
    Šlaks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysčio) kiekis (Vkš, Kv)
    Šlamas
    – 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai (KlvrŽ, Šts)
    Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
    Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
    Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
    Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
    Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
    Šlámbûmis − šlagbaumas
    Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
    Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
    Šlamštā − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
    Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
    Šlamurkė − landynė (hibr., End)
    Šlapa − sparčia žingine, nuožangiai (Šts)
    Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
    Šlapbrėda − brendant (Lk)
    Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
    Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
    Šlapūkė − kempinė (Varn)
    Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
    Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
    Šlavas − stagarai (Als, Šts)
    Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
    Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
    Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
    Šlebetka − prasta korta (Krš)
    Šleidars − valkata (Lk)
    Šleika – petneša
    Šlejā − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
    Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
    Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
    Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
    Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
    Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
    Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
    Šlėpa − kelvietė (Klp)
    Šlėparē − pušiniai pabėgiai
    Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
    Šlepšnuotė − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
    Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
    Šleverdoutė − šlubuoti
    Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
    Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
    Šliaukštė − mynioti (Prk)
    Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
    Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
    Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
    Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
    Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
    Šliedės – rogės
    Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
    Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
    Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
    Šlimavuotė – lyginti, dailinti griovio kraštus (Lž, Šlv)
    Šlimings
    − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
    Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
    Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
    Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
    Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
    Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
    Šlipsos – kaklaraištis
    Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
    Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
    Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
    Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
    Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
    Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
    Šliučkentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
    Šliučkinietė − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
    Šliučkis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
    Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
    Šliuiža − vėpla (Pln)
    Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
    Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
    Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
    Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
    Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
    Šliukšnuotė − vilkti kojas, čiūžčioti (Lk)
    Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
    Šliūkštīnė − čiuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
    Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
    Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
    Šliukštus − slidus (Ggr)
    Šliūkštuoks – veržtuvas
    Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
    Šliūkuroutė − sunkiai varginančiai dirbti (Prk)
    Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
    Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
    Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
    Šliumpinietė − vaikščioti be tikslo (DūnŽ)
    Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
    Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
    Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
    Šliunkiets − dumblinas (Lk)
    Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
    Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
    Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
    Šliuopa − nevykėlis (Tl)
    Šliuosos – gabalas
    Šliuotė 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
    Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
    Šliupėns − girtas (Šts)
    Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
    Šlupšis − besotis (Šts)
    Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
    Šliupštoks – spaustuvai
    Šliurėns − valkata (DūnŽ)
    Šliurks − srautas (Žd)
    Šliurkštā − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
    Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginančius darbus (Trk)
    Šliurmā − kokios liekanos, šlamštas (End)
    Šliurna − apsileidėlis (Šts)
    Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
    Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
    Šliurpliaukša − dargana (Lk)
    Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
    Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
    Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)

    Šmadaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo būdo (Vdk, Skr)
    Šmadarīnė
    − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
    Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
    , 2) trainiotis, šlaistytis
    (Užv)
    Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
    Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
    Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
    Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
    Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
    Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
    Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
    Šmakals – padažas
    Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
    Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
    Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
    Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
    Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
    Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
    Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
    Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
    Šmaravuotė tepti (Mžk)
    Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
    Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
    Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
    Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
    Šmėks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
    Šmerlekioutė
    − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
    Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
    Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
    Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
    Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
    Šmička − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
    Šmičkiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
    Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
    Šmidiris − padauža (Vvr)
    Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
    Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
    Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
    Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
    Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
    Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
    Šmigždintė − drožinėti (Krž)
    Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
    Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
    Šmikernė − rūsys (End)
    Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
    Šmikščiuoti − kaišioti, kyščioti (Vvr)
    Šmīkščiuotė − švysčioti (Skdv, Varn)
    Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
    Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
    Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
    Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
    Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
    Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
    Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
    Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
    Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
    Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
    Šmirkšlie − 1) čiurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
    Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
    Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
    Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
    Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
    Šmižiuliautė
    − grobstyti, vagiliauti (Užv)
    Šmokolis – verslas, prekyba
    Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
    Šmols – beragis (šmolā karvė)
    Šmoltė – košė
    Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
    Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
    Šmūkščiuotė − kaišioti (Šts)
    Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
    Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikščioti, landžioti (Vvr)
    Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
    Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
    Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
    Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
    Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
    Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
    Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
    Šmuorītė − gerti (Vkš)
    Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
    Šmuotās − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
    Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
    Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
    Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
    Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
    Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)

    Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
    Šnabždalā − prasti, su pelais rugiai (Šts)
    Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
    Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
    Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
    Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
    Šnapšė – degtinė
    Šnarkščiuotė – tarpais šnarkšti
    Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
    Šnėblė – nosis
    Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
    Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
    Šnekis − plepys (Brs, Lc)
    Šnerkštā − nešvarumai, puvenos (Ggr)
    Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
    Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
    Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
    Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
    Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
    Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
    Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
    Šnīpštuoks – veržtuvas
    Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
    Šniūravuotė – smarkiai dirbti, plušėti (Vvr)
    Šniūrs
    – virvė
    Šniuokšlās − smarkiai, čiurkšlėmis (Šts)
    Šniuoptė − šniurti (Šts)
    Šnopštulīs − dusulys (Trg)
    Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)

    Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
    Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
    Šoklė − lingė (Trk)
    Šolėnė – šulinys
    Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
    Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
    Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
    Šoplė – lentyna
    Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
    Šorā − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
    Šorėnės − spyruoklinės akėčios, brižės (Klp)
    Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
    Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
    Šovelēs − greitai (Rt)

    Špaklios − glaistas
    Špaklioutė − glaistyti
    Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
    Špėkē – rato stipinai
    Špėlga – žiogelis
    Šperleks − pagurklis (Lk)
    Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
    Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
    Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
    Špīglīs − skiepas (Trš)
    Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
    Špikierios − tokia patalpa klėtyje
    Špīkinė − spingsulė (Trk)
    Špīkinietė − paslapčiomis ieškoti (Klp)
    Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
    Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
    Špikulā − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
    Špīlioutė − žaisti (Prk)
    Špilka − vinis (Vkš)
    Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
    Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
    Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
    Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
    Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
    Špīvuoks − apgavikas, sukčius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
    Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
    Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
    Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
    Špogūtis − varnėniukas (Grg)
    Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
    Špukuliouts − taškuotas (Nt)
    Špuolė − velenas (KlvrŽ)
    Špuokinīčė – inkilas
    Špuoks – varnėnas
    Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
    Špuosos – juokas, pokštas, išdaiga (Vok. spaβ)
    Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
    Špuris − papurgalvis (Skd)
    Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)

    Šriūbs – sraigtas
    Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)

    Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
    Šteliavuotė – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)
    Štėmpelis – metalinis kuolas
    Štīvs – stiprus vyras
    Štolps – stulpas
    Štončka – kaspinas
    Štramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
    Štrekis
    − virvė

    Šuika − niekniekis (Trk)
    Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
    Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
    Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
    Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
    Šūksnēs − greitai, smarkiai, sparčiai (Šts, Grg)
    Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
    Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
    Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
    Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
    Šumšuotėis − gaišti, čiupnotis (Šts)
    Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
    Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
    Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
    Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis (Šts)
    Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
    Šunrajās – labai godžiai
    Šuokalninks − šokėjas (Šts)
    Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
    Šuoklė – lingė (Trk)
    Šuoloms − kaliausė (Krkl)
    Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
    Šuonismot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
    Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
    Šurakietės − spyruoklinės akėčios, brižės (Krtn)
    Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
    Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
    Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
    Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
    Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
    Šutenas − kas sušutę (Šts)
    Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
    Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
    Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
    Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
    Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
    Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
    Šutvės − mainai (Mžk)
    Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
    Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
    Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)

    Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
    Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
    Švadars − gabalas (Žgč, Pj)
    Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
    Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
    Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
    Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
    Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
    Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
    Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
    Švaksas – batų tepalas.
    Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
    Švamals − pusbernis (Rs)
    Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
    Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
    Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
    Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
    Švampaza − plepys (Grg)
    Švampazīti – kalbėti niekus, taukšti, tauzyti (Lk)
    Švampinietė
    − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
    Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
    Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
    Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
    Švanks – sūkurys (End)
    Švankuotė
    − devėti, nešioti (Trk)
    Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
    Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
    Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
    Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
    Švarnaks – gabalas (Kl)
    Švarpautė
    − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
    Švašva − duktė (Pln)
    Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
    Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
    Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
    Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
    Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
    Švičītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
    Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
    Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
    Šviežuoks − naujokas (Trg)
    Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
    Švīkščiuotė − maišytis (Krš)
    Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
    Švikštītė − puošti (Trk)
    Švīkštulīs − švykščiamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
    Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
    Švimpa − vėjavaikis (Kal)
    Švinītė − mušti (Šts)
    Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
    Švīpelis − pašaipa (Kltn)
    Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
    Šviptelietė − mestelėti (Plng)
    Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
    Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
    Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
    Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
    Švitkarklis − žilvitis (Lk)
    Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
    Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
    Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
    Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
    Švītruloutė − švytėti
    Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
    Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
    Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
    Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
    Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
    Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
    Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
    Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

  • Komentarai išjungti - Š
  • S

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Saidris − viksva
    Saiduoks – lankas šaudymui stėlėmis
    Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
    Saks –
    seklys (S. Dauk.)
    Salamaks – 
    neišrūgęs, nepakilęs, suzmekęs pyragas ar duona (brus., Up, Krš)
    Saldamaks –
    sacharinas (Kal)
    Salka
    – mansarda
    Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
    Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
    Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
    Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
    Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
    Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
    Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
    Sankalba − sąmokslas
    Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
    Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
    Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
    Santapa – ištižėlis
    Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
    Santiža – ištižėlis, liurbis
    Sarbavuotė – slaugyti, prižiūrėti (Brs)
    Sariuotė
    – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
    Sarmata – gėda
    Sāspronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
    Sāsvėnīs – sąsiuvinis.
    Saugė – daina
    Saulabruolē – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
    Saulabruolis − mėnulis
    Saunuora – savanaudis, egoistas
    Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
    Savastis – nuosavybė (Škn, Rs) 

    Seiliegeris – seilėtekis
    Seimavuotė – skaičiuoti (Ms)
    Sėlks
    – šilkas
    Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
    Sereda – trečiadienis
    Sermiega – švarkas
    Sėtinīs – griežtis

    Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
    Siednīnks − čiužinys
    Sierčėkā – degtukai
    Sietarnė – arpo dalis, į kurią įdedami sietai, sietinė (Rt)
    Sintietė
    − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
    Sintulīs (sintis) – plaučių liga, dusulys, astma
    Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
    Siurbelie – dėlė

    Skačiuoteis – rūpintis
    Skadā – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
    Skalītė – loti
    Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
    Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
    Skarbavs – valdiškas (pol., Vkš, Sd)
    Skarîngs
    – pluoštingas
    Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
    Skaugė – pavydas, godumas
    Skaugis − šykštuolis
    Skaugus – šykštus, pavydus
    Skelbautė – sklisti kalboms
    Skepets – nešiojama skara
    Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
    Sketars – ilgesnės ražienos tarp pradalgių (Vkš)
    Skibgalis – 
    maža atplaiša (Brs)
    Skīpā
    – įstrižai
    Skīps – įstrižas
    Skīra – skirtumas
    Skivīts – skarmalas, skuduras
    SladaũnėPol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sėmenys (Kl)
    Skladavuotė – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
    Sklads –
    Sl. sandėlys (Mžk)
    Sklajus
    – kuriuo galima daug užskleisti
    Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
    Sklandasmot. g. karčių tvora (Skd, Yl)
    Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
    Skleinīčė – stiklinė
    Sklepavuotė – mūryti skliautą (Pkl)
    Skleps
    – rūsys
    Sklostės– skląstis
    Skobas – rūgštus
    Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
    Skotertė – staltiesė
    Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvėms skusti
    Skrabėnė – dėžė
    Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
    Skrabtė – senti, džiūti
    Skrėblis – bulvių skutyklė
    Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
    Skreibtė – siausti, gaubti
    Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
    Skrega – skūpas
    Skripītis − smuikas
    Skripkuorios – smuikininkas
    Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
    Skuoms – skonis
    Skupicierios – gobšuolis
    Skūra – oda
    Skūstė – taupyti
    Skvarma – forma
    Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
    Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

    Slankailiuotė – slydinėti (Als)
    Slaptuomės
    – slapčia
    Slaunos – linksmas, garbingas
    Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lėkštas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Štk)
    Slīduoks – kazlėkas
    Sliedonė − pavakarys
    Sliegtarnė – marka (Šts)
    Slīgtė
    –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
    Slinkautė – tinginiauti
    Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
    Slinkos – tingus
    Slostē – spąstai
    Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
    Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
    Sluovėks – stiklainis
    Slūžītė − tarnauti
    Slūžma − alga (Als, Brs)

    Smagos – fiziškai sunkus, stiprus
    Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
    Smarkavuotė – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
    Smauktėis
    − lįsti, spraustis
    Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
    Smelčios (smalčios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
    Smetuons – grietinė (slav., net.)
    Smuokavuotė – kvepėti (Žeml, Žd)
    Smuoks
    – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
    Smuortė – liūsti, blaustis
    Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
    Smūrglīs – snarglys
    Smūrglioutė – snargliuoti
    Smūtnos – liūdnas

    Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
    Snopinietė – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam
    Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
    Snučas – snaudalius
    Snūda – snaudulys

    Sobata – šeštadienis
    Sobėnė – užpakalis
    Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
    Sodiedlioutė – sudėlioti.
    Sogruobtė − sučiupti
    Sokierka – saldainis
    Solasītė – surinkti
    Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
    Someigtė – mokėti
    Somiklietė − sukietėti
    Sominis − šiaurės vakarų vėjas
    Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
    Sopka – kaliošas
    Sosieds – kaimynas
    Sotrīstė – pradėti viduriuoti
    Sosėvadintė – sukviesti, surinkti
    Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
    Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
    Sovėsam – visai

    Spaciera – išeiga
    Spags
    – lašas (Plt, Vkš)
    Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
    Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
    Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
    Spaviednė
    – išpažintis
    Spaviednīčė – klausykla
    Spėitlios – spiečius (ties. ir perk. reikšme)
    Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
    Sperus (Spiers?) – spartus
    Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
    Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
    Spėtros – neprimatantis, žlibas
    Spakainos – ramus
    Spėlgtė – vysti, nykti
    Spieka – jėga
    Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
    Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
    Spīrē − kopėčių skersiniai
    Spongė – akis (niekinamasis)
    Spongtė – svaigti (nuo alkoholio)
    Spotkielis – puodelis
    Spragis – segtukas
    Sprėigtė – spriegti
    Sprėndžina – spyruoklė
    Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
    Sprostis – pakaba
    Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
    Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
    Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
    Spruogtė – dvėsti
    Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

    Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
    Sriebtovė – burna

    Stadala – Brus., Pol. pastogė arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklės (End, Lž, Plt)
    Stagars – 
    šaka be lapų (Ms, Slnt)
    Staibis
    – blauzda
    Staibuols – rankos staibis, dilbis (Vkš, Trk)
    Stalalis – 
    girnalovis (Ms, End)
    Stalavuonė
    – maitinimasis pas ką (Pol., Krž, Trš)
    Stalavuotė – valgyti, maitintis pas ką nors; gyventi ir maitintis (Grg)
    Staldalis – 
    tvartelis (Grg, Jdr)
    Staliuorios
    – stalius
    Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
    Stanaunē – dažnai
    Stangs − raištis
    Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
    Statgalis – stogo viršus, šelmuo, kraigas (Skdv)
    Stavuotė
    – 1) ištverti (Yl, Jrd), 2) turėti jėgų, pajėgti (Plt, Šts), 3) pakankamai turėti, užtekti (Skr)
    Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
    Stėčas − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
    Stelgtėis − stengtis
    Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
    Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
    Stičas − priešgyna, užsispyrėlis
    Stičītė – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti
    Stiegars – penis (juok., Skd, Šts)
    Stīgavuotė –
    1) ginčytis, prieštarauti (Gršl, Šts), 2) sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
    Stimbaris
    – nulaužtas medelis, stagaras
    Stīrėnīnks – nekviestas svečias
    Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora
    Stongas – sąrėmiai
    Strainos – puošnus, gražus, dailus
    Strankals – šūdo gabalas (Žd)
    Strapakas
    – akėčios
    Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
    Stribitielios
    – stribas
    Strikavuotė – daryti siūlę, peltakį, striką (Brs)
    Striknėns
    − neklaužada, niekadėjas
    Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
    Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
    Strubis – žemas, neaukštas žmogus
    Struoks – baimė, sujudimas
    Struošėntė– komanduoti, skubinti
    Struošītėis – skubėti
    Stūgaunus – neramus (Lk)
    Stumdalis – 
    nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Šts)
    Stuoraunos
    – darbštus, rūpestingas
    Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
    Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)

    Subaisiuotė – suteršti, subjauroti (KlvrŽ)
    Subakuotė – suminti (Kal)
    Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
    Sučeravuotė – sugadinti (Vvr)
    Sučiežtė
    − suvalgyti, sudoroti (Užv)
    Sučiokštė – sumenkti, suvargti (Krkl)
    Sučirškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
    Sučīžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
    Sudajītė – suprasti (Nmk, Rs)
    Sudrīktė – susipainioti, susivelti (Kl)
    Sudurdītė – 1) sulaužyti, sužaloti (Šts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
    Sūdžia – teisėjas
    Sugiberavuotė – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
    Suitus
    – gausus
    Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
    Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
    Sukeklis
    − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
    Sukliuoktė – sukristi, perkarti
    Sukrauliuotė – sudėlioti (Tv)
    Sukrėstė – suliesėti
    Sumajiečīntė − supainioti
    Suodnos – sodas
    Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
    Suopka – sofa
    Suostis – upės įlanka, vadaksnis (Als)
    Suotėns
    − sotus
    Supotės – sutinęs
    Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
    Suraišiuojėms – sumazgymas, sunarpliojimas (Krš)
    Suraitītė – sugarbanoti (Vkš)
    Surarietė – 1) sudundėti, sugrumėti (Dr), 2) subyrėti, sulūžti (Dr, Šts)
    Surīzintė – sukiršinti, supykdyti (Lk)
    Susibagdeliuotė – susirankioti, įsitaisyti (Šl)
    Susidavadītė – susipažinti (Klp)
    Susirunglintė – susipainioti, susivyti (Ggr)
    Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)
    Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
    Susizgrėbtė – susiprasti
    Susižaimuotė – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
    Suskabītė – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplėšyti, susmulkinti (Rdn, Krš)
    Suskaidītė – 1) suskirstyti, pažymint ribą (DūnŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplėšyti (Vvr)
    Suskailis – nususėlis (keik., Vkš)
    Suskaitītė – 1) galėti, sugebėti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti (Krš, Plt), 5) skaičiuojant įkirsti (Krt), 6) skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių (Trk)
    Suskaitlioutė – 1) suskaičiuoti (Vkš, Rdn), 2) išspręsti (DūnŽ)
    Suskaluotė – suskirsti (Šts)
    Suskanintė – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
    Suskardītė – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aštriu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
    Suskartė – suplyšti, sudriksti (Krt, Prk)
    Suskastė – karštai ko imtis, ką pradėti, į ką įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
    Suskė – suskažolė (Užv)
    Suskeldietė – suskilinėti, susproginėti, sutrūkinėti, sueižėti (Žd, Skd)
    Suskeltė – sulydyti, sudurti (Als)
    Suskėrbtė – surūgti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
    Suskerdietė – sueižėti, suskeldėti, sudaužėti, supleišėti (Krž)
    Suskībtė – sugižti (Dr, Kal)
    Suskietė – skursti, vargti, susti (Skr)
    Suskiets – 1) aptekęs suskiu, niežais (Šts), 2) apaugęs suskiais, brantais (Šts)
    Suskila – atskala, atplaiša (Trg)
    Suskimbčiuotė – trumpai suskambėti (Vvr)
    Suskinis – 1) nušašęs, rauplėtas (Skdv), 2) prastas, sunykęs, nususęs (Skdv)
    Suskintėis – gauti suskį (Trg)
    Suskirliuotė – surankioti (Als, KlvrŽ)
    Suskis – 1) susna (Vkš, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Šts, Ggr), 4) kas aptekęs suskiu, niežuotas (Šts), 5) kas aptrauktas miltlige (Krš), 6) kas nususęs, sunykęs, susisukęs (Rs, Skdv), 7) nusmukęs, nusigyvenęs, apsileidęs žmogus (menk., Brs, Vkš), 8 ) niekam tikęs, prastas žmogus; nevykėlis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybė, nenaudėlis (keik., Rs, Žd)
    Susklandītė – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
    Susklėstė – apsileisti, sutingti (Krž)
    Suskliaustė – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
    Suskoistė – įskuisti, įnikti (Slnt)
    Suskrabintė – 1) subrazdėti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
    Suskrabus – barškantis, tarškantis, skrabus (Prk)
    Suskrambītė – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
    Suskrambtė – suliesėti (Šts)
    Suskrebielis – kas nešvarus, suskretėlis (Skdv)
    Suskrebtė – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
    Suskrembtė – subarti (Up, Šts)
    Suskrenda – ištižęs žmogus (menk., Plt)
    Suskretielis – kas suskretęs, nešvarus (Užv)
    Suskriblītė – paraginti, subausti (Ggr)
    Suskruobtė – sudžiūti, sulysti (menk., Šts, Als)
    Suskūstė – sutaupyti (DūnŽ)
    Suskvarbītė – kastuvu suvarpyti (Krš, Erž)
    Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
    Sustasavuotė – suderinti (Ms)
    Sustugtė
    – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
    Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
    Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
    Sušvičītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
    Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
    Suvinkliavuotė – supainioti (Sd)
    Suziztė
    − įsinorėti, įsigeisti
    Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
    Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

    Svadīntė − sodinti
    Svėlksnė − mėtyklė
    Svetimluovė − paleistuvė
    Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
    Sviets – pasaulis
    Svotba – vestuvės

  • Komentarai išjungti - S
  • 2018 m. balandžio mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     1
    2345678
    9101112131415
    16171819202122
    23242526272829
    30  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos