Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

R

  • Filed under:
Pirmadienis
Lie 20,2009

Rabantā – sumažinta, pusiau nuleista burė (Rsn, Prk)
Rabants – lazda, pagalys (Pgg)
Rabaštėks – tokia kiaulės skerdienos dalis (Varn)
Rabauka – neužaugęs karštis (Prk)
Rabauninks – plėšikas (Brus., Ms)
Rabavuotė – plėšti (Pol., Brus., Žeml)
Rabietė – krebždėti, brazdėti (Pp, Varn)
Rabijuolā – prasimanymai, išdaigos (Jrb)
Rabīkalnis – status kalnas (Erž)
Rabintė – 1) braižyti, draskyti (Krš), 2) brazdinti, baladoti, krebždėti (Užv, Rdn)
Rabuoks – kirmėliukė, besiveisianti miltuose arba kruopose (Jdr, Rt)
Rabuotė – raitoti, vynioti (Plng)
Radena – radinys (Kltn)
Radotės – gerumas, geras gyvenimas (Pvn, Užv)
Ragainėkė – indams susidėti, šaukštdėtė (Rt)
Ragamals – prastai iškepta duona ar ragaišis (Skdv)
Ragavs – kampinis, kertinis (Brus., Užv)
Ragininks – 1) virvė nuo stiebo galo į valties priešakio galą (Prk), 2) nedidelė burė laivo gale (Rsn)
Ragintė – vaišinti, girdyti (S. Dauk.)
Ragova – 1) dauba, klonis, loma stačiais krantais (Pln, Ms), 2) tarpeklis (Kv, Kltn)
Raguotėnė – naminė degtinė (šnek., Šts)
Raguožis – 1) ožys malkoms pjaustyti (Rs), 2) išsiskėtęs daiktas, rekežis (Rs, Krkl)
Raiboutė – marguoti, raibti (Šv, Trg)
Raibouts – raibas (Ggr)
Raibtė – svaigti, suktis (Vgr, Skd)
Raibuoks – žaliūkas, stipruolis (Šts)
Raibulioutė – 1) marguliuoti, raibti (Kal, Rdn), 2) mirgėti (Krkl)
Raibuliouts – 1) raibas, margas (Up), 2) banguotas, nelygus (Šts)
Raibulīs – 1) mirguliai, žilpuliai (Kv), 2) marga dėmė (Prk)
Raibužinis – raibasis (Lk)
Raidītė – siausti, bėgioti, laigyti (Lat., Kair)
Railintė – nevikriai eiti (menk., Pln, KlvrŽ)
Railiuokė – rupūžė (euf., Ggr)
Railiuotė – rėplioti, ropoti, šliaužti (Plng, Jdr), 2) vaikščioti ropomis, keturpėsčia (Slnt, Ms), landžioti, sukinėtis, žiūrinėti (Šts, Slnt)
Rainapilkis – velnias, nelabasis (euf., Šts)
Rainītė – mušti, plakti (Pgg)
Raists – poravimosi metas, ruja (Lat., S. Dauk., Skd)
Raista – šutvė (S. Dauk., Šts)
Raistavėms – rujojimas (Klp)
Raistpelkė – raistas (Žeml)
Raistoutėis – rujotis, poruotis (Klp, Plt)
Raiščiuotė – šlubčioti (Šll, Erž)
Raišītinis – mazgomasis, mazgytinis (Sd)
Raišraštis – margai languotas audeklo raštas (Ggr)
Raištė daikt. skara, skarelė (Knt, Kl)
Raištė veiksm. 1) šlubuoti, raišuoti (Grd, Trk), 2) smarkiai eiti, bėgti, sprukti (šnek., Šts)
Raištelis – skepetukas, skarelė (Trk, Vkš)
Raištietė – rišti, rašioti (Kltn)
Raištis – didesnė, namie austa skara (Mžk, Grg)
Raištūtis – skarelė galvai apsirišti (Grg)
Raitarėjė – raiteliai, kavalerija (Pol., S. Dauk., Bržr)
Raitelis – nelygiai suvytos virvės iškilimas (Pln)
Raitītė – 1) sukant daryti banguotą, garbanoti (Trg, Tl), 2) keisti formą, klaipyti (Šts, Trk), 3) rangytis, vartytis (atsigulus) (KlvrŽ, Trk), 4) kamuoti, versti rangytis (Lk, Krš), 5) murdyti, grumti (šnek., Šts), 6) žodžiais gąsdinti, saikinti (šnek., Krtn, Krš), 7) įmantriai ką daryti (šnek., Šts), 8) slankioti, dykinėti (šnek., Krtn, KlvrŽ)
Raitūzā – sermėga be skvernų (Šts)
Raizgalioutė – niekus kalbėti, kliedėti (Ggr)
Raizgalius – kas kvaištelėjęs, išprotėjęs
Raizgė – mėgstanti puoštis mergina (Kl)
Raizgīnės – laiškinis česnakas (Šts)
Raižietėis – raivytis (Lk)
Raižītė – 1) čaižyti, pliekti (Trk, Mžk), 2) labai skaudėti (Rs, Vkš)
Rajībė – rajumas (Pln)
Rajinioks – rajūnas (Pln)
Rajūks – rajūnas (Lkv, DūnŽ)
Rajuoks – kas daug valgo (Ggr)
Rajuom(is) – ryjamt, springstant iš skubėjimo (šnek., Krkl)
Rajus – mastas žuvims (Gr, Šl)
Rakalioutė – 1) lupti odą (Vdk)
Rakalis 1) odų lupėjas (Prk, Up), 2) persenusių, gaištančių gyvulių pjovėjas, korikas (Varn), 3) marintojas (KlvrŽ), 4) nenaudėlis, netikėlis, padaužas (Rs), 5) žudikas (S. Dauk.), 6) velnias, nelabasis (keik., Brs, Krž)
Rakaliuotė – 1) krapštinėti, rakinėti (Ms, Als), 2) marinti (KlvrŽ)
Rakals – prietaisas pakabinti aviai, lupant kailį, skersinis (Šts)
Rakamuols – koks įtaisymas, prietaisas (DūnŽ)
Rakanda – sėtuvės formos pintinė
Rakībuols – rakandas (Up, Žd)
Rakonds – įrankis
Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių (Krž, Kv)
Ramdī – 1) raminti, guosti (Kv, Skr), 2) malšinti, tramdyti, stabdyti (S. Dauk.), 3) tvardyti, prilaikyti, valdyti (S. Dauk.)
Rapaišis – kas nerangiai lipa, ropoja (Tl)
Rapaliuotė – lėtai kasti (Nt)
Rapataila – kas nerangiai rėplioja (Plt)
Raptė – nesveikuoti (Kl)
Rapukėnė – patalpa bulvėms laikyti (Rs, Sln)
Rapuotė – 1) keikti, plūsti (Vvr), 2) šliaužioti (Žg)
Raresīs – triukšmas, klegeys (Kv)
Rarėjė – triukšmas (Šll)
Rarietė – 1) brazdėti, kelti triukšmą (Tv, Vvr), 2) su triukšmu važiuoti, dardėti (Tv), 3) su triukšmu virsti, griūti (Štk, KlvrŽ), 4) nesmarkiai griausti, grumenti (Vvr)
Rarintė – brazdinti, bildėti (Ggr)
Ras(ėt) – gal, turbūt
Rasals − 1) sriuba su buroku mirkalu (Erž, Vdk), 2) sūrymas (Vvr, Skr), 3) skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai (Brus., Pol., Krš, Lk)
Rasena – radimas (Pkl)
Rasintās – galbūt
Rasnuotė – lynoti (Grg)
Rasuoda – neišretinti daržovių daigai (Brus., Pol., Krkl, Všv)
Rasuodnos – daržnas, kur auginama rasoda (Šv, End)
Raškažnus – vešlus (Vkš)
Ratā
(dgs.) – vežimas
Ratainīčė – patalpa vežimams, rogėms ir pan. laikyti (S. Dauk.)
Ratainis
− paplokščias kukulis (Tv)
Ratalis – 1) ritinis, ripka (Vvr, Kv), 2) bulvinis apskritas paplokščias kukulis (Lkv, Tv)
Ratapėjės gautė
− būti muštam (Trk)
Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
Ratavuotė − gelbėti (Brus., Pol., Kv, Krtn)
Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
Ratgalis − 1) vežimo galas (Dov, S. Dauk.), 2) lentelė vežimo galui užkišti (Dr), 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti (Plt, Šts)
Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
Ratoutinis − suplotas, plokščias (Šts)
Ratpiedis – stipinas
Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dangčiu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
Rauda – kuoja
Rauptė – skaptuoti
Ravidavuotė − pjaustinėti, mėsinėti (Krš, Rdn)
Ravs – griovys
Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
Raznastis – skirtumas (rus., Jrb)
Razvalina
– plačios rogės, lubnios (sl., Rt, Kl)
Razvals – lubnia (sl., Vkš)
Ražas –
1) sausas virbas (Kv, Všv), 2) susidėvėjusi virbų šluota (Rs, Skr), 3) nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos (S. Dauk., Lk), 4) šiaudų drūtgaliai, kambliai (Akm, Erž), 5) virbalas, šakelė, galas (Kv, Trg)
Rāžoutėis
 – rąžytis

Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
Regstis – tinklinė pintinė pirkiniams
Reja – jauja
Rekiežē – žaginiai
Rembietė – pamažu, skurdžiai augti (Kv)
Remelis – ginčas, barnis (Dr)
Remeliuotėis – ginčytis, bartis (Plng)
Remezīteis – 1) ginčytis, kivirčytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd, Mžk)
Remtinis – storokas (Ggr)
Remžtė – smarkiai kasti (Erž, Jrb)
Rencelis – kurptinė, našta (vok. dial., Jrb)
Rendavuotė – nuomoti (Kal)
Rendelis – metalinis puodas
Rentėms – įkirpimas, įranta, įkarpa (Šv)
Rentiets – nelygus, gruoblėtas (Dr)
Rentinīs – šulinio sienos, briaunos (Vvr, Vkš)
Rentintė – ręsti (S. Dauk.)
Repežiuotė – eiti rėplomis, repečkoti
Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
Resnas – petingas, storas, tvirtas
Retena – retenybė (Rs)
Retėkā – tinklas didelėmis akimis; retoji tinklo dalis (Skdv, Jrb)
Retī– progymė, retmiškis (Šts)
Retkartis – retarievis (Trk, Šts)
Retkėimis – vienkiemis (Šts)
Retkrūmis – retuma, rėsmė (Šts)
Retmie – reta vieta, retuma, proretmė (Žeml)
Retomās – retkarčiais (Šts)
Retuokšlis – retai suaustas (KlvrŽ)
Retžīgēs – kartais, retkartėmis, kartkartėmis (Kv)
Rezena – užsispyrimas

Rėbkaulis – šonkaulis
Rėitė – barti, plūsti, koneveikti (Lkv, Kal)
Rėits – kelis
Rėkioutėis – ruoštis, stoti į eilę, į rikuotę
Rėktavuotė – taisyti, derinti
Rėpka – 1) apskrita medžio atpjova, ritinėjama žaidžiant; ritinis (Užv, Ms), 2) toks įrankis žuvims gaudyti (Vkš), 3) griežinys (Vkš)
Rėsuorē – spyruoklės, lingės
Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
Rėzlintė
– iš lėto eiti, kėblinti

Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
Rībuotė – būti išsikišusiam (Šts)
Ricielius
– riteris
Rīdītė duoti ryti (ėsti, lesti) (Vkš, Lkv)
Rīdītėis 
rietis, pyktis (S. Dauk.)
Rīduotė 
įsitvirtinus inkaru laikytis (Plng)
Rīdzintė 
erzinti, pykinti (Skd)
Rīdzintėis 
bartis, pyktis (Skd, Gršl)
Rigavuotė –
daigstyti (Vkš, Trk)
Rīguotė 
dainuoti, ryliuoti (Jrb)
Rīja 
barnis, pyktis (Als)
Rīkautė 
tarpais rėkti, šūkauti (Vkš)
Rīkė 
valstybė, karalystė (Germ., S. Dauk.)
Rīkī
karalius, valdovas (Germ., S. Dauk.)
Rīks –
1) indas (Pgg, Plk), 2) padargas, įrankis, instrumentas; reikmuo (Pgg, Kv)
Rīkščiuotėis 
rožėtis (Grg)
Rīkštė 
1) darytis raiškiam (Kv), 2) atsirasti, pasirodyti (S. Dauk.), 3) skleisti (S. Dauk.)
Rīkštėnė 
vytis, žabas, rykštė (Šl)
Rīkštinis 
vytis, virbas; smūgis, rykštė (Jrb)
Rīkštus 
greit plyštantis, yrantis (Jrb)
Riktavuotė – 
tvarkyti (pol., Varn)
Riktingā
– tikrai, gerokai, iš esmės, kaip reikia
Riktings – tvirtas, tikras, ne iš kelmo spirtas
Rīkūlė rytmetinė, kūlė (Vkš)
Rimuorius
Pol. – kinkynų, pakinktų dirbėjas (Pln, Vdk)
Rinda
– eilė, stata
Rinkis – išimamas krosnies elementas, skirta puodų angos uždengimui
Rinuols – naktinis puodas (Slnt, Vkš)
Risuorios
– lingė (kartis lopšiui kabinti)
Rita – dalba, kartis, strypas
Rīzą – brazdai, tarkiai (Kv, Kltn) 
Rīzas – 1) bulvinis blynas (Varn), 2) gruzdas (Tv)
Rīzavuotėis – ginčytis, priešgyniauti (Lkv, Šv)
Rīzgā – įrankis ritėms sumauti, vejant iš jų siūlus (Trg)
Rizikavuotėis – pūstis, didžiuotis (pol., Slnt)
R
īzinietė – vaikščioti apiplyšusiam (Šl)
Rīzintėis – 1) erzintis, kirkintis (Pp, Šts), 2) ginčytis (Užv, Mžk), 3) bartis, pyktis (Pln, Kl)
Rīzoutė – brazduoti, tarkuoti (Jrb, Trg)
Rīžentė – kamuoti, varginti (Šts)
Rīžietė – 1) vengti ką nors atlikti, tingėti, nepaslinkti (Als, Grg), 2) šykštauti (Šts, Krt)
Rīžintėis – nirsti, dūkti (DūnŽ)
Rīžtė − 1) virsti delčia, nykti, dilti (Slnt, Šts), 2) sprogti pumpurams (Žeml)
Rīžtėis – 1) elgtis savo nuožiūra, žinotis (Pp, Akm), 2) tvarkytis (S. Dauk.)
Rīžtėnā – ryžtingai (S. Dauk.)
Rīžtinis – išvadinis, baigiamasis (S. Dauk.)

Robežios – siena, linija, pakraštys
Rokoutėis – kalbėti, šnekėti, šnekučiuotis
Rokunda – kalba, pokalbis
Rolis – ritinys, volas
Ronktūris − 1) įrankio ar kokio dirbimo įtaisas įsitverti dirbant, rankena, kotas (Kv, Mžk), 2) pritaisymas pasilaikyti, įsikibti (Krkl, Up), ratelio dalis, kur įstatoma verpstė (Vgr)
Roputė – bulvė (vakarų žemaičiuose)
Roputīnė – bulvienė
Rosėjuonis – rusas

Rūdalis – vargas (Vvr, Rt)
Rūdelis 
plūgo reguliatorius (Pgr)
Rūdėjė −
rūdynė (Kv, Šts)
Rūdėns 
aprūdijęs (Šts)
Rūdiesynė 
pelkė, kur yra rūdžių (Skdv)
Rūdīmės 
žiedadulkės (Trk)
Rūdīns 
pelkė su rudu vandeniu, durpynas (Pvn, Rdn)
Rūdšėinis 
rūdingų pievų šienas (Šts)
Rūgalis – 
miegalius (menk., Klm)
Ruikinis – pakulinis sijonas (Ggr, Grg, Vvr)
Ruilē – atmirkę odos nešvarumai, sąvėlės, garsotės (Brs, Krš)
Ruiliuotė – lyginti su ruiliu, voluoti (Brs)
Ruilis – 1) velenas, volas žemei lyginti (Yl, Ms, Lž), 2) reketys javams kulti (Yl, Akm), 3) vasarojaus pradalgės, suridentos į krūveles, voliukus (Mžk), 4) koks panašus į volą daiktas (Šts), 5) tokia ežero žuvis (Šts)
Ruinītė
– varyti, ginti (Skd)
Ruišis
– raišas, šlubis (Erž, Up, Vkš)
Ruižtė – blaustis (Šts)
Rukata – 1) susiraukėlis, paniurėlis, pikčiurna, niūra (Up, Šl), 2) kas raukšlėtas (Rdn)
Rukentė – krapštyti (DūnŽ)
Rukintė – sendinti (Brs)
Rukis – susiraukėlis (Up)
Ruklus – užsidaręs, niūrus (Kltn)
Rūkstuots – miglotas, ūkanotas (Tv)
Rukšas
– susiraukėlis (Šll)
Rukšla – rukata, pikčiurna (Pln, Ms)
Rukšlas – tamus, apsiniaukęs (Lkv)
Rukšliuotė – verkšlenti, zirzti (Brs, Plng)
Rukšluotinis – klostėtas (Šts)
Rukšlus – raukšlėtas (Šts)
Rukšmīžiuotė – 1) nerimtai elgtis (Šv), 2) sunkiai eiti, vilktis (Vvr)
Rukšnas – susiraukšlėjęs; susiraukavęs (Šl)
Ruktė – 1) darytis raukšlėtam, trauktis (Krš, Kair), 2) glamžytis (End), akti, užaugti samanoms (Kv), mažėti, baigtis (šnek., Skr)
Rukulis – neaukštas, kresnas žmogus (Šll)
Rukuža – apskretėlis, nevala (Als)
Runcis – katinas (Lat., Kair, Pp)
Rundėns – apvalus, apskritas (Skdv, Rt)
Rundī– tvarkyti, mokyti, patarti (Skr, Kair)
Rundoutė – sunkiai eiti, ruzgintis (Kin)
Rungā (strungā) – vežimo itvarai ar pan.
Runglioutėis – storai rengtis, muturiuotis (Prk)
Rungrėša – rungvirvė (Jdr, Rt)
Rungsuotė – susitraukus, susirietus kiūtoti, sėdėti (Jrb, Skr)
Rungultė – netvarkingai lankstyti, glamžyti (Šts, Pln)
Runguolī– nedailiai adyti, raukti (Vvr)
Rungs – į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi šoninės lentos (Krtn, Grd)
Runintuos – labai darbštus žmogus (Skr)
Runuotė – 1) sunkiai ridenti, stumti (Užv, Šv), 2) pjaustyti (Vvr)
Ruobtė – ruopti
Ruoda – pokalbis, pasišnekėjimas
Ruodavuotė – Sl. 1) tartis (Up, Krkl), 2) kalbėtis, šnekėtis (Trk, Up)
Ruodbalsė
− raidė
Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
Ruona – žaizda
Rūra – užpakalis
Rušavuotė
– liesti
Rūžavs – rožinės spalvos (pol., Vkš, Erž) 

  • Komentarai išjungti - R
  • P

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Pabagaroutė – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
    Pabaluots
    – vystyklas
    Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
    Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
    Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
    Pabenga – pabaiga
    Pabūga – padidėjęs jautrumas, pabūgimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
    Pacierinis
    – išeiginis
    Pačemnos − patogus (Bržr) (sl.)
    Padabenstva – panašumas (Pol., Brs, Als)
    Padačkas – rąstagalys, dedamas apačioje po kraunamais sienojais, lentomis; šiaip kas po apačia padedama, pakišama; padalbis, padėklas (Pln, Vdk)
    Padaguonė – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
    Padaiga
    – ant paukščio kūno išdygęs dyglelis, spaiglys, iš kurio išauga plunksna (Šv, Klm, Ms)
    Padangals
    − apdangalas, apdaras (Krš)
    Padarīnė − padargas
    Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
    Padėrbtė – padaryti
    Padinguotė – pagalvoti, pasvarstyti (Šts)
    Padis − padėlys
    Padīvītė – nustebti, palaikyti (ką) keistu
    Padīžtė – 1) atšipinti (Krt), 2) pasrėbti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabėgti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
    Padostė – padvisti, kiek pašvinkti, kiek pagesti (Šts, Klp)
    Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
    Padužietė – pariebėti (Užv)
    Padvals – sklepas, rūsys, sandėlys
    Pagadītė – pagelbėti
    Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
    Pagīmās − vienas paskui kitą, pratėgiui
    Pagrabs – šermenys (Pol., Brus., Vvr)
    Paguonā – antpečiai (Sl.)
    Paimlus – gabus, mokslus, imlus
    Paišielis – pieštukas, (dgs. paišelē)
    Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
    Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
    Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
    Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
    Pakačiultė – įveikti (perk., Trk)
    Pakājos – ramybė
    Pakarnos − nuolankus
    Pakarūklā − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
    Pakaruotė – nubausti.
    Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio šaka (Skdv)
    Pakavuonė
    – palaidojimas, laidotuvės (Pol., Krš, Skr)
    Pakavuotė – paslėpti
    Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., Vkš)
    Pakerie
    – vieta palei kelmą ar po juo
    Pakīgā – įvairios priemonės
    Pakīrietė – atsibosti
    Paklaks – sukritęs, išgulęs (apie javus) (Nt)
    Pakniūkščiuotė
    – paverkšlenti
    Pakonda − užkanda
    Pakosavuotė – paskatinti
    Pakruosnė − pirtis
    Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
    Pakūta – atgaila
    Pakūtavuotė – atgailauti (Pol., Pln)
    Palaistva
    – apsileidimas, netvarka (Lkv)
    Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
    Palanka – sulenktos skarelės ar skaros dvilinko krašto atlenkimas (Grg)
    Pàlapus
    – vikrus
    Pālašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
    Palē (kon) – pagal (ką)
    Paleistva – pasileidimas (Varn)
    Palėktė – likti, pasilikti
    Palėts – paltas
    Palevuots – emaliuotas
    Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
    Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
    Paliaukis – pasmakris
    Paliavuonė – medžioklė (Pol., Šauk, Akm)
    Paliavuotė – medžioti (Pol., Akm, Šauk)
    Palīčė
    – lentyna
    Paliecavuotė – pažadėti (Pol., Mžk)
    Palka
    – 1) lazda (Kv, Up), 2) brūkšnelis, rašomas žymint skaičių (Všv)
    Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
    Pamanga – pamaiva
    Pamauts – apynasris be žąslų
    Pamegažiuotė – koketuoti (Škn)
    Pamėnavuotė – paminėti
    Pamėslītė – pagalvoti
    Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
    Pamīlietė – įsimylėti, pamilti<
    Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
    Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
    Pampaliavuotė – svambalu žymėti pjaunamą rąstą, kad abu jo galai būtų vienodo storumo (Vkš)
    Pampuotaukšlis
    – kukurdvelkis
    Pamušos − pamušalas
    Panaberėjė – išdidumas, pūtimasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
    Panabernus – išdidus, pasipūtęs (Lk, Mžk)
    Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
    Panara – virvutė, su kuria prie botkočio pririšama botago virvė; botago kilpa (Klm, Rs)
    Panautas –
    mergautinis (Yl, Kl)
    Panedielis
    – pirmadienis
    Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Škn) 2) išsiplūšavęs, netvirtas pantis (Škn)
    Pantas
    – prėslas, daržingalis
    Papalis – 1) neaiškios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
    Papeizuokē
    – užausiai
    Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
    Papinīčė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
    Papīntis – duonos, batono galas
    Papītė – įmirkti
    Paplaks – duonkepės krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
    Paplampa
    – plampa
    Paplioptė – pradėti rujoti
    Paprakā − papirkimas, kyšis
    Paps – 1) krūtis, 2) spenys
    Papūnis (papalis) – tėvas
    Parada – eilė, būrys (Krtn)
    Paraidītė – pridėti į krosnį kuro (Kair)
    Parailiuotė – pasivilkti (menk., Dr)
    Parakans – tvoros stulpelis
    Pararietė – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
    Parasuodninks – lietsargis
    Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
    Parbakuotė – parbristi, parklampoti (Kal)
    Pardavuotė – pardavinėti (Krtn, Vkš)
    Pardīrintė
    – parsivilkti (Kv)
    Pargoldīms – vertimas (į kitą kalbą)
    Pargoldītė – versti, išversti (į kitą kalbą)
    Pariedīms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
    Pariedka – vestuviniai pietūs
    Pariedkėnīnkė – pamergė
    Par īžtė – pradėti blankti, dilti (Ms, Als)
    Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
    Parkliuoktė – perkarti
    Parlapačiuotė – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
    Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
    Partarabanītė
    – parnešti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
    Partaralioutė – tarškant, bildant parvažiuoti (Vkš, Kal)
    Parpėns – ratų stipinas (?)
    Paruoda – patarimas
    Pasābnos – parankus
    Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
    Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
    Pasėkartė – įsilipti (į medį)
    Pasėkavuotė – pasislėpti
    Pasėklebavuotė − įsiteikti
    Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
    Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
    Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
    Pasir īžentė – išpuikti, pasipūsti (Als)
    Pasižaimuotė – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
    Paska − medinis indas
    Paskaržītė – paskųsti
    Paskujis − paskutinis
    Paskustva – blogas, netikęs žmogus (Sl., Als, Kv)
    Paslušnos – paklusnus
    Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
    Pastaranka  – Pol. 1) virvė, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutė, su kuria botagas pririšamas prie botkočio (Užv)
    Pastars –
    1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iš likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praėjęs, praslinkęs (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
    Pastaunīnks
    – ganykla
    Pastijolka – grietinė
    Pastīvalis – festivalis
    Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
    Pastriegavuotė – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
    Pasvars –
    1) pririšamas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklą) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (Gršl, Žd), 3) po dalba pakišama atrama, kai verčiamas koks sunkus daiktas (Prk)
    Pašanklė
    – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
    Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
    Pašėnavuonė – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
    Pašlaks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraštyje (Rt)
    Pašlėjus
    – pašlijas (pašlitas)
    Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
    Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
    Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
    Pašvėtā − papuošalai, išeiginiai drabužiai
    Pataldrobė – patalų užvalkalas
    Patalkīs (-ē) – vaišės ir pasilinksminimas, šokiai po talkos, pabaigtuvės (Ms, Jdr, Als)
    Pataralioutė – garsiai, greitai pašnekėti, patarškėti (Skd, Krkl)
    Patermasos – padažas
    Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
    Patiemėjėms – pastaba
    Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
    Patruopītė
    – pataikyti
    Patšvartis – rąsto nuopjova
    Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
    Pavada − antroji žmona
    Pavadus − kuris duodasi vedamas
    Pavalkā – arkliui ant kaklo maunama minkšta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
    Pavalks – kiaulės paliaukis (perk. Rt)
    Pavars – toks prietaisas lankui ant statinės užkalti (Šts)
    Pavečerka
    – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
    Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
    Pavėdos – panašus
    Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
    Paviešis – viešnagė
    Pavietrie – dvėselėnos smarvė
    Paviržis – priedas maistu už darbą
    Pãvīzis – išvaizda
    Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
    Pažastis – 
    įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
    Pažiobėntė
    – pašviesti
    Pažīčiuotė – paskolinti
    Pažîgiou – pakarčiui
    Pažinie − pažintis
    Pažnībtė – papjauti (Erž, Jrb)

    Pečiūrė – krosnyje skylė su durelėmis
    Peilioks – lydekaitė
    Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
    Peišielis – pieštukas
    Peizuotė − peikti, koneveikti
    Pelėns − peluotas
    Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
    Pėlnėjė
    – pilnatis
    Pėndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvė)
    Pėnzelis – teptukas
    Perdars – pertvara, sienelė (Skr, Kair)
    Perenė
    – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pėrimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. mušimas, barimas (Mžk)
    Pergalis – į rankovės galą įaustas raudonų siūlų ruoželis (Skdv)
    Perglîta
    – plonesnė siūlo vieta, persmauga
    Perglītuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuščiu tarpu (S. Dauk.)
    Perlanka
    – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
    Pérmā – anksčiau
    Pėrmšuokis − pati pradžia
    Pernīčė – penktadienis
    Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
    Persiraitītė – praslampinėti, prasivalioti (šnek., Ar, Šts)
    Persargos – lengva liga
    Perstekė – žeberklas
    Pertars – tarpas (Škn)
    Pervars –
    1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugną, akėčių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvėrinėms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinės tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinė kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemės ir kito (Yl, Trš), 7) skersai audeklą įaustas kitos spalvos siūlas ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožančiaus karoliukas (Šv)
    Pēslos – penamas
    Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
    Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
    Pešiklis – kablys mėšlui kabinti (Pgg)
    Petelnė
    – keptuvė
    Petliavuotė mėltā − smulkūs miltai

    Pičpilnis − visai pilnas, pilnutėlis
    Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
    Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
    Pieliavuotė – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
    Piera –
    dailylentė
    Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
    Piernīks – sausainis, riestainis
    Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
    Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
    Pietvis – pietys
    Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
    Pīlė – antis
    Pilīčė – dildė
    Pilipuonā − tulpės
    Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Štk), 2) skerdenos priekinė dalis (Brs)
    Pimpis
    − nedidelis skauduliukas, spuogas
    Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
    Pinėkā
    – neriniai
    Piningā – pinigai
    Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
    Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
    Pintovės –
    senoviškas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, Krš)
    Pīrkšnis
    – karšti pelenai su žarijomis
    Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynė (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
    Pištelis
    − bjaurybė, baidyklė
    Pītė – šlapti, bjurti
    Pitliavuotė – pikliuoti (Erž) 

    Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
    Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

    Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
    Planka – 
    stora lenta (Vkš)
    Platavuotė – 
    plačiai, išlaidžiai gyventi (Skr, Krš)
    Plaujuotė
    – plaukyti
    Plavuotė – dažnai plauti, mazgoti (Šts, Vkš)
    Plavuotėis –
    bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, Vkš)
    Pleišatuots – 
    supleišėjęs, rauplėtas (Ggr)
    Plėkpėivė
    − menkai želianti pieva
    Plėmptė – gerti
    Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
    Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
    Pliauzė – rankinė

    Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
    Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
    Plieška – plokščias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
    Pliezdra – plėvė (Rs)
    Plikšis – nuogas vyras
    Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
    Plincis – blynas (Pln, Skd)
    Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
    Plints – plyta (?)
    Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
    Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengęs, atsilapojęs, apsmukęs (Rs, Jrb)
    Plitnītė
    – kalti
    Pliuškė – vakarėlis, šokiai
    Plompa – neišmanėlis
    Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
    Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
    Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
    Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
    Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
    Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
    Pluonima − plonuma
    Pluonėms – smilkinys
    Pluoskė – aukšlė
    Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
    Pluskintė
    – purtyti, plustinti
    Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
    Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar karčiai; plaukų draikanos
    Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
    Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

    Poksis – rankinis pjūklas
    Pomėtis – atmintis (Brus.)
    Ponašis − gana greitas (Varn)
    Poncerka – švarkas
    Pončiaka – vilnonė koinė
    Pončka − gniūžtė
    Pondeivs – Dievas
    Popėrm – iš pradžių, iš karto
    Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
    Pormuons – vežikas
    Porptė – brinkti
    Posiaužniuga – per vidurį, perpus
    Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
    Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
    Poškoutė – linguoti (?)
    Pošks – spuogas
    Potkė – 1) skobtinė klumpė (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
    Potra
    – košė, sriuba
    Pozīva – stovėsena

    Prabakuotė – klampojant praeiti (Kal)
    Pradars –
    1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
    Pradėm
    − nuolat, be pertrūkio, ištisai
    Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
    Pragijīs
    − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
    Pragoms – tarpas
    Pragriežtė − pralošti
    Prakiordī(n)tė – pradurti
    Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
    Prāktis – uždarbis
    Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
    Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
    Prantavuotė – klausinėti, kvosti (Skd, Kal)
    Prapuolenė
    – prapultis
    Praspuorks – užtrauktukas
    Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
    Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
    Pratintaliuotė – kaboti (kažkiek laiko)
    Pratrīstė – pradėti viduriuoti
    Pratruotītė − prarasti
    Praurbintė – pradurti su yla
    Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
    Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raištis pūliams išvarvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Šts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalėtų kandžiotis (Krž)

    Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (Krš, Lk)
    Praveros – pravartus

    Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

    Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
    Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
    Pražambietė – diegą leisti, dygti (Kl, Lk)
    Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
    Prėklos – nemalonus, bjaurus
    Pri – 1) prie, 2) pas
    Pribakiuotė – prikimšti, primurdyti (Klp)
    Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
    Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
    Pridībavuotė – 1) primušti, prilupti (Vkš), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
    Pridīrintė – prislinkti (S. Dauk.)
    Priduotks – priedas (Brs)
    Pridžiubītė
    – primušti (Kair)
    Prienars – nauja kojinės pėda, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
    Prietelis
    – asmuo; bičiulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
    Prigatavuonė – parengimas, paruošimas (Pol., Als)
    Prigautė − pasiekti
    Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
    Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
    Prīgulė – naktigonė, nakvynė
    Prijimblus – malonus, švelnus
    Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
    Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
    Prikruoptė
    − apgauti, apsukti
    Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
    Primenie – prieangis
    Pripadietuos – padėjėjas, tarnas (S. Dauk.)
    Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
    Prīpuolis – netikėtas įvykis
    Priraitītė – prirašyti, prikeverzoti (Šl)
    Prirarintė – prikrauti (Šts)
    Prisirakaliuotė – prilįsti rakščių (Ggr)
    Pristasavuotė – priderinti, pritaikyti (Ms)
    Prīšninkė
    − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšinčių) (Lž, Mžk, Als)
    Pritaigavuotė – įtikti (Trk)
    Pritarabanītė
    – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisišaukti, prisikelti (Mžk)
    Pritaralioutė – priteršti, pribjauroti (Krtv)
    Pritėktė – 1) tikti, būti ger/am, -ai, 2) derėti
    Privėlėjė − priekaištas
    Prižebravuotė – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
    Prūds
    – 1) kūdra, 2) tvekinys
    Prūgavuotė – rakinti (Užv)
    Prūnītė
    – sunkiai, daug dirbti, triūsti
    Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
    Pruocė – darbas, triūsas (l. praca)
    Pruocėvuotė – sunkiai dirbti, triūsti (Pol., Varn, Vvr)
    Pruočka
    − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
    Pruogīmė − proguma
    Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Šlv)
    Pruomuša – retesnė, audžiant pakankamai nesumušta audeklo vieta, perauda, prorėta (Kl, Grg)
    Pruomušis – pertrūkis, perstojis (Ms)
    Pruomušuots – su prielipais, prielipuotas (Šts)
    Pruopernā – užpernai
    Pruopernīkštis − užpernykštis
    Pruosītė – lyginti
    Pruosus – lygintuvas
    Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

    Pudamėnts – pamatas
    Pūgariuotė – purenti (Ggr)
    Pūgavuotė –
    įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
    Puišis
    – berniukas, vaikėzas
    Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
    Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
    Puksis (-ielis) – pjūklas
    Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
    Punčiakas – kojinės
    Pūnds − ryšulys, pakas
    Puodė – krikštavaikis (Plt, Vkš, Dr)
    Puodėška – pagalvė
    Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, pakenčiamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
    Puonmetis − baudžiava (Rt)
    Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
    Puopintė lepinti, paikinti, puoselėti (šnek., Ms, Skr)
    Puorėnīnkā
    − pora arklių kinkomas vežimas
    Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
    Puoternīčė − žydų rožančius
    Puotinīčė – smuklė (S. Dauk.)
    Pūpeklis – 
    kas vis pūpia, bambeklis (Varn)
    Pūptė
    − dejuoti, skųstis, vaitoti
    Puriets – garbanotas
    Pūrā − 1) žieminiai kviečiai, 2) grūdų, bulvių maišai
    Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
    Purtulīs
    – drebulys
    Pustaunīčia – apleista sodyba, trobesys
    Pustelnīnks − atsiskyrėlis
    Pustīnė – tuščia, be tvarkos, nykimas
    Pušavuotė – dailinti (Trš)
    Pūškarnė – 
    patrankų dirbtuvė (Pol., S. Dauk.)
    Puškars –
    spuogas (Krš)
    Putelis
    − putinas
    Pūtis − pelėda

    Pliauzė                                                     rankinė

  • Komentarai išjungti - P
  • K

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
    Kabanaks –
    meškerės kabliukas (Varn)
    Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
    Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
    Kabašintė – 
    raginti, žadinti (Skr)
    Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
    Kabažiuotėis – 
    baigtis, stipti (Grg)
    Kabėnuots
    – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
    Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
    Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
    Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
    Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
    Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
    Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
    Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
    Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
    Kaimė – jėga (Pln, Šv)
    Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
    Kaislauti – norėti (Brs)
    Kaisra – karštas oras (Tv)
    Kaiša –
    oblius (Rt, Tv)
    Kaišeklis –
    bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
    Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
    Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
    Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
    Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
    Kakalinis
    – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
    Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
    Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
    Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
    Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
    Kalaišės – kelnės (Vdk)
    Kalamašā – numinti batai
    Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
    Kalamps – 
    didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
    Kalams
    – ajeras (Vok., Šlu)
    Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
    Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
    Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
    Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
    Kalībkaklis – 
    ilgu kaklu (Šts)
    Kalībs
    – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
    Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
    Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
    Kalioutė –
    remti (Varn)
    Kalīzavuotė – 
    pajuokti, pašiepti (Skr)
    Kalps –
    tarnas (Lat., S. Dauk.)
    Kalsts – 
    paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
    Kaltalis – 
    plaktukas dalgiui plakti (Kv)
    Kaltietė – 
    kietėti, džiūti (Šts)
    Kaltūns
    − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
    Kalūbī – mušti (Krš)
    Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
    Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
    Kalumbris – 
    sustingėlis (Yl)
    Kalvarats
    – verpimo ratelis (Plt, Pln)
    Kamašī – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
    Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
    Kampa – 
    rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
    Kampars –
    kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
    Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
    Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
    Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
    Kandabītė – mušti (Ms)
    Kandlus – 
    nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
    Kanduols
    – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
    Kaneršī – draskyti (Kair)
    Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
    Kanka – 
    pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
    Kankaliavuotė – 
    kalkuliuoti (Plt, Slnt)
    Kankars –
    aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
    Kankuols –
    kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
    Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
    Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
    Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
    Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
    Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
    Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
    Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
    Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
    Kapčios
    – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
    Kapelčioks – griežikas
    Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
    Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
    Kapinietė –
    kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
    Kapintė – 
    aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
    Kapītėis – 
    gvieštis, godėtis (Vkš)
    Kaplis
    – kauptukas
    Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
    Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
    Kapuočius
    – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
    Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
    Kapuoklis – vedega (Lc)
    Kapuons – 
    peilis mėsai kapoti (Brs)
    Karabalda
    − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
    Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
    Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
    Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
    Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
    Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
    Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
    Karaktuorios – charakteris
    Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
    Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
    Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
    Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
    Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
    Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
    Karklės
    − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
    Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
    Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
    Karkluba –
    mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
    Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
    Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
    Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
    Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
    Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
    Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
    Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
    Karsetka – garbana (Grk)
    Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
    Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
    Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
    Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
    Karuonė
    – bausmė
    Karužos – vėliavininkas
    Karvazas – karvapilvis (Tl)
    Kasinalis – 
    nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
    Kastė –
    dėžė, skrynia (Vok., Žd)
    Kastinis
    – vieškelis
    Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
    Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
    Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
    Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
    Kašierīteis – lepintis, išdykauti
    Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
    Kaštītėis – daryti išlaidas
    Kaštoutė – kainuoti
    Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
    Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
    Katmergė − paauglė
    Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
    Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
    Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
    Kaulītė
    – reikalauti
    Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
    Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
    Kavalda
    – kūjis
    Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
    Kavuonės – slėpynės
    Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
    Kavuotėis – slėptis
    Kazėlā − gegnės
    Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

    Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
    Keblastis –
    keblumas, nepatogumas (Vkš)
    Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
    Kėblės
    − kojūkai
    Kėik – kiek, kaip
    Keikals – keiksmas (Skd)
    Keikazas – keiksmininkas (Užv)
    Keipietė
    – silpnai jaustis, merdėti
    Kėisalis – kelmas
    Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
    Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
    Kėits – kietas, tvirtas
    Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
    Kekta – 1) būrys, 2) krūva
    Keliau – keliese
    Keliuom – kurią valandą
    Kelplustu – greitai, skubomis
    Kemars – gabalas (Skr)
    Kemieklis –
    baidyklė (KlvrŽ)
    Kenis
    − sakuotas medis
    Kenklės − kinkos
    Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
    Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
    Kerapiežos
    – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
    Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
    Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
    Kerdžius
    – piemuo
    Kerė − ratelio dalis, ropė
    Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
    Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
    Kernazas –
    peštukas (Erž)
    Kernazītė –
    smarkiai valgyti, ryti (Šv)
    Kernė
    − indas sviestui mušti
    Kernuotėis – terliotis
    Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
    Kerteklė – vedega
    Kertie – kampas
    Kertuots – keturkampis (Krš)
    Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
    Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
    Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
    Kēsīns – kemsynas
    Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
    Kēsouts − kemsuotas
    Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
    Kėška − kinka (Brs, Vvr)
    Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
    Ketvergs – ketvirtadienis
    Ketvėrtainėšks – keturkampis
    Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

    Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
    Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
    Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
    Kiaurā − nuolatos, pastoviai
    Kiaušis – paukščio kiaušinis
    Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
    Kibiklis –
    įtaisas pančiams vyti (Vkš)
    Kibīklis –
    prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
    Kibitka – 
    Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
    Kielis – 
    apatinė laivo dalis (Plng)
    Kieliuotė – 
    kilnoti (Vkš)
    Kikilarnė – 
    mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
    Kīla
    – pilvo išvarža
    Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
    Kilbasas –
    Sl. dešra (Vkš, Skd)
    Kinis
    – migis, lizdas
    Kinkīmā − pakinktai
    Kiežas – lydytas tepamas sūris
    Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
    Kipis
    − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
    Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
    Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
    Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
    Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
    Kiuocis – krepšys
    Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
    Kiuošis – 
    paliegėlis (Kal)
    Kiūtėntė
    – lėtai eiti, slinkti
    Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
    Kiūzurelis − kamuoliukas
    Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
    Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

    Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
    Klampasītė –
    klampoti, trempti (Škn)
    Klamuočītė –
    versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
    Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
    Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
    Klapčius
     – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
    Klapats – vargas, rūpestis, bėda
    Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
    Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
    Kleckā
    – cepelinai
    Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
    Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
    Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
    Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
    Klederkuojis – raišakojis (Varn)
    Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
    Kleidė – suknia
    Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
    Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

    Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
    Kleištė − raišti, kreivai minti einant
    Klepčē – spąstai
    Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
    Kleptarē – upe plukdoma mediena
    Klermaks – ragaišis (Varn)
    Kliamberis
    – senovinė dūrų rankena
    Kliauda − yda, trūkumas, defektas
    Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
    Kliebis
    – glėbys
    Kliens – lieknas, plonas, tęvas
    Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
    Klišis – kurio kreivos kojos
    Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
    Kliunkietė – kliukėti
    Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
    Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
    Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
    Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
    Kliuosos − lempos gaubtas
    Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
    Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
    Kloika – ištižėlis
    Klucgalis – rąstagalys (Skd)
    Klukšnis
    – gurkšnis
    Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
    Klumuočius – vertėjas (Vvr)
    Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
    Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
    Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
    Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
    Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
    Klusas
    − apykurtis, kurčias

    Knabeklis – vąšelis (Tl)
    Knaibasītė –
    pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
    Knakietė
    – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
    Knakis − kas pro nosį šneka
    Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
    Knarkazas –
    1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
    Knebeklis –
    1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
    Kneibasīti –
    prastai dirbti (Škn)
    Kneibastis –
    painus, knebus darbas (Skr)
    Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
    Knėpsūgės – replės gnybti
    Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
    Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
    Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
    Kninga
    – knyga
    Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
    Knipīzeris
    − pajuokos žodis
    Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
    Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
    Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

    Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
    Kodalis – lauknešėlis
    Koiks – raukšlė (Jrb)
    Koisis – uodas
    Koknė – krosnis
    Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
    Kolīta − piniginė, kapšelis
    Koliuotė − keikti, koneveikti
    Koncesėjė – autobusas (?)
    Konduolie (-s) – branduolys
    Konkuols – kukulis
    Kontėns – patenkintas
    Konteplės – šliurės
    Konvalėjė – pakalnutė
    Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
    Kopstis – krūva
    Kōrėns – kalakutas
    Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
    Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
    Korulīs – bičių spiečius
    Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
    Koskelė – skarelė
    Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
    Kôupka
    − taurė

    Kramė – makaulė, galva
    Krams – šašas, spuogas
    Kraliks – triušis
    Kramentė – uiti, barti (Vvr)
    Kramtė – aptekti kramais, šašti
    Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
    Kranta − krantas; briauna, kraštas
    Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
    Krasė
    − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
    Kraučios – siuvėjas
    Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
    Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
    Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
    Kreiktė
    – skleisti
    Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
    Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
    Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
    Krėklis
    − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
    Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
    Krėngē – bėdos, išgyvenimai
    Kresnas – spirgai
    Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
    Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
    Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
    Krėžis – krepšis
    Kriaučios – batsiūvys
    Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
    Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
    Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
    Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
    Krieslos – kėdė
    Kringelis – riestainis
    Kriokē – ramentai
    Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
    Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
    Kriūktėsunkiai dirbti
    Kriūns – 
    prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
    Kriuogis
    − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
    Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
    Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
    Kriuoktė – verkti
    Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
    Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
    Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
    Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
    Krividītė − skriausti
    Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
    Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
    Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
    Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
    Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
    Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
    Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
    Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
    Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
    Kročautė – vagiliauti, vaginėti
    Kročos − vagilius, sukčius
    Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
    Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
    Krūgs –
    1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
    Krumslīs – grumstas
    Krupis – rupūžė
    Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
    Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
    Kruoms
    − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
    Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
    Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
    Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
    Kruosnė − akmenų krūva
    Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
    Krūpštintė
    palengva, nerangiai eiti, kėblinti
    Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
    Krūzos
    – puodelis

    Kudliets − kotletas
    Kudultė – kratyti, purtyti
    Kūdsliesas
    Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
    Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
    Kuisis
    – uodas
    Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
    Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
    Kūjakalis – priekalas (Bržr)
    Kūjatis
    – plaktukas
    Kukuorios – virėjas
    Kukštis – nedidelė kupeta
    Kūlėbėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
    Kuleklis –
    1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
    Kulėks –
    1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
    Kūlėn/is, -ė – akmeninis
    Kūliens – balžienas
    Kūlīns
    akmenynas
    Kūlis
    – akmuo
    Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
    Kulkštėns
    kulkšnis
    Kuluoks − kumštis
    Kūma – krikštamotė
    Kūmėns – krikštatėvis
    Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
    Kunkentė – 
    nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
    Kunksietė – 
    rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
    Kuočabrėkė –
    dengtas (su būda) brikas (Žd)
    Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
    Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
    Kuobėnīs – kabliukas
    Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
    Kuojena
    − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
    Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
    Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
    Kuoklī – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
    Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
    Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
    Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
    Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
    Kuoktos – nesmagus, bjaurus
    Kuolītė – girti
    Kuoroltė – pakabintam svyruoti
    Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
    Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
    Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
    Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
    Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
    Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
    Kuoštuvis – skuduras indams plauti
    Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
    Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
    Kupčios – pirklys, prekybininkas
    Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
    Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
    Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
    Kureklis
    − žarsteklis
    Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
    Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
    Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
    Kūrmalis – nenaudėlis
    Kurtinīs – džiovykla jaujoje
    Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
    Kustietė − drebėti, virpėti
    Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
    Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
    Kuškis – kuokštas, pluoštas
    Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
    Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
    Kutavuotė – gailėtis
    Kūtė – tvartas, kluonas
    Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
    Kutuosas − kutas
    Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
    Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
    Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
    Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
    Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
    Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
    Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
    Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
    Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
    Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

    Kvāčės – gaudynės
    Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
    Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
    Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
    Kvanka –
    netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
    Kvankals –
    senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
    Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
    Kvasas –
    Rus. gira (Slnt, Trš)
    Kvatars –
    iškyšulys (Šlu)
    Kvatera
    − nuoma
    Kvaterants
    − nuominininkas
    Kvīnā
    (dgs.) – kmynai
    Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
    Kvartūgs – prijuostė
    Kvietka – gėlė

  • Komentarai išjungti - K
  • I, Ī

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Ībakuotė − 1) įsigalėti, įsisenėti (Kv, Grg), 2) įprasti (Lkv)

    Īdautė − ieškoti ydų, priekabių (Šts)
    Īdavėks – skundėjas (Šts)
    Īdėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
    Iduomautėis (kou) – domėtis (kuo)
    Īduotėis − ydų, priekabių ieškoti

    Iedintė – varginti, kamuoti (Plng)
    Iekeliuotė –
    1) šukuoti linus (Brs), 2) braižyti, stumdyti, gnaibyti (Yl)
    Ieninīnkā − ieninis, vienkinkis vežimas; kiekis, vežamas tokiu vežimu

    Īgadavuotė – įtikti (Skd)

    Īkačiultė – įkamuoti, įvarginti (Šts, KlvrŽ)
    Īkibeklis – ranktūris, šalinė, turėklai (End)
    Ikīps
    – skersas, įstrižas
    Ikriestė – įtręšti, apdaužyti
    Īkščiuotė − žvygauti (Šts)

    Īladagtis − pypkei prarakti įrankis (Ggr)
    Īlėns − smailus (Grg, Klp)
    Ilgoutė − akėti išilgai arimo viena kryptimi
    Īlintė − smailinti (Grg)
    Īlītė − urbinti; kutenti, kutelioti (KlvrŽ)

    Imbliuotė − 1) iminėti, 2) vagiliauti
    Imeigtė – galėti, sugebėti

    Īnars – 1) kas įneriama, įmezgama mezgant (Šts, Ggr), 2) botagui įnerti virvutė, rišama prie botkočio, panaralas, panaras, panerklas (Pln)
    Īnautė
    − 1) verkti, vaipytis, stenėti (Vvr, Prk), 2) juokus daryti, darkytis, žaisti (Klp)
    Īnumis – 
    žmogus, neturintis nuosavos pastogės ir gyvenantis pas svetimus
    Īnoms
    − tikrumas
    Īns − tikras, gūdnas (S. Dauk.)
    Ingarts – šunies apinasris (Varn)
    Ingis
    − tinginys
    Ingtė − 1) plikti, šertis, 2) skursti, smukti
    Intvara − irklo rankena, kas nors, kur nors pritvirtinta

    Īpėlā − patalų vidinis maišas, į kurį supilamos plunksnos

    Īrabietė – 1) įkristi, įpulti (Krž), 2) įvažiuoti traškant (Žr)
    Īrarietė – 1) įvažiuoti, įdardėti (KlvrŽ), 2) įsibrauti, įsilaužti (Krt)
    Īrarintė – kiek priteršti (Šts)
    Īrembietė
    suaugti, subręsti (Škn)
    Irinkē
    aplinkui
    Īrunguloutė
    įridenti, sunkiai įkelti (Dr)

    Īsaks – 1) iškalbingumas, įsaka (Šts), 2) pasakymas (Vvr)
    Īsėkarabītė
    − įlipti, įsikartė (Als)
    Īsėkišdintė − įkliūti (Grg, Šts)
    Isėveizietė – įsižiūrėti, pamatyti
    Īsiraškažītė – įsidūkti, įsisiausti (Rs)
    Isitiemītė
    – įsidėmėti
    Īsižaimuotė – 1) įsismaginti išdaigauti, įsisiausti (S. Dauk.), 2) įsipainioti, įsinarplioti (KlvrŽ)
    Īstabus – nuostabus, nepaprastas, įdomus (S. Dauk., Slnt)
    Īstanga – pajėgumas, išgalė, išgalėjimas, įstengimas (Šv, Grg)
    Īstangings – turintis daug įstangos, stiprus, pajėgus (Grg)
    Istapītė − išalkti
    Īstingā1) be pertraukos (Vkš), 2) įsakmiai (Vkš)
    Īstrakals – įrankis, instrumentas (Mžk, Sd)
    Istralaks – prastas padargas, drabužis (Šts)
    Īsvala
    − spalių pridžiūvimas prie pluošto

    Išbagarioutė – išdaužyti (Skr)
    Išbagaroutė
    – 1) lazda išmušti, išbadyti (Skdv, Rs), 2) išvaryti (Rs)
    Išbakaroutė – 1) išbakštinti, išguiti (Krkl, Ll), 2) išbadyti, išbaksnoti (Ll)
    Išbakuotė
    – 1) išplūkti (Žd), 2) intr. išbristi, išklampoti (Kal)
    Išbergžtė
    − išleisti, išeikvoti, netekti (Krkl, Plt)
    Išbruokavuotė − atmesti
    Išbuočītė – atleisti, dovanoti (Kair)
    Iščirškintė
    − iškepti (Skd)
    Išdars – iškastruotas gyvulys, skapas (Kair, Up)
    Išdėla
    − išdilęs, susinešiojęs daiktas (pvz., dalgis, drabužis ir pan.)
    Išdundietė – išdūlėti, sutrešėti, išsidėvėti (Mžk, Šts)
    Išduovītė – išdalyti (Lnk, Šts)
    Išdužietė – sustambėti, pastorėti (Skdv)
    Išdvaktė – 1) iškvaišti, iškvailėti (Kair), 2) išdilti, išgverti, išsitampyti (Šl)
    Išdvasietė – išalkti, išbadėti (Užv)
    Išglėžtė − ištižti
    Išgviešielis − nuleidęs sparnus, nevalyvas
    Išimtėnė – išlaikymas, kurį užsirašydavo tėvai, atiduodami ūkį vaikams (Žd, Skd)
    Iškada – 1) žala (Pol.), 2) gaila
    Išlapačiuotė – 1) išeiti, kojomis tapsint (Kal), 2) išmindyti (Kal)
    Išliousoutė − išlaisvinti
    Išmadlavuotė – išgudrauti, iškombinuoti (Skd, Sd)
    Išmakazītė
    – išklampoti, ištrypti, išdrembti (Kal)
    Išmėslā – pramanos, niekai
    Išneikavuotė – išnaikinti (Krš)
    Išparcėlioutė
    – išparduoti
    Išpītė – ištežti, išbjurti
    Išpliorptė – visiems apsakyti slaptą dalyką
    Išplustavuotė – išeikvoti, išplustašyti (Vdk)
    Išpūstavuotė – 
    išeikvoti, išleisti (Kv)
    Išrabietė
    – išeiti rabant, brazdant (DūnŽ, Rdn)
    Išrailiuotė – išropti, išlipti (Ms, Plik)
    Išraitīms – vingiuotas ornamentas (Žeml)
    Išraitītė – 1) išvingiuoti, išvinguriuoti (Rdn, Vvr), 2) išvyti, išmesti (perk., Plng), 3) pakreipti, pasukti, iškombinuoti (Pvn), 4) išsirinkti (šnek., Šv, Krtn), 5) pratinginiauti (refl., Trk)
    Išrarietė – 1) su triukšmu iškristi, išpulti (Rt, KlvrŽ), 2) su bildesiu išvažiuoti, išdardėti (Kal, Kv)
    Išrarintė – 1) su triukšmu išgrūsti (Vvr), 2) išmurminti, išvirti (Dr)
    Išraškažītė – išlepinti (Vvr)
    Išr
    īdytė – išpenėti (Šts)
    Išrīzintė – įkyriai išprašyti (Lk)
    Išrīžintė – atkišti, priekin atstatyti (Šts)
    Išsirīdintė – išsibarti (Šts)
    Išstėptė − išalkti, peralkti
    Išsuskietė – sunykti, apskursti (Lk)
    Iššvičītė − išbarti, iškoneveikti (Pp)
    Ištarabanītė – išgabenti (Brs, Plt)
    Ištrivuotė − ištverti
    Išvapa – išvėpėlis, išsižiojėlis
    Išvėdruotė − išpūti, išgverti (Ms)

    Ītars – prietaras (S. Dauk.)
    Īteklis – upės ar ežero vingis; atsiauta, atsėdis (Sd, Ggr)

    Īvados – kurio galima daug suvalgyti, išgerti
    Ivairos – nevienodas, daugiareikšmis
    Ivairiesnis – keistesnis, savotiškas
    Īvals – 1) siaura odos juostelė, kalama aplink klumpę, 2)medžiagos juostelė, įsiuvama į siūlę stiprumui ir gražumui
    Iveizietė – pamatyti, įžiūrėti, matyti
    Īvelis − mažas arklys (Tv)
    Īžtė − dildyti, plėšti, drengti (Als)

  • Komentarai išjungti - I, Ī
  • G

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Gadīnė – laikas, metas (Brus.)
    Gadnastis – 
    pavardė (Brs)
    Gadavuotė –
    tikti (Skd)
    Gagalis – 
    žąsinas (Šts, Rt)
    Gagarnė – 
    židinė, zemblė, zembė (Ggr)
    Gagrė
    − apsileidėlis; storžievis (Tl, Krt)
    Gaidgīstė
    – paryčiai, ankstybė (S. Dauk.)
    Gairėjė − vėjo pučiama vieta; pagairė (Užv)
    Gajus – 1) gajumas, gavimasis (Dr), 2) pasilinksminimas, triukšmas (Lkv), 3) alijošius (Grg, Šl)
    Galavī – galabyti (S. Dauk.) 
    Galstuots – 1) odos paviršius, odos raginis sluoksnis (Slnt, Ms), 2)pievos nelygumas (Žd), 3) odos liga, niežai (Sd)
    Galvuočius –
    galvos apmautuvas, apgobtas; šalmas (S. Dauk.)
    Galūns – galvažudys, plėšikas (S. Dauk.)
    Gamaks – gabalas (Škn)
    Gamta
    – dorybė (S. Dauk.)
    Garbarnė – odos išdirbimo įmonė (Pol., Slnt, Grg)
    Garbavuotė – garbinti (S. Stan.)
    Garbstītė – 1) girti, garbinti (Up), 2) raudoti mirusiojo žodžiais išskaičiuojant, išminint jo darbus ir dorybes; labai gailint verkti (Šauk, Pp)
    Gardėnīnkā − vežimas (ratai) su gardimis (Slnt, Skd)
    Gardė ratų šoninė, vežėčia (Gršl, Slnt)
    Gardės – kopėčios
    Gardīnā – užuolaidos (Vok., Žg, Klm)
    Garduons – pastatomos ėdžios (Mžk, Šauk)
    Gargasītė – rėkauti, garsiai kalbėti (Lk)
    Gargazas –
    kas garsiai kalba, rėkauja, gargia (KlvrŽ)
    Garguotė
    – kvėpuoti gargiant, karkuoti
    Garvelkis − anga virtuvėje viršum viryklos garams bei dūmams į kaminą išeiti, ppr. su gaubtu (Mžk, Vkš)
    Gasītėis – puoštis, taisytis (Klm)
    Gaspada
    – nuolatinė apsistojimo vieta pas žmogų, kur laikinam saugojimui paliekami daiktai
    Gaspadėnė – šeimininkė (Brus.)
    Gašūns – gašnius (Pp)
    Gašus – gražus, puošnus, puikus, tvarkingas (Vkš, Krkl)
    Gatavuotė
    – taisyti, gaminti, virti (Pol.)
    Gatka – pirmasis nuo priekio skersis, kuris jungia rogių pavažas, gakta (Brs)
    Gatunks – veislė, rūšis (Pol., Yl, Up)
    Gaurs
    − 1) plaukas; gyvaplaukis (Vvr), 2) pluoštas (linų, kanapių) (Krkl, Rt)
    Gaužuols – nedidelis debesis, galvokas (Grk)
    Gavalkielis – gabalėlis

    Gebenė − spuogas
    Geldelė – lysvė
    Gelžėns − tvirtos valios, užsispyręs
    Gelžkelis – geležinkelis
    Gėmbė – pakaba
    Geneklė − geležė skaloms skaldyti (Ms)
    Geneklis − žabų kapojamasis kirvis (Ms)
    Genesīs 1) varykla, išvara, bandtakis, išginia, genestys; kelias prie sodybos (Kl, Yl), 2) mažas žvejų uostas (Prk)
    Gengliuotė – lakstyti, bėgioti (Skr)
    Gentība – giminystė
    Gėntainē – giminaičiai
    Gerbtė – valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti
    Gėrīnė – gėrimas, puota, pokylis
    Gėrkalnis − kalnas, apaugęs giria
    Gerūkštis − krūminis dantis
    Gėžos – padėjėjas
    Gībena – nugeibęs, nusibaigęs žmogus ar gyvulys
    Giberavuotėis – kraipytis (Skd)
    Giedrotie
    – giedrai esant
    Giežeklis – įkyrus, giežus žmogus (Vvr)
    Giežos
    – viskuo nepatenkintas, įnoringas
    Giežuonis − įkyrus žmogus
    Gīla − didelis skausmas, gėlimas
    Gīkars – 1) laibas aukštas žmogus (Šts), 2) prastas, sukleręs vežimas (Skr), 3) nedaili lazda, pagalys (Grg)
    Gimtovė
    − gimtinė
    Gimulīs − naujagimis, kūdikis (Klm, Krž)
    Gingazas – apiplyšęs drabužis (Šts)
    Gingažas – 
    kiaulės kauliukai, sumušti su kirvapente, pabarstyti pipirais, pasūdyti, parūkyti (Trk)
    Gīniuotė
    – ginti
    Gīniuotėis − gintis
    Ginkalis – plaktukas girnoms kalti, girnakalis (Grg)
    Gīsliuotė –
    1) sunkiai kelti, traukti, vilkti (Šts, Brs), 2) eiti, gyslinti (Skd, Pln)
    Gīšaks –
    kaulėtas, liesas (Šts)
    Gīškaklis – kas liesu, ilgu kaklu (Plt, Vkš)
    Gītinietė
    − valkiotis, šen bei ten landžioti
    Gīvaliuotė − šiaip taip gyventi
    Gìvena − gyvenimas, buvimas
    Gižas – meistro padėjėjas, mokinys
    Glabuotė − 1) globoti, saugoti, 2) maldauti, prašyti
    Glamžuotė − glamonėti
    Glaunos – geras, gražus, svarbus
    Glegždars – senas išklibęs koks nors daiktas, klezetas (Mžk)
    Glencės − muilinas vanduo (naudojamas siūlų velimui)
    Glenciavuotė – presuoti vilnonius audeklus; blizginti (Vvr)
    Gliuors
    − iškleręs, atlapas, kiauras
    Glousnioutėis – glamonėtis, kai katinas smaukiojasi palei kojas ir murkia
    Glūpastis – mažmožis, niekniekis (Grk)
    Glūps
    – kvailas
    Gobtorielis – puošni kepuraitė
    Goduonė –  pagarba; garbė (Als)
    Gondrakinis – gandralizdis
    Gorbs – aptvaras
    Goroutė − būti raudonam iš karščio (Erž)
    Gorus
    − kartus, aitrus, gaižus (Vkš)
    Gožīs – skilvelis
    Grabs – karstas
    Grabužis − griozdas, gremėzdas
    Gracavuotė – valyti, grandyti žoles nuo takų (Pol., Grk, Rs)
    Gračius
    − kortų lošėjas (Pol., Vkš)
    Grazna − grožis, pagražinimas, papuošimas (Kair, Vkš)
    Gražuotė − perspėti, grūmoti
    Grekuons − graikas
    Gretu – greta
    Greva – upės vaga, slėnis
    Grēvė – griovys
    Griebalka – arklinė grėbiamoji
    Grieda – Rus., Lat. 1) ėdžios (Grk), 2) stačių pagalių tvora (Rs)
    Griedā – 1) tvarto, klojimo lubos iš karčių (Šv, Škn), 2) skeletas, kaulai, griaučiai (Skr, Rs)
    Grieds – 
    1) ilto grindys (Gd, Tv), 2) vienas iš virbų, medžių, padedamų po šienu, javais, kad nesudrėktų nuo žemės (Vvr), 3) lovos dugno lentelė; miegamasis suolas (Klp)
    Grieks
    – nuodėmė
    Griešītė – daryti nuodėmes
    Griuoba – netikėlis, griova, griozdas (Šl)
    Grīžolė − kelios susuktos linų saujos
    Grīžtė – linų pluošto pynė
    Grīžuoklė – 1) šulinio svirties skersinė kartis (Skr), 2) trinkelė ant rogių, galinti sukinėtis, krupkaladė (vartojama vežant ilgus rąstus) (Skr)
    Grobėjuons – stačiokas, storžievis
    Grocė – kruopos
    Gručuols – gumbas, guzas (Krkl)
    Grūdeklis – grūdamas įrankis, grūstuvas (Krkl, Mžk)
    Grūdienė − virtų grūdų valgis
    Grudos – trapus, gruzdus
    Gruobs – žarna; tiesioji žarna (Yl, Tv)
    Gruomata – atsiųstas laiškas
    Gruinītė – plikai kirpti
    Grūmzdols – rubuilis (žuvis)
    Gruobā – žarnos
    Gruodoutė – į gruodą šalti
    Gruopē – rinkis
    Gruovalis – kam viskas griūva, grėva, liurbis, ištižėlis (Kv, End)
    Grūšos
    – kriaušė
    Gudė − pustyklė, galąstuvėlis
    Gudintė − pratinti, jaukinti
    Gudnuotrīnė − gailioji dilgėlė
    Gumbs – iššokęs guzas, kai užsigauni galvą
    Gunkla – 1) gumbas; iškilimas, nelygumas, gumburys (Krž, Skd), 2) virvės ar siūlo storesnė vieta, pumputys (Lk, Brs), 3) raukšlė, dumšlė (Als, Pln), 4) šaka medienoje, pranara (Yl)
    Gunklainis – menkas, susitraukęs žmogus ar gyvulys (Šts)
    Gunklas – 
    kreivas, palinkęs (Šts)
    Gunklīs – 
    susivėlęs gniutulas, kezulas (Kair)
    Gungars –
    labai aukštas žmogus, ilgšis (Kv)
    Gunkčiuotė – 
    gunką daryti, nelygiai suktis (Vvr)
    Gunkluotė –
     į gunklas mestis, riestis (Als, KlvrŽ)
    Gunkluots –
    1) gumburiuotas, kuprotas (Šts), 2) pumpučiuotas, nelygus (Slnt), 3) raukšlėtas (Vkš)
    Gunkšla – 
    raukšlė, gunkla (Als, Šll)
    Gunkšlė – 
    raukšlė, nelygumas, gunkla (Als, Tl)
    Gunkštara – 
    ankštara, inkštyras (Als)
    Gunkštaruots – 
    nelygus, gunklotas (Žd)
    Guobals – 
    gobtuvas, skara (Vdk)
    Guobintė
    − gabenti, nešti
    Guočės – vyriškos kelnės, ppr. apatinės (Pol., Rnv, Krtv)
    Guoda – garbė, pagarba, šlovė
    Guodings – garbingas
    Guojā − aukštuomenė
    Guončas – medžioklinis šuo, skalikas (Pol., Skd, Mžk)
    Guonītė – iškeikti, išplūsti
    Guonts – stogo dengiama lentelė (su išskroda), malksna (Pol., Als, Škn)
    Guorčius − skysčių ar biralų saikas arti trijų litrų (Als, Skdv)
    Guorintė – 1) bauginti, gąsdinti, grasinti (S. Dauk.), 2) raginti, kurstyti, vadinėti (Krkl), 3) erzinti, kairinti; vilioti, masinti (Slnt, Grg), 4) eiti nuleidus, nunėrus galvą, nyrinti (Všv)
    Guožtė − lieti, pilti
    Gūrā – palėpė
    Gurbs – 1) pintinė, krepšys, kurbas; į jį telpantis kiekis (Rs, Jrb), 2) vežimo viršus, pintas iš vyčių; drangelės su galeliais drauge (pavažiuojamų, išeiginių ratelių) (Grl, Krtn), 3) ėdžia (Šll, Up), 4) naminių paukščių (karvelių, žąsų, vištų ir kt.) ląsta, nupinta iš vyčių ar sukalta iš lentų; kiaušinių dedama vieta (Skd, Ms), 5) šuns būda (Grk, Skd), 6) atskirta tvarto dalis smulkesniems gyvuliams (avims, paršiukams, veršiukams) (Šlv, Šv), 7) narvas (žvėrims); narvelis (paukščiams) (Prk, Krš), 8) tokia dėžė vežti parduoti gyvuliams, ppr. kiaulėms (Prk, Klp), 9) reketys siūlams lenkti, vyti (Up, Lk)
    Gvalta
     − triukšmas, riksmas; skuba (Plt, Šts)
    Gurguols – nelygumas, pumputys (Užv, Krkl) – nedailiai, garankštėtai verpti (Up), sunkiai, nesklandžiai kalbėti, sakyti, tarti (Šts)
    Gurlos – 1) silpnas, trapus, išglebęs, 2) riebus
    Guzėks – saga (Pol., Tl, Krtn)
    Gvaltagruobis − kas smarkiai puola prie darbų; kas griežtai, prievarta ko reikalauja, griebia, plėšia iš rankų nesiklausęs (Šts)
    Gvaltavuotė – prievarta reikalauti (Vkš)
    Gvardėjuons − vienuolyno viršininkas
    Gvintā – veržlės ar sraigto rievės, grioveliai, įgrąžos, sriegiai (Pol.)
    Gvizdė – nerimta moteris, pliuškė

  • Komentarai išjungti - G
  • D

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Daba – prigimtis, būdas, paprotys (S. Dauk.)
    Dabarčiou
    – dabar, šiuo metu
    Dabaris – dabartinis (Erž)
    Dabena − papuošalas, puošmena
    Dabītė – mušti (Šts)
    Dabstītė – 1) tvarkytis, puoštis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
    Dabšna – dabita (Kv)
    Dabuotė – saugoti, globoti
    Dabuoklė – kalėjimas
    Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
    Dadnuotė – plepėti, bambėti (Klp)
    Daga – 1) saulės karštis (Slnt, Šv), 2) derlius, branda, pjūtis (Krg, Prk)
    Dagīs – usnis
    Dags – degimas, gaisras (Ggr)
    Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
    Dagus – aštrus, žvarbus, kandus, ėdus (Slnt)
    Daibstīsenas – slampinėjimas (Slnt)
    Daigaplunksnės – padaigos, padaigsliai (Varn)
    Daigiuotė – dygti (Varn)
    Daigliuotė – sodinti (Užv)
    Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
    Daigmuokslė – daržininkystė, sodininkystė (S. Dauk.)
    Daigs – 1) diegas (Ggr, Šts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmė, giminė (Slnt)
    Daigstītė – sodinti, diegti (Skd)
    Daigūnis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
    Dailē – dailiai
    Dailiejėms – riebėjimas (Slnt)
    Dailietė – gražėti (Dr)
    Dailintė – penėti, tukinti (Šts)
    Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Šts), 2) lygus (Vvr), atsiganęs, neliesas (KlvrŽ)
    Dainažīmės – natos
    Dajītė – gadinti, naikinti (Kln)
    Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
    Dalakoutė – bėgti, lakatuoti (Kin)
    Dalbstītėis – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
    Dalvaroutė – slinkinėti (Lž)
    Dambītė – lupti, mušti (Ms, Šts)
    Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
    Danginis – mėnuo, Mėnulis (Slnt)
    Dangintė – gabenti, kraustyti, lakinti (Vkš, Krkl)
    Dangoutė – dangstyti, maskuoti
    Danguorīkštė – vaivorykštė (Klp)
    Dantėnė – kuliamoji mašina (Šts)
    Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
    Darašios – ne visai pražilęs (Rs)
    Darbietis – žemdirbys (Ggr)
    Darbīkla – darbavietė (Skd)
    Darboutėis – darbuotis
    Darga – padargas (S. Dauk.)
    Darin – todėl (S. Dauk.)
    Darkiuotė – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
    Darkluotėis – darganotis (Plt)
    Darknuotėis – bjaurotis (Slnt)
    Darna – dargana (Šts)
    Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas dešroms daryti (Krt)
    Darulaitis – kastratas, išdaris (Šts)
    Darvouts – miglotas (Šts)
    Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
    Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagė, dviražė šakė rugių pėdams į vežimą krauti (Lž)
    Daugė – daugybė (S. Dauk.)
    Daugesnē – daugiau (S. Dauk.)
    Daugis − daugelis, daug kas
    Dauglīkė – daugiskaita
    Daugnuora – šykštuolis, godas (Slnt)
    Daukštelietė – kaukštelėti; suduoti (Žd, Vkš)
    Daužtelietė – kiek suduoti (Slnt, Vkš)
    Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
    Davatka – perdėtai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
    Davutis – davėjas (Vkš, Užv)
    Dažīvė – dažai (Varn, Vvr)
    Debekītė – niekinti, plūsti (Kair)
    Debesainis – tamsus (Vdk)
    Debesīnė – skysta putra (Šts)
    Debesinis – nelygios spalvos, laumėtas (Pp)
    Dėcėns – durklas, peilis
    Dedeklė – dedanti višta (Sd)
    Dedervuots – šašuotas, ruplėtas (Dr)
    Dėdlē – labai, dideliai, smarkiai (Šts)
    Dedlīvs – dėslus (Grg)
    Dedus – dėslus, dėdingas (Rs)
    Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
    Degals – deglas, fakelas (Slnt)
    Dėkčē – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
    Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) ėdimas, graužimas (Skd)
    Deglas – fakelas (Vkš)
    Deglīčė – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
    Degots – derva
    Degsena – degimas (Šts)
    Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
    Degtoks – žiebtuvėlis (Slnt)
    Deguliouts – kūlėtas (Gršl)
    Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
    Deigla – medžio kempinė (Dr)
    Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
    Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
    Dèkčôm – labai
    Dekis – lovatiesė, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
    Dėkortė – pamažu degti, rusenti
    Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
    Dėktōs, -ontė – dar atlaikanti, tinkamas
    Dėlbs – atšipęs, atsipjovęs (Rt)
    Delčė – mėnulis (S. Dauk.)
    Dėlėks – mažas vienrankis pjūklelis (Krt, Tl)
    Delmuons
    – piniginė (Vvr)
    Dėrbtovs – įrankis dirbti, mašina (Šts)
    Derečītė – darinėti, mėsinėti (Slnt)
    Dereklis – dyrikas (Grg)
    Dėrėks – kas diria, lupa; kas drasko (Šts)
    Derenė
    – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) mušimas, pyla (Slnt)
    Derešas – timsras (Pol., Žd, Plt)
    Derietovės – derybos (Užv)
    Dergtė – apsimesti, dėtis (Slnt, Varn)
    Dergučas – derkštas, dergūnas (Tl)
    Derklīčė – madas gaudanti moteris, pliuškė (Krkl)
    Derlietė – suriebėti, nutukti (Vvr, Slnt)
    Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
    Derlis – vešlumas, trąšumas (Slnt)
    Derliūgs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
    Dėrmavuonė
    – krikščionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
    Dermīčius – lažybos (Tv)
    Dėrtė – 1) lupti, plėšti (Als, Snt), 2) tvoti, mušti, plakti (Šts, Skd)
    Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
    Dervecītė – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
    Dervečītė – skirstyti dalimis, plėšyti (Užv)
    Deržtė – dergti (Rt, Plt)
    Deselė – vedega (Vok., Ms, Skd)
    Desiuotė – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srėbti, kirsti (Kal)
    Destis mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
    Dėšlis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
    Devėms – 1) išdykavimas, dūkimas (Rdn), 2) griaudimas (Krš)
    Dėvuons – lovatiesė
    Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
    Dibentė – kankinti (Šauk.)
    Dibičītė − skriausti (Skdv, Bt)
    Dībintė – eiti, stypinti (Šauk)
    Dibka – Pol. rąstagalis, į kurį įdėdavo nusikaltėlio kojas (Krtn, Skd)
    Dībkinietė – valkiotis (Vvr)
    Dībkioutė – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, nešioti (Grg)
    Dībs – didelis žmogus (Slnt)
    Dībtė – mušti, dobti (Kv)
    Dicėns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
    Dīčkavuotė – trinti, brūžinti, dėvėti (Slnt)
    Didelī– 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
    Didenī– puikybė, išdidumas (Krž)
    Diedliuotė – dėlioti (Slnt, Kv)
    Diegis
    – nudegimas (Slnt)
    Diegurtė – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
    Diekou! – ačiū!
    Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
    Diertė – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
    Diesena – būvis (Bržr)
    Dieslės – dėtys (Užv, Vdk)
    Diesmė – nuosaka (S. Dauk.)
    Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
    Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
    Didīstė – išdidumas, puikybė (Pkl, Slnt)
    Diduomis – didžiūnas, didikas (S. Dauk.)
    Didus – išdidus, puikus (Šv)
    Dievuotėis – atsisveikinti (Šts, Als)
    Dignītė – gabenti (Šts)
    Dīgsčiuotė – greitai eiti, bėgti (Ggr)
    Digsnis – dūris (Kl)
    Digsnuotė – bėgti mažais žingsneliais (End, Vvr)
    Dīgstelietė – 1) staigiai įdurti (Vkš), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
    Dīgsuotė – gelti, skaudėti (Up)
    Dīguotė – dygti (Varn)
    Dīka – pasileidimas (Šts)
    Dīkabarzdis – svyruoklis (Slnt)
    Dīkautė – siausti, lakstyti (Slnt, Šts)
    Dīkinėjė – laukinių žmonių kraštas (Šts)
    Dīkis – išdykimas (Slnt)
    Dīkīstė – išdykavimas (Krž)
    Dīkra – dykynė, plynė (End)
    Dīks – grynas, tikras (Vvr, Vkš)
    Dīktė – dusti, trokšti, ilsti (Slnt, Užv)
    Diktintė – tvirtinti, teigti (Šts)
    Dīku – lengvai (Grg)
    Dīkuonis – išdykėlis, nedorėlis (Grg, Plt)
    Dikuotė – draskyti, plėšyti (Skd)
    Dilėks – 1) mažas vienarankis pjūklelis (Kl, Krt), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus (Tl)
    Dilintėis – nykti, mažėti, dingti (Rs)
    Dimba – kultuvė, mušeklė (Žeml)
    Dimbėks – didelis žmogus (Pln)
    Diminīčė –  rožė, votis (Pol., Jrb, Žgč)
    Dimžaks 
    – kišenė (Prk)
    Dinderioutė – dykinėti (Škn, Vkš)
    Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
    Dingis – kryptis (Kl)
    Dingoutėis – atrodyti, rodytis
    Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
    Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
    Dingtė – rasti vietą, išeiti, dėtis (Skd, Vvr)
    Dingtelietė – atsiminti
    Dinkiuotė – mušti, perti (Šts)
    Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
    Dīra – dyža, pyla (Slnt)
    Dirdinietė – slankioti pašaliais, dykinėti (Skd)
    Dirėks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
    Dirgesīs – dirginimas (Šts)
    Dirgsnis – 1) plona, laiba šakelė (S. Dauk.), 2) maža gyslelė (Pln)
    Dirintė – plėšti, zulinti (Šts)
    Dirītė – lupti kailį (Kal, Brs)
    Dirsius – apsileidėlis, ištižėlis, tinginys (Klm)
    Disnipuols − laivas
    Diškītė – trinti, brūžinti (Šts)
    Dišlininks
    – kaklininkas (Skd)
    Diukuo – kodėl
    Dīvelietė
    – nešioti, devėti, drengti, trinti (Klp)
    Dīveliuotė – kamuoti, mušti (Bržr, Užv)
    Dīvėns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
    Dīvītėis – stebėtis
    Dīvs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
    Dīzinietė – valkiotis (Vvr)
    Dīztė – trypti vietoje (Kair)
    Dīža – mušimas, pėrimas (Plt, Tl)
    Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
    Dīžtė – 1) mušti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srėbti, valgyti, kirsti (Vvr, Vkš), 3) smarkiai lyti (Ms)
    Doborkis – tvenkinys
    Dornios – kvailys
    Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
    Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
    Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
    Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
    Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
    Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
    Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
    Douklis − duokas (Mžk)
    Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
    Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
    Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
    Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
    Douts − dovana (Up, Užv)
    Drabna – 1) šlapdriba (Užv, Šll), 2) liūnas, kirba (Plng)
    Drabnus – tvankus, troškus (Kv, Yl)
    Dračas – išdykėlis (Pol., Vkš, Brs)
    Dračīsena – 1) naikinimas, plėšymas, draskymas (Als), 2) dūkimas (Vkš)
    Dračītė – 1) triukšmauti, trankytis, ginčytis (Brs), 2) naikinti, plėšyti, draskyti (Als)
    Dragnītė – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
    Dragnuotė – joti ristele (Brs)
    Draguotė – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Šts), 2) triukšmauti, jodytis, daužytis (Lž)
    Draibstītė – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
    Draibstuliuotė – snyguriuoti (Ggr, Varn)
    Draika – 1) kas išsidraikęs (Mžk), 2) išdykėlis (Ms)
    Draikā – kraikas, pakratai (Grk)
    Draikas – mažos šakelės (Mžk)
    Draikuotėis – lakstyti, siausti (Šts)
    Draikus – 1) valkus, tąsus (Šv), 2) šankus (Gr)
    Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
    Draks – 1) barnis, peštynės, sąmyšis (Rus., Kal, Kair), 2) eibė, žala, nuostolis (Skd)
    Drakuotė – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, šėlti (Slnt, Kal)
    Dralītė – draskyti, plėšyti, laužyti (Ll)
    Drampasīnė – makalynė, makasynė, purvynas (Lž, Pkl)
    Drampažītė – terlenti, knezoti (Šts)
    Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos šoninė lenta (Užv)
    Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
    Dranka – statinė, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Šlu)
    Drankis – debesis (Plng)
    Drankiuotėis – trainiotis, daužytis (Vkš)
    Drapakoutė – akėti, brižioti (Pol.)
    Drapaks – akėčios, brižės (Pol.)
    Drapanas – drabužiai (niek.)
    Draugalka – pamergė (Kin, Klp)
    Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
    Drebecītė – minti, trypti (Varn)
    Drebesā – šaltienos drebučiai (Vkš)
    Drebežītė – pavydėti, gailėti (Lkv)
    Drebiezgā – smulkios žuvys, mailius (Varn)
    Drebiežnas – nevikrus (Varn, Krš)
    Drebtelietė – 1) staiga nudrėbti, mestelėti (Užv), 2) negražiai, stačiai pasakyti (Vkš)
    Drebus – baugus (Mžk)
    Drėgants – eržilas
    Dreika – žiopla, išsižiojėlė (Dr)
    Dreiktė – draikyti, driokti
    Dreilingis – žiemą išmušta kelyje duobė (Šlu)
    Dreižietė – skeldėti, trūkinėti, daužėti (Slnt)
    Dreižtė – vilkinti, delsti, gaišti (Ll, Kair)
    Drelingiouts
    – duobėtas (Vvr)
    Dremžtė – 1) plėšti, drengti (Kair, Krš), 2) kasyti (Kltn)
    Drengtė – 1) nešiojant plėšti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
    Drenktė – teršti (Vyž, Klp)
    Drepašas – sudribėlis, ištižėlis (Mžk, Yl)
    Drepė – mirkalas, padažas (Krkl)
    Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
    Drepenas mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (Vkš)
    Drepinīs – 1) košė (menk., Šts), 2) linskmas šokis (Slnt)
    Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
    Dreplītė – skrepliuoti (Vvr)
    Dresvė – drevė, uoksas (Kv)
    Dreva – skylė (Yl)
    Drevietė – 1) kopti medų iš drėvės (S. Dauk.), 2) plėšti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
    Dreziniuotė – gadinti (Kal)
    Dreženas mot. g. skutai, čeženos (Slnt)
    Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
    Drė̄žtė – dėvėti, nešioti, plėšti, drėksti (Klm, Ll)
    Driegnis – drėgnumas (Pgr)
    Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
    Drīkčiuotė – sunkiai šokinėti (Slnt)
    Drīkiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
    Drīktė – irti, driksti (Varn)
    Drīktelietė – stryktelėti (Vkš)
    Drintė – plėšti, trinti, dėvėti (Als)
    Drīvuotė – pakulomis, dervotomis virvėmis kamšyti laivų, kubilų plyšius (Plng)
    Drīžinietė – valkiotis (Šts)
    Drīžinīs – žmogaus apdaras, išvaizda (Slnt)
    Drīža – drūžė (Vkš, Šlu)
    Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
    Dročiautė – pjauti lentas (Skr, Pln)
    Dročius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
    Drožinīčė – medinė leistuvo dalis (S. Dauk.)
    Drubīnas – kopėčios (Pol., brus., Mžk, Ms)
    Dručkis – storas žmogus arba gyvulys (Vkš, Pgr)
    Drukarnė – spaustuvė (Pol., KlvrŽ, Vvr)
    Drūkčē – labai (Erž)
    Druklis – dručkis (Žd)
    Drūkšlīs – dručkis, druklis (Dr)
    Drūktainis – dručkis (Slnt)
    Drūktarėitis – storašlaunis (Šts)
    Drūkts – 1) storas (Šts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
    Drūlainis – dručkis (Ms)
    Drūlioutė – dirbti (Varn)
    Druliuotė – giržeti, bribinti (Rs)
    Drulkis – rubuilis, dručkis (Kl)
    Drumbzlioutėis – niauktis (Skdv)
    Drumelioutė – bugnyti, barškinti (Klp)
    Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
    Dūminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
    Drungs
    – drungnas (Ms, Slnt)
    Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
    Druobės – patalų užvalkalas, dvilinkės (Vkš, Mžk)
    Druobgalīs – skiautė, skuduras (Varn)
    Druobolė – 1) drobės gabalas pašarui, skiedroms ar šiaip smulkiems daiktams nešti (Vvr, Skd), 2) ant pečių siaučiamoji skara (Trg), 3) į lovą klojamoji paklodė (Mžk, Vkš)
    Druočius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
    Druotė – viela (Mžk, Kv)
    Druova – drėvė, išpuva (Plt)
    Drusts – korys (S. Dauk.)
    Drūteiva – stipruolis (Kv)
    Druzgs – trupinys (Skdv)
    Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
    Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Šll)
    Dubadegīs – kerštininkas, padegėjas (Kv)
    Dubas – išduobtas kubilas (Lkv)
    Dubelts – dvigubas (Vok. dial., Vkš)
    Dubėns – medinis indas užtrinui grūsti (Plt)
    Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
    Dūblingė – nerangus, pilvotas žmogus, dūblys (Skdv)
    Dublunkis – dručkis (Plt, Ggr)
    Dūbra – sena, prasta armonika (Kv)
    Dubtė – gesti, kiurti (Up)
    Dubunis – išduobta trinka su kojomis dubeniui įdėti (Žd, Vkš)
    Duburkalis – menkas duburkis, duobė (Brs)
    Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
    Dubus – talpus, erdvus (Varn)
    Ducintė – tampti, purtyti, dūskinti (Mžk)
    Duckėnā – skutai (Dr)
    Dudielioutė – dudenti, terškėti (Prk)
    Dūdintė – vilktis, dūlinti (Kv)
    Dudlentė – kalbėti, terškėti (Prk)
    Dudnuotė – iš lėto, potyliai kalbėti (Up, Brs)
    Dūdouts – su klostėmis, rauktas (Prk)
    Dūduorios – vargonininkas (Slnt)
    Dudūra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomušais (Kv)
    Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
    Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
    Dugnuolius – žioplas, ištižęs žmogus (perk., Trk)
    Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas (Kv, Šts)
    Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
    Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
    Dūkinioutė – dūkti, šėlti (Brs, Šts)
    Dūksena – dūkimas (Žd)
    Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
    Dūksinioutėis – purvintis (Varn)
    Duksmas – sielvartas, rūpesčiai (Plt)
    Dukstė – driksti, plyšti (Šts)
    Dukšla – raukšlė, dumšlė (Krkl)
    Dukšnus – birus (Kv)
    Dūktė – niršti (Kv)
    Dula – 1) vienas iš dviejų kaištelių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaištis burių virvei (šiutui) pririšti (Prk)
    Dūla – nekalbus žmogus (Brs)
    Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
    Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
    Dulbsuotė – snopsoti (Škn)
    Dūlė – bulvė (Akm, Pp)
    Dūliava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
    Dūlietė – sėlinti (Als)
    Dūlīnė – bulvienė (Akm, Mžk)
    Dūlinis – bulvinis (Vkš)
    Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
    Dūlītė – rūkyti (Krkl)
    Dūliuotė – smulkiai lynoti, dulkti (Šts, Slnt)
    Dulkanuots – miglotas, ūkanotas, dūliuotas (Šv)
    Dulksnuotė – 1) žydėti, dulkėti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
    Dulkstītė – raibinti (Dr)
    Dulputrė – baltinta grūstų bulvių sriuba (Vkš)
    Dulskanuotė – raibuliuoti (Varn)
    Dūma – pasitarimas (S. Dauk.)
    Dūmalaks – kaminas, dūmtraukis (Plt)
    Dumblasītė – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
    Dumbloutė – niaukstytis, blaustis (Dr, Šts)
    Dumbra – 1) gili vieta upėje, sietuva (Bdr, Kl), 2) kūdra (Grk)
    Dūmėnė – sandėliukas maistui laikyti (Dr, Skd)
    Duminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
    Dumplekė – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant
    Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
    Dumpeklės – mėšlavežis vežimas (Plng, Sd)
    Dumpiouts –
    nelygus, su dumpiu (Šts)
    Dumpis – 1) raukšlė, dumpšlė, dumšlė (Yl, Brs), 2) sąmyšis, maištas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
    Dumplinis – pūstas, platus (Bržr, Vkš)
    Dumplintė – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
    Dumplioutė – 1) sunkiai kvėpuoti (prk., Šts), 2) smarkiai kosėti (Varn)
    Dūms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
    Dumšliets – raukšlėtas (Varn)
    Dūmtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
    Dundietė – griaudėti, tinkėti, bildėti (Vvr)
    Dundulioutė – 1) griausti, dundėti, trinksėti (Šts), 2) spiestis (Šts)
    Dunduliouts – verpetuotas (Šts)
    Dunkerka – kamara (Šts, Ms)
    Dunksčiuotė – stuksenti, trinkčioti (Vvr)
    Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
    Dunksmas – dundesys, dundėjimas, dunksėjimas (Kair)
    Dunkstelietė – stuktelėti, paukštelėti, kaukštelėti (Vvr, Krtv)
    Duobčiotėis – maitotis, išdykauti (Dr)
    Duobroutė – plepėti, stėnautis (Klm, Prk)
    Duobstė – susenėlis, perkaršėlis (Šts, Akm)
    Duobstelē – sudriskę marškiniai (Užv)
    Duobstis – susidevėjęs, sudubęs daiktas (Als)
    Duobtė – žudyti, galabyti (Kv)
    Duokalka – stoginė čerpė (Pol., Lž)
    Duoklas – rezginės, tarankis (Vkš, Skdv)
    Duoklis – kvaiša, pusgalvis (Mžk)
    Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
    Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
    Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
    Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
    Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
    Duovena – dovana
    Duovenuotė – dovanoti
    Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
    Duozintė – kėblinti (KlvrŽ, Šts)
    Dupšiuotė – eiti (S. Dauk.)
    Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
    Durbė – steverys, šaka (S. Dauk.)
    Durbtė – dubti, kiurti, pūti (S. Dauk.)
    Durdītė – 1) durti, besti (Šts), 2) keisti formą, storinti (Trk)
    Dureklis – žeberklas, perstekė (Žd)
    Dūriets – lašuotas, taškuotas (Šts)
    Durkėnu – užduriant (Kltn)
    Durkis vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sėdi vairininkas (Plng)
    Durklė – perstekė (S. Dauk.)
    Durnintė – mulkinti, kvailinti (Vvr)
    Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
    Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
    Durstoks – prijuostė (Tv, Lk)
    Duršliuoks – 1) įrankis skylei geležyje išmušti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Šll), 3) koštuvas, rėtis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
    Durtinīs – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliūkas (Šts, Brs)
    Dusena įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklą, kad pasidarytų maišelis ir ji negalėtų ištrūkti (Klp)
    Dūsiejėms – sunkus kvėpavimas (Šts)
    Dūskatas – skutai, driskanos (Šts, KlvrŽ)
    Duskintė – judinti, krutinti, plustinti (Užv, Krš)
    Duskis – dusulys (Ll)
    Dustė – dvisti, švinkti, gesti (Grg)
    Dūšė – siela, širdis
    Dušentė – varginti, ilsinti (Kair)
    Dūšings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
    Dūštraukis – žioplys (Ggr)
    Dūšvelkis – sunkus, gremėzdiškas daiktas (Pkl, Šts)
    Dutnus – neaiškiai tariamas, kalbamas (Nt)
    Dūzgintė – judinti, purtyti, kratyti (Šl)
    Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
    Dužīg – dukart (Erž)
    Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
    Dūžis – smūgis, kirtis (Plt)
    Dužtė – 1) trūkti, skilti, trupėti (Krš), 2) kristi, mažėti (Užv)
    Dūžtė – vargti, ilsti (Pt)
    Dvailā – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
    Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynė (Rdn, Krš)
    Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
    Dvaknuotė − plustinti (Šts)
    Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
    Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
    Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
    Dvasintė – dvėsinti, alkinti, badu marinti (Užv)
    Dvasiuotė – dvėsti, dvėsinėti (Pln)
    Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
    Dvasna – 1) dvėsimas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvėsa, nuosproga, perdvėsėlis (Vkš, Lž)
    Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
    Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
    Dveinaitis
    – dvynas (Ll)
    Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
    Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
    Dviekoutė – dvėsuoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
    Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
    Dzaiginietė – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
    Dzilentė – griežti, čirpinti (Žd)
    Dzindzals – skambaliukas (Kv)
    Dzingals – skambalas (Yl)
    Dzingulioutė – skambaliuoti, cinguliuoti (Škn)
    Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
    Dzvekītė – mušti (Kair)
    Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
    Džabītė – 1) mušti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, čebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
    Džagnuotė – ėsti, graužti (Šts)
    Džangterietė – sužvangėti, džengtelėti (Skd)
    Džeganas – išėdos, iščeškos, čeganos (Bržr, Slnt)
    Džeganuotė – kapoti, čeganoti (Šts, Ms)
    Džektelietė – žnektelėti (Vkš)
    Džiauginīčė – teatras (S. Dauk.)
    Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
    Džiausena – džiovimas (Vkš)
    Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Šts), 3) pintinė sūriams džiovinti (Lkv, Varn)
    Džiautovės – virvės skalbiniams džiauti (Šts)
    Džilentė – pjauti, džirinti (Vkš, Žr)
    Džindžė – 1) naminė degtinė (Krš), 2) denatūratas (Šl)
    Džingterietė – skambtelėti, dzingtelėti (Vkš, Vvr)
    Džingoutė – supti, linguoti (Šts)
    Džiovainė – džiovykla (Šts, Yl)
    Džiovainis – sudžiuvęs, džiovintas (Šts)
    Džiovinsena – džiovinimas (Šts)
    Džirktelietė – kirptelietė, čirkštelietė (Vkš)
    Džiubītė – lesti, kapoti su snapu (Kair)
    Džiubuotė – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
    Džiugesys – gaudimas (Šv)
    Džiugietė – gausti, žvagėti (Rt)
    Džiūkštelietė – užkirsti, suduoti, čiukštelėti (Šll)
    Džiumbarītė – mušti, plakti (Šts)
    Džiumbars – rykštė (Šts)
    Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
    Džiungarītė – supti (Šts)
    Džiūnītė – žiopsoti (Šts)
    Džiūsna – kas liesas, sudžiuvęs (Erž, Krš)
    Džvangtelietė – barkštelėti, suduoti (Vkš)

  • Komentarai išjungti - D
  • B

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Baba – 1) motinos ar tėvo motina, močiutė, senelė (Vvr), 2) sena moteriškė (Ms, Grg)
    Babaks
    − menkavertis rakandas, daiktas (Krkl)
    Babalioutė – niekus kalbėti, bambėti, veblėti (Klp)
    Babaušis – vaikų baidyklė, šmėkla, baubas (Užv, Krt)
    Babaužė – utelė (Kv)
    Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
    Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
    Babkas lapā − lauro lapai (Pol.)
    Babrentė – dėti, nešti kur nors (Krtv)
    Babūnė − senelė

    Bachūrs – vaikagalys, vaikpalaikis (Pol., Varn)

    Bačka – statinė (Brus., Grg, Slnt)
    Bačkis – storulis, dručkis (Šl)

    Badaris – triukšmas (Šts)
    Badavėjė – 1) bado metas, skurdas (Jrb, Up), 2) kas niekad neprivalgo, badmira, besotis (End)
    Badbolbė – ankstyvoji bulvė (Šts)
    Baddvasa – kas neturi ko valgyti, badmirys, badmira, sudžiūvėlis (Rs, Skr)
    Baddvasautė – badą kęsti, badmiriauti (Rs, Jrb)
    Baderioutėis – painiotis, kliūti (Tl)
    Badėškā – skurdžiai (Yl)
    Badiesena – badėjimas (Šts)
    Badietė – badą kęsti, badauti, nevalgyti, alkti (Skr, Pgg)
    Badinietėis – tinginiauti, bastytis, valkiotis (Skr)
    Badīstė – badas (Krž)
    Badītinis – sudurstytas, susiūtas iš skiaučių (Šts)
    Badkuošis – besotis (Dr)
    Badlaikis – badmetis (Trk)
    Badmaišis – kas dažnai valgo ir vis alkanas (menk., Kair)
    Badmėra – kas nuolat trūksta valgyti, nuolat alkanas (End, Užv)
    Badpėlvis – besotis, badmirys (Dr, Ggr)
    Badplaukē – ilgi, neišsišėrę gyvulio plaukai (Šts)
    Badplonksnės – neišsišėrusios plunksnos (Šts)
    Badpotrė – prasta sriuba, putra (Šts, Ms)
    Badrėjė – badmira, badsmuka (Varn)
    Badragaišis – juodų miltų, prastas pyragas (Trk)
    Badsmėlgė – plona smilga (Yl, Skd)
    Badstėpa – badmirys, badsmuka (Slnt)
    Badvėitė – prasta žemė (Dr)

    Bagamazas Brus. 1) smulkių prekių nešulys (End), 2) būdelė turguje (Brs)
    Bagamazninks – smulkių prekių pardavinėtojas (Akm)
    Bagarautėis – linksmintis, vakaruškauti (Šv)
    Bagarioutė – 1) maišyti, žarstyti lazda (Grg), 2) kasti, semti (Jrb)
    Bagarioutėis – nykti, skursti (Jrb)
    Bagaris – neturtingas, nusigyvenęs žmogus, nuskurėlis (Skr, Šlv)
    Bagarninks – vakaruškininkas (Šv, Jdr)
    Bagaroutėis − 1) makaluoti, baksnoti, badyt (Kv, Up), 2) snausti (perk., Rs)
    BagarsVok. 1) lazda, pagalys (Pgr, Up), 2) mašina uostams ir upėms gilinti, žemsemė (Klp), 3) kaimo pasilinksminimas, vakaruškos (Šv, Vvr)
    Baguotī – turtingumas (Vvr)
    Baguots – apkūnus (Grg, Vvr)

    Baideklis – baidytojas, baidyklė (Šts)
    Baidīkla – vieta, kur baido, vaidenasi (Grg)
    Baidīklė – 1) žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą (Krkl, Skr), 2) baisus padaras, šmėkla (Jdr)
    Baidītėis – vaidentis (Grg, Nt)
    Baidols – vaiduoklis, baiduoklis (Krtn)
    Baiduoklis – vaiduoklis (Šil)
    Baigena – galas, mirtis (Skr, Ar)
    Baigtinuoji – nelaimė, galas, mirtis (Skr)
    Baigtovā – prietaisas baigti audeklui austi (Šlv)
    Baigus – baisus (S. Dauk.)
    Baika – 1) šmėkla, baidyklė (Žd, Lž), 2) juokas, juokavimas, tuščias dalykas, pasaka (Pol., Brus., Klp)
    Baisielie – 1) baisus žmogus, bjaurybė, neklaužada (Krš, Šts), 2) pabaisa, baidyklė (S. Dauk.)
    Baisis – 1) baisumas, baimė (Šts), 2) bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Skr)

    Bajuoralė – bajoraitė (Vvr)
    Bajuorėkė – bajoro duktė, bajoraitė (Vvr)
    Bajuorėns – vidutinis bajoras, bajorukas (Vvr)
    Bajuorgalis – nusigyvenęs bajoras, balalaikas (Skdv, Šts)

    Bakalerėjė – triukšmas (perk. Ms, KlrvŽ)
    Bakanis – 1) avinas (Vkš, Lž), 2) lepūnėlis (perk., Skd)
    Bakaroutė – badyti, bakštinti, guiti (Ll, Krkl)
    Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti (Sl., Kv, Rs)
    BakisVok. 1) regztis, rezginės, maišė (Prk, Kv), 2) nešinys, nešmenė, pakas (Skd)
    Bakiuotė – pakuoti (Šts)
    Bakiuotėis – 1) mušti (Rt), 2) eiti (keliais), klupsčiuoti (KlvrŽ)
    Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
    Bakmalis – košės grūstuvis, kruštuvas (Brs)
    Baknītėis – stuksenti, mušti, bakinti (Skr)
    Baknuotė – 1) baksnoti, badyti (Skr), 2) intr. sunkiai eiti (Rs)
    Bakšė – šalinė (Grg, Kl)
    Bakšnuotė – sugrūstų spirgintų kanapių valgis, spirgutė (Vkš, Ms)
    Bakštalī – badyti, mušti (Varn, Užv)
    Bakštals – 1) spirginė, pamirkalas (Šts, Brs), 2) nenuorama, lindikas (Pp)
    Bakšterī – raginti, badyti (Varn)
    Bakštinietė – badyti, mušti (Šts)
    Bakštī – badyti, kumšėti, daužyti (Brs, Pp)
    Bakštuols – grūstuvas košei grūsti, bakmalis (Šts)
    Baktalī – mušti, barti, prikaišioti (Krkl)
    Bakuotė – sunkiai bristi, klampoti (Ggr, Slnt)
    Bakūžė – sena prasta pirkia, lūšna (Vok., Skr)

    Bala – ko nors daugybė, begalė (perk., Šts)
    Baladuonė – beldimasis, baladojimasis (Kair)
    Baladuošios – pabalda, padauža (Skr)
    Balakas – prastas viršutinis drabužis (Pol., Kv, Tv)

    Balamutītė –
    ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti, gaišti, klaidinti (Brus., Pol., Krtn)
    Balamūts
    – kas iš kvailumo, išdykumo ar blogos valios daro ką ne taip, kaip reikia, paikšas, išdykėlis (Brus., Pol., Skr, Pln)
    Balandaitis – balandžių jauniklis (Grg)
    Balans – viršutinis žemės sluoksnis, priaugęs augalų šaknų, ypač durpyne, velėna (Brs, Šts)
    Balazī – pykimasis, rietenos (Krkl)
    Balazī – 1) keikti, plūsti (Škn), 2) barti (Jrb), 3) niekus taukšti (Šts, Grk)
    Balažī – nerimti (Lk)
    Baldaroutėis – maišytis (Pln)
    Baldašītėis – baldantis ką veikti (Akm, Krkl)
    Baldaštars – didelis žmogus (Kv)
    Baldė – toks medinis indas, puskubilis, žema statinaitė (Prk, Plng)
    Baldgalis – medžio atpjova (Vkš)
    Baldis – indas, naudojamas skalbiniams plauti (Prk)
    Baldī – 1) belsti, trankyti (Šts), 2) refl. keliauti, trankytis (S. Dauk.), 3) refl. slankioti, valkiotis (S. Dauk., Akm)
    Balduonis − kas baldosi, naktibalda (Šts)
    Baleizis – kaltas krėslų ir stalų varams iškalti (Germ., Užv)
    Balgans – balzganas (Vvr, Prk)
    Balguonis – nenuorama, padauža, peštukas, nenaudėlis (Kal, Slnt)
    Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
    Balkis – sija, rąstas (Vok., Pp, Kv)
    Balondis – karvelis (Mžk, Prk)
    Balsuotė – baltuoti (Yl)
    Baltakė – degtinė (šnek., Ms)
    Baltals – prametalas, uždaras (Užv, Kair)
    Baltgalvė – ramunė
    Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
    Balvonautė – dykinėti, išdykauti (Brs)
    Balzatī – plepėti, balzgatyti (Krž)
    Balzgans – balsvas, neaiškiai baltas (Grg, Slnt)

    Bamba – trumpas pagalys, ant kurio galo sukasi vytuvai, įstatomas į kokį krėslą ar trinką (Grg)
    Bambainis –
    pilvotas (Šts)
    Bambalėnė – niurzga, bambeklė (Šts)
    Bambalis
    – 1) indas pienui į pieninę vežti, bidonas (Yl, Skd), 2) indas žibalui (Sd)
    Bambaliuotė – bambėti, bambaliuoti (Kv, Vkš)
    Bambals – 1) varpas (perk., Yl), 2) spuogas (perk., Mžk)
    Bambarieža – mažo ūgio žmogelis (Trk)
    Bambariežla – mažo ūgio pilvotas žmogus (vaikas) (Užv)
    Bambars – pumputys (Ggr)
    Bambaruoks – bambeklis (Skr)
    Bambatrīnis – 1) naujoviškas šokis, laikomas ne visai padoriu (Trg, Kl), 2) pašokys, pasilinksminimas (Skr)
    Bambazī – barti, raginti (Trk)
    Bambeklis – bambalius, bambėtojas (Kv, Grg)
    Bambelis – supresuoti šiaudai
    Bambezas – bambeklis, bambalius (Skd, Kl)
    Bambinietė – vaikščioti be darbo, slampinėti (Skr)
    Bambintė – 1) skambinti (Jrb, Vkš), 2) nerangiai eiti (Vkš)
    Bambī – valgyti, srėbti (menk., Brs)
    Bambizas – vaikigalis, paauglys
    Bambtelietė – neaiškiai pasakyti, tarstelti (Vkš)
    Bambuočius – bambotas arklys (Ggr)
    Bambuoks – rąstagalys, stuobrys (Skr)
    Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis

    Banda – 1) būrys galvijų, kaimenė (Vdk, Plt), 2) sodžiaus jaunimo pasilinksminimas, vakaruškos (Skd)
    Bandadaržis – aptverta daržo kertė karvėms suvaryti, bandodaržis (Lž)
    Bandaganis – galvijų piemuo, galvijagonis (Kv)
    Bandaginīs – bandos varovas (Rs)
    Bandėnė –
    1) aptvaras bandai laikyti (Šts), 2) toliau nuo ūkio esanti ganykla (Šts), 3) piemenų pokylis per Sekmines, sambaris (Brs)
    Bandėšks – būdingas bandai, gyvuliškas (Šts)
    Bandīkštis
    – bandos gyvulys, galvijas (S. Dauk., Akm)
    Bandoks – mažas duonos ar ragaišio kepaliukas (Skr)
    Bandšunis – bandos, kaimenės šuo (Grk, Užv)
    Bandulis – pirktinė maža bandelė, bandelis (Brs, Žd)
    Banduodaržis – prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarą, diendaržis (Kv, Als)
    Banduokėimis – diendaržis, laidaras (Kv)
    Banduostaldis – galvijų, bandos tvartas (Kv)
    Banduotakis – takas, kuriuo galvijai (banda) genami į ganyklą (Lkv, Kv)
    Bandžiulis – 1) draugas, bičiulis (Mšk, Šl), 2) bendradarbis (Šl)
    Bandžiulīstė – draugystė, bičiulystė (Šl)
    Bandžius – 1) kerdžius (Brs, Mžk), 2) bernas, tarnas
    Bangintėis – daug valgyti, kimšti (Ll)
    Bangiuotė – vilnyti, banguoti, siaurėti (S. Dauk.)
    Bangouts – 1) su pasmarkėjimais (perk., Šts), 2) audringas (Šts)
    Bangulioutė – siausti, dūkti (Šts)
    Banguotėis – pustyti (Ggr) 
    Bankieta – puota, banketas (Pol., Mžk)

    Barabanītė – trankyti, belsti (perk., Jrb, Kv)
    Barabans –
    kuliamosios mašinos dalis, į kurią leidžiami pėdai (Jrb, Up)
    Barbarka –
    rabarbaras
    Barbeklis – bambalius (Vkš)
    Barbietė – kalbėti (Vkš)
    Barbuols –
    koks kabantis daiktas, bumbolas, kunkolas (Up)
    Barbuora – kūlė (Rs)
    Barbtelietė –
    1) barkštelėti (Vkš), 2) piktai, neaiškiai tarstelėti, burbtelėti (Vkš)
    Barelis –
    eilė (Ms)
    Barena – barimas (Vgr)
    Barga – ėmimas prekių į skolą, kreditas (Vok., Yl)
    Bãriuotė
    − 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
    Bargavuotė – peikti, niekinti (Lž)
    Barkšnuotė – belsti, barškinti (Vvr)
    Barkštlapynė – barščių lapų sriuba (Lkv)
    Barkštlapis – barščio lapas (Lkv)
    Baronka – riestainis
    Bars – vienu kartu užimamas lauko ruožas dirbant (pjaunant javus, raunant linus, šienaujant) (Slnt, Yl)
    Barsena – barimas (Vkš)
    Barstva – kirvis su plyšeliu vinims traukyti (Vok., Lkv)
    Barškals – 1) medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu, barškutis, kleketas (Klp, Lkv), 2) bažnyčios šveicoriaus lazda su barškančiu galu (Grg), 3) toks barškantis vaikų žaislas (Grg)
    Barškepys – nenaudėlis, apsileidėlis (Skr)
    Barškesys – barškėjimas (Grg)
    Barškī – barškalas, barškutis, tarškynė (Šv)
    Barta – 1) lovos šonas (Vok., Trg), 2) su plačiais ir riestais ašmenimis kirvis (Vok., Dr, Pln)
    Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
    Barzda – 1) smakras (perk., Vvr), 2) mažutės šaknys, daigai, 3) kablys, užkarpa (meškerės ar žeberklo), užbarzdinė (Vkš), 4) ant daržinės durų užleidžiama šiaudais pinta uždanga (Žr)
    Barzdoutėis – apaugti šaknimis (Šts)

    Basnirčia – basaminčia, basnyčia (Šll, Skdv)
    Basnuotė – pamažu, smulkiais žingsniais bėgti (Varn)
    Basteklis – 1) lazda (Skd), 2) bažnyčios tarnas (Skd)
    Bastūns – klajūnas, perėjūnas, valkata (Šlv)

    Bašlėks – kapišonas (Pol., Brus., Grg)

    Batalėjė – peštynės, triukšmas (Up)
    Bataulis
    – bato aulas (Brs); neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (Šts)
    Batpalaikis – senas, menkas batas (Kl, Grg)
    Bats – malūne skylė, pro kurią pilami grūdai į kašę, aulas (Brs)
    Battraukis – įnagis, kuriuo nutraukiami auliniai batai (Šts)
    Batvėnē – virta iš burokų rūgšties sriuba; batvinių lapų sriuba (Mžk, Užv)
    Batvinis – burokas (Brus., Pol., Akm, Gršl)

    Baubintė – gąsdinti, baubu baidyti (Jrb)
    Baudās
    – taisantis, žadais
    Baudītėis – baustis, ruoštis (Vdk)
    Baugietėis – baimintis, bijoti (Pln)
    Baugīklė – vaiduoklis, šmėkla (Up, Kltn)
    Baugings – bailus (Šts)
    Baugis – baimė (Šts, Slnt)
    Baugštentė – bauginti, gąsdinti, baidyti (Šauk)
    Baugštīklė – baidyklė (KlvrŽ)
    Baugštintė – bauginti, gąsdinti (Vkš)
    Baugulīs – baugumas, šiurpulys (Krš, Užv)
    Bauguonis – kas baugus, nedrąsus (Šts)
    Baugus – 1) baugštus, bailus, baikštus, baimingas (Krkl, Rdn), 2) lepus (Krš, Sd), 3) baisus (Klp, Grg)
    Baulī – baubiamai dainuoti (Vvr)
    Baurė – ūkininkas (Vok., menk., Skd, Brs)
    Baustêis – ketinti, žadėti, rengtis, ryžtis (Erž, Škn)
    Baustītėis – 1) rengtis, ketinti (Up), 2) taisytis, niauktis (Up)
    Baužas – 1) baidyklė, baubas, šmėkla (Krkl), 2) didelis, paaugęs piemuo (Užv), 3) išdykėlis (Krkl)
    Baužė – baidyklė, baužas (Grg)
    Baužinietė – 1) užrištomis akimis gaudyti viens kitą, lauminėti (Als), 2) persirengus kuo nors, kad nepažintų, eiti į žmones (ppr. Užgavėnes) (Šv)
    Baužis – baidyklė, baubas (Als, Pln)
    Baužtė – eiti smagiai, drožti (Als, S. Dauk.)

    Bažmas – daugybė, aibė (psn., Slnt)
    Bažnīnčė – bažnyčia (Slnt, Grg)

    Bebkis – žioplys (Rs)
    Bebuotė – labai silpnai skaityti (Brs)
    Bebrenas – kailiniai, pasiūti iš bebrų kailių; geresnių kailių (ne avies) kailiniai (Grg)
    Bečītėis – lažintis, eiti lažybų (Lk)
    Bėdlīvs –
    neturtingas, vargingas (Vkš)
    Bedrekis –
    1) pamazgų duobė (Gršl, Plng), 2) srutų duobė prie tvarto (Krtn), 3) purvynė, klampynė (Ms, Slnt)
    Bedrīns – pamazgų duobė (Vkš)
    Bedruskis – žioplys, išsižiojėlis, lėtas žmogus (perk., Skr)
    Begalouts – labai ilgas (Ggr)
    Bėgšlīnė – ruoša (Varn)
    Bėgtīnės –
    bėgimo lenktynės (Kv)
    Bei –
    ar, bau (Klp, Vvr)
    Beicas –
    dažai medžiui dažyti prieš poliravimą (Vok., Grg)
    Beigelis
    – 1) riestainis (Vkš, Kltn), 2) pavalkų pynė, kamantų pavalkai (Kv, Rt)
    Beizas − berniūkštis (menk., Šauk)
    Bejuo − juolab (Šts, S. Dauk.)
    Bekrikščioks – nekrikštyta vėlė; šmėkla (šnek., Krkl)
    Belab – pagaliau (Up)
    Bėldoks – velnias
    Belšis – neaštrus peilis, kirvis (Vvr)
    Bembė – vėpla, iširėlis (Vkš)
    Bemberezas – nenaudėlis (menk., Klp)
    Bemberīs – 1) žolės stiebas, stagaras (Skr), 2) medžio stiebas, viršūnė be šakų (Skr), 3) stačiakalbis žmogus (Skr)
    Bembietė – darytis nerangiam, senti (Kair)
    Bembla – nubembėlis; pampla (Vvr)
    Bemblinietė – valkiotis be darbo (Vvr)
    Bemblīs – augalo stiebas (Jrb, Erž)
    Ben – bent
    Bendė – vyrų vasariškas viršutinis drabužis (Dr, Skd)
    Benduorius – kubilius (Rus., Krkl)
    Bendrība – draugiškumas, bičiulystė (S. Dauk.)
    Bendzė – botagas (ppr. storas) (Rs, Ll)
    Bengiams – paskutinis, prasčiausias (Vgr)
    Bengtė – baigti (Brs, Šts)
    Benkartietė − išsigimti
    Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
    Benkioutė – per linų mynę sugrobus mynėją už pažastų ir kojų tvoti jo užpakalį į benkį ar į mintuvus (Kin, Grg)
    Benkis – 1) suolas (Vok., Prk, Vvr), 2) toks rąstas su skylėmis mintuvams sukalti, įtvirtinti
    Bepigi – bepigu (Mžk, Vkš)
    Berbainis – nuberbėjęs, pasenęs (Grg)
    Berbietė – skresti, burgėti (Lkv)
    Berdanka − nevykęs šautuvas
    Bėrekšla – bėras, rudas žmogus (Užv)
    Berglautė – mėsinėti, skrosti (Grg)
    Berguotė – taisyti (Plng)
    Bergždinis – kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias (Klp, Šl)
    Bergždinīs – 1) bergždžias, nevaisingas gyvulys (Brs), 2) kas neturi vaikų, bevaikis (Yl)
    Bergždoutė – nokti, bręsti, bergžti (Trš)
    Bėrī – bėris, rudumas, veido tamsumas (Užv)
    Berlečius – odinis apavas be aulų, pusbatis (Mžk, Plng)
    Bernelē – 1) pirmosios Kalėdų mišios, piemenėlių mišios (Grg, Šts), 2) Kalėdinė giesmė (Yl, Vvr)
    Berštas – šepetys; batų šepetys (Vok., Prk, Rs)
    Bertainis – daržinės, kluono galas, šalinė (Slnt, Trg)
    Beržlapė
    – ūmėdė (Vgr)
    Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
    Bestėjė – 1) gyvulys, žvėris (Pln, Grg), 2) nenaudėlis, bjaurybė (men., Kv)
    Besuomis – ištižėlis, lepšis (Šts)
    Besuotēmiltiniai kukuliai su kanapių įdaru (Varn)
    Bėtaulis
    – bičių avilys
    Bėzā – supintų kasų pynės
    Bezdā – alyvos (Pol., Mžk, Kl)
    Bezeliuotė – bizdelioti, zylioti (Rs)
    Bezelis – menkos nuovokos ir nepaslankus žmogus, mulkis (Rs, Skr)
    Bezliepīčė – nei šioks, nei toks, niekam tikęs žmogus (Pol., Grg)
    Bėzmiens
    senovinės svarstyklės
    Bēzos
    alyvų krūmas

    Bī – 1) lyg, tarsi, rodos, it (Brus., Pol., Tl, Vdk), 2) kad, kad tik, jei (Pol., Grg, Krkl)
    Bīdelis – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
    Bīdeliuotė – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)

    Bīdelka –
    ruginių pikliuotų miltų duona (Skr, Rs)
    Bieda
    – nelaimė; dviem ratais kinkomas vežimas (Pol., Skdv)
    Biedavuotė – 1) kaltinti (Up), 2) bausti (Up)
    Biednos – vargšas, neturtingas
    Biegena – naginė (Jrb, Kal)
    Biegesys – polaidis (Ggr)
    Biegī – pačiūža (Dr)
    Biegintė – tekinti, leisti lietis (Šts)
    Biegratis – dviratis (Klp, Grg)
    Biegsmie – 1) bėgsena, bėgimas (Klm), 2) čiuožimas, slinkimas (Klm)
    Biegsnie – tiesioji pavažos dalis (Klm)
    Biegšlus – 1) bėgus, bėglus (Pkl), 2) kuris gerai slysta, čiuožia (Trk)
    Biegšta – 1) bėga, bėgimas (Skdv, Skr), 2) bėgiojimas, triūsas (Skr)
    Biegštena – bėgsena (Skdv)
    Biegštus – bėglus, greitas, eiklus (Skr)
    Biegtėnuos – bėgte, bėgtinai (Vkš)
    Biegūns – 1) medinės kuliamosios mašinos didysis ratas, smagratis (Pln), 2) ratelio rate įtaisytas švino gabalas (Brs), 3) kartelė, pritaisyta prie jaujos ar daržinės pusiauverinių durų joms uždaryti (Pln)
    Bielingis – aũkštas, anttrobis, pastogė (Lat., Pln)
    Bierasis – bėras arklys, bėra kumelė (Vvr, KlvrŽ)
    Bierėms – vėtymas (Grg)
    Bierėns – bėrukas, bėris (Grg, Šv)
    Bierškis – ešerys (Vok., Klp)
    Biesos – piktoji dvasia
    Biesuols – biesas, nenaudėlis (Vvr)
    Bietaruotėis
    – 1) silpti, baigtis (KlvrŽ), 2) vemti (Brs)
    Bīgars – 1) kablys ant ilgos karties; lazda (Šv, Kv), 2) sodžiaus jaunimo šokių vakaras (Šll)
    Bī kāp – bet kaip (Slnt)
    Bī kas – bet kas (Vvr)
    Bī kor – bet kur (Vvr)
    Bī koriou – bet kur (Vvr)
    Bīkšas – puskvailis, pusklaikis, nevisprotis (Ggr, Pln)
    Bī kuoks – bet kuris (Vvr)
    Bī kumet – bet kuomet, bet kada (Vvr)
    Bīlis – kirviukas (Prk, Klp)
    Bīlkštelietė – smarkiau trinktelėti (Skr)
    Bīluodė – stalčius (Vok., Klp)
    Bimbals – gilys
    Bimbars – barimas (Grg)
    Bimbuoklis –
    bukas galas, stabaras (Ggr)
    Bingietė – 
    didėti, stiprėti, senėti (Vd)
    Bingtietė – 
    ponėti (Klp) 
    Bingts – 
    gražus, puikus (Klp, Dov)
    Bîržtva (-īns)
    – beržynas
    Bīra
    − derlius, naša (Šmk, Rs)
    Bīstrė –
    pasilinksminimas, pašokis (Rs, Vdk)
    Biškis
    truputis
    Bitka – kirtis, smūgis (Pol., Ms, Plt)
    Bizalaks –
    nusistelbęs, nusistovėjęs, prastas alus (Jrb, Erž)
    Bīzals
    – 1) įsiutimas (Šts), 2) skysti vaistai (KlvrŽ)
    Bīzduotė – gulėti tinginiaujant, tursoti (menk., Skr)
    Bīzintė – 1) raginti (Rs); erzinti (Kv); aistrinti (Užv), 2) pjauti, brūžuoti, zulinti (Grk); čirpinti (griežtuvu) (Rs), 3) lėtai, nepaslankiai eiti, lyg tingint vaikščioti, byzdinti (Jrb)
    Bīzla – tinginys, uitena (menk., Rs)
    Bīzoutė – ištižusiai, nevikriai dirbti (menk., Ll)
    Bīztėis – skursti (Šts)
    Bīzulioutė – gyliuoti (Užv); lakstyti (Kair)
    Bizūns – trumpu kotu rimbas, supintas iš dirželių arba virvelių, stirnakojis (Brus., Pol., Grg, Vvr)
    Bīzuotė
    – gulėti, drybsoti (menk., Jrb, Skr)

    Bjaûris – bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Grg)
    Bjaurastis – bjaurumas

    Blaisvos − balsvas, pabalęs
    Blankė – stora lenta (Skr, Yl)
    Blanks
    lygus, plynas (Plng)
    Blaûzdlauža
    – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
    Blezdinga – kregždė
    Blezgė − nerimta moteris
    Blieka − skarda
    Blingintė – akinti; temdyti supratimą (Vd)
    Blīstė
    – dilti, kiurti
    Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
    Bliuska – palaidinė
    Bliuznītė – ką nors iškeikti
    Blosėnės – tymai
    Blouzgā – pleiskanos
    Blučkaspirktiniai medvilniniai siūlai
    Blūdītė
    svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
    Blūdnastis –
    pasvaigimas, pakvaišimas (Up)
    Blukis
    krivūlė (Kal)
    Bluks
    trinka, storas pagalys, rąstagalys (Vok., Skr, Rs)
    Bluoms – 
    plotas, sklypas (Kv, Als)
    Bluoznos
    – iškvėšėlis
    Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)

    Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
    Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
    Bodinka – pastatas
    Bolbė – bulvė
    Bolė – adatos skylutė
    Bonga – pabaiga, galas (Kl)
    Borgā – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės če pardavuo ont borgā?)
    Bormašėnė – grąžtas (gręžtuvas)
    Bošis – ašis, stebulė
    Boužė – senovinės svarstyklės

    Bradãkītė – klampoti, sunkiai eiti (Nt)
    Brakalioutė
    − brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
    Braks – didysis branktas, prie kurio prikabinami mažesni branktai bubaras spuogas, puškas (Vok., Plik, Klp)
    Brakšentė
    − pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
    Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
    Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikščioti (Dr)
    Brastva – brasta (Kv, Als)
    Brauktė – važiuoti
    Brė(č)ka – vežimas
    Brėtva − skustuvas
    Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
    Brėžės – spyruoklinės akėčios
    Briauzga − sudžiūvėlis
    Briedgauris – šiurkšti žolė
    Briedūns – nepraustaburnis, paleistburnis (Užv)
    Briekšma
    – prietema
    Briekštė – temti
    Brigadierios − brigadininkas
    Bringtė – brangti (Krkl, Skr)
    Brizgėls
    – apynasris
    Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
    Brîžiuotė – akėti su brižėmis
    Brostva – 1) brolija, religinė draugija (S. Dauk., Vvr), 2) rožinis, škaplieriai ir kiti smulkūs tikybinės praktikos daiktai (Gršl, Mžk)
    Brostvininks – brostvos narys (S. Dauk.)
    Brukis(esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Krš)
    Brūkšts – pustyklė
    Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
    Bruoga – degtinės raugalas; alaus putra, žlaugtai (Sl., Skr)
    Bruokavuotė – peikti
    Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
    Brūns – 
    briūnas, juodbėras (Mžk, Grg)
    Bruoms
    − bažnyčios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
    Bruosė – draugė, bičiulė (Krš)
    Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
    Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
    Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio

    Bubars – spuogas, puškas (Klp)
    Bubintė
    (III asm. bobėn) – 1) bildinti, dundinti (Skr, Šts), 2) mušti (Skr, Grk), 3) smarkiai ką daryti; kulti (Skr)
    Budavuonė –
    Pol. 1) statymas, statyba (Pgg), 2) trobesys, troba (Klp)
    Būdavuotė
    statyti
    Būdė –
    galąstuvas
    Budīlninks
    – žadintuvas
    Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
    Budinks – pastatas
    Budra – nakties vidurys, gūsras (Užv)
    Būdrautė – neramiai miegoti, neužmigti, nuolat pabusti (Krš, Lž)
    Būgautė – bijoti, būgštauti (S. Dauk.)
    Būktās
    – turbūt, tikriausiai, galbūt
    Bundelis – batonas
    Bungazītė – 1) mušti (Skd), 2) srėbti (Skd)
    Bunka – 
    kupra, iškilimas (Vvr)
    Bunkčiuotėis – 
    mėtytis, raitytis (Vvr)
    Bunkis – 
    didelis butelys vynui laikyti; skardinė žibalui (Pp, Vkš)
    Bunkulioutėis – rinktis į krūvą, maišytis (Up)
    Bunkulīs – 
    būrys (Up, Trg)
    Buntajers
    – pypkės kandiklio dalis (Germ., Šts), 2) kaspinėlis papuošti (Šts)
    Buntavuotė − kurstyti, kelti maištą, triukšmauti (Pol., Skr)
    Buntinis – kuris tokios tabako rūšies (S. Dauk.)
    Bunts – ryšulys, kūlys, glėbys (Vok. dial., Grg, Vvr)
    Buobkontė – papenčio viršutinė nenutašyta žievė (Varn, Brs)
    Buočius
     – senelis (Grg, Mžk)
    Buoms – 1) rąstas (Klp), 2) storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba (Jrb), 3) kartis durims, keliui užtverti (Klp), 4) kartis arkliams pririšti miestelyje (Klp), 5) šiaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį (Skr)
    Buotā
    – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusbačiai
    Burbuoklis – plačiažandis, riebus žmogus (Žd)
    Burbuols –
    burbuolė, bumburas (Tv)
    Burkliuotė – 
    pliurzyti, terlioti (Als, Vvr)
    Burkuons
    – morka (Lat., Sd, Yl)
    Burnuosos − storas apsiaustas
    Būstīms
    – būvimas, esybė

  • Komentarai išjungti - B
  • A

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Aba – arba
    Abaranka − apsauga
    Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
    Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
    Abašiek – nedaug (Užv)
    Abazos
    − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
    Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
    Abelnā
    − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
    Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
    Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
    Abičajus
    − papratimas, įprotis
    Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
    Abīdī(III asm. abīdėj)Brus. varyti, ginti (Lkv)
    Abiecē
    – tapetai
    Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
    Abivatelis − turčius (Pol., menk., Brs)
    Ablauks – išdykėlis (Brus., Pln)
    Ablava
    − triukšmas, riksmas (Mžk)
    Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
    Ablėks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabė, kabinukas (Brus., Šl, Tv)
    Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
    Ablius – oblius (Vkš)
    Ablūds
    − veidmainystė
    Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
    Abraks
    – pusė (duonos) abišalės; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
    Abrenčius − šuns antsnukis
    Abrė – lovys mėsai sūdyti (DūnŽ, Škn)
    Ãbrėns
    – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
    Abrinakis – 1) kas su labai didelėmis akimis, išverstakis (Šts, Rdn), 2) begėdis (Krž)
    Abruoks
    – klėtis
    Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
    Abrūzdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
    Abzajē
     – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

    Ačkragus – atkragus, atsikraginęs, atsilošęs (Pln)

    Adeta – adata (Tl, Skd)
    Adiklis
    – virbalas, kišamas į vyžos ąsas ar naginės apvartis, kad patogiau būtų adyti arba lopyti, ąsoklis, pinoklis (Grk)
    Adīna – valanda (brus. „гдзiнa“)
    Adīvė – mezgėja (Kin)
    Advernėšks
    − atvirkščias, priešingas
    Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

    Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiškus (S. Dauk.)
    Agorklos –
    agurkas (Grg, Mžk)
    Agnasas – 
    metalinis medalis, medalėlis (Žd)
    Agnus
    – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
    Agrasas – agrastas (Vkš, Grg) 

    Aičiuotė – dejuoti, vaitoti, aikčioti (Skr, S. Dauk.)
    Aidamaks –
    išdykėlis, padauža, perėjūnas (Pol., Skd, Trk)
    Aigara
     – šapas, šiaudelis (Slnt)
    Aikštis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, pašėlimas (Dr, Šts)
    Aikšts – 
    ūpas, karštis, aikštis (Šv)
    Ailis –
    1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelė tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
    Aimata
    – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
    Aisterietė –  šūktelėti, riktelėti, aiktelėti (Dr, S. Dauk.)
    Aitelietėaiktelėti, sudejuoti (Brs)
    Aitra – karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, Vkš)
    Aižī – skaldyti, trupinti (Sd)
    Aižusaštrus, skaudus (Plng) 

    Aka − eketė (Prk, Klp)
    Akata − noras
    Akibruokšmis – akibrokštas (Krtn)
    Akīmuojis –
    nuožiūra (S. Dauk.)
    Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
    Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
    Akīrieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenčiamas žmogus (Lk)
    Akītė – 
    įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
    Akrūtnos
    − stiprus, baisus, nežmoniškas
    Akrūts − laivas
    Akstis – 1) duriamas ginklas, iešmas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelė (Pln, Slnt), 3) virtinė, kirbinė (Vvr, Kv)
    Aktars – hektaras
    Akuliuorē – akiniai (Pol., Vdk)
    Akūrat
    – tiksliai, iš tikrųjų

    Alasītė – rėkauti, triukšmauti (Pol., Brus, Varn)
    Alasas
    – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
    Alasavuotė – triukšmauti
    Alata – rėksnys (Lkv, KlvrŽ)
    Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
    Alda – riksmas, triukšmas, balsas (S. Dauk., Šauk)
    Aldabītė – 
    duoti į kailį, mušti (Brs)
    Aldadraks
    – 1) triukšmas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
    Aldavuotė – 1) triukšmauti, jodytis, dykinėti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mėtyti (Brs)
    Aldesīs – 
    aidas, aidesys (Kv, Prk)
    Aldietė – 
    aidėti, skambėti, gausti (Kv, Grg)
    Aldīnė – 
    laivynas (S. Dauk.)
    Aldintė – 
    mušti, duoti, karšti (Dr)
    Aldytė –
    1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarką (Krtv)
    Aldra
    – 1) audra, vėtra (Kv, Rt), 2) triukšmas, riksmas, netvarka (Mžk)
    Aldravuotė
    – siausti, triukšmą kelti (Kv, Vkš)
    Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
    Algautė – tarnauti (S. Dauk.)
    Alguotėis
    – 1) dainuoti, šūkauti (apie piemenis) (Varn), 2) išmaldos prašyti (Užv)
    Alka – 1) vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
    Alkierios
    – gerasis kambarys
    Alks – 1) senovės lietuvių šventovė, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
    Alksna –
    1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slėnis (Mžk)
    Almė – 
    skystis iš mirštančio ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
    Almesys – 
    triukšmas (Varn, Rt)
    Almuotė – 
    šūkauti, aldoti (Dr)
    Alpietė –
    1) būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti (Grg, Škn), 2) dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
    Alseika
    − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
    Alsietė – sunkiai alsuoti, kvėpuoti (Trk)
    Alsos
    – sunkus, varginantis
    Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Šts)
    Altravuotėis
    − jaudintis, nerimauti
    Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
    Alvė – puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė (Rs, Erž) 

    Amailiuotė – 1) nežinant ar neaiškiai ką nors pasakoti; abejojant kalbėti (KlvrŽ, Vkš), 2) apgaudinėti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) išdykauti, žaisti (Mžk)
    Amaliuotė – 
    kalbėti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
    Amalis
    – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
    Amaliuotė − plepėti
    AmbarasasPol., Brus. triukšmas, barnis, ginčas (Prl)
    Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
    Amelioutė – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
    Amelis
    – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
    Amstī – valgyti, ėsti (Kl)
    Amtelietė – burbtelėti, tarstelėti (perk., Skr) 

    Ana − ji
    Ančakis –
    antakis (Sd)
    Ančkala –
    rogių užkalas (Vkš)
    Ančkapis –
    antkapis (Mžk)
    Ančkara –
    prsiplakėlis (Varn)
    Ančkarps –
    užkirtimas (KlvrŽ)
    Andelis –
    prekyba (Vok., Slnt, Yl)
    Andeliuotė –
    prekiauti (Brs, Yl)
    Anė
    − nė
    Ang − 1) ant, 2) į
    Anga (~onga) – atviras tarpas, skylė, įėjimas (Gr, Slnt)
    Angatės –
    antai, aure (Plt, Kl)
    Angi –
    antai (Slnt)
    Angītė – 
    mušti, lupti, perti (Gr)
    Anglinīčė 
    – rūklys (S. Dauk.)
    Angstītė – lupti, trinti (Kal)
    Angus –
    1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
    Aniuols
    – angelas
    Anka – kilpa, grandis, ąsa (Prk, Klp)
    Ankerīs – 
    sudygęs grūdas (Als)
    Ankuris
    − pasaitas
    Anoutė – 1) valyti, šveisti, mazgoti (Všv, S. Dauk.), 2) teršti (Prk)
    Ansgatės – 
    antai, aure (Als, Gršl)
    Anštīkis –
    1) atsitikimas (Kltn), 2) laimė, sėkmė (Kltn)
    Antburga (~ontborga) – 
    siūlo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
    Antburgos (~ontborgas) – 
    ištryškęs ant ledo ir sušalęs vanduo, ampalas (Plt, Pln)
    Antė (~ontė) – 
    drabužio kišenė iš vidaus, antinė (perk., Klp)
    Antežis (~ontežis) – 
    pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
    Antis (~ontis) – 
    vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
    Antkaita (~ontkaita) – 
    suktų siūlų šaka (Šts)
    Antkrītis (~ontkrītis) – 
    ligos priepuolis, užsikrėtimas, epidemija (Vvr, Brs)
    Antlapatītė
    – 1) užbėgti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
    Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakęs, įpratęs dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorėlis (Krtn, Kal)
    Antnara (~ontnara) – įnara, užnėrimas (Ggr)
    Antpėris (~unčpieris) – siauros lentelės, kalamos ant lentų (pėrų) sudūrimų, apmušant namą statmenai (Šts)
    Antprusnis (~ontprusnis)
    1) arklio galvos vieta aukščiau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
    Antralakai (~ontralakā) – antros rūšies grūdai (Brs)
    Antsuka (~ontsuka) – garankštė, kilpa (Šts) 

    Apalos – apvalus
    Apara – virvelė
    Apciūgā (apcūgas) – replės
    Apčiukštė – apsileisti (Šts)
    Apdringtė – apsiprasti (Užv, Krkl)
    Apėnt(ās)
    – vėl, iš naujo
    Apgabalis – žemės plotas vienoje vietoje (Lž)
    Apgėmėms – prgimtis
    Apibakuotė – apkimšti (Slnt)
    Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
    Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
    Apiera – auka (pol. „ofiera“)
    Apieravuotė – aukoti (pol. „ofierować“)
    Apilkas − pjuvenos
    Apivars – vyžų ar naginių virvelė apvynioti autams prie kojų (Sd)
    Apīvuoka
    – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
    Apīnuos – apinių auginimo vieta
    Apīžlėja − prieblanda, prietema
    Apjakībė – apakimas, tamsybė (Šts)
    Apjavės – 
    javų valymas nuo lauko, laukvokio šventė (S. Dauk.)
    Apjousts –
    1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
    Apjunktė – 
    apsiprasti (Up, Šts)
    Apkaba – 
    segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Šts)
    Apkala – 
    plikšala, lijundra, apšalas, apskardas (Brs, Ms)
    Apkiautielis – 
    apsileidęs, apšepęs, netvarkingas, niekam tikęs žmogus, išsižiojėlis, neišmanėlis (Šts, Trg)
    Apkuilīs – 
    pasileidėlis (Slnt)
    Apkulas –
     kūlės pabaigtuvės (S. Dauk.)
    Aplada – 
    didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
    Aple (aplink)
    – apie
    Aplamībė – neišmintis, neprotas (S. Dauk.)
    Aplamis – 
    pusgalvis, žioplys, vėpla, kvailys (Kal, Vkš)
    Aplams –
    1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Šts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
    Aplanks
    – 1) skersinė rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
    Aplanktis – 1) balžienas, kūlėnas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
    Apleibīs – 
    ištižėlis, išsižiojėlis (Grg)
    Aplėms – 1) drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraštys (Šts)
    Apletūra –
    apvadai (durų, langų)
    Aplouka –
    vešli pieva prie upės ar kitoje aptvinstančioje vietoje, lanka (Dr)
    Aplouks
    – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
    Apnašals – veido spalva, pagimimas (Kl)
    Apošė
    – drebulė
    Apošruots – drebulynas
    Apraibtė – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
    Apraitītė – 1) apvynioti, apsukti (Krš), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
    Aprauks – virvelė naginėms raukti, rauklė (Tl)
    Aprieds
    − drabužis
    Aprīdī– užsiundyti, papjudyti (Vkš, Žg)
    Aprīlius − Balandžio 1-oji
    Apruba – viename plote ūkininko žemė (Sl., Grg)
    Aprubė – vienkiemis
    Aprūms – juosmuo
    Apsaba – išvaizda, panašumas, veidas (Prk, Klp)
    Apsaka – 
    po potvynio vandens užlieta žemesnė vieta (Klp)
    Apsaks
    – pranešimas, skelbimas žodžiu (Pln)
    Apsargīs – ligotas, nesveikas (Šts)
    Apseigas – 
    namai, būstas (Šts)
    Apsidūmietė
    – apsiniaukti, apsimigloti (Šts)
    Apsieda – sodyba (Akm)
    Apsikurmuliautė
    – apsirengti skarmalais
    Apsimīžiuotė − apsišlapinti
    Apsiraizgaliuotė – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
    Apsiraižintė – apsnūsti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
    Apsiriedītė – apsirengti, persirengti (daugiau „parsėriedītė“)
    Apsir īžtė – 1) išsiversti, apsieiti (Šts), 2) žinotis (Klp)
    Apsisuskintė – apsikrėsti suskiu, niežais (Trk)
    Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
    Apsitaralioutė – apsiteršti (Krtv)
    Apsitararoutė – apsigauti (Gr)
    Apsiūktė − apsiniaukti
    Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu
    Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
    Apskala – paskala, gandas (Brs)
    Apskėrtė
    – išrinkti
    Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
    Apskrajus – 
    kraštas, apylinkė (Šv)
    Apskreists – 
    apsiaustas (Kv)
    Apspingtė –
    apkursti (Lk)
    Apstabs –
    išvaizda, pavidalas (Vd)
    Apstietė – 
    didėti, daugėti (Vd)
    Apsūdījėms
    – 1) vertinimas, 2) kritika
    Apšakarnis – išsišakojęs, šakotas (Brs)
    Apšats – 
    barimas (Kal)
    Apšiurnus
    – tvarkingas, malonus, jaukus
    Apšliets − kepurės apvadas
    Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
    Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
    Aptaraban
    ī– apsukti (Als, Trk)
    Aptarakītė – apteršti išmatomis (Krš)
    Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
    Apts – tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas (pol. „haft“)
    Apulžtė – šsipūsti, pastorėti, išpampti (Kltn, Up)
    Apvara – 
    šikšnelė naginėms raukti (per ąseles) (KlvrŽ)
    Apvars
    – 1) virvė burėms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
    Apvarslā – vadžios (Lk)
    Apvartis – 
    virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras (Yl, Akm)
    Apvarts – 
    apsiuvimas (Šv)
    Apvaržus – apvytęs (Šts)
    Apvaža
    – apsikentimas, nejautrumas
    Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, pakenčiamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
    Apvijīs – 
    daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
    Apžadā – 
    burtai, žadėjimai, užkeikimas (Jdr)
    Apžadings –
    stebuklingas (Šts)
    Apžaimuotė
    – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Šts, Trk)
    Apžindis 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Šts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

    Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
    Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
    Arielka – degtinė
    Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
    Armā – 
    vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
    Armata
    – patranka
    Armou – dirvožemis
    Arškus – raiškus, aiškus (Vvr)
    Arts –
    žambis (Šts)
    Aruosos
    − karosas
    Aržlus – neklusnus, priešingas, aržus (Užv)
    Aržus – 1) smarkus, karštas (Vdk), 2) gašlus (Kv) 

    Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
    Asabnos
    − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
    Asėns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
    Asla – 
    trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
    Asnis –
    1) kailinio žvėrelio kailio ilgesni, prasikišę plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio ašmenys, aštruma (Grg, Tl)
    Astanka
    – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

    Ašmainė – 1) iš karklų ar šiaudų pintas aštuonių gorčių talpumo indas javams seikėti ar sėti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aštuoni gorčiai) (Erž, Skdv)
    Ašmas –
    aštuntas (Brs, Tl)
    Ašmė –
    aštunkė korta (Brs)
    Ašuoklis
    – vašoklis, serbentas (Vkš, Šll)
    Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

    Apžindis − žindamas pienas

    Atakis – gėda, akibrokštas (Vvr)
    Atara
    – skerslysvė
    Atbakuotė – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
    Atbaras – 1) pasturlakai, atvėtos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Šts, Ggr)
    Atdars –
    1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Šts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
    Atentė –
    ateitis (Klp, S. Dauk.)
    Atentis – 
    būsimas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
    Atežīs – 
    pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
    Atgairė
    − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
    Atgaja – atsigavimas (Skd)
    Atgajus –
    1) oro priėjimas (Lkv, Šauk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
    Atgajus – 
    gaivus, vėsus (Up, Kltn)
    Atgalę –
    1) prastieji grūdai, apgrūdžiai (Grg, Prk), 2) liekanos, išrankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, išgalės (S. Dauk.)
    Atgandus
    – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
    Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
    Atguojus – paguoda (Vvr)
    Atitaraban
    ī– atgabenti (Kair, Klvrž)
    Atitaralioutė – tarškant, bildant atvažiuoti (Vkš)
    Atkairus – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
    Atkaita – antrą kartą kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
    Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
    Atkaita – suktų siūlų šaka (Šts)
    Atkaitals – atkaitintas, atšildytas viralas (Karkl, Užv)
    Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Šts, Brs)
    Atkaitus – abipusiškas (S. Dauk.)
    Atkaklībė – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Šts)
    Atkakliuotėis – atkaklauti, spirtis (Dr)
    Atkaklus – 1) užsispyręs, priešingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
    Atkalba – prikalbinėjimas ko nors nedaryti, atkalbėjimas (Kair, Šl)
    Atkalē – atvirkščiai, priešingai
    Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
    Atkalnė – kalno šonas, atšlaitė, nuokalnė (Mžk, Yl)
    Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
    Atkaltie – krėslo, kėdės, sofos ir kt. atlošas, atrama (Grg, Žd)
    Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
    Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
    Atkuočius –
    audėjas (Pol., Trk)
    Atkuols –
    sėdynės užpakalis ratuose, atkaltė (Škn)
    Atlaida – 
    perstogė, perstojimas (Vvr, Skr)
    Atlaida –
    1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukštesnė vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
    Atlaiks – 
    nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
    Atlaikus – 
    patvarus, stiprus (Kltn)
    Atlaišā – 
    dirvonas (Šts)
    Atlaja – 
    potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
    Atlakā – 
    prastesni, mažiau išvalyti grūdai (Lkv)
    Atlankalā
    sijono, suknelės atlenktos apačios (Trš)
    Atlapa – 
    pavadis (Jdr, Kv)
    Atlapat
    ī – sunkiu žingsniu ateiti, atbėgti, atlapatuoti (KlvrŽ)
    Atlašā – menkiausi grūdai (Šts)
    Atlėipa – 
    pašalas, kietumas po purvu (Rs)
    Atlīda – 
    perstogė, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
    Atliektė
    – atskristi
    Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazė (Ms)
    Atmainā – pakaitomis (Užv) 
    Atmata – 
    užleista dirva; nedirbama žemė (Akm, Yl)
    Atmestėnā
    bet kaip, prastai (Vvr, Als)
    Atmietis
    – šalčio pamažėjimas, šalčio atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
    Atmuons – kerštas (Slnt, Brs)
    Atmuovinis – 
    pernelyg stambus, griozdiškas (Dr)
    Atnašals – 
    kraitis ar šiaip atsineštinis turtas (Kl)
    Atnašus – 
    derlingas (Bržr)
    Atpent –
    atgal (Kv, Rt)
    Atpiedžiou
    − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
    Atplikis – vištgaidis (Nt)
    Atpuskāatlaidai (Sl., Grg, Yl)
    Atpūtis
    – atsipūtimas, poilsis
    Atrabuotė – užlenkti, atraitoti (Klp)
    Atraitītė – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (Vkš), 2) sulankstyti, deformuoti (Šts), 3) atristi, atridenti (Šts)
    Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
    Atražė – pirmoji šiaudinio stogo eilė, lygiai nupjauta šiaudinio stogo apačia (Šts, KlvrŽ)
    Atrubės – 
    sėlenos (Rs.,Tv, Ms)
    Atsailis – 
    sutvirtinimas, skersinis (Plik)
    Atsaitė –
    1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo ašies galo iki stelvogės, atsailė (Užv), 3) arklavirvė, įtvara (Krtn)
    Atsaja –
    1) geležis tarp ašies ir stelvogės, atsaitė, atsailė (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastė (Lk), 3) atotampa (Brs)
    Atsaks –
    atsakymas (Varn, S. Dauk.)
    Atsala – 
    upės įsigraužimas į krantą, užtakis (Kv, Šv)
    Atsamā – a
    tsemtos nuo verdamo viralo putos, paviršius, nuosamos (Vdk)
    Atsielė – 
    dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sėjami (Pln)
    Atsielis –
    1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasėti toje pačioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grūdai išgedusioms vietoms atsėti (Pkl)
    Atsiauta –
    1) vieta upėje, kur vanduo dėl duobės ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Šts), 3) ryšys pėdams rišti (Mžk)
    Atsiautas –
    mot. g., dgs svarūs grūdai, gaunami arpuojant, vėtant ar siaučiant (Mžk)
    Atsikragėnės – galvą atsilošęs
    Atsipūstė − pasiilsėti
    Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
    Atsitekietė − atgauti sąmonę
    Atsiūba – gūsis, šuoras (Plng)
    Atsižegnuotė – atsisveikinti
    Atsibakī – atsilošti (Šl)
    Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
    Atskala – 1) skeveldra, atplaiša (Šts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
    Atskardis – kriaušis, pašlaitė, šlaitas (Grg, KlvrŽ)
    Atskedervė – 
    atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
    Atskėds – 
    atskiras (Slnt, Ggr)
    Atskombis – 
    atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
    Atskraba –
    1) skiautė, pakraštys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
    Atskrabs – 
    skrybėlės atlenkimas, kraštas (Lkv)
    Atspara –
    1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris (Rs)
    Atsparas – 
    spyruoklinės akėčios, brižės (Šts)
    Atspars – 
    grėblio lankelis, padedantis pritvirtinti kotą (Tl)
    Atspīris –
    1) daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turėklas laikytis (Krš), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų šerdešninkas su įšaučiu (Žd)
    Atsuoda –
    1) upės apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Šts)
    Atstanka –
    1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
    Atšarpa – 
    atšerpetojimas, pačaiža (Grk)
    Atšiauža – 
    atšaiža, šeberkštis, atplaiša (Erž)
    Atšlaims – 
    klojimo asla (Btg, Kltn)
    Atšlaitė –
    pakalnė (Dr)
    Atuols
    – nupjovus pievą, atžėlusi žolė, antroji žolė (Kv, Krkl)
    Atvaja – 1) ritėje užmegztas siūlagalis, prie kurio verpėja, pradėdama verpti, priduria siūlą (Jrb), 2) palaidas siūlas audekle, drika (Jrb), 3) perdilęs ir atsivijęs virvės pluoštas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
    Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
    Atvanga – 1) perstogė, sustojimas, atsikvėpimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upėje, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
    Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
    Atvarslā – vadelės, vadžios (Dr, Skd)
    Atvarta – 1) plėšinio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
    Atvaša – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
    Atvīpa – išsižiojėlis, žiopla; susiraukėlis (menk., KlvrŽ, Ms)
    Atvuoga – drąsa (Sl., Klp, Pln)
    AtvuožnusSl. 1) drąsus (Ms), 2) atsargus (Skr)
    Atžala – atauga, atvaša (Šts, Grg)
    Auda – mušimas, tvatijimas (Bdr, Grg)
    Aulaukis – pietvakaris vėjas; marinis, vakaris vėjas (Šv, Klp)
    Aurietė 1) ūžti, kaukti (Vkš), 2) verkti, rėkti, staugti (menk., Mžk, Vkš)
    Ausainis – medinis indas su ausimis nešti sriubai į lauką darbininkams (Yl)
    Ausīls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
    Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui šono, šeiva (Grg)
    Avėlė – gluosnio, karklo ar blindės spurgana (Žr, Grg)
    Avimakis – nenaudėlis, netikėlis, pajodžarga (menk., Šts, Brs)

  • Komentarai išjungti - A
  • 2024 m. kovo mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     123
    45678910
    11121314151617
    18192021222324
    25262728293031

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos