Vienas iš aktualiausių žemaičių tarmėje kylančių fonetinių nesusipratimų – balsių i ir u rašymas. Paprastai laikoma, kad bendrinės kalbos i ir u žemaičiuose virsta į ė ir o. Žinoma, taip nėra visuomet. Vienur atkakliai šios balsės transformuojasi, kitur – priešingai. Tai netgi nepriklauso nuo regiono, kuriame vyrauja tam tikra patarmė. Tai net nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Galbūt žmonės imasi perdėm i ir u versti į ė ir o vardan taisyklės. Kaip turėtų elgtis žemaitiškai rašantis žmogus? Ypač, jei jis pats nėra žemaitis? Tikriausiai jis turėtų laikytis tendencijos i ir u versti į ė ir o. Tai skamba dirbtinai, tačiau šių balsių vertimas – kiekvieno žmogaus bruožas. Aš galiu parašyti straipsnį, kada aš keičiu, kada ne. Kitas žmogus parašys savo – ir abu būsim teisūs. Žinoma, yra bendri vardikliai, kada šios balsės transformuojasi. Apie tai gal kitame rašinyje. Esmė ta, kad nesukime galvos dėl i ir u rašymo. Ons ir uns, nutėka ir notėka, jaunims ir jaunėms yra vienodai teisingi. Tai tik fonetika, ne morfologija. Dėl to strėlių laužyti neverta.

Svēkė gīvė. Kelamuos i feisboka. Sukūriau šion puslapi tam, ka galietomiem padiskutout paprastās rašības klausėmās, vo jė būs kuoks naus īrašos tinklapie, ta tēpuogi pasidalinsem.

Diel vėina kėta žuode, diel vėinuos kėtuos raidies a žuodė dalėis. Feisbokė galiesiem api vėsus mažmuožius pasiruodavuot.

https://www.facebook.com/RokounamuosZemaiteska

Palunguos Žemaitiu draugėjės vaduova Augosta Narmuonta nuomonė, nūnā žmuonis paršėlas (nuo žodžio ‘šilasi’, liet. stengiasi) i pu pakasīnu ne gedulingus pėitus, vo tėisiuog bankietas organizou. „Kam tuo rēk? Jug tas īr papėlduoms klapats i tūkstontē iššmitrītu (liet. išleistų) piningū. Žemaitē praktėški žmuonis. I senuovie, ka apieras liub apieravuotė, mēsa sušlamatītė (liet. sušveisti), vo vieliem kaulelius palėktė sakīdamė – jūs, vielės, torat čiesa, apsikrumtīket, jums šmuot nerēk“, – pasakuojė A. Narmuonts.

Žemaitē ašaru nelie (nelėj?)

Nuorint laiduojont sava artėmus, žemaitē īpatingu apeigū neatlikiniėjė, R. Balsīs patvėrtėna, juogei išskirtiniausia žemaitiu laiduojėma tradicėjė – Kalnu gėiduojėms. Pu Žemaitiu Kalvarėjės īkūrėma XVII o. pėrmuojie pusie, jiemė pamažo formoutėis i Kalnu gėismės – švėntū Krėstaus mūkas vėitu lonkīms, gėidont vės kėta gėismė. Ėlgainiou Žemaitiu kalnā imtė gėiduotė i par būdīnė – pėrma i ontra anū vakara, par atmėnus – devintojė i trisdešimtojė dėina, par metėnės.

„Karto so Kalnu gėiduojėmo susiformava i uorkėstru mozėka. Kalnā pradietė gėiduotė su varėnēs potamāsēs, dūduom. Nūnā dūdas net i Žemaitėjuo bėng iššliuotė (liet. išstumti) kanklės. Ale tas pasikeitėms pateisėnams, mat, anuos, gėidont kalnus, nauduotas i senuovie“, – pasakuojė R. Balsīs.

A. Narmuonta žuodēs taront, žemaitēms nebūdings tuoks didlis mėrštončiuojė aprauduojėms, kāp ton dara dzūkā. „Pas mumis ein vīru kuomanda, užvuomau (liet. užšaukia) kėik kas gal vėsās balsās, ka net lobas kėlnuojas, i tēp palīd mėrosiūji i paskotėnė keliuonė. Žemaitē vėsumet bova optimistā, kariū tauta, tudie i vielė i kėta svieta liub līdietė su dėdėlio alaso (badario) i be ašaru guožėma (liet. liejimo). Atameno, kāp mona tievs so sava susiedo, aboda žėnuodamė, ka zars mėrs, susieda atsisveikintė – pu 50 gramu īšmuorījė (liet. išgėrė), apsikabėna i juokiū dejuoniu ar ašaru nebova. Žmuonis smerčio unksčiau šmuot spakainiau liub priimtė“, – atvėrava A. Narmuonts.

Pargoldīta iš svetainės: www.mazoji-lietuva.lt

Viešoj kalbininkų ir jos funkcionierių erdvėj kalbama, kad žemaičių tarmė gali turėti tik tarmės statusą, o jokiu būdu nesikėsinti į kalbą. Tuo tarpu pasisukus kitu kampu tvirtinama, kad lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų. Tuo įtikinti, ko gero, visi.

Keliu klausimą: jeigu mūsų kalbai tėra apie šimtą metų, kodėl ji laikoma viena seniausių šiame kontinente?

A. Smetona, filologas, tikina, kad kalbai būtinos normos, taisyklės ir visi kiti formalumai. Tokia mūsų, lietuvių, kalba tapo tik XX a. pradžioje.

Iki to laiko žemaičių ir aukštaičių tarmės buvo vienareikšmiškai atskirtos kalbos. Bet kas jos buvo: kalbos, prokalbės ar dar kažkas?

Kartais išgirstu pasakymų, kad, kuo čia ta žemaičių tarmė skiriasi nuo lietuvių kalbos, viskas suprantama, gal tik kirčiai skiriasi. Na, tokiem atsakau, kad tegul aš šnekėsiu žemaitiškai, o tu kalbėk savo kaimo kalba. Gal tada skirtumų rasim? Bet ne šis pagrindinis atkirtis yra. Kur kas svarbiau, kad žemaičių prokalbė yra pagrindinis bendrinės lietuvių kalbos pagrindas. Asmeniškai aš sakau, kad tai žemaičių kalba, pritaikyta aukštaičiams.

Ne visi supranta, nors viešoje erdvėje tai tylomis pasakoma, kad lietuvių kalba yra dirbtinis dalykas, ir ji neturėtų būti piliečio prioritetas. Aš bendrinę kalbą išmokau gal tik būdamas paauglys, todėl man tai yra nevertingas, primestas tarytum svetima religija, dalykas.

Ilgoji e su brūkšneliu viršuje žemaičių tarmės rašyboje gali būti taikoma įvairiais atvejais. Kai kur raidės naudojimas gali būti diskutuotinas, o ieškant bendro vardiklio, aš visada esu už liberalią rašybą, kadangi tai tarmė. Kebliausius ‚ē’ vartojimo atvejus bandysiu čia ir aptarti. Pradėkime nuo sudėtingiausių.

Vietoje bendrinės kalbos ‚ia‘ ‚ē’ galime rašyti tada, kada dvigarsis būna kirčiuotas, pvz. malērėjė (praktika taikoma tarptautiniuose terminuose). Tuo pačiu aš nesakau, kad negalima rašyti ,maliarėjė’. Mano manymu, galioja abu variantai. Lietuvių kalbos mokytojai turbūt itin širsta, jeigu moksleiviai parašo ‚gražeusias‘. Tačiau, ką galima prikibti, jeigu žemaitiškai galime rašyti tiek ‚gražēusios‘, tiek ,gražiausios’, nes čia negalioja bendrinės kalbos pamatinis tikrinimas su ‚gražiai‘. Žemaitiškas pamatas, šiuo atveju, būtų ‚gražē‘. Vistik netraktuoju, kad negalime palikti ir įprastą ‚ia‘.

Kitas atvejis yra su daugiskaitos liepiamąja nuosaka. Šis be kita ko yra klaidinantis, nes bendrieji rašybos dėsniai konvertuojant literatūrinę ir žemaičių tarmes negalioja. Pvz. bendrinėje kalboje rašosi ‚meskit‘, ‚traukit‘, ‚pilkit‘, o, remiantis nusistovėjusiomis taisyklėmis, kad ‚i‘ keičiasi į ‚ė‘, ją pavartoję darytume klaidą. Geriausias šios rašybos ramstis yra Simono Daukanto raštai, kuriuose jis daugiskaitos liepiamąją nuosaką rašydavo su –iat galūnę, pvz. ‚meskiat‘, ‚traukiat‘, ‚pilkiat‘. Dėl šios priežasties nieko kita nelieka, kaip rašyti ‚ē’, nepaisant to, kad ji nėra kirčiuota.

Vieni gražiausių žemaitiškos tarmės bruožų, man asmeniškai, yra monoftongizmai. T.y. dvibalsių ‚ai‘ ir ‚ei‘ keitimas ilgaisiais ‚ā‘ ir ‚ē‘. Šie iš gyvosios tarmės sparčiai nyksta, todėl aš labai gerbiu tuos žmonės, kurie šias savybes vartoja. Taigi visur, kur bendrinėje kalboje žodis baigiasi ‚ei‘, mes jį keičiame į ‚ē‘, pvz. ‚meilē‘ (meilei). Kur kas sunkiau nuspręsti, ar ‚ei‘ gali būti keičiamas žodžio šaknyse. Pvz., kodėl sakome ‚svēks‘ (sveikas), tačiau ne ‚plēšts‘, o ‚pleišts‘ (pleištas)? Mintyse pravertęs keletą idėjų puslapių, pamaniau, kad ‚ē‘ beveik drąsiai galime vartoti būdvardžiuose (‚grēts‘ – greitas, ‚krēvs‘ – kreivas), o ‚ei‘ išlaikyti daiktavardžiuose (peilis, seilė) ir veiksmažodžiuose (šiuose taikomos ir lokalios išimtys – kai kam ‚eiti‘ norisi tarti ‚ētė‘). Rytų aukštaičiai ‚eiti‘ sako ‚aiti‘, todėl šitą laikyčiau pagrindu, kodėl normaliai negalime „iškraipyti“ „ėjimo“. Apie daiktavardžius galiu pasakyti tokį dalyką: pvz. ‚meilė‘ kartais gali nuskambėti kaip ‚miailė‘. Tokiu būdu ‚ia‘ keičiama į ilgąją lietuviškąją e ir išeina ‚meilė‘. Todėl dar papildomai šitokį ‚ei‘ keisti į ‚ē‘ būtų hipernormalizmas.

Turbūt mažiausiai sudėtingas yra ‚iai‘ keitimas į ‚ē‘ prieveiksmiuose, pvz. ‚skobē‘ (skubiai). Šia savybe ir mano mokykline patirtimi remiantis, širstu ant savo pradinės mokyklos („Ateities“) mokytojų, kodėl rašant ‚vikrei‘ niekada nebuvo paaiškinama, kad tai tarmės įtaka (taigis, jau prieš keliolika metų niekas Mažeikių mokyklėlėse tarmiškai nešnekėdavo). Šiuo atveju, tiek ‚vikriai‘, tiek ‚vikrei‘ žemaitiškai rašytųsi vienodai – ‚vėkrē‘. Vietose, kur į ‚iai‘ įsiterpia priešdėlis (pri) ar sangrąžos dalelytė (si), nieko keisti negalime (priaižyti, pasiaiškinti).

Pešasi žemaičiai ir žemaičiuoti bandantys nežemaičiai, kaip vientisai reikėtų taikyti praplatintos ‘o’ raidės rašybą. O kur dar sunkiai girdimas ‘o’ praplatėjimas ar pusiau praplatėjimas. Pirmiausia, kokia mano pozicija, tai, kad tarmės rašyba turi būti liberali. Vieno teisingo varianto būti negali, o pripažįstami keli, turbūt sutartiniai, variantai. Liberali todėl, kad kiekvienam dera mokėti savo lokalią tarmę/šnektą ir nebūtina laikytis kažkieno sugalvotų ir prikišamų taisyklių, kurios kartais būna nemalonios žemaitiškai artikuliacijai, gomuriui. Todėl savo pasiūlymu siūlau naudotis tada, jei manote, kad jums jie priimtini ir liežuvio nelaužo. Jeigu rašote kitaip, bet būtent taip ir šnekate (!), tai laikykitės savo standartų.

O mano siūlymas toks. Tarptautiniuose ir naujai atėjusiuose žodžiuose, jų šaknyse, neskubėkime vietoj ‘o’ visur rašyti ‘uo’. Pirmenybė platinti skiriama kirčiuotai ‘o’, tačiau ir tai nereiškia, kad visada reikia ją platinti. Tai reiškia, kad čia siūlau liberalų dualų variantą – palikite ‘o’ arba ją platinkite (’uo’). Tai būtų priimtinas rašymo būdas, pvz. brònchai (žem. brónchā arba bruonchā). Kalbant apie nekirčiuotas ‘o’ raides šaknyse, tai jas turėtume palikti kokias buvę. Pvz. ‘motociklas’ (žem. motocėklos). Žodžiuose, kuriuose šaknies ‘o’ kirčiuojamas trumptai, žemaitiškame tarime jis prailginamas, tačiau nepraplatinamas (!), pvz. atròfija (žem. atrõfėjė).

Galiausiai, kaip manote, ar žemaičiai sako truoba dėl to, kad aukštaičiai sako troba? Taip neįmanoma, nes žodis kilęs iš žemaičių, todėl aukštaičiai ‘o’ susiaurina. Natūralus žodis yra truoba. Noriu pasakyti, kad žemaičiai ne viską, oi ne viską, taria derindami su bendrine rašyba, todėl jeigu truoba natūralus, tai ir ‘homo’ (toks priešdėlis) irgi natūralus, o surogatas čia yra troba.

Klauskite, jei kas neaišku, jei mano patarimai ir kiti tarmės bruožai jums svarbūs. Teikite konstruktyvius pasiūlymus.

Žabaltīs – žaltys (menk., Kal, Krtn)
Žabarainis − 1) šakotas medis (Tv, Als), 2) su ašakomis, sėlenomis, rupus (Kal, Šts)
Žabars – 1) smulki šaka be lapų, žabas (Ms, Slnt), 2) stagaras, stiebas (Mžk, Sd), 3) krūmas (Pln, Kl), 4) rykštė, virbas (Plt,Rdn)
Žabītė − pliekti, mušti (Kair, Trk)
Žads – 1) galėjimas kalbėti, kalba (Vkš, Plt), 2) balsas, amas, garsas (Trk, Krš), 3) sąmonė (Slnt, Trk), 4) kvėpavimas (Trš, Vkš), 5) jūros ūžimas (Plng)
Žagata – šarka (Dov, Kin)
Žaima − juokai, išdaiga (Vvr)
Žaimuotė – 1) negražiai, nederamai elgtis, maivytis, vaipytis, kraipytis (Kin, End), 2) siausti, išdaigauti, paikioti (Pln, Krt), 3) tyčiotis, pajuokti (Kin, S. Dauk.), 4) erzinti, šaipytis (Kin, KlvrŽ)
Žaks – maišas (Klp, Rs)
Žalga – 1) lanksti kartelė, didelė vytis, 2) nepatogumas, kliuvinys, vargas (Pvn, Bržr) 3) aukštas, ištįsęs žmogus
Žalgos – gremėzdiškas, didelis, nepatogus
Žagoustis – kas su stačiais ūsais (Varn)
Žaiminīčė – pasilinksminimas, pramoga (S. Dauk.)
Žalnierios – pėdas (avižų, miežių)
Žalvos – žalsvas, žalganas
Žaneklis – 1) vedęs vyras (Lž), 2) jaunikis (End, Trk)
Žangars – aukštas vyras (Krkl)
Žardiena – aikštė aplink klojimą, aptvaras
Žarītė − 1) smarkiai lyti, pliaupti (Vdk, Lkv), 2) godžiai valgyti, kimšti, kirsti (Rdn, Trk), 3) smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti (KlvrŽ, Trš), 4) šlapintis (Žgč), 5) triesti (Krš)
Žavietė – kerėti
Žavintė – kankinti, varginti, kamuoti (Skr, Jrb)
Žebeklis – įtaisas, uždedamas ant snukio naminiams gyvuliams, kad nežįstų, nelandžiotų (Skdv, Skr)
Žebelės – tušti dalykai, niekai, asmenys, kurie nevykusisi dirba
Žebeliuotė – niekus šnekėti, paistyti
Žėbintė – šviesti.
Žebravuotė – vagišiauti (Rnv, Brs)
Žegeklis – lanktis (Užv)
Žeimmėlžė – senapienė
Žėlava − gedulas (S. Dauk., Plt)
Žėlavuotė − 1) gedėti (Skdv, Krž), 2) gailėtis, ilgėtis (Trk, Plt)
Žekė – kojinė (plonos)
Žekiets – švarkelis
Žekrišīs – kojaraištis
Želpoutė – spėlioti, pasakoti
Žemalieniškis – žmogus, palaidais užvarsčiais (kilm. nuo Žemalės kaimo)
Žemėn – šalin
Žemievėlka – rogių kelio vieta be sniego
Žemgrīnds – per pelkę išgrįstas kelias, kūlgrinda
Ženatvė – vedybos
Žertavuotė – juokauti, pokštauti (Pol., Krkl, Brs)
Žibilkos – kibirkštys (iš akių)
Žiegis – 1) sykis, 2) kartas
Žīgioutėis – šerti gyvulius
Žimilžie – metus melžta nesusikergusi karvė
Žītkavuotė – teikti naudą, pelną; padėti (Sd, Vkš)
Žitkietė – austi žičkais (Užv)
Žiuobrintė – ištižusiam eiti, žioplinti
Žiuogris – pinta tvora iš šakų
Žiuogspėras – pjuvenas
Žiūrė – avižinis kisielius
Žiurkavuonė – kilpa, skylutė sagai užsegti (Pol., Šll, Dr)
Žiūrsts – prijuostė
Žiužis − susuktų šiaudų pundelis
Žizdra – skeveldra  (Rs)
Žliegtarnė – skerdykla (Slnt, Ms)
Žlioburtė – valgyti lyg be dantų, žlebsėti
Žlabana – 1) kieno akys ašaroja, žliumbia, 2) kas nuolat ašaroja, žliumbia
Žlabanuotė – 1) traiškanoti, varvėti (apie akis), 2) verkti, ašaroti, žliumbti
Žlabas – ėdžios su loviu karvėms
Žlagatītė – godžiai ryti, lapnoti
Žlėbė – akys (niek.)
Žlėbs – žvairas
Žliūgs – 1) koks nors šlapias, sunkus, įmirkęs, supuvęs daiktas (Škn), 2) kas stambus, nejudrus (Lkv)
Žmuogšala – speigas
Žniogis – virvė su kilpa kiaulei gaudyti
Žobrelė − klaidžiojanti laukuose švieselė, žaltvykslė
Žombis – arklas
Žombs – skvernas
Žosėnkūlis – švendrė
Žoviedâ – švedai
Žugara – kas labai smarkus, pasiutęs, akiplėša; bjaurybė (Šlv, Jrb)
Žulėks − apgavikas, sukčius, vagis, plėšikas (Sl.)
Žvagėnē – pievų varpeliai
Žvakinīčia – žvakidė
Žvarbis − šaltukas, šiurpulys
Žvavos – akylas, sumanus, netižęs
Žviruvka − žvyrkelis

Tabalā – šokiai
Tabalaks – nerimtas žmogus, vėjavaikis, padauža (Grk, Šlv)
Taga – taigi
Taiguotė – rūpestingai ką daryti, taikyti
Taislios – taisomo kelio ruožas
Taknuotė – mažais žingsniais greitai bėgti
Taksavuotė – pardavinėti (DūnŽ, End)
Takuotė – dažnai vaikščioti
Talaluška – nerimta daina
Talažīti – 1) niekus kalbėti, tauzyti, taukšti, plepėti (Up, Krš), 2) sunkiai klampojant eiti (Gršl, Brs)
Tamburka – vąšelis
Tanciavuotė – šokti (Pol., Lk, Mžk)
Tapšans (dapšans) – sofa, kušetė
Tapšos – ištižęs, nevykėlis
Tarabanītė – 1) nešti, vežti, gabenti (ppr. ką sunkų, nepatogų) (Plt, Brs), 2) varyti, danginti, grūsti (Skd)
Taragīns – tankumynas (Skdv, Kltn)
Tarakans – tarakonas (Lkv, Krš)
Taraknītė – nuolat barti, raginti, uiti (Lk)
Taralentė – griaudėti, dundėti (Up)
Taralīnė – kas daug plepa (Šts)
Taralioutė – 1) tarškėti, bildėti (Yl), 2) garsiai, tankiai kalbėti, plepėti, tarškėti (Yl, Prk), 3) trankiai dainuoti, rėkauti (KlvrŽ, Šts), 4) turkšti (Brs)
Taralioutė – raibti, žilpti, tavaruoti (Varn)
Taralis – kas greitai kalba, plepa, taraliuoja (Skdv, Šts)
Tarankis – 1) didelė apvali ar pusiau apvali pintinė pašarui nešti, kam susidėti, doklas (Plik, Dov), 2) dubenėlis ar puodukas (ppr. su rankena) ar šiaip koks indas (Skd, Sd)
Tarans – senovinis pabūklas tvirtovių sienoms, bokštams griauti (D. Dauk.)
Tararīnė – kas daug plepa, tararuoja (Kal)
Tarazīnė – šutienė (Šts)
Targavuotė – prekiauti, pardavinėti
Tarka – atitinkamai subadyta skarda šakniavaisiams smulkinti, trinti
Tarkavuonė – tarkuotų bulvių tešla (Pol., Užv)
Tarkavuotė – tarkuoti (Pol., Pln,Trk)
Tarmasīti – Brus., Pol. ginčytis, derėtis, lygtis (Plt)
Tarmazas – į kitus neatsižvelgiantis, vaidingas, priekabus žmogus (Prk, Kin)
Tarpėjės – mėnulio fazė tarp seno ir jauno (kai nematyti)
Tarpėks – tarpas tarp dviejų jaujos, daržinės galų
Tarprėitis – vieta tarp kelių; tarpukojis
Tasgatis – atseit, vadinasi, būtent
Tašks − pelkė, purvynas (Tv, Ggr)
Tat – tai; juk, gi
Tatā – tai, o tai, tai čia
Tatrāp − tokiu būdu (iš dviejų)
Taukėns − taukuotas
Tauzītė – šnekėti, pasakoti nesamones
Tavalis – kas nevikrus, lėtai dirba (šnek., Skdv)
Tavarns – prekinis (Brus., Vdk)
Tavuors – prekės

Tebuokerka – uždaroma plokščia dėžutė tabokai kišenėje nešiotis
Tėik – tiek, taip
Tėisiau − tiesiog, tiesiai
Tekarnė – tekinimo staklės (Vkš, Šv)
Tekėnis – ratas (automobilio, vežimo)
Tekėns – labai greitai, bėgdamas Apvals kāp tekėnis – Apvalus kaip ratas.
Tekība – tekėjimas, vedybos
Tekis − beragis, nekastruotas avinas
Tėktė – patikti
Teliavuonė – prastas piešinys, teplionė (Šauk)
Teliavuotė – 1) maišyti, minkyti (KlvrŽ), 2) tepti, terlioti (Vkš), 3) prastai piešti, teplioti (Šauk)
Teležītė – bristi giliu purvu, molyne
Teliega – 1) dviratis vežimukas šienui savimi vežti (KlvrŽ, Rnv), 2) vienratis vežimukas (Pln), 3) išeiginės rogės lentelinėmis gardelėmis (Jdr, Rt)
Teliūgs – riebus žmogus, gyvulys (Klm, Rs)
Terīžtėis – beje (Slnt, Šts)
Tevérnuotė – iš lėto kalbėti, pasakoti
Tēvgalis – plonasis galas (Vkš)
Tēvs – plonas

Tiešytė – guosti
Tīna − mušimas, lupimas
Tintaliuotė – kaboti, kabant judėti
Tintals – kas nukaręs, tintaluoja; tabalas
Tintė – ploninti dalgio ašmenis (galąsti), išplakti
Tīpsuotė – drybsoti, tysoti
Tīrā – durpynas, raistas
Tīrelē – dideli laukai, pievos, lygumos be medžių, krūmų
Tīsuoklis – 1) virkščia (Kv), 2) giedravalkis, aktįsis (Varn)
Tītars – 1) tiginys, dykūnas (Sd), 2) didelis, bet ištižęs (Ms, Sd), 3) kalakutas (Skd), 4) plikagalvis (S. Dauk.)

Tlumuočītė – aiškinti

Tonkē – dažnai
Toriou – pro čia
Torkštėis – pīlės torškas baluo – vandenin įkišusios snapą maigo dumblą ir ieško ko praryjamo
Toukart – tuomet, tuometin/is, -ė
Toužîg – vienu metu, kartu, drauge

Traka – padūkimas, pasiutimas
Trakalis – labai stiprus alus (Šts, Yl)
Trakinīs − trakimas
Traks – trakimas, siautimas, šėlas (Ms, Slnt)
Traks – 1) daržinės ar jaujos šalinės skyrius tarp dviejų sijų (Šauk), 2) apvadas, pakraštys (Plng)
Trakuotė – be reikalo puldinėti, šėliotis
Trakus – smarkus, trankantis
Trambalis – pasilinksminimas (menk., Up)
Trampasītė – trypti, mindžioti (Prk)
Trants– prastas
Trapazītė – braidžioti (Dr)
Traps – užkišimas, užtaisas
Trauklapis – gysluočio lapas
Tratintė – ką nors laužti
Trātvars – šaligatvis
Trėkuojis – katilas valgiui virti
Trezvas – blaivus (Sl.)
Triestėis – bėgiotis, lakstytis, rujotis (apie šunis)
Trinka – rąstgalys malkoms, skerdienai kapoti; kaladė
Trintėis – neišeiti, be reikalo būti (no, kuo če betrinīs, ēk nomėi)
Trinkals – skystis galvos plovimui
Trivirvis – 1) trijų virvių botagas, 2) suktas, apsukrus žmogus
Trubicos – žvejybinis tinklas
Tručīna – nuodai
Tručītė – nuodyti
Trūka – trūkumas
Trūktė – prieš verdand burokėlius kitame vandenyje virti
Truoba – gyvenamas namas
Truopītė – taikinti į ką nors šaudant
Truopnē – 1) tiksliai, taikliai,  2) kruopščiai, 3) tikrai,  4) patikimai, 5) tvirtai
Truopnos – 1) tikslus, 2) kruopštus, solidus, 3) patikimas
Truots − budė, galąstuvas

Tumsībė – tamsa
Tūravuotė – storais balsais pritarti dainuojant
Tūbā − veltiniai
Tūbėnės – kumštinės pirštinės
Tuklis – nutukėlis (Kal)
Tuma – tirštumas, tumumas (apie sriubą)
Tumė − tirštimai; sutirštėjęs skystimas
Tumietė – tirštėti, darytis tumiam
Tumus – tirštas, sutumėjęs
Tuora – tvora
Tūravuotė – instrumentu pritarti, antrinti (Pol., Kv, Tl)
Turbavuonė – nerimastis (S. Dauk.)
Turbavuotė – gaišinti, trukdyti, neduoti ramybės (Pol., Brus., S. Dauk.)
Tūtė – žindukas

Tvanka – karštas ir drėgnas, slopinantis oras, tvankumas (Rs, Škn)
Tvanka – 1) užtvanka (Ms, Vvr), 2) tvenkinys, kūdra (Rs, Yl) 

Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
Šabaldas − dgs. sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)
Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
Šabarā − menki, maži krūmai (Pvn)
Šabars – skaldyti smulkūs akmenėliai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
Šabavuotė − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, čebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
Šabždietė − čiužėti (S. Dauk.)
Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
Šakarns − kaulingas (Ll)
Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
Šakuočka – 1) įrankis velėninėms durpėms kasti (Krž), 2) žibinčius (Kltn)
Šalabans − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
Šalėp – šalia, greta (DūnŽ)
Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
Šalkas − mot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
Šalnas − širmas (Trk)
Šalnis − širmas galvijas (Trk)
Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
Šalnuojā – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
Šalteluoks − šaltokas (Lk)
Šamalā − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
Šamantinietė − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
Šamarlaks – žr. šarmalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srėbalas ar gėrimas, drumzlinas skystis (Jrb)
Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
Šampus − plūstamas (Prk)
Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
Šančius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
Šandrā − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
Šankla − perauda, šankala (Kal)
Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
Šapšintė − šlaminti (Rdn)
Šardasas – šerdesas (Lkv, Kltn)
Šarītė – nusirašyti
Šarkā – bulvių lupenos (perk., End)
Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
Šarmalaks – naminė degtinė (Ms, Sd)
Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
Šarpablis − šarpokas (Brs)
Šarpē – našiai, greitai
Šars – skuba, šora (Kv)
Šastītė − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
Šašietė − šnabždėti, čežėti (Vdk)
Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
Šašoulietė – pavėsis
Šatinginis − satininis (Šts)
Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
Šaučios – batsiuvys (Rt, Lk)
Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
Šavīklė − ližė (Pln, Rmč)

Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
Šebrugis − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
Šeimuons (šeimonts) – pečius (Vkš)
Šėininks – čiužinys
Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
Šėkšninis – iš odos
Šekštinis − turintis šekščius, su šekščiais (Sd)
Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
Šėlā − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
Šėlema − šiluma (DūnŽ)
Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis (Skd)
Šemenčios − vagišius (Trk)
Šemeris − palydovas (Plt)
Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
Šen − į čia, čia
Šenavuotė – Pol., Brus. 1) gerbti, mylėti (Vkš, Up), 2) laikyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
Šenjou − į čia, link šen (Vkš, Trk)
Šėnkuorka – smuklės padavėja
Šepgaudienė − apgavikė, sukčiuvienė (Žr)
Šepgaudīs − apgavikas, sukčius (Als)
Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
Šerianka − ašutinė (Lž)
Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
Šėrta – būrys
Šešnaks – česnakas (Yl, Slnt)
Šeštarnė – krumpliaratis (Kv, Lc)
Šėtā(s) – štai
Šetkavuotė – šiečkavoti (Trk, Vkš)
Šetuoklis − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)

Šiaučios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
Šiaugždā − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
Šiaugždalā − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
Šiaukšlē − šiūkai (Als)
Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
Šibrugis − keltas (Grg)
Šieks – žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė
Šiepalis – šėpelė (Jdr, Yl)
Šieps, šiepėlis – spinta
Šierė − šėrimas, liuoba
Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
Šiekšts(s) – šiukšlė
Šiepītė – skiepyti
Šiklis – vlg. kam maistas neina į kūną, kiaurbira (Tl)
Šīkoutė − smarkiai kasyti (DūnŽ)
Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
Šīlietė − kiek šilti (Nt)
Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
Šintėis − trintis, zulintis
Šiorkštā − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
Šiperis – sklendė
Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
Šiugžma − netikša
Šiugžmas – mot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
Šiulentė − trinti (Žr)
Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
Šiurkštā − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
Šiurmas − mot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
Šiuršietė − šiurėti, čežėti (Rs)
Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
Šīvė − plokščia lėkštė (Vok. dial., Žgč)
Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
Šižė − mušimas, pyla (Prk)
Šižintė – pykinti, erzinti
Šižtė − pykti, niršti

Škabarlietė − liesėti (Užv)
Škabarlioks − nususėlis (Užv)
Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
Škauragā − skalsės (Lk)
Škebė – 1) prasta kumelė (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
Škeberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinė (Škn)
Škeriebla – nerangus, nevikrus žmogus (Krš)
Škerpetka – puskojinė (Krkl, Erž)
Škībra − džiūsna (DūnŽ)
Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
Škiomietė − liesėti (Als)
Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pikčiurna (Yl)
Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
Škiutras − trumpas (Als)
Škondals – skandalas
Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
Škuobā, škuobelē – šonkauliai

Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
Šlaks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysčio) kiekis (Vkš, Kv)
Šlamas – 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai (KlvrŽ, Šts)
Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
Šlámbûmis − šlagbaumas
Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
Šlamštā − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
Šlamurkė − landynė (hibr., End)
Šlapa − sparčia žingine, nuožangiai (Šts)
Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
Šlapbrėda − brendant (Lk)
Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
Šlapūkė − kempinė (Varn)
Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
Šlavas − stagarai (Als, Šts)
Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
Šlebetka − prasta korta (Krš)
Šleidars − valkata (Lk)
Šleika – petneša
Šlejā − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
Šlėpa − kelvietė (Klp)
Šlėparē − pušiniai pabėgiai
Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
Šlepšnuotė − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
Šleverdoutė − šlubuoti
Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
Šliaukštė − mynioti (Prk)
Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
Šliedės – rogės
Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
Šlimavuotė – lyginti, dailinti griovio kraštus (Lž, Šlv)
Šlimings − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
Šlipsos – kaklaraištis
Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
Šliučkentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
Šliučkinietė − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
Šliučkis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
Šliuiža − vėpla (Pln)
Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
Šliukšnuotė − vilkti kojas, čiūžčioti (Lk)
Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
Šliūkštīnė − čiuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
Šliukštus − slidus (Ggr)
Šliūkštuoks – veržtuvas
Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
Šliūkuroutė − sunkiai varginančiai dirbti (Prk)
Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
Šliumpinietė − vaikščioti be tikslo (DūnŽ)
Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
Šliunkiets − dumblinas (Lk)
Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
Šliuopa − nevykėlis (Tl)
Šliuosos – gabalas
Šliuotė − 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
Šliupėns − girtas (Šts)
Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
Šlupšis − besotis (Šts)
Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
Šliupštoks – spaustuvai
Šliurėns − valkata (DūnŽ)
Šliurks − srautas (Žd)
Šliurkštā − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginančius darbus (Trk)
Šliurmā − kokios liekanos, šlamštas (End)
Šliurna − apsileidėlis (Šts)
Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
Šliurpliaukša − dargana (Lk)
Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)

Šmadaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo būdo (Vdk, Skr)
Šmadarīnė − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
, 2) trainiotis, šlaistytis (Užv)
Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
Šmakals – padažas
Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
Šmaravuotė − tepti (Mžk)
Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
Šmėks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmerlekioutė − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
Šmička − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
Šmičkiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
Šmidiris − padauža (Vvr)
Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
Šmigždintė − drožinėti (Krž)
Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmikernė − rūsys (End)
Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
Šmikščiuoti − kaišioti, kyščioti (Vvr)
Šmīkščiuotė − švysčioti (Skdv, Varn)
Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
Šmirkšlie − 1) čiurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
Šmižiuliautė − grobstyti, vagiliauti (Užv)
Šmokolis – verslas, prekyba
Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
Šmols – beragis (šmolā karvė)
Šmoltė – košė
Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
Šmūkščiuotė − kaišioti (Šts)
Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikščioti, landžioti (Vvr)
Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
Šmuorītė − gerti (Vkš)
Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
Šmuotās − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)

Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
Šnabždalā − prasti, su pelais rugiai (Šts)
Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
Šnapšė – degtinė
Šnarkščiuotė – tarpais šnarkšti
Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
Šnėblė – nosis
Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
Šnekis − plepys (Brs, Lc)
Šnerkštā − nešvarumai, puvenos (Ggr)
Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
Šnīpštuoks – veržtuvas
Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
Šniūravuotė – smarkiai dirbti, plušėti (Vvr)
Šniūrs – virvė
Šniuokšlās − smarkiai, čiurkšlėmis (Šts)
Šniuoptė − šniurti (Šts)
Šnopštulīs − dusulys (Trg)
Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)

Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
Šoklė − lingė (Trk)
Šolėnė – šulinys
Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
Šoplė – lentyna
Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
Šorā − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
Šorėnės − spyruoklinės akėčios, brižės (Klp)
Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
Šovelēs − greitai (Rt)

Špaklios − glaistas
Špaklioutė − glaistyti
Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
Špėkē – rato stipinai
Špėlga – žiogelis
Šperleks − pagurklis (Lk)
Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
Špīglīs − skiepas (Trš)
Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
Špikierios − tokia patalpa klėtyje
Špīkinė − spingsulė (Trk)
Špīkinietė − paslapčiomis ieškoti (Klp)
Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
Špikulā − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
Špīlioutė − žaisti (Prk)
Špilka − vinis (Vkš)
Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
Špīvuoks − apgavikas, sukčius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
Špogūtis − varnėniukas (Grg)
Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
Špukuliouts − taškuotas (Nt)
Špuolė − velenas (KlvrŽ)
Špuokinīčė – inkilas
Špuoks – varnėnas
Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
Špuosos – juokas, pokštas, išdaiga (Vok. spaβ)
Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
Špuris − papurgalvis (Skd)
Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)

Šriūbs – sraigtas
Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)

Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
Šteliavuotė – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)
Štėmpelis – metalinis kuolas
Štīvs – stiprus vyras
Štolps – stulpas
Štončka – kaspinas
Štramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
Štrekis − virvė

Šuika − niekniekis (Trk)
Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
Šūksnēs − greitai, smarkiai, sparčiai (Šts, Grg)
Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
Šumšuotėis − gaišti, čiupnotis (Šts)
Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis (Šts)
Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
Šunrajās – labai godžiai
Šuokalninks − šokėjas (Šts)
Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
Šuoklė – lingė (Trk)
Šuoloms − kaliausė (Krkl)
Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
Šuonis − mot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
Šurakietės − spyruoklinės akėčios, brižės (Krtn)
Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
Šutenas − kas sušutę (Šts)
Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
Šutvės − mainai (Mžk)
Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)

Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
Švadars − gabalas (Žgč, Pj)
Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
Švaksas – batų tepalas.
Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
Švamals − pusbernis (Rs)
Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
Švampaza − plepys (Grg)
Švampazīti – kalbėti niekus, taukšti, tauzyti (Lk)
Švampinietė − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
Švanks – sūkurys (End)
Švankuotė − devėti, nešioti (Trk)
Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
Švarnaks – gabalas (Kl)
Švarpautė − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
Švašva − duktė (Pln)
Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
Švičītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
Šviežuoks − naujokas (Trg)
Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
Švīkščiuotė − maišytis (Krš)
Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
Švikštītė − puošti (Trk)
Švīkštulīs − švykščiamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
Švimpa − vėjavaikis (Kal)
Švinītė − mušti (Šts)
Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
Švīpelis − pašaipa (Kltn)
Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
Šviptelietė − mestelėti (Plng)
Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
Švitkarklis − žilvitis (Lk)
Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
Švītruloutė − švytėti
Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

Saidris − viksva
Saiduoks – lankas šaudymui stėlėmis
Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
Saks – seklys (S. Dauk.)
Salamaks – neišrūgęs, nepakilęs, suzmekęs pyragas ar duona (brus., Up, Krš)
Saldamaks – sacharinas (Kal)
Salka – mansarda
Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
Sankalba − sąmokslas
Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
Santapa – ištižėlis
Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
Santiža – ištižėlis, liurbis
Sarbavuotė – slaugyti, prižiūrėti (Brs)
Sariuotė – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
Sarmata – gėda
Sāspronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
Sāsvėnīs – sąsiuvinis.
Saugė – daina
Saulabruolē – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
Saulabruolis − mėnulis
Saunuora – savanaudis, egoistas
Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
Savastis – nuosavybė (Škn, Rs) 

Seiliegeris – seilėtekis
Seimavuotė – skaičiuoti (Ms)
Sėlks – šilkas
Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
Sereda – trečiadienis
Sermiega – švarkas
Sėtinīs – griežtis

Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
Siednīnks − čiužinys
Sierčėkā – degtukai
Sietarnė – arpo dalis, į kurią įdedami sietai, sietinė (Rt)
Sintietė − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
Sintulīs (sintis) – plaučių liga, dusulys, astma
Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
Siurbelie – dėlė

Skačiuoteis – rūpintis
Skadā – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
Skalītė – loti
Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
Skarbavs – valdiškas (pol., Vkš, Sd)
Skarîngs – pluoštingas
Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
Skaugė – pavydas, godumas
Skaugis − šykštuolis
Skaugus – šykštus, pavydus
Skelbautė – sklisti kalboms
Skepets – nešiojama skara
Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
Sketars – ilgesnės ražienos tarp pradalgių (Vkš)
Skibgalis – maža atplaiša (Brs)
Skīpā – įstrižai
Skīps – įstrižas
Skīra – skirtumas
Skivīts – skarmalas, skuduras
Sladaũnė – Pol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sėmenys (Kl)
Skladavuotė – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
Sklads – Sl. sandėlys (Mžk)
Sklajus – kuriuo galima daug užskleisti
Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
Sklandas − mot. g. karčių tvora (Skd, Yl)
Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
Skleinīčė – stiklinė
Sklepavuotė – mūryti skliautą (Pkl)
Skleps – rūsys
Sklostės– skląstis
Skobas – rūgštus
Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
Skotertė – staltiesė
Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvėms skusti
Skrabėnė – dėžė
Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
Skrabtė – senti, džiūti
Skrėblis – bulvių skutyklė
Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
Skreibtė – siausti, gaubti
Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
Skrega – skūpas
Skripītis − smuikas
Skripkuorios – smuikininkas
Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
Skuoms – skonis
Skupicierios – gobšuolis
Skūra – oda
Skūstė – taupyti
Skvarma – forma
Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

Slankailiuotė – slydinėti (Als)
Slaptuomės – slapčia
Slaunos – linksmas, garbingas
Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lėkštas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Štk)
Slīduoks – kazlėkas
Sliedonė − pavakarys
Sliegtarnė – marka (Šts)
Slīgtė –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
Slinkautė – tinginiauti
Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
Slinkos – tingus
Slostē – spąstai
Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
Sluovėks – stiklainis
Slūžītė − tarnauti
Slūžma − alga (Als, Brs)

Smagos – fiziškai sunkus, stiprus
Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
Smarkavuotė – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
Smauktėis − lįsti, spraustis
Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
Smelčios (smalčios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
Smetuons – grietinė (slav., net.)
Smuokavuotė – kvepėti (Žeml, Žd)
Smuoks – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
Smuortė – liūsti, blaustis
Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
Smūrglīs – snarglys
Smūrglioutė – snargliuoti
Smūtnos – liūdnas

Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
Snopinietė – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam
Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
Snučas – snaudalius
Snūda – snaudulys

Sobata – šeštadienis
Sobėnė – užpakalis
Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
Sodiedlioutė – sudėlioti.
Sogruobtė − sučiupti
Sokierka – saldainis
Solasītė – surinkti
Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
Someigtė – mokėti
Somiklietė − sukietėti
Sominis − šiaurės vakarų vėjas
Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
Sopka – kaliošas
Sosieds – kaimynas
Sotrīstė – pradėti viduriuoti
Sosėvadintė – sukviesti, surinkti
Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
Sovėsam – visai

Spaciera – išeiga
Spags – lašas (Plt, Vkš)
Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
Spaviednė – išpažintis
Spaviednīčė – klausykla
Spėitlios – spiečius (ties. ir perk. reikšme)
Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
Sperus (Spiers?) – spartus
Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
Spėtros – neprimatantis, žlibas
Spakainos – ramus
Spėlgtė – vysti, nykti
Spieka – jėga
Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
Spīrē − kopėčių skersiniai
Spongė – akis (niekinamasis)
Spongtė – svaigti (nuo alkoholio)
Spotkielis – puodelis
Spragis – segtukas
Sprėigtė – spriegti
Sprėndžina – spyruoklė
Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
Sprostis – pakaba
Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
Spruogtė – dvėsti
Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
Sriebtovė – burna

Stadala – Brus., Pol. pastogė arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklės (End, Lž, Plt)
Stagars – šaka be lapų (Ms, Slnt)
Staibis – blauzda
Staibuols – rankos staibis, dilbis (Vkš, Trk)
Stalalis – girnalovis (Ms, End)
Stalavuonė – maitinimasis pas ką (Pol., Krž, Trš)
Stalavuotė – valgyti, maitintis pas ką nors; gyventi ir maitintis (Grg)
Staldalis – tvartelis (Grg, Jdr)
Staliuorios – stalius
Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
Stanaunē – dažnai
Stangs − raištis
Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
Statgalis – stogo viršus, šelmuo, kraigas (Skdv)
Stavuotė – 1) ištverti (Yl, Jrd), 2) turėti jėgų, pajėgti (Plt, Šts), 3) pakankamai turėti, užtekti (Skr)
Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
Stėčas − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
Stelgtėis − stengtis
Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
Stičas − priešgyna, užsispyrėlis
Stičītė – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti
Stiegars – penis (juok., Skd, Šts)
Stīgavuotė – 1) ginčytis, prieštarauti (Gršl, Šts), 2) sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
Stimbaris – nulaužtas medelis, stagaras
Stīrėnīnks – nekviestas svečias
Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora
Stongas – sąrėmiai
Strainos – puošnus, gražus, dailus
Strankals – šūdo gabalas (Žd)
Strapakas – akėčios
Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
Stribitielios – stribas
Strikavuotė – daryti siūlę, peltakį, striką (Brs)
Striknėns − neklaužada, niekadėjas
Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
Strubis – žemas, neaukštas žmogus
Struoks – baimė, sujudimas
Struošėntė– komanduoti, skubinti
Struošītėis – skubėti
Stūgaunus – neramus (Lk)
Stumdalis – nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Šts)
Stuoraunos – darbštus, rūpestingas
Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)

Subaisiuotė – suteršti, subjauroti (KlvrŽ)
Subakuotė – suminti (Kal)
Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
Sučeravuotė – sugadinti (Vvr)
Sučiežtė − suvalgyti, sudoroti (Užv)
Sučiokštė – sumenkti, suvargti (Krkl)
Sučirškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
Sučīžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
Sudajītė – suprasti (Nmk, Rs)
Sudrīktė – susipainioti, susivelti (Kl)
Sudurdītė – 1) sulaužyti, sužaloti (Šts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
Sūdžia – teisėjas
Sugiberavuotė – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
Suitus – gausus
Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
Sukeklis − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
Sukliuoktė – sukristi, perkarti
Sukrauliuotė – sudėlioti (Tv)
Sukrėstė – suliesėti
Sumajiečīntė − supainioti
Suodnos – sodas
Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
Suopka – sofa
Suostis – upės įlanka, vadaksnis (Als)
Suotėns − sotus
Supotės – sutinęs
Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
Suraišiuojėms – sumazgymas, sunarpliojimas (Krš)
Suraitītė – sugarbanoti (Vkš)
Surarietė – 1) sudundėti, sugrumėti (Dr), 2) subyrėti, sulūžti (Dr, Šts)
Surīzintė – sukiršinti, supykdyti (Lk)
Susibagdeliuotė – susirankioti, įsitaisyti (Šl)
Susidavadītė – susipažinti (Klp)
Susirunglintė – susipainioti, susivyti (Ggr)
Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)
Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
Susizgrėbtė – susiprasti
Susižaimuotė – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
Suskabītė – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplėšyti, susmulkinti (Rdn, Krš)
Suskaidītė – 1) suskirstyti, pažymint ribą (DūnŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplėšyti (Vvr)
Suskailis – nususėlis (keik., Vkš)
Suskaitītė – 1) galėti, sugebėti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti (Krš, Plt), 5) skaičiuojant įkirsti (Krt), 6) skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių (Trk)
Suskaitlioutė – 1) suskaičiuoti (Vkš, Rdn), 2) išspręsti (DūnŽ)
Suskaluotė – suskirsti (Šts)
Suskanintė – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
Suskardītė – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aštriu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
Suskartė – suplyšti, sudriksti (Krt, Prk)
Suskastė – karštai ko imtis, ką pradėti, į ką įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
Suskė – suskažolė (Užv)
Suskeldietė – suskilinėti, susproginėti, sutrūkinėti, sueižėti (Žd, Skd)
Suskeltė – sulydyti, sudurti (Als)
Suskėrbtė – surūgti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
Suskerdietė – sueižėti, suskeldėti, sudaužėti, supleišėti (Krž)
Suskībtė – sugižti (Dr, Kal)
Suskietė – skursti, vargti, susti (Skr)
Suskiets – 1) aptekęs suskiu, niežais (Šts), 2) apaugęs suskiais, brantais (Šts)
Suskila – atskala, atplaiša (Trg)
Suskimbčiuotė – trumpai suskambėti (Vvr)
Suskinis – 1) nušašęs, rauplėtas (Skdv), 2) prastas, sunykęs, nususęs (Skdv)
Suskintėis – gauti suskį (Trg)
Suskirliuotė – surankioti (Als, KlvrŽ)
Suskis – 1) susna (Vkš, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Šts, Ggr), 4) kas aptekęs suskiu, niežuotas (Šts), 5) kas aptrauktas miltlige (Krš), 6) kas nususęs, sunykęs, susisukęs (Rs, Skdv), 7) nusmukęs, nusigyvenęs, apsileidęs žmogus (menk., Brs, Vkš), 8 ) niekam tikęs, prastas žmogus; nevykėlis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybė, nenaudėlis (keik., Rs, Žd)
Susklandītė – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
Susklėstė – apsileisti, sutingti (Krž)
Suskliaustė – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
Suskoistė – įskuisti, įnikti (Slnt)
Suskrabintė – 1) subrazdėti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
Suskrabus – barškantis, tarškantis, skrabus (Prk)
Suskrambītė – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
Suskrambtė – suliesėti (Šts)
Suskrebielis – kas nešvarus, suskretėlis (Skdv)
Suskrebtė – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
Suskrembtė – subarti (Up, Šts)
Suskrenda – ištižęs žmogus (menk., Plt)
Suskretielis – kas suskretęs, nešvarus (Užv)
Suskriblītė – paraginti, subausti (Ggr)
Suskruobtė – sudžiūti, sulysti (menk., Šts, Als)
Suskūstė – sutaupyti (DūnŽ)
Suskvarbītė – kastuvu suvarpyti (Krš, Erž)
Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
Sustasavuotė – suderinti (Ms)
Sustugtė – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
Sušvičītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
Suvinkliavuotė – supainioti (Sd)
Suziztė − įsinorėti, įsigeisti
Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

Svadīntė − sodinti
Svėlksnė − mėtyklė
Svetimluovė − paleistuvė
Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
Sviets – pasaulis
Svotba – vestuvės