Žabaltīs – žaltys (menk., Kal, Krtn)
Žabarainis − 1) šakotas medis (Tv, Als), 2) su ašakomis, sėlenomis, rupus (Kal, Šts)
Žabars – 1) smulki Å¡aka be lapų, žabas (Ms, Slnt), 2) stagaras, stiebas (Mžk, Sd), 3) krÅ«mas (Pln, Kl), 4) rykÅ¡tÄ—, virbas (Plt,Rdn)
Žabītė − pliekti, mušti (Kair, Trk)
Žads – 1) galÄ—jimas kalbÄ—ti, kalba (VkÅ¡, Plt), 2) balsas, amas, garsas (Trk, KrÅ¡), 3) sÄ…monÄ— (Slnt, Trk), 4) kvÄ—pavimas (TrÅ¡, VkÅ¡), 5) jÅ«ros ūžimas (Plng)
Žagata – šarka (Dov, Kin)
Žaima − juokai, išdaiga (Vvr)
Žaimuotė – 1) negražiai, nederamai elgtis, maivytis, vaipytis, kraipytis (Kin, End), 2) siausti, išdaigauti, paikioti (Pln, Krt), 3) ty�iotis, pajuokti (Kin, S. Dauk.), 4) erzinti, šaipytis (Kin, KlvrŽ)
Žaks – maiÅ¡as (Klp, Rs)
Žalga – 1) lanksti kartelė, didelė vytis, 2) nepatogumas, kliuvinys, vargas (Pvn, Bržr) 3) aukštas, ištįsęs žmogus
Žalgos – gremėzdiškas, didelis, nepatogus
Žagoustis – kas su staÄ�iais Å«sais (Varn)
ŽaiminÄ«Ä�Ä— – pasilinksminimas, pramoga (S. Dauk.)
Žalnierios – pėdas (avižų, miežių)
Žalvos – žalsvas, žalganas
Žaneklis – 1) vedÄ™s vyras (Lž), 2) jaunikis (End, Trk)
Žangars – aukÅ¡tas vyras (Krkl)
Žardiena – aikštė aplink klojimą, aptvaras
Žarītė − 1) smarkiai lyti, pliaupti (Vdk, Lkv), 2) godžiai valgyti, kimšti, kirsti (Rdn, Trk), 3) smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti (KlvrŽ, Trš), 4) šlapintis (Žg�), 5) triesti (Krš)
Žavietė – kerėti
ŽavintÄ— – kankinti, varginti, kamuoti (Skr, Jrb)
Žebeklis – įtaisas, uždedamas ant snukio naminiams gyvuliams, kad nežįstų, nelandžiotų (Skdv, Skr)
Žebelės – tušti dalykai, niekai, asmenys, kurie nevykusisi dirba
Žebeliuotė – niekus šnekėti, paistyti
ŽėbintÄ— – Å¡viesti.
ŽebravuotÄ— – vagiÅ¡iauti (Rnv, Brs)
Žegeklis – lanktis (Užv)
Žeimmėlžė – senapienė
Žėlava − gedulas (S. Dauk., Plt)
Žėlavuotė − 1) gedėti (Skdv, Krž), 2) gailėtis, ilgėtis (Trk, Plt)
ŽekÄ— – kojinÄ— (plonos)
Žekiets – Å¡varkelis
Žekrišīs – kojaraištis
Želpoutė – spėlioti, pasakoti
Žemalieniškis – žmogus, palaidais užvars�iais (kilm. nuo Žemalės kaimo)
Žemėn – šalin
Žemievėlka – rogių kelio vieta be sniego
Žemgrīnds – per pelkę išgrįstas kelias, kūlgrinda
Ženatvė – vedybos
ŽertavuotÄ— – juokauti, pokÅ¡tauti (Pol., Krkl, Brs)
Žibilkos – kibirkštys (iš akių)
Žiegis – 1) sykis, 2) kartas
ŽīgioutÄ—is – Å¡erti gyvulius
Žimilžie – metus melžta nesusikergusi karvė
ŽītkavuotÄ— – teikti naudÄ…, pelnÄ…; padÄ—ti (Sd, VkÅ¡)
ŽitkietÄ— – austi žiÄ�kais (Užv)
Žiuobrintė – ištižusiam eiti, žioplinti
Žiuogris – pinta tvora iš šakų
ŽiuogspÄ—ras – pjuvenas
Žiūrė – avižinis kisielius
ŽiurkavuonÄ— – kilpa, skylutÄ— sagai užsegti (Pol., Å ll, Dr)
Žiūrsts – prijuostė
Žiužis − susuktų šiaudų pundelis
Žizdra – skeveldra  (Rs)
ŽliegtarnÄ— – skerdykla (Slnt, Ms)
Žlioburtė – valgyti lyg be dantų, žlebsėti
Žlabana – 1) kieno akys ašaroja, žliumbia, 2) kas nuolat ašaroja, žliumbia
Žlabanuotė – 1) traiškanoti, varvėti (apie akis), 2) verkti, ašaroti, žliumbti
Žlabas – ėdžios su loviu karvėms
Žlagatītė – godžiai ryti, lapnoti
ŽlÄ—bÄ— – akys (niek.)
Žlėbs – žvairas
Žliūgs – 1) koks nors šlapias, sunkus, įmirkęs, supuvęs daiktas (Škn), 2) kas stambus, nejudrus (Lkv)
Žmuogšala – speigas
Žniogis – virvÄ— su kilpa kiaulei gaudyti
Žobrelė − klaidžiojanti laukuose švieselė, žaltvykslė
Žombis – arklas
Žombs – skvernas
Žosėnkūlis – švendrė
Žoviedâ – švedai
Žugara – kas labai smarkus, pasiutÄ™s, akiplÄ—Å¡a; bjaurybÄ— (Å lv, Jrb)
Žulėks − apgavikas, suk�ius, vagis, plėšikas (Sl.)
Žvagėnē – pievų varpeliai
Žvakinī�ia – žvakidė
Žvarbis − šaltukas, šiurpulys
Žvavos – akylas, sumanus, netižęs
Žviruvka − žvyrkelis

Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
Vabrintė − vogti (Db)
Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
Vadala – valkata, bastÅ«nas
Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
Vadė − pavadis (Plt, Pln)
Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
VaguoÄ�ius – padargas bulvÄ—ms, daržovÄ—ms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
VaguoklÄ— – vagojamasis plÅ«gelis (Plt)
Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
Vaguosena − vagojimas (Žd)
Vaida − dvikova (S. Dauk.)
Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
Vaikioks – berniukas
Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
Vairinībė − įdomybė (Krš)
Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
Vaiskus − kariuomenė
Vaivuor� – girtuoklės
Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
VajavuotÄ— – Sl. 1) triukÅ¡mauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
Vajuotė − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
VaksavuotÄ— – tepti, blizginti batus
Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
ValažiuotÄ— – volioti (Vvr)
Valiuoks – apgavikas
Valiuotė – pajėgti, galėti
ValkavuotÄ— – Pol. 1) valku lyginti, koÄ�ioti drabužius (DÅ«nŽ), 2) minkyti, maigyti, minkÅ¡tinti (DÅ«nŽ, Up)
Valks – 1) viršutinioji (rumbuotoji) ko�ėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis ko�ioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
Valna – galima, leidžiama (Sl.)
Valns – laisvas, nepriklausomas
Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
VambuolÄ— – juodvabalis, grambuolys (juodas augalÄ—dis dirvos ir svirnų vabalas)
Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
VampasÄ«tÄ— – 1) iÅ¡ lÄ—to loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbÄ—ti, plepÄ—ti (Rnv, End)
Vanagnuosis − kas su kumpa nosimi (Lk)
Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
Vanuotė – keikti, maudyti
Vap�iuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smuk�ioti (Šts, Skd)
Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
Varanka – rantyta lentelÄ— Å¡iaudų stogui dengti (Trk)
Varaunos – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
VaravuotÄ— – 1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dÄ—lioti (Als)
VaražītÄ— – burti
Var�ia – sargyba
Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
Varėns − varydamas(is)
Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
Varings − galingas (lat. v�rīgs, S. Dauk.)
VarjavuotÄ— – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
Varlagr�žtis − kiaukutas, geldelė (Trk)
Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
VarmasÄ«tÄ— – klampoti, makasyti (Lk)
Vars – varovas, varytojas (Sd)
Varsloutė − vadelėti (Mžk)
Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
Varstelis – vėrinys, karoliai
Varstiena − vasarojiena
Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
Varškana − garankštis (Trk)
Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
VartavuotÄ— – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
Varts – kartelÄ—, skala apmatams pririÅ¡ti arba nytims užnerti (Up, Rt)
Varvalis – skystas tepalas
Varžla − šienkartė (Lk)
Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
Vašuoklē – raudonieji serbentai
VaÅ¡us – kuris gerai auga, veÅ¡i, veÅ¡lus (Žd, Krž) 

Ve�as, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
Ve�erė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
VÄ—delÄ�ios – Å¡akutÄ— (Pol., brus., Trk, Lk)
Vedėns − vesdamas(is)
Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
Vedo, vedvÄ— – mudu, mudvi
Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
VeikÄ“ – greitai, greit, neužilgo
Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
Veiluoks – veltinis
Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
Vėinėnīnk� − vienu arkliu kinkomi ratai
Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
Vėingijis − dvinytai austas audeklas
VÄ—inpalis – kuris iÅ¡ vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
Veisies − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
Veislioutėis − veistis (Pkl)
Vėišnė – vyšnia
Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
VeizietÄ— – žiÅ«rÄ—ti
Veizietov� − akys (menk.)
Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
Veizīklė − matymas, rega (Žd)
VeizuolÄ� – akys (menk.)
Veizuov� − veidas, burna (KlvrŽ)
Vels – velnias
Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
VÄ—lks – vilkas (Ä— ir l – tariama žemai, kietai)OntÄ� vÄ—lks – Å¡tai vilkas
Velnaklaks – baubas, baidyklÄ— (Skdv)
Vėlūstas − vėlyvas
VÄ—n – vis
Ven�iavuonė – santuoka
VÄ—nÄ�evuotÄ— – suriÅ¡ti dviejų žmonių gyvenimus
Ven�iavuotėis – tuoktis
Vendis − virvagalys (Rs)
Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
VÄ—ndzÄ«kla – rÅ«kykla
Venešietė − maišyti (Ggr)
Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
Vep�iuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
Veplas – lÅ«pos
Vepliuozė − prasta košė (Tl)
Vepnuotė − žiob�ioti (Šts)
Vepris − paršelis (Dr)
Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
Vėrb� – žabai, žagarai, šakos
Veriens – viralas, sriuba
Veriduorios − koridorius
Verpals − verpimas
Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
Verš�ioks – kita tarme kalbąs
VerÅ¡laks – verÅ¡putrÄ— (Rdn)
Veršpotrė − veršių gėralas, putra
Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
Vervents – prietaisas virvėms sukti
Vervietė − loti
Vėsadums − visada (Rdn)
Vesēlė – vestuvės
VÄ—sumet – visada
Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
VÄ—Å¡kus– namo pastogÄ—, palÄ—pÄ— (Ä—-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vÄ—Å¡kaus.
Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
VÄ—Å¡ta– viÅ¡ta ( Ä— – tariama kietai, žemai ).
Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
Vetušis − bažny�ios vyresnysis, seniūnas (Rt)
Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
Vėželė – velkė
Vežėns − veždamas(is)
Vežie�ė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimÄ…(Yl)
Vėžla – žioplys, ištižėlis, apakęs
Vežmenė − važta, vežamas krovinys
Vėžuostis – žmogus retais Å«sais, Å¡apÅ«sis (Grg, Dr) 

Viauk�iuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
Vīburtė − vyburiuoti
Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
Vibždotė − utelė (euf., Varn)
Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
VieÄ�nos – amžinas
Viedros – kibiras
Vieputinė – vėjo pu�iama vieta
Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
Viernos − patikimas
Viešės − viešėjimas, viešnagė
Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
Vigztė − svirti, linkti
Vijuoklis – 1) viliÅ«gas, viliotojas  (Ggr), 2) gandoneÅ¡is, apkalbinÄ—tojas (Plt)
Vikelis − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
Viks�iuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
Vīktė – sektis
Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
ViliÅ«gs – 1) gundytojas, viliotojas (VkÅ¡), 2) sukÄ�ius, apgavikas (Trg)
Viliuoks – 1) ritÄ—s siÅ«las, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama Å¡eiva (Grk, Rs), 3)  virvelÄ— arba drobÄ—s gabalas pradÄ—tam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvÄ— (Å v, Lkv)
Viliuoks – taurelÄ—je ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
Vimzdinietė − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
Vin�� − toks trauktuvas val�iai traukti į krantą (Plng)

Vin�erga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
VinÄ�iavuonÄ— – santuoka, sutuoktuvÄ—s (Pol., S. Dauk.)
Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
Vindelė − stebulė (Grg)
Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
Vinklavuotė − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
Vinkrus – graudus, liūdnas
Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
Viorsta – kelio atkarpa lygi 1,068 km
Vipė − ožka (Gr, Skdv)
Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
VirbinÄ«Ä�Ä— – paÅ¡iÅ«rÄ—, stoginÄ— žabams krauti, malkinÄ— (Yl, Mžk)
Virulīs – vandens verpetas
ViÅ¡tarnÄ— – viÅ¡tidÄ— (Lk)
Vītėnė − plaustas, didelis upių laivas
Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
Vizguotė – krypuoti, linguoti
Vīžena − vyža

Vocelė− pintinė, krežis (la. v�cele, Mžk)
Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
Voluotė − minkyti, ko�ioti (Pln)
Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
Vor�ioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
Vorietė − didėti pilvui (Lk)
Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
Vosioutė − vėtyti (Kl)
Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

VumptelietÄ— – sprogti(DÅ«nŽ)
Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
VuobolÄ“ – obuoliai
Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
Vuoktė – valyti; doroti (javus)
Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
VuomautÄ— – rÄ—kti, Å¡aukti
VuoÅ¡ekÄ—nis – lepÅ¡is (grybas)
Vuotkuotis – botkotis
Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
Vuožnus – jautrus
Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

Ubags − 1) elgeta (Pol., brus.), 2) beturtis, vargšas (End, Sd), 3) prymazgytuvė (Kv, Jdr)
Ubagėnė − didelis skurdas (Sd)
Ubla − krosnis dervai degti (S. Dauk.)
Ubladė – trobesys, kur buvo duonkepė krosnis arba kur taisytas jovalas
Uburda − 1) įrankis (Pol. ubiór, S. Dauk.), 2) arklių papuošalas (S. Dauk.)

Ūda − ilga virvė, nusagstyta meškerėmis žuvims gaudyti
ŪdÄ«tė – 1) barti, plÅ«sti (VkÅ¡, KlvrŽ), 2) barant raginti kÄ… daryti (Kl, GrÅ¡l)

Ugada − susitarimas, sutartis, susitaikymas (Sl., Mžk)
Ugãdas − mot. g. atlyginimas (S. Dauk.)
Ugadītė − taikyti (Gr)
Ugadlīvs − ramus, taikus (Gr)
Ugadnus − tinkamas, palankus (Gr)
Ugatės − ana, antai (Kl)
Ugnagesē − gaisai, pašvaistė (Varn)
Ugnakaitis − židinys (Sd)

Uidintė − uiti, ūdyti (S. Dauk.)
Uiklavuotė − vaikyti, eiklinti (Skd)
Uiklietė − darytis greitesniam, miklesniam (Šts)
Uiklus − vikrus, mitrus (Šts, S. Dauk.)
Uisė − kiaulė (Šts)
UitÄ— – 1) nuolatos barti, keikti (Kair, Klov), 2) barant, keikiant raginti kÄ… daryti (Tl, Pln), 3) varyti, ginti, guiti (Pln, Krkl)

Uknolis – vinis pasagai prikalti, pasagvinė (Brus., pol., Rs, Vvr)
Uksmīnuotė − mik�ioti, nesusigaudyti (Štk)
Ukstīnuotė − neaiškiai kalbėti, mykti, mik�ioti (Kal)
Ukstītė − priekaištauti, niurnėti (Als)
Ukšlis − paršelis (Žd)
Ūkštautė − ūbauti
Ukštintė − žadinti (Škn)

Ulbeklis − kas greitai, neaiškiai kalba (Varn)
Ulbietė − burkuoti, ulduoti (S. Dauk., Krkl)
Ulbtė − šipti, bukti (Rt)
Uliava − laisvė (S. Dauk.)
Ulī�ė – gatvė
Ulpis − atšipęs, nudilęs peilis (Rt)
Ulžīs – tinginys, apsileidėlis, ištižėlis (Pp, Lk)
Ulžus − tingus (Rt)

Umarn�s − staiga, umaru (Kv)
Umars – greitumas, staigumas, skuba (Grg, Prk)
Umarus − godus; rajus, ėdrus (Rs)
Umisnē − ty�ia, sąmoningai, specialiai (Pol., Vdk, Up)

Unbargas – palÅ«kanos
UnÄ�rabietÄ— – užkopti, užlipti rabant (Užv)
Ungzdesīs − dejavimas, inkštimas (Gršl)
Ungztė − 1) dejuoti, vaitoti, inkšti (Slnt, Ms), 2) cypti, unkšti (Kv), 3) ūžti, šniokšti (Dr)
Uns – jis
Unt – ant
UntrÄ«dintÄ— – užsiundyti, užpjudyti (Å ts)

Uodinietė − ieškinėti, šnipinėti (Užv)
Uokatītė – skatinti
Uoks� − smulkios šakos kurui (Šv)
Uoksva – medžio išduba
Uols – pagalys, prie kurio pririÅ¡amos tinklui traukti virvÄ—s (Plng)
Uostainis − 1) ūsuotas (Yl, End), 2) akuotuotas (Ms, Šts)
Uošėka, uožkėna – ožka
Uozn� − ūsai (Plik)

Upalis – 1) mažas, menkas upelis, upokÅ¡nis (S. Dauk., Sd), 2) latakas (Plt)
Upara − pyktis, apmaudas, puikybė (Vkš, Rt)
Uparītėis − pykti, širsti (Vkš, Gr)
Upis − upė (Vkš, Trk)
Upiuors − 1) pabaisa (Krž, Skdv), 2) bjaurus, piktas žmogus, nenuorama (Šll, Lkv)
Ūpėnīnks – nepastovios nuotaikos, ūpingas žmogus
Upiesnos – vieta, kur pavasarį yra tekėjęs upelis

Urands – urėdas
Urbeklis − yla (Kl)
Urbintė − duobti, gręžti, daryti skylę (Mžk, Skd)
Urdietė − 1) griūti, veržti (Vdk), 2) urgzti (S. Dauk.)
Urdulēs − sūkuriais, verpetais, kamuoliais (Pp, Krš)
Urdulīs − judantis, būrys (Vdk)
Uresēs − strimgalviais, urduliais (Slnt)
Uriadniks – eilinis policininkas
Urkiuotė − nuolaat įkyriai barti, uiti, ūdyti (Bržr, Krtn)
Urkštis − siauras tarpas prie tvarto (Rs)
Urluoms − karštai, užpykus (DūnŽ)
Urmas − judantis būrys, urdulys (Brus., pol., Mžk)
Urmul�s − veržliu srautu, sūkuriais (Trk)
Urnietė − urgzti, narnėti (Šts)
Urškis − dešra (Plt, Ms)
Urvas − vijurkas
Urzdietė − 1) urzgėti, urzti, narnėti (Brs, Šv), 2) murkti (Dr), 3) bambėti, niurzgėti (Pln), 4) murmėti (Lk)
Urzdintė − 1) ūžinti, burzginti (Akm), 2) nerimti, bruzdėti (Žr, Kl), 3) delsti, lūkuriuoti (Ggr)
Urzė − užpakalis (vlg., Kal)
Urzenė − šokiai, vakarėlis (Trš)
Urzintė − 1) bartis, pyktis (Jdr), 2) kulti javus su mašina (Erž)
Urzis − burzgimas, ūžesys (DūnŽ)
Uržintėis − pyktis, vaidytis (End)

Ustaunē − nuolatos (Pol., Sd, Šlv)

Ušietks − platus medinis indas su dviem ąsomis, auseklis (Pol., Rs, Sd)
Ušuoks − staktos (Pol., Kv, Erž)

Utieda − didelis neturtėlis; apsileidėlis (Šts)
Utis – utelė (Krtn, Pkl)
Utkara − skurdžius, utėlius (menk., Vdžg, Rs)
Utkurža − neklaužada, užsispyrėlis (Ms)

Uzamu − 1) iš karto, urmu (Žd, Ms), 2) didele apimtimi, pla�iai (DūnŽ)
Uzbuons – ąsotis (Pol., brus.)
Uzdenis − apynasris (Brs, Kl)
Uzdintė − raginti (Ms, Slnt)

Užakē − akidang�iai (Plng, Šts)
Užangalis − užpakalinis įėjimas į trobą iš kiemo pusės (Šll, Šv)
Užars − skersinė vaga lauko gale (Slnt, Brs)
Užauga − 1) atžala, ūglis (Šts), 2) nelygumas, atsikišimas (Šts)
UžbakÅ¡talÄ«tÄ— – negyvai užbadyti (Užv)
Užbambioks − neūžauga (Užv)
Užbarzdė − 1) atsikišimas, užkarpa (Štk), 2) mažesnis pjūklo dantis (Tl, Sd)
Užbrenda − mazgelis (Trk, Žd)
Uždantē − 1) vieta už dantų (Ggr), 2) aarklių krūminių dantų dalis, gembė (Šts), 3) tokia arklių liga, užėdos (Ggr)
Uždie�kas − priedas (Lk)
Uždrabs − greimas, puta (Lk)
UždrÄ«vuotÄ— – užkamÅ¡yti plyÅ¡ius (Kin, Plng)
Uždura − duriamasis kastuvas (Šts)
Užduralis − 1) užpakalinė arba prastoji priemenė troboje (Krtn), 2) sijonas (S. Dauk.)
Uždžiūtkenklis − šykštus, šykštuolis (Als)
Užiedis − ėdžios (Slnt, Tl)
Užgairė − užuovėja (Vdk)
Užgalėnės − nuošali vieta, užkampis (Ggr)
Užgalis − 1) kraštas, pakraštys (Up, Dr), 2) užuogana, užaras (Trk, Šlu)
Užgalvė − galvūgalis (Lk)
Užgans − pa(si)tenkinimas (S. Dauk.)
Užgardis − 1) ėdžios (Lk), 2) vežimo užgalis (Trg)
Užgaris − vieta prie garvilkio, aukštinio (Lk)
Užgauriets − gauruotas (Rt)
Užgina − priešgyna, gin�as (Šts)
Užglauda − užuovėja (Dr, Gršl)
Užgniauža − susiaurėjimas (Šts)
Užgniusis − užuomarša, snaudalius (Rt)
Užgožis – indauja, šaukštidė (Plik, Prk)
Užgraiža − 1) rintis, raukšlė (Ggr, Užv), 2) randas (KlvrŽ), 3) skardis (Tv)
Užgraižana − įranta (Šts)
Užgraižtas − mot. g. briauna, kraštas (Šts)
Užgriežėnė − nedidelis plotas (Grg)
Užimtėnė − gyvulių aptvaras ganykloje (Lkv)
Užimtinis − grobikiškas, agresyvus (S. Dauk.)
Užkabarnus − priekabus, užgaulus (Šts)
Užkabs − metalinis kabliukas (Žeml)
Užkaiša − 1) vieta prieždos šone (Vkš), 2) skala, šakalys (Žeml)
Užkaita − klaidingai į nytis įvertas siūlas, užsikeitimas (Plng, Varn)
Užkaltė − atlošas, atrama (Slnt)
Užkarabītė − užgriozdyti (Vvr)
Užkarabūzītė − užguiti, užgraužti (Als, Šts)
Užkarpa − 1) rantis, įkarpa, įskroda, griovelis, sąlaida (Prk), 2) spenelis, atauga (Vkš)
Užkarpis − apavo užkulnis (Šts, Slnt)
Užkart − iš karto, tuojau, nedelsiant (Trk)
Užkarta − 1) rantis, įkarpa, įpjova (Erž, Vdk), 2) arklio dantų išdilimas, gedimas (Trš, Lk)
Užkela − užtvertas žemės sklypas (Brs)
Užkibītė – užlipdyti
Užkibtovs − rankena, našokas, ąsa (Šts)
Užkirtuklis − išryškėjęs ruožas, riba (Kair)
Užkīšas − užsikišimas, spranginys (Šts)
Užkīšis − kamštis, volė (Vkš, Žd)
Užknabus − atlašus, atmatus, atkragus (Škn, Pkl)
Užkolis − rato ašies kaištis, užkyšis (Lž, Žr)
Užkranta − atbraila, užlenkimas (Plt, KlvrŽ)
Užkrava − 1) tarpas tarp dviejų šalinių, tarpikas (Vkš, Trk), 2) neužkrautas, tuš�ias tarpas (Žd)
Užkrova − išimama užtvara, pertvara (Šv)
Užkuls − taukinė, įsnauja (Šlv, Tv)
Užkurs − vienu kartu sudedamos į krosnį malkos (Als, Trk)
Užla − lubų sija (Žg)
Užlaidus − greitai užsileidžiantis (Šts)
Užlaipa − tvoros sutvirtinimas (Lk, Varn)
Užlauža − dirvos, miško prasikišęs sklypas (Šts)
Užlauž� − žaboklės, žąslai (Šts)
Užlentis − ėdžios, užėdis (Šts, KlvrŽ)
Užlinda − užuovėja (Kl)
Užlinkis − vingis, lankstas (Vdk, Šts)
Užlonks – atlenkiamoji stalo dalis (Å ts)
Užmarėnīnks – gyvenantis už Kuršių marių; Neringos gyventojas
Užmigīstė − užmaršumas (Als)
Užmīžis − kirtis (vlg., Krš)
Užmokesnis − užmokestis (S. Stan., S. Dauk.)
Užnagė − 1) užpakalinės šuns kojos trumpasis pirštas (Trk), 2) užmova (Sd)
Užnara − kilpa (Lk)
Užnašus − užgaulus (Vkš)
Užolksnis – Å¡eÅ¡Ä—lis
Užpapis − gyvulio tešmens pridėtinis rudimentinis spenys (Kl)
Užpe�ėnė − mažas kambarys, esantis už senoviškos krosnies (Dr, Skd)
Užpelenė − vieta už peleno, židinio
Užpelns − uždarbis, užmokestis, pajamos (Rs, Grg)
Užperenis − atitverta kambario dalis vaikui ar ligoniui (KlvrŽ)
Užperis − kvailys, nenuovoka (menk., Užv, Kl)
Užpjūvis − 1) nelygi pjovimo žymė, iškilimas (Šts), 2) žeberklo užbarzdė (Šts)
UžpleitavuotÄ— – atlenkiamoji stalo dalis (Jrb)
Užplūdis − potvynis, užliejimas (Rt)
Užplūska − užtvanka (Pln)
UžprÅ«gavuotÄ— – užrakinti (Užv)
UžrabietÄ— – užkristi (Varn)
Užraizgana − išlinkimas, ringė (Šts)
Užrantė − vaga vandeniui nubėgti (Ggr)
Užrīšis − raištis (Pvn, Sd)
Užsags − kilpa sagai užsegti (Ggr, Bržr)
Užsak� − viešas būsimųjų vedybų skelbimas bažny�ioje (DūnŽ, Vkš)
Užsieda − gale kaimo aptvertas daržas (Kair)
Užsiauta − verpetinga vieta upėje (Mžk)
Užsiviežėlis − begėdis (Krš)
Užslauga − 1) paslauga, patarnavimas (Dov, Užv), 2) pagalbininkas, užvadas (Krkl, Vkš)
Užslūga − nuopelnas (S. Dauk.)
UžstavuotÄ— – instrumentu pritarti, antrinti (Pol., Kv, Tl)
Užstova − priedanga, slėptuvė (Kair)
Užtairīta − užporyt (Slnt)
Užtaivakar − dieną prieš užvakar (Gršl)
UžtaralioutÄ— – greitai, garsiai užšnekÄ—ti, užtarÅ¡kÄ—ti (DÅ«nŽ)
Užtelietė − nesmarkiai, truputį pūstelėti (DūnŽ)
Užtūra − santūrumas, susilaikymas, susivaldymas, ištvermė (Sd, Kal)
Užtūris − užsilaikymas (Rdn)
Užtvīnis − patvinimas, užtvinimas (Rt, Ggr)
Užugnis − užpelenė (Sd, Šts)
Užuotis − užuovėja (Grg, Ll)
Užvada − biržė (Tv, Ggr)
Užvads − pradininkas, sukėlėjas (Trk)
Užvaizda − priežiūra (Ms)
Užvars − batų raištis, varstis (Gršl, Skdv)
Užvardė − pravardė (Šts)
Užvarstis − batų raištis, varstis (Tl, Kl)
Užvedinis − toks tripalis tinklas (Bržr, Žeml)
Užvermė − uždaromoji lango ar durų pusė (Slnt, Dr)
Užvīdelninks − pavyduolis (Rs)
Užvīdus − pavydus (Vkš, Rs)
Užvieža − įžūlumas (Žg)
Užvis − daugiausia, ypa� (Tl, Slnt)
UžžaimuotÄ— – užtverti (ppr. painiojant, narpliojant) (KlvrŽ)

Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
Šabaldas − dgs. sprandas ir pe�iai (Yl, Slnt)
Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
Šabar� − menki, maži krūmai (Pvn)
Å abars – skaldyti smulkÅ«s akmenÄ—liai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
Šabavuotė − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, �ebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
Šabždietė − �iužėti (S. Dauk.)
Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
Šakarns − kaulingas (Ll)
Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
Å akuoÄ�ka – 1) įrankis velÄ—ninÄ—ms durpÄ—ms kasti (Krž), 2) žibinÄ�ius (Kltn)
Šalabans − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akė�ių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopė�ių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
Å alÄ—p – Å¡alia, greta (DÅ«nŽ)
Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
Šalkas − mot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
Šalnas − širmas (Trk)
Šalnis − širmas galvijas (Trk)
Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
Šalnuoj� – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
Šalteluoks − šaltokas (Lk)
Šamal� − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
Šamantinietė − vaikš�ioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
Å amarlaks – žr. Å¡armalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srÄ—balas ar gÄ—rimas, drumzlinas skystis (Jrb)
Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
Šampus − plūstamas (Prk)
Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
Šan�ius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
Šandr� − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
Šankla − perauda, šankala (Kal)
Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
Šapšintė − šlaminti (Rdn)
Å ardasas – Å¡erdesas (Lkv, Kltn)
Šarītė – nusirašyti
Šark� – bulvių lupenos (perk., End)
Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
Å armalaks – naminÄ— degtinÄ— (Ms, Sd)
Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
Šarpablis − šarpokas (Brs)
Šarpē – našiai, greitai
Å ars – skuba, Å¡ora (Kv)
Šastītė − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
Šašietė − šnabždėti, �ežėti (Vdk)
Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
Šašoulietė – pavėsis
Šatinginis − satininis (Šts)
Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
Šau�ios – batsiuvys (Rt, Lk)
Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
Šavīklė − ližė (Pln, Rm�)

Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
Šebrugis − iš dviejų val�ių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
Å eimuons (Å¡eimonts) – peÄ�ius (VkÅ¡)
Å Ä—ininks – Ä�iužinys
Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
Šėkšninis – iš odos
Šekštinis − turintis šekš�ius, su šekš�iais (Sd)
Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
Šėl� − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
Šėlema − šiluma (DūnŽ)
Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, �iupnotis (Skd)
Šemen�ios − vagišius (Trk)
Šemeris − palydovas (Plt)
Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
Šen − į �ia, �ia
Å enavuotÄ— – Pol., Brus. 1) gerbti, mylÄ—ti (VkÅ¡, Up), 2) laikyti, globoti, prižiÅ«rÄ—ti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
Šenjou − į �ia, link šen (Vkš, Trk)
Šėnkuorka – smuklės padavėja
Šepgaudienė − apgavikė, suk�iuvienė (Žr)
Šepgaudīs − apgavikas, suk�ius (Als)
Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
Šerianka − ašutinė (Lž)
Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
Šėrta – būrys
Å eÅ¡naks – Ä�esnakas (Yl, Slnt)
Å eÅ¡tarnÄ— – krumpliaratis (Kv, Lc)
Šėt�(s) – štai
Å etkavuotÄ— – šieÄ�kavoti (Trk, VkÅ¡)
Šetuoklis − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)

Šiau�ios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
Šiaugžd� − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
Šiaugždal� − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
Šiaukšlē − šiūkai (Als)
Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
Šibrugis − keltas (Grg)
Å ieks – žalias, nesuvytÄ™s Å¡ienas; žalia, Å¡viežia žolÄ—, smulkiai supjaustyta žalia žolÄ—
Å iepalis – šėpelÄ— (Jdr, Yl)
Å ieps, Å¡iepÄ—lis – spinta
Šierė − šėrimas, liuoba
Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
Šiekšts(s) – šiukšlė
Šiepītė – skiepyti
Å iklis – vlg. kam maistas neina į kÅ«nÄ…, kiaurbira (Tl)
Šīkoutė − smarkiai kasyti (DūnŽ)
Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
Šīlietė − kiek šilti (Nt)
Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
Šintėis − trintis, zulintis
Šiorkšt� − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
Å iperis – sklendÄ—
Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
Šiugžma − netikša
Šiugžmas – mot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
Šiulentė − trinti (Žr)
Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
Šiurkšt� − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
Šiurmas − mot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
Šiuršietė − šiurėti, �ežėti (Rs)
Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
Šīvė − plokš�ia lėkštė (Vok. dial., Žg�)
Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
Šižė − mušimas, pyla (Prk)
Šižintė – pykinti, erzinti
Šižtė − pykti, niršti

Škabarlietė − liesėti (Užv)
Škabarlioks − nususėlis (Užv)
Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
Škaurag� − skalsės (Lk)
Å kebÄ— – 1) prasta kumelÄ— (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
Å keberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinÄ— (Å kn)
Å keriebla – nerangus, nevikrus žmogus (KrÅ¡)
Å kerpetka – puskojinÄ— (Krkl, Erž)
Škībra − džiūsna (DūnŽ)
Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
Škiomietė − liesėti (Als)
Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pik�iurna (Yl)
Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
Škiutras − trumpas (Als)
Škondals – skandalas
Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
Škuob�, škuobelē – šonkauliai

Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
Å laks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysÄ�io) kiekis (VkÅ¡, Kv)
Å lamas – 1) Å¡iukÅ¡lÄ—s, sÄ…Å¡lavos, Å¡apai, Å¡lamÅ¡tai, 2) prasti, su Å¡iukÅ¡lÄ—mis grÅ«dai, paskuilakos, Å¡iÅ«kai (KlvrŽ, Å ts)
Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
Šlámbûmis − šlagbaumas
Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
Šlamšt� − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
Šlamurkė − landynė (hibr., End)
Šlapa − spar�ia žingine, nuožangiai (Šts)
Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
Šlapbrėda − brendant (Lk)
Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
Šlapūkė − kempinė (Varn)
Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
Šlavas − stagarai (Als, Šts)
Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
Šlebetka − prasta korta (Krš)
Šleidars − valkata (Lk)
Å leika – petneÅ¡a
Šlej� − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
Šlėpa − kelvietė (Klp)
Šlėparē − pušiniai pabėgiai
Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
Šlepšnuotė − vaikš�ioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
Šleverdoutė − šlubuoti
Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
Šliaukštė − mynioti (Prk)
Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
Šliedės – rogės
Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
Å limavuotÄ— – lyginti, dailinti griovio kraÅ¡tus (Lž, Å lv)
Šlimings − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
Šlipsos – kaklaraištis
Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
Šliu�kentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
Šliu�kinietė − vaikš�ioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
Šliu�kis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
Šliuiža − vėpla (Pln)
Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
Šliukšnuotė − vilkti kojas, �iūž�ioti (Lk)
Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
Šliūkštīnė − �iuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
Šliukštus − slidus (Ggr)
Šliūkštuoks – veržtuvas
Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
Šliūkuroutė − sunkiai varginan�iai dirbti (Prk)
Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
Šliumpinietė − vaikš�ioti be tikslo (DūnŽ)
Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
Šliunkiets − dumblinas (Lk)
Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
Šliuopa − nevykėlis (Tl)
Å liuosos – gabalas
Šliuotė − 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
Šliupėns − girtas (Šts)
Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
Šlupšis − besotis (Šts)
Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
Å liupÅ¡toks – spaustuvai
Šliurėns − valkata (DūnŽ)
Šliurks − srautas (Žd)
Šliurkšt� − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginan�ius darbus (Trk)
Šliurm� − kokios liekanos, šlamštas (End)
Šliurna − apsileidėlis (Šts)
Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
Šliurpliaukša − dargana (Lk)
Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)

Å madaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo bÅ«do (Vdk, Skr)
Šmadarīnė − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
, 2) trainiotis, šlaistytis (Užv)
Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
Šmakals – padažas
Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
Šmaravuotė − tepti (Mžk)
Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
Å mÄ—ks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmerlekioutė − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
Šmi�ka − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
Šmi�kiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
Šmidiris − padauža (Vvr)
Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
Šmigždintė − drožinėti (Krž)
Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmikernė − rūsys (End)
Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
Šmikš�iuoti − kaišioti, kyš�ioti (Vvr)
Šmīkš�iuotė − švys�ioti (Skdv, Varn)
Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
Šmirkšlie − 1) �iurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
Šmižiuliautė − grobstyti, vagiliauti (Užv)
Šmokolis – verslas, prekyba
Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
Šmols – beragis (šmol� karvė)
Šmoltė – košė
Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
Šmūkš�iuotė − kaišioti (Šts)
Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikš�ioti, landžioti (Vvr)
Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
Šmuorītė − gerti (Vkš)
Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
Šmuot�s − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)

Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
Šnabždal� − prasti, su pelais rugiai (Šts)
Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
Šnapšė – degtinė
Šnarkš�iuotė – tarpais šnarkšti
Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
Šnėblė – nosis
Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
Šnekis − plepys (Brs, Lc)
Šnerkšt� − nešvarumai, puvenos (Ggr)
Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
Šnīpštuoks – veržtuvas
Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
Å niÅ«ravuotÄ— – smarkiai dirbti, pluÅ¡Ä—ti (Vvr)
Šniūrs – virvė
Šniuokšl�s − smarkiai, �iurkšlėmis (Šts)
Šniuoptė − šniurti (Šts)
Šnopštulīs − dusulys (Trg)
Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)

Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
Šoklė − lingė (Trk)
Šolėnė – šulinys
Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
Å oplÄ— – lentyna
Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
Šor� − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
Šorėnės − spyruoklinės akė�ios, brižės (Klp)
Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
Šovelēs − greitai (Rt)

Špaklios − glaistas
Špaklioutė − glaistyti
Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
Špėkē – rato stipinai
Špėlga – žiogelis
Šperleks − pagurklis (Lk)
Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
Špīglīs − skiepas (Trš)
Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
Špikierios − tokia patalpa klėtyje
Špīkinė − spingsulė (Trk)
Špīkinietė − paslap�iomis ieškoti (Klp)
Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
Špikul� − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
Špīlioutė − žaisti (Prk)
Špilka − vinis (Vkš)
Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
Špīvuoks − apgavikas, suk�ius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
Špogūtis − varnėniukas (Grg)
Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
Špukuliouts − taškuotas (Nt)
Špuolė − velenas (KlvrŽ)
Å puokinÄ«Ä�Ä— – inkilas
Å puoks – varnÄ—nas
Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
Å puosos – juokas, pokÅ¡tas, iÅ¡daiga (Vok. spaβ)
Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
Špuris − papurgalvis (Skd)
Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)

Šriūbs – sraigtas
Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)

Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
Šteliavuotė – derinti (a grēt� bingsi tou mašina šteliavuotė?)
Å tÄ—mpelis – metalinis kuolas
Å tÄ«vs – stiprus vyras
Štolps – stulpas
Å tonÄ�ka – kaspinas
Å tramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
Štrekis − virvė

Šuika − niekniekis (Trk)
Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
Šūksnēs − greitai, smarkiai, spar�iai (Šts, Grg)
Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
Šumšuotėis − gaišti, �iupnotis (Šts)
Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkš�iaplaukis (Šts)
Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
Šunraj�s – labai godžiai
Šuokalninks − šokėjas (Šts)
Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
Å uoklÄ— – lingÄ— (Trk)
Šuoloms − kaliausė (Krkl)
Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
Šuonis − mot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
Šurakietės − spyruoklinės akė�ios, brižės (Krtn)
Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
Šutenas − kas sušutę (Šts)
Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
Šutvės − mainai (Mžk)
Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)

Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
Švadars − gabalas (Žg�, Pj)
Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
Å vaksas – batų tepalas.
Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
Švamals − pusbernis (Rs)
Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
Švampaza − plepys (Grg)
Å vampazÄ«ti – kalbÄ—ti niekus, taukÅ¡ti, tauzyti (Lk)
Švampinietė − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
Å vanks – sÅ«kurys (End)
Švankuotė − devėti, nešioti (Trk)
Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
Å varnaks – gabalas (Kl)
Švarpautė − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
Švašva − duktė (Pln)
Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
Švi�ītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
Šviežuoks − naujokas (Trg)
Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
Švīkš�iuotė − maišytis (Krš)
Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
Švikštītė − puošti (Trk)
Švīkštulīs − švykš�iamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
Švimpa − vėjavaikis (Kal)
Švinītė − mušti (Šts)
Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
Švīpelis − pašaipa (Kltn)
Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
Šviptelietė − mestelėti (Plng)
Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
Švitkarklis − žilvitis (Lk)
Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
Švītruloutė − švytėti
Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

Saidris − viksva
Saiduoks – lankas Å¡audymui stÄ—lÄ—mis
Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
Saks – seklys (S. Dauk.)
Salamaks – neiÅ¡rÅ«gÄ™s, nepakilÄ™s, suzmekÄ™s pyragas ar duona (brus., Up, KrÅ¡)
Saldamaks – sacharinas (Kal)
Salka – mansarda
Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
Sankalba − sąmokslas
Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
Santapa – ištižėlis
Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
Santiža – ištižėlis, liurbis
SarbavuotÄ— – slaugyti, prižiÅ«rÄ—ti (Brs)
Sariuotė – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
Sarmata – gėda
S�spronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
SÄ�svÄ—nÄ«s – sÄ…siuvinis.
Saugė – daina
Saulabruolē – prieš šal�ius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
Saulabruolis − mėnulis
Saunuora – savanaudis, egoistas
Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
Savastis – nuosavybÄ— (Å kn, Rs) 

Seiliegeris – seilėtekis
SeimavuotÄ— – skaiÄ�iuoti (Ms)
Sėlks – šilkas
Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
Sereda – treÄ�iadienis
Sermiega – švarkas
Sėtinīs – griežtis

Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
Siednīnks − �iužinys
SierÄ�Ä—kÄ� – degtukai
SietarnÄ— – arpo dalis, į kuriÄ… įdedami sietai, sietinÄ— (Rt)
Sintietė − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
Sintulīs (sintis) – plau�ių liga, dusulys, astma
Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
Siurbelie – dėlė

Ska�iuoteis – rūpintis
SkadÄ� – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
SkalÄ«tÄ— – loti
Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
Skarbavs – valdiÅ¡kas (pol., VkÅ¡, Sd)
Skarîngs – pluoštingas
Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
Skaugė – pavydas, godumas
Skaugis − šykštuolis
Skaugus – šykštus, pavydus
Skelbautė – sklisti kalboms
Skepets – nešiojama skara
Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
Sketars – ilgesnÄ—s ražienos tarp pradalgių (VkÅ¡)
Skibgalis – maža atplaiÅ¡a (Brs)
Skīp� – įstrižai
Skīps – įstrižas
Skīra – skirtumas
Skivīts – skarmalas, skuduras
SladaũnÄ— – Pol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sÄ—menys (Kl)
SkladavuotÄ— – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
Sklads – Sl. sandėlys (Mžk)
Sklajus – kuriuo galima daug užskleisti
Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
Sklandas − mot. g. kar�ių tvora (Skd, Yl)
Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
Skleinī�ė – stiklinė
SklepavuotÄ— – mÅ«ryti skliautÄ… (Pkl)
Skleps – rÅ«sys
SklostÄ—s– sklÄ…stis
Skobas – rūgštus
Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
Skotertė – staltiesė
Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvÄ—ms skusti
SkrabÄ—nÄ— – dėžė
Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
Skrabtė – senti, džiūti
Skrėblis – bulvių skutyklė
Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
Skreibtė – siausti, gaubti
Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
Skrega – skūpas
Skripītis − smuikas
Skripkuorios – smuikininkas
Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
Skuoms – skonis
Skupicierios – gobšuolis
Skūra – oda
SkÅ«stÄ— – taupyti
Skvarma – forma
Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

SlankailiuotÄ— – slydinÄ—ti (Als)
SlaptuomÄ—s – slapÄ�ia
Slaunos – linksmas, garbingas
Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lÄ—kÅ¡tas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Å tk)
Slīduoks – kazlėkas
Sliedonė − pavakarys
SliegtarnÄ— – marka (Å ts)
Slīgtė –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
Slinkautė – tinginiauti
Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
Slinkos – tingus
SlostÄ“ – spÄ…stai
Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
Sluovėks – stiklainis
Slūžītė − tarnauti
Slūžma − alga (Als, Brs)

Smagos – fiziÅ¡kai sunkus, stiprus
Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
SmarkavuotÄ— – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
Smauktėis − lįsti, spraustis
Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
Smel�ios (smal�ios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
Smetuons – grietinÄ— (slav., net.)
SmuokavuotÄ— – kvepÄ—ti (Žeml, Žd)
Smuoks – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
Smuortė – liūsti, blaustis
Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
Smūrglīs – snarglys
Smūrglioutė – snargliuoti
Smūtnos – liūdnas

Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
Snopinietė – žioplinėti, vaikš�ioti lyg apsnūdusiam
Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
Snu�as – snaudalius
Snūda – snaudulys

Sobata – Å¡eÅ¡tadienis
Sobėnė – užpakalis
Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
SodiedlioutÄ— – sudÄ—lioti.
Sogruobtė − su�iupti
Sokierka – saldainis
SolasÄ«tÄ— – surinkti
Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
SomeigtÄ— – mokÄ—ti
Somiklietė − sukietėti
Sominis − šiaurės vakarų vėjas
Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
Sopka – kalioÅ¡as
Sosieds – kaimynas
SotrÄ«stÄ— – pradÄ—ti viduriuoti
SosÄ—vadintÄ— – sukviesti, surinkti
Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
SovÄ—sam – visai

Spaciera – iÅ¡eiga
Spags – lašas (Plt, Vkš)
Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
Spaviednė – išpažintis
Spaviednī�ė – klausykla
SpÄ—itlios – spieÄ�ius (ties. ir perk. reikÅ¡me)
Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
Sperus (Spiers?) – spartus
Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
Spėtros – neprimatantis, žlibas
Spakainos – ramus
Spėlgtė – vysti, nykti
Spieka – jėga
Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
Spīrē − kopė�ių skersiniai
SpongÄ— – akis (niekinamasis)
SpongtÄ— – svaigti (nuo alkoholio)
Spotkielis – puodelis
Spragis – segtukas
SprÄ—igtÄ— – spriegti
SprÄ—ndžina – spyruoklÄ—
Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
Sprostis – pakaba
Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
Spruogtė – dvėsti
Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
Sriebtovė – burna

Stadala – Brus., Pol. pastogÄ— arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklÄ—s (End, Lž, Plt)
Stagars – šaka be lapų (Ms, Slnt)
Staibis – blauzda
Staibuols – rankos staibis, dilbis (VkÅ¡, Trk)
Stalalis – girnalovis (Ms, End)
StalavuonÄ— – maitinimasis pas kÄ… (Pol., Krž, TrÅ¡)
StalavuotÄ— – valgyti, maitintis pas kÄ… nors; gyventi ir maitintis (Grg)
Staldalis – tvartelis (Grg, Jdr)
Staliuorios – stalius
Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
StanaunÄ“ – dažnai
Stangs − raištis
Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
Statgalis – stogo virÅ¡us, Å¡elmuo, kraigas (Skdv)
StavuotÄ— – 1) iÅ¡tverti (Yl, Jrd), 2) turÄ—ti jÄ—gų, pajÄ—gti (Plt, Å ts), 3) pakankamai turÄ—ti, užtekti (Skr)
Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
Stė�as − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
Stelgtėis − stengtis
Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
Sti�as − priešgyna, užsispyrėlis
Sti�ītė – užsispyrus gin�yti, ką tvirtinti
Stiegars – penis (juok., Skd, Å ts)
StÄ«gavuotÄ— – 1) ginÄ�ytis, prieÅ¡tarauti (GrÅ¡l, Å ts), 2) sekti, stebÄ—ti, žiÅ«rÄ—ti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
Stimbaris – nulaužtas medelis, stagaras
Stīrėnīnks – nekviestas sve�ias
Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) sta�ių lentelių tvora
Stongas – sÄ…rÄ—miai
Strainos – puošnus, gražus, dailus
Strankals – Å¡Å«do gabalas (Žd)
Strapakas – akė�ios
Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
Stribitielios – stribas
StrikavuotÄ— – daryti siÅ«lÄ™, peltakį, strikÄ… (Brs)
Striknėns − neklaužada, niekadėjas
Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
Strubis – žemas, neaukštas žmogus
Struoks – baimė, sujudimas
StruoÅ¡Ä—ntÄ—– komanduoti, skubinti
Struošītėis – skubėti
StÅ«gaunus – neramus (Lk)
Stumdalis – nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Å ts)
Stuoraunos – darbštus, rūpestingas
Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukš�io)

SubaisiuotÄ— – suterÅ¡ti, subjauroti (KlvrŽ)
SubakuotÄ— – suminti (Kal)
Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
SuÄ�eravuotÄ— – sugadinti (Vvr)
Su�iežtė − suvalgyti, sudoroti (Užv)
SuÄ�iokÅ¡tÄ— – sumenkti, suvargti (Krkl)
Su�irškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
Su�īžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
SudajÄ«tÄ— – suprasti (Nmk, Rs)
SudrÄ«ktÄ— – susipainioti, susivelti (Kl)
SudurdÄ«tÄ— – 1) sulaužyti, sužaloti (Å ts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
Sūdžia – teisėjas
SugiberavuotÄ— – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
Suitus – gausus
Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
Sukeklis − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
Sukliuoktė – sukristi, perkarti
SukrauliuotÄ— – sudÄ—lioti (Tv)
Sukrėstė – suliesėti
Sumajie�īntė − supainioti
Suodnos – sodas
Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
Suopka – sofa
Suostis – upÄ—s įlanka, vadaksnis (Als)
Suotėns − sotus
Supotės – sutinęs
Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
SuraiÅ¡iuojÄ—ms – sumazgymas, sunarpliojimas (KrÅ¡)
SuraitÄ«tÄ— – sugarbanoti (VkÅ¡)
SurarietÄ— – 1) sudundÄ—ti, sugrumÄ—ti (Dr), 2) subyrÄ—ti, sulūžti (Dr, Å ts)
SurÄ«zintÄ— – sukirÅ¡inti, supykdyti (Lk)
SusibagdeliuotÄ— – susirankioti, įsitaisyti (Å l)
SusidavadÄ«tÄ— – susipažinti (Klp)
SusirunglintÄ— – susipainioti, susivyti (Ggr)
Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau k�p vėn reikint)
Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
Susizgrėbtė – susiprasti
SusižaimuotÄ— – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
SuskabÄ«tÄ— – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplÄ—Å¡yti, susmulkinti (Rdn, KrÅ¡)
SuskaidÄ«tÄ— – 1) suskirstyti, pažymint ribÄ… (DÅ«nŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplÄ—Å¡yti (Vvr)
Suskailis – nususÄ—lis (keik., VkÅ¡)
SuskaitÄ«tÄ— – 1) galÄ—ti, sugebÄ—ti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaiÄ�iuojant nustatyti kiekį, sumÄ…, suskaiÄ�iuoti (KrÅ¡, Plt), 5) skaiÄ�iuojant įkirsti (Krt), 6) skaiÄ�iuojant pasiekti tam tikrÄ… skaiÄ�ių (Trk)
SuskaitlioutÄ— – 1) suskaiÄ�iuoti (VkÅ¡, Rdn), 2) iÅ¡sprÄ™sti (DÅ«nŽ)
SuskaluotÄ— – suskirsti (Å ts)
SuskanintÄ— – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
SuskardÄ«tÄ— – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aÅ¡triu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
SuskartÄ— – suplyÅ¡ti, sudriksti (Krt, Prk)
SuskastÄ— – karÅ¡tai ko imtis, kÄ… pradÄ—ti, į kÄ… įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
SuskÄ— – suskažolÄ— (Užv)
SuskeldietÄ— – suskilinÄ—ti, susproginÄ—ti, sutrÅ«kinÄ—ti, sueižėti (Žd, Skd)
SuskeltÄ— – sulydyti, sudurti (Als)
SuskÄ—rbtÄ— – surÅ«gti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
SuskerdietÄ— – sueižėti, suskeldÄ—ti, sudaužėti, supleiÅ¡Ä—ti (Krž)
SuskÄ«btÄ— – sugižti (Dr, Kal)
SuskietÄ— – skursti, vargti, susti (Skr)
Suskiets – 1) aptekÄ™s suskiu, niežais (Å ts), 2) apaugÄ™s suskiais, brantais (Å ts)
Suskila – atskala, atplaiÅ¡a (Trg)
SuskimbÄ�iuotÄ— – trumpai suskambÄ—ti (Vvr)
Suskinis – 1) nuÅ¡aÅ¡Ä™s, rauplÄ—tas (Skdv), 2) prastas, sunykÄ™s, nususÄ™s (Skdv)
SuskintÄ—is – gauti suskį (Trg)
SuskirliuotÄ— – surankioti (Als, KlvrŽ)
Suskis – 1) susna (VkÅ¡, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Å ts, Ggr), 4) kas aptekÄ™s suskiu, niežuotas (Å ts), 5) kas aptrauktas miltlige (KrÅ¡), 6) kas nususÄ™s, sunykÄ™s, susisukÄ™s (Rs, Skdv), 7) nusmukÄ™s, nusigyvenÄ™s, apsileidÄ™s žmogus (menk., Brs, VkÅ¡), 8 ) niekam tikÄ™s, prastas žmogus; nevykÄ—lis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybÄ—, nenaudÄ—lis (keik., Rs, Žd)
SusklandÄ«tÄ— – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
SusklÄ—stÄ— – apsileisti, sutingti (Krž)
SuskliaustÄ— – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
SuskoistÄ— – įskuisti, įnikti (Slnt)
SuskrabintÄ— – 1) subrazdÄ—ti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
Suskrabus – barÅ¡kantis, tarÅ¡kantis, skrabus (Prk)
SuskrambÄ«tÄ— – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
SuskrambtÄ— – suliesÄ—ti (Å ts)
Suskrebielis – kas neÅ¡varus, suskretÄ—lis (Skdv)
SuskrebtÄ— – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
SuskrembtÄ— – subarti (Up, Å ts)
Suskrenda – iÅ¡tižęs žmogus (menk., Plt)
Suskretielis – kas suskretÄ™s, neÅ¡varus (Užv)
SuskriblÄ«tÄ— – paraginti, subausti (Ggr)
SuskruobtÄ— – sudžiÅ«ti, sulysti (menk., Å ts, Als)
SuskÅ«stÄ— – sutaupyti (DÅ«nŽ)
SuskvarbÄ«tÄ— – kastuvu suvarpyti (KrÅ¡, Erž)
Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
SustasavuotÄ— – suderinti (Ms)
Sustugtė – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
Sušvi�ītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
SuvinkliavuotÄ— – supainioti (Sd)
Suziztė − įsinorėti, įsigeisti
Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

Svadīntė − sodinti
Svėlksnė − mėtyklė
Svetimluovė − paleistuvė
Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
Sviets – pasaulis
Svotba – vestuvės

RabantÄ� – sumažinta, pusiau nuleista burÄ— (Rsn, Prk)
Rabants – lazda, pagalys (Pgg)
RabaÅ¡tÄ—ks – tokia kiaulÄ—s skerdienos dalis (Varn)
Rabauka – neužaugÄ™s karÅ¡tis (Prk)
Rabauninks – plÄ—Å¡ikas (Brus., Ms)
RabavuotÄ— – plÄ—Å¡ti (Pol., Brus., Žeml)
RabietÄ— – krebždÄ—ti, brazdÄ—ti (Pp, Varn)
RabijuolÄ� – prasimanymai, iÅ¡daigos (Jrb)
RabÄ«kalnis – status kalnas (Erž)
RabintÄ— – 1) braižyti, draskyti (KrÅ¡), 2) brazdinti, baladoti, krebždÄ—ti (Užv, Rdn)
Rabuoks – kirmÄ—liukÄ—, besiveisianti miltuose arba kruopose (Jdr, Rt)
RabuotÄ— – raitoti, vynioti (Plng)
Radena – radinys (Kltn)
RadotÄ—s – gerumas, geras gyvenimas (Pvn, Užv)
RagainÄ—kÄ— – indams susidÄ—ti, Å¡aukÅ¡tdÄ—tÄ— (Rt)
Ragamals – prastai iÅ¡kepta duona ar ragaiÅ¡is (Skdv)
Ragavs – kampinis, kertinis (Brus., Užv)
Ragininks – 1) virvÄ— nuo stiebo galo į valties prieÅ¡akio galÄ… (Prk), 2) nedidelÄ— burÄ— laivo gale (Rsn)
RagintÄ— – vaiÅ¡inti, girdyti (S. Dauk.)
Ragova – 1) dauba, klonis, loma sta�iais krantais (Pln, Ms), 2) tarpeklis (Kv, Kltn)
RaguotÄ—nÄ— – naminÄ— degtinÄ— (Å¡nek., Å ts)
Raguožis – 1) ožys malkoms pjaustyti (Rs), 2) iÅ¡siskÄ—tÄ™s daiktas, rekežis (Rs, Krkl)
RaiboutÄ— – marguoti, raibti (Å v, Trg)
Raibouts – raibas (Ggr)
RaibtÄ— – svaigti, suktis (Vgr, Skd)
Raibuoks – žaliÅ«kas, stipruolis (Å ts)
RaibulioutÄ— – 1) marguliuoti, raibti (Kal, Rdn), 2) mirgÄ—ti (Krkl)
Raibuliouts – 1) raibas, margas (Up), 2) banguotas, nelygus (Å ts)
RaibulÄ«s – 1) mirguliai, žilpuliai (Kv), 2) marga dÄ—mÄ— (Prk)
Raibužinis – raibasis (Lk)
RaidÄ«tÄ— – siausti, bÄ—gioti, laigyti (Lat., Kair)
RailintÄ— – nevikriai eiti (menk., Pln, KlvrŽ)
RailiuokÄ— – rupūžė (euf., Ggr)
RailiuotÄ— – rÄ—plioti, ropoti, Å¡liaužti (Plng, Jdr), 2) vaikÅ¡Ä�ioti ropomis, keturpÄ—sÄ�ia (Slnt, Ms), landžioti, sukinÄ—tis, žiÅ«rinÄ—ti (Å ts, Slnt)
Rainapilkis – velnias, nelabasis (euf., Å ts)
RainÄ«tÄ— – muÅ¡ti, plakti (Pgg)
Raists – poravimosi metas, ruja (Lat., S. Dauk., Skd)
Raista – Å¡utvÄ— (S. Dauk., Å ts)
RaistavÄ—ms – rujojimas (Klp)
RaistpelkÄ— – raistas (Žeml)
RaistoutÄ—is – rujotis, poruotis (Klp, Plt)
RaiÅ¡Ä�iuotÄ— – Å¡lubÄ�ioti (Å ll, Erž)
RaiÅ¡Ä«tinis – mazgomasis, mazgytinis (Sd)
RaiÅ¡raÅ¡tis – margai languotas audeklo raÅ¡tas (Ggr)
RaiÅ¡tÄ— – daikt. skara, skarelÄ— (Knt, Kl)
RaiÅ¡tÄ— – veiksm. 1) Å¡lubuoti, raiÅ¡uoti (Grd, Trk), 2) smarkiai eiti, bÄ—gti, sprukti (Å¡nek., Å ts)
RaiÅ¡telis – skepetukas, skarelÄ— (Trk, VkÅ¡)
RaiÅ¡tietÄ— – riÅ¡ti, raÅ¡ioti (Kltn)
RaiÅ¡tis – didesnÄ—, namie austa skara (Mžk, Grg)
RaiÅ¡tÅ«tis – skarelÄ— galvai apsiriÅ¡ti (Grg)
RaitarÄ—jÄ— – raiteliai, kavalerija (Pol., S. Dauk., Bržr)
Raitelis – nelygiai suvytos virvÄ—s iÅ¡kilimas (Pln)
RaitÄ«tÄ— – 1) sukant daryti banguotÄ…, garbanoti (Trg, Tl), 2) keisti formÄ…, klaipyti (Å ts, Trk), 3) rangytis, vartytis (atsigulus) (KlvrŽ, Trk), 4) kamuoti, versti rangytis (Lk, KrÅ¡), 5) murdyti, grumti (Å¡nek., Å ts), 6) žodžiais gÄ…sdinti, saikinti (Å¡nek., Krtn, KrÅ¡), 7) įmantriai kÄ… daryti (Å¡nek., Å ts), 8) slankioti, dykinÄ—ti (Å¡nek., Krtn, KlvrŽ)
RaitÅ«zÄ� – sermÄ—ga be skvernų (Å ts)
RaizgalioutÄ— – niekus kalbÄ—ti, kliedÄ—ti (Ggr)
Raizgalius – kas kvaiÅ¡telÄ—jÄ™s, iÅ¡protÄ—jÄ™s
RaizgÄ— – mÄ—gstanti puoÅ¡tis mergina (Kl)
RaizgÄ«nÄ—s – laiÅ¡kinis Ä�esnakas (Å ts)
RaižietÄ—is – raivytis (Lk)
RaižītÄ— – 1) Ä�aižyti, pliekti (Trk, Mžk), 2) labai skaudÄ—ti (Rs, VkÅ¡)
RajÄ«bÄ— – rajumas (Pln)
Rajinioks – rajÅ«nas (Pln)
RajÅ«ks – rajÅ«nas (Lkv, DÅ«nŽ)
Rajuoks – kas daug valgo (Ggr)
Rajuom(is) – ryjamt, springstant iÅ¡ skubÄ—jimo (Å¡nek., Krkl)
Rajus – mastas žuvims (Gr, Å l)
RakalioutÄ— – 1) lupti odÄ… (Vdk)
Rakalis – 1) odų lupÄ—jas (Prk, Up), 2) persenusių, gaiÅ¡tanÄ�ių gyvulių pjovÄ—jas, korikas (Varn), 3) marintojas (KlvrŽ), 4) nenaudÄ—lis, netikÄ—lis, padaužas (Rs), 5) žudikas (S. Dauk.), 6) velnias, nelabasis (keik., Brs, Krž)
RakaliuotÄ— – 1) krapÅ¡tinÄ—ti, rakinÄ—ti (Ms, Als), 2) marinti (KlvrŽ)
Rakals – prietaisas pakabinti aviai, lupant kailį, skersinis (Å ts)
Rakamuols – koks įtaisymas, prietaisas (DÅ«nŽ)
Rakanda – sėtuvės formos pintinė
Rakībuols – rakandas (Up, Žd)
Rakonds – įrankis
Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių (Krž, Kv)
RamdÄ«tÄ— – 1) raminti, guosti (Kv, Skr), 2) malÅ¡inti, tramdyti, stabdyti (S. Dauk.), 3) tvardyti, prilaikyti, valdyti (S. Dauk.)
RapaiÅ¡is – kas nerangiai lipa, ropoja (Tl)
RapaliuotÄ— – lÄ—tai kasti (Nt)
Rapataila – kas nerangiai rÄ—plioja (Plt)
RaptÄ— – nesveikuoti (Kl)
RapukÄ—nÄ— – patalpa bulvÄ—ms laikyti (Rs, Sln)
RapuotÄ— – 1) keikti, plÅ«sti (Vvr), 2) Å¡liaužioti (Žg)
RaresÄ«s – triukÅ¡mas, klegeys (Kv)
RarÄ—jÄ— – triukÅ¡mas (Å ll)
RarietÄ— – 1) brazdÄ—ti, kelti triukÅ¡mÄ… (Tv, Vvr), 2) su triukÅ¡mu važiuoti, dardÄ—ti (Tv), 3) su triukÅ¡mu virsti, griÅ«ti (Å tk, KlvrŽ), 4) nesmarkiai griausti, grumenti (Vvr)
RarintÄ— – brazdinti, bildÄ—ti (Ggr)
Ras(ėt) – gal, turbūt
Rasals − 1) sriuba su buroku mirkalu (Erž, Vdk), 2) sūrymas (Vvr, Skr), 3) skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai (Brus., Pol., Krš, Lk)
Rasena – radimas (Pkl)
RasintÄ�s – galbÅ«t
RasnuotÄ— – lynoti (Grg)
Rasuoda – neiÅ¡retinti daržovių daigai (Brus., Pol., Krkl, VÅ¡v)
Rasuodnos – daržnas, kur auginama rasoda (Å v, End)
RaÅ¡kažnus – veÅ¡lus (VkÅ¡)
RatÄ� (dgs.) – vežimas
RatainÄ«Ä�Ä— – patalpa vežimams, rogÄ—ms ir pan. laikyti (S. Dauk.)
Ratainis − paplokš�ias kukulis (Tv)
Ratalis – 1) ritinis, ripka (Vvr, Kv), 2) bulvinis apskritas paplokÅ¡Ä�ias kukulis (Lkv, Tv)
Ratapėjės gautė − būti muštam (Trk)
Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
Ratavuotė − gelbėti (Brus., Pol., Kv, Krtn)
Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
Ratgalis − 1) vežimo galas (Dov, S. Dauk.), 2) lentelė vežimo galui užkišti (Dr), 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti (Plt, Šts)
Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
Ratoutinis − suplotas, plokš�ias (Šts)
Ratpiedis – stipinas
Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dang�iu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
Rauda – kuoja
Rauptė – skaptuoti
Ravidavuotė − pjaustinėti, mėsinėti (Krš, Rdn)
Ravs – griovys
Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
Raznastis – skirtumas (rus., Jrb)
Razvalina – plaÄ�ios rogÄ—s, lubnios (sl., Rt, Kl)
Razvals – lubnia (sl., VkÅ¡)
Ražas – 1) sausas virbas (Kv, VÅ¡v), 2) susidÄ—vÄ—jusi virbų Å¡luota (Rs, Skr), 3) nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos (S. Dauk., Lk), 4) Å¡iaudų drÅ«tgaliai, kambliai (Akm, Erž), 5) virbalas, Å¡akelÄ—, galas (Kv, Trg)
R�žoutėis – rąžytis

Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
Regstis – tinklinÄ— pintinÄ— pirkiniams
Reja – jauja
Rekiežē – žaginiai
RembietÄ— – pamažu, skurdžiai augti (Kv)
Remelis – ginÄ�as, barnis (Dr)
RemeliuotÄ—is – ginÄ�ytis, bartis (Plng)
Remezīteis – 1) gin�ytis, kivir�ytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd, Mžk)
Remtinis – storokas (Ggr)
RemžtÄ— – smarkiai kasti (Erž, Jrb)
Rencelis – kurptinÄ—, naÅ¡ta (vok. dial., Jrb)
RendavuotÄ— – nuomoti (Kal)
Rendelis – metalinis puodas
RentÄ—ms – įkirpimas, įranta, įkarpa (Å v)
Rentiets – nelygus, gruoblÄ—tas (Dr)
RentinÄ«s – Å¡ulinio sienos, briaunos (Vvr, VkÅ¡)
RentintÄ— – rÄ™sti (S. Dauk.)
Repežiuotė – eiti rėplomis, repe�koti
Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
Resnas – petingas, storas, tvirtas
Retena – retenybÄ— (Rs)
RetÄ—kÄ� – tinklas didelÄ—mis akimis; retoji tinklo dalis (Skdv, Jrb)
RetÄ«mÄ— – progymÄ—, retmiÅ¡kis (Å ts)
Retkartis – retarievis (Trk, Å ts)
RetkÄ—imis – vienkiemis (Å ts)
RetkrÅ«mis – retuma, rÄ—smÄ— (Å ts)
Retmie – reta vieta, retuma, proretmÄ— (Žeml)
RetomÄ�s – retkarÄ�iais (Å ts)
RetuokÅ¡lis – retai suaustas (KlvrŽ)
RetžīgÄ“s – kartais, retkartÄ—mis, kartkartÄ—mis (Kv)
Rezena – užsispyrimas

RÄ—bkaulis – Å¡onkaulis
RÄ—itÄ— – barti, plÅ«sti, koneveikti (Lkv, Kal)
Rėits – kelis
RÄ—kioutÄ—is – ruoÅ¡tis, stoti į eilÄ™, į rikuotÄ™
RÄ—ktavuotÄ— – taisyti, derinti
RÄ—pka – 1) apskrita medžio atpjova, ritinÄ—jama žaidžiant; ritinis (Užv, Ms), 2) toks įrankis žuvims gaudyti (VkÅ¡), 3) griežinys (VkÅ¡)
RÄ—suorÄ“ – spyruoklÄ—s, lingÄ—s
Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
Rėzlintė – iš lėto eiti, kėblinti

Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
RÄ«buotė – bÅ«ti iÅ¡sikiÅ¡usiam (Å ts)
Ricielius – riteris
RÄ«dÄ«tė – duoti ryti (Ä—sti, lesti) (VkÅ¡, Lkv)
RÄ«dÄ«tÄ—is – rietis, pyktis (S. Dauk.)
RÄ«duotė – įsitvirtinus inkaru laikytis (Plng)
RÄ«dzintė – erzinti, pykinti (Skd)
RÄ«dzintÄ—is – bartis, pyktis (Skd, GrÅ¡l)
RigavuotÄ— – daigstyti (VkÅ¡, Trk)
RÄ«guotė – dainuoti, ryliuoti (Jrb)
RÄ«ja – barnis, pyktis (Als)
RÄ«kautė – tarpais rÄ—kti, Å¡Å«kauti (VkÅ¡)
RÄ«kė – valstybÄ—, karalystė (Germ., S. Dauk.)
RÄ«kÄ«s – karalius, valdovas (Germ., S. Dauk.)
Rīks – 1) indas (Pgg, Plk), 2) padargas, įrankis, instrumentas; reikmuo (Pgg, Kv)
RÄ«kÅ¡Ä�iuotÄ—is – rožėtis (Grg)
RÄ«kÅ¡tė – 1) darytis raiÅ¡kiam (Kv), 2) atsirasti, pasirodyti (S. Dauk.), 3) skleisti (S. Dauk.)
RÄ«kÅ¡tÄ—nė – vytis, žabas, rykÅ¡tė (Å l)
RÄ«kÅ¡tinis – vytis, virbas; smÅ«gis, rykÅ¡tė (Jrb)
RÄ«kÅ¡tus – greit plyÅ¡tantis, yrantis (Jrb)
RiktavuotÄ— – tvarkyti (pol., Varn)
RiktingÄ� – tikrai, gerokai, iÅ¡ esmÄ—s, kaip reikia
Riktings – tvirtas, tikras, ne iÅ¡ kelmo spirtas
RÄ«kÅ«lė – rytmetinÄ—, kÅ«lė (VkÅ¡)
Rimuorius Pol. – kinkynų, pakinktų dirbÄ—jas (Pln, Vdk)
Rinda – eilė, stata
Rinkis – iÅ¡imamas krosnies elementas, skirta puodų angos uždengimui
Rinuols – naktinis puodas (Slnt, VkÅ¡)
Risuorios – lingė (kartis lopšiui kabinti)
Rita – dalba, kartis, strypas
RÄ«zą – brazdai, tarkiai (Kv, Kltn) 
RÄ«zas – 1) bulvinis blynas (Varn), 2) gruzdas (Tv)
RÄ«zavuotÄ—is – ginÄ�ytis, prieÅ¡gyniauti (Lkv, Å v)
RÄ«zgÄ� – įrankis ritÄ—ms sumauti, vejant iÅ¡ jų siÅ«lus (Trg)
RizikavuotÄ—is – pÅ«stis, didžiuotis (pol., Slnt)
RÄ«zinietė – vaikÅ¡Ä�ioti apiplyÅ¡usiam (Å l)
RÄ«zintÄ—is – 1) erzintis, kirkintis (Pp, Å ts), 2) ginÄ�ytis (Užv, Mžk), 3) bartis, pyktis (Pln, Kl)
RÄ«zoutė – brazduoti, tarkuoti (Jrb, Trg)
Rīžentė – kamuoti, varginti (Å ts)
Rīžietė – 1) vengti kÄ… nors atlikti, tingÄ—ti, nepaslinkti (Als, Grg), 2) Å¡ykÅ¡tauti (Å ts, Krt)
RīžintÄ—is – nirsti, dÅ«kti (DÅ«nŽ)
Rīžtė − 1) virsti del�ia, nykti, dilti (Slnt, Šts), 2) sprogti pumpurams (Žeml)
RīžtÄ—is – 1) elgtis savo nuožiÅ«ra, žinotis (Pp, Akm), 2) tvarkytis (S. Dauk.)
RīžtÄ—nÄ� – ryžtingai (S. Dauk.)
Rīžtinis – iÅ¡vadinis, baigiamasis (S. Dauk.)

Robežios – siena, linija, pakraÅ¡tys
RokoutÄ—is – kalbÄ—ti, Å¡nekÄ—ti, Å¡nekuÄ�iuotis
Rokunda – kalba, pokalbis
Rolis – ritinys, volas
Ronktūris − 1) įrankio ar kokio dirbimo įtaisas įsitverti dirbant, rankena, kotas (Kv, Mžk), 2) pritaisymas pasilaikyti, įsikibti (Krkl, Up), ratelio dalis, kur įstatoma verpstė (Vgr)
Roputė – bulvė (vakarų žemai�iuose)
Roputīnė – bulvienė
Rosėjuonis – rusas

RÅ«dalis – vargas (Vvr, Rt)
RÅ«delis – plÅ«go reguliatorius (Pgr)
Rūdėjė − rūdynė (Kv, Šts)
RÅ«dÄ—ns – aprÅ«dijÄ™s (Å ts)
RÅ«diesynė – pelkÄ—, kur yra rÅ«džių (Skdv)
RÅ«dÄ«mÄ—s – žiedadulkÄ—s (Trk)
RÅ«dÄ«ns – pelkÄ— su rudu vandeniu, durpynas (Pvn, Rdn)
RÅ«dÅ¡Ä—inis – rÅ«dingų pievų Å¡ienas (Å ts)
RÅ«galis – miegalius (menk., Klm)
Ruikinis – pakulinis sijonas (Ggr, Grg, Vvr)
RuilÄ“ – atmirkÄ™ odos neÅ¡varumai, sÄ…vÄ—lÄ—s, garsotÄ—s (Brs, KrÅ¡)
RuiliuotÄ— – lyginti su ruiliu, voluoti (Brs)
Ruilis – 1) velenas, volas žemei lyginti (Yl, Ms, Lž), 2) reketys javams kulti (Yl, Akm), 3) vasarojaus pradalgÄ—s, suridentos į krÅ«veles, voliukus (Mžk), 4) koks panaÅ¡us į volÄ… daiktas (Å ts), 5) tokia ežero žuvis (Å ts)
RuinÄ«tÄ— – varyti, ginti (Skd)
Ruišis – raišas, šlubis (Erž, Up, Vkš)
RuižtÄ— – blaustis (Å ts)
Rukata – 1) susiraukėlis, paniurėlis, pik�iurna, niūra (Up, Šl), 2) kas raukšlėtas (Rdn)
RukentÄ— – krapÅ¡tyti (DÅ«nŽ)
RukintÄ— – sendinti (Brs)
Rukis – susiraukÄ—lis (Up)
Ruklus – užsidarÄ™s, niÅ«rus (Kltn)
RÅ«kstuots – miglotas, Å«kanotas (Tv)
RukÅ¡as – susiraukÄ—lis (Å ll)
RukÅ¡la – rukata, pikÄ�iurna (Pln, Ms)
RukÅ¡las – tamus, apsiniaukÄ™s (Lkv)
RukÅ¡liuotÄ— – verkÅ¡lenti, zirzti (Brs, Plng)
RukÅ¡luotinis – klostÄ—tas (Å ts)
RukÅ¡lus – raukÅ¡lÄ—tas (Å ts)
RukÅ¡mīžiuotÄ— – 1) nerimtai elgtis (Å v), 2) sunkiai eiti, vilktis (Vvr)
RukÅ¡nas – susiraukÅ¡lÄ—jÄ™s; susiraukavÄ™s (Å l)
RuktÄ— – 1) darytis raukÅ¡lÄ—tam, trauktis (KrÅ¡, Kair), 2) glamžytis (End), akti, užaugti samanoms (Kv), mažėti, baigtis (Å¡nek., Skr)
Rukulis – neaukÅ¡tas, kresnas žmogus (Å ll)
Rukuža – apskretÄ—lis, nevala (Als)
Runcis – katinas (Lat., Kair, Pp)
RundÄ—ns – apvalus, apskritas (Skdv, Rt)
RundÄ«tÄ— – tvarkyti, mokyti, patarti (Skr, Kair)
RundoutÄ— – sunkiai eiti, ruzgintis (Kin)
RungÄ� (strungÄ�) – vežimo itvarai ar pan.
RunglioutÄ—is – storai rengtis, muturiuotis (Prk)
RungrÄ—Å¡a – rungvirvÄ— (Jdr, Rt)
RungsuotÄ— – susitraukus, susirietus kiÅ«toti, sÄ—dÄ—ti (Jrb, Skr)
RungultÄ— – netvarkingai lankstyti, glamžyti (Å ts, Pln)
RunguolÄ«tÄ— – nedailiai adyti, raukti (Vvr)
Rungs – į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi Å¡oninÄ—s lentos (Krtn, Grd)
Runintuos – labai darbÅ¡tus žmogus (Skr)
RunuotÄ— – 1) sunkiai ridenti, stumti (Užv, Å v), 2) pjaustyti (Vvr)
Ruobtė – ruopti
Ruoda – pokalbis, pasiÅ¡nekÄ—jimas
RuodavuotÄ— – Sl. 1) tartis (Up, Krkl), 2) kalbÄ—tis, Å¡nekÄ—tis (Trk, Up)
Ruodbalsė − raidė
Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
Ruona – žaizda
Rūra – užpakalis
RuÅ¡avuotÄ— – liesti
Rūžavs – rožinÄ—s spalvos (pol., VkÅ¡, Erž) 

PabagaroutÄ— – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
Pabaluots – vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga – pabaiga
PabÅ«ga – padidÄ—jÄ™s jautrumas, pabÅ«gimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
Pacierinis – išeiginis
Pa�emnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padabenstva – panaÅ¡umas (Pol., Brs, Als)
PadaÄ�kas – rÄ…stagalys, dedamas apaÄ�ioje po kraunamais sienojais, lentomis; Å¡iaip kas po apaÄ�ia padedama, pakiÅ¡ama; padalbis, padÄ—klas (Pln, Vdk)
PadaguonÄ— – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
Padaiga – ant paukÅ¡Ä�io kÅ«no iÅ¡dygÄ™s dyglelis, spaiglys, iÅ¡ kurio iÅ¡auga plunksna (Å v, Klm, Ms)
Padangals − apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
PadÄ—rbtÄ— – padaryti
PadinguotÄ— – pagalvoti, pasvarstyti (Å ts)
Padis − padėlys
PadÄ«vÄ«tÄ— – nustebti, palaikyti (kÄ…) keistu
PadīžtÄ— – 1) atÅ¡ipinti (Krt), 2) pasrÄ—bti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabÄ—gti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
PadostÄ— – padvisti, kiek paÅ¡vinkti, kiek pagesti (Å ts, Klp)
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
PadužietÄ— – pariebÄ—ti (Užv)
Padvals – sklepas, rÅ«sys, sandÄ—lys
Pagadītė – pagelbėti
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīm�s − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs – Å¡ermenys (Pol., Brus., Vvr)
PaguonÄ� – antpeÄ�iai (Sl.)
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
PaiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas, (dgs. paiÅ¡elÄ“)
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
PakaÄ�iultÄ— – įveikti (perk., Trk)
Pak�jos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūkl� − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
PakaruotÄ— – nubausti.
Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio Å¡aka (Skdv)
PakavuonÄ— – palaidojimas, laidotuvÄ—s (Pol., KrÅ¡, Skr)
PakavuotÄ— – paslÄ—pti
Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., VkÅ¡)
Pakerie – vieta palei kelmą ar po juo
Pakīg� – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Paklaks – sukritÄ™s, iÅ¡gulÄ™s (apie javus) (Nt)
Pakniūkš�iuotė – paverkšlenti
Pakonda − užkanda
PakosavuotÄ— – paskatinti
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
PakÅ«tavuotÄ— – atgailauti (Pol., Pln)
Palaistva – apsileidimas, netvarka (Lkv)
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Palanka – sulenktos skarelÄ—s ar skaros dvilinko kraÅ¡to atlenkimas (Grg)
Pàlapus – vikrus
P�lašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
PalÄ“ (kon) – pagal (kÄ…)
Paleistva – pasileidimas (Varn)
PalÄ—ktÄ— – likti, pasilikti
Palėts – paltas
Palevuots – emaliuotas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Paliaukis – pasmakris
PaliavuonÄ— – medžioklÄ— (Pol., Å auk, Akm)
PaliavuotÄ— – medžioti (Pol., Akm, Å auk)
Palī�ė – lentyna
PaliecavuotÄ— – pažadÄ—ti (Pol., Mžk)
Palka – 1) lazda (Kv, Up), 2) brÅ«kÅ¡nelis, raÅ¡omas žymint skaiÄ�ių (VÅ¡v)
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
PamegažiuotÄ— – koketuoti (Å kn)
PamÄ—navuotÄ— – paminÄ—ti
PamÄ—slÄ«tÄ— – pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
PamÄ«lietÄ— – įsimylÄ—ti, pamilti<
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
PampaliavuotÄ— – svambalu žymÄ—ti pjaunamÄ… rÄ…stÄ…, kad abu jo galai bÅ«tų vienodo storumo (VkÅ¡)
Pampuotaukšlis – kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
PanaberÄ—jÄ— – iÅ¡didumas, pÅ«timasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
Panabernus – iÅ¡didus, pasipÅ«tÄ™s (Lk, Mžk)
Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
Panara – virvutÄ—, su kuria prie botkoÄ�io pririÅ¡ama botago virvÄ—; botago kilpa (Klm, Rs)
Panautas – mergautinis (Yl, Kl)
Panedielis – pirmadienis
Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Å kn) 2) iÅ¡siplÅ«Å¡avÄ™s, netvirtas pantis (Å kn)
Pantas – prėslas, daržingalis
Papalis – 1) neaiÅ¡kios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
PapeizuokÄ“ – užausiai
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinī�ė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplaks – duonkepÄ—s krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
Paplampa – plampa
PaplioptÄ— – pradÄ—ti rujoti
Paprak� − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Parada – eilÄ—, bÅ«rys (Krtn)
ParaidÄ«tÄ— – pridÄ—ti į krosnį kuro (Kair)
ParailiuotÄ— – pasivilkti (menk., Dr)
Parakans – tvoros stulpelis
PararietÄ— – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
Parasuodninks – lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
ParbakuotÄ— – parbristi, parklampoti (Kal)
PardavuotÄ— – pardavinÄ—ti (Krtn, VkÅ¡)
PardÄ«rintÄ— – parsivilkti (Kv)
PargoldÄ«ms – vertimas (į kitÄ… kalbÄ…)
PargoldÄ«tÄ— – versti, iÅ¡versti (į kitÄ… kalbÄ…)
PariedÄ«ms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Par īžtÄ— – pradÄ—ti blankti, dilti (Ms, Als)
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
ParlapaÄ�iuotÄ— – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
PartarabanÄ«tÄ— – parneÅ¡ti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
PartaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant parvažiuoti (VkÅ¡, Kal)
ParpÄ—ns – ratų stipinas (?)
Paruoda – patarimas
Pas�bnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
PasÄ—kavuotÄ— – pasislÄ—pti
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Pasir īžentÄ— – iÅ¡puikti, pasipÅ«sti (Als)
PasižaimuotÄ— – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
Paska − medinis indas
PaskaržītÄ— – paskųsti
Paskujis − paskutinis
Paskustva – blogas, netikÄ™s žmogus (Sl., Als, Kv)
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaranka  – Pol. 1) virvÄ—, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutÄ—, su kuria botagas pririÅ¡amas prie botkoÄ�io (Užv)
Pastars – 1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iÅ¡ likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praÄ—jÄ™s, praslinkÄ™s (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
Pastaunīnks – ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
PastriegavuotÄ— – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
Pasvars – 1) pririÅ¡amas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklÄ…) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (GrÅ¡l, Žd), 3) po dalba pakiÅ¡ama atrama, kai verÄ�iamas koks sunkus daiktas (Prk)
Pašanklė – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
PaÅ¡Ä—navuonÄ— – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
PaÅ¡laks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraÅ¡tyje (Rt)
Pašlėjus – pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėt� − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
PatalkÄ«s (-Ä“) – vaiÅ¡Ä—s ir pasilinksminimas, Å¡okiai po talkos, pabaigtuvÄ—s (Ms, Jdr, Als)
PataralioutÄ— – garsiai, greitai paÅ¡nekÄ—ti, patarÅ¡kÄ—ti (Skd, Krkl)
Patermasos – padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
PatruopÄ«tÄ— – pataikyti
PatÅ¡vartis – rÄ…sto nuopjova
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
PavalkÄ� – arkliui ant kaklo maunama minkÅ¡ta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
Pavalks – kiaulÄ—s paliaukis (perk. Rt)
Pavars – toks prietaisas lankui ant statinÄ—s užkalti (Å ts)
PaveÄ�erka – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrie – dvÄ—selÄ—nos smarvÄ—
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
Pažastis – įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
PažiobÄ—ntÄ— – paÅ¡viesti
Pažī�iuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakar�iui
Pažinie − pažintis
PažnÄ«btÄ— – papjauti (Erž, Jrb)

Pe�iūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Peilioks – lydekaitÄ—
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
PeiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
Pėlnėjė – pilnatis
PÄ—ndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvÄ—)
PÄ—nzelis – teptukas
Perdars – pertvara, sienelÄ— (Skr, Kair)
PerenÄ— – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pÄ—rimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. muÅ¡imas, barimas (Mžk)
Pergalis – į rankovÄ—s galÄ… įaustas raudonų siÅ«lų ruoželis (Skdv)
Perglîta – plonesnė siūlo vieta, persmauga
PerglÄ«tuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuÅ¡Ä�iu tarpu (S. Dauk.)
Perlanka – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
Pérm� – anks�iau
Pėrmšuokis − pati pradžia
PernÄ«Ä�Ä— – penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
PersiraitÄ«tÄ— – praslampinÄ—ti, prasivalioti (Å¡nek., Ar, Å ts)
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pertars – tarpas (Å kn)
Pervars – 1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugnÄ…, akÄ—Ä�ių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvÄ—rinÄ—ms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinÄ—s tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinÄ— kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemÄ—s ir kito (Yl, TrÅ¡), 7) skersai audeklÄ… įaustas kitos spalvos siÅ«las ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožanÄ�iaus karoliukas (Å v)
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
PeÅ¡iklis – kablys mÄ—Å¡lui kabinti (Pgg)
Petelnė – keptuvė
Petliavuotė mėlt� − smulkūs miltai

Pi�pilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
PieliavuotÄ— – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
Piera – dailylentÄ—
Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
PiernÄ«ks – sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
PÄ«lÄ— – antis
PilÄ«Ä�Ä— – dildÄ—
Pilipuon� − tulpės
Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Å tk), 2) skerdenos priekinÄ— dalis (Brs)
Pimpis − nedidelis skauduliukas, spuogas
Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
Pinėk� – neriniai
PiningÄ� – pinigai
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
PintovÄ—s – senoviÅ¡kas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, KrÅ¡)
Pīrkšnis – karšti pelenai su žarijomis
Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynÄ— (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
Pištelis − bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
PitliavuotÄ— – pikliuoti (Erž) 

Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
Planka – stora lenta (VkÅ¡)
PlatavuotÄ— – plaÄ�iai, iÅ¡laidžiai gyventi (Skr, KrÅ¡)
Plaujuotė – plaukyti
PlavuotÄ— – dažnai plauti, mazgoti (Å ts, VkÅ¡)
PlavuotÄ—is – bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, VkÅ¡)
PleiÅ¡atuots – supleiÅ¡Ä—jÄ™s, rauplÄ—tas (Ggr)
Plėkpėivė − menkai želianti pieva
PlÄ—mptÄ— – gerti
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
PliauzÄ— – rankinÄ—

Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokš�ias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Pliezdra – plÄ—vÄ— (Rs)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints – plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengÄ™s, atsilapojÄ™s, apsmukÄ™s (Rs, Jrb)
Plitnītė – kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
PluoskÄ— – aukÅ¡lÄ—
Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
Pluskintė – purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar kar�iai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

Poksis – rankinis pjÅ«klas
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
PonÄ�iaka – vilnonÄ— koinÄ—
Pon�ka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių, iš karto
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Pormuons – vežikas
Porptė – brinkti
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
PoÅ¡koutÄ— – linguoti (?)
PoÅ¡ks – spuogas
PotkÄ— – 1) skobtinÄ— klumpÄ— (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
Potra – koÅ¡Ä—, sriuba
PozÄ«va – stovÄ—sena

PrabakuotÄ— – klampojant praeiti (Kal)
Pradars – 1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
Pradėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
Pragijīs − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragoms – tarpas
Pragriežtė − pralošti
Prakiordī(n)tė – pradurti
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Pr�ktis – uždarbis
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
PrantavuotÄ— – klausinÄ—ti, kvosti (Skd, Kal)
Prapuolenė – prapultis
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
PratintaliuotÄ— – kaboti (kažkiek laiko)
PratrÄ«stÄ— – pradÄ—ti viduriuoti
Pratruotītė − prarasti
Praurbintė – pradurti su yla
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raiÅ¡tis pÅ«liams iÅ¡varvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Å ts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalÄ—tų kandžiotis (Krž)

Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (KrÅ¡, Lk)
Praveros – pravartus

Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
PražambietÄ— – diegÄ… leisti, dygti (Kl, Lk)
Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
PrÄ—klos – nemalonus, bjaurus
Pri – 1) prie, 2) pas
PribakiuotÄ— – prikimÅ¡ti, primurdyti (Klp)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
PridÄ«bavuotÄ— – 1) primuÅ¡ti, prilupti (VkÅ¡), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
PridÄ«rintÄ— – prislinkti (S. Dauk.)
Priduotks – priedas (Brs)
PridžiubÄ«tÄ— – primuÅ¡ti (Kair)
Prienars – nauja kojinÄ—s pÄ—da, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
Prietelis – asmuo; biÄ�iulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
PrigatavuonÄ— – parengimas, paruoÅ¡imas (Pol., Als)
Prigautė − pasiekti
Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
Prikruoptė − apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Primenie – prieangis
Pripadietuos – padÄ—jÄ—jas, tarnas (S. Dauk.)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīpuolis – netikėtas įvykis
PriraitÄ«tÄ— – priraÅ¡yti, prikeverzoti (Å l)
PrirarintÄ— – prikrauti (Å ts)
PrisirakaliuotÄ— – prilįsti rakÅ¡Ä�ių (Ggr)
PristasavuotÄ— – priderinti, pritaikyti (Ms)
Prīšninkė − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšin�ių) (Lž, Mžk, Als)
PritaigavuotÄ— – įtikti (Trk)
PritarabanÄ«tÄ— – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisiÅ¡aukti, prisikelti (Mžk)
PritaralioutÄ— – priterÅ¡ti, pribjauroti (Krtv)
PritÄ—ktÄ— – 1) tikti, bÅ«ti ger/am, -ai, 2) derÄ—ti
Privėlėjė − priekaištas
PrižebravuotÄ— – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
Prūds – 1) kūdra, 2) tvekinys
PrÅ«gavuotÄ— – rakinti (Užv)
Prūnītė – sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
PruocÄ— – darbas, triÅ«sas (l. praca)
PruocÄ—vuotÄ— – sunkiai dirbti, triÅ«sti (Pol., Varn, Vvr)
Pruo�ka − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
Pruogīmė − proguma
Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Å lv)
PruomuÅ¡a – retesnÄ—, audžiant pakankamai nesumuÅ¡ta audeklo vieta, perauda, prorÄ—ta (Kl, Grg)
PruomuÅ¡is – pertrÅ«kis, perstojis (Ms)
PruomuÅ¡uots – su prielipais, prielipuotas (Å ts)
Pruopern� – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
PruosÄ«tÄ— – lyginti
Pruosus – lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

Pudamėnts – pamatas
PÅ«gariuotÄ— – purenti (Ggr)
PÅ«gavuotÄ— – įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
Puišis – berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
PunÄ�iakas – kojinÄ—s
Pūnds − ryšulys, pakas
PuodÄ— – krikÅ¡tavaikis (Plt, VkÅ¡, Dr)
PuodÄ—Å¡ka – pagalvÄ—
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, paken�iamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puopintė – lepinti, paikinti, puoselÄ—ti (Å¡nek., Ms, Skr)
Puorėnīnk� − pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternī�ė − žydų rožan�ius
PuotinÄ«Ä�Ä— – smuklÄ— (S. Dauk.)
PÅ«peklis – kas vis pÅ«pia, bambeklis (Varn)
Pūptė − dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūr� − 1) žieminiai kvie�iai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
Purtulīs – drebulys
Pustaunī�ia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuš�ia, be tvarkos, nykimas
PuÅ¡avuotÄ— – dailinti (TrÅ¡)
PÅ«Å¡karnÄ— – patrankų dirbtuvÄ— (Pol., S. Dauk.)
PuÅ¡kars – spuogas (KrÅ¡)
Putelis − putinas
Pūtis − pelėda

Nabags – vargšas
Nabaraks – 1) kas nusigyvenÄ™s, nuskurdÄ™s (VkÅ¡), 2) gaiÅ¡uolis (Sd)
Nabaštėks – lavonas
Nabažnē – nuolankiai
NabstavuotÄ— – nebepajÄ—gti, nebebÅ«ti pajÄ—g/iam, -iai
NaÄ�Ä«rs – netyras
Nadrėbėzė – kojų nepavelkantis girtuoklis
Nag�tka – medetka
Nagažis − susitraukęs, menkas gyvulys (menk.)
Nagažiuoteis – terliotis, knaisiotis, krapštinėtis
Naginietė − 1) krapštinėti, 2) iš lėto skabyti kotelius, paelius
Naglos – akiplėšiškas
Nagrads – Sl. 1) užmokestis, atlyginimas (Trg, Akm), 2) apdovanojimas (Mžk)
Naikis − šykštuolis
Nairintė – 1) eiti padelbus akis, žvalgytis; žvilg�ioti iš paniūrų, dėb�ioti, 2) daryti grimasas, vaipytis, kraipytis, 3) atidžiai stebėti, tykoti
Nairītėis − iš padilbų žvilg�ioti, dairytis
N�kabis – 1) velnias, nelabasis, 2) nedorėlis, piktadarys
Nakabuitis − išdykėlis, nenaudėlis
NaravÄ«tÄ—is – Pol. 1) rodyti užsispyrimÄ…, nirtulį, nirtuliuoti (Lž), 2) aikÅ¡tytis, užgaidauti, kaprizytis (Ms, Mžk)
NaravuotÄ— – 1) paÅ¡iepti, juoktis iÅ¡ ko (Trg), 2) erzinti (Skr, Up), 3) suvedžioti, apgaudinÄ—ti (Skr)
Narinīnks – kas atstato į vietą išnirusius sąnarius
Narnazas – narneklis (KlvrŽ, Ms)
NarnietÄ— – 1) niurnÄ—ti, bambÄ—ti nepatenkintam (Krž, Kal), 2) kalbÄ—ti pro nosį, niauzgÄ—ti (Trg, Kv)
Nars – iÅ¡ aÅ¡utų padaryta kilpa žuvims gaudyti (Å ts)
Naržītėis − kraipytis, maivytis
NasrÄ� – 1) burna (KrÅ¡, Å ts), 2) apvalÅ«s aÅ¡menys (Å ts)
NaÅ¡autÄ— – neÅ¡ioti, graibstyti (Å ts)
Našībė − vikrumas, greitumas
Našus − 1) vikrus, greitas, 2) patogus
Našīsts − ilgai dėvimas
NaÅ¡pietnos – nepÄ—Å¡Ä�ias.
NaÅ¡us – greitas, vikrus, eiklus (KrÅ¡, Plt)
NatavuotÄ— – taikyti gaidÄ… (Å ll)
NavÄ«na – naujiena
Navalnīnks – 1) belaisvis, 2) vergas
Navatnos − keistas (Pol., Vkš, Lž)
Neapvažu – šlykštu, nemalonu

Nedarbē − blogi darbai, eibės
NedielÄ—s dÄ—ina – sekmadienis
Negalės − daugybė, begalė
Neganduotėis − 1) drovėtis, gėdytis, 2) bijotis, baimintis
Negont – nebent
Neiktė – 1) neigti, 2) varginti, kamuoti
NejostiÅ«: Ä—Å¡ nejostiÅ« – staiga, nelauktai, kaip iÅ¡ niekur nieko.
Nekankaris – kas nevedÄ™s, viengungis (juok., Lž)
Neklausīngs – nepaklusnus
Nemėtės – neturėdamas kitos išeities, nesikęsdamas
Nènâu – nežinau (Tirkšlių šnektoje)
Nenūvaža − apsileidėlis
Nepaslinkšis – tinginys
Neprietis, neprietelÄ—s – prieÅ¡as
Neprigulmībė – neprisitaikymas
Nepuostis – nelaimÄ—, bÄ—da (Sl., Plt, Up)
Nerštva − didelis įpykis, įniršis
NÄ—rtinis – megztinis
Nesang – nes
Neseinia – nepakanka, negana (Kal, Šts)
Nešėns − (su įnag.) nešdamasis
Nešliava – nešulys
Nešmenė – nešulys, našta
Neveiku – sunku, nepigu (S. Dauk., M. Val.)
Neveikus – kuris lėtai ką daro
Neviekšla − 1) menkas, prastai augantis žmogus, gyvulys ar augalas; nuskurdėlis, 2) apsileidėlis, ištižėlis
Neviežlīb� – nemandagiai
Nezgada – Pol. nesantaika, nesutarimas, kivirÄ�as

Nibrė – senoviškas juonimo vakarėlis, pasilinksminimas
Niekdielēs − lengvai, be didesnių pastangų
Niekdžiugis − kas niekais džiaugiasi
Niekorõu − nė pro kur
Niektauza − kas niekus kalba
Nikėnīnks − kas turi daug kaprizų, nikių
Nikis – kaprizas
Nikumet – niekada
NitavuonÄ— – sunituota vieta (Pol., Å ll)
NiÅ«ktÄ— –  1) ingzti, mykti (KlvrŽ, Mžk), 2) barti, uiti (Kair, KrÅ¡)

Noje − taip, žinoma (KlvrŽ, Vkš)
Noksenos – lenktynės (S. Dauk.)

NubakuotÄ— – nubristi, nuklampoti (Kal)
Nūbangas – nuobaigos, pabaigtuvės
Nu�iežtė − nuvarginti (Dr)
Nu�īns – įrankis, įnagis
NuÄ�iukÅ¡tÄ— – perÅ¡lapti (Mžk)
NudajÄ«tÄ— – nužudyti (Rs)
NudangintÄ— – pavogti (Å ts)
NudarkaÄ�nÄ«tÄ— – nuengti, nuplÄ—Å¡ti (Skd)
NudikuotÄ— – nulupti (Skd)
NudrapasÄ«ti – numindžioti, nutrypti (Užv)
NudružtÄ— – nustoti, paliaauti (Prk)
NudÅ«ktÄ— – nusikvÄ—pti (VkÅ¡, Užv)
NudurdÄ«tÄ— – numanyti, iÅ¡manyti (Ggr, Krt)
NudžiuobtÄ— – pavogti, nudžiauti (Užv)
Nukarabītė − numarinti (Skdv)
NukuosietÄ— – 1) kosint galÄ… gauti, nusibaigti (Å ts, VkÅ¡), 2) pavogti, paglemžti (Å¡nek., Yl)
Nūlaida – žemai nuleista stogo dalis
Nūlaidėnė – priestatas prie tvarto
NulapaÄ�iuotÄ— – 1) nueiti tapsint (Kal), 2) numinti (Kal)
Nūloba − lupena
Nulozgėns – susmukęs, apsileidęs
NumakliavuotÄ— – prigauti, apgauti (Grk)
Nūmaris − numeris
NumavuotÄ— – 1) prasti prie naujos vietos, prie namų (Å auk), 2) laikytis namie (Up)
Nūn�(s) – dabar, šiais laikais
Nuobažnos – paslaugus, dievotas
Nuo�īna – įrankis
NuognÄ“ – labai, nepaprastai, baisiai (Å¡nek.)
Nuognos – labai didelis
Nuokamienos – pastebimai laibėjantis
Nuokirtuolis – 1) nukirsto medelio galas, kelmelis, 2) nukirstas medis
Nuoma – ko nors nuomojimas, atlyginimas už nuomą
NuorintÄ�s – nors
Nuotis − mot. g. 1) nuotykis, įvykis (S. Dauk.), 2) noras, nusiteikimas (Štk), 3) skubus reikalas, bėda (Vkš)
Nuotnerīns − dilgelynas
NuotrÄ«nÄ—s, nuotnierÄ—s – dilgelÄ—s
Nuovartos – daugybė, gausybė
Nuovītė − kamuoti, varginti
Nuožangos – 1)greitai, spar�iai einantis, 2) greitas, našus darbe
NupeiliavuotÄ— – užbrūžekliu nugalÄ…sti, nubrūžyti (Skd)
NurabintÄ— – nubrėžti, nubrozdinti (Lk, KrÅ¡)
NurabtÄ— – suskrebti, sukietÄ—ti (Ggr)
NurailiuotÄ— – nurÄ—plioniti (Plt)
NuraitÄ«tÄ— – 1) nuvynioti, nulankstyti (Pln), 2) numirti, nusibaigti (Å¡nek., Trk, Als)
NurakaliuotÄ— – iÅ¡ lÄ—to numegzti (Sd)
NurambietÄ— – suskursti, sukežėti (Lkv)
NurapentuotÄ— – nubÄ—gti (Rt)
NurarietÄ— – 1) subildÄ—ti (Žr), 2) nuvažiuoti, nudardÄ—ti (KlvrŽ, Kal)
NurarintÄ— – 1) nubildinti, numesti (Slnt, Plt), 2) nuardyti, nuversti (Kal), 3) nubrozdinti, nudrÄ—ksti (Ggr, Plt), 4) nugnaibyti (KlvrŽ)
NurempietÄ— – iÅ¡kirmgraužoti (Grg)
NurÄ«duotÄ— – nutraukti inkaro virvÄ™ (Plng)
NurīžtÄ— – 1) nublankti, nudilti (Dr), 2) iÅ¡nykti (perk., Dr)
Nusėdarītė – nusirengti
Nusėdoutė – nuvargti
Nusėmardavuotė − nuvargti, nusikankinti
Nusėšastītė − nusigyventi (Šts)
Nusėšamītė − nusikirpti (Sd)
Nusėšmaravuotė − nusitepti (Mžk)
Nusėšneigtė − nuskursti, nusigyventi (Šts)
NusiÅ¡maravuotÄ— – nusitepti (Mžk)
Nuspindietė − numirti, nusibaigti, nudvėsti (perk., Kl, Krtn)
Nūsproga – nusprogėlis, dvasna
Nušamterietė − nupjauti (Žd)
Nušaptė − pasišalinti, pranykti (Akm)
Nušlēžtė − nutrinti, išpurvinti (Tl)
Nušvi�ītė − nuvažiuoti, nudumti (Kal)
NutarabanÄ«tÄ— – 1) nugabenti (Skd, Brs), 2) nusidanginti, nusibelsti (KrÅ¡)
NutaralioutÄ— – 1) tarÅ¡kant, bildant nuvažiuoti (Kal, VkÅ¡), 2) tarÅ¡kant, bildant nuriedÄ—ti, nukristi (Kal, Ms), 3) nevykusiai baigtis, nudardÄ—ti (perk., Å ts)
Nuzībtė − nusilpti, pablogti (Ggr)
Nūžangastis – naÅ¡umas, spartumas, nuožanga (Brs)
NužleibtÄ— – 1) pamatyti, pastebÄ—ti, įžiÅ«rÄ—ti (Užv, Skd), 2) slapta nužiÅ«rÄ—ti, nužvelgti (Rs, Erž, Å ll), 3) numanyti, nutuokti (Brs, Varn, Krkl), 4) pavogti, nugvelbti (KrÅ¡, TrÅ¡)
Nūžninks – lauko tualetas

Macnos – stiprus (apie skystį)
MaÄ�Ä«tė – tikti
MadaloutÄ— – maiÅ¡yti, makaluoti (Kair)
Madaraila – nevisprotis, Å¡alaputris (Å ts)
Madars – skystas purvas (Kv)
MadaruotÄ— – 1) bet kaip dirbti, knebinÄ—ti (S. Dauk.), 2) mojuoti, mataruoti (KlvrŽ)
MadlavuotÄ— – mÄ—ginti (Yl)
Magliavuotė − lyginti, minkštinti audinius
Magnasoks – magnetukas
Maigos – linkęs į miegą
Mainiuotė – mainyti, kaitalioti
Maituotė – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti
Maituotėis – darkytis, maivytis, išdykauti
Maiva – 1) klampynė (Krkl, Kv), 2) pamaiva (Vkš)
Majednos – keistas
(Už)Makaliuote – prisiliuobti
MaliavuonÄ— – 1) dažymas (S. Dauk.), 2) paveikslas (Sd, Å ll)
Maliavuotė – piešti
Maliavuoks – piešinys
Makabards − 1) bakenbardas, žandena (Vdk), 2) gaidžio ar vištos pakarūklas (Krž)
Maka�as − nerimtas, nepastovus žmogus (Rs)
Maka�iuolītė − nedailiai grūsti, trinti
Maka�iuols − nedailus, prastesnis grūstuvas
Makadrila − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas (Kal)
Makaižis − ragaišis (Tv)
Makalaila − plepys, tauškalas, tauza (Skd, Ms)
Makalaks – nerimtas žmogus, pliuÅ¡kis (Rs)
Makaleika − nerimtas žmogus, makalas (Krtn, Up)
Makalis − nerimtas, labai judrus žmogus
Makalpranė − kas daug ir tuš�iai šneka, makalas
Makals – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys
Makaraila − judrus, gyvas žmogus, makalas
Makarninks − suk�ius, makleris (Brs)
Makars – 1) nerimtas žmogus, makalis, pliuÅ¡kis (Dr, KrÅ¡), 2) įrankis virvÄ—ms sukti (Dr)
Makasīnė − purvynas, klampynėv (Pln, Als)
Makasītė – 1) po purvus braidyti, klampoti (Kv, Grg), 2) mindyti, drembti, maknoti (Slnt, Krš)
Makata�as − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis
Makaterna − 1) galva, snukis, makaulė (Krt, Plt), 2) plepys, zaunius (Grg, Sd)
Makietė − bristi, makoti
Makintė − kimšti, grūsti, brukti
MakliavuotÄ— – neteisingai elgtis, sukti, apgaudinÄ—ti, meluoti (Pol., Skr)
Makliorstva – apgaudinÄ—jimas, sukÄ�iavimas (Pol., Dr)
Makmalis – niekus kalbantis žmogus, plepys (menk., Kl)
Makniauka – maišiukas, piniginė
Maknītė − minti, mindžioti, trypti
Maks – 1) odinis maiÅ¡elis, kapÅ¡elis (tabakui, pinigams) (Žd, Ggr), 2) sÄ—klos makÅ¡tis (Å ts), 3) tinklo uodega, kulys (Plt)
Maktīngs – galingas, stiprus, tinkamas
Makuldėjė − supliuškusi, sudribusi kepurė (perk. KlvrŽ)
Makulis − ryšuliukas (Slnt, Bržr)
Makultė − su galva grūsti, maigyti (KlvrŽ)
Makūza − prasta trobelė (Pln)
Makūzninks − kas makūzoje gyvena, trobelninkas (Lk)
Maleklis – medinis įrankis, grÅ«deklis aguonoms, kanapÄ—ms ir pan. grÅ«sti, trinti (Ms, Slnt)
Maliavuoks – piešinys
Maliavuotė – Pol. Grg, Skr 1) tepti dažais, dažyti, 2) piešti dažais, tapyti
MalinÄ«Ä�Ä— – kas visur landžioja, vaikÅ¡Ä�ioja (Skr) 
Maliuorios – dažytojas
Malka – krÅ«va
ManavuotÄ— – apgaudinÄ—ti, monyti (Skr, Up)
MandravuotÄ— – gudrauti (Als, VkÅ¡)
Mangalis – 1) mogliai, brūžkos (Krg, Skr), 2) grÅ«stuvas (Krtn), 3) toks medinis pagalys, pririÅ¡amas karvÄ—ms ar kiaulÄ—ms prie kaklo, kad neÅ¡oktų per tvorÄ… (Kl), 4) mirkalas prie koÅ¡Ä—s (Nt)
Mangītėis – nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis
Manīts − keistas
MankasÄ«ti – klampoti, makoti, makasyti, bristi (Tl, Lž)
Manta – 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė
Manuoklē akiniai
Mar�elga – maršalka
Markna – Å¡lapias audÄ—klas
Marmalīnė − prastas viralas
Marmūzė – veidas
Marškuons – lininis audeklas
MarÅ«dÄ«tÄ— – kvarÅ¡inti (Brs)
MarÅ«dnus – nespartus, gaiÅ¡lus (Mžk, VkÅ¡)
Maseklis – apgavikas, melagis (Plt)
Masts – 1 m ilgio matavimo strypelis
MaÅ¡inavuotÄ— – separuoti
Matars – 1) prietaisas virvėms vyti, pan�iams sukti, sukynė, leketas (Plt, Pln), 2) prietaisas siūlams suvyti, reketis, krijelis (Yl)
Materijuols – medžiaga, materija, materialas (Skd, Skr)
MatÄ«tÄ—is – matyt
Matuonītė – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“
Mauds – meldas
Maujuotė – ieškant graibyti
Maukna − stora medžio žievė, luobas, malkna (Krkl, Klvrž)
Mauks – gurkšnis
Mazginīs – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvi�ių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukš�ius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.
MazgoÄ�ioutÄ— – eiti be reikalo, vilktis (Skr)
Mažīntinis – mažybinis
Mažkuo − beveik, mažne
Mažne – beveik, vos
Mažutka − moteriška palaidinė
Mēcos – paršiukas
Medarnė − malkinė (Tl, Varn)
Medė – miškas, giria
Medega – medžiaga
Mediēs – medžiotojas
Medīn�ios − medžiotojas
MedinÄ«Ä�Ä— – medžiams laikyti paÅ¡iÅ«rÄ—, malkinÄ— (Yl, Pln)
Medinīn�ė – malkinė
Medininks – 1) malkinÄ— (Pkl, Yl), 2) eigulys (VkÅ¡, Lž, Å ts), 2) miÅ¡ko, medžių pirklys (Grg)
Medlijas − miške gyvenantis, miškinis
Medsargis − miško sargas, eigulys
Medsiedē – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esan�ių gyventojų sodyba, viensėdis
MegažiuotÄ— – maivytis (Å kn)
MÄ—gla – rÅ«kas
MÄ—iga – aruodas, lÄ«svÄ—
Mėigrūgtis – miegalius (menk.)
Meilītė – norėti, geisti, pageidauti
MeistarnÄ— – dirbtuvÄ—s (Pol., Kl)
Mėits – kuolas, baslys
Mėklas − kietas
Melnīnks – malūnininkas
Memeklis – kas kalbÄ—damas užsikerta, mikÄ�ioja, mikÄ�ius (Pln, Skr)
Meteklis – vyras, gyvenantis su svetima žmona (Å kn)
MÄ—navuotÄ— – minÄ—ti
Mėntė – kaplys
Mentis – irklas
Mėnturis – grūstuvas
MÄ—rkals – padažas
MÄ—slÄ— – mintis
MÄ—slÄ«tÄ— – galvoti, manyti
MeÅ¡kinÄ«Ä�Ä— – meÅ¡kų tvartas, narvas (Grk)
MetavuonÄ— – atgaila (Pol., Krkl)
MetavuotÄ—is – atgailauti, gailÄ—tis (Pol., S. Dauk., Erž)
Metinīs − tinklas iš dviejų sujungtų bu�ių
Mėtrautė − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
Mėtrē – staigiai, greitai
Metūgė – vienerių metų medžio ūgis
MÄ—zerÄ—jÄ— – vargÅ¡as
Mie�iuotė − mėtyti
Miega – aruodas
Mielėns – mėlynas
MierkavuonÄ— – nurodymas, tvarkymas (Pol., Vvr)
MierkavuotÄ— – Pol. 1) įsakyti, patvarkyti (Vvr), 2) žadÄ—ti, ketinti, taikytis (Kal, VkÅ¡)
Miērs – saiks, saikingoms
Mieru – tinka (dydis)
Mieroutė − matuoti
Mietliuotė – mėtyti
Mietmuša – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys
Miežainis − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis
Migom – 1) staigiai, 2) tuoj pat
Mīl� − mielai
Mīlintė – teikti pasitenkinimą, maloninti
Milmintė – vilioti ką nors su apgaulėmis
MinavuonÄ— – atminimas (Pol., S. Dauk.)
MinavuotÄ— – 1) minÄ—ti (Pol., S. Dauk., Skd), 2) žymÄ—ti, rodyti (S. Dauk.)
Mînda − minama ir džiovinama plaktinių durpių masė
Mindrė – nendrė
Mineklis – pakoja, pamina (Å ts)
Minkîtuvis – duonkubilis
Mīnklė – tešla, mįslė
MitravuotÄ—is – stengtis vikriai, greitai kÄ… daryti, vikruotis (Skd)
Mizernus – menkas, skurdus (pol., Skr)
MogtÄ— – geisti, rujoti apie gyvulį
Moliūks − žaizda, guzas
Mondros – gudrus, judrus, įžulus
Mondroms − gudrumas
Mondros − gudrus
Moskols – raumuo
Mousas – pelėsių plėvelė
MozÅ«rs – 1) molinÄ— duonkepÄ— krosnis (Å ts), 2) mozÅ«rų etninÄ—s grupÄ—s žmogus (S. Dauk.)
Mulksnuotė – stovėti be prasmės
Mū�ī(in)tė – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti
Muklis – nemandagus žmogus, liurbis (Rs)
Muntulīs – mutulas
Muolėjė − molio žemė, molynė
MuolÄ—ks – mažas Å¡viesus debesis (Ggr)
MuostÄ—is – lenktis, tiestis (Grg)
Muostelė – tepalas
Muostis – viena iÅ¡ keturių kortų grupių (Grk, Skr)
Muotis − verstis, manytis
MuotrÄ—Å¡ka A (daiktavardis) – moteris
MuotrÄ—Å¡k/s, -a B (bÅ«dvardis) – moteriÅ¡k/as, -a
Murgla − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus
Mūris – 1) krosnis valgiui virti; viryklė su įmūrytu dideliu katilu jovalui virti (Skd, Kl), 2) išmūryta vieta prie duonkepės atsisėsti arba kam pasidėti (Brs, Lž), 3) katilas, įmūrytas krosnyje, vartojamas skalbiniams virinti arba kiaulėms ėdalą virti (Šv, Yl), 4) ledų krūva, ledų siena, bangų suvaryta jūros pakraštyje (Šts, Plng)
Mūs� − pelėsiai
Mūsuoj� − pelėsių plėvelė
MuÅ¡eklis – 1) įrankis linų galvutÄ—ms nukulti (Tl), 2) prietaisas musÄ—ms muÅ¡ti (Kl), 3) prietaisas bÅ«gnui muÅ¡ti (Akm), 4) indas su įtaisymu sviestui muÅ¡ti (Brs)
MuÅ¡eklis – kas mÄ—gsta muÅ¡tis, muÅ¡eika (Kl, Pgr)
MÅ«ravuonÄ— – mÅ«rijimas (Pol., Å ll)
Murdītė – kišti, grūsti
Murgluotė – smulkiai lynoti, dulksnoti
MustÄ�s (tÄ“p pat musÄ—ntÄ�s, musiet) – tikriausiai
Mutols – gumulas, tumulas, gniutulas
Muturtė – muturiuoti

Labadīngs – geras, geraširdis
Labs − geras, taurus
Labība – turtas, gėrybė (Lat., S. Dauk., Brs)
Ladspira – kielÄ—
Laidaris – užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis, prietvartis (Als, Mžk)
Laidars – 1) užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis (Ms, Tl), 2) užtverta vieta ganykloje gyvuliams suginti (S. Dauk.)
Laidis – laidotojas, duobkasys (Grg, Slnt)
Laiduoks – 1) didelė lydeka (Prk, Als), 2) palaidūnas, nenaudėlis, išdykėlis (Pol., Krš, Vvr)
Laigītė – linksmai šokinėti, bėgioti (Užv, Žg�)
Laigo(l) − tegul, lai (Sd, Krtn)
Lakats – 1) mazgotė (Žd, Lc), 2) skuduras, skarmalas (Slnt, Žr)
Lakmalis – negraži kepurÄ— (Ggr)
Lakūdra – valkata, tinginys (Pol., Kair, Erž)
Lamaks – 1) gabalas (KlvrŽ, Brs), 2) netikÄ™s, apsileidÄ™s žmogus (Å kn)
Lamažas – prastas ragaiÅ¡is (Pkl)
LamažītÄ— – laužyti, lamdyti (Å ts)
Langalis – 1) menkas, prastas, mažas langas (S. Dauk., Yl), 2) skylÄ— supiltų daržovių kauburyje garui iÅ¡eiti (Ms)
LankavuotÄ— – dÄ—koti (Jrb)
LapaÄ�iuotÄ— – eiti kojomis tapsint (Kal)
Lapagaidis – menkas vyras, nevykÄ—lis (Dr)
LapaiÅ¡is – nevykÄ™s pyragas (Skdv)
LapanuotÄ— – sunkiai eiti (Vdk)
Lapataila – kas iÅ¡tižęs, nerangus, drimba (Nt, Klm)
Lapatka – letena (Vdk)
LapatožoutÄ— – vaikÅ¡tinÄ—ti (Ggr)
Lapats – sudriskęs, prastas drabužis; skarmalas
Lapausis – 1) kas su nulÄ—pusiomis, nulinkusiomis ausimis (KrÅ¡, Vdk), 2) perk. žioplys, vÄ—pla (Jrb)
LapažiuotÄ— – po purvus braidžioti, letežioti (Brs)
Lapīnė − su bulvėmis ir lapais virta sriuba
Lapsardaks – prastas suplyÅ¡Ä™s drabužis (Å¡varkas ar apsiaustas) (Pol., Skdv, Vdk)
Larlazas – žvangutis, džiungutis (Å ts)
LarlazÄ«tÄ— – virti (Å¡nek., KlvrŽ)
LasavuotÄ— – kelti triukÅ¡mÄ…, rÄ—kauti, triukÅ¡mauti (Pol., Kv, Prk)
LasÄ«tÄ— – rinkti
Latapešas – nevykęs vaikinas
LaukinÄ«Ä�Ä— – šaltas kambarys (Jrb, Slnt)
Launīstė − seniūnija
Laupītė − laužyti kepalo pakraš�ius
Laužalis – netvarkingas, apsileidÄ™s žmogus (Brs)
Lebeda – ištižėlis
Lebiuodkė − skridininis keltuvas
Lėbėliorškis – kepenų paštetas
Lederga – 1) iÅ¡tižėlis, tinginys, apsileidÄ—lis, nevala (Å l, KrÅ¡), 2) laisvo elgesio moteris, iÅ¡tvirkÄ—lÄ— (Å ts, Varn)
Ledus (Leds?) – 1) ledas, 2) šiaurė (Klp, Prk)
Ledžingas – paÄ�iūžos
LÄ—go, lÄ—g – kaip, lyg
Lei – lai, gi (Pp, Akm, Vgr)
Leika – piltuvas
Lėikoutė – gruodus, kruopas valyti, vėtyti, niekoti; nustatyti pusiausvyrą
Leikuoplastos – pleistras
Leišiūks – ne ta tarme kalbantis, iškreipiantis žodžius
Leišiuotė – kalbėti ne ta tarme, kraipyti kalbą, kalbėti bendrine kalba
Lejeklis – laistytuvas (Ms)
Lekets – vamzdelis sulai tekinti, latakas, prastai prisiūtas lopas
LekÅ¡alis – lakÅ¡tiniai, makaronai (Tv)
Lėktuorios − žvakidė
LementavuotÄ— – Pol. 1) dejuoti, raudoti (Slnt, Kv), 2) primygtinai kÄ… sakyti, įgrumenti (Pln), 3) graužtis, kankintis (Rnv), 4) minÄ—ti; apkalbÄ—ti; niekinti (Skr, Brs)
LenciÅ«gs – grandinÄ— (Pol., Brus., Vdk, Vvr)
Lenkė – lomelė, dauba, įdubimas
Lenktov� − prietaisas siūlams į gijas lenkti
Lerma – triukÅ¡mas
Lešioutė − gerti, skiesti tirpalą
Lėtūns – 1) mažakalbis, 2) kvaiša
Lezgis − koks atkaręs ar nukaręs audeklo ar šikšnos gabaliukas
Ležanka – prie krosnies sienelÄ—s primÅ«rytas mÅ«ris (Pol., Rs)
Liauns – plonas
LiÄ�Ä«na – kaukÄ—
Lī�nos – atliekamas
Liecība – 1) pažymėjimas, liudijimas, 2) privilegija (S. Dauk.)
Liekarsta – vaistai (slav.)
Lielė – liežuvis, gerklė (menk.)
Lieleša – dieglys šone nuo greito ėjimo, bėgimo
Lieta − 1) nauda, pelnas, 2) tikslas, 3) daiktas, dalykas, reikalas, 4) įrankis, 5) būdas, ypatybė
Lietinīs – kas nulietas, lietinis
Lietuotė – vertinti; turėti vertę, reikšti, galioti
Līgautė – lygti
LÄ«gmÄ—ns – indas pilnas skysÄ�io
Līkis – skai�ius
Liktarna – žibintas
LimavuonÄ— – drabužio pakraÅ¡Ä�ių apsiuvimas, apvadas (Pol., Å ll, Krkl)
LimavuotÄ— – siÅ«ti prie drabužio pakraÅ¡Ä�io apvadÄ… ar lenkti pakraÅ¡tį kita medžiaga, kad neirtų (Pol. Brs, Å ll)
Lingarts – 1) virvÄ— ar diržas, kurio vienas galas riÅ¡amas arkliui ant kaklo, kitas – už vežimo grąžulo, kaklininkas (Slnt, S. Dauk.), 2) balno diržas, paprÅ«gas (Kv, Pln)
LingÄ«nÄ— – supynÄ—
Liousos – laisvas, nepriklausomas
Listėns – sklidinas
Lītuots – lietingas
LiÅ«dÄ— – gulsÄ�iukas
Liuovars – apsileidÄ—lis (Klm)
Liurbis – iÅ¡tižėlis, apsileidÄ—lis, nevikrus, nieko neiÅ¡manantis žmogus (Slnt, Skr)
Liurkštė – niekus kalbėti, taukšti, plepėti
Liurlaks – naminÄ— degtinÄ— (menk., Å ts, Skd)
Liurškīnė − plepė
Ližė – mentÄ— plaÄ�iu galu duonai Å¡auti į krosnį (Skd, Vdk)
LoinÄ«s – durnius, nesugebantis atsikirsti, pastumdÄ—lis
Lokīs – meška
Lokom�ius − savanaudis, savimyla
Londounis − votis po nagu
Lon�ītėis − jungtis
Lonkautīnė − lytis (Dauk.)
Lonktis – prietaisas siūlams į gijas lenkti
LozgÄ— – nutįsusi beržo Å¡aka (Å ts)
Lubena – lupena
Lūguotė − prašyti
LÅ«gs – 1) klanas, bala (Erž), 2) duobÄ— upÄ—s dugne, duburys (Vdk)
Lupenstva – lupikavimas (Skr, Up)
Luopeta – kastuvas
Luopešis − lopšys
Lutis – kas lutas, trumpakojis (apie paukš�ius ir gyvulius)
Lutuiža – ištižėlis, lutis
Luzgana – 1) kiautas, lukÅ¡tas (Erž), 2) nuskarÄ—lis, nusigyvenÄ—lis (perk., Krt)
LuzgietÄ— – 1) judÄ—ti, maskatuoti, krutÄ—ti, tabaluoti (Kl), 2) liulÄ—ti (GrÅ¡l)
LuzgintÄ— – 1) kÄ… nukarusį judinti, purtyti, vizginti (Tl), 2) raginti, gyvinti (Grg), 3) valkiotis (Vvr)
Luzgis – 1) kas nulinkusiomis, nuluzgusiomis ausimis, aplÄ—pausis (Ms, Å ts), 2) kas apsileidÄ™s, nuskarÄ™s, žioplys, puskvailis (Å v, Kin)
LuzgortÄ— – 1) judinti, plevÄ—suoti (Trk), 2) sunkiai neÅ¡ti (Å ts)