Torgaus tema implikou daugeli temu – socēliniu, ekonuomėniu, koltūrėniu, doruovėniu i t.t.

Kāp trumpā ir universalē vartuotuojėškā apibūdint šiūlaikini Lietovuos torgo? Tiksliausios, nuorintās i diskotoutėns apibūdėnėms būtom tuoks: torgos – vėita, kor sālīgėškā dėdėlės prekiu kainas idealē atitink prasta prekiu kuokībė.

Prekė – īduomos dākts, dažniausē torintis vizualė apimti i sava kaina: realė, nerealė, prieinama. Čė gal īsigīt garsiausiu pasaulė firmu kontrafaktėnės pruodukcėjės, savaitė avėmū batu i šmuot kėtū būtiniausiu prekiu. So prekeivēs gal derietėis, nes dākts vėsumet verts par posė mažiau nei už anū prašuoma. Prekeivis / perpardavies siūla – pirkies perk / neperk. Torgou suprontama, jog pėgus dākts vėsumet kainou par brongē.

Torgaus elits – sava užaugintus vaisius, daržuovės i kt. pardoudontis ūkininkā. Manufaktūrininkā – ne.

Torgaus vėdos – Babiluons, katramė atsispind konkrečiuos vėsuomenės gīvenėma realus vaizds: sumaištis, vėišas apgavīstės. I Babiluona ir īeinama, ir išeinama. Kuokio tėkslo torgaus pilietis īein i kuokio tėkslo išein iš savuojė Babiluona „sėinas“? Anuo tuokė karma. Gīvenėms torgou apsiribuo dėina – išgīvent šiō dėina.

Senėėjē tradicėnē torgā vėsumet liub būtė, vo i dabā kai kor tebie, artėi miestieliu centrū, didesniesė erdviesė. Juomarkā liub vīks kuonkrečiuom dėinuom. Juomarkā prasided i pasibeng. Torgos īr staciuonari miesta, miestelė erdvie i laiks. Miests i torgos anuo vėdou, centrė žmuoniū fiksouts erdvielaikis, katramė toštoma. Torgaus toštoma primen kurortėniu miestieliu toštoma, nes vasara anėi skruzdielīnā, vo žėima – Šiaurės ašigalis.

Atein vakars, i torgos tamp dīkīnė be žmuoniū. Vėita neleikt tušti: žmuonis keit kėtė miestelienā: šunis i katis. Dėina žmuoniū sumaištis, nakti gīvūnu, īpač pavasarēs.

Torgou vėsė vėins kėta pažīst. Iš matīma. Torgaus piliečiu rīšē pragmatėški. Niekam čė nesvarbo, jė kuokė nuors pilietė vėina dėina nebepamatīs. Smielė saujės bendruomenė, panaši i Šuokiu, Dainū, Dvijū minučiu šluovies, Grieku i vėsus kėtus dešimtukus. Čė Dėiva dešimt īsakīmu nesilaikuoma. Nebent penktuojė – nežudīk. Pėrmuojė īsakīma modifikacėje būtom tuokė: neturiek kėtū dėivū, tik pininga, t.ī., mīliek pininga vėsa šėrdė, vėsa dūšė, vėso pruoto, vėsuom jieguom, mīliek bet kuokė valiota (išskīrus nebent tugrikus) kāp pats savi.

Torgos īr atrakėnama vėita. Pasakuosė rakėnamas luobiu skrīnės, kambarē, peržengėma rėba terp „čė“ i „ten“, „išuorės“ i „vėdaus“. Torgaus raktā – pri vėsū īējėmu sieduntis, kažkon vapontis, nuleistas galvas kinkoujintis elgetas. Anėi tarsi muitininkā priveiz kelius i torgo. Elgetavėms tapa pruofesėjė. Īr meistrā, īr pameistrē vakā. Musiau, pelnings užsijiemėms, jėgo kažkam patrauklos: juokiū muokesniu, juokiū darbdaviū, juokiuos darba inspekcėjės.

Kumet bova parašīta kningelė „Žemaičių rašyba“, ta anuo bova pristatīta vëna naujė raidie – ė̄ (IE nauduotuojē gal anuos nȧmatītė, bet ana atruoda kap „ė so brūkšnioko vėršů“). Tuos raidies kebloms ī tas, ka nieks svietė tuokiuos nȧtor ė kompioteriūs anō atvaizdůtė ī sonkē. Gal žemaitē daugiau naujū mondriū raiďiū nȧbsogalvuos, ta gavos ISO kuoda kalbā rēktom ėš karta kreiptës diel naujuos raidies itraukėma i pasaulėni standarta. Paskiau jau sektom mėslės aple klavētūras ėšdiestīmus (palē monė, ta būtom praďiuo paprasts ė nȧpaprasts :D, pėrmam dabartėnē klasėkėnē simbuolē, vuo ontram – ka ė mona ėšmėslā). Bejė, jė kas torȧt Windows operacėnė, ta aple klavētūras ėšdiestīma isėdëgėma galȧt paskaitītė čė. Vuo jė būs rēkals, ta galo padietė sosėtvarkītė ė so ėšdiestīmo Linux sėstemuo.

Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
Vabrintė − vogti (Db)
Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
Vadala – valkata, bastūnas
Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
Vadė − pavadis (Plt, Pln)
Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
Vaguočius – padargas bulvėms, daržovėms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
Vaguoklė – vagojamasis plūgelis (Plt)
Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
Vaguosena − vagojimas (Žd)
Vaida − dvikova (S. Dauk.)
Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
Vaikioks – berniukas
Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
Vairinībė − įdomybė (Krš)
Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
Vaiskus − kariuomenė
Vaivuorā – girtuoklės
Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
Vajavuotė – Sl. 1) triukšmauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
Vajuotė − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
Vaksavuotė – tepti, blizginti batus
Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
Valažiuotė – volioti (Vvr)
Valiuoks – apgavikas
Valiuotė – pajėgti, galėti
Valkavuotė – Pol. 1) valku lyginti, kočioti drabužius (DūnŽ), 2) minkyti, maigyti, minkštinti (DūnŽ, Up)
Valks – 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
Valna – galima, leidžiama (Sl.)
Valns – laisvas, nepriklausomas
Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
Vambuolė – juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)
Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
Vampasītė – 1) iš lėto loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbėti, plepėti (Rnv, End)
Vanagnuosis − kas su kumpa nosimi (Lk)
Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
Vanuotė – keikti, maudyti
Vapčiuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smukčioti (Šts, Skd)
Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
Varanka – rantyta lentelė šiaudų stogui dengti (Trk)
Varaunos – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
Varavuotė – 1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dėlioti (Als)
Varažītė – burti
Varčia – sargyba
Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
Varėns − varydamas(is)
Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
Varings − galingas (lat. vārīgs, S. Dauk.)
Varjavuotė – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
Varlagrōžtis − kiaukutas, geldelė (Trk)
Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
Varmasītė – klampoti, makasyti (Lk)
Vars – varovas, varytojas (Sd)
Varsloutė − vadelėti (Mžk)
Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
Varstelis – vėrinys, karoliai
Varstiena − vasarojiena
Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
Varškana − garankštis (Trk)
Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
Vartavuotė – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
Varts – kartelė, skala apmatams pririšti arba nytims užnerti (Up, Rt)
Varvalis – skystas tepalas
Varžla − šienkartė (Lk)
Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
Vašuoklē – raudonieji serbentai
Vašus – kuris gerai auga, veši, vešlus (Žd, Krž) 

Večas, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
Večerė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
Vėdelčios – šakutė (Pol., brus., Trk, Lk)
Vedėns − vesdamas(is)
Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
Vedo, vedvė – mudu, mudvi
Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
Veikē – greitai, greit, neužilgo
Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
Veiluoks – veltinis
Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
Vėinėnīnkā − vienu arkliu kinkomi ratai
Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
Vėingijis − dvinytai austas audeklas
Vėinpalis – kuris iš vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
Veisies − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
Veislioutėis − veistis (Pkl)
Vėišnė – vyšnia
Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
Veizietė – žiūrėti
Veizietovā − akys (menk.)
Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
Veizīklė − matymas, rega (Žd)
Veizuolā – akys (menk.)
Veizuovā − veidas, burna (KlvrŽ)
Vels – velnias
Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
Vėlks – vilkas (ė ir l – tariama žemai, kietai)Ontā vėlks – štai vilkas
Velnaklaks – baubas, baidyklė (Skdv)
Vėlūstas − vėlyvas
Vėn – vis
Venčiavuonė – santuoka
Vėnčevuotė – surišti dviejų žmonių gyvenimus
Venčiavuotėis – tuoktis
Vendis − virvagalys (Rs)
Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
Vėndzīkla – rūkykla
Venešietė − maišyti (Ggr)
Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
Vepčiuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
Veplas – lūpos
Vepliuozė − prasta košė (Tl)
Vepnuotė − žiobčioti (Šts)
Vepris − paršelis (Dr)
Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
Vėrbā – žabai, žagarai, šakos
Veriens – viralas, sriuba
Veriduorios − koridorius
Verpals − verpimas
Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
Verščioks – kita tarme kalbąs
Veršlaks – veršputrė (Rdn)
Veršpotrė − veršių gėralas, putra
Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
Vervents – prietaisas virvėms sukti
Vervietė − loti
Vėsadums − visada (Rdn)
Vesēlė – vestuvės
Vėsumet – visada
Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
Vėškus– namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus.
Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
Vėšta– višta ( ė – tariama kietai, žemai ).
Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
Vetušis − bažnyčios vyresnysis, seniūnas (Rt)
Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
Vėželė – velkė
Vežėns − veždamas(is)
Vežiečė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimą(Yl)
Vėžla – žioplys, ištižėlis, apakęs
Vežmenė − važta, vežamas krovinys
Vėžuostis – žmogus retais ūsais, šapūsis (Grg, Dr) 

Viaukčiuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
Vīburtė − vyburiuoti
Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
Vibždotė − utelė (euf., Varn)
Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
Viečnos – amžinas
Viedros – kibiras
Vieputinė – vėjo pučiama vieta
Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
Viernos − patikimas
Viešės − viešėjimas, viešnagė
Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
Vigztė − svirti, linkti
Vijuoklis – 1) viliūgas, viliotojas  (Ggr), 2) gandonešis, apkalbinėtojas (Plt)
Vikelis − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
Viksčiuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
Vīktė – sektis
Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
Viliūgs – 1) gundytojas, viliotojas (Vkš), 2) sukčius, apgavikas (Trg)
Viliuoks – 1) ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama šeiva (Grk, Rs), 3)  virvelė arba drobės gabalas pradėtam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvė (Šv, Lkv)
Viliuoks – taurelėje ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
Vimzdinietė − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
Vinčā − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą (Plng)

Vinčerga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
Vinčiavuonė – santuoka, sutuoktuvės (Pol., S. Dauk.)
Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
Vindelė − stebulė (Grg)
Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
Vinklavuotė − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
Vinkrus – graudus, liūdnas
Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
Viorsta – kelio atkarpa lygi 1,068 km
Vipė − ožka (Gr, Skdv)
Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
Virbinīčė – pašiūrė, stoginė žabams krauti, malkinė (Yl, Mžk)
Virulīs – vandens verpetas
Vištarnė – vištidė (Lk)
Vītėnė − plaustas, didelis upių laivas
Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
Vizguotė – krypuoti, linguoti
Vīžena − vyža

Vocelė− pintinė, krežis (la. vācele, Mžk)
Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
Voluotė − minkyti, kočioti (Pln)
Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
Vorčioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
Vorietė − didėti pilvui (Lk)
Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
Vosioutė − vėtyti (Kl)
Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

Vumptelietė – sprogti(DūnŽ)
Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
Vuobolē – obuoliai
Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
Vuoktė – valyti; doroti (javus)
Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
Vuomautė – rėkti, šaukti
Vuošekėnis – lepšis (grybas)
Vuotkuotis – botkotis
Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
Vuožnus – jautrus
Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

Saidris − viksva
Saiduoks – lankas šaudymui stėlėmis
Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
Saks – seklys (S. Dauk.)
Salamaks – neišrūgęs, nepakilęs, suzmekęs pyragas ar duona (brus., Up, Krš)
Saldamaks – sacharinas (Kal)
Salka – mansarda
Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
Sankalba − sąmokslas
Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
Santapa – ištižėlis
Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
Santiža – ištižėlis, liurbis
Sarbavuotė – slaugyti, prižiūrėti (Brs)
Sariuotė – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
Sarmata – gėda
Sāspronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
Sāsvėnīs – sąsiuvinis.
Saugė – daina
Saulabruolē – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
Saulabruolis − mėnulis
Saunuora – savanaudis, egoistas
Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
Savastis – nuosavybė (Škn, Rs) 

Seiliegeris – seilėtekis
Seimavuotė – skaičiuoti (Ms)
Sėlks – šilkas
Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
Sereda – trečiadienis
Sermiega – švarkas
Sėtinīs – griežtis

Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
Siednīnks − čiužinys
Sierčėkā – degtukai
Sietarnė – arpo dalis, į kurią įdedami sietai, sietinė (Rt)
Sintietė − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
Sintulīs (sintis) – plaučių liga, dusulys, astma
Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
Siurbelie – dėlė

Skačiuoteis – rūpintis
Skadā – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
Skalītė – loti
Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
Skarbavs – valdiškas (pol., Vkš, Sd)
Skarîngs – pluoštingas
Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
Skaugė – pavydas, godumas
Skaugis − šykštuolis
Skaugus – šykštus, pavydus
Skelbautė – sklisti kalboms
Skepets – nešiojama skara
Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
Sketars – ilgesnės ražienos tarp pradalgių (Vkš)
Skibgalis – maža atplaiša (Brs)
Skīpā – įstrižai
Skīps – įstrižas
Skīra – skirtumas
Skivīts – skarmalas, skuduras
Sladaũnė – Pol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sėmenys (Kl)
Skladavuotė – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
Sklads – Sl. sandėlys (Mžk)
Sklajus – kuriuo galima daug užskleisti
Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
Sklandas − mot. g. karčių tvora (Skd, Yl)
Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
Skleinīčė – stiklinė
Sklepavuotė – mūryti skliautą (Pkl)
Skleps – rūsys
Sklostės– skląstis
Skobas – rūgštus
Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
Skotertė – staltiesė
Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvėms skusti
Skrabėnė – dėžė
Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
Skrabtė – senti, džiūti
Skrėblis – bulvių skutyklė
Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
Skreibtė – siausti, gaubti
Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
Skrega – skūpas
Skripītis − smuikas
Skripkuorios – smuikininkas
Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
Skuoms – skonis
Skupicierios – gobšuolis
Skūra – oda
Skūstė – taupyti
Skvarma – forma
Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

Slankailiuotė – slydinėti (Als)
Slaptuomės – slapčia
Slaunos – linksmas, garbingas
Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lėkštas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Štk)
Slīduoks – kazlėkas
Sliedonė − pavakarys
Sliegtarnė – marka (Šts)
Slīgtė –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
Slinkautė – tinginiauti
Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
Slinkos – tingus
Slostē – spąstai
Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
Sluovėks – stiklainis
Slūžītė − tarnauti
Slūžma − alga (Als, Brs)

Smagos – fiziškai sunkus, stiprus
Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
Smarkavuotė – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
Smauktėis − lįsti, spraustis
Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
Smelčios (smalčios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
Smetuons – grietinė (slav., net.)
Smuokavuotė – kvepėti (Žeml, Žd)
Smuoks – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
Smuortė – liūsti, blaustis
Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
Smūrglīs – snarglys
Smūrglioutė – snargliuoti
Smūtnos – liūdnas

Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
Snopinietė – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam
Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
Snučas – snaudalius
Snūda – snaudulys

Sobata – šeštadienis
Sobėnė – užpakalis
Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
Sodiedlioutė – sudėlioti.
Sogruobtė − sučiupti
Sokierka – saldainis
Solasītė – surinkti
Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
Someigtė – mokėti
Somiklietė − sukietėti
Sominis − šiaurės vakarų vėjas
Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
Sopka – kaliošas
Sosieds – kaimynas
Sotrīstė – pradėti viduriuoti
Sosėvadintė – sukviesti, surinkti
Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
Sovėsam – visai

Spaciera – išeiga
Spags – lašas (Plt, Vkš)
Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
Spaviednė – išpažintis
Spaviednīčė – klausykla
Spėitlios – spiečius (ties. ir perk. reikšme)
Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
Sperus (Spiers?) – spartus
Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
Spėtros – neprimatantis, žlibas
Spakainos – ramus
Spėlgtė – vysti, nykti
Spieka – jėga
Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
Spīrē − kopėčių skersiniai
Spongė – akis (niekinamasis)
Spongtė – svaigti (nuo alkoholio)
Spotkielis – puodelis
Spragis – segtukas
Sprėigtė – spriegti
Sprėndžina – spyruoklė
Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
Sprostis – pakaba
Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
Spruogtė – dvėsti
Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
Sriebtovė – burna

Stadala – Brus., Pol. pastogė arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklės (End, Lž, Plt)
Stagars – šaka be lapų (Ms, Slnt)
Staibis – blauzda
Staibuols – rankos staibis, dilbis (Vkš, Trk)
Stalalis – girnalovis (Ms, End)
Stalavuonė – maitinimasis pas ką (Pol., Krž, Trš)
Stalavuotė – valgyti, maitintis pas ką nors; gyventi ir maitintis (Grg)
Staldalis – tvartelis (Grg, Jdr)
Staliuorios – stalius
Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
Stanaunē – dažnai
Stangs − raištis
Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
Statgalis – stogo viršus, šelmuo, kraigas (Skdv)
Stavuotė – 1) ištverti (Yl, Jrd), 2) turėti jėgų, pajėgti (Plt, Šts), 3) pakankamai turėti, užtekti (Skr)
Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
Stėčas − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
Stelgtėis − stengtis
Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
Stičas − priešgyna, užsispyrėlis
Stičītė – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti
Stiegars – penis (juok., Skd, Šts)
Stīgavuotė – 1) ginčytis, prieštarauti (Gršl, Šts), 2) sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
Stimbaris – nulaužtas medelis, stagaras
Stīrėnīnks – nekviestas svečias
Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora
Stongas – sąrėmiai
Strainos – puošnus, gražus, dailus
Strankals – šūdo gabalas (Žd)
Strapakas – akėčios
Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
Stribitielios – stribas
Strikavuotė – daryti siūlę, peltakį, striką (Brs)
Striknėns − neklaužada, niekadėjas
Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
Strubis – žemas, neaukštas žmogus
Struoks – baimė, sujudimas
Struošėntė– komanduoti, skubinti
Struošītėis – skubėti
Stūgaunus – neramus (Lk)
Stumdalis – nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Šts)
Stuoraunos – darbštus, rūpestingas
Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)

Subaisiuotė – suteršti, subjauroti (KlvrŽ)
Subakuotė – suminti (Kal)
Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
Sučeravuotė – sugadinti (Vvr)
Sučiežtė − suvalgyti, sudoroti (Užv)
Sučiokštė – sumenkti, suvargti (Krkl)
Sučirškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
Sučīžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
Sudajītė – suprasti (Nmk, Rs)
Sudrīktė – susipainioti, susivelti (Kl)
Sudurdītė – 1) sulaužyti, sužaloti (Šts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
Sūdžia – teisėjas
Sugiberavuotė – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
Suitus – gausus
Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
Sukeklis − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
Sukliuoktė – sukristi, perkarti
Sukrauliuotė – sudėlioti (Tv)
Sukrėstė – suliesėti
Sumajiečīntė − supainioti
Suodnos – sodas
Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
Suopka – sofa
Suostis – upės įlanka, vadaksnis (Als)
Suotėns − sotus
Supotės – sutinęs
Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
Suraišiuojėms – sumazgymas, sunarpliojimas (Krš)
Suraitītė – sugarbanoti (Vkš)
Surarietė – 1) sudundėti, sugrumėti (Dr), 2) subyrėti, sulūžti (Dr, Šts)
Surīzintė – sukiršinti, supykdyti (Lk)
Susibagdeliuotė – susirankioti, įsitaisyti (Šl)
Susidavadītė – susipažinti (Klp)
Susirunglintė – susipainioti, susivyti (Ggr)
Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)
Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
Susizgrėbtė – susiprasti
Susižaimuotė – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
Suskabītė – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplėšyti, susmulkinti (Rdn, Krš)
Suskaidītė – 1) suskirstyti, pažymint ribą (DūnŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplėšyti (Vvr)
Suskailis – nususėlis (keik., Vkš)
Suskaitītė – 1) galėti, sugebėti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti (Krš, Plt), 5) skaičiuojant įkirsti (Krt), 6) skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių (Trk)
Suskaitlioutė – 1) suskaičiuoti (Vkš, Rdn), 2) išspręsti (DūnŽ)
Suskaluotė – suskirsti (Šts)
Suskanintė – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
Suskardītė – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aštriu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
Suskartė – suplyšti, sudriksti (Krt, Prk)
Suskastė – karštai ko imtis, ką pradėti, į ką įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
Suskė – suskažolė (Užv)
Suskeldietė – suskilinėti, susproginėti, sutrūkinėti, sueižėti (Žd, Skd)
Suskeltė – sulydyti, sudurti (Als)
Suskėrbtė – surūgti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
Suskerdietė – sueižėti, suskeldėti, sudaužėti, supleišėti (Krž)
Suskībtė – sugižti (Dr, Kal)
Suskietė – skursti, vargti, susti (Skr)
Suskiets – 1) aptekęs suskiu, niežais (Šts), 2) apaugęs suskiais, brantais (Šts)
Suskila – atskala, atplaiša (Trg)
Suskimbčiuotė – trumpai suskambėti (Vvr)
Suskinis – 1) nušašęs, rauplėtas (Skdv), 2) prastas, sunykęs, nususęs (Skdv)
Suskintėis – gauti suskį (Trg)
Suskirliuotė – surankioti (Als, KlvrŽ)
Suskis – 1) susna (Vkš, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Šts, Ggr), 4) kas aptekęs suskiu, niežuotas (Šts), 5) kas aptrauktas miltlige (Krš), 6) kas nususęs, sunykęs, susisukęs (Rs, Skdv), 7) nusmukęs, nusigyvenęs, apsileidęs žmogus (menk., Brs, Vkš), 8 ) niekam tikęs, prastas žmogus; nevykėlis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybė, nenaudėlis (keik., Rs, Žd)
Susklandītė – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
Susklėstė – apsileisti, sutingti (Krž)
Suskliaustė – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
Suskoistė – įskuisti, įnikti (Slnt)
Suskrabintė – 1) subrazdėti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
Suskrabus – barškantis, tarškantis, skrabus (Prk)
Suskrambītė – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
Suskrambtė – suliesėti (Šts)
Suskrebielis – kas nešvarus, suskretėlis (Skdv)
Suskrebtė – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
Suskrembtė – subarti (Up, Šts)
Suskrenda – ištižęs žmogus (menk., Plt)
Suskretielis – kas suskretęs, nešvarus (Užv)
Suskriblītė – paraginti, subausti (Ggr)
Suskruobtė – sudžiūti, sulysti (menk., Šts, Als)
Suskūstė – sutaupyti (DūnŽ)
Suskvarbītė – kastuvu suvarpyti (Krš, Erž)
Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
Sustasavuotė – suderinti (Ms)
Sustugtė – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
Sušvičītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
Suvinkliavuotė – supainioti (Sd)
Suziztė − įsinorėti, įsigeisti
Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

Svadīntė − sodinti
Svėlksnė − mėtyklė
Svetimluovė − paleistuvė
Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
Sviets – pasaulis
Svotba – vestuvės

Daba – prigimtis, būdas, paprotys (S. Dauk.)
Dabarčiou – dabar, šiuo metu
Dabaris – dabartinis (Erž)
Dabena − papuošalas, puošmena
Dabītė – mušti (Šts)
Dabstītė – 1) tvarkytis, puoštis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
Dabšna – dabita (Kv)
Dabuotė – saugoti, globoti
Dabuoklė – kalėjimas
Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
Dadnuotė – plepėti, bambėti (Klp)
Daga – 1) saulės karštis (Slnt, Šv), 2) derlius, branda, pjūtis (Krg, Prk)
Dagīs – usnis
Dags – degimas, gaisras (Ggr)
Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
Dagus – aštrus, žvarbus, kandus, ėdus (Slnt)
Daibstīsenas – slampinėjimas (Slnt)
Daigaplunksnės – padaigos, padaigsliai (Varn)
Daigiuotė – dygti (Varn)
Daigliuotė – sodinti (Užv)
Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
Daigmuokslė – daržininkystė, sodininkystė (S. Dauk.)
Daigs – 1) diegas (Ggr, Šts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmė, giminė (Slnt)
Daigstītė – sodinti, diegti (Skd)
Daigūnis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dailē – dailiai
Dailiejėms – riebėjimas (Slnt)
Dailietė – gražėti (Dr)
Dailintė – penėti, tukinti (Šts)
Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Šts), 2) lygus (Vvr), atsiganęs, neliesas (KlvrŽ)
Dainažīmės – natos
Dajītė – gadinti, naikinti (Kln)
Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
Dalakoutė – bėgti, lakatuoti (Kin)
Dalbstītėis – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
Dalvaroutė – slinkinėti (Lž)
Dambītė – lupti, mušti (Ms, Šts)
Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
Danginis – mėnuo, Mėnulis (Slnt)
Dangintė – gabenti, kraustyti, lakinti (Vkš, Krkl)
Dangoutė – dangstyti, maskuoti
Danguorīkštė – vaivorykštė (Klp)
Dantėnė – kuliamoji mašina (Šts)
Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
Darašios – ne visai pražilęs (Rs)
Darbietis – žemdirbys (Ggr)
Darbīkla – darbavietė (Skd)
Darboutėis – darbuotis
Darga – padargas (S. Dauk.)
Darin – todėl (S. Dauk.)
Darkiuotė – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
Darkluotėis – darganotis (Plt)
Darknuotėis – bjaurotis (Slnt)
Darna – dargana (Šts)
Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas dešroms daryti (Krt)
Darulaitis – kastratas, išdaris (Šts)
Darvouts – miglotas (Šts)
Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagė, dviražė šakė rugių pėdams į vežimą krauti (Lž)
Daugė – daugybė (S. Dauk.)
Daugesnē – daugiau (S. Dauk.)
Daugis − daugelis, daug kas
Dauglīkė – daugiskaita
Daugnuora – šykštuolis, godas (Slnt)
Daukštelietė – kaukštelėti; suduoti (Žd, Vkš)
Daužtelietė – kiek suduoti (Slnt, Vkš)
Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
Davatka – perdėtai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
Davutis – davėjas (Vkš, Užv)
Dažīvė – dažai (Varn, Vvr)
Debekītė – niekinti, plūsti (Kair)
Debesainis – tamsus (Vdk)
Debesīnė – skysta putra (Šts)
Debesinis – nelygios spalvos, laumėtas (Pp)
Dėcėns – durklas, peilis
Dedeklė – dedanti višta (Sd)
Dedervuots – šašuotas, ruplėtas (Dr)
Dėdlē – labai, dideliai, smarkiai (Šts)
Dedlīvs – dėslus (Grg)
Dedus – dėslus, dėdingas (Rs)
Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
Degals – deglas, fakelas (Slnt)
Dėkčē – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) ėdimas, graužimas (Skd)
Deglas – fakelas (Vkš)
Deglīčė – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
Degots – derva
Degsena – degimas (Šts)
Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
Degtoks – žiebtuvėlis (Slnt)
Deguliouts – kūlėtas (Gršl)
Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
Deigla – medžio kempinė (Dr)
Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
Dèkčôm – labai
Dekis – lovatiesė, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
Dėkortė – pamažu degti, rusenti
Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
Dėktōs, -ontė – dar atlaikanti, tinkamas
Dėlbs – atšipęs, atsipjovęs (Rt)
Delčė – mėnulis (S. Dauk.)
Dėlėks – mažas vienrankis pjūklelis (Krt, Tl)
Delmuons – piniginė (Vvr)
Dėrbtovs – įrankis dirbti, mašina (Šts)
Derečītė – darinėti, mėsinėti (Slnt)
Dereklis – dyrikas (Grg)
Dėrėks – kas diria, lupa; kas drasko (Šts)
Derenė – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) mušimas, pyla (Slnt)
Derešas – timsras (Pol., Žd, Plt)
Derietovės – derybos (Užv)
Dergtė – apsimesti, dėtis (Slnt, Varn)
Dergučas – derkštas, dergūnas (Tl)
Derklīčė – madas gaudanti moteris, pliuškė (Krkl)
Derlietė – suriebėti, nutukti (Vvr, Slnt)
Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
Derlis – vešlumas, trąšumas (Slnt)
Derliūgs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
Dėrmavuonė – krikščionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
Dermīčius – lažybos (Tv)
Dėrtė – 1) lupti, plėšti (Als, Snt), 2) tvoti, mušti, plakti (Šts, Skd)
Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
Dervecītė – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
Dervečītė – skirstyti dalimis, plėšyti (Užv)
Deržtė – dergti (Rt, Plt)
Deselė – vedega (Vok., Ms, Skd)
Desiuotė – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srėbti, kirsti (Kal)
Destis – mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
Dėšlis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
Devėms – 1) išdykavimas, dūkimas (Rdn), 2) griaudimas (Krš)
Dėvuons – lovatiesė
Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
Dibentė – kankinti (Šauk.)
Dibičītė − skriausti (Skdv, Bt)
Dībintė – eiti, stypinti (Šauk)
Dibka – Pol. rąstagalis, į kurį įdėdavo nusikaltėlio kojas (Krtn, Skd)
Dībkinietė – valkiotis (Vvr)
Dībkioutė – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, nešioti (Grg)
Dībs – didelis žmogus (Slnt)
Dībtė – mušti, dobti (Kv)
Dicėns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
Dīčkavuotė – trinti, brūžinti, dėvėti (Slnt)
Didelībė – 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
Didenībė – puikybė, išdidumas (Krž)
Diedliuotė – dėlioti (Slnt, Kv)
Diegis – nudegimas (Slnt)
Diegurtė – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
Diekou! – ačiū!
Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
Diertė – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
Diesena – būvis (Bržr)
Dieslės – dėtys (Užv, Vdk)
Diesmė – nuosaka (S. Dauk.)
Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
Didīstė – išdidumas, puikybė (Pkl, Slnt)
Diduomis – didžiūnas, didikas (S. Dauk.)
Didus – išdidus, puikus (Šv)
Dievuotėis – atsisveikinti (Šts, Als)
Dignītė – gabenti (Šts)
Dīgsčiuotė – greitai eiti, bėgti (Ggr)
Digsnis – dūris (Kl)
Digsnuotė – bėgti mažais žingsneliais (End, Vvr)
Dīgstelietė – 1) staigiai įdurti (Vkš), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
Dīgsuotė – gelti, skaudėti (Up)
Dīguotė – dygti (Varn)
Dīka – pasileidimas (Šts)
Dīkabarzdis – svyruoklis (Slnt)
Dīkautė – siausti, lakstyti (Slnt, Šts)
Dīkinėjė – laukinių žmonių kraštas (Šts)
Dīkis – išdykimas (Slnt)
Dīkīstė – išdykavimas (Krž)
Dīkra – dykynė, plynė (End)
Dīks – grynas, tikras (Vvr, Vkš)
Dīktė – dusti, trokšti, ilsti (Slnt, Užv)
Diktintė – tvirtinti, teigti (Šts)
Dīku – lengvai (Grg)
Dīkuonis – išdykėlis, nedorėlis (Grg, Plt)
Dikuotė – draskyti, plėšyti (Skd)
Dilėks – 1) mažas vienarankis pjūklelis (Kl, Krt), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus (Tl)
Dilintėis – nykti, mažėti, dingti (Rs)
Dimba – kultuvė, mušeklė (Žeml)
Dimbėks – didelis žmogus (Pln)
Diminīčė –  rožė, votis (Pol., Jrb, Žgč)
Dimžaks – kišenė (Prk)
Dinderioutė – dykinėti (Škn, Vkš)
Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
Dingis – kryptis (Kl)
Dingoutėis – atrodyti, rodytis
Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
Dingtė – rasti vietą, išeiti, dėtis (Skd, Vvr)
Dingtelietė – atsiminti
Dinkiuotė – mušti, perti (Šts)
Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
Dīra – dyža, pyla (Slnt)
Dirdinietė – slankioti pašaliais, dykinėti (Skd)
Dirėks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
Dirgesīs – dirginimas (Šts)
Dirgsnis – 1) plona, laiba šakelė (S. Dauk.), 2) maža gyslelė (Pln)
Dirintė – plėšti, zulinti (Šts)
Dirītė – lupti kailį (Kal, Brs)
Dirsius – apsileidėlis, ištižėlis, tinginys (Klm)
Disnipuols − laivas
Diškītė – trinti, brūžinti (Šts)
Dišlininks – kaklininkas (Skd)
Diukuo – kodėl
Dīvelietė – nešioti, devėti, drengti, trinti (Klp)
Dīveliuotė – kamuoti, mušti (Bržr, Užv)
Dīvėns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
Dīvītėis – stebėtis
Dīvs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
Dīzinietė – valkiotis (Vvr)
Dīztė – trypti vietoje (Kair)
Dīža – mušimas, pėrimas (Plt, Tl)
Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
Dīžtė – 1) mušti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srėbti, valgyti, kirsti (Vvr, Vkš), 3) smarkiai lyti (Ms)
Doborkis – tvenkinys
Dornios – kvailys
Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
Douklis − duokas (Mžk)
Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
Douts − dovana (Up, Užv)
Drabna – 1) šlapdriba (Užv, Šll), 2) liūnas, kirba (Plng)
Drabnus – tvankus, troškus (Kv, Yl)
Dračas – išdykėlis (Pol., Vkš, Brs)
Dračīsena – 1) naikinimas, plėšymas, draskymas (Als), 2) dūkimas (Vkš)
Dračītė – 1) triukšmauti, trankytis, ginčytis (Brs), 2) naikinti, plėšyti, draskyti (Als)
Dragnītė – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
Dragnuotė – joti ristele (Brs)
Draguotė – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Šts), 2) triukšmauti, jodytis, daužytis (Lž)
Draibstītė – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
Draibstuliuotė – snyguriuoti (Ggr, Varn)
Draika – 1) kas išsidraikęs (Mžk), 2) išdykėlis (Ms)
Draikā – kraikas, pakratai (Grk)
Draikas – mažos šakelės (Mžk)
Draikuotėis – lakstyti, siausti (Šts)
Draikus – 1) valkus, tąsus (Šv), 2) šankus (Gr)
Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
Draks – 1) barnis, peštynės, sąmyšis (Rus., Kal, Kair), 2) eibė, žala, nuostolis (Skd)
Drakuotė – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, šėlti (Slnt, Kal)
Dralītė – draskyti, plėšyti, laužyti (Ll)
Drampasīnė – makalynė, makasynė, purvynas (Lž, Pkl)
Drampažītė – terlenti, knezoti (Šts)
Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos šoninė lenta (Užv)
Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
Dranka – statinė, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Šlu)
Drankis – debesis (Plng)
Drankiuotėis – trainiotis, daužytis (Vkš)
Drapakoutė – akėti, brižioti (Pol.)
Drapaks – akėčios, brižės (Pol.)
Drapanas – drabužiai (niek.)
Draugalka – pamergė (Kin, Klp)
Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
Drebecītė – minti, trypti (Varn)
Drebesā – šaltienos drebučiai (Vkš)
Drebežītė – pavydėti, gailėti (Lkv)
Drebiezgā – smulkios žuvys, mailius (Varn)
Drebiežnas – nevikrus (Varn, Krš)
Drebtelietė – 1) staiga nudrėbti, mestelėti (Užv), 2) negražiai, stačiai pasakyti (Vkš)
Drebus – baugus (Mžk)
Drėgants – eržilas
Dreika – žiopla, išsižiojėlė (Dr)
Dreiktė – draikyti, driokti
Dreilingis – žiemą išmušta kelyje duobė (Šlu)
Dreižietė – skeldėti, trūkinėti, daužėti (Slnt)
Dreižtė – vilkinti, delsti, gaišti (Ll, Kair)
Drelingiouts – duobėtas (Vvr)
Dremžtė – 1) plėšti, drengti (Kair, Krš), 2) kasyti (Kltn)
Drengtė – 1) nešiojant plėšti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
Drenktė – teršti (Vyž, Klp)
Drepašas – sudribėlis, ištižėlis (Mžk, Yl)
Drepė – mirkalas, padažas (Krkl)
Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
Drepenas – mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (Vkš)
Drepinīs – 1) košė (menk., Šts), 2) linskmas šokis (Slnt)
Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
Dreplītė – skrepliuoti (Vvr)
Dresvė – drevė, uoksas (Kv)
Dreva – skylė (Yl)
Drevietė – 1) kopti medų iš drėvės (S. Dauk.), 2) plėšti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
Dreziniuotė – gadinti (Kal)
Dreženas – mot. g. skutai, čeženos (Slnt)
Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
Drė̄žtė – dėvėti, nešioti, plėšti, drėksti (Klm, Ll)
Driegnis – drėgnumas (Pgr)
Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
Drīkčiuotė – sunkiai šokinėti (Slnt)
Drīkiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
Drīktė – irti, driksti (Varn)
Drīktelietė – stryktelėti (Vkš)
Drintė – plėšti, trinti, dėvėti (Als)
Drīvuotė – pakulomis, dervotomis virvėmis kamšyti laivų, kubilų plyšius (Plng)
Drīžinietė – valkiotis (Šts)
Drīžinīs – žmogaus apdaras, išvaizda (Slnt)
Drīža – drūžė (Vkš, Šlu)
Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
Dročiautė – pjauti lentas (Skr, Pln)
Dročius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
Drožinīčė – medinė leistuvo dalis (S. Dauk.)
Drubīnas – kopėčios (Pol., brus., Mžk, Ms)
Dručkis – storas žmogus arba gyvulys (Vkš, Pgr)
Drukarnė – spaustuvė (Pol., KlvrŽ, Vvr)
Drūkčē – labai (Erž)
Druklis – dručkis (Žd)
Drūkšlīs – dručkis, druklis (Dr)
Drūktainis – dručkis (Slnt)
Drūktarėitis – storašlaunis (Šts)
Drūkts – 1) storas (Šts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
Drūlainis – dručkis (Ms)
Drūlioutė – dirbti (Varn)
Druliuotė – giržeti, bribinti (Rs)
Drulkis – rubuilis, dručkis (Kl)
Drumbzlioutėis – niauktis (Skdv)
Drumelioutė – bugnyti, barškinti (Klp)
Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
Dūminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
Drungs – drungnas (Ms, Slnt)
Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
Druobės – patalų užvalkalas, dvilinkės (Vkš, Mžk)
Druobgalīs – skiautė, skuduras (Varn)
Druobolė – 1) drobės gabalas pašarui, skiedroms ar šiaip smulkiems daiktams nešti (Vvr, Skd), 2) ant pečių siaučiamoji skara (Trg), 3) į lovą klojamoji paklodė (Mžk, Vkš)
Druočius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
Druotė – viela (Mžk, Kv)
Druova – drėvė, išpuva (Plt)
Drusts – korys (S. Dauk.)
Drūteiva – stipruolis (Kv)
Druzgs – trupinys (Skdv)
Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Šll)
Dubadegīs – kerštininkas, padegėjas (Kv)
Dubas – išduobtas kubilas (Lkv)
Dubelts – dvigubas (Vok. dial., Vkš)
Dubėns – medinis indas užtrinui grūsti (Plt)
Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
Dūblingė – nerangus, pilvotas žmogus, dūblys (Skdv)
Dublunkis – dručkis (Plt, Ggr)
Dūbra – sena, prasta armonika (Kv)
Dubtė – gesti, kiurti (Up)
Dubunis – išduobta trinka su kojomis dubeniui įdėti (Žd, Vkš)
Duburkalis – menkas duburkis, duobė (Brs)
Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
Dubus – talpus, erdvus (Varn)
Ducintė – tampti, purtyti, dūskinti (Mžk)
Duckėnā – skutai (Dr)
Dudielioutė – dudenti, terškėti (Prk)
Dūdintė – vilktis, dūlinti (Kv)
Dudlentė – kalbėti, terškėti (Prk)
Dudnuotė – iš lėto, potyliai kalbėti (Up, Brs)
Dūdouts – su klostėmis, rauktas (Prk)
Dūduorios – vargonininkas (Slnt)
Dudūra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomušais (Kv)
Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
Dugnuolius – žioplas, ištižęs žmogus (perk., Trk)
Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas (Kv, Šts)
Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
Dūkinioutė – dūkti, šėlti (Brs, Šts)
Dūksena – dūkimas (Žd)
Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
Dūksinioutėis – purvintis (Varn)
Duksmas – sielvartas, rūpesčiai (Plt)
Dukstė – driksti, plyšti (Šts)
Dukšla – raukšlė, dumšlė (Krkl)
Dukšnus – birus (Kv)
Dūktė – niršti (Kv)
Dula – 1) vienas iš dviejų kaištelių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaištis burių virvei (šiutui) pririšti (Prk)
Dūla – nekalbus žmogus (Brs)
Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
Dulbsuotė – snopsoti (Škn)
Dūlė – bulvė (Akm, Pp)
Dūliava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
Dūlietė – sėlinti (Als)
Dūlīnė – bulvienė (Akm, Mžk)
Dūlinis – bulvinis (Vkš)
Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
Dūlītė – rūkyti (Krkl)
Dūliuotė – smulkiai lynoti, dulkti (Šts, Slnt)
Dulkanuots – miglotas, ūkanotas, dūliuotas (Šv)
Dulksnuotė – 1) žydėti, dulkėti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
Dulkstītė – raibinti (Dr)
Dulputrė – baltinta grūstų bulvių sriuba (Vkš)
Dulskanuotė – raibuliuoti (Varn)
Dūma – pasitarimas (S. Dauk.)
Dūmalaks – kaminas, dūmtraukis (Plt)
Dumblasītė – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
Dumbloutė – niaukstytis, blaustis (Dr, Šts)
Dumbra – 1) gili vieta upėje, sietuva (Bdr, Kl), 2) kūdra (Grk)
Dūmėnė – sandėliukas maistui laikyti (Dr, Skd)
Duminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
Dumplekė – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant
Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
Dumpeklės – mėšlavežis vežimas (Plng, Sd)
Dumpiouts – nelygus, su dumpiu (Šts)
Dumpis – 1) raukšlė, dumpšlė, dumšlė (Yl, Brs), 2) sąmyšis, maištas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
Dumplinis – pūstas, platus (Bržr, Vkš)
Dumplintė – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
Dumplioutė – 1) sunkiai kvėpuoti (prk., Šts), 2) smarkiai kosėti (Varn)
Dūms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
Dumšliets – raukšlėtas (Varn)
Dūmtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
Dundietė – griaudėti, tinkėti, bildėti (Vvr)
Dundulioutė – 1) griausti, dundėti, trinksėti (Šts), 2) spiestis (Šts)
Dunduliouts – verpetuotas (Šts)
Dunkerka – kamara (Šts, Ms)
Dunksčiuotė – stuksenti, trinkčioti (Vvr)
Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
Dunksmas – dundesys, dundėjimas, dunksėjimas (Kair)
Dunkstelietė – stuktelėti, paukštelėti, kaukštelėti (Vvr, Krtv)
Duobčiotėis – maitotis, išdykauti (Dr)
Duobroutė – plepėti, stėnautis (Klm, Prk)
Duobstė – susenėlis, perkaršėlis (Šts, Akm)
Duobstelē – sudriskę marškiniai (Užv)
Duobstis – susidevėjęs, sudubęs daiktas (Als)
Duobtė – žudyti, galabyti (Kv)
Duokalka – stoginė čerpė (Pol., Lž)
Duoklas – rezginės, tarankis (Vkš, Skdv)
Duoklis – kvaiša, pusgalvis (Mžk)
Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
Duovena – dovana
Duovenuotė – dovanoti
Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
Duozintė – kėblinti (KlvrŽ, Šts)
Dupšiuotė – eiti (S. Dauk.)
Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
Durbė – steverys, šaka (S. Dauk.)
Durbtė – dubti, kiurti, pūti (S. Dauk.)
Durdītė – 1) durti, besti (Šts), 2) keisti formą, storinti (Trk)
Dureklis – žeberklas, perstekė (Žd)
Dūriets – lašuotas, taškuotas (Šts)
Durkėnu – užduriant (Kltn)
Durkis – vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sėdi vairininkas (Plng)
Durklė – perstekė (S. Dauk.)
Durnintė – mulkinti, kvailinti (Vvr)
Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
Durstoks – prijuostė (Tv, Lk)
Duršliuoks – 1) įrankis skylei geležyje išmušti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Šll), 3) koštuvas, rėtis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
Durtinīs – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliūkas (Šts, Brs)
Dusena – įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklą, kad pasidarytų maišelis ir ji negalėtų ištrūkti (Klp)
Dūsiejėms – sunkus kvėpavimas (Šts)
Dūskatas – skutai, driskanos (Šts, KlvrŽ)
Duskintė – judinti, krutinti, plustinti (Užv, Krš)
Duskis – dusulys (Ll)
Dustė – dvisti, švinkti, gesti (Grg)
Dūšė – siela, širdis
Dušentė – varginti, ilsinti (Kair)
Dūšings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
Dūštraukis – žioplys (Ggr)
Dūšvelkis – sunkus, gremėzdiškas daiktas (Pkl, Šts)
Dutnus – neaiškiai tariamas, kalbamas (Nt)
Dūzgintė – judinti, purtyti, kratyti (Šl)
Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
Dužīg – dukart (Erž)
Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
Dūžis – smūgis, kirtis (Plt)
Dužtė – 1) trūkti, skilti, trupėti (Krš), 2) kristi, mažėti (Užv)
Dūžtė – vargti, ilsti (Pt)
Dvailā – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynė (Rdn, Krš)
Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
Dvaknuotė − plustinti (Šts)
Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
Dvasintė – dvėsinti, alkinti, badu marinti (Užv)
Dvasiuotė – dvėsti, dvėsinėti (Pln)
Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
Dvasna – 1) dvėsimas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvėsa, nuosproga, perdvėsėlis (Vkš, Lž)
Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
Dveinaitis – dvynas (Ll)
Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
Dviekoutė – dvėsuoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
Dzaiginietė – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
Dzilentė – griežti, čirpinti (Žd)
Dzindzals – skambaliukas (Kv)
Dzingals – skambalas (Yl)
Dzingulioutė – skambaliuoti, cinguliuoti (Škn)
Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
Dzvekītė – mušti (Kair)
Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
Džabītė – 1) mušti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, čebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
Džagnuotė – ėsti, graužti (Šts)
Džangterietė – sužvangėti, džengtelėti (Skd)
Džeganas – išėdos, iščeškos, čeganos (Bržr, Slnt)
Džeganuotė – kapoti, čeganoti (Šts, Ms)
Džektelietė – žnektelėti (Vkš)
Džiauginīčė – teatras (S. Dauk.)
Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
Džiausena – džiovimas (Vkš)
Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Šts), 3) pintinė sūriams džiovinti (Lkv, Varn)
Džiautovės – virvės skalbiniams džiauti (Šts)
Džilentė – pjauti, džirinti (Vkš, Žr)
Džindžė – 1) naminė degtinė (Krš), 2) denatūratas (Šl)
Džingterietė – skambtelėti, dzingtelėti (Vkš, Vvr)
Džingoutė – supti, linguoti (Šts)
Džiovainė – džiovykla (Šts, Yl)
Džiovainis – sudžiuvęs, džiovintas (Šts)
Džiovinsena – džiovinimas (Šts)
Džirktelietė – kirptelietė, čirkštelietė (Vkš)
Džiubītė – lesti, kapoti su snapu (Kair)
Džiubuotė – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
Džiugesys – gaudimas (Šv)
Džiugietė – gausti, žvagėti (Rt)
Džiūkštelietė – užkirsti, suduoti, čiukštelėti (Šll)
Džiumbarītė – mušti, plakti (Šts)
Džiumbars – rykštė (Šts)
Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
Džiungarītė – supti (Šts)
Džiūnītė – žiopsoti (Šts)
Džiūsna – kas liesas, sudžiuvęs (Erž, Krš)
Džvangtelietė – barkštelėti, suduoti (Vkš)