Žabaltīs – žaltys (menk., Kal, Krtn)
Žabarainis − 1) šakotas medis (Tv, Als), 2) su ašakomis, sėlenomis, rupus (Kal, Šts)
Žabars – 1) smulki šaka be lapų, žabas (Ms, Slnt), 2) stagaras, stiebas (Mžk, Sd), 3) krūmas (Pln, Kl), 4) rykštė, virbas (Plt,Rdn)
Žabītė − pliekti, mušti (Kair, Trk)
Žads – 1) galėjimas kalbėti, kalba (Vkš, Plt), 2) balsas, amas, garsas (Trk, Krš), 3) sąmonė (Slnt, Trk), 4) kvėpavimas (Trš, Vkš), 5) jūros ūžimas (Plng)
Žagata – šarka (Dov, Kin)
Žaima − juokai, išdaiga (Vvr)
Žaimuotė – 1) negražiai, nederamai elgtis, maivytis, vaipytis, kraipytis (Kin, End), 2) siausti, išdaigauti, paikioti (Pln, Krt), 3) tyčiotis, pajuokti (Kin, S. Dauk.), 4) erzinti, šaipytis (Kin, KlvrŽ)
Žaks – maišas (Klp, Rs)
Žalga – 1) lanksti kartelė, didelė vytis, 2) nepatogumas, kliuvinys, vargas (Pvn, Bržr) 3) aukštas, ištįsęs žmogus
Žalgos – gremėzdiškas, didelis, nepatogus
Žagoustis – kas su stačiais ūsais (Varn)
Žaiminīčė – pasilinksminimas, pramoga (S. Dauk.)
Žalnierios – pėdas (avižų, miežių)
Žalvos – žalsvas, žalganas
Žaneklis – 1) vedęs vyras (Lž), 2) jaunikis (End, Trk)
Žangars – aukštas vyras (Krkl)
Žardiena – aikštė aplink klojimą, aptvaras
Žarītė − 1) smarkiai lyti, pliaupti (Vdk, Lkv), 2) godžiai valgyti, kimšti, kirsti (Rdn, Trk), 3) smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti (KlvrŽ, Trš), 4) šlapintis (Žgč), 5) triesti (Krš)
Žavietė – kerėti
Žavintė – kankinti, varginti, kamuoti (Skr, Jrb)
Žebeklis – įtaisas, uždedamas ant snukio naminiams gyvuliams, kad nežįstų, nelandžiotų (Skdv, Skr)
Žebelės – tušti dalykai, niekai, asmenys, kurie nevykusisi dirba
Žebeliuotė – niekus šnekėti, paistyti
Žėbintė – šviesti.
Žebravuotė – vagišiauti (Rnv, Brs)
Žegeklis – lanktis (Užv)
Žeimmėlžė – senapienė
Žėlava − gedulas (S. Dauk., Plt)
Žėlavuotė − 1) gedėti (Skdv, Krž), 2) gailėtis, ilgėtis (Trk, Plt)
Žekė – kojinė (plonos)
Žekiets – švarkelis
Žekrišīs – kojaraištis
Želpoutė – spėlioti, pasakoti
Žemalieniškis – žmogus, palaidais užvarsčiais (kilm. nuo Žemalės kaimo)
Žemėn – šalin
Žemievėlka – rogių kelio vieta be sniego
Žemgrīnds – per pelkę išgrįstas kelias, kūlgrinda
Ženatvė – vedybos
Žertavuotė – juokauti, pokštauti (Pol., Krkl, Brs)
Žibilkos – kibirkštys (iš akių)
Žiegis – 1) sykis, 2) kartas
Žīgioutėis – šerti gyvulius
Žimilžie – metus melžta nesusikergusi karvė
Žītkavuotė – teikti naudą, pelną; padėti (Sd, Vkš)
Žitkietė – austi žičkais (Užv)
Žiuobrintė – ištižusiam eiti, žioplinti
Žiuogris – pinta tvora iš šakų
Žiuogspėras – pjuvenas
Žiūrė – avižinis kisielius
Žiurkavuonė – kilpa, skylutė sagai užsegti (Pol., Šll, Dr)
Žiūrsts – prijuostė
Žiužis − susuktų šiaudų pundelis
Žizdra – skeveldra (Rs)
Žliegtarnė – skerdykla (Slnt, Ms)
Žlioburtė – valgyti lyg be dantų, žlebsėti
Žlabana – 1) kieno akys ašaroja, žliumbia, 2) kas nuolat ašaroja, žliumbia
Žlabanuotė – 1) traiškanoti, varvėti (apie akis), 2) verkti, ašaroti, žliumbti
Žlabas – ėdžios su loviu karvėms
Žlagatītė – godžiai ryti, lapnoti
Žlėbė – akys (niek.)
Žlėbs – žvairas
Žliūgs – 1) koks nors šlapias, sunkus, įmirkęs, supuvęs daiktas (Škn), 2) kas stambus, nejudrus (Lkv)
Žmuogšala – speigas
Žniogis – virvė su kilpa kiaulei gaudyti
Žobrelė − klaidžiojanti laukuose švieselė, žaltvykslė
Žombis – arklas
Žombs – skvernas
Žosėnkūlis – švendrė
Žoviedâ – švedai
Žugara – kas labai smarkus, pasiutęs, akiplėša; bjaurybė (Šlv, Jrb)
Žulėks − apgavikas, sukčius, vagis, plėšikas (Sl.)
Žvagėnē – pievų varpeliai
Žvakinīčia – žvakidė
Žvarbis − šaltukas, šiurpulys
Žvavos – akylas, sumanus, netižęs
Žviruvka − žvyrkelis
Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
Šabaldas − dgs. sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)
Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
Šabarā − menki, maži krūmai (Pvn)
Šabars – skaldyti smulkūs akmenėliai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
Šabavuotė − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, čebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
Šabždietė − čiužėti (S. Dauk.)
Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
Šakarns − kaulingas (Ll)
Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
Šakuočka – 1) įrankis velėninėms durpėms kasti (Krž), 2) žibinčius (Kltn)
Šalabans − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
Šalėp – šalia, greta (DūnŽ)
Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
Šalkas − mot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
Šalnas − širmas (Trk)
Šalnis − širmas galvijas (Trk)
Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
Šalnuojā – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
Šalteluoks − šaltokas (Lk)
Šamalā − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
Šamantinietė − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
Šamarlaks – žr. šarmalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srėbalas ar gėrimas, drumzlinas skystis (Jrb)
Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
Šampus − plūstamas (Prk)
Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
Šančius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
Šandrā − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
Šankla − perauda, šankala (Kal)
Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
Šapšintė − šlaminti (Rdn)
Šardasas – šerdesas (Lkv, Kltn)
Šarītė – nusirašyti
Šarkā – bulvių lupenos (perk., End)
Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
Šarmalaks – naminė degtinė (Ms, Sd)
Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
Šarpablis − šarpokas (Brs)
Šarpē – našiai, greitai
Šars – skuba, šora (Kv)
Šastītė − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
Šašietė − šnabždėti, čežėti (Vdk)
Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
Šašoulietė – pavėsis
Šatinginis − satininis (Šts)
Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
Šaučios – batsiuvys (Rt, Lk)
Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
Šavīklė − ližė (Pln, Rmč)
Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
Šebrugis − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
Šeimuons (šeimonts) – pečius (Vkš)
Šėininks – čiužinys
Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
Šėkšninis – iš odos
Šekštinis − turintis šekščius, su šekščiais (Sd)
Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
Šėlā − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
Šėlema − šiluma (DūnŽ)
Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis (Skd)
Šemenčios − vagišius (Trk)
Šemeris − palydovas (Plt)
Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
Šen − į čia, čia
Šenavuotė – Pol., Brus. 1) gerbti, mylėti (Vkš, Up), 2) laikyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
Šenjou − į čia, link šen (Vkš, Trk)
Šėnkuorka – smuklės padavėja
Šepgaudienė − apgavikė, sukčiuvienė (Žr)
Šepgaudīs − apgavikas, sukčius (Als)
Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
Šerianka − ašutinė (Lž)
Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
Šėrta – būrys
Šešnaks – česnakas (Yl, Slnt)
Šeštarnė – krumpliaratis (Kv, Lc)
Šėtā(s) – štai
Šetkavuotė – šiečkavoti (Trk, Vkš)
Šetuoklis − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)
Šiaučios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
Šiaugždā − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
Šiaugždalā − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
Šiaukšlē − šiūkai (Als)
Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
Šibrugis − keltas (Grg)
Šieks – žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė
Šiepalis – šėpelė (Jdr, Yl)
Šieps, šiepėlis – spinta
Šierė − šėrimas, liuoba
Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
Šiekšts(s) – šiukšlė
Šiepītė – skiepyti
Šiklis – vlg. kam maistas neina į kūną, kiaurbira (Tl)
Šīkoutė − smarkiai kasyti (DūnŽ)
Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
Šīlietė − kiek šilti (Nt)
Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
Šintėis − trintis, zulintis
Šiorkštā − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
Šiperis – sklendė
Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
Šiugžma − netikša
Šiugžmas – mot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
Šiulentė − trinti (Žr)
Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
Šiurkštā − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
Šiurmas − mot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
Šiuršietė − šiurėti, čežėti (Rs)
Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
Šīvė − plokščia lėkštė (Vok. dial., Žgč)
Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
Šižė − mušimas, pyla (Prk)
Šižintė – pykinti, erzinti
Šižtė − pykti, niršti
Škabarlietė − liesėti (Užv)
Škabarlioks − nususėlis (Užv)
Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
Škauragā − skalsės (Lk)
Škebė – 1) prasta kumelė (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
Škeberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinė (Škn)
Škeriebla – nerangus, nevikrus žmogus (Krš)
Škerpetka – puskojinė (Krkl, Erž)
Škībra − džiūsna (DūnŽ)
Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
Škiomietė − liesėti (Als)
Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pikčiurna (Yl)
Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
Škiutras − trumpas (Als)
Škondals – skandalas
Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
Škuobā, škuobelē – šonkauliai
Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
Šlaks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysčio) kiekis (Vkš, Kv)
Šlamas – 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai (KlvrŽ, Šts)
Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
Šlámbûmis − šlagbaumas
Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
Šlamštā − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
Šlamurkė − landynė (hibr., End)
Šlapa − sparčia žingine, nuožangiai (Šts)
Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
Šlapbrėda − brendant (Lk)
Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
Šlapūkė − kempinė (Varn)
Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
Šlavas − stagarai (Als, Šts)
Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
Šlebetka − prasta korta (Krš)
Šleidars − valkata (Lk)
Šleika – petneša
Šlejā − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
Šlėpa − kelvietė (Klp)
Šlėparē − pušiniai pabėgiai
Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
Šlepšnuotė − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
Šleverdoutė − šlubuoti
Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
Šliaukštė − mynioti (Prk)
Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
Šliedės – rogės
Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
Šlimavuotė – lyginti, dailinti griovio kraštus (Lž, Šlv)
Šlimings − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
Šlipsos – kaklaraištis
Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
Šliučkentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
Šliučkinietė − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
Šliučkis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
Šliuiža − vėpla (Pln)
Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
Šliukšnuotė − vilkti kojas, čiūžčioti (Lk)
Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
Šliūkštīnė − čiuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
Šliukštus − slidus (Ggr)
Šliūkštuoks – veržtuvas
Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
Šliūkuroutė − sunkiai varginančiai dirbti (Prk)
Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
Šliumpinietė − vaikščioti be tikslo (DūnŽ)
Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
Šliunkiets − dumblinas (Lk)
Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
Šliuopa − nevykėlis (Tl)
Šliuosos – gabalas
Šliuotė − 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
Šliupėns − girtas (Šts)
Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
Šlupšis − besotis (Šts)
Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
Šliupštoks – spaustuvai
Šliurėns − valkata (DūnŽ)
Šliurks − srautas (Žd)
Šliurkštā − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginančius darbus (Trk)
Šliurmā − kokios liekanos, šlamštas (End)
Šliurna − apsileidėlis (Šts)
Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
Šliurpliaukša − dargana (Lk)
Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)
Šmadaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo būdo (Vdk, Skr)
Šmadarīnė − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
, 2) trainiotis, šlaistytis (Užv)
Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
Šmakals – padažas
Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
Šmaravuotė − tepti (Mžk)
Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
Šmėks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmerlekioutė − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
Šmička − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
Šmičkiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
Šmidiris − padauža (Vvr)
Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
Šmigždintė − drožinėti (Krž)
Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
Šmikernė − rūsys (End)
Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
Šmikščiuoti − kaišioti, kyščioti (Vvr)
Šmīkščiuotė − švysčioti (Skdv, Varn)
Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
Šmirkšlie − 1) čiurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
Šmižiuliautė − grobstyti, vagiliauti (Užv)
Šmokolis – verslas, prekyba
Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
Šmols – beragis (šmolā karvė)
Šmoltė – košė
Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
Šmūkščiuotė − kaišioti (Šts)
Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikščioti, landžioti (Vvr)
Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
Šmuorītė − gerti (Vkš)
Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
Šmuotās − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)
Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
Šnabždalā − prasti, su pelais rugiai (Šts)
Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
Šnapšė – degtinė
Šnarkščiuotė – tarpais šnarkšti
Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
Šnėblė – nosis
Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
Šnekis − plepys (Brs, Lc)
Šnerkštā − nešvarumai, puvenos (Ggr)
Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
Šnīpštuoks – veržtuvas
Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
Šniūravuotė – smarkiai dirbti, plušėti (Vvr)
Šniūrs – virvė
Šniuokšlās − smarkiai, čiurkšlėmis (Šts)
Šniuoptė − šniurti (Šts)
Šnopštulīs − dusulys (Trg)
Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)
Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
Šoklė − lingė (Trk)
Šolėnė – šulinys
Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
Šoplė – lentyna
Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
Šorā − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
Šorėnės − spyruoklinės akėčios, brižės (Klp)
Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
Šovelēs − greitai (Rt)
Špaklios − glaistas
Špaklioutė − glaistyti
Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
Špėkē – rato stipinai
Špėlga – žiogelis
Šperleks − pagurklis (Lk)
Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
Špīglīs − skiepas (Trš)
Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
Špikierios − tokia patalpa klėtyje
Špīkinė − spingsulė (Trk)
Špīkinietė − paslapčiomis ieškoti (Klp)
Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
Špikulā − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
Špīlioutė − žaisti (Prk)
Špilka − vinis (Vkš)
Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
Špīvuoks − apgavikas, sukčius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
Špogūtis − varnėniukas (Grg)
Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
Špukuliouts − taškuotas (Nt)
Špuolė − velenas (KlvrŽ)
Špuokinīčė – inkilas
Špuoks – varnėnas
Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
Špuosos – juokas, pokštas, išdaiga (Vok. spaβ)
Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
Špuris − papurgalvis (Skd)
Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)
Šriūbs – sraigtas
Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)
Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
Šteliavuotė – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)
Štėmpelis – metalinis kuolas
Štīvs – stiprus vyras
Štolps – stulpas
Štončka – kaspinas
Štramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
Štrekis − virvė
Šuika − niekniekis (Trk)
Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
Šūksnēs − greitai, smarkiai, sparčiai (Šts, Grg)
Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
Šumšuotėis − gaišti, čiupnotis (Šts)
Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis (Šts)
Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
Šunrajās – labai godžiai
Šuokalninks − šokėjas (Šts)
Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
Šuoklė – lingė (Trk)
Šuoloms − kaliausė (Krkl)
Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
Šuonis − mot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
Šurakietės − spyruoklinės akėčios, brižės (Krtn)
Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
Šutenas − kas sušutę (Šts)
Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
Šutvės − mainai (Mžk)
Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)
Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
Švadars − gabalas (Žgč, Pj)
Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
Švaksas – batų tepalas.
Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
Švamals − pusbernis (Rs)
Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
Švampaza − plepys (Grg)
Švampazīti – kalbėti niekus, taukšti, tauzyti (Lk)
Švampinietė − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
Švanks – sūkurys (End)
Švankuotė − devėti, nešioti (Trk)
Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
Švarnaks – gabalas (Kl)
Švarpautė − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
Švašva − duktė (Pln)
Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
Švičītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
Šviežuoks − naujokas (Trg)
Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
Švīkščiuotė − maišytis (Krš)
Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
Švikštītė − puošti (Trk)
Švīkštulīs − švykščiamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
Švimpa − vėjavaikis (Kal)
Švinītė − mušti (Šts)
Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
Švīpelis − pašaipa (Kltn)
Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
Šviptelietė − mestelėti (Plng)
Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
Švitkarklis − žilvitis (Lk)
Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
Švītruloutė − švytėti
Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
Švokštintė − gadinti orą (Ggr)
Saidris − viksva
Saiduoks – lankas šaudymui stėlėmis
Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
Saks – seklys (S. Dauk.)
Salamaks – neišrūgęs, nepakilęs, suzmekęs pyragas ar duona (brus., Up, Krš)
Saldamaks – sacharinas (Kal)
Salka – mansarda
Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
Sankalba − sąmokslas
Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
Santapa – ištižėlis
Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
Santiža – ištižėlis, liurbis
Sarbavuotė – slaugyti, prižiūrėti (Brs)
Sariuotė – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
Sarmata – gėda
Sāspronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
Sāsvėnīs – sąsiuvinis.
Saugė – daina
Saulabruolē – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
Saulabruolis − mėnulis
Saunuora – savanaudis, egoistas
Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
Savastis – nuosavybė (Škn, Rs)
Seiliegeris – seilėtekis
Seimavuotė – skaičiuoti (Ms)
Sėlks – šilkas
Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
Sereda – trečiadienis
Sermiega – švarkas
Sėtinīs – griežtis
Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
Siednīnks − čiužinys
Sierčėkā – degtukai
Sietarnė – arpo dalis, į kurią įdedami sietai, sietinė (Rt)
Sintietė − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
Sintulīs (sintis) – plaučių liga, dusulys, astma
Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
Siurbelie – dėlė
Skačiuoteis – rūpintis
Skadā – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
Skalītė – loti
Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
Skarbavs – valdiškas (pol., Vkš, Sd)
Skarîngs – pluoštingas
Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
Skaugė – pavydas, godumas
Skaugis − šykštuolis
Skaugus – šykštus, pavydus
Skelbautė – sklisti kalboms
Skepets – nešiojama skara
Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
Sketars – ilgesnės ražienos tarp pradalgių (Vkš)
Skibgalis – maža atplaiša (Brs)
Skīpā – įstrižai
Skīps – įstrižas
Skīra – skirtumas
Skivīts – skarmalas, skuduras
Sladaũnė – Pol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sėmenys (Kl)
Skladavuotė – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
Sklads – Sl. sandėlys (Mžk)
Sklajus – kuriuo galima daug užskleisti
Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
Sklandas − mot. g. karčių tvora (Skd, Yl)
Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
Skleinīčė – stiklinė
Sklepavuotė – mūryti skliautą (Pkl)
Skleps – rūsys
Sklostės– skląstis
Skobas – rūgštus
Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
Skotertė – staltiesė
Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvėms skusti
Skrabėnė – dėžė
Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
Skrabtė – senti, džiūti
Skrėblis – bulvių skutyklė
Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
Skreibtė – siausti, gaubti
Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
Skrega – skūpas
Skripītis − smuikas
Skripkuorios – smuikininkas
Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
Skuoms – skonis
Skupicierios – gobšuolis
Skūra – oda
Skūstė – taupyti
Skvarma – forma
Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)
Slankailiuotė – slydinėti (Als)
Slaptuomės – slapčia
Slaunos – linksmas, garbingas
Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lėkštas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Štk)
Slīduoks – kazlėkas
Sliedonė − pavakarys
Sliegtarnė – marka (Šts)
Slīgtė –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
Slinkautė – tinginiauti
Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
Slinkos – tingus
Slostē – spąstai
Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
Sluovėks – stiklainis
Slūžītė − tarnauti
Slūžma − alga (Als, Brs)
Smagos – fiziškai sunkus, stiprus
Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
Smarkavuotė – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
Smauktėis − lįsti, spraustis
Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
Smelčios (smalčios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
Smetuons – grietinė (slav., net.)
Smuokavuotė – kvepėti (Žeml, Žd)
Smuoks – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
Smuortė – liūsti, blaustis
Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
Smūrglīs – snarglys
Smūrglioutė – snargliuoti
Smūtnos – liūdnas
Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
Snopinietė – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam
Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
Snučas – snaudalius
Snūda – snaudulys
Sobata – šeštadienis
Sobėnė – užpakalis
Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
Sodiedlioutė – sudėlioti.
Sogruobtė − sučiupti
Sokierka – saldainis
Solasītė – surinkti
Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
Someigtė – mokėti
Somiklietė − sukietėti
Sominis − šiaurės vakarų vėjas
Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
Sopka – kaliošas
Sosieds – kaimynas
Sotrīstė – pradėti viduriuoti
Sosėvadintė – sukviesti, surinkti
Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
Sovėsam – visai
Spaciera – išeiga
Spags – lašas (Plt, Vkš)
Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
Spaviednė – išpažintis
Spaviednīčė – klausykla
Spėitlios – spiečius (ties. ir perk. reikšme)
Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
Sperus (Spiers?) – spartus
Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
Spėtros – neprimatantis, žlibas
Spakainos – ramus
Spėlgtė – vysti, nykti
Spieka – jėga
Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
Spīrē − kopėčių skersiniai
Spongė – akis (niekinamasis)
Spongtė – svaigti (nuo alkoholio)
Spotkielis – puodelis
Spragis – segtukas
Sprėigtė – spriegti
Sprėndžina – spyruoklė
Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
Sprostis – pakaba
Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
Spruogtė – dvėsti
Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga
Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
Sriebtovė – burna
Stadala – Brus., Pol. pastogė arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklės (End, Lž, Plt)
Stagars – šaka be lapų (Ms, Slnt)
Staibis – blauzda
Staibuols – rankos staibis, dilbis (Vkš, Trk)
Stalalis – girnalovis (Ms, End)
Stalavuonė – maitinimasis pas ką (Pol., Krž, Trš)
Stalavuotė – valgyti, maitintis pas ką nors; gyventi ir maitintis (Grg)
Staldalis – tvartelis (Grg, Jdr)
Staliuorios – stalius
Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
Stanaunē – dažnai
Stangs − raištis
Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
Statgalis – stogo viršus, šelmuo, kraigas (Skdv)
Stavuotė – 1) ištverti (Yl, Jrd), 2) turėti jėgų, pajėgti (Plt, Šts), 3) pakankamai turėti, užtekti (Skr)
Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
Stėčas − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
Stelgtėis − stengtis
Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
Stičas − priešgyna, užsispyrėlis
Stičītė – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti
Stiegars – penis (juok., Skd, Šts)
Stīgavuotė – 1) ginčytis, prieštarauti (Gršl, Šts), 2) sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
Stimbaris – nulaužtas medelis, stagaras
Stīrėnīnks – nekviestas svečias
Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora
Stongas – sąrėmiai
Strainos – puošnus, gražus, dailus
Strankals – šūdo gabalas (Žd)
Strapakas – akėčios
Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
Stribitielios – stribas
Strikavuotė – daryti siūlę, peltakį, striką (Brs)
Striknėns − neklaužada, niekadėjas
Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
Strubis – žemas, neaukštas žmogus
Struoks – baimė, sujudimas
Struošėntė– komanduoti, skubinti
Struošītėis – skubėti
Stūgaunus – neramus (Lk)
Stumdalis – nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Šts)
Stuoraunos – darbštus, rūpestingas
Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)
Subaisiuotė – suteršti, subjauroti (KlvrŽ)
Subakuotė – suminti (Kal)
Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
Sučeravuotė – sugadinti (Vvr)
Sučiežtė − suvalgyti, sudoroti (Užv)
Sučiokštė – sumenkti, suvargti (Krkl)
Sučirškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
Sučīžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
Sudajītė – suprasti (Nmk, Rs)
Sudrīktė – susipainioti, susivelti (Kl)
Sudurdītė – 1) sulaužyti, sužaloti (Šts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
Sūdžia – teisėjas
Sugiberavuotė – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
Suitus – gausus
Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
Sukeklis − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4) pagalys kam priveržti (DūnŽ)
Sukliuoktė – sukristi, perkarti
Sukrauliuotė – sudėlioti (Tv)
Sukrėstė – suliesėti
Sumajiečīntė − supainioti
Suodnos – sodas
Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
Suopka – sofa
Suostis – upės įlanka, vadaksnis (Als)
Suotėns − sotus
Supotės – sutinęs
Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
Suraišiuojėms – sumazgymas, sunarpliojimas (Krš)
Suraitītė – sugarbanoti (Vkš)
Surarietė – 1) sudundėti, sugrumėti (Dr), 2) subyrėti, sulūžti (Dr, Šts)
Surīzintė – sukiršinti, supykdyti (Lk)
Susibagdeliuotė – susirankioti, įsitaisyti (Šl)
Susidavadītė – susipažinti (Klp)
Susirunglintė – susipainioti, susivyti (Ggr)
Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)
Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
Susizgrėbtė – susiprasti
Susižaimuotė – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
Suskabītė – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplėšyti, susmulkinti (Rdn, Krš)
Suskaidītė – 1) suskirstyti, pažymint ribą (DūnŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplėšyti (Vvr)
Suskailis – nususėlis (keik., Vkš)
Suskaitītė – 1) galėti, sugebėti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti (Krš, Plt), 5) skaičiuojant įkirsti (Krt), 6) skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių (Trk)
Suskaitlioutė – 1) suskaičiuoti (Vkš, Rdn), 2) išspręsti (DūnŽ)
Suskaluotė – suskirsti (Šts)
Suskanintė – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
Suskardītė – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aštriu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
Suskartė – suplyšti, sudriksti (Krt, Prk)
Suskastė – karštai ko imtis, ką pradėti, į ką įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
Suskė – suskažolė (Užv)
Suskeldietė – suskilinėti, susproginėti, sutrūkinėti, sueižėti (Žd, Skd)
Suskeltė – sulydyti, sudurti (Als)
Suskėrbtė – surūgti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
Suskerdietė – sueižėti, suskeldėti, sudaužėti, supleišėti (Krž)
Suskībtė – sugižti (Dr, Kal)
Suskietė – skursti, vargti, susti (Skr)
Suskiets – 1) aptekęs suskiu, niežais (Šts), 2) apaugęs suskiais, brantais (Šts)
Suskila – atskala, atplaiša (Trg)
Suskimbčiuotė – trumpai suskambėti (Vvr)
Suskinis – 1) nušašęs, rauplėtas (Skdv), 2) prastas, sunykęs, nususęs (Skdv)
Suskintėis – gauti suskį (Trg)
Suskirliuotė – surankioti (Als, KlvrŽ)
Suskis – 1) susna (Vkš, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Šts, Ggr), 4) kas aptekęs suskiu, niežuotas (Šts), 5) kas aptrauktas miltlige (Krš), 6) kas nususęs, sunykęs, susisukęs (Rs, Skdv), 7) nusmukęs, nusigyvenęs, apsileidęs žmogus (menk., Brs, Vkš), 8 ) niekam tikęs, prastas žmogus; nevykėlis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybė, nenaudėlis (keik., Rs, Žd)
Susklandītė – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
Susklėstė – apsileisti, sutingti (Krž)
Suskliaustė – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
Suskoistė – įskuisti, įnikti (Slnt)
Suskrabintė – 1) subrazdėti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
Suskrabus – barškantis, tarškantis, skrabus (Prk)
Suskrambītė – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
Suskrambtė – suliesėti (Šts)
Suskrebielis – kas nešvarus, suskretėlis (Skdv)
Suskrebtė – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
Suskrembtė – subarti (Up, Šts)
Suskrenda – ištižęs žmogus (menk., Plt)
Suskretielis – kas suskretęs, nešvarus (Užv)
Suskriblītė – paraginti, subausti (Ggr)
Suskruobtė – sudžiūti, sulysti (menk., Šts, Als)
Suskūstė – sutaupyti (DūnŽ)
Suskvarbītė – kastuvu suvarpyti (Krš, Erž)
Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
Sustasavuotė – suderinti (Ms)
Sustugtė – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
Sušvičītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
Suvinkliavuotė – supainioti (Sd)
Suziztė − įsinorėti, įsigeisti
Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)
Svadīntė − sodinti
Svėlksnė − mėtyklė
Svetimluovė − paleistuvė
Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
Sviets – pasaulis
Svotba – vestuvės
Pabagaroutė – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
Pabaluots – vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga – pabaiga
Pabūga – padidėjęs jautrumas, pabūgimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
Pacierinis – išeiginis
Pačemnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padabenstva – panašumas (Pol., Brs, Als)
Padačkas – rąstagalys, dedamas apačioje po kraunamais sienojais, lentomis; šiaip kas po apačia padedama, pakišama; padalbis, padėklas (Pln, Vdk)
Padaguonė – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
Padaiga – ant paukščio kūno išdygęs dyglelis, spaiglys, iš kurio išauga plunksna (Šv, Klm, Ms)
Padangals − apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
Padėrbtė – padaryti
Padinguotė – pagalvoti, pasvarstyti (Šts)
Padis − padėlys
Padīvītė – nustebti, palaikyti (ką) keistu
Padīžtė – 1) atšipinti (Krt), 2) pasrėbti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabėgti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
Padostė – padvisti, kiek pašvinkti, kiek pagesti (Šts, Klp)
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
Padužietė – pariebėti (Užv)
Padvals – sklepas, rūsys, sandėlys
Pagadītė – pagelbėti
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīmās − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs – šermenys (Pol., Brus., Vvr)
Paguonā – antpečiai (Sl.)
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
Paišielis – pieštukas, (dgs. paišelē)
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
Pakačiultė – įveikti (perk., Trk)
Pakājos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūklā − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
Pakaruotė – nubausti.
Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio šaka (Skdv)
Pakavuonė – palaidojimas, laidotuvės (Pol., Krš, Skr)
Pakavuotė – paslėpti
Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., Vkš)
Pakerie – vieta palei kelmą ar po juo
Pakīgā – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Paklaks – sukritęs, išgulęs (apie javus) (Nt)
Pakniūkščiuotė – paverkšlenti
Pakonda − užkanda
Pakosavuotė – paskatinti
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
Pakūtavuotė – atgailauti (Pol., Pln)
Palaistva – apsileidimas, netvarka (Lkv)
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Palanka – sulenktos skarelės ar skaros dvilinko krašto atlenkimas (Grg)
Pàlapus – vikrus
Pālašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
Palē (kon) – pagal (ką)
Paleistva – pasileidimas (Varn)
Palėktė – likti, pasilikti
Palėts – paltas
Palevuots – emaliuotas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Paliaukis – pasmakris
Paliavuonė – medžioklė (Pol., Šauk, Akm)
Paliavuotė – medžioti (Pol., Akm, Šauk)
Palīčė – lentyna
Paliecavuotė – pažadėti (Pol., Mžk)
Palka – 1) lazda (Kv, Up), 2) brūkšnelis, rašomas žymint skaičių (Všv)
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
Pamegažiuotė – koketuoti (Škn)
Pamėnavuotė – paminėti
Pamėslītė – pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
Pamīlietė – įsimylėti, pamilti<
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
Pampaliavuotė – svambalu žymėti pjaunamą rąstą, kad abu jo galai būtų vienodo storumo (Vkš)
Pampuotaukšlis – kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
Panaberėjė – išdidumas, pūtimasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
Panabernus – išdidus, pasipūtęs (Lk, Mžk)
Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
Panara – virvutė, su kuria prie botkočio pririšama botago virvė; botago kilpa (Klm, Rs)
Panautas – mergautinis (Yl, Kl)
Panedielis – pirmadienis
Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Škn) 2) išsiplūšavęs, netvirtas pantis (Škn)
Pantas – prėslas, daržingalis
Papalis – 1) neaiškios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
Papeizuokē – užausiai
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinīčė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplaks – duonkepės krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
Paplampa – plampa
Paplioptė – pradėti rujoti
Paprakā − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Parada – eilė, būrys (Krtn)
Paraidītė – pridėti į krosnį kuro (Kair)
Parailiuotė – pasivilkti (menk., Dr)
Parakans – tvoros stulpelis
Pararietė – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
Parasuodninks – lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
Parbakuotė – parbristi, parklampoti (Kal)
Pardavuotė – pardavinėti (Krtn, Vkš)
Pardīrintė – parsivilkti (Kv)
Pargoldīms – vertimas (į kitą kalbą)
Pargoldītė – versti, išversti (į kitą kalbą)
Pariedīms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Par īžtė – pradėti blankti, dilti (Ms, Als)
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
Parlapačiuotė – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
Partarabanītė – parnešti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
Partaralioutė – tarškant, bildant parvažiuoti (Vkš, Kal)
Parpėns – ratų stipinas (?)
Paruoda – patarimas
Pasābnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
Pasėkavuotė – pasislėpti
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Pasir īžentė – išpuikti, pasipūsti (Als)
Pasižaimuotė – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
Paska − medinis indas
Paskaržītė – paskųsti
Paskujis − paskutinis
Paskustva – blogas, netikęs žmogus (Sl., Als, Kv)
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaranka – Pol. 1) virvė, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutė, su kuria botagas pririšamas prie botkočio (Užv)
Pastars – 1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iš likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praėjęs, praslinkęs (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
Pastaunīnks – ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
Pastriegavuotė – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
Pasvars – 1) pririšamas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklą) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (Gršl, Žd), 3) po dalba pakišama atrama, kai verčiamas koks sunkus daiktas (Prk)
Pašanklė – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
Pašėnavuonė – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
Pašlaks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraštyje (Rt)
Pašlėjus – pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėtā − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
Patalkīs (-ē) – vaišės ir pasilinksminimas, šokiai po talkos, pabaigtuvės (Ms, Jdr, Als)
Pataralioutė – garsiai, greitai pašnekėti, patarškėti (Skd, Krkl)
Patermasos – padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
Patruopītė – pataikyti
Patšvartis – rąsto nuopjova
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
Pavalkā – arkliui ant kaklo maunama minkšta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
Pavalks – kiaulės paliaukis (perk. Rt)
Pavars – toks prietaisas lankui ant statinės užkalti (Šts)
Pavečerka – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrie – dvėselėnos smarvė
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
Pažastis – įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
Pažiobėntė – pašviesti
Pažīčiuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakarčiui
Pažinie − pažintis
Pažnībtė – papjauti (Erž, Jrb)
Pečiūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Peilioks – lydekaitė
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
Peišielis – pieštukas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
Pėlnėjė – pilnatis
Pėndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvė)
Pėnzelis – teptukas
Perdars – pertvara, sienelė (Skr, Kair)
Perenė – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pėrimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. mušimas, barimas (Mžk)
Pergalis – į rankovės galą įaustas raudonų siūlų ruoželis (Skdv)
Perglîta – plonesnė siūlo vieta, persmauga
Perglītuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuščiu tarpu (S. Dauk.)
Perlanka – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
Pérmā – anksčiau
Pėrmšuokis − pati pradžia
Pernīčė – penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
Persiraitītė – praslampinėti, prasivalioti (šnek., Ar, Šts)
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pertars – tarpas (Škn)
Pervars – 1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugną, akėčių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvėrinėms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinės tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinė kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemės ir kito (Yl, Trš), 7) skersai audeklą įaustas kitos spalvos siūlas ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožančiaus karoliukas (Šv)
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
Pešiklis – kablys mėšlui kabinti (Pgg)
Petelnė – keptuvė
Petliavuotė mėltā − smulkūs miltai
Pičpilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
Pieliavuotė – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
Piera – dailylentė
Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
Piernīks – sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
Pīlė – antis
Pilīčė – dildė
Pilipuonā − tulpės
Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Štk), 2) skerdenos priekinė dalis (Brs)
Pimpis − nedidelis skauduliukas, spuogas
Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
Pinėkā – neriniai
Piningā – pinigai
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
Pintovės – senoviškas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, Krš)
Pīrkšnis – karšti pelenai su žarijomis
Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynė (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
Pištelis − bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
Pitliavuotė – pikliuoti (Erž)
Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti
Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
Planka – stora lenta (Vkš)
Platavuotė – plačiai, išlaidžiai gyventi (Skr, Krš)
Plaujuotė – plaukyti
Plavuotė – dažnai plauti, mazgoti (Šts, Vkš)
Plavuotėis – bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, Vkš)
Pleišatuots – supleišėjęs, rauplėtas (Ggr)
Plėkpėivė − menkai želianti pieva
Plėmptė – gerti
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
Pliauzė – rankinė
Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokščias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Pliezdra – plėvė (Rs)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints – plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengęs, atsilapojęs, apsmukęs (Rs, Jrb)
Plitnītė – kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
Pluoskė – aukšlė
Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
Pluskintė – purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar karčiai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti
Poksis – rankinis pjūklas
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
Pončiaka – vilnonė koinė
Pončka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių, iš karto
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Pormuons – vežikas
Porptė – brinkti
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
Poškoutė – linguoti (?)
Pošks – spuogas
Potkė – 1) skobtinė klumpė (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb)
Potra – košė, sriuba
Pozīva – stovėsena
Prabakuotė – klampojant praeiti (Kal)
Pradars – 1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
Pradėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
Pragijīs − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragoms – tarpas
Pragriežtė − pralošti
Prakiordī(n)tė – pradurti
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Prāktis – uždarbis
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
Prantavuotė – klausinėti, kvosti (Skd, Kal)
Prapuolenė – prapultis
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
Pratintaliuotė – kaboti (kažkiek laiko)
Pratrīstė – pradėti viduriuoti
Pratruotītė − prarasti
Praurbintė – pradurti su yla
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raištis pūliams išvarvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Šts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalėtų kandžiotis (Krž)
Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (Krš, Lk)
Praveros – pravartus
Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)
Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
Pražambietė – diegą leisti, dygti (Kl, Lk)
Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
Prėklos – nemalonus, bjaurus
Pri – 1) prie, 2) pas
Pribakiuotė – prikimšti, primurdyti (Klp)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
Pridībavuotė – 1) primušti, prilupti (Vkš), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
Pridīrintė – prislinkti (S. Dauk.)
Priduotks – priedas (Brs)
Pridžiubītė – primušti (Kair)
Prienars – nauja kojinės pėda, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
Prietelis – asmuo; bičiulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
Prigatavuonė – parengimas, paruošimas (Pol., Als)
Prigautė − pasiekti
Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
Prikruoptė − apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Primenie – prieangis
Pripadietuos – padėjėjas, tarnas (S. Dauk.)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīpuolis – netikėtas įvykis
Priraitītė – prirašyti, prikeverzoti (Šl)
Prirarintė – prikrauti (Šts)
Prisirakaliuotė – prilįsti rakščių (Ggr)
Pristasavuotė – priderinti, pritaikyti (Ms)
Prīšninkė − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšinčių) (Lž, Mžk, Als)
Pritaigavuotė – įtikti (Trk)
Pritarabanītė – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisišaukti, prisikelti (Mžk)
Pritaralioutė – priteršti, pribjauroti (Krtv)
Pritėktė – 1) tikti, būti ger/am, -ai, 2) derėti
Privėlėjė − priekaištas
Prižebravuotė – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
Prūds – 1) kūdra, 2) tvekinys
Prūgavuotė – rakinti (Užv)
Prūnītė – sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
Pruocė – darbas, triūsas (l. praca)
Pruocėvuotė – sunkiai dirbti, triūsti (Pol., Varn, Vvr)
Pruočka − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
Pruogīmė − proguma
Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Šlv)
Pruomuša – retesnė, audžiant pakankamai nesumušta audeklo vieta, perauda, prorėta (Kl, Grg)
Pruomušis – pertrūkis, perstojis (Ms)
Pruomušuots – su prielipais, prielipuotas (Šts)
Pruopernā – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
Pruosītė – lyginti
Pruosus – lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna
Pudamėnts – pamatas
Pūgariuotė – purenti (Ggr)
Pūgavuotė – įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
Puišis – berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
Punčiakas – kojinės
Pūnds − ryšulys, pakas
Puodė – krikštavaikis (Plt, Vkš, Dr)
Puodėška – pagalvė
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, pakenčiamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puopintė – lepinti, paikinti, puoselėti (šnek., Ms, Skr)
Puorėnīnkā − pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternīčė − žydų rožančius
Puotinīčė – smuklė (S. Dauk.)
Pūpeklis – kas vis pūpia, bambeklis (Varn)
Pūptė − dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūrā − 1) žieminiai kviečiai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
Purtulīs – drebulys
Pustaunīčia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuščia, be tvarkos, nykimas
Pušavuotė – dailinti (Trš)
Pūškarnė – patrankų dirbtuvė (Pol., S. Dauk.)
Puškars – spuogas (Krš)
Putelis − putinas
Pūtis − pelėda
Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks – meškerės kabliukas (Varn)
Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
Kabašintė – raginti, žadinti (Skr)
Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
Kabažiuotėis – baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots – 1) kablys (Brs), 2) pakaba
Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
Kadaroutė – kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
Kaimė – jėga (Pln, Šv)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norėti (Brs)
Kaisra – karštas oras (Tv)
Kaiša – oblius (Rt, Tv)
Kaišeklis – bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
Kakalinis – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
Kalaišės – kelnės (Vdk)
Kalamašā – numinti batai
Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
Kalamps – didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams – ajeras (Vok., Šlu)
Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
Kalībkaklis – ilgu kaklu (Šts)
Kalībs – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
Kalioutė – remti (Varn)
Kalīzavuotė – pajuokti, pašiepti (Skr)
Kalps – tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – plaktukas dalgiui plakti (Kv)
Kaltietė – kietėti, džiūti (Šts)
Kaltūns − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
Kalūbītė – mušti (Krš)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – sustingėlis (Yl)
Kalvarats – verpimo ratelis (Plt, Pln)
Kamašītė – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
Kampars – kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
Kandabītė – mušti (Ms)
Kandlus – nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
Kaneršītė – draskyti (Kair)
Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
Kankaliavuotė – kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars – aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
Kankuols – kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2) didelis skaičius (Erž)
Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
Kapčios – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
Kapelčioks – griežikas
Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
Kapinietė – kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
Kapintė – aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
Kapītėis – gvieštis, godėtis (Vkš)
Kaplis – kauptukas
Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
Kapuočius – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – peilis mėsai kapoti (Brs)
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
Karkluba – mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2) būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
Kastė – dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
Kaulītė – reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
Kavalda – kūjis
Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
Kavuonės – slėpynės
Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
Kavuotėis – slėptis
Kazėlā − gegnės
Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)
Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis – keblumas, nepatogumas (Vkš)
Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės − kojūkai
Kėik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
Keipietė – silpnai jaustis, merdėti
Kėisalis – kelmas
Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis – baidyklė (KlvrŽ)
Kenis − sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas – peštukas (Erž)
Kernazītė – smarkiai valgyti, ryti (Šv)
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (Krš)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys
Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaurā − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukščio kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
Kibiklis – įtaisas pančiams vyti (Vkš)
Kibīklis – prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
Kibitka – Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
Kielis – apatinė laivo dalis (Plng)
Kieliuotė – kilnoti (Vkš)
Kikilarnė – mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
Kīla – pilvo išvarža
Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas – Sl. dešra (Vkš, Skd)
Kinis – migis, lizdas
Kinkīmā − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
Kipis − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepšys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
Kiuošis – paliegėlis (Kal)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti
Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
Klampasītė – klampoti, trempti (Škn)
Klamuočītė – versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
Klapčius – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
Kleckā – cepelinai
Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raišakojis (Varn)
Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti
Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klepčē – spąstai
Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaišis (Varn)
Kliamberis – senovinė dūrų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
Kliebis – glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – ištižėlis
Klucgalis – rąstagalys (Skd)
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
Klumuočius – vertėjas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
Kluons − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas − apykurtis, kurčias
Knabeklis – vąšelis (Tl)
Knaibasītė – pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
Knarkazas – 1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis – 1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
Kneibasīti – prastai dirbti (Škn)
Kneibastis – painus, knebus darbas (Skr)
Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
Kninga – knyga
Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris − pajuokos žodis
Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)
Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukšlė (Jrb)
Koisis – uodas
Koknė – krosnis
Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
Koncesėjė – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
Konteplės – šliurės
Konvalėjė – pakalnutė
Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
Kopstis – krūva
Kōrėns – kalakutas
Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bičių spiečius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
Koskelė – skarelė
Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
Kôupka − taurė
Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
Kramentė – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Kraučios – siuvėjas
Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepšis
Kriaučios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kėdė
Kringelis – riestainis
Kriokē – ramentai
Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
Kriūktė – sunkiai dirbti
Kriūns – prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
Kriuoktė – verkti
Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal, Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
Kročautė – vagiliauti, vaginėti
Kročos − vagilius, sukčius
Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
Krūgs – 1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
Krūzos – puodelis
Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
Kūds – liesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
Kūjakalis – priekalas (Bržr)
Kūjatis – plaktukas
Kukuorios – virėjas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis – 1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
Kulėks – 1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
Kūlėn/is, -ė – akmeninis
Kūliens – balžienas
Kūlīns – akmenynas
Kūlis – akmuo
Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
Kunkentė – nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
Kunksietė – rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
Kuočabrėkė – dengtas (su būda) brikas (Žd)
Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
Kuoklīnė – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4) mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
Kuoštuvis – skuduras indams plauti
Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kupčios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
Kureklis − žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
Kuškis – kuokštas, pluoštas
Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
Kūtė – tvartas, kluonas
Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)
Kvāčės – gaudynės
Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
Kvanka – netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
Kvankals – senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas – Rus. gira (Slnt, Trš)
Kvatars – iškyšulys (Šlu)
Kvatera − nuoma
Kvaterants − nuominininkas
Kvīnā (dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
Kvartūgs – prijuostė
Kvietka – gėlė
Daba – prigimtis, būdas, paprotys (S. Dauk.)
Dabarčiou – dabar, šiuo metu
Dabaris – dabartinis (Erž)
Dabena − papuošalas, puošmena
Dabītė – mušti (Šts)
Dabstītė – 1) tvarkytis, puoštis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
Dabšna – dabita (Kv)
Dabuotė – saugoti, globoti
Dabuoklė – kalėjimas
Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
Dadnuotė – plepėti, bambėti (Klp)
Daga – 1) saulės karštis (Slnt, Šv), 2) derlius, branda, pjūtis (Krg, Prk)
Dagīs – usnis
Dags – degimas, gaisras (Ggr)
Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
Dagus – aštrus, žvarbus, kandus, ėdus (Slnt)
Daibstīsenas – slampinėjimas (Slnt)
Daigaplunksnės – padaigos, padaigsliai (Varn)
Daigiuotė – dygti (Varn)
Daigliuotė – sodinti (Užv)
Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
Daigmuokslė – daržininkystė, sodininkystė (S. Dauk.)
Daigs – 1) diegas (Ggr, Šts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmė, giminė (Slnt)
Daigstītė – sodinti, diegti (Skd)
Daigūnis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dailē – dailiai
Dailiejėms – riebėjimas (Slnt)
Dailietė – gražėti (Dr)
Dailintė – penėti, tukinti (Šts)
Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Šts), 2) lygus (Vvr), atsiganęs, neliesas (KlvrŽ)
Dainažīmės – natos
Dajītė – gadinti, naikinti (Kln)
Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
Dalakoutė – bėgti, lakatuoti (Kin)
Dalbstītėis – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
Dalvaroutė – slinkinėti (Lž)
Dambītė – lupti, mušti (Ms, Šts)
Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
Danginis – mėnuo, Mėnulis (Slnt)
Dangintė – gabenti, kraustyti, lakinti (Vkš, Krkl)
Dangoutė – dangstyti, maskuoti
Danguorīkštė – vaivorykštė (Klp)
Dantėnė – kuliamoji mašina (Šts)
Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
Darašios – ne visai pražilęs (Rs)
Darbietis – žemdirbys (Ggr)
Darbīkla – darbavietė (Skd)
Darboutėis – darbuotis
Darga – padargas (S. Dauk.)
Darin – todėl (S. Dauk.)
Darkiuotė – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
Darkluotėis – darganotis (Plt)
Darknuotėis – bjaurotis (Slnt)
Darna – dargana (Šts)
Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas dešroms daryti (Krt)
Darulaitis – kastratas, išdaris (Šts)
Darvouts – miglotas (Šts)
Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagė, dviražė šakė rugių pėdams į vežimą krauti (Lž)
Daugė – daugybė (S. Dauk.)
Daugesnē – daugiau (S. Dauk.)
Daugis − daugelis, daug kas
Dauglīkė – daugiskaita
Daugnuora – šykštuolis, godas (Slnt)
Daukštelietė – kaukštelėti; suduoti (Žd, Vkš)
Daužtelietė – kiek suduoti (Slnt, Vkš)
Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
Davatka – perdėtai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
Davutis – davėjas (Vkš, Užv)
Dažīvė – dažai (Varn, Vvr)
Debekītė – niekinti, plūsti (Kair)
Debesainis – tamsus (Vdk)
Debesīnė – skysta putra (Šts)
Debesinis – nelygios spalvos, laumėtas (Pp)
Dėcėns – durklas, peilis
Dedeklė – dedanti višta (Sd)
Dedervuots – šašuotas, ruplėtas (Dr)
Dėdlē – labai, dideliai, smarkiai (Šts)
Dedlīvs – dėslus (Grg)
Dedus – dėslus, dėdingas (Rs)
Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
Degals – deglas, fakelas (Slnt)
Dėkčē – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) ėdimas, graužimas (Skd)
Deglas – fakelas (Vkš)
Deglīčė – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
Degots – derva
Degsena – degimas (Šts)
Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
Degtoks – žiebtuvėlis (Slnt)
Deguliouts – kūlėtas (Gršl)
Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
Deigla – medžio kempinė (Dr)
Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
Dèkčôm – labai
Dekis – lovatiesė, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
Dėkortė – pamažu degti, rusenti
Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
Dėktōs, -ontė – dar atlaikanti, tinkamas
Dėlbs – atšipęs, atsipjovęs (Rt)
Delčė – mėnulis (S. Dauk.)
Dėlėks – mažas vienrankis pjūklelis (Krt, Tl)
Delmuons – piniginė (Vvr)
Dėrbtovs – įrankis dirbti, mašina (Šts)
Derečītė – darinėti, mėsinėti (Slnt)
Dereklis – dyrikas (Grg)
Dėrėks – kas diria, lupa; kas drasko (Šts)
Derenė – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) mušimas, pyla (Slnt)
Derešas – timsras (Pol., Žd, Plt)
Derietovės – derybos (Užv)
Dergtė – apsimesti, dėtis (Slnt, Varn)
Dergučas – derkštas, dergūnas (Tl)
Derklīčė – madas gaudanti moteris, pliuškė (Krkl)
Derlietė – suriebėti, nutukti (Vvr, Slnt)
Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
Derlis – vešlumas, trąšumas (Slnt)
Derliūgs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
Dėrmavuonė – krikščionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
Dermīčius – lažybos (Tv)
Dėrtė – 1) lupti, plėšti (Als, Snt), 2) tvoti, mušti, plakti (Šts, Skd)
Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
Dervecītė – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
Dervečītė – skirstyti dalimis, plėšyti (Užv)
Deržtė – dergti (Rt, Plt)
Deselė – vedega (Vok., Ms, Skd)
Desiuotė – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srėbti, kirsti (Kal)
Destis – mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
Dėšlis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
Devėms – 1) išdykavimas, dūkimas (Rdn), 2) griaudimas (Krš)
Dėvuons – lovatiesė
Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
Dibentė – kankinti (Šauk.)
Dibičītė − skriausti (Skdv, Bt)
Dībintė – eiti, stypinti (Šauk)
Dibka – Pol. rąstagalis, į kurį įdėdavo nusikaltėlio kojas (Krtn, Skd)
Dībkinietė – valkiotis (Vvr)
Dībkioutė – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, nešioti (Grg)
Dībs – didelis žmogus (Slnt)
Dībtė – mušti, dobti (Kv)
Dicėns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
Dīčkavuotė – trinti, brūžinti, dėvėti (Slnt)
Didelībė – 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
Didenībė – puikybė, išdidumas (Krž)
Diedliuotė – dėlioti (Slnt, Kv)
Diegis – nudegimas (Slnt)
Diegurtė – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
Diekou! – ačiū!
Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
Diertė – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
Diesena – būvis (Bržr)
Dieslės – dėtys (Užv, Vdk)
Diesmė – nuosaka (S. Dauk.)
Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
Didīstė – išdidumas, puikybė (Pkl, Slnt)
Diduomis – didžiūnas, didikas (S. Dauk.)
Didus – išdidus, puikus (Šv)
Dievuotėis – atsisveikinti (Šts, Als)
Dignītė – gabenti (Šts)
Dīgsčiuotė – greitai eiti, bėgti (Ggr)
Digsnis – dūris (Kl)
Digsnuotė – bėgti mažais žingsneliais (End, Vvr)
Dīgstelietė – 1) staigiai įdurti (Vkš), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
Dīgsuotė – gelti, skaudėti (Up)
Dīguotė – dygti (Varn)
Dīka – pasileidimas (Šts)
Dīkabarzdis – svyruoklis (Slnt)
Dīkautė – siausti, lakstyti (Slnt, Šts)
Dīkinėjė – laukinių žmonių kraštas (Šts)
Dīkis – išdykimas (Slnt)
Dīkīstė – išdykavimas (Krž)
Dīkra – dykynė, plynė (End)
Dīks – grynas, tikras (Vvr, Vkš)
Dīktė – dusti, trokšti, ilsti (Slnt, Užv)
Diktintė – tvirtinti, teigti (Šts)
Dīku – lengvai (Grg)
Dīkuonis – išdykėlis, nedorėlis (Grg, Plt)
Dikuotė – draskyti, plėšyti (Skd)
Dilėks – 1) mažas vienarankis pjūklelis (Kl, Krt), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus (Tl)
Dilintėis – nykti, mažėti, dingti (Rs)
Dimba – kultuvė, mušeklė (Žeml)
Dimbėks – didelis žmogus (Pln)
Diminīčė – rožė, votis (Pol., Jrb, Žgč)
Dimžaks – kišenė (Prk)
Dinderioutė – dykinėti (Škn, Vkš)
Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
Dingis – kryptis (Kl)
Dingoutėis – atrodyti, rodytis
Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
Dingtė – rasti vietą, išeiti, dėtis (Skd, Vvr)
Dingtelietė – atsiminti
Dinkiuotė – mušti, perti (Šts)
Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
Dīra – dyža, pyla (Slnt)
Dirdinietė – slankioti pašaliais, dykinėti (Skd)
Dirėks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
Dirgesīs – dirginimas (Šts)
Dirgsnis – 1) plona, laiba šakelė (S. Dauk.), 2) maža gyslelė (Pln)
Dirintė – plėšti, zulinti (Šts)
Dirītė – lupti kailį (Kal, Brs)
Dirsius – apsileidėlis, ištižėlis, tinginys (Klm)
Disnipuols − laivas
Diškītė – trinti, brūžinti (Šts)
Dišlininks – kaklininkas (Skd)
Diukuo – kodėl
Dīvelietė – nešioti, devėti, drengti, trinti (Klp)
Dīveliuotė – kamuoti, mušti (Bržr, Užv)
Dīvėns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
Dīvītėis – stebėtis
Dīvs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
Dīzinietė – valkiotis (Vvr)
Dīztė – trypti vietoje (Kair)
Dīža – mušimas, pėrimas (Plt, Tl)
Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
Dīžtė – 1) mušti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srėbti, valgyti, kirsti (Vvr, Vkš), 3) smarkiai lyti (Ms)
Doborkis – tvenkinys
Dornios – kvailys
Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
Douklis − duokas (Mžk)
Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
Douts − dovana (Up, Užv)
Drabna – 1) šlapdriba (Užv, Šll), 2) liūnas, kirba (Plng)
Drabnus – tvankus, troškus (Kv, Yl)
Dračas – išdykėlis (Pol., Vkš, Brs)
Dračīsena – 1) naikinimas, plėšymas, draskymas (Als), 2) dūkimas (Vkš)
Dračītė – 1) triukšmauti, trankytis, ginčytis (Brs), 2) naikinti, plėšyti, draskyti (Als)
Dragnītė – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
Dragnuotė – joti ristele (Brs)
Draguotė – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Šts), 2) triukšmauti, jodytis, daužytis (Lž)
Draibstītė – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
Draibstuliuotė – snyguriuoti (Ggr, Varn)
Draika – 1) kas išsidraikęs (Mžk), 2) išdykėlis (Ms)
Draikā – kraikas, pakratai (Grk)
Draikas – mažos šakelės (Mžk)
Draikuotėis – lakstyti, siausti (Šts)
Draikus – 1) valkus, tąsus (Šv), 2) šankus (Gr)
Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
Draks – 1) barnis, peštynės, sąmyšis (Rus., Kal, Kair), 2) eibė, žala, nuostolis (Skd)
Drakuotė – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, šėlti (Slnt, Kal)
Dralītė – draskyti, plėšyti, laužyti (Ll)
Drampasīnė – makalynė, makasynė, purvynas (Lž, Pkl)
Drampažītė – terlenti, knezoti (Šts)
Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos šoninė lenta (Užv)
Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
Dranka – statinė, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Šlu)
Drankis – debesis (Plng)
Drankiuotėis – trainiotis, daužytis (Vkš)
Drapakoutė – akėti, brižioti (Pol.)
Drapaks – akėčios, brižės (Pol.)
Drapanas – drabužiai (niek.)
Draugalka – pamergė (Kin, Klp)
Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
Drebecītė – minti, trypti (Varn)
Drebesā – šaltienos drebučiai (Vkš)
Drebežītė – pavydėti, gailėti (Lkv)
Drebiezgā – smulkios žuvys, mailius (Varn)
Drebiežnas – nevikrus (Varn, Krš)
Drebtelietė – 1) staiga nudrėbti, mestelėti (Užv), 2) negražiai, stačiai pasakyti (Vkš)
Drebus – baugus (Mžk)
Drėgants – eržilas
Dreika – žiopla, išsižiojėlė (Dr)
Dreiktė – draikyti, driokti
Dreilingis – žiemą išmušta kelyje duobė (Šlu)
Dreižietė – skeldėti, trūkinėti, daužėti (Slnt)
Dreižtė – vilkinti, delsti, gaišti (Ll, Kair)
Drelingiouts – duobėtas (Vvr)
Dremžtė – 1) plėšti, drengti (Kair, Krš), 2) kasyti (Kltn)
Drengtė – 1) nešiojant plėšti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
Drenktė – teršti (Vyž, Klp)
Drepašas – sudribėlis, ištižėlis (Mžk, Yl)
Drepė – mirkalas, padažas (Krkl)
Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
Drepenas – mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (Vkš)
Drepinīs – 1) košė (menk., Šts), 2) linskmas šokis (Slnt)
Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
Dreplītė – skrepliuoti (Vvr)
Dresvė – drevė, uoksas (Kv)
Dreva – skylė (Yl)
Drevietė – 1) kopti medų iš drėvės (S. Dauk.), 2) plėšti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
Dreziniuotė – gadinti (Kal)
Dreženas – mot. g. skutai, čeženos (Slnt)
Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
Drė̄žtė – dėvėti, nešioti, plėšti, drėksti (Klm, Ll)
Driegnis – drėgnumas (Pgr)
Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
Drīkčiuotė – sunkiai šokinėti (Slnt)
Drīkiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
Drīktė – irti, driksti (Varn)
Drīktelietė – stryktelėti (Vkš)
Drintė – plėšti, trinti, dėvėti (Als)
Drīvuotė – pakulomis, dervotomis virvėmis kamšyti laivų, kubilų plyšius (Plng)
Drīžinietė – valkiotis (Šts)
Drīžinīs – žmogaus apdaras, išvaizda (Slnt)
Drīža – drūžė (Vkš, Šlu)
Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
Dročiautė – pjauti lentas (Skr, Pln)
Dročius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
Drožinīčė – medinė leistuvo dalis (S. Dauk.)
Drubīnas – kopėčios (Pol., brus., Mžk, Ms)
Dručkis – storas žmogus arba gyvulys (Vkš, Pgr)
Drukarnė – spaustuvė (Pol., KlvrŽ, Vvr)
Drūkčē – labai (Erž)
Druklis – dručkis (Žd)
Drūkšlīs – dručkis, druklis (Dr)
Drūktainis – dručkis (Slnt)
Drūktarėitis – storašlaunis (Šts)
Drūkts – 1) storas (Šts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
Drūlainis – dručkis (Ms)
Drūlioutė – dirbti (Varn)
Druliuotė – giržeti, bribinti (Rs)
Drulkis – rubuilis, dručkis (Kl)
Drumbzlioutėis – niauktis (Skdv)
Drumelioutė – bugnyti, barškinti (Klp)
Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
Dūminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
Drungs – drungnas (Ms, Slnt)
Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
Druobės – patalų užvalkalas, dvilinkės (Vkš, Mžk)
Druobgalīs – skiautė, skuduras (Varn)
Druobolė – 1) drobės gabalas pašarui, skiedroms ar šiaip smulkiems daiktams nešti (Vvr, Skd), 2) ant pečių siaučiamoji skara (Trg), 3) į lovą klojamoji paklodė (Mžk, Vkš)
Druočius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
Druotė – viela (Mžk, Kv)
Druova – drėvė, išpuva (Plt)
Drusts – korys (S. Dauk.)
Drūteiva – stipruolis (Kv)
Druzgs – trupinys (Skdv)
Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Šll)
Dubadegīs – kerštininkas, padegėjas (Kv)
Dubas – išduobtas kubilas (Lkv)
Dubelts – dvigubas (Vok. dial., Vkš)
Dubėns – medinis indas užtrinui grūsti (Plt)
Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
Dūblingė – nerangus, pilvotas žmogus, dūblys (Skdv)
Dublunkis – dručkis (Plt, Ggr)
Dūbra – sena, prasta armonika (Kv)
Dubtė – gesti, kiurti (Up)
Dubunis – išduobta trinka su kojomis dubeniui įdėti (Žd, Vkš)
Duburkalis – menkas duburkis, duobė (Brs)
Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
Dubus – talpus, erdvus (Varn)
Ducintė – tampti, purtyti, dūskinti (Mžk)
Duckėnā – skutai (Dr)
Dudielioutė – dudenti, terškėti (Prk)
Dūdintė – vilktis, dūlinti (Kv)
Dudlentė – kalbėti, terškėti (Prk)
Dudnuotė – iš lėto, potyliai kalbėti (Up, Brs)
Dūdouts – su klostėmis, rauktas (Prk)
Dūduorios – vargonininkas (Slnt)
Dudūra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomušais (Kv)
Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
Dugnuolius – žioplas, ištižęs žmogus (perk., Trk)
Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas (Kv, Šts)
Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
Dūkinioutė – dūkti, šėlti (Brs, Šts)
Dūksena – dūkimas (Žd)
Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
Dūksinioutėis – purvintis (Varn)
Duksmas – sielvartas, rūpesčiai (Plt)
Dukstė – driksti, plyšti (Šts)
Dukšla – raukšlė, dumšlė (Krkl)
Dukšnus – birus (Kv)
Dūktė – niršti (Kv)
Dula – 1) vienas iš dviejų kaištelių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaištis burių virvei (šiutui) pririšti (Prk)
Dūla – nekalbus žmogus (Brs)
Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
Dulbsuotė – snopsoti (Škn)
Dūlė – bulvė (Akm, Pp)
Dūliava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
Dūlietė – sėlinti (Als)
Dūlīnė – bulvienė (Akm, Mžk)
Dūlinis – bulvinis (Vkš)
Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
Dūlītė – rūkyti (Krkl)
Dūliuotė – smulkiai lynoti, dulkti (Šts, Slnt)
Dulkanuots – miglotas, ūkanotas, dūliuotas (Šv)
Dulksnuotė – 1) žydėti, dulkėti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
Dulkstītė – raibinti (Dr)
Dulputrė – baltinta grūstų bulvių sriuba (Vkš)
Dulskanuotė – raibuliuoti (Varn)
Dūma – pasitarimas (S. Dauk.)
Dūmalaks – kaminas, dūmtraukis (Plt)
Dumblasītė – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
Dumbloutė – niaukstytis, blaustis (Dr, Šts)
Dumbra – 1) gili vieta upėje, sietuva (Bdr, Kl), 2) kūdra (Grk)
Dūmėnė – sandėliukas maistui laikyti (Dr, Skd)
Duminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
Dumplekė – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant
Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
Dumpeklės – mėšlavežis vežimas (Plng, Sd)
Dumpiouts – nelygus, su dumpiu (Šts)
Dumpis – 1) raukšlė, dumpšlė, dumšlė (Yl, Brs), 2) sąmyšis, maištas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
Dumplinis – pūstas, platus (Bržr, Vkš)
Dumplintė – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
Dumplioutė – 1) sunkiai kvėpuoti (prk., Šts), 2) smarkiai kosėti (Varn)
Dūms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
Dumšliets – raukšlėtas (Varn)
Dūmtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
Dundietė – griaudėti, tinkėti, bildėti (Vvr)
Dundulioutė – 1) griausti, dundėti, trinksėti (Šts), 2) spiestis (Šts)
Dunduliouts – verpetuotas (Šts)
Dunkerka – kamara (Šts, Ms)
Dunksčiuotė – stuksenti, trinkčioti (Vvr)
Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
Dunksmas – dundesys, dundėjimas, dunksėjimas (Kair)
Dunkstelietė – stuktelėti, paukštelėti, kaukštelėti (Vvr, Krtv)
Duobčiotėis – maitotis, išdykauti (Dr)
Duobroutė – plepėti, stėnautis (Klm, Prk)
Duobstė – susenėlis, perkaršėlis (Šts, Akm)
Duobstelē – sudriskę marškiniai (Užv)
Duobstis – susidevėjęs, sudubęs daiktas (Als)
Duobtė – žudyti, galabyti (Kv)
Duokalka – stoginė čerpė (Pol., Lž)
Duoklas – rezginės, tarankis (Vkš, Skdv)
Duoklis – kvaiša, pusgalvis (Mžk)
Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
Duovena – dovana
Duovenuotė – dovanoti
Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
Duozintė – kėblinti (KlvrŽ, Šts)
Dupšiuotė – eiti (S. Dauk.)
Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
Durbė – steverys, šaka (S. Dauk.)
Durbtė – dubti, kiurti, pūti (S. Dauk.)
Durdītė – 1) durti, besti (Šts), 2) keisti formą, storinti (Trk)
Dureklis – žeberklas, perstekė (Žd)
Dūriets – lašuotas, taškuotas (Šts)
Durkėnu – užduriant (Kltn)
Durkis – vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sėdi vairininkas (Plng)
Durklė – perstekė (S. Dauk.)
Durnintė – mulkinti, kvailinti (Vvr)
Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
Durstoks – prijuostė (Tv, Lk)
Duršliuoks – 1) įrankis skylei geležyje išmušti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Šll), 3) koštuvas, rėtis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
Durtinīs – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliūkas (Šts, Brs)
Dusena – įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklą, kad pasidarytų maišelis ir ji negalėtų ištrūkti (Klp)
Dūsiejėms – sunkus kvėpavimas (Šts)
Dūskatas – skutai, driskanos (Šts, KlvrŽ)
Duskintė – judinti, krutinti, plustinti (Užv, Krš)
Duskis – dusulys (Ll)
Dustė – dvisti, švinkti, gesti (Grg)
Dūšė – siela, širdis
Dušentė – varginti, ilsinti (Kair)
Dūšings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
Dūštraukis – žioplys (Ggr)
Dūšvelkis – sunkus, gremėzdiškas daiktas (Pkl, Šts)
Dutnus – neaiškiai tariamas, kalbamas (Nt)
Dūzgintė – judinti, purtyti, kratyti (Šl)
Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
Dužīg – dukart (Erž)
Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
Dūžis – smūgis, kirtis (Plt)
Dužtė – 1) trūkti, skilti, trupėti (Krš), 2) kristi, mažėti (Užv)
Dūžtė – vargti, ilsti (Pt)
Dvailā – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynė (Rdn, Krš)
Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
Dvaknuotė − plustinti (Šts)
Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
Dvasintė – dvėsinti, alkinti, badu marinti (Užv)
Dvasiuotė – dvėsti, dvėsinėti (Pln)
Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
Dvasna – 1) dvėsimas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvėsa, nuosproga, perdvėsėlis (Vkš, Lž)
Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
Dveinaitis – dvynas (Ll)
Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
Dviekoutė – dvėsuoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
Dzaiginietė – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
Dzilentė – griežti, čirpinti (Žd)
Dzindzals – skambaliukas (Kv)
Dzingals – skambalas (Yl)
Dzingulioutė – skambaliuoti, cinguliuoti (Škn)
Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
Dzvekītė – mušti (Kair)
Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
Džabītė – 1) mušti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, čebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
Džagnuotė – ėsti, graužti (Šts)
Džangterietė – sužvangėti, džengtelėti (Skd)
Džeganas – išėdos, iščeškos, čeganos (Bržr, Slnt)
Džeganuotė – kapoti, čeganoti (Šts, Ms)
Džektelietė – žnektelėti (Vkš)
Džiauginīčė – teatras (S. Dauk.)
Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
Džiausena – džiovimas (Vkš)
Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Šts), 3) pintinė sūriams džiovinti (Lkv, Varn)
Džiautovės – virvės skalbiniams džiauti (Šts)
Džilentė – pjauti, džirinti (Vkš, Žr)
Džindžė – 1) naminė degtinė (Krš), 2) denatūratas (Šl)
Džingterietė – skambtelėti, dzingtelėti (Vkš, Vvr)
Džingoutė – supti, linguoti (Šts)
Džiovainė – džiovykla (Šts, Yl)
Džiovainis – sudžiuvęs, džiovintas (Šts)
Džiovinsena – džiovinimas (Šts)
Džirktelietė – kirptelietė, čirkštelietė (Vkš)
Džiubītė – lesti, kapoti su snapu (Kair)
Džiubuotė – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
Džiugesys – gaudimas (Šv)
Džiugietė – gausti, žvagėti (Rt)
Džiūkštelietė – užkirsti, suduoti, čiukštelėti (Šll)
Džiumbarītė – mušti, plakti (Šts)
Džiumbars – rykštė (Šts)
Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
Džiungarītė – supti (Šts)
Džiūnītė – žiopsoti (Šts)
Džiūsna – kas liesas, sudžiuvęs (Erž, Krš)
Džvangtelietė – barkštelėti, suduoti (Vkš)
Aba – arba
Abaranka − apsauga
Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2) didelis tvartas (Šll, Kv)
Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
Abašiek – nedaug (Užv)
Abazos − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
Abelnā − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
Abičajus − papratimas, įprotis
Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
Abīdītė (III asm. abīdėj) – Brus. varyti, ginti (Lkv)
Abiecē – tapetai
Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
Abivatelis − turčius (Pol., menk., Brs)
Ablauks – išdykėlis (Brus., Pln)
Ablava − triukšmas, riksmas (Mžk)
Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
Ablėks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabė, kabinukas (Brus., Šl, Tv)
Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
Ablius – oblius (Vkš)
Ablūds − veidmainystė
Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
Abraks – pusė (duonos) abišalės; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
Abrenčius − šuns antsnukis
Abrė – lovys mėsai sūdyti (DūnŽ, Škn)
Ãbrėns – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
Abrinakis – 1) kas su labai didelėmis akimis, išverstakis (Šts, Rdn), 2) begėdis (Krž)
Abruoks – klėtis
Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
Abrūzdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
Abzajē – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)
Ačkragus – atkragus, atsikraginęs, atsilošęs (Pln)
Adeta – adata (Tl, Skd)
Adiklis – virbalas, kišamas į vyžos ąsas ar naginės apvartis, kad patogiau būtų adyti arba lopyti, ąsoklis, pinoklis (Grk)
Adīna – valanda (brus. „гдзiнa“)
Adīvė – mezgėja (Kin)
Advernėšks − atvirkščias, priešingas
Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk)
Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiškus (S. Dauk.)
Agorklos – agurkas (Grg, Mžk)
Agnasas – metalinis medalis, medalėlis (Žd)
Agnus – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
Agrasas – agrastas (Vkš, Grg)
Aičiuotė – dejuoti, vaitoti, aikčioti (Skr, S. Dauk.)
Aidamaks – išdykėlis, padauža, perėjūnas (Pol., Skd, Trk)
Aigara – šapas, šiaudelis (Slnt)
Aikštis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, pašėlimas (Dr, Šts)
Aikšts – ūpas, karštis, aikštis (Šv)
Ailis – 1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelė tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
Aimata – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
Aisterietė – šūktelėti, riktelėti, aiktelėti (Dr, S. Dauk.)
Aitelietė – aiktelėti, sudejuoti (Brs)
Aitra – karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, Vkš)
Aižītė – skaldyti, trupinti (Sd)
Aižus – aštrus, skaudus (Plng)
Aka − eketė (Prk, Klp)
Akata − noras
Akibruokšmis – akibrokštas (Krtn)
Akīmuojis – nuožiūra (S. Dauk.)
Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
Akīrieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenčiamas žmogus (Lk)
Akītė – įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
Akrūtnos − stiprus, baisus, nežmoniškas
Akrūts − laivas
Akstis – 1) duriamas ginklas, iešmas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelė (Pln, Slnt), 3) virtinė, kirbinė (Vvr, Kv)
Aktars – hektaras
Akuliuorē – akiniai (Pol., Vdk)
Akūrat – tiksliai, iš tikrųjų
Alasītė – rėkauti, triukšmauti (Pol., Brus, Varn)
Alasas – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
Alasavuotė – triukšmauti
Alata – rėksnys (Lkv, KlvrŽ)
Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
Alda – riksmas, triukšmas, balsas (S. Dauk., Šauk)
Aldabītė – duoti į kailį, mušti (Brs)
Aldadraks – 1) triukšmas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
Aldavuotė – 1) triukšmauti, jodytis, dykinėti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mėtyti (Brs)
Aldesīs – aidas, aidesys (Kv, Prk)
Aldietė – aidėti, skambėti, gausti (Kv, Grg)
Aldīnė – laivynas (S. Dauk.)
Aldintė – mušti, duoti, karšti (Dr)
Aldytė – 1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarką (Krtv)
Aldra – 1) audra, vėtra (Kv, Rt), 2) triukšmas, riksmas, netvarka (Mžk)
Aldravuotė – siausti, triukšmą kelti (Kv, Vkš)
Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
Algautė – tarnauti (S. Dauk.)
Alguotėis – 1) dainuoti, šūkauti (apie piemenis) (Varn), 2) išmaldos prašyti (Užv)
Alka – 1) vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
Alkierios – gerasis kambarys
Alks – 1) senovės lietuvių šventovė, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
Alksna – 1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slėnis (Mžk)
Almė – skystis iš mirštančio ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
Almesys – triukšmas (Varn, Rt)
Almuotė – šūkauti, aldoti (Dr)
Alpietė – 1) būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti (Grg, Škn), 2) dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
Alseika − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
Alsietė – sunkiai alsuoti, kvėpuoti (Trk)
Alsos – sunkus, varginantis
Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Šts)
Altravuotėis − jaudintis, nerimauti
Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
Alvė – puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė (Rs, Erž)
Amailiuotė – 1) nežinant ar neaiškiai ką nors pasakoti; abejojant kalbėti (KlvrŽ, Vkš), 2) apgaudinėti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) išdykauti, žaisti (Mžk)
Amaliuotė – kalbėti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
Amalis – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
Amaliuotė − plepėti
Ambarasas – Pol., Brus. triukšmas, barnis, ginčas (Prl)
Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
Amelioutė – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
Amelis – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
Amstītė – valgyti, ėsti (Kl)
Amtelietė – burbtelėti, tarstelėti (perk., Skr)
Ana − ji
Ančakis – antakis (Sd)
Ančkala – rogių užkalas (Vkš)
Ančkapis – antkapis (Mžk)
Ančkara – prsiplakėlis (Varn)
Ančkarps – užkirtimas (KlvrŽ)
Andelis – prekyba (Vok., Slnt, Yl)
Andeliuotė – prekiauti (Brs, Yl)
Anė − nė
Ang − 1) ant, 2) į
Anga (~onga) – atviras tarpas, skylė, įėjimas (Gr, Slnt)
Angatės – antai, aure (Plt, Kl)
Angi – antai (Slnt)
Angītė – mušti, lupti, perti (Gr)
Anglinīčė – rūklys (S. Dauk.)
Angstītė – lupti, trinti (Kal)
Angus – 1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
Aniuols – angelas
Anka – kilpa, grandis, ąsa (Prk, Klp)
Ankerīs – sudygęs grūdas (Als)
Ankuris − pasaitas
Anoutė – 1) valyti, šveisti, mazgoti (Všv, S. Dauk.), 2) teršti (Prk)
Ansgatės – antai, aure (Als, Gršl)
Anštīkis – 1) atsitikimas (Kltn), 2) laimė, sėkmė (Kltn)
Antburga (~ontborga) – siūlo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
Antburgos (~ontborgas) – ištryškęs ant ledo ir sušalęs vanduo, ampalas (Plt, Pln)
Antė (~ontė) – drabužio kišenė iš vidaus, antinė (perk., Klp)
Antežis (~ontežis) – pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
Antis (~ontis) – vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
Antkaita (~ontkaita) – suktų siūlų šaka (Šts)
Antkrītis (~ontkrītis) – ligos priepuolis, užsikrėtimas, epidemija (Vvr, Brs)
Antlapatītė – 1) užbėgti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakęs, įpratęs dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorėlis (Krtn, Kal)
Antnara (~ontnara) – įnara, užnėrimas (Ggr)
Antpėris (~unčpieris) – siauros lentelės, kalamos ant lentų (pėrų) sudūrimų, apmušant namą statmenai (Šts)
Antprusnis (~ontprusnis) – 1) arklio galvos vieta aukščiau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
Antralakai (~ontralakā) – antros rūšies grūdai (Brs)
Antsuka (~ontsuka) – garankštė, kilpa (Šts)
Apalos – apvalus
Apara – virvelė
Apciūgā (apcūgas) – replės
Apčiukštė – apsileisti (Šts)
Apdringtė – apsiprasti (Užv, Krkl)
Apėnt(ās) – vėl, iš naujo
Apgabalis – žemės plotas vienoje vietoje (Lž)
Apgėmėms – prgimtis
Apibakuotė – apkimšti (Slnt)
Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
Apiera – auka (pol. „ofiera“)
Apieravuotė – aukoti (pol. „ofierować“)
Apilkas − pjuvenos
Apivars – vyžų ar naginių virvelė apvynioti autams prie kojų (Sd)
Apīvuoka – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
Apīnuos – apinių auginimo vieta
Apīžlėja − prieblanda, prietema
Apjakībė – apakimas, tamsybė (Šts)
Apjavės – javų valymas nuo lauko, laukvokio šventė (S. Dauk.)
Apjousts – 1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
Apjunktė – apsiprasti (Up, Šts)
Apkaba – segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Šts)
Apkala – plikšala, lijundra, apšalas, apskardas (Brs, Ms)
Apkiautielis – apsileidęs, apšepęs, netvarkingas, niekam tikęs žmogus, išsižiojėlis, neišmanėlis (Šts, Trg)
Apkuilīs – pasileidėlis (Slnt)
Apkulas – kūlės pabaigtuvės (S. Dauk.)
Aplada – didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
Aple (aplink) – apie
Aplamībė – neišmintis, neprotas (S. Dauk.)
Aplamis – pusgalvis, žioplys, vėpla, kvailys (Kal, Vkš)
Aplams – 1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Šts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
Aplanks – 1) skersinė rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
Aplanktis – 1) balžienas, kūlėnas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
Apleibīs – ištižėlis, išsižiojėlis (Grg)
Aplėms – 1) drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraštys (Šts)
Apletūra – apvadai (durų, langų)
Aplouka – vešli pieva prie upės ar kitoje aptvinstančioje vietoje, lanka (Dr)
Aplouks – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
Apnašals – veido spalva, pagimimas (Kl)
Apošė – drebulė
Apošruots – drebulynas
Apraibtė – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
Apraitītė – 1) apvynioti, apsukti (Krš), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
Aprauks – virvelė naginėms raukti, rauklė (Tl)
Aprieds − drabužis
Aprīdītė – užsiundyti, papjudyti (Vkš, Žg)
Aprīlius − Balandžio 1-oji
Apruba – viename plote ūkininko žemė (Sl., Grg)
Aprubė – vienkiemis
Aprūms – juosmuo
Apsaba – išvaizda, panašumas, veidas (Prk, Klp)
Apsaka – po potvynio vandens užlieta žemesnė vieta (Klp)
Apsaks – pranešimas, skelbimas žodžiu (Pln)
Apsargīs – ligotas, nesveikas (Šts)
Apseigas – namai, būstas (Šts)
Apsidūmietė – apsiniaukti, apsimigloti (Šts)
Apsieda – sodyba (Akm)
Apsikurmuliautė – apsirengti skarmalais
Apsimīžiuotė − apsišlapinti
Apsiraizgaliuotė – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
Apsiraižintė – apsnūsti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
Apsiriedītė – apsirengti, persirengti (daugiau „parsėriedītė“)
Apsir īžtė – 1) išsiversti, apsieiti (Šts), 2) žinotis (Klp)
Apsisuskintė – apsikrėsti suskiu, niežais (Trk)
Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
Apsitaralioutė – apsiteršti (Krtv)
Apsitararoutė – apsigauti (Gr)
Apsiūktė − apsiniaukti
Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu
Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
Apskala – paskala, gandas (Brs)
Apskėrtė – išrinkti
Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
Apskrajus – kraštas, apylinkė (Šv)
Apskreists – apsiaustas (Kv)
Apspingtė – apkursti (Lk)
Apstabs – išvaizda, pavidalas (Vd)
Apstietė – didėti, daugėti (Vd)
Apsūdījėms – 1) vertinimas, 2) kritika
Apšakarnis – išsišakojęs, šakotas (Brs)
Apšats – barimas (Kal)
Apšiurnus – tvarkingas, malonus, jaukus
Apšliets − kepurės apvadas
Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
Aptarabanītė – apsukti (Als, Trk)
Aptarakītė – apteršti išmatomis (Krš)
Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
Apts – tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas (pol. „haft“)
Apulžtė – šsipūsti, pastorėti, išpampti (Kltn, Up)
Apvara – šikšnelė naginėms raukti (per ąseles) (KlvrŽ)
Apvars – 1) virvė burėms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
Apvarslā – vadžios (Lk)
Apvartis – virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras (Yl, Akm)
Apvarts – apsiuvimas (Šv)
Apvaržus – apvytęs (Šts)
Apvaža – apsikentimas, nejautrumas
Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, pakenčiamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
Apvijīs – daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
Apžadā – burtai, žadėjimai, užkeikimas (Jdr)
Apžadings – stebuklingas (Šts)
Apžaimuotė – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Šts, Trk)
Apžindis – 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Šts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl)
Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
Arielka – degtinė
Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
Armā – vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
Armata – patranka
Armou – dirvožemis
Arškus – raiškus, aiškus (Vvr)
Arts – žambis (Šts)
Aruosos − karosas
Aržlus – neklusnus, priešingas, aržus (Užv)
Aržus – 1) smarkus, karštas (Vdk), 2) gašlus (Kv)
Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
Asabnos − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
Asėns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
Asla – trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
Asnis – 1) kailinio žvėrelio kailio ilgesni, prasikišę plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio ašmenys, aštruma (Grg, Tl)
Astanka – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)
Ašmainė – 1) iš karklų ar šiaudų pintas aštuonių gorčių talpumo indas javams seikėti ar sėti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aštuoni gorčiai) (Erž, Skdv)
Ašmas – aštuntas (Brs, Tl)
Ašmė – aštunkė korta (Brs)
Ašuoklis – vašoklis, serbentas (Vkš, Šll)
Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)
Apžindis − žindamas pienas
Atakis – gėda, akibrokštas (Vvr)
Atara – skerslysvė
Atbakuotė – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
Atbaras – 1) pasturlakai, atvėtos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Šts, Ggr)
Atdars – 1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Šts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
Atentė – ateitis (Klp, S. Dauk.)
Atentis – būsimas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
Atežīs – pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
Atgairė − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
Atgaja – atsigavimas (Skd)
Atgajus – 1) oro priėjimas (Lkv, Šauk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
Atgajus – gaivus, vėsus (Up, Kltn)
Atgalę – 1) prastieji grūdai, apgrūdžiai (Grg, Prk), 2) liekanos, išrankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, išgalės (S. Dauk.)
Atgandus – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
Atguojus – paguoda (Vvr)
Atitarabanītė – atgabenti (Kair, Klvrž)
Atitaralioutė – tarškant, bildant atvažiuoti (Vkš)
Atkairus – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
Atkaita – antrą kartą kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
Atkaita – suktų siūlų šaka (Šts)
Atkaitals – atkaitintas, atšildytas viralas (Karkl, Užv)
Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Šts, Brs)
Atkaitus – abipusiškas (S. Dauk.)
Atkaklībė – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Šts)
Atkakliuotėis – atkaklauti, spirtis (Dr)
Atkaklus – 1) užsispyręs, priešingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
Atkalba – prikalbinėjimas ko nors nedaryti, atkalbėjimas (Kair, Šl)
Atkalē – atvirkščiai, priešingai
Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
Atkalnė – kalno šonas, atšlaitė, nuokalnė (Mžk, Yl)
Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
Atkaltie – krėslo, kėdės, sofos ir kt. atlošas, atrama (Grg, Žd)
Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
Atkuočius – audėjas (Pol., Trk)
Atkuols – sėdynės užpakalis ratuose, atkaltė (Škn)
Atlaida – perstogė, perstojimas (Vvr, Skr)
Atlaida – 1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukštesnė vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
Atlaiks – nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
Atlaikus – patvarus, stiprus (Kltn)
Atlaišā – dirvonas (Šts)
Atlaja – potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
Atlakā – prastesni, mažiau išvalyti grūdai (Lkv)
Atlankalā – sijono, suknelės atlenktos apačios (Trš)
Atlapa – pavadis (Jdr, Kv)
Atlapatītė – sunkiu žingsniu ateiti, atbėgti, atlapatuoti (KlvrŽ)
Atlašā – menkiausi grūdai (Šts)
Atlėipa – pašalas, kietumas po purvu (Rs)
Atlīda – perstogė, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
Atliektė – atskristi
Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazė (Ms)
Atmainā – pakaitomis (Užv)
Atmata – užleista dirva; nedirbama žemė (Akm, Yl)
Atmestėnā – bet kaip, prastai (Vvr, Als)
Atmietis – šalčio pamažėjimas, šalčio atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
Atmuons – kerštas (Slnt, Brs)
Atmuovinis – pernelyg stambus, griozdiškas (Dr)
Atnašals – kraitis ar šiaip atsineštinis turtas (Kl)
Atnašus – derlingas (Bržr)
Atpent – atgal (Kv, Rt)
Atpiedžiou − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
Atplikis – vištgaidis (Nt)
Atpuskā – atlaidai (Sl., Grg, Yl)
Atpūtis – atsipūtimas, poilsis
Atrabuotė – užlenkti, atraitoti (Klp)
Atraitītė – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (Vkš), 2) sulankstyti, deformuoti (Šts), 3) atristi, atridenti (Šts)
Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
Atražė – pirmoji šiaudinio stogo eilė, lygiai nupjauta šiaudinio stogo apačia (Šts, KlvrŽ)
Atrubės – sėlenos (Rs.,Tv, Ms)
Atsailis – sutvirtinimas, skersinis (Plik)
Atsaitė – 1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo ašies galo iki stelvogės, atsailė (Užv), 3) arklavirvė, įtvara (Krtn)
Atsaja – 1) geležis tarp ašies ir stelvogės, atsaitė, atsailė (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastė (Lk), 3) atotampa (Brs)
Atsaks – atsakymas (Varn, S. Dauk.)
Atsala – upės įsigraužimas į krantą, užtakis (Kv, Šv)
Atsamā – atsemtos nuo verdamo viralo putos, paviršius, nuosamos (Vdk)
Atsielė – dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sėjami (Pln)
Atsielis – 1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasėti toje pačioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grūdai išgedusioms vietoms atsėti (Pkl)
Atsiauta – 1) vieta upėje, kur vanduo dėl duobės ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Šts), 3) ryšys pėdams rišti (Mžk)
Atsiautas – mot. g., dgs svarūs grūdai, gaunami arpuojant, vėtant ar siaučiant (Mžk)
Atsikragėnės – galvą atsilošęs
Atsipūstė − pasiilsėti
Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
Atsitekietė − atgauti sąmonę
Atsiūba – gūsis, šuoras (Plng)
Atsižegnuotė – atsisveikinti
Atsibakītė – atsilošti (Šl)
Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
Atskala – 1) skeveldra, atplaiša (Šts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
Atskardis – kriaušis, pašlaitė, šlaitas (Grg, KlvrŽ)
Atskedervė – atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
Atskėds – atskiras (Slnt, Ggr)
Atskombis – atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
Atskraba – 1) skiautė, pakraštys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
Atskrabs – skrybėlės atlenkimas, kraštas (Lkv)
Atspara – 1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris (Rs)
Atsparas – spyruoklinės akėčios, brižės (Šts)
Atspars – grėblio lankelis, padedantis pritvirtinti kotą (Tl)
Atspīris – 1) daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turėklas laikytis (Krš), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų šerdešninkas su įšaučiu (Žd)
Atsuoda – 1) upės apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Šts)
Atstanka – 1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
Atšarpa – atšerpetojimas, pačaiža (Grk)
Atšiauža – atšaiža, šeberkštis, atplaiša (Erž)
Atšlaims – klojimo asla (Btg, Kltn)
Atšlaitė – pakalnė (Dr)
Atuols – nupjovus pievą, atžėlusi žolė, antroji žolė (Kv, Krkl)
Atvaja – 1) ritėje užmegztas siūlagalis, prie kurio verpėja, pradėdama verpti, priduria siūlą (Jrb), 2) palaidas siūlas audekle, drika (Jrb), 3) perdilęs ir atsivijęs virvės pluoštas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
Atvanga – 1) perstogė, sustojimas, atsikvėpimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upėje, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
Atvarslā – vadelės, vadžios (Dr, Skd)
Atvarta – 1) plėšinio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
Atvaša – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
Atvīpa – išsižiojėlis, žiopla; susiraukėlis (menk., KlvrŽ, Ms)
Atvuoga – drąsa (Sl., Klp, Pln)
Atvuožnus – Sl. 1) drąsus (Ms), 2) atsargus (Skr)
Atžala – atauga, atvaša (Šts, Grg)
Auda – mušimas, tvatijimas (Bdr, Grg)
Aulaukis – pietvakaris vėjas; marinis, vakaris vėjas (Šv, Klp)
Aurietė – 1) ūžti, kaukti (Vkš), 2) verkti, rėkti, staugti (menk., Mžk, Vkš)
Ausainis – medinis indas su ausimis nešti sriubai į lauką darbininkams (Yl)
Ausīls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui šono, šeiva (Grg)
Avėlė – gluosnio, karklo ar blindės spurgana (Žr, Grg)
Avimakis – nenaudėlis, netikėlis, pajodžarga (menk., Šts, Brs)
P | A | T | K | P | Š | S |
---|---|---|---|---|---|---|
« Bal | ||||||
1 | 2 | 3 | ||||
4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 |