Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

M

  • Filed under:
Pirmadienis
Lie 20,2009

Macnos – stiprus (apie skystį)
Mačītė – tikti
Madaloutė – maišyti, makaluoti (Kair)
Madaraila – nevisprotis, šalaputris (Šts)
Madars –
skystas purvas (Kv)
Madaruotė –
1) bet kaip dirbti, knebinėti (S. Dauk.), 2) mojuoti, mataruoti (KlvrŽ)
Madlavuotė – 
mėginti (Yl)
Magliavuotė
− lyginti, minkštinti audinius
Magnasoks – magnetukas
Maigos – linkęs į miegą
Mainiuotė – mainyti, kaitalioti
Maituotė – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti
Maituotėis – darkytis, maivytis, išdykauti
Maiva – 1) klampynė (Krkl, Kv), 2) pamaiva (Vkš)
Majednos – keistas
(Už)Makaliuote – prisiliuobti
Maliavuonė – 1) dažymas (S. Dauk.), 2) paveikslas (Sd, Šll)
Maliavuotė – piešti
Maliavuoks – piešinys
Makabards − 1) bakenbardas, žandena (Vdk), 2) gaidžio ar vištos pakarūklas (Krž)
Makačas − nerimtas, nepastovus žmogus (Rs)
Makačiuolītė − nedailiai grūsti, trinti
Makačiuols − nedailus, prastesnis grūstuvas
Makadrila − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas (Kal)
Makaižis − ragaišis (Tv)
Makalaila − plepys, tauškalas, tauza (Skd, Ms)
Makalaks – nerimtas žmogus, pliuškis (Rs)
Makaleika − nerimtas žmogus, makalas (Krtn, Up)
Makalis − nerimtas, labai judrus žmogus
Makalpranė − kas daug ir tuščiai šneka, makalas
Makals – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys
Makaraila − judrus, gyvas žmogus, makalas
Makarninks − sukčius, makleris (Brs)
Makars – 1) nerimtas žmogus, makalis, pliuškis (Dr, Krš), 2) įrankis virvėms sukti (Dr)
Makasīnė
− purvynas, klampynėv (Pln, Als)
Makasītė – 1) po purvus braidyti, klampoti (Kv, Grg), 2) mindyti, drembti, maknoti (Slnt, Krš)
Makatačas − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis
Makaterna − 1) galva, snukis, makaulė (Krt, Plt), 2) plepys, zaunius (Grg, Sd)
Makietė − bristi, makoti
Makintė − kimšti, grūsti, brukti
Makliavuotė – neteisingai elgtis, sukti, apgaudinėti, meluoti (Pol., Skr)
Makliorstva
– apgaudinėjimas, sukčiavimas (Pol., Dr)
Makmalis – niekus kalbantis žmogus, plepys (menk., Kl)
Makniauka
– maišiukas, piniginė
Maknītė − minti, mindžioti, trypti
Maks – 1) odinis maišelis, kapšelis (tabakui, pinigams) (Žd, Ggr), 2) sėklos makštis (Šts), 3) tinklo uodega, kulys (Plt)
Maktīngs – galingas, stiprus, tinkamas
Makuldėjė − supliuškusi, sudribusi kepurė (perk. KlvrŽ)
Makulis − ryšuliukas (Slnt, Bržr)
Makultė − su galva grūsti, maigyti (KlvrŽ)
Makūza − prasta trobelė (Pln)
Makūzninks − kas makūzoje gyvena, trobelninkas (Lk)
Maleklis – medinis įrankis, grūdeklis aguonoms, kanapėms ir pan. grūsti, trinti (Ms, Slnt)
Maliavuoks
– piešinys
Maliavuotė – Pol. Grg, Skr 1) tepti dažais, dažyti, 2) piešti dažais, tapyti
Malinīčė – kas visur landžioja, vaikščioja (Skr) 
Maliuorios
– dažytojas
Malka – krūva
Manavuotė – apgaudinėti, monyti (Skr, Up)
Mandravuotė – 
gudrauti (Als, Vkš)
Mangalis –
1) mogliai, brūžkos (Krg, Skr), 2) grūstuvas (Krtn), 3) toks medinis pagalys, pririšamas karvėms ar kiaulėms prie kaklo, kad nešoktų per tvorą (Kl), 4) mirkalas prie košės (Nt)
Mangītėis
– nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis
Manīts − keistas
Mankasīti – klampoti, makoti, makasyti, bristi (Tl, Lž)
Manta
– 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė
Manuoklē akiniai
Marčelga – maršalka
Markna – šlapias audėklas
Marmalīnė − prastas viralas
Marmūzė – veidas
Marškuons – lininis audeklas
Marūdī – kvaršinti (Brs)
Marūdnus – nespartus, gaišlus (Mžk, Vkš)
Maseklis – apgavikas, melagis (Plt)
Masts
– 1 m ilgio matavimo strypelis
Mašinavuotė – separuoti
Matars – 1) prietaisas virvėms vyti, pančiams sukti, sukynė, leketas (Plt, Pln), 2) prietaisas siūlams suvyti, reketis, krijelis (Yl)
Materijuols – medžiaga, materija, materialas (Skd, Skr)
Matītėis – matyt
Matuonītė – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“
Mauds – meldas
Maujuotė – ieškant graibyti
Maukna − stora medžio žievė, luobas, malkna (Krkl, Klvrž)
Mauks – gurkšnis
Mazginīs – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvičių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukščius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.
Mazgočioutė – eiti be reikalo, vilktis (Skr)
Mažīntinis – mažybinis
Mažkuo − beveik, mažne
Mažne – beveik, vos
Mažutka − moteriška palaidinė
Mēcos – paršiukas
Medarnė − malkinė (Tl, Varn)
Medė – miškas, giria
Medega – medžiaga
Mediēs – medžiotojas
Medīnčios − medžiotojas
Medinīčė – medžiams laikyti pašiūrė, malkinė (Yl, Pln)
Medinīnčė
– malkinė
Medininks – 1) malkinė (Pkl, Yl), 2) eigulys (Vkš, Lž, Šts), 2) miško, medžių pirklys (Grg)
Medlijas − miške gyvenantis, miškinis
Medsargis − miško sargas, eigulys
Medsiedē – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esančių gyventojų sodyba, viensėdis
Megažiuotė – maivytis (Škn)
Mėgla – rūkas
Mėiga – aruodas, līsvė
Mėigrūgtis – miegalius (menk.)
Meilītė – norėti, geisti, pageidauti
Meistarnė – dirbtuvės (Pol., Kl)
Mėits – kuolas, baslys
Mėklas − kietas
Melnīnks – malūnininkas
Memeklis – kas kalbėdamas užsikerta, mikčioja, mikčius (Pln, Skr)
Meteklis –
vyras, gyvenantis su svetima žmona (Škn)
Mėnavuotė – minėti
Mėntė – kaplys
Mentis – irklas
Mėnturis – grūstuvas
Mėrkals – padažas
Mėslė – mintis
Mėslītė – galvoti, manyti
Meškinīčė – meškų tvartas, narvas (Grk)
Metavuonė
– atgaila (Pol., Krkl)
Metavuotėis – atgailauti, gailėtis (Pol., S. Dauk., Erž)
Metinīs
− tinklas iš dviejų sujungtų bučių
Mėtrautė − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
Mėtrē – staigiai, greitai
Metūgė – vienerių metų medžio ūgis
Mėzerėjė – vargšas
Miečiuotė − mėtyti
Miega – aruodas
Mielėns – mėlynas
Mierkavuonė – nurodymas, tvarkymas (Pol., Vvr)
Mierkavuotė – Pol. 1) įsakyti, patvarkyti (Vvr), 2) žadėti, ketinti, taikytis (Kal, Vkš)
Miērs –
saiks, saikingoms
Mieru
– tinka (dydis)
Mieroutė − matuoti
Mietliuotė – mėtyti
Mietmuša – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys
Miežainis − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis
Migom – 1) staigiai, 2) tuoj pat
Mīlā − mielai
Mīlintė – teikti pasitenkinimą, maloninti
Milmintė – vilioti ką nors su apgaulėmis
Minavuonė – atminimas (Pol., S. Dauk.)
Minavuotė – 1) minėti (Pol., S. Dauk., Skd), 2) žymėti, rodyti (S. Dauk.)
Mînda
− minama ir džiovinama plaktinių durpių masė
Mindrė – nendrė
Mineklis – pakoja, pamina (Šts)
Minkîtuvis
– duonkubilis
Mīnklė – tešla, mįslė
Mitravuotėis – stengtis vikriai, greitai ką daryti, vikruotis (Skd)
Mizernus
– menkas, skurdus (pol., Skr)
Mogtė – geisti, rujoti apie gyvulį
Moliūks − žaizda, guzas
Mondros – gudrus, judrus, įžulus
Mondroms − gudrumas
Mondros − gudrus
Moskols – raumuo
Mousas – pelėsių plėvelė
Mozūrs – 1) molinė duonkepė krosnis (Šts), 2) mozūrų etninės grupės žmogus (S. Dauk.)
Mulksnuotė – stovėti be prasmės
Mūčī(in)tė – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti
Muklis – nemandagus žmogus, liurbis (Rs)
Muntulīs
– mutulas
Muolėjė − molio žemė, molynė
Muolėks – mažas šviesus debesis (Ggr)
Muostėis –
lenktis, tiestis (Grg)
Muostelė
– tepalas
Muostis – viena iš keturių kortų grupių (Grk, Skr)
Muotis
− verstis, manytis
Muotrėška A (daiktavardis) – moteris
Muotrėšk/s, -a B (būdvardis) – moterišk/as, -a
Murgla − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus
Mūris – 1) krosnis valgiui virti; viryklė su įmūrytu dideliu katilu jovalui virti (Skd, Kl), 2) išmūryta vieta prie duonkepės atsisėsti arba kam pasidėti (Brs, Lž), 3) katilas, įmūrytas krosnyje, vartojamas skalbiniams virinti arba kiaulėms ėdalą virti (Šv, Yl), 4) ledų krūva, ledų siena, bangų suvaryta jūros pakraštyje (Šts, Plng)
Mūsā − pelėsiai
Mūsuojā − pelėsių plėvelė
Mušeklis – 1) įrankis linų galvutėms nukulti (Tl), 2) prietaisas musėms mušti (Kl), 3) prietaisas būgnui mušti (Akm), 4) indas su įtaisymu sviestui mušti (Brs)
Mušeklis –
kas mėgsta muštis, mušeika (Kl, Pgr)
Mūravuonė – mūrijimas (Pol., Šll)
Murdītė – kišti, grūsti
Murgluotė – smulkiai lynoti, dulksnoti
Mustās (tēp pat musėntās, musiet) – tikriausiai
Mutols – gumulas, tumulas, gniutulas
Muturtė – muturiuoti

  • Komentarai išjungti - M
  • K

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
    Kabanaks –
    meškerės kabliukas (Varn)
    Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
    Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
    Kabašintė – 
    raginti, žadinti (Skr)
    Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
    Kabažiuotėis – 
    baigtis, stipti (Grg)
    Kabėnuots
    – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
    Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
    Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
    Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
    Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
    Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
    Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
    Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
    Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
    Kaimė – jėga (Pln, Šv)
    Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
    Kaislauti – norėti (Brs)
    Kaisra – karštas oras (Tv)
    Kaiša –
    oblius (Rt, Tv)
    Kaišeklis –
    bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
    Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
    Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
    Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
    Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
    Kakalinis
    – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
    Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
    Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
    Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
    Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
    Kalaišės – kelnės (Vdk)
    Kalamašā – numinti batai
    Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
    Kalamps – 
    didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
    Kalams
    – ajeras (Vok., Šlu)
    Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
    Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
    Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
    Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
    Kalībkaklis – 
    ilgu kaklu (Šts)
    Kalībs
    – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
    Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
    Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
    Kalioutė –
    remti (Varn)
    Kalīzavuotė – 
    pajuokti, pašiepti (Skr)
    Kalps –
    tarnas (Lat., S. Dauk.)
    Kalsts – 
    paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
    Kaltalis – 
    plaktukas dalgiui plakti (Kv)
    Kaltietė – 
    kietėti, džiūti (Šts)
    Kaltūns
    − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
    Kalūbī – mušti (Krš)
    Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
    Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
    Kalumbris – 
    sustingėlis (Yl)
    Kalvarats
    – verpimo ratelis (Plt, Pln)
    Kamašī – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
    Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
    Kampa – 
    rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
    Kampars –
    kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
    Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
    Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
    Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
    Kandabītė – mušti (Ms)
    Kandlus – 
    nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
    Kanduols
    – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
    Kaneršī – draskyti (Kair)
    Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
    Kanka – 
    pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
    Kankaliavuotė – 
    kalkuliuoti (Plt, Slnt)
    Kankars –
    aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
    Kankuols –
    kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
    Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
    Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
    Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
    Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
    Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
    Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
    Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
    Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
    Kapčios
    – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
    Kapelčioks – griežikas
    Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
    Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
    Kapinietė –
    kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
    Kapintė – 
    aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
    Kapītėis – 
    gvieštis, godėtis (Vkš)
    Kaplis
    – kauptukas
    Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
    Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
    Kapuočius
    – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
    Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
    Kapuoklis – vedega (Lc)
    Kapuons – 
    peilis mėsai kapoti (Brs)
    Karabalda
    − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
    Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
    Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
    Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
    Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
    Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
    Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
    Karaktuorios – charakteris
    Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
    Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
    Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
    Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
    Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
    Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
    Karklės
    − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
    Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
    Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
    Karkluba –
    mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
    Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
    Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
    Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
    Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
    Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
    Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
    Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
    Karsetka – garbana (Grk)
    Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
    Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
    Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
    Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
    Karuonė
    – bausmė
    Karužos – vėliavininkas
    Karvazas – karvapilvis (Tl)
    Kasinalis – 
    nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
    Kastė –
    dėžė, skrynia (Vok., Žd)
    Kastinis
    – vieškelis
    Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
    Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
    Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
    Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
    Kašierīteis – lepintis, išdykauti
    Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
    Kaštītėis – daryti išlaidas
    Kaštoutė – kainuoti
    Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
    Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
    Katmergė − paauglė
    Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
    Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
    Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
    Kaulītė
    – reikalauti
    Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
    Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
    Kavalda
    – kūjis
    Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
    Kavuonės – slėpynės
    Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
    Kavuotėis – slėptis
    Kazėlā − gegnės
    Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

    Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
    Keblastis –
    keblumas, nepatogumas (Vkš)
    Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
    Kėblės
    − kojūkai
    Kėik – kiek, kaip
    Keikals – keiksmas (Skd)
    Keikazas – keiksmininkas (Užv)
    Keipietė
    – silpnai jaustis, merdėti
    Kėisalis – kelmas
    Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
    Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
    Kėits – kietas, tvirtas
    Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
    Kekta – 1) būrys, 2) krūva
    Keliau – keliese
    Keliuom – kurią valandą
    Kelplustu – greitai, skubomis
    Kemars – gabalas (Skr)
    Kemieklis –
    baidyklė (KlvrŽ)
    Kenis
    − sakuotas medis
    Kenklės − kinkos
    Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
    Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
    Kerapiežos
    – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
    Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
    Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
    Kerdžius
    – piemuo
    Kerė − ratelio dalis, ropė
    Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
    Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
    Kernazas –
    peštukas (Erž)
    Kernazītė –
    smarkiai valgyti, ryti (Šv)
    Kernė
    − indas sviestui mušti
    Kernuotėis – terliotis
    Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
    Kerteklė – vedega
    Kertie – kampas
    Kertuots – keturkampis (Krš)
    Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
    Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
    Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
    Kēsīns – kemsynas
    Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
    Kēsouts − kemsuotas
    Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
    Kėška − kinka (Brs, Vvr)
    Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
    Ketvergs – ketvirtadienis
    Ketvėrtainėšks – keturkampis
    Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

    Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
    Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
    Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
    Kiaurā − nuolatos, pastoviai
    Kiaušis – paukščio kiaušinis
    Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
    Kibiklis –
    įtaisas pančiams vyti (Vkš)
    Kibīklis –
    prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
    Kibitka – 
    Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
    Kielis – 
    apatinė laivo dalis (Plng)
    Kieliuotė – 
    kilnoti (Vkš)
    Kikilarnė – 
    mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
    Kīla
    – pilvo išvarža
    Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
    Kilbasas –
    Sl. dešra (Vkš, Skd)
    Kinis
    – migis, lizdas
    Kinkīmā − pakinktai
    Kiežas – lydytas tepamas sūris
    Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
    Kipis
    − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
    Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
    Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
    Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
    Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
    Kiuocis – krepšys
    Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
    Kiuošis – 
    paliegėlis (Kal)
    Kiūtėntė
    – lėtai eiti, slinkti
    Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
    Kiūzurelis − kamuoliukas
    Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
    Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

    Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
    Klampasītė –
    klampoti, trempti (Škn)
    Klamuočītė –
    versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
    Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
    Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
    Klapčius
     – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
    Klapats – vargas, rūpestis, bėda
    Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
    Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
    Kleckā
    – cepelinai
    Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
    Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
    Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
    Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
    Klederkuojis – raišakojis (Varn)
    Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
    Kleidė – suknia
    Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
    Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

    Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
    Kleištė − raišti, kreivai minti einant
    Klepčē – spąstai
    Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
    Kleptarē – upe plukdoma mediena
    Klermaks – ragaišis (Varn)
    Kliamberis
    – senovinė dūrų rankena
    Kliauda − yda, trūkumas, defektas
    Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
    Kliebis
    – glėbys
    Kliens – lieknas, plonas, tęvas
    Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
    Klišis – kurio kreivos kojos
    Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
    Kliunkietė – kliukėti
    Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
    Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
    Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
    Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
    Kliuosos − lempos gaubtas
    Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
    Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
    Kloika – ištižėlis
    Klucgalis – rąstagalys (Skd)
    Klukšnis
    – gurkšnis
    Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
    Klumuočius – vertėjas (Vvr)
    Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
    Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
    Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
    Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
    Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
    Klusas
    − apykurtis, kurčias

    Knabeklis – vąšelis (Tl)
    Knaibasītė –
    pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
    Knakietė
    – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
    Knakis − kas pro nosį šneka
    Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
    Knarkazas –
    1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
    Knebeklis –
    1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
    Kneibasīti –
    prastai dirbti (Škn)
    Kneibastis –
    painus, knebus darbas (Skr)
    Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
    Knėpsūgės – replės gnybti
    Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
    Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
    Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
    Kninga
    – knyga
    Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
    Knipīzeris
    − pajuokos žodis
    Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
    Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
    Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

    Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
    Kodalis – lauknešėlis
    Koiks – raukšlė (Jrb)
    Koisis – uodas
    Koknė – krosnis
    Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
    Kolīta − piniginė, kapšelis
    Koliuotė − keikti, koneveikti
    Koncesėjė – autobusas (?)
    Konduolie (-s) – branduolys
    Konkuols – kukulis
    Kontėns – patenkintas
    Konteplės – šliurės
    Konvalėjė – pakalnutė
    Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
    Kopstis – krūva
    Kōrėns – kalakutas
    Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
    Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
    Korulīs – bičių spiečius
    Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
    Koskelė – skarelė
    Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
    Kôupka
    − taurė

    Kramė – makaulė, galva
    Krams – šašas, spuogas
    Kraliks – triušis
    Kramentė – uiti, barti (Vvr)
    Kramtė – aptekti kramais, šašti
    Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
    Kranta − krantas; briauna, kraštas
    Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
    Krasė
    − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
    Kraučios – siuvėjas
    Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
    Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
    Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
    Kreiktė
    – skleisti
    Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
    Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
    Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
    Krėklis
    − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
    Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
    Krėngē – bėdos, išgyvenimai
    Kresnas – spirgai
    Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
    Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
    Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
    Krėžis – krepšis
    Kriaučios – batsiūvys
    Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
    Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
    Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
    Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
    Krieslos – kėdė
    Kringelis – riestainis
    Kriokē – ramentai
    Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
    Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
    Kriūktėsunkiai dirbti
    Kriūns – 
    prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
    Kriuogis
    − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
    Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
    Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
    Kriuoktė – verkti
    Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
    Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
    Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
    Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
    Krividītė − skriausti
    Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
    Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
    Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
    Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
    Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
    Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
    Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
    Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
    Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
    Kročautė – vagiliauti, vaginėti
    Kročos − vagilius, sukčius
    Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
    Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
    Krūgs –
    1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
    Krumslīs – grumstas
    Krupis – rupūžė
    Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
    Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
    Kruoms
    − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
    Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
    Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
    Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
    Kruosnė − akmenų krūva
    Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
    Krūpštintė
    palengva, nerangiai eiti, kėblinti
    Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
    Krūzos
    – puodelis

    Kudliets − kotletas
    Kudultė – kratyti, purtyti
    Kūdsliesas
    Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
    Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
    Kuisis
    – uodas
    Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
    Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
    Kūjakalis – priekalas (Bržr)
    Kūjatis
    – plaktukas
    Kukuorios – virėjas
    Kukštis – nedidelė kupeta
    Kūlėbėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
    Kuleklis –
    1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
    Kulėks –
    1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
    Kūlėn/is, -ė – akmeninis
    Kūliens – balžienas
    Kūlīns
    akmenynas
    Kūlis
    – akmuo
    Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
    Kulkštėns
    kulkšnis
    Kuluoks − kumštis
    Kūma – krikštamotė
    Kūmėns – krikštatėvis
    Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
    Kunkentė – 
    nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
    Kunksietė – 
    rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
    Kuočabrėkė –
    dengtas (su būda) brikas (Žd)
    Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
    Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
    Kuobėnīs – kabliukas
    Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
    Kuojena
    − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
    Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
    Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
    Kuoklī – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
    Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
    Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
    Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
    Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
    Kuoktos – nesmagus, bjaurus
    Kuolītė – girti
    Kuoroltė – pakabintam svyruoti
    Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
    Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
    Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
    Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
    Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
    Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
    Kuoštuvis – skuduras indams plauti
    Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
    Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
    Kupčios – pirklys, prekybininkas
    Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
    Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
    Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
    Kureklis
    − žarsteklis
    Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
    Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
    Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
    Kūrmalis – nenaudėlis
    Kurtinīs – džiovykla jaujoje
    Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
    Kustietė − drebėti, virpėti
    Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
    Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
    Kuškis – kuokštas, pluoštas
    Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
    Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
    Kutavuotė – gailėtis
    Kūtė – tvartas, kluonas
    Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
    Kutuosas − kutas
    Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
    Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
    Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
    Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
    Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
    Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
    Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
    Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
    Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
    Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

    Kvāčės – gaudynės
    Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
    Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
    Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
    Kvanka –
    netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
    Kvankals –
    senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
    Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
    Kvasas –
    Rus. gira (Slnt, Trš)
    Kvatars –
    iškyšulys (Šlu)
    Kvatera
    − nuoma
    Kvaterants
    − nuominininkas
    Kvīnā
    (dgs.) – kmynai
    Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
    Kvartūgs – prijuostė
    Kvietka – gėlė

  • Komentarai išjungti - K
  • B

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Baba – 1) motinos ar tėvo motina, močiutė, senelė (Vvr), 2) sena moteriškė (Ms, Grg)
    Babaks
    − menkavertis rakandas, daiktas (Krkl)
    Babalioutė – niekus kalbėti, bambėti, veblėti (Klp)
    Babaušis – vaikų baidyklė, šmėkla, baubas (Užv, Krt)
    Babaužė – utelė (Kv)
    Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
    Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
    Babkas lapā − lauro lapai (Pol.)
    Babrentė – dėti, nešti kur nors (Krtv)
    Babūnė − senelė

    Bachūrs – vaikagalys, vaikpalaikis (Pol., Varn)

    Bačka – statinė (Brus., Grg, Slnt)
    Bačkis – storulis, dručkis (Šl)

    Badaris – triukšmas (Šts)
    Badavėjė – 1) bado metas, skurdas (Jrb, Up), 2) kas niekad neprivalgo, badmira, besotis (End)
    Badbolbė – ankstyvoji bulvė (Šts)
    Baddvasa – kas neturi ko valgyti, badmirys, badmira, sudžiūvėlis (Rs, Skr)
    Baddvasautė – badą kęsti, badmiriauti (Rs, Jrb)
    Baderioutėis – painiotis, kliūti (Tl)
    Badėškā – skurdžiai (Yl)
    Badiesena – badėjimas (Šts)
    Badietė – badą kęsti, badauti, nevalgyti, alkti (Skr, Pgg)
    Badinietėis – tinginiauti, bastytis, valkiotis (Skr)
    Badīstė – badas (Krž)
    Badītinis – sudurstytas, susiūtas iš skiaučių (Šts)
    Badkuošis – besotis (Dr)
    Badlaikis – badmetis (Trk)
    Badmaišis – kas dažnai valgo ir vis alkanas (menk., Kair)
    Badmėra – kas nuolat trūksta valgyti, nuolat alkanas (End, Užv)
    Badpėlvis – besotis, badmirys (Dr, Ggr)
    Badplaukē – ilgi, neišsišėrę gyvulio plaukai (Šts)
    Badplonksnės – neišsišėrusios plunksnos (Šts)
    Badpotrė – prasta sriuba, putra (Šts, Ms)
    Badrėjė – badmira, badsmuka (Varn)
    Badragaišis – juodų miltų, prastas pyragas (Trk)
    Badsmėlgė – plona smilga (Yl, Skd)
    Badstėpa – badmirys, badsmuka (Slnt)
    Badvėitė – prasta žemė (Dr)

    Bagamazas Brus. 1) smulkių prekių nešulys (End), 2) būdelė turguje (Brs)
    Bagamazninks – smulkių prekių pardavinėtojas (Akm)
    Bagarautėis – linksmintis, vakaruškauti (Šv)
    Bagarioutė – 1) maišyti, žarstyti lazda (Grg), 2) kasti, semti (Jrb)
    Bagarioutėis – nykti, skursti (Jrb)
    Bagaris – neturtingas, nusigyvenęs žmogus, nuskurėlis (Skr, Šlv)
    Bagarninks – vakaruškininkas (Šv, Jdr)
    Bagaroutėis − 1) makaluoti, baksnoti, badyt (Kv, Up), 2) snausti (perk., Rs)
    BagarsVok. 1) lazda, pagalys (Pgr, Up), 2) mašina uostams ir upėms gilinti, žemsemė (Klp), 3) kaimo pasilinksminimas, vakaruškos (Šv, Vvr)
    Baguotī – turtingumas (Vvr)
    Baguots – apkūnus (Grg, Vvr)

    Baideklis – baidytojas, baidyklė (Šts)
    Baidīkla – vieta, kur baido, vaidenasi (Grg)
    Baidīklė – 1) žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą (Krkl, Skr), 2) baisus padaras, šmėkla (Jdr)
    Baidītėis – vaidentis (Grg, Nt)
    Baidols – vaiduoklis, baiduoklis (Krtn)
    Baiduoklis – vaiduoklis (Šil)
    Baigena – galas, mirtis (Skr, Ar)
    Baigtinuoji – nelaimė, galas, mirtis (Skr)
    Baigtovā – prietaisas baigti audeklui austi (Šlv)
    Baigus – baisus (S. Dauk.)
    Baika – 1) šmėkla, baidyklė (Žd, Lž), 2) juokas, juokavimas, tuščias dalykas, pasaka (Pol., Brus., Klp)
    Baisielie – 1) baisus žmogus, bjaurybė, neklaužada (Krš, Šts), 2) pabaisa, baidyklė (S. Dauk.)
    Baisis – 1) baisumas, baimė (Šts), 2) bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Skr)

    Bajuoralė – bajoraitė (Vvr)
    Bajuorėkė – bajoro duktė, bajoraitė (Vvr)
    Bajuorėns – vidutinis bajoras, bajorukas (Vvr)
    Bajuorgalis – nusigyvenęs bajoras, balalaikas (Skdv, Šts)

    Bakalerėjė – triukšmas (perk. Ms, KlrvŽ)
    Bakanis – 1) avinas (Vkš, Lž), 2) lepūnėlis (perk., Skd)
    Bakaroutė – badyti, bakštinti, guiti (Ll, Krkl)
    Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti (Sl., Kv, Rs)
    BakisVok. 1) regztis, rezginės, maišė (Prk, Kv), 2) nešinys, nešmenė, pakas (Skd)
    Bakiuotė – pakuoti (Šts)
    Bakiuotėis – 1) mušti (Rt), 2) eiti (keliais), klupsčiuoti (KlvrŽ)
    Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
    Bakmalis – košės grūstuvis, kruštuvas (Brs)
    Baknītėis – stuksenti, mušti, bakinti (Skr)
    Baknuotė – 1) baksnoti, badyti (Skr), 2) intr. sunkiai eiti (Rs)
    Bakšė – šalinė (Grg, Kl)
    Bakšnuotė – sugrūstų spirgintų kanapių valgis, spirgutė (Vkš, Ms)
    Bakštalī – badyti, mušti (Varn, Užv)
    Bakštals – 1) spirginė, pamirkalas (Šts, Brs), 2) nenuorama, lindikas (Pp)
    Bakšterī – raginti, badyti (Varn)
    Bakštinietė – badyti, mušti (Šts)
    Bakštī – badyti, kumšėti, daužyti (Brs, Pp)
    Bakštuols – grūstuvas košei grūsti, bakmalis (Šts)
    Baktalī – mušti, barti, prikaišioti (Krkl)
    Bakuotė – sunkiai bristi, klampoti (Ggr, Slnt)
    Bakūžė – sena prasta pirkia, lūšna (Vok., Skr)

    Bala – ko nors daugybė, begalė (perk., Šts)
    Baladuonė – beldimasis, baladojimasis (Kair)
    Baladuošios – pabalda, padauža (Skr)
    Balakas – prastas viršutinis drabužis (Pol., Kv, Tv)

    Balamutītė –
    ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti, gaišti, klaidinti (Brus., Pol., Krtn)
    Balamūts
    – kas iš kvailumo, išdykumo ar blogos valios daro ką ne taip, kaip reikia, paikšas, išdykėlis (Brus., Pol., Skr, Pln)
    Balandaitis – balandžių jauniklis (Grg)
    Balans – viršutinis žemės sluoksnis, priaugęs augalų šaknų, ypač durpyne, velėna (Brs, Šts)
    Balazī – pykimasis, rietenos (Krkl)
    Balazī – 1) keikti, plūsti (Škn), 2) barti (Jrb), 3) niekus taukšti (Šts, Grk)
    Balažī – nerimti (Lk)
    Baldaroutėis – maišytis (Pln)
    Baldašītėis – baldantis ką veikti (Akm, Krkl)
    Baldaštars – didelis žmogus (Kv)
    Baldė – toks medinis indas, puskubilis, žema statinaitė (Prk, Plng)
    Baldgalis – medžio atpjova (Vkš)
    Baldis – indas, naudojamas skalbiniams plauti (Prk)
    Baldī – 1) belsti, trankyti (Šts), 2) refl. keliauti, trankytis (S. Dauk.), 3) refl. slankioti, valkiotis (S. Dauk., Akm)
    Balduonis − kas baldosi, naktibalda (Šts)
    Baleizis – kaltas krėslų ir stalų varams iškalti (Germ., Užv)
    Balgans – balzganas (Vvr, Prk)
    Balguonis – nenuorama, padauža, peštukas, nenaudėlis (Kal, Slnt)
    Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
    Balkis – sija, rąstas (Vok., Pp, Kv)
    Balondis – karvelis (Mžk, Prk)
    Balsuotė – baltuoti (Yl)
    Baltakė – degtinė (šnek., Ms)
    Baltals – prametalas, uždaras (Užv, Kair)
    Baltgalvė – ramunė
    Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
    Balvonautė – dykinėti, išdykauti (Brs)
    Balzatī – plepėti, balzgatyti (Krž)
    Balzgans – balsvas, neaiškiai baltas (Grg, Slnt)

    Bamba – trumpas pagalys, ant kurio galo sukasi vytuvai, įstatomas į kokį krėslą ar trinką (Grg)
    Bambainis –
    pilvotas (Šts)
    Bambalėnė – niurzga, bambeklė (Šts)
    Bambalis
    – 1) indas pienui į pieninę vežti, bidonas (Yl, Skd), 2) indas žibalui (Sd)
    Bambaliuotė – bambėti, bambaliuoti (Kv, Vkš)
    Bambals – 1) varpas (perk., Yl), 2) spuogas (perk., Mžk)
    Bambarieža – mažo ūgio žmogelis (Trk)
    Bambariežla – mažo ūgio pilvotas žmogus (vaikas) (Užv)
    Bambars – pumputys (Ggr)
    Bambaruoks – bambeklis (Skr)
    Bambatrīnis – 1) naujoviškas šokis, laikomas ne visai padoriu (Trg, Kl), 2) pašokys, pasilinksminimas (Skr)
    Bambazī – barti, raginti (Trk)
    Bambeklis – bambalius, bambėtojas (Kv, Grg)
    Bambelis – supresuoti šiaudai
    Bambezas – bambeklis, bambalius (Skd, Kl)
    Bambinietė – vaikščioti be darbo, slampinėti (Skr)
    Bambintė – 1) skambinti (Jrb, Vkš), 2) nerangiai eiti (Vkš)
    Bambī – valgyti, srėbti (menk., Brs)
    Bambizas – vaikigalis, paauglys
    Bambtelietė – neaiškiai pasakyti, tarstelti (Vkš)
    Bambuočius – bambotas arklys (Ggr)
    Bambuoks – rąstagalys, stuobrys (Skr)
    Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis

    Banda – 1) būrys galvijų, kaimenė (Vdk, Plt), 2) sodžiaus jaunimo pasilinksminimas, vakaruškos (Skd)
    Bandadaržis – aptverta daržo kertė karvėms suvaryti, bandodaržis (Lž)
    Bandaganis – galvijų piemuo, galvijagonis (Kv)
    Bandaginīs – bandos varovas (Rs)
    Bandėnė –
    1) aptvaras bandai laikyti (Šts), 2) toliau nuo ūkio esanti ganykla (Šts), 3) piemenų pokylis per Sekmines, sambaris (Brs)
    Bandėšks – būdingas bandai, gyvuliškas (Šts)
    Bandīkštis
    – bandos gyvulys, galvijas (S. Dauk., Akm)
    Bandoks – mažas duonos ar ragaišio kepaliukas (Skr)
    Bandšunis – bandos, kaimenės šuo (Grk, Užv)
    Bandulis – pirktinė maža bandelė, bandelis (Brs, Žd)
    Banduodaržis – prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarą, diendaržis (Kv, Als)
    Banduokėimis – diendaržis, laidaras (Kv)
    Banduostaldis – galvijų, bandos tvartas (Kv)
    Banduotakis – takas, kuriuo galvijai (banda) genami į ganyklą (Lkv, Kv)
    Bandžiulis – 1) draugas, bičiulis (Mšk, Šl), 2) bendradarbis (Šl)
    Bandžiulīstė – draugystė, bičiulystė (Šl)
    Bandžius – 1) kerdžius (Brs, Mžk), 2) bernas, tarnas
    Bangintėis – daug valgyti, kimšti (Ll)
    Bangiuotė – vilnyti, banguoti, siaurėti (S. Dauk.)
    Bangouts – 1) su pasmarkėjimais (perk., Šts), 2) audringas (Šts)
    Bangulioutė – siausti, dūkti (Šts)
    Banguotėis – pustyti (Ggr) 
    Bankieta – puota, banketas (Pol., Mžk)

    Barabanītė – trankyti, belsti (perk., Jrb, Kv)
    Barabans –
    kuliamosios mašinos dalis, į kurią leidžiami pėdai (Jrb, Up)
    Barbarka –
    rabarbaras
    Barbeklis – bambalius (Vkš)
    Barbietė – kalbėti (Vkš)
    Barbuols –
    koks kabantis daiktas, bumbolas, kunkolas (Up)
    Barbuora – kūlė (Rs)
    Barbtelietė –
    1) barkštelėti (Vkš), 2) piktai, neaiškiai tarstelėti, burbtelėti (Vkš)
    Barelis –
    eilė (Ms)
    Barena – barimas (Vgr)
    Barga – ėmimas prekių į skolą, kreditas (Vok., Yl)
    Bãriuotė
    − 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
    Bargavuotė – peikti, niekinti (Lž)
    Barkšnuotė – belsti, barškinti (Vvr)
    Barkštlapynė – barščių lapų sriuba (Lkv)
    Barkštlapis – barščio lapas (Lkv)
    Baronka – riestainis
    Bars – vienu kartu užimamas lauko ruožas dirbant (pjaunant javus, raunant linus, šienaujant) (Slnt, Yl)
    Barsena – barimas (Vkš)
    Barstva – kirvis su plyšeliu vinims traukyti (Vok., Lkv)
    Barškals – 1) medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu, barškutis, kleketas (Klp, Lkv), 2) bažnyčios šveicoriaus lazda su barškančiu galu (Grg), 3) toks barškantis vaikų žaislas (Grg)
    Barškepys – nenaudėlis, apsileidėlis (Skr)
    Barškesys – barškėjimas (Grg)
    Barškī – barškalas, barškutis, tarškynė (Šv)
    Barta – 1) lovos šonas (Vok., Trg), 2) su plačiais ir riestais ašmenimis kirvis (Vok., Dr, Pln)
    Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
    Barzda – 1) smakras (perk., Vvr), 2) mažutės šaknys, daigai, 3) kablys, užkarpa (meškerės ar žeberklo), užbarzdinė (Vkš), 4) ant daržinės durų užleidžiama šiaudais pinta uždanga (Žr)
    Barzdoutėis – apaugti šaknimis (Šts)

    Basnirčia – basaminčia, basnyčia (Šll, Skdv)
    Basnuotė – pamažu, smulkiais žingsniais bėgti (Varn)
    Basteklis – 1) lazda (Skd), 2) bažnyčios tarnas (Skd)
    Bastūns – klajūnas, perėjūnas, valkata (Šlv)

    Bašlėks – kapišonas (Pol., Brus., Grg)

    Batalėjė – peštynės, triukšmas (Up)
    Bataulis
    – bato aulas (Brs); neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (Šts)
    Batpalaikis – senas, menkas batas (Kl, Grg)
    Bats – malūne skylė, pro kurią pilami grūdai į kašę, aulas (Brs)
    Battraukis – įnagis, kuriuo nutraukiami auliniai batai (Šts)
    Batvėnē – virta iš burokų rūgšties sriuba; batvinių lapų sriuba (Mžk, Užv)
    Batvinis – burokas (Brus., Pol., Akm, Gršl)

    Baubintė – gąsdinti, baubu baidyti (Jrb)
    Baudās
    – taisantis, žadais
    Baudītėis – baustis, ruoštis (Vdk)
    Baugietėis – baimintis, bijoti (Pln)
    Baugīklė – vaiduoklis, šmėkla (Up, Kltn)
    Baugings – bailus (Šts)
    Baugis – baimė (Šts, Slnt)
    Baugštentė – bauginti, gąsdinti, baidyti (Šauk)
    Baugštīklė – baidyklė (KlvrŽ)
    Baugštintė – bauginti, gąsdinti (Vkš)
    Baugulīs – baugumas, šiurpulys (Krš, Užv)
    Bauguonis – kas baugus, nedrąsus (Šts)
    Baugus – 1) baugštus, bailus, baikštus, baimingas (Krkl, Rdn), 2) lepus (Krš, Sd), 3) baisus (Klp, Grg)
    Baulī – baubiamai dainuoti (Vvr)
    Baurė – ūkininkas (Vok., menk., Skd, Brs)
    Baustêis – ketinti, žadėti, rengtis, ryžtis (Erž, Škn)
    Baustītėis – 1) rengtis, ketinti (Up), 2) taisytis, niauktis (Up)
    Baužas – 1) baidyklė, baubas, šmėkla (Krkl), 2) didelis, paaugęs piemuo (Užv), 3) išdykėlis (Krkl)
    Baužė – baidyklė, baužas (Grg)
    Baužinietė – 1) užrištomis akimis gaudyti viens kitą, lauminėti (Als), 2) persirengus kuo nors, kad nepažintų, eiti į žmones (ppr. Užgavėnes) (Šv)
    Baužis – baidyklė, baubas (Als, Pln)
    Baužtė – eiti smagiai, drožti (Als, S. Dauk.)

    Bažmas – daugybė, aibė (psn., Slnt)
    Bažnīnčė – bažnyčia (Slnt, Grg)

    Bebkis – žioplys (Rs)
    Bebuotė – labai silpnai skaityti (Brs)
    Bebrenas – kailiniai, pasiūti iš bebrų kailių; geresnių kailių (ne avies) kailiniai (Grg)
    Bečītėis – lažintis, eiti lažybų (Lk)
    Bėdlīvs –
    neturtingas, vargingas (Vkš)
    Bedrekis –
    1) pamazgų duobė (Gršl, Plng), 2) srutų duobė prie tvarto (Krtn), 3) purvynė, klampynė (Ms, Slnt)
    Bedrīns – pamazgų duobė (Vkš)
    Bedruskis – žioplys, išsižiojėlis, lėtas žmogus (perk., Skr)
    Begalouts – labai ilgas (Ggr)
    Bėgšlīnė – ruoša (Varn)
    Bėgtīnės –
    bėgimo lenktynės (Kv)
    Bei –
    ar, bau (Klp, Vvr)
    Beicas –
    dažai medžiui dažyti prieš poliravimą (Vok., Grg)
    Beigelis
    – 1) riestainis (Vkš, Kltn), 2) pavalkų pynė, kamantų pavalkai (Kv, Rt)
    Beizas − berniūkštis (menk., Šauk)
    Bejuo − juolab (Šts, S. Dauk.)
    Bekrikščioks – nekrikštyta vėlė; šmėkla (šnek., Krkl)
    Belab – pagaliau (Up)
    Bėldoks – velnias
    Belšis – neaštrus peilis, kirvis (Vvr)
    Bembė – vėpla, iširėlis (Vkš)
    Bemberezas – nenaudėlis (menk., Klp)
    Bemberīs – 1) žolės stiebas, stagaras (Skr), 2) medžio stiebas, viršūnė be šakų (Skr), 3) stačiakalbis žmogus (Skr)
    Bembietė – darytis nerangiam, senti (Kair)
    Bembla – nubembėlis; pampla (Vvr)
    Bemblinietė – valkiotis be darbo (Vvr)
    Bemblīs – augalo stiebas (Jrb, Erž)
    Ben – bent
    Bendė – vyrų vasariškas viršutinis drabužis (Dr, Skd)
    Benduorius – kubilius (Rus., Krkl)
    Bendrība – draugiškumas, bičiulystė (S. Dauk.)
    Bendzė – botagas (ppr. storas) (Rs, Ll)
    Bengiams – paskutinis, prasčiausias (Vgr)
    Bengtė – baigti (Brs, Šts)
    Benkartietė − išsigimti
    Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
    Benkioutė – per linų mynę sugrobus mynėją už pažastų ir kojų tvoti jo užpakalį į benkį ar į mintuvus (Kin, Grg)
    Benkis – 1) suolas (Vok., Prk, Vvr), 2) toks rąstas su skylėmis mintuvams sukalti, įtvirtinti
    Bepigi – bepigu (Mžk, Vkš)
    Berbainis – nuberbėjęs, pasenęs (Grg)
    Berbietė – skresti, burgėti (Lkv)
    Berdanka − nevykęs šautuvas
    Bėrekšla – bėras, rudas žmogus (Užv)
    Berglautė – mėsinėti, skrosti (Grg)
    Berguotė – taisyti (Plng)
    Bergždinis – kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias (Klp, Šl)
    Bergždinīs – 1) bergždžias, nevaisingas gyvulys (Brs), 2) kas neturi vaikų, bevaikis (Yl)
    Bergždoutė – nokti, bręsti, bergžti (Trš)
    Bėrī – bėris, rudumas, veido tamsumas (Užv)
    Berlečius – odinis apavas be aulų, pusbatis (Mžk, Plng)
    Bernelē – 1) pirmosios Kalėdų mišios, piemenėlių mišios (Grg, Šts), 2) Kalėdinė giesmė (Yl, Vvr)
    Berštas – šepetys; batų šepetys (Vok., Prk, Rs)
    Bertainis – daržinės, kluono galas, šalinė (Slnt, Trg)
    Beržlapė
    – ūmėdė (Vgr)
    Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
    Bestėjė – 1) gyvulys, žvėris (Pln, Grg), 2) nenaudėlis, bjaurybė (men., Kv)
    Besuomis – ištižėlis, lepšis (Šts)
    Besuotēmiltiniai kukuliai su kanapių įdaru (Varn)
    Bėtaulis
    – bičių avilys
    Bėzā – supintų kasų pynės
    Bezdā – alyvos (Pol., Mžk, Kl)
    Bezeliuotė – bizdelioti, zylioti (Rs)
    Bezelis – menkos nuovokos ir nepaslankus žmogus, mulkis (Rs, Skr)
    Bezliepīčė – nei šioks, nei toks, niekam tikęs žmogus (Pol., Grg)
    Bėzmiens
    senovinės svarstyklės
    Bēzos
    alyvų krūmas

    Bī – 1) lyg, tarsi, rodos, it (Brus., Pol., Tl, Vdk), 2) kad, kad tik, jei (Pol., Grg, Krkl)
    Bīdelis – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
    Bīdeliuotė – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)

    Bīdelka –
    ruginių pikliuotų miltų duona (Skr, Rs)
    Bieda
    – nelaimė; dviem ratais kinkomas vežimas (Pol., Skdv)
    Biedavuotė – 1) kaltinti (Up), 2) bausti (Up)
    Biednos – vargšas, neturtingas
    Biegena – naginė (Jrb, Kal)
    Biegesys – polaidis (Ggr)
    Biegī – pačiūža (Dr)
    Biegintė – tekinti, leisti lietis (Šts)
    Biegratis – dviratis (Klp, Grg)
    Biegsmie – 1) bėgsena, bėgimas (Klm), 2) čiuožimas, slinkimas (Klm)
    Biegsnie – tiesioji pavažos dalis (Klm)
    Biegšlus – 1) bėgus, bėglus (Pkl), 2) kuris gerai slysta, čiuožia (Trk)
    Biegšta – 1) bėga, bėgimas (Skdv, Skr), 2) bėgiojimas, triūsas (Skr)
    Biegštena – bėgsena (Skdv)
    Biegštus – bėglus, greitas, eiklus (Skr)
    Biegtėnuos – bėgte, bėgtinai (Vkš)
    Biegūns – 1) medinės kuliamosios mašinos didysis ratas, smagratis (Pln), 2) ratelio rate įtaisytas švino gabalas (Brs), 3) kartelė, pritaisyta prie jaujos ar daržinės pusiauverinių durų joms uždaryti (Pln)
    Bielingis – aũkštas, anttrobis, pastogė (Lat., Pln)
    Bierasis – bėras arklys, bėra kumelė (Vvr, KlvrŽ)
    Bierėms – vėtymas (Grg)
    Bierėns – bėrukas, bėris (Grg, Šv)
    Bierškis – ešerys (Vok., Klp)
    Biesos – piktoji dvasia
    Biesuols – biesas, nenaudėlis (Vvr)
    Bietaruotėis
    – 1) silpti, baigtis (KlvrŽ), 2) vemti (Brs)
    Bīgars – 1) kablys ant ilgos karties; lazda (Šv, Kv), 2) sodžiaus jaunimo šokių vakaras (Šll)
    Bī kāp – bet kaip (Slnt)
    Bī kas – bet kas (Vvr)
    Bī kor – bet kur (Vvr)
    Bī koriou – bet kur (Vvr)
    Bīkšas – puskvailis, pusklaikis, nevisprotis (Ggr, Pln)
    Bī kuoks – bet kuris (Vvr)
    Bī kumet – bet kuomet, bet kada (Vvr)
    Bīlis – kirviukas (Prk, Klp)
    Bīlkštelietė – smarkiau trinktelėti (Skr)
    Bīluodė – stalčius (Vok., Klp)
    Bimbals – gilys
    Bimbars – barimas (Grg)
    Bimbuoklis –
    bukas galas, stabaras (Ggr)
    Bingietė – 
    didėti, stiprėti, senėti (Vd)
    Bingtietė – 
    ponėti (Klp) 
    Bingts – 
    gražus, puikus (Klp, Dov)
    Bîržtva (-īns)
    – beržynas
    Bīra
    − derlius, naša (Šmk, Rs)
    Bīstrė –
    pasilinksminimas, pašokis (Rs, Vdk)
    Biškis
    truputis
    Bitka – kirtis, smūgis (Pol., Ms, Plt)
    Bizalaks –
    nusistelbęs, nusistovėjęs, prastas alus (Jrb, Erž)
    Bīzals
    – 1) įsiutimas (Šts), 2) skysti vaistai (KlvrŽ)
    Bīzduotė – gulėti tinginiaujant, tursoti (menk., Skr)
    Bīzintė – 1) raginti (Rs); erzinti (Kv); aistrinti (Užv), 2) pjauti, brūžuoti, zulinti (Grk); čirpinti (griežtuvu) (Rs), 3) lėtai, nepaslankiai eiti, lyg tingint vaikščioti, byzdinti (Jrb)
    Bīzla – tinginys, uitena (menk., Rs)
    Bīzoutė – ištižusiai, nevikriai dirbti (menk., Ll)
    Bīztėis – skursti (Šts)
    Bīzulioutė – gyliuoti (Užv); lakstyti (Kair)
    Bizūns – trumpu kotu rimbas, supintas iš dirželių arba virvelių, stirnakojis (Brus., Pol., Grg, Vvr)
    Bīzuotė
    – gulėti, drybsoti (menk., Jrb, Skr)

    Bjaûris – bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Grg)
    Bjaurastis – bjaurumas

    Blaisvos − balsvas, pabalęs
    Blankė – stora lenta (Skr, Yl)
    Blanks
    lygus, plynas (Plng)
    Blaûzdlauža
    – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
    Blezdinga – kregždė
    Blezgė − nerimta moteris
    Blieka − skarda
    Blingintė – akinti; temdyti supratimą (Vd)
    Blīstė
    – dilti, kiurti
    Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
    Bliuska – palaidinė
    Bliuznītė – ką nors iškeikti
    Blosėnės – tymai
    Blouzgā – pleiskanos
    Blučkaspirktiniai medvilniniai siūlai
    Blūdītė
    svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
    Blūdnastis –
    pasvaigimas, pakvaišimas (Up)
    Blukis
    krivūlė (Kal)
    Bluks
    trinka, storas pagalys, rąstagalys (Vok., Skr, Rs)
    Bluoms – 
    plotas, sklypas (Kv, Als)
    Bluoznos
    – iškvėšėlis
    Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)

    Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
    Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
    Bodinka – pastatas
    Bolbė – bulvė
    Bolė – adatos skylutė
    Bonga – pabaiga, galas (Kl)
    Borgā – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės če pardavuo ont borgā?)
    Bormašėnė – grąžtas (gręžtuvas)
    Bošis – ašis, stebulė
    Boužė – senovinės svarstyklės

    Bradãkītė – klampoti, sunkiai eiti (Nt)
    Brakalioutė
    − brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
    Braks – didysis branktas, prie kurio prikabinami mažesni branktai bubaras spuogas, puškas (Vok., Plik, Klp)
    Brakšentė
    − pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
    Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
    Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikščioti (Dr)
    Brastva – brasta (Kv, Als)
    Brauktė – važiuoti
    Brė(č)ka – vežimas
    Brėtva − skustuvas
    Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
    Brėžės – spyruoklinės akėčios
    Briauzga − sudžiūvėlis
    Briedgauris – šiurkšti žolė
    Briedūns – nepraustaburnis, paleistburnis (Užv)
    Briekšma
    – prietema
    Briekštė – temti
    Brigadierios − brigadininkas
    Bringtė – brangti (Krkl, Skr)
    Brizgėls
    – apynasris
    Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
    Brîžiuotė – akėti su brižėmis
    Brostva – 1) brolija, religinė draugija (S. Dauk., Vvr), 2) rožinis, škaplieriai ir kiti smulkūs tikybinės praktikos daiktai (Gršl, Mžk)
    Brostvininks – brostvos narys (S. Dauk.)
    Brukis(esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Krš)
    Brūkšts – pustyklė
    Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
    Bruoga – degtinės raugalas; alaus putra, žlaugtai (Sl., Skr)
    Bruokavuotė – peikti
    Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
    Brūns – 
    briūnas, juodbėras (Mžk, Grg)
    Bruoms
    − bažnyčios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
    Bruosė – draugė, bičiulė (Krš)
    Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
    Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
    Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio

    Bubars – spuogas, puškas (Klp)
    Bubintė
    (III asm. bobėn) – 1) bildinti, dundinti (Skr, Šts), 2) mušti (Skr, Grk), 3) smarkiai ką daryti; kulti (Skr)
    Budavuonė –
    Pol. 1) statymas, statyba (Pgg), 2) trobesys, troba (Klp)
    Būdavuotė
    statyti
    Būdė –
    galąstuvas
    Budīlninks
    – žadintuvas
    Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
    Budinks – pastatas
    Budra – nakties vidurys, gūsras (Užv)
    Būdrautė – neramiai miegoti, neužmigti, nuolat pabusti (Krš, Lž)
    Būgautė – bijoti, būgštauti (S. Dauk.)
    Būktās
    – turbūt, tikriausiai, galbūt
    Bundelis – batonas
    Bungazītė – 1) mušti (Skd), 2) srėbti (Skd)
    Bunka – 
    kupra, iškilimas (Vvr)
    Bunkčiuotėis – 
    mėtytis, raitytis (Vvr)
    Bunkis – 
    didelis butelys vynui laikyti; skardinė žibalui (Pp, Vkš)
    Bunkulioutėis – rinktis į krūvą, maišytis (Up)
    Bunkulīs – 
    būrys (Up, Trg)
    Buntajers
    – pypkės kandiklio dalis (Germ., Šts), 2) kaspinėlis papuošti (Šts)
    Buntavuotė − kurstyti, kelti maištą, triukšmauti (Pol., Skr)
    Buntinis – kuris tokios tabako rūšies (S. Dauk.)
    Bunts – ryšulys, kūlys, glėbys (Vok. dial., Grg, Vvr)
    Buobkontė – papenčio viršutinė nenutašyta žievė (Varn, Brs)
    Buočius
     – senelis (Grg, Mžk)
    Buoms – 1) rąstas (Klp), 2) storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba (Jrb), 3) kartis durims, keliui užtverti (Klp), 4) kartis arkliams pririšti miestelyje (Klp), 5) šiaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį (Skr)
    Buotā
    – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusbačiai
    Burbuoklis – plačiažandis, riebus žmogus (Žd)
    Burbuols –
    burbuolė, bumburas (Tv)
    Burkliuotė – 
    pliurzyti, terlioti (Als, Vvr)
    Burkuons
    – morka (Lat., Sd, Yl)
    Burnuosos − storas apsiaustas
    Būstīms
    – būvimas, esybė

  • Komentarai išjungti - B
  • A

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Aba – arba
    Abaranka − apsauga
    Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
    Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
    Abašiek – nedaug (Užv)
    Abazos
    − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
    Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
    Abelnā
    − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
    Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
    Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
    Abičajus
    − papratimas, įprotis
    Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
    Abīdī(III asm. abīdėj)Brus. varyti, ginti (Lkv)
    Abiecē
    – tapetai
    Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
    Abivatelis − turčius (Pol., menk., Brs)
    Ablauks – išdykėlis (Brus., Pln)
    Ablava
    − triukšmas, riksmas (Mžk)
    Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
    Ablėks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabė, kabinukas (Brus., Šl, Tv)
    Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
    Ablius – oblius (Vkš)
    Ablūds
    − veidmainystė
    Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
    Abraks
    – pusė (duonos) abišalės; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
    Abrenčius − šuns antsnukis
    Abrė – lovys mėsai sūdyti (DūnŽ, Škn)
    Ãbrėns
    – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
    Abrinakis – 1) kas su labai didelėmis akimis, išverstakis (Šts, Rdn), 2) begėdis (Krž)
    Abruoks
    – klėtis
    Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
    Abrūzdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
    Abzajē
     – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

    Ačkragus – atkragus, atsikraginęs, atsilošęs (Pln)

    Adeta – adata (Tl, Skd)
    Adiklis
    – virbalas, kišamas į vyžos ąsas ar naginės apvartis, kad patogiau būtų adyti arba lopyti, ąsoklis, pinoklis (Grk)
    Adīna – valanda (brus. „гдзiнa“)
    Adīvė – mezgėja (Kin)
    Advernėšks
    − atvirkščias, priešingas
    Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

    Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiškus (S. Dauk.)
    Agorklos –
    agurkas (Grg, Mžk)
    Agnasas – 
    metalinis medalis, medalėlis (Žd)
    Agnus
    – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
    Agrasas – agrastas (Vkš, Grg) 

    Aičiuotė – dejuoti, vaitoti, aikčioti (Skr, S. Dauk.)
    Aidamaks –
    išdykėlis, padauža, perėjūnas (Pol., Skd, Trk)
    Aigara
     – šapas, šiaudelis (Slnt)
    Aikštis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, pašėlimas (Dr, Šts)
    Aikšts – 
    ūpas, karštis, aikštis (Šv)
    Ailis –
    1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelė tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
    Aimata
    – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
    Aisterietė –  šūktelėti, riktelėti, aiktelėti (Dr, S. Dauk.)
    Aitelietėaiktelėti, sudejuoti (Brs)
    Aitra – karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, Vkš)
    Aižī – skaldyti, trupinti (Sd)
    Aižusaštrus, skaudus (Plng) 

    Aka − eketė (Prk, Klp)
    Akata − noras
    Akibruokšmis – akibrokštas (Krtn)
    Akīmuojis –
    nuožiūra (S. Dauk.)
    Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
    Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
    Akīrieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenčiamas žmogus (Lk)
    Akītė – 
    įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
    Akrūtnos
    − stiprus, baisus, nežmoniškas
    Akrūts − laivas
    Akstis – 1) duriamas ginklas, iešmas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelė (Pln, Slnt), 3) virtinė, kirbinė (Vvr, Kv)
    Aktars – hektaras
    Akuliuorē – akiniai (Pol., Vdk)
    Akūrat
    – tiksliai, iš tikrųjų

    Alasītė – rėkauti, triukšmauti (Pol., Brus, Varn)
    Alasas
    – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
    Alasavuotė – triukšmauti
    Alata – rėksnys (Lkv, KlvrŽ)
    Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
    Alda – riksmas, triukšmas, balsas (S. Dauk., Šauk)
    Aldabītė – 
    duoti į kailį, mušti (Brs)
    Aldadraks
    – 1) triukšmas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
    Aldavuotė – 1) triukšmauti, jodytis, dykinėti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mėtyti (Brs)
    Aldesīs – 
    aidas, aidesys (Kv, Prk)
    Aldietė – 
    aidėti, skambėti, gausti (Kv, Grg)
    Aldīnė – 
    laivynas (S. Dauk.)
    Aldintė – 
    mušti, duoti, karšti (Dr)
    Aldytė –
    1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarką (Krtv)
    Aldra
    – 1) audra, vėtra (Kv, Rt), 2) triukšmas, riksmas, netvarka (Mžk)
    Aldravuotė
    – siausti, triukšmą kelti (Kv, Vkš)
    Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
    Algautė – tarnauti (S. Dauk.)
    Alguotėis
    – 1) dainuoti, šūkauti (apie piemenis) (Varn), 2) išmaldos prašyti (Užv)
    Alka – 1) vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
    Alkierios
    – gerasis kambarys
    Alks – 1) senovės lietuvių šventovė, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
    Alksna –
    1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slėnis (Mžk)
    Almė – 
    skystis iš mirštančio ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
    Almesys – 
    triukšmas (Varn, Rt)
    Almuotė – 
    šūkauti, aldoti (Dr)
    Alpietė –
    1) būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti (Grg, Škn), 2) dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
    Alseika
    − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
    Alsietė – sunkiai alsuoti, kvėpuoti (Trk)
    Alsos
    – sunkus, varginantis
    Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Šts)
    Altravuotėis
    − jaudintis, nerimauti
    Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
    Alvė – puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė (Rs, Erž) 

    Amailiuotė – 1) nežinant ar neaiškiai ką nors pasakoti; abejojant kalbėti (KlvrŽ, Vkš), 2) apgaudinėti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) išdykauti, žaisti (Mžk)
    Amaliuotė – 
    kalbėti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
    Amalis
    – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
    Amaliuotė − plepėti
    AmbarasasPol., Brus. triukšmas, barnis, ginčas (Prl)
    Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
    Amelioutė – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
    Amelis
    – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
    Amstī – valgyti, ėsti (Kl)
    Amtelietė – burbtelėti, tarstelėti (perk., Skr) 

    Ana − ji
    Ančakis –
    antakis (Sd)
    Ančkala –
    rogių užkalas (Vkš)
    Ančkapis –
    antkapis (Mžk)
    Ančkara –
    prsiplakėlis (Varn)
    Ančkarps –
    užkirtimas (KlvrŽ)
    Andelis –
    prekyba (Vok., Slnt, Yl)
    Andeliuotė –
    prekiauti (Brs, Yl)
    Anė
    − nė
    Ang − 1) ant, 2) į
    Anga (~onga) – atviras tarpas, skylė, įėjimas (Gr, Slnt)
    Angatės –
    antai, aure (Plt, Kl)
    Angi –
    antai (Slnt)
    Angītė – 
    mušti, lupti, perti (Gr)
    Anglinīčė 
    – rūklys (S. Dauk.)
    Angstītė – lupti, trinti (Kal)
    Angus –
    1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
    Aniuols
    – angelas
    Anka – kilpa, grandis, ąsa (Prk, Klp)
    Ankerīs – 
    sudygęs grūdas (Als)
    Ankuris
    − pasaitas
    Anoutė – 1) valyti, šveisti, mazgoti (Všv, S. Dauk.), 2) teršti (Prk)
    Ansgatės – 
    antai, aure (Als, Gršl)
    Anštīkis –
    1) atsitikimas (Kltn), 2) laimė, sėkmė (Kltn)
    Antburga (~ontborga) – 
    siūlo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
    Antburgos (~ontborgas) – 
    ištryškęs ant ledo ir sušalęs vanduo, ampalas (Plt, Pln)
    Antė (~ontė) – 
    drabužio kišenė iš vidaus, antinė (perk., Klp)
    Antežis (~ontežis) – 
    pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
    Antis (~ontis) – 
    vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
    Antkaita (~ontkaita) – 
    suktų siūlų šaka (Šts)
    Antkrītis (~ontkrītis) – 
    ligos priepuolis, užsikrėtimas, epidemija (Vvr, Brs)
    Antlapatītė
    – 1) užbėgti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
    Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakęs, įpratęs dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorėlis (Krtn, Kal)
    Antnara (~ontnara) – įnara, užnėrimas (Ggr)
    Antpėris (~unčpieris) – siauros lentelės, kalamos ant lentų (pėrų) sudūrimų, apmušant namą statmenai (Šts)
    Antprusnis (~ontprusnis)
    1) arklio galvos vieta aukščiau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
    Antralakai (~ontralakā) – antros rūšies grūdai (Brs)
    Antsuka (~ontsuka) – garankštė, kilpa (Šts) 

    Apalos – apvalus
    Apara – virvelė
    Apciūgā (apcūgas) – replės
    Apčiukštė – apsileisti (Šts)
    Apdringtė – apsiprasti (Užv, Krkl)
    Apėnt(ās)
    – vėl, iš naujo
    Apgabalis – žemės plotas vienoje vietoje (Lž)
    Apgėmėms – prgimtis
    Apibakuotė – apkimšti (Slnt)
    Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
    Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
    Apiera – auka (pol. „ofiera“)
    Apieravuotė – aukoti (pol. „ofierować“)
    Apilkas − pjuvenos
    Apivars – vyžų ar naginių virvelė apvynioti autams prie kojų (Sd)
    Apīvuoka
    – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
    Apīnuos – apinių auginimo vieta
    Apīžlėja − prieblanda, prietema
    Apjakībė – apakimas, tamsybė (Šts)
    Apjavės – 
    javų valymas nuo lauko, laukvokio šventė (S. Dauk.)
    Apjousts –
    1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
    Apjunktė – 
    apsiprasti (Up, Šts)
    Apkaba – 
    segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Šts)
    Apkala – 
    plikšala, lijundra, apšalas, apskardas (Brs, Ms)
    Apkiautielis – 
    apsileidęs, apšepęs, netvarkingas, niekam tikęs žmogus, išsižiojėlis, neišmanėlis (Šts, Trg)
    Apkuilīs – 
    pasileidėlis (Slnt)
    Apkulas –
     kūlės pabaigtuvės (S. Dauk.)
    Aplada – 
    didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
    Aple (aplink)
    – apie
    Aplamībė – neišmintis, neprotas (S. Dauk.)
    Aplamis – 
    pusgalvis, žioplys, vėpla, kvailys (Kal, Vkš)
    Aplams –
    1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Šts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
    Aplanks
    – 1) skersinė rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
    Aplanktis – 1) balžienas, kūlėnas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
    Apleibīs – 
    ištižėlis, išsižiojėlis (Grg)
    Aplėms – 1) drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraštys (Šts)
    Apletūra –
    apvadai (durų, langų)
    Aplouka –
    vešli pieva prie upės ar kitoje aptvinstančioje vietoje, lanka (Dr)
    Aplouks
    – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
    Apnašals – veido spalva, pagimimas (Kl)
    Apošė
    – drebulė
    Apošruots – drebulynas
    Apraibtė – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
    Apraitītė – 1) apvynioti, apsukti (Krš), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
    Aprauks – virvelė naginėms raukti, rauklė (Tl)
    Aprieds
    − drabužis
    Aprīdī– užsiundyti, papjudyti (Vkš, Žg)
    Aprīlius − Balandžio 1-oji
    Apruba – viename plote ūkininko žemė (Sl., Grg)
    Aprubė – vienkiemis
    Aprūms – juosmuo
    Apsaba – išvaizda, panašumas, veidas (Prk, Klp)
    Apsaka – 
    po potvynio vandens užlieta žemesnė vieta (Klp)
    Apsaks
    – pranešimas, skelbimas žodžiu (Pln)
    Apsargīs – ligotas, nesveikas (Šts)
    Apseigas – 
    namai, būstas (Šts)
    Apsidūmietė
    – apsiniaukti, apsimigloti (Šts)
    Apsieda – sodyba (Akm)
    Apsikurmuliautė
    – apsirengti skarmalais
    Apsimīžiuotė − apsišlapinti
    Apsiraizgaliuotė – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
    Apsiraižintė – apsnūsti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
    Apsiriedītė – apsirengti, persirengti (daugiau „parsėriedītė“)
    Apsir īžtė – 1) išsiversti, apsieiti (Šts), 2) žinotis (Klp)
    Apsisuskintė – apsikrėsti suskiu, niežais (Trk)
    Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
    Apsitaralioutė – apsiteršti (Krtv)
    Apsitararoutė – apsigauti (Gr)
    Apsiūktė − apsiniaukti
    Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu
    Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
    Apskala – paskala, gandas (Brs)
    Apskėrtė
    – išrinkti
    Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
    Apskrajus – 
    kraštas, apylinkė (Šv)
    Apskreists – 
    apsiaustas (Kv)
    Apspingtė –
    apkursti (Lk)
    Apstabs –
    išvaizda, pavidalas (Vd)
    Apstietė – 
    didėti, daugėti (Vd)
    Apsūdījėms
    – 1) vertinimas, 2) kritika
    Apšakarnis – išsišakojęs, šakotas (Brs)
    Apšats – 
    barimas (Kal)
    Apšiurnus
    – tvarkingas, malonus, jaukus
    Apšliets − kepurės apvadas
    Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
    Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
    Aptaraban
    ī– apsukti (Als, Trk)
    Aptarakītė – apteršti išmatomis (Krš)
    Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
    Apts – tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas (pol. „haft“)
    Apulžtė – šsipūsti, pastorėti, išpampti (Kltn, Up)
    Apvara – 
    šikšnelė naginėms raukti (per ąseles) (KlvrŽ)
    Apvars
    – 1) virvė burėms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
    Apvarslā – vadžios (Lk)
    Apvartis – 
    virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras (Yl, Akm)
    Apvarts – 
    apsiuvimas (Šv)
    Apvaržus – apvytęs (Šts)
    Apvaža
    – apsikentimas, nejautrumas
    Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, pakenčiamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
    Apvijīs – 
    daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
    Apžadā – 
    burtai, žadėjimai, užkeikimas (Jdr)
    Apžadings –
    stebuklingas (Šts)
    Apžaimuotė
    – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Šts, Trk)
    Apžindis 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Šts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

    Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
    Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
    Arielka – degtinė
    Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
    Armā – 
    vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
    Armata
    – patranka
    Armou – dirvožemis
    Arškus – raiškus, aiškus (Vvr)
    Arts –
    žambis (Šts)
    Aruosos
    − karosas
    Aržlus – neklusnus, priešingas, aržus (Užv)
    Aržus – 1) smarkus, karštas (Vdk), 2) gašlus (Kv) 

    Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
    Asabnos
    − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
    Asėns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
    Asla – 
    trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
    Asnis –
    1) kailinio žvėrelio kailio ilgesni, prasikišę plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio ašmenys, aštruma (Grg, Tl)
    Astanka
    – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

    Ašmainė – 1) iš karklų ar šiaudų pintas aštuonių gorčių talpumo indas javams seikėti ar sėti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aštuoni gorčiai) (Erž, Skdv)
    Ašmas –
    aštuntas (Brs, Tl)
    Ašmė –
    aštunkė korta (Brs)
    Ašuoklis
    – vašoklis, serbentas (Vkš, Šll)
    Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

    Apžindis − žindamas pienas

    Atakis – gėda, akibrokštas (Vvr)
    Atara
    – skerslysvė
    Atbakuotė – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
    Atbaras – 1) pasturlakai, atvėtos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Šts, Ggr)
    Atdars –
    1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Šts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
    Atentė –
    ateitis (Klp, S. Dauk.)
    Atentis – 
    būsimas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
    Atežīs – 
    pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
    Atgairė
    − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
    Atgaja – atsigavimas (Skd)
    Atgajus –
    1) oro priėjimas (Lkv, Šauk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
    Atgajus – 
    gaivus, vėsus (Up, Kltn)
    Atgalę –
    1) prastieji grūdai, apgrūdžiai (Grg, Prk), 2) liekanos, išrankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, išgalės (S. Dauk.)
    Atgandus
    – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
    Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
    Atguojus – paguoda (Vvr)
    Atitaraban
    ī– atgabenti (Kair, Klvrž)
    Atitaralioutė – tarškant, bildant atvažiuoti (Vkš)
    Atkairus – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
    Atkaita – antrą kartą kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
    Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
    Atkaita – suktų siūlų šaka (Šts)
    Atkaitals – atkaitintas, atšildytas viralas (Karkl, Užv)
    Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Šts, Brs)
    Atkaitus – abipusiškas (S. Dauk.)
    Atkaklībė – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Šts)
    Atkakliuotėis – atkaklauti, spirtis (Dr)
    Atkaklus – 1) užsispyręs, priešingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
    Atkalba – prikalbinėjimas ko nors nedaryti, atkalbėjimas (Kair, Šl)
    Atkalē – atvirkščiai, priešingai
    Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
    Atkalnė – kalno šonas, atšlaitė, nuokalnė (Mžk, Yl)
    Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
    Atkaltie – krėslo, kėdės, sofos ir kt. atlošas, atrama (Grg, Žd)
    Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
    Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
    Atkuočius –
    audėjas (Pol., Trk)
    Atkuols –
    sėdynės užpakalis ratuose, atkaltė (Škn)
    Atlaida – 
    perstogė, perstojimas (Vvr, Skr)
    Atlaida –
    1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukštesnė vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
    Atlaiks – 
    nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
    Atlaikus – 
    patvarus, stiprus (Kltn)
    Atlaišā – 
    dirvonas (Šts)
    Atlaja – 
    potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
    Atlakā – 
    prastesni, mažiau išvalyti grūdai (Lkv)
    Atlankalā
    sijono, suknelės atlenktos apačios (Trš)
    Atlapa – 
    pavadis (Jdr, Kv)
    Atlapat
    ī – sunkiu žingsniu ateiti, atbėgti, atlapatuoti (KlvrŽ)
    Atlašā – menkiausi grūdai (Šts)
    Atlėipa – 
    pašalas, kietumas po purvu (Rs)
    Atlīda – 
    perstogė, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
    Atliektė
    – atskristi
    Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazė (Ms)
    Atmainā – pakaitomis (Užv) 
    Atmata – 
    užleista dirva; nedirbama žemė (Akm, Yl)
    Atmestėnā
    bet kaip, prastai (Vvr, Als)
    Atmietis
    – šalčio pamažėjimas, šalčio atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
    Atmuons – kerštas (Slnt, Brs)
    Atmuovinis – 
    pernelyg stambus, griozdiškas (Dr)
    Atnašals – 
    kraitis ar šiaip atsineštinis turtas (Kl)
    Atnašus – 
    derlingas (Bržr)
    Atpent –
    atgal (Kv, Rt)
    Atpiedžiou
    − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
    Atplikis – vištgaidis (Nt)
    Atpuskāatlaidai (Sl., Grg, Yl)
    Atpūtis
    – atsipūtimas, poilsis
    Atrabuotė – užlenkti, atraitoti (Klp)
    Atraitītė – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (Vkš), 2) sulankstyti, deformuoti (Šts), 3) atristi, atridenti (Šts)
    Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
    Atražė – pirmoji šiaudinio stogo eilė, lygiai nupjauta šiaudinio stogo apačia (Šts, KlvrŽ)
    Atrubės – 
    sėlenos (Rs.,Tv, Ms)
    Atsailis – 
    sutvirtinimas, skersinis (Plik)
    Atsaitė –
    1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo ašies galo iki stelvogės, atsailė (Užv), 3) arklavirvė, įtvara (Krtn)
    Atsaja –
    1) geležis tarp ašies ir stelvogės, atsaitė, atsailė (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastė (Lk), 3) atotampa (Brs)
    Atsaks –
    atsakymas (Varn, S. Dauk.)
    Atsala – 
    upės įsigraužimas į krantą, užtakis (Kv, Šv)
    Atsamā – a
    tsemtos nuo verdamo viralo putos, paviršius, nuosamos (Vdk)
    Atsielė – 
    dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sėjami (Pln)
    Atsielis –
    1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasėti toje pačioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grūdai išgedusioms vietoms atsėti (Pkl)
    Atsiauta –
    1) vieta upėje, kur vanduo dėl duobės ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Šts), 3) ryšys pėdams rišti (Mžk)
    Atsiautas –
    mot. g., dgs svarūs grūdai, gaunami arpuojant, vėtant ar siaučiant (Mžk)
    Atsikragėnės – galvą atsilošęs
    Atsipūstė − pasiilsėti
    Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
    Atsitekietė − atgauti sąmonę
    Atsiūba – gūsis, šuoras (Plng)
    Atsižegnuotė – atsisveikinti
    Atsibakī – atsilošti (Šl)
    Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
    Atskala – 1) skeveldra, atplaiša (Šts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
    Atskardis – kriaušis, pašlaitė, šlaitas (Grg, KlvrŽ)
    Atskedervė – 
    atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
    Atskėds – 
    atskiras (Slnt, Ggr)
    Atskombis – 
    atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
    Atskraba –
    1) skiautė, pakraštys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
    Atskrabs – 
    skrybėlės atlenkimas, kraštas (Lkv)
    Atspara –
    1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris (Rs)
    Atsparas – 
    spyruoklinės akėčios, brižės (Šts)
    Atspars – 
    grėblio lankelis, padedantis pritvirtinti kotą (Tl)
    Atspīris –
    1) daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turėklas laikytis (Krš), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų šerdešninkas su įšaučiu (Žd)
    Atsuoda –
    1) upės apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Šts)
    Atstanka –
    1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
    Atšarpa – 
    atšerpetojimas, pačaiža (Grk)
    Atšiauža – 
    atšaiža, šeberkštis, atplaiša (Erž)
    Atšlaims – 
    klojimo asla (Btg, Kltn)
    Atšlaitė –
    pakalnė (Dr)
    Atuols
    – nupjovus pievą, atžėlusi žolė, antroji žolė (Kv, Krkl)
    Atvaja – 1) ritėje užmegztas siūlagalis, prie kurio verpėja, pradėdama verpti, priduria siūlą (Jrb), 2) palaidas siūlas audekle, drika (Jrb), 3) perdilęs ir atsivijęs virvės pluoštas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
    Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
    Atvanga – 1) perstogė, sustojimas, atsikvėpimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upėje, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
    Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
    Atvarslā – vadelės, vadžios (Dr, Skd)
    Atvarta – 1) plėšinio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
    Atvaša – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
    Atvīpa – išsižiojėlis, žiopla; susiraukėlis (menk., KlvrŽ, Ms)
    Atvuoga – drąsa (Sl., Klp, Pln)
    AtvuožnusSl. 1) drąsus (Ms), 2) atsargus (Skr)
    Atžala – atauga, atvaša (Šts, Grg)
    Auda – mušimas, tvatijimas (Bdr, Grg)
    Aulaukis – pietvakaris vėjas; marinis, vakaris vėjas (Šv, Klp)
    Aurietė 1) ūžti, kaukti (Vkš), 2) verkti, rėkti, staugti (menk., Mžk, Vkš)
    Ausainis – medinis indas su ausimis nešti sriubai į lauką darbininkams (Yl)
    Ausīls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
    Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui šono, šeiva (Grg)
    Avėlė – gluosnio, karklo ar blindės spurgana (Žr, Grg)
    Avimakis – nenaudėlis, netikėlis, pajodžarga (menk., Šts, Brs)

  • Komentarai išjungti - A
  • 2017 m. rugpjūčio mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     123456
    78910111213
    14151617181920
    21222324252627
    28293031  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos