Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

Šiū laikū torgos

  • Filed under: Reiškinē
Ketvirtadienis
Sau 8,2015

Torgaus tema implikou daugeli temu – socēliniu, ekonuomėniu, koltūrėniu, doruovėniu i t.t.

Kāp trumpā ir universalē vartuotuojėškā apibūdint šiūlaikini Lietovuos torgo? Tiksliausios, nuorintās i diskotoutėns apibūdėnėms būtom tuoks: torgos – vėita, kor sālīgėškā dėdėlės prekiu kainas idealē atitink prasta prekiu kuokībė.

Prekė – īduomos dākts, dažniausē torintis vizualė apimti i sava kaina: realė, nerealė, prieinama. Čė gal īsigīt garsiausiu pasaulė firmu kontrafaktėnės pruodukcėjės, savaitė avėmū batu i šmuot kėtū būtiniausiu prekiu. So prekeivēs gal derietėis, nes dākts vėsumet verts par posė mažiau nei už anū prašuoma. Prekeivis / perpardavies siūla – pirkies perk / neperk. Torgou suprontama, jog pėgus dākts vėsumet kainou par brongē.

Torgaus elits – sava užaugintus vaisius, daržuovės i kt. pardoudontis ūkininkā. Manufaktūrininkā – ne.

Torgaus vėdos – Babiluons, katramė atsispind konkrečiuos vėsuomenės gīvenėma realus vaizds: sumaištis, vėišas apgavīstės. I Babiluona ir īeinama, ir išeinama. Kuokio tėkslo torgaus pilietis īein i kuokio tėkslo išein iš savuojė Babiluona „sėinas“? Anuo tuokė karma. Gīvenėms torgou apsiribuo dėina – išgīvent šiō dėina.

Senėėjē tradicėnē torgā vėsumet liub būtė, vo i dabā kai kor tebie, artėi miestieliu centrū, didesniesė erdviesė. Juomarkā liub vīks kuonkrečiuom dėinuom. Juomarkā prasided i pasibeng. Torgos īr staciuonari miesta, miestelė erdvie i laiks. Miests i torgos anuo vėdou, centrė žmuoniū fiksouts erdvielaikis, katramė toštoma. Torgaus toštoma primen kurortėniu miestieliu toštoma, nes vasara anėi skruzdielīnā, vo žėima – Šiaurės ašigalis.

Atein vakars, i torgos tamp dīkīnė be žmuoniū. Vėita neleikt tušti: žmuonis keit kėtė miestelienā: šunis i katis. Dėina žmuoniū sumaištis, nakti gīvūnu, īpač pavasarēs.

Torgou vėsė vėins kėta pažīst. Iš matīma. Torgaus piliečiu rīšē pragmatėški. Niekam čė nesvarbo, jė kuokė nuors pilietė vėina dėina nebepamatīs. Smielė saujės bendruomenė, panaši i Šuokiu, Dainū, Dvijū minučiu šluovies, Grieku i vėsus kėtus dešimtukus. Čė Dėiva dešimt īsakīmu nesilaikuoma. Nebent penktuojė – nežudīk. Pėrmuojė īsakīma modifikacėje būtom tuokė: neturiek kėtū dėivū, tik pininga, t.ī., mīliek pininga vėsa šėrdė, vėsa dūšė, vėso pruoto, vėsuom jieguom, mīliek bet kuokė valiota (išskīrus nebent tugrikus) kāp pats savi.

Torgos īr atrakėnama vėita. Pasakuosė rakėnamas luobiu skrīnės, kambarē, peržengėma rėba terp „čė“ i „ten“, „išuorės“ i „vėdaus“. Torgaus raktā – pri vėsū īējėmu sieduntis, kažkon vapontis, nuleistas galvas kinkoujintis elgetas. Anėi tarsi muitininkā priveiz kelius i torgo. Elgetavėms tapa pruofesėjė. Īr meistrā, īr pameistrē vakā. Musiau, pelnings užsijiemėms, jėgo kažkam patrauklos: juokiū muokesniu, juokiū darbdaviū, juokiuos darba inspekcėjės.

ė̄

Trečiadienis
Spa 14,2009

Kumet bova parašīta kningelė „Žemaičių rašyba“, ta anuo bova pristatīta vëna naujė raidie – ė̄ (IE nauduotuojē gal anuos nȧmatītė, bet ana atruoda kap „ė so brūkšnioko vėršů“). Tuos raidies kebloms ī tas, ka nieks svietė tuokiuos nȧtor ė kompioteriūs anō atvaizdůtė ī sonkē. Gal žemaitē daugiau naujū mondriū raiďiū nȧbsogalvuos, ta gavos ISO kuoda kalbā rēktom ėš karta kreiptës diel naujuos raidies itraukėma i pasaulėni standarta. Paskiau jau sektom mėslės aple klavētūras ėšdiestīmus (palē monė, ta būtom praďiuo paprasts ė nȧpaprasts :D, pėrmam dabartėnē klasėkėnē simbuolē, vuo ontram – ka ė mona ėšmėslā). Bejė, jė kas torȧt Windows operacėnė, ta aple klavētūras ėšdiestīma isėdëgėma galȧt paskaitītė čė. Vuo jė būs rēkals, ta galo padietė sosėtvarkītė ė so ėšdiestīmo Linux sėstemuo.

  • Komentarai išjungti - ė̄
  • V

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
    Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
    Vabrintė − vogti (Db)
    Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
    Vadala – valkata, bastūnas
    Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
    Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
    Vadė − pavadis (Plt, Pln)
    Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
    Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
    Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
    Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
    Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
    Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
    Vagol – pagal
    Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
    Vaguočius – padargas bulvėms, daržovėms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
    Vaguoklė
    – vagojamasis plūgelis (Plt)
    Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
    Vaguosena − vagojimas (Žd)
    Vaida − dvikova (S. Dauk.)
    Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
    Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
    Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
    Vaikioks – berniukas
    Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
    Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
    Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
    Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
    Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
    Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
    Vairinībė − įdomybė (Krš)
    Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
    Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
    Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
    Vaiskus − kariuomenė
    Vaivuorā – girtuoklės
    Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
    Vajavuotė – Sl. 1) triukšmauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
    Vajuotė
    − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
    Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
    Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
    Vaksavuotė – tepti, blizginti batus
    Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
    Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
    Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
    Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
    Valažiuotė – volioti (Vvr)
    Valiuoks – apgavikas
    Valiuotė – pajėgti, galėti
    Valkavuotė – Pol. 1) valku lyginti, kočioti drabužius (DūnŽ), 2) minkyti, maigyti, minkštinti (DūnŽ, Up)
    Valks
    – 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
    Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
    Valna – galima, leidžiama (Sl.)
    Valns – laisvas, nepriklausomas
    Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
    Vambuolė – juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)
    Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
    Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
    Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
    Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
    Vampasītė – 1) iš lėto loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbėti, plepėti (Rnv, End)
    Vanagnuosis
    − kas su kumpa nosimi (Lk)
    Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
    Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
    Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
    Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
    Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
    Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
    Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
    Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
    Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
    Vanuotė – keikti, maudyti
    Vapčiuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smukčioti (Šts, Skd)
    Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
    Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
    Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
    Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
    Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
    Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
    Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
    Varanka – rantyta lentelė šiaudų stogui dengti (Trk)
    Varaunos
    – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
    Varavuotė –
    1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dėlioti (Als)
    Varažītė
    – burti
    Varčia – sargyba
    Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
    Varėns − varydamas(is)
    Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
    Varings − galingas (lat. vārīgs, S. Dauk.)
    Varjavuotė – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
    Varlagrōžtis
    − kiaukutas, geldelė (Trk)
    Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
    Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
    Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
    Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
    Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
    Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
    Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
    Varmasītė – klampoti, makasyti (Lk)
    Vars – 
    varovas, varytojas (Sd)
    Varsloutė
    − vadelėti (Mžk)
    Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
    Varstelis – vėrinys, karoliai
    Varstiena − vasarojiena
    Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
    Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
    Varškana − garankštis (Trk)
    Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
    Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
    Vartavuotė – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
    Varts – 
    kartelė, skala apmatams pririšti arba nytims užnerti (Up, Rt)
    Varvalis
    – skystas tepalas
    Varžla − šienkartė (Lk)
    Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
    Vašuoklē – raudonieji serbentai
    Vašus – kuris gerai auga, veši, vešlus (Žd, Krž) 

    Večas, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
    Večerė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
    Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
    Vėdelčios – šakutė (Pol., brus., Trk, Lk)
    Vedėns − vesdamas(is)
    Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
    Vedo, vedvė – mudu, mudvi
    Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
    Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
    Veikē – greitai, greit, neužilgo
    Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
    Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
    Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
    Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
    Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
    Veiluoks – veltinis
    Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
    Vėinėnīnkā − vienu arkliu kinkomi ratai
    Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
    Vėingijis − dvinytai austas audeklas
    Vėinpalis – kuris iš vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
    Veisies
    − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
    Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
    Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
    Veislioutėis − veistis (Pkl)
    Vėišnė – vyšnia
    Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
    Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
    Veizietė – žiūrėti
    Veizietovā − akys (menk.)
    Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
    Veizīklė − matymas, rega (Žd)
    Veizuolā – akys (menk.)
    Veizuovā − veidas, burna (KlvrŽ)
    Vels – velnias
    Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
    Vėlks – vilkas (ė ir l – tariama žemai, kietai)Ontā vėlks – štai vilkas
    Velnaklaks – baubas, baidyklė (Skdv)
    Vėlūstas
    − vėlyvas
    Vėn – vis
    Venčiavuonė – santuoka
    Vėnčevuotė – surišti dviejų žmonių gyvenimus
    Venčiavuotėis – tuoktis
    Vendis − virvagalys (Rs)
    Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
    Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
    Vėndzīkla – rūkykla
    Venešietė − maišyti (Ggr)
    Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
    Vepčiuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
    Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
    Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
    Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
    Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
    Veplas – lūpos
    Vepliuozė − prasta košė (Tl)
    Vepnuotė − žiobčioti (Šts)
    Vepris − paršelis (Dr)
    Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
    Vėrbā – žabai, žagarai, šakos
    Veriens – viralas, sriuba
    Veriduorios − koridorius
    Verpals − verpimas
    Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
    Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
    Verščioks – kita tarme kalbąs
    Veršlaks – veršputrė (Rdn)
    Veršpotrė
    − veršių gėralas, putra
    Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
    Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
    Vervents – prietaisas virvėms sukti
    Vervietė − loti
    Vėsadums − visada (Rdn)
    Vesēlė – vestuvės
    Vėsumet – visada
    Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
    Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
    Vėškus– namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus.
    Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
    Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
    Vėšta– višta ( ė – tariama kietai, žemai ).
    Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
    Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
    Vetušis − bažnyčios vyresnysis, seniūnas (Rt)
    Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
    Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
    Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
    Vėželė – velkė
    Vežėns − veždamas(is)
    Vežiečė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
    Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimą(Yl)
    Vėžla
    – žioplys, ištižėlis, apakęs
    Vežmenė − važta, vežamas krovinys
    Vėžuostis – žmogus retais ūsais, šapūsis (Grg, Dr) 

    Viaukčiuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
    Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
    Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
    Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
    Vīburtė − vyburiuoti
    Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
    Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
    Vibždotė − utelė (euf., Varn)
    Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
    Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
    Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
    Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
    Viečnos – amžinas
    Viedros – kibiras
    Vieputinė – vėjo pučiama vieta
    Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
    Viernos − patikimas
    Viešės − viešėjimas, viešnagė
    Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
    Vigztė − svirti, linkti
    Vijuoklis – 1) viliūgas, viliotojas  (Ggr), 2) gandonešis, apkalbinėtojas (Plt)
    Vikelis
    − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
    Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
    Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
    Viksčiuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
    Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
    Vīktė – sektis
    Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
    Viliūgs – 1) gundytojas, viliotojas (Vkš), 2) sukčius, apgavikas (Trg)
    Viliuoks –
    1) ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama šeiva (Grk, Rs), 3)  virvelė arba drobės gabalas pradėtam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvė (Šv, Lkv)
    Viliuoks – taurelėje ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
    Vimzdinietė
    − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
    Vinčā − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą (Plng)

    Vinčerga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
    Vinčiavuonė – santuoka, sutuoktuvės (Pol., S. Dauk.)
    Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
    Vindelė − stebulė (Grg)
    Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
    Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
    Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
    Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
    Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
    Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
    Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
    Vinklavuotė
    − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
    Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
    Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
    Vinkrus – graudus, liūdnas
    Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
    Viorsta
    – kelio atkarpa lygi 1,068 km
    Vipė − ožka (Gr, Skdv)
    Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
    Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
    Virbinīčė – pašiūrė, stoginė žabams krauti, malkinė (Yl, Mžk)
    Virulīs – vandens verpetas
    Vištarnė – vištidė (Lk)
    Vītėnė
    − plaustas, didelis upių laivas
    Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
    Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
    Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
    Vizguotė – krypuoti, linguoti
    Vīžena − vyža

    Vocelė− pintinė, krežis (la. vācele, Mžk)
    Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
    Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
    Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
    Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
    Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
    Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
    Voluotė − minkyti, kočioti (Pln)
    Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
    Vorčioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
    Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
    Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
    Vorietė − didėti pilvui (Lk)
    Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
    Vosioutė − vėtyti (Kl)
    Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
    Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
    Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

    Vumptelietė – sprogti(DūnŽ)
    Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
    Vuobolē – obuoliai
    Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
    Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
    Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
    Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
    Vuoktė
    – valyti; doroti (javus)
    Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
    Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
    Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
    Vuomautė – rėkti, šaukti
    Vuošekėnis – lepšis (grybas)
    Vuotkuotis – botkotis
    Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
    Vuožnus – jautrus
    Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

  • Komentarai išjungti - V
  • S

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Saidris − viksva
    Saiduoks – lankas šaudymui stėlėmis
    Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
    Saks –
    seklys (S. Dauk.)
    Salamaks – 
    neišrūgęs, nepakilęs, suzmekęs pyragas ar duona (brus., Up, Krš)
    Saldamaks –
    sacharinas (Kal)
    Salka
    – mansarda
    Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
    Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
    Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
    Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
    Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
    Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
    Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
    Sankalba − sąmokslas
    Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
    Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
    Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
    Santapa – ištižėlis
    Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
    Santiža – ištižėlis, liurbis
    Sarbavuotė – slaugyti, prižiūrėti (Brs)
    Sariuotė
    – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
    Sarmata – gėda
    Sāspronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
    Sāsvėnīs – sąsiuvinis.
    Saugė – daina
    Saulabruolē – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
    Saulabruolis − mėnulis
    Saunuora – savanaudis, egoistas
    Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
    Savastis – nuosavybė (Škn, Rs) 

    Seiliegeris – seilėtekis
    Seimavuotė – skaičiuoti (Ms)
    Sėlks
    – šilkas
    Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
    Sereda – trečiadienis
    Sermiega – švarkas
    Sėtinīs – griežtis

    Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
    Siednīnks − čiužinys
    Sierčėkā – degtukai
    Sietarnė – arpo dalis, į kurią įdedami sietai, sietinė (Rt)
    Sintietė
    − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
    Sintulīs (sintis) – plaučių liga, dusulys, astma
    Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
    Siurbelie – dėlė

    Skačiuoteis – rūpintis
    Skadā – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
    Skalītė – loti
    Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
    Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
    Skarbavs – valdiškas (pol., Vkš, Sd)
    Skarîngs
    – pluoštingas
    Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
    Skaugė – pavydas, godumas
    Skaugis − šykštuolis
    Skaugus – šykštus, pavydus
    Skelbautė – sklisti kalboms
    Skepets – nešiojama skara
    Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
    Sketars – ilgesnės ražienos tarp pradalgių (Vkš)
    Skibgalis – 
    maža atplaiša (Brs)
    Skīpā
    – įstrižai
    Skīps – įstrižas
    Skīra – skirtumas
    Skivīts – skarmalas, skuduras
    SladaũnėPol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sėmenys (Kl)
    Skladavuotė – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
    Sklads –
    Sl. sandėlys (Mžk)
    Sklajus
    – kuriuo galima daug užskleisti
    Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
    Sklandasmot. g. karčių tvora (Skd, Yl)
    Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
    Skleinīčė – stiklinė
    Sklepavuotė – mūryti skliautą (Pkl)
    Skleps
    – rūsys
    Sklostės– skląstis
    Skobas – rūgštus
    Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
    Skotertė – staltiesė
    Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvėms skusti
    Skrabėnė – dėžė
    Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
    Skrabtė – senti, džiūti
    Skrėblis – bulvių skutyklė
    Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
    Skreibtė – siausti, gaubti
    Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
    Skrega – skūpas
    Skripītis − smuikas
    Skripkuorios – smuikininkas
    Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
    Skuoms – skonis
    Skupicierios – gobšuolis
    Skūra – oda
    Skūstė – taupyti
    Skvarma – forma
    Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
    Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

    Slankailiuotė – slydinėti (Als)
    Slaptuomės
    – slapčia
    Slaunos – linksmas, garbingas
    Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lėkštas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Štk)
    Slīduoks – kazlėkas
    Sliedonė − pavakarys
    Sliegtarnė – marka (Šts)
    Slīgtė
    –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
    Slinkautė – tinginiauti
    Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
    Slinkos – tingus
    Slostē – spąstai
    Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
    Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
    Sluovėks – stiklainis
    Slūžītė − tarnauti
    Slūžma − alga (Als, Brs)

    Smagos – fiziškai sunkus, stiprus
    Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
    Smarkavuotė – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
    Smauktėis
    − lįsti, spraustis
    Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
    Smelčios (smalčios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
    Smetuons – grietinė (slav., net.)
    Smuokavuotė – kvepėti (Žeml, Žd)
    Smuoks
    – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
    Smuortė – liūsti, blaustis
    Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
    Smūrglīs – snarglys
    Smūrglioutė – snargliuoti
    Smūtnos – liūdnas

    Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
    Snopinietė – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam
    Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
    Snučas – snaudalius
    Snūda – snaudulys

    Sobata – šeštadienis
    Sobėnė – užpakalis
    Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
    Sodiedlioutė – sudėlioti.
    Sogruobtė − sučiupti
    Sokierka – saldainis
    Solasītė – surinkti
    Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
    Someigtė – mokėti
    Somiklietė − sukietėti
    Sominis − šiaurės vakarų vėjas
    Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
    Sopka – kaliošas
    Sosieds – kaimynas
    Sotrīstė – pradėti viduriuoti
    Sosėvadintė – sukviesti, surinkti
    Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
    Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
    Sovėsam – visai

    Spaciera – išeiga
    Spags
    – lašas (Plt, Vkš)
    Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
    Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
    Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
    Spaviednė
    – išpažintis
    Spaviednīčė – klausykla
    Spėitlios – spiečius (ties. ir perk. reikšme)
    Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
    Sperus (Spiers?) – spartus
    Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
    Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
    Spėtros – neprimatantis, žlibas
    Spakainos – ramus
    Spėlgtė – vysti, nykti
    Spieka – jėga
    Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
    Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
    Spīrē − kopėčių skersiniai
    Spongė – akis (niekinamasis)
    Spongtė – svaigti (nuo alkoholio)
    Spotkielis – puodelis
    Spragis – segtukas
    Sprėigtė – spriegti
    Sprėndžina – spyruoklė
    Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
    Sprostis – pakaba
    Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
    Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
    Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
    Spruogtė – dvėsti
    Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

    Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
    Sriebtovė – burna

    Stadala – Brus., Pol. pastogė arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklės (End, Lž, Plt)
    Stagars – 
    šaka be lapų (Ms, Slnt)
    Staibis
    – blauzda
    Staibuols – rankos staibis, dilbis (Vkš, Trk)
    Stalalis – 
    girnalovis (Ms, End)
    Stalavuonė
    – maitinimasis pas ką (Pol., Krž, Trš)
    Stalavuotė – valgyti, maitintis pas ką nors; gyventi ir maitintis (Grg)
    Staldalis – 
    tvartelis (Grg, Jdr)
    Staliuorios
    – stalius
    Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
    Stanaunē – dažnai
    Stangs − raištis
    Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
    Statgalis – stogo viršus, šelmuo, kraigas (Skdv)
    Stavuotė
    – 1) ištverti (Yl, Jrd), 2) turėti jėgų, pajėgti (Plt, Šts), 3) pakankamai turėti, užtekti (Skr)
    Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
    Stėčas − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
    Stelgtėis − stengtis
    Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
    Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
    Stičas − priešgyna, užsispyrėlis
    Stičītė – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti
    Stiegars – penis (juok., Skd, Šts)
    Stīgavuotė –
    1) ginčytis, prieštarauti (Gršl, Šts), 2) sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
    Stimbaris
    – nulaužtas medelis, stagaras
    Stīrėnīnks – nekviestas svečias
    Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora
    Stongas – sąrėmiai
    Strainos – puošnus, gražus, dailus
    Strankals – šūdo gabalas (Žd)
    Strapakas
    – akėčios
    Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
    Stribitielios
    – stribas
    Strikavuotė – daryti siūlę, peltakį, striką (Brs)
    Striknėns
    − neklaužada, niekadėjas
    Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
    Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
    Strubis – žemas, neaukštas žmogus
    Struoks – baimė, sujudimas
    Struošėntė– komanduoti, skubinti
    Struošītėis – skubėti
    Stūgaunus – neramus (Lk)
    Stumdalis – 
    nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Šts)
    Stuoraunos
    – darbštus, rūpestingas
    Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
    Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)

    Subaisiuotė – suteršti, subjauroti (KlvrŽ)
    Subakuotė – suminti (Kal)
    Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
    Sučeravuotė – sugadinti (Vvr)
    Sučiežtė
    − suvalgyti, sudoroti (Užv)
    Sučiokštė – sumenkti, suvargti (Krkl)
    Sučirškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
    Sučīžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
    Sudajītė – suprasti (Nmk, Rs)
    Sudrīktė – susipainioti, susivelti (Kl)
    Sudurdītė – 1) sulaužyti, sužaloti (Šts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
    Sūdžia – teisėjas
    Sugiberavuotė – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
    Suitus
    – gausus
    Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
    Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
    Sukeklis
    − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
    Sukliuoktė – sukristi, perkarti
    Sukrauliuotė – sudėlioti (Tv)
    Sukrėstė – suliesėti
    Sumajiečīntė − supainioti
    Suodnos – sodas
    Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
    Suopka – sofa
    Suostis – upės įlanka, vadaksnis (Als)
    Suotėns
    − sotus
    Supotės – sutinęs
    Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
    Suraišiuojėms – sumazgymas, sunarpliojimas (Krš)
    Suraitītė – sugarbanoti (Vkš)
    Surarietė – 1) sudundėti, sugrumėti (Dr), 2) subyrėti, sulūžti (Dr, Šts)
    Surīzintė – sukiršinti, supykdyti (Lk)
    Susibagdeliuotė – susirankioti, įsitaisyti (Šl)
    Susidavadītė – susipažinti (Klp)
    Susirunglintė – susipainioti, susivyti (Ggr)
    Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)
    Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
    Susizgrėbtė – susiprasti
    Susižaimuotė – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
    Suskabītė – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplėšyti, susmulkinti (Rdn, Krš)
    Suskaidītė – 1) suskirstyti, pažymint ribą (DūnŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplėšyti (Vvr)
    Suskailis – nususėlis (keik., Vkš)
    Suskaitītė – 1) galėti, sugebėti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti (Krš, Plt), 5) skaičiuojant įkirsti (Krt), 6) skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių (Trk)
    Suskaitlioutė – 1) suskaičiuoti (Vkš, Rdn), 2) išspręsti (DūnŽ)
    Suskaluotė – suskirsti (Šts)
    Suskanintė – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
    Suskardītė – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aštriu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
    Suskartė – suplyšti, sudriksti (Krt, Prk)
    Suskastė – karštai ko imtis, ką pradėti, į ką įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
    Suskė – suskažolė (Užv)
    Suskeldietė – suskilinėti, susproginėti, sutrūkinėti, sueižėti (Žd, Skd)
    Suskeltė – sulydyti, sudurti (Als)
    Suskėrbtė – surūgti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
    Suskerdietė – sueižėti, suskeldėti, sudaužėti, supleišėti (Krž)
    Suskībtė – sugižti (Dr, Kal)
    Suskietė – skursti, vargti, susti (Skr)
    Suskiets – 1) aptekęs suskiu, niežais (Šts), 2) apaugęs suskiais, brantais (Šts)
    Suskila – atskala, atplaiša (Trg)
    Suskimbčiuotė – trumpai suskambėti (Vvr)
    Suskinis – 1) nušašęs, rauplėtas (Skdv), 2) prastas, sunykęs, nususęs (Skdv)
    Suskintėis – gauti suskį (Trg)
    Suskirliuotė – surankioti (Als, KlvrŽ)
    Suskis – 1) susna (Vkš, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Šts, Ggr), 4) kas aptekęs suskiu, niežuotas (Šts), 5) kas aptrauktas miltlige (Krš), 6) kas nususęs, sunykęs, susisukęs (Rs, Skdv), 7) nusmukęs, nusigyvenęs, apsileidęs žmogus (menk., Brs, Vkš), 8 ) niekam tikęs, prastas žmogus; nevykėlis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybė, nenaudėlis (keik., Rs, Žd)
    Susklandītė – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
    Susklėstė – apsileisti, sutingti (Krž)
    Suskliaustė – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
    Suskoistė – įskuisti, įnikti (Slnt)
    Suskrabintė – 1) subrazdėti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
    Suskrabus – barškantis, tarškantis, skrabus (Prk)
    Suskrambītė – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
    Suskrambtė – suliesėti (Šts)
    Suskrebielis – kas nešvarus, suskretėlis (Skdv)
    Suskrebtė – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
    Suskrembtė – subarti (Up, Šts)
    Suskrenda – ištižęs žmogus (menk., Plt)
    Suskretielis – kas suskretęs, nešvarus (Užv)
    Suskriblītė – paraginti, subausti (Ggr)
    Suskruobtė – sudžiūti, sulysti (menk., Šts, Als)
    Suskūstė – sutaupyti (DūnŽ)
    Suskvarbītė – kastuvu suvarpyti (Krš, Erž)
    Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
    Sustasavuotė – suderinti (Ms)
    Sustugtė
    – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
    Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
    Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
    Sušvičītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
    Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
    Suvinkliavuotė – supainioti (Sd)
    Suziztė
    − įsinorėti, įsigeisti
    Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
    Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

    Svadīntė − sodinti
    Svėlksnė − mėtyklė
    Svetimluovė − paleistuvė
    Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
    Sviets – pasaulis
    Svotba – vestuvės

  • Komentarai išjungti - S
  • D

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Daba – prigimtis, būdas, paprotys (S. Dauk.)
    Dabarčiou
    – dabar, šiuo metu
    Dabaris – dabartinis (Erž)
    Dabena − papuošalas, puošmena
    Dabītė – mušti (Šts)
    Dabstītė – 1) tvarkytis, puoštis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
    Dabšna – dabita (Kv)
    Dabuotė – saugoti, globoti
    Dabuoklė – kalėjimas
    Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
    Dadnuotė – plepėti, bambėti (Klp)
    Daga – 1) saulės karštis (Slnt, Šv), 2) derlius, branda, pjūtis (Krg, Prk)
    Dagīs – usnis
    Dags – degimas, gaisras (Ggr)
    Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
    Dagus – aštrus, žvarbus, kandus, ėdus (Slnt)
    Daibstīsenas – slampinėjimas (Slnt)
    Daigaplunksnės – padaigos, padaigsliai (Varn)
    Daigiuotė – dygti (Varn)
    Daigliuotė – sodinti (Užv)
    Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
    Daigmuokslė – daržininkystė, sodininkystė (S. Dauk.)
    Daigs – 1) diegas (Ggr, Šts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmė, giminė (Slnt)
    Daigstītė – sodinti, diegti (Skd)
    Daigūnis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
    Dailē – dailiai
    Dailiejėms – riebėjimas (Slnt)
    Dailietė – gražėti (Dr)
    Dailintė – penėti, tukinti (Šts)
    Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Šts), 2) lygus (Vvr), atsiganęs, neliesas (KlvrŽ)
    Dainažīmės – natos
    Dajītė – gadinti, naikinti (Kln)
    Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
    Dalakoutė – bėgti, lakatuoti (Kin)
    Dalbstītėis – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
    Dalvaroutė – slinkinėti (Lž)
    Dambītė – lupti, mušti (Ms, Šts)
    Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
    Danginis – mėnuo, Mėnulis (Slnt)
    Dangintė – gabenti, kraustyti, lakinti (Vkš, Krkl)
    Dangoutė – dangstyti, maskuoti
    Danguorīkštė – vaivorykštė (Klp)
    Dantėnė – kuliamoji mašina (Šts)
    Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
    Darašios – ne visai pražilęs (Rs)
    Darbietis – žemdirbys (Ggr)
    Darbīkla – darbavietė (Skd)
    Darboutėis – darbuotis
    Darga – padargas (S. Dauk.)
    Darin – todėl (S. Dauk.)
    Darkiuotė – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
    Darkluotėis – darganotis (Plt)
    Darknuotėis – bjaurotis (Slnt)
    Darna – dargana (Šts)
    Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas dešroms daryti (Krt)
    Darulaitis – kastratas, išdaris (Šts)
    Darvouts – miglotas (Šts)
    Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
    Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagė, dviražė šakė rugių pėdams į vežimą krauti (Lž)
    Daugė – daugybė (S. Dauk.)
    Daugesnē – daugiau (S. Dauk.)
    Daugis − daugelis, daug kas
    Dauglīkė – daugiskaita
    Daugnuora – šykštuolis, godas (Slnt)
    Daukštelietė – kaukštelėti; suduoti (Žd, Vkš)
    Daužtelietė – kiek suduoti (Slnt, Vkš)
    Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
    Davatka – perdėtai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
    Davutis – davėjas (Vkš, Užv)
    Dažīvė – dažai (Varn, Vvr)
    Debekītė – niekinti, plūsti (Kair)
    Debesainis – tamsus (Vdk)
    Debesīnė – skysta putra (Šts)
    Debesinis – nelygios spalvos, laumėtas (Pp)
    Dėcėns – durklas, peilis
    Dedeklė – dedanti višta (Sd)
    Dedervuots – šašuotas, ruplėtas (Dr)
    Dėdlē – labai, dideliai, smarkiai (Šts)
    Dedlīvs – dėslus (Grg)
    Dedus – dėslus, dėdingas (Rs)
    Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
    Degals – deglas, fakelas (Slnt)
    Dėkčē – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
    Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) ėdimas, graužimas (Skd)
    Deglas – fakelas (Vkš)
    Deglīčė – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
    Degots – derva
    Degsena – degimas (Šts)
    Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
    Degtoks – žiebtuvėlis (Slnt)
    Deguliouts – kūlėtas (Gršl)
    Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
    Deigla – medžio kempinė (Dr)
    Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
    Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
    Dèkčôm – labai
    Dekis – lovatiesė, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
    Dėkortė – pamažu degti, rusenti
    Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
    Dėktōs, -ontė – dar atlaikanti, tinkamas
    Dėlbs – atšipęs, atsipjovęs (Rt)
    Delčė – mėnulis (S. Dauk.)
    Dėlėks – mažas vienrankis pjūklelis (Krt, Tl)
    Delmuons
    – piniginė (Vvr)
    Dėrbtovs – įrankis dirbti, mašina (Šts)
    Derečītė – darinėti, mėsinėti (Slnt)
    Dereklis – dyrikas (Grg)
    Dėrėks – kas diria, lupa; kas drasko (Šts)
    Derenė
    – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) mušimas, pyla (Slnt)
    Derešas – timsras (Pol., Žd, Plt)
    Derietovės – derybos (Užv)
    Dergtė – apsimesti, dėtis (Slnt, Varn)
    Dergučas – derkštas, dergūnas (Tl)
    Derklīčė – madas gaudanti moteris, pliuškė (Krkl)
    Derlietė – suriebėti, nutukti (Vvr, Slnt)
    Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
    Derlis – vešlumas, trąšumas (Slnt)
    Derliūgs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
    Dėrmavuonė
    – krikščionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
    Dermīčius – lažybos (Tv)
    Dėrtė – 1) lupti, plėšti (Als, Snt), 2) tvoti, mušti, plakti (Šts, Skd)
    Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
    Dervecītė – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
    Dervečītė – skirstyti dalimis, plėšyti (Užv)
    Deržtė – dergti (Rt, Plt)
    Deselė – vedega (Vok., Ms, Skd)
    Desiuotė – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srėbti, kirsti (Kal)
    Destis mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
    Dėšlis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
    Devėms – 1) išdykavimas, dūkimas (Rdn), 2) griaudimas (Krš)
    Dėvuons – lovatiesė
    Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
    Dibentė – kankinti (Šauk.)
    Dibičītė − skriausti (Skdv, Bt)
    Dībintė – eiti, stypinti (Šauk)
    Dibka – Pol. rąstagalis, į kurį įdėdavo nusikaltėlio kojas (Krtn, Skd)
    Dībkinietė – valkiotis (Vvr)
    Dībkioutė – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, nešioti (Grg)
    Dībs – didelis žmogus (Slnt)
    Dībtė – mušti, dobti (Kv)
    Dicėns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
    Dīčkavuotė – trinti, brūžinti, dėvėti (Slnt)
    Didelī– 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
    Didenī– puikybė, išdidumas (Krž)
    Diedliuotė – dėlioti (Slnt, Kv)
    Diegis
    – nudegimas (Slnt)
    Diegurtė – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
    Diekou! – ačiū!
    Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
    Diertė – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
    Diesena – būvis (Bržr)
    Dieslės – dėtys (Užv, Vdk)
    Diesmė – nuosaka (S. Dauk.)
    Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
    Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
    Didīstė – išdidumas, puikybė (Pkl, Slnt)
    Diduomis – didžiūnas, didikas (S. Dauk.)
    Didus – išdidus, puikus (Šv)
    Dievuotėis – atsisveikinti (Šts, Als)
    Dignītė – gabenti (Šts)
    Dīgsčiuotė – greitai eiti, bėgti (Ggr)
    Digsnis – dūris (Kl)
    Digsnuotė – bėgti mažais žingsneliais (End, Vvr)
    Dīgstelietė – 1) staigiai įdurti (Vkš), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
    Dīgsuotė – gelti, skaudėti (Up)
    Dīguotė – dygti (Varn)
    Dīka – pasileidimas (Šts)
    Dīkabarzdis – svyruoklis (Slnt)
    Dīkautė – siausti, lakstyti (Slnt, Šts)
    Dīkinėjė – laukinių žmonių kraštas (Šts)
    Dīkis – išdykimas (Slnt)
    Dīkīstė – išdykavimas (Krž)
    Dīkra – dykynė, plynė (End)
    Dīks – grynas, tikras (Vvr, Vkš)
    Dīktė – dusti, trokšti, ilsti (Slnt, Užv)
    Diktintė – tvirtinti, teigti (Šts)
    Dīku – lengvai (Grg)
    Dīkuonis – išdykėlis, nedorėlis (Grg, Plt)
    Dikuotė – draskyti, plėšyti (Skd)
    Dilėks – 1) mažas vienarankis pjūklelis (Kl, Krt), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus (Tl)
    Dilintėis – nykti, mažėti, dingti (Rs)
    Dimba – kultuvė, mušeklė (Žeml)
    Dimbėks – didelis žmogus (Pln)
    Diminīčė –  rožė, votis (Pol., Jrb, Žgč)
    Dimžaks 
    – kišenė (Prk)
    Dinderioutė – dykinėti (Škn, Vkš)
    Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
    Dingis – kryptis (Kl)
    Dingoutėis – atrodyti, rodytis
    Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
    Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
    Dingtė – rasti vietą, išeiti, dėtis (Skd, Vvr)
    Dingtelietė – atsiminti
    Dinkiuotė – mušti, perti (Šts)
    Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
    Dīra – dyža, pyla (Slnt)
    Dirdinietė – slankioti pašaliais, dykinėti (Skd)
    Dirėks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
    Dirgesīs – dirginimas (Šts)
    Dirgsnis – 1) plona, laiba šakelė (S. Dauk.), 2) maža gyslelė (Pln)
    Dirintė – plėšti, zulinti (Šts)
    Dirītė – lupti kailį (Kal, Brs)
    Dirsius – apsileidėlis, ištižėlis, tinginys (Klm)
    Disnipuols − laivas
    Diškītė – trinti, brūžinti (Šts)
    Dišlininks
    – kaklininkas (Skd)
    Diukuo – kodėl
    Dīvelietė
    – nešioti, devėti, drengti, trinti (Klp)
    Dīveliuotė – kamuoti, mušti (Bržr, Užv)
    Dīvėns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
    Dīvītėis – stebėtis
    Dīvs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
    Dīzinietė – valkiotis (Vvr)
    Dīztė – trypti vietoje (Kair)
    Dīža – mušimas, pėrimas (Plt, Tl)
    Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
    Dīžtė – 1) mušti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srėbti, valgyti, kirsti (Vvr, Vkš), 3) smarkiai lyti (Ms)
    Doborkis – tvenkinys
    Dornios – kvailys
    Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
    Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
    Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
    Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
    Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
    Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
    Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
    Douklis − duokas (Mžk)
    Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
    Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
    Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
    Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
    Douts − dovana (Up, Užv)
    Drabna – 1) šlapdriba (Užv, Šll), 2) liūnas, kirba (Plng)
    Drabnus – tvankus, troškus (Kv, Yl)
    Dračas – išdykėlis (Pol., Vkš, Brs)
    Dračīsena – 1) naikinimas, plėšymas, draskymas (Als), 2) dūkimas (Vkš)
    Dračītė – 1) triukšmauti, trankytis, ginčytis (Brs), 2) naikinti, plėšyti, draskyti (Als)
    Dragnītė – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
    Dragnuotė – joti ristele (Brs)
    Draguotė – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Šts), 2) triukšmauti, jodytis, daužytis (Lž)
    Draibstītė – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
    Draibstuliuotė – snyguriuoti (Ggr, Varn)
    Draika – 1) kas išsidraikęs (Mžk), 2) išdykėlis (Ms)
    Draikā – kraikas, pakratai (Grk)
    Draikas – mažos šakelės (Mžk)
    Draikuotėis – lakstyti, siausti (Šts)
    Draikus – 1) valkus, tąsus (Šv), 2) šankus (Gr)
    Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
    Draks – 1) barnis, peštynės, sąmyšis (Rus., Kal, Kair), 2) eibė, žala, nuostolis (Skd)
    Drakuotė – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, šėlti (Slnt, Kal)
    Dralītė – draskyti, plėšyti, laužyti (Ll)
    Drampasīnė – makalynė, makasynė, purvynas (Lž, Pkl)
    Drampažītė – terlenti, knezoti (Šts)
    Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos šoninė lenta (Užv)
    Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
    Dranka – statinė, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Šlu)
    Drankis – debesis (Plng)
    Drankiuotėis – trainiotis, daužytis (Vkš)
    Drapakoutė – akėti, brižioti (Pol.)
    Drapaks – akėčios, brižės (Pol.)
    Drapanas – drabužiai (niek.)
    Draugalka – pamergė (Kin, Klp)
    Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
    Drebecītė – minti, trypti (Varn)
    Drebesā – šaltienos drebučiai (Vkš)
    Drebežītė – pavydėti, gailėti (Lkv)
    Drebiezgā – smulkios žuvys, mailius (Varn)
    Drebiežnas – nevikrus (Varn, Krš)
    Drebtelietė – 1) staiga nudrėbti, mestelėti (Užv), 2) negražiai, stačiai pasakyti (Vkš)
    Drebus – baugus (Mžk)
    Drėgants – eržilas
    Dreika – žiopla, išsižiojėlė (Dr)
    Dreiktė – draikyti, driokti
    Dreilingis – žiemą išmušta kelyje duobė (Šlu)
    Dreižietė – skeldėti, trūkinėti, daužėti (Slnt)
    Dreižtė – vilkinti, delsti, gaišti (Ll, Kair)
    Drelingiouts
    – duobėtas (Vvr)
    Dremžtė – 1) plėšti, drengti (Kair, Krš), 2) kasyti (Kltn)
    Drengtė – 1) nešiojant plėšti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
    Drenktė – teršti (Vyž, Klp)
    Drepašas – sudribėlis, ištižėlis (Mžk, Yl)
    Drepė – mirkalas, padažas (Krkl)
    Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
    Drepenas mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (Vkš)
    Drepinīs – 1) košė (menk., Šts), 2) linskmas šokis (Slnt)
    Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
    Dreplītė – skrepliuoti (Vvr)
    Dresvė – drevė, uoksas (Kv)
    Dreva – skylė (Yl)
    Drevietė – 1) kopti medų iš drėvės (S. Dauk.), 2) plėšti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
    Dreziniuotė – gadinti (Kal)
    Dreženas mot. g. skutai, čeženos (Slnt)
    Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
    Drė̄žtė – dėvėti, nešioti, plėšti, drėksti (Klm, Ll)
    Driegnis – drėgnumas (Pgr)
    Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
    Drīkčiuotė – sunkiai šokinėti (Slnt)
    Drīkiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
    Drīktė – irti, driksti (Varn)
    Drīktelietė – stryktelėti (Vkš)
    Drintė – plėšti, trinti, dėvėti (Als)
    Drīvuotė – pakulomis, dervotomis virvėmis kamšyti laivų, kubilų plyšius (Plng)
    Drīžinietė – valkiotis (Šts)
    Drīžinīs – žmogaus apdaras, išvaizda (Slnt)
    Drīža – drūžė (Vkš, Šlu)
    Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
    Dročiautė – pjauti lentas (Skr, Pln)
    Dročius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
    Drožinīčė – medinė leistuvo dalis (S. Dauk.)
    Drubīnas – kopėčios (Pol., brus., Mžk, Ms)
    Dručkis – storas žmogus arba gyvulys (Vkš, Pgr)
    Drukarnė – spaustuvė (Pol., KlvrŽ, Vvr)
    Drūkčē – labai (Erž)
    Druklis – dručkis (Žd)
    Drūkšlīs – dručkis, druklis (Dr)
    Drūktainis – dručkis (Slnt)
    Drūktarėitis – storašlaunis (Šts)
    Drūkts – 1) storas (Šts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
    Drūlainis – dručkis (Ms)
    Drūlioutė – dirbti (Varn)
    Druliuotė – giržeti, bribinti (Rs)
    Drulkis – rubuilis, dručkis (Kl)
    Drumbzlioutėis – niauktis (Skdv)
    Drumelioutė – bugnyti, barškinti (Klp)
    Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
    Dūminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
    Drungs
    – drungnas (Ms, Slnt)
    Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
    Druobės – patalų užvalkalas, dvilinkės (Vkš, Mžk)
    Druobgalīs – skiautė, skuduras (Varn)
    Druobolė – 1) drobės gabalas pašarui, skiedroms ar šiaip smulkiems daiktams nešti (Vvr, Skd), 2) ant pečių siaučiamoji skara (Trg), 3) į lovą klojamoji paklodė (Mžk, Vkš)
    Druočius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
    Druotė – viela (Mžk, Kv)
    Druova – drėvė, išpuva (Plt)
    Drusts – korys (S. Dauk.)
    Drūteiva – stipruolis (Kv)
    Druzgs – trupinys (Skdv)
    Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
    Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Šll)
    Dubadegīs – kerštininkas, padegėjas (Kv)
    Dubas – išduobtas kubilas (Lkv)
    Dubelts – dvigubas (Vok. dial., Vkš)
    Dubėns – medinis indas užtrinui grūsti (Plt)
    Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
    Dūblingė – nerangus, pilvotas žmogus, dūblys (Skdv)
    Dublunkis – dručkis (Plt, Ggr)
    Dūbra – sena, prasta armonika (Kv)
    Dubtė – gesti, kiurti (Up)
    Dubunis – išduobta trinka su kojomis dubeniui įdėti (Žd, Vkš)
    Duburkalis – menkas duburkis, duobė (Brs)
    Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
    Dubus – talpus, erdvus (Varn)
    Ducintė – tampti, purtyti, dūskinti (Mžk)
    Duckėnā – skutai (Dr)
    Dudielioutė – dudenti, terškėti (Prk)
    Dūdintė – vilktis, dūlinti (Kv)
    Dudlentė – kalbėti, terškėti (Prk)
    Dudnuotė – iš lėto, potyliai kalbėti (Up, Brs)
    Dūdouts – su klostėmis, rauktas (Prk)
    Dūduorios – vargonininkas (Slnt)
    Dudūra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomušais (Kv)
    Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
    Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
    Dugnuolius – žioplas, ištižęs žmogus (perk., Trk)
    Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas (Kv, Šts)
    Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
    Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
    Dūkinioutė – dūkti, šėlti (Brs, Šts)
    Dūksena – dūkimas (Žd)
    Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
    Dūksinioutėis – purvintis (Varn)
    Duksmas – sielvartas, rūpesčiai (Plt)
    Dukstė – driksti, plyšti (Šts)
    Dukšla – raukšlė, dumšlė (Krkl)
    Dukšnus – birus (Kv)
    Dūktė – niršti (Kv)
    Dula – 1) vienas iš dviejų kaištelių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaištis burių virvei (šiutui) pririšti (Prk)
    Dūla – nekalbus žmogus (Brs)
    Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
    Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
    Dulbsuotė – snopsoti (Škn)
    Dūlė – bulvė (Akm, Pp)
    Dūliava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
    Dūlietė – sėlinti (Als)
    Dūlīnė – bulvienė (Akm, Mžk)
    Dūlinis – bulvinis (Vkš)
    Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
    Dūlītė – rūkyti (Krkl)
    Dūliuotė – smulkiai lynoti, dulkti (Šts, Slnt)
    Dulkanuots – miglotas, ūkanotas, dūliuotas (Šv)
    Dulksnuotė – 1) žydėti, dulkėti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
    Dulkstītė – raibinti (Dr)
    Dulputrė – baltinta grūstų bulvių sriuba (Vkš)
    Dulskanuotė – raibuliuoti (Varn)
    Dūma – pasitarimas (S. Dauk.)
    Dūmalaks – kaminas, dūmtraukis (Plt)
    Dumblasītė – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
    Dumbloutė – niaukstytis, blaustis (Dr, Šts)
    Dumbra – 1) gili vieta upėje, sietuva (Bdr, Kl), 2) kūdra (Grk)
    Dūmėnė – sandėliukas maistui laikyti (Dr, Skd)
    Duminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
    Dumplekė – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant
    Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
    Dumpeklės – mėšlavežis vežimas (Plng, Sd)
    Dumpiouts –
    nelygus, su dumpiu (Šts)
    Dumpis – 1) raukšlė, dumpšlė, dumšlė (Yl, Brs), 2) sąmyšis, maištas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
    Dumplinis – pūstas, platus (Bržr, Vkš)
    Dumplintė – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
    Dumplioutė – 1) sunkiai kvėpuoti (prk., Šts), 2) smarkiai kosėti (Varn)
    Dūms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
    Dumšliets – raukšlėtas (Varn)
    Dūmtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
    Dundietė – griaudėti, tinkėti, bildėti (Vvr)
    Dundulioutė – 1) griausti, dundėti, trinksėti (Šts), 2) spiestis (Šts)
    Dunduliouts – verpetuotas (Šts)
    Dunkerka – kamara (Šts, Ms)
    Dunksčiuotė – stuksenti, trinkčioti (Vvr)
    Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
    Dunksmas – dundesys, dundėjimas, dunksėjimas (Kair)
    Dunkstelietė – stuktelėti, paukštelėti, kaukštelėti (Vvr, Krtv)
    Duobčiotėis – maitotis, išdykauti (Dr)
    Duobroutė – plepėti, stėnautis (Klm, Prk)
    Duobstė – susenėlis, perkaršėlis (Šts, Akm)
    Duobstelē – sudriskę marškiniai (Užv)
    Duobstis – susidevėjęs, sudubęs daiktas (Als)
    Duobtė – žudyti, galabyti (Kv)
    Duokalka – stoginė čerpė (Pol., Lž)
    Duoklas – rezginės, tarankis (Vkš, Skdv)
    Duoklis – kvaiša, pusgalvis (Mžk)
    Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
    Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
    Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
    Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
    Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
    Duovena – dovana
    Duovenuotė – dovanoti
    Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
    Duozintė – kėblinti (KlvrŽ, Šts)
    Dupšiuotė – eiti (S. Dauk.)
    Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
    Durbė – steverys, šaka (S. Dauk.)
    Durbtė – dubti, kiurti, pūti (S. Dauk.)
    Durdītė – 1) durti, besti (Šts), 2) keisti formą, storinti (Trk)
    Dureklis – žeberklas, perstekė (Žd)
    Dūriets – lašuotas, taškuotas (Šts)
    Durkėnu – užduriant (Kltn)
    Durkis vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sėdi vairininkas (Plng)
    Durklė – perstekė (S. Dauk.)
    Durnintė – mulkinti, kvailinti (Vvr)
    Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
    Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
    Durstoks – prijuostė (Tv, Lk)
    Duršliuoks – 1) įrankis skylei geležyje išmušti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Šll), 3) koštuvas, rėtis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
    Durtinīs – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliūkas (Šts, Brs)
    Dusena įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklą, kad pasidarytų maišelis ir ji negalėtų ištrūkti (Klp)
    Dūsiejėms – sunkus kvėpavimas (Šts)
    Dūskatas – skutai, driskanos (Šts, KlvrŽ)
    Duskintė – judinti, krutinti, plustinti (Užv, Krš)
    Duskis – dusulys (Ll)
    Dustė – dvisti, švinkti, gesti (Grg)
    Dūšė – siela, širdis
    Dušentė – varginti, ilsinti (Kair)
    Dūšings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
    Dūštraukis – žioplys (Ggr)
    Dūšvelkis – sunkus, gremėzdiškas daiktas (Pkl, Šts)
    Dutnus – neaiškiai tariamas, kalbamas (Nt)
    Dūzgintė – judinti, purtyti, kratyti (Šl)
    Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
    Dužīg – dukart (Erž)
    Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
    Dūžis – smūgis, kirtis (Plt)
    Dužtė – 1) trūkti, skilti, trupėti (Krš), 2) kristi, mažėti (Užv)
    Dūžtė – vargti, ilsti (Pt)
    Dvailā – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
    Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynė (Rdn, Krš)
    Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
    Dvaknuotė − plustinti (Šts)
    Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
    Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
    Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
    Dvasintė – dvėsinti, alkinti, badu marinti (Užv)
    Dvasiuotė – dvėsti, dvėsinėti (Pln)
    Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
    Dvasna – 1) dvėsimas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvėsa, nuosproga, perdvėsėlis (Vkš, Lž)
    Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
    Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
    Dveinaitis
    – dvynas (Ll)
    Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
    Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
    Dviekoutė – dvėsuoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
    Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
    Dzaiginietė – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
    Dzilentė – griežti, čirpinti (Žd)
    Dzindzals – skambaliukas (Kv)
    Dzingals – skambalas (Yl)
    Dzingulioutė – skambaliuoti, cinguliuoti (Škn)
    Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
    Dzvekītė – mušti (Kair)
    Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
    Džabītė – 1) mušti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, čebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
    Džagnuotė – ėsti, graužti (Šts)
    Džangterietė – sužvangėti, džengtelėti (Skd)
    Džeganas – išėdos, iščeškos, čeganos (Bržr, Slnt)
    Džeganuotė – kapoti, čeganoti (Šts, Ms)
    Džektelietė – žnektelėti (Vkš)
    Džiauginīčė – teatras (S. Dauk.)
    Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
    Džiausena – džiovimas (Vkš)
    Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Šts), 3) pintinė sūriams džiovinti (Lkv, Varn)
    Džiautovės – virvės skalbiniams džiauti (Šts)
    Džilentė – pjauti, džirinti (Vkš, Žr)
    Džindžė – 1) naminė degtinė (Krš), 2) denatūratas (Šl)
    Džingterietė – skambtelėti, dzingtelėti (Vkš, Vvr)
    Džingoutė – supti, linguoti (Šts)
    Džiovainė – džiovykla (Šts, Yl)
    Džiovainis – sudžiuvęs, džiovintas (Šts)
    Džiovinsena – džiovinimas (Šts)
    Džirktelietė – kirptelietė, čirkštelietė (Vkš)
    Džiubītė – lesti, kapoti su snapu (Kair)
    Džiubuotė – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
    Džiugesys – gaudimas (Šv)
    Džiugietė – gausti, žvagėti (Rt)
    Džiūkštelietė – užkirsti, suduoti, čiukštelėti (Šll)
    Džiumbarītė – mušti, plakti (Šts)
    Džiumbars – rykštė (Šts)
    Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
    Džiungarītė – supti (Šts)
    Džiūnītė – žiopsoti (Šts)
    Džiūsna – kas liesas, sudžiuvęs (Erž, Krš)
    Džvangtelietė – barkštelėti, suduoti (Vkš)

  • Komentarai išjungti - D
  • 2018 m. liepos mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     1
    2345678
    9101112131415
    16171819202122
    23242526272829
    3031  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos