Žemai�ių tarmėje lietuvišką trumpąjį balsį *u versti į trumpąjį *o labai būdinga. Vienos patarmės jį ver�ia dažniau, kitos re�iau. Jeigu plungiškių, kretingiškių patarėmėse ši konvertacija vyksta beveik be išlygų, tai mano gimtojoje patarmėje (Sedos-Židikų-Tirkšlių trikampio) ji nevienoda.

Jeigu šnekamojojoje kalboje nekyla klausimų dėl to, kurią raidę, *u ar *o tarti, nes jos beveik asimiliuojasi tartyje, tai rašomojoje versijoje kyla dilema. Ta�iau taisyklę išvesti galima ir ji būtų tokia. Žodžio kamiene esanti trumpoji *u lieka tokia pati, jei kitame skiemenyje yra priesaga su *ie, ir kei�iama į *o, kai toliau seka kitos raidės ar dvigarsiai. Pvz.: lit. žuvis (=žovės), žuvelių (=žuvieliu), lankas (=lonks), lankelis (=lunkielis), namas (=noms), namelis (=numielis), turi (=tor), turėjau (=turiejau). Tiesa, reikia žiūrėti ne į lietuviškąjį dvibalsį *ie, o į žemaitiškąjį.

Nesumaišyti su tokiais pavyzdžiais kaip lit. rudmėsė (=rodmiesė), kadangi *ie šiuo atveju nėra priesaga, o kito sudurtinio žodžio kamienas.

*U nekeiÄ�iama į *o ir vyr. g. dgs. kilm. l., pvz. namų (=numÅ«, nors ‘namai’ = nomÄ�), dantų (=duntÅ«, nors ‘dantis’ = dontÄ—s).

Ä®domus prielinksnio ‘su’ likimas. Jis turi bÅ«ti derinamas su po jo einanÄ�iu žodžiu. Jeigu kitas žodis kamiene turi *u, *a, *ie ir t.t., tada ‘su’ ir tariamas ‘su’, taÄ�iau jeigu kamiene yra ‘o’, ‘Ä—’, ‘Å«’, tada ‘su’ virsta ‘so’. Pvz. lit. su manim (=su munim), su kuÅ¡kiu (=so koÅ¡kio), su pipirais (=so pÄ—pÄ—rÄ�s), su visais (=so vÄ—sÄ�s), su krÅ«mais (=so krÅ«mÄ�s). ViskÄ… lemia sÄ…skambis.

Tiesa, Å¡i taisyklÄ— negalioja, ka prielinksnis ‘su’ eina prieÅ¡ žodį, kuris kamienie turi *o, ir su kuriuo jis tarsi susijungia pasilikdamas sau bendrÄ… kirtį. T. y. lit. su puta (=sùpota). Taigi tokie fonetiniai argumentai lemia raÅ¡ybÄ….

Vienas iÅ¡ aktualiausių žemaiÄ�ių tarmÄ—je kylanÄ�ių fonetinių nesusipratimų – balsių i ir u raÅ¡ymas. Paprastai laikoma, kad bendrinÄ—s kalbos i ir u žemaiÄ�iuose virsta į Ä— ir o. Žinoma, taip nÄ—ra visuomet. Vienur atkakliai Å¡ios balsÄ—s transformuojasi, kitur – prieÅ¡ingai. Tai netgi nepriklauso nuo regiono, kuriame vyrauja tam tikra patarmÄ—. Tai net nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. GalbÅ«t žmonÄ—s imasi perdÄ—m i ir u versti į Ä— ir o vardan taisyklÄ—s. Kaip turÄ—tų elgtis žemaitiÅ¡kai raÅ¡antis žmogus? YpaÄ�, jei jis pats nÄ—ra žemaitis? Tikriausiai jis turÄ—tų laikytis tendencijos i ir u versti į Ä— ir o. Tai skamba dirbtinai, taÄ�iau Å¡ių balsių vertimas – kiekvieno žmogaus bruožas. AÅ¡ galiu paraÅ¡yti straipsnį, kada aÅ¡ keiÄ�iu, kada ne. Kitas žmogus paraÅ¡ys savo – ir abu bÅ«sim teisÅ«s. Žinoma, yra bendri vardikliai, kada Å¡ios balsÄ—s transformuojasi. Apie tai gal kitame raÅ¡inyje. EsmÄ— ta, kad nesukime galvos dÄ—l i ir u raÅ¡ymo. Ons ir uns, nutÄ—ka ir notÄ—ka, jaunims ir jaunÄ—ms yra vienodai teisingi. Tai tik fonetika, ne morfologija. DÄ—l to strÄ—lių laužyti neverta.

Praėjusių metų vasarą pradėjęs veikti žemai�ių tarmei skirtas tinklaraštis Zemaitiskai.blogr.lt siekia nagrinėti dialekto kilmę ir raidą, skatina, kad gimtoji tarmė neišnyktų iš žemai�ių kasdienybės. Tinklaraš�io autoriai įsitikinę, kad kiekvienam interneto naudotojui lengvai prieinama leksikos ir debatų bazė leis geriau pažinti ir saugoti spar�iai nykstan�ią tarmę.

Tinklaraštį įkūręs mažeikiškis Aurelijus Butnorius sako, kad tokiam žingsniui jį paskatino žemai�ių tarmei skiriamo dėmesio stygius internete: „Ties išnykimo riba egzistuoja žemai�ių Vikipedija, yra kiti su tarme susiję puslapiai, ta�iau juose labai trūksta lankstumo, o kas svarbiausia – pla�ios žodyno bazės“. Vaikinas tikina, kad suvienyti žemai�ius gali ne prievarta skiepijamos normos, o konstruktyvi diskusija, prie kurios gali prisidėti kiekvienas svetainės lankytojas.

Prie tinklaraš�io kūrimo prisijungęs Vilniaus telšiškis Arns Udovī�ė antrina: „Zemaitiskai.blogr.lt unikalus tuo, kad jame gvildenamos lingvistinės problemos, �ia netrūksta idėjų ir siūlymų. Taip pat kuriama žodžių duomenų bazė, į kurią galima žvilgtelti primiršus žodį ar senus atrasti naujai. Žodyną reikia nuolatos pildyti, nes žodžių yra gausybė, o žmogus vienas, tad pagalba visada laukiama�.

Kitas tinklaraÅ¡Ä�io lingvistinis rakursas yra bendrinÄ—s žemaitiÅ¡kos raÅ¡ybos idÄ—ja. Nors žemaitiÅ¡ka raÅ¡yba standartizuota 1998-aisiais metais, taÄ�iau atsiradusi galimybÄ— sukuria ir problemų – Å¡iuolaikinÄ— raÅ¡yba taikytina individui, bet ne raÅ¡ymui grupÄ—je (nebent grupÄ— atstovauja vienai žemaitiÅ¡kai patarmei). Taip pat žemaitiÅ¡kai raÅ¡antys susiduria su pavyzdžių ar pamokymų konkreÄ�iu atveju. „ŠiÄ… spragÄ… norime užpildytiâ€�, – sako autoriai.

Anot tinklaraÅ¡Ä�io įkÅ«rÄ—jo, puslapis labiausiai gali traukti dÄ—l didžiausio leksikos pasirinkimo. „Šiuo metu nuolat atnaujinamÄ… žodynÄ… sudaro beveik trys tÅ«kstanÄ�iai žodžių. Jeigu tai atrodo daug, su tiek knygos tikrai neparaÅ¡ysi, – ironizuoja Aurelijus. – Nors ir skirÄ�iau žodyno plÄ—trai visÄ… gyvenimÄ…, vargu ar, dirbdamas vienas, spÄ—Ä�iau jį iÅ¡baigti“.

ŽemaitiÅ¡ko tinklaraÅ¡Ä�io autoriai kvieÄ�ia prisijungti žemaitiÅ¡kai tarmei neabejingus žmones, o susisiekti su jais galima svetainÄ—je nurodytais elektroninio paÅ¡to adresais. „Norime, kad tarmÄ—s reikÅ¡mÄ—s ir paplitimo nagrinÄ—jimas apimtų kuo daugiau visuomenÄ—s, nes ji skirta ne ribotam kalbanÄ�iųjų ratui, o visam etniniam regionui“, – bendrai taria Aurelijus ir Arns.

Dialektologinėje literatūroje rašoma, kad žemai�iai iš kuršių paveldėjo tokias fonetines savybes kaip š keitimą į s, ž keitimą į z. Todėl šiais laikais, kai mums daro įtaką tiek praeitis, tiek dabartinės kalbos tendencijos, imame painioti, kur iš tiesų tarti š, o kur s (z, ž). Tuos dalykus jau painiojo ir mūsų tėvai ir seneliai, ir nežinia kurios kartos protėviai.

Paklausiau kartą savo bendrakursį aukštaitį, jis taria kumštis ar kumstis, škuduras ar skuduras. Atsakė, kad kumštis ir skuduras. Norėdamas suintriguoti, replikavau, ar neturėtų šie tarimai būti vienodi: kumstis ir skuduras arba kumštis ir škuduras? Atsakė, kad ne. Nesuprato gilesnio sąmojo. Jei manęs būtų paklausę kažkas to paties, bu�iau atsakęs, kad kumstis ir škuduras. Visiškai atvirkš�iai! Todėl man kuo keis�iausiai atrodo tas kuršių substratas. Ar jis labiau nuseko žemai�iuose, ar aukštai�iuose? Šiaurės žemai�iai, kaip tiesioginiai kuršių linijos tęsėjai, kuriems priklausau ir aš, sako škandalas (liter. skandalas), silkas (liter. šilkas). Taigi, ar apskritai įmanoma šioje painiavoje rasti dėsningumų?

Vienas dalykas, galima sakyti pasiteisino. Tie patys rytų aukštai�iai, su kuriais man tenka bendrauti, sako �viakas (vinis), �ielas (visas, ištisas), o mano tarmėje visuotinai būdinga sakyti cviakas ir cielas. Kitas pavyzdys būtų su aukštaitišku �iulpėti ir žemaitišku culpėti, taip pat �iulbėti-ciulbėti.

Ilgoji e su brūkšneliu viršuje žemai�ių tarmės rašyboje gali būti taikoma įvairiais atvejais. Kai kur raidės naudojimas gali būti diskutuotinas, o ieškant bendro vardiklio, aš visada esu už liberalią rašybą, kadangi tai tarmė. Kebliausius ‚ē’ vartojimo atvejus bandysiu �ia ir aptarti. Pradėkime nuo sudėtingiausių.

Vietoje bendrinės kalbos ‚ia‘ ‚ē’ galime rašyti tada, kada dvigarsis būna kir�iuotas, pvz. malērėjė (praktika taikoma tarptautiniuose terminuose). Tuo pa�iu aš nesakau, kad negalima rašyti ,maliarėjė’. Mano manymu, galioja abu variantai. Lietuvių kalbos mokytojai turbūt itin širsta, jeigu moksleiviai parašo ‚gražeusias‘. Ta�iau, ką galima prikibti, jeigu žemaitiškai galime rašyti tiek ‚gražēusios‘, tiek ,gražiausios’, nes �ia negalioja bendrinės kalbos pamatinis tikrinimas su ‚gražiai‘. Žemaitiškas pamatas, šiuo atveju, būtų ‚gražē‘. Vistik netraktuoju, kad negalime palikti ir įprastą ‚ia‘.

Kitas atvejis yra su daugiskaitos liepiamąja nuosaka. Šis be kita ko yra klaidinantis, nes bendrieji rašybos dėsniai konvertuojant literatūrinę ir žemai�ių tarmes negalioja. Pvz. bendrinėje kalboje rašosi ‚meskit‘, ‚traukit‘, ‚pilkit‘, o, remiantis nusistovėjusiomis taisyklėmis, kad ‚i‘ kei�iasi į ‚ė‘, ją pavartoję darytume klaidą. Geriausias šios rašybos ramstis yra Simono Daukanto raštai, kuriuose jis daugiskaitos liepiamąją nuosaką rašydavo su –iat galūnę, pvz. ‚meskiat‘, ‚traukiat‘, ‚pilkiat‘. Dėl šios priežasties nieko kita nelieka, kaip rašyti ‚ē’, nepaisant to, kad ji nėra kir�iuota.

Vieni gražiausių žemaitiškos tarmės bruožų, man asmeniškai, yra monoftongizmai. T.y. dvibalsių ‚ai‘ ir ‚ei‘ keitimas ilgaisiais ‚�‘ ir ‚ē‘. Šie iš gyvosios tarmės spar�iai nyksta, todėl aš labai gerbiu tuos žmonės, kurie šias savybes vartoja. Taigi visur, kur bendrinėje kalboje žodis baigiasi ‚ei‘, mes jį kei�iame į ‚ē‘, pvz. ‚meilē‘ (meilei). Kur kas sunkiau nuspręsti, ar ‚ei‘ gali būti kei�iamas žodžio šaknyse. Pvz., kodėl sakome ‚svēks‘ (sveikas), ta�iau ne ‚plēšts‘, o ‚pleišts‘ (pleištas)? Mintyse pravertęs keletą idėjų puslapių, pamaniau, kad ‚ē‘ beveik drąsiai galime vartoti būdvardžiuose (‚grēts‘ – greitas, ‚krēvs‘ – kreivas), o ‚ei‘ išlaikyti daiktavardžiuose (peilis, seilė) ir veiksmažodžiuose (šiuose taikomos ir lokalios išimtys – kai kam ‚eiti‘ norisi tarti ‚ētė‘). Rytų aukštai�iai ‚eiti‘ sako ‚aiti‘, todėl šitą laiky�iau pagrindu, kodėl normaliai negalime „iškraipyti“ „ėjimo“. Apie daiktavardžius galiu pasakyti tokį dalyką: pvz. ‚meilė‘ kartais gali nuskambėti kaip ‚miailė‘. Tokiu būdu ‚ia‘ kei�iama į ilgąją lietuviškąją e ir išeina ‚meilė‘. Todėl dar papildomai šitokį ‚ei‘ keisti į ‚ē‘ būtų hipernormalizmas.

Turbūt mažiausiai sudėtingas yra ‚iai‘ keitimas į ‚ē‘ prieveiksmiuose, pvz. ‚skobē‘ (skubiai). Šia savybe ir mano mokykline patirtimi remiantis, širstu ant savo pradinės mokyklos („Ateities“) mokytojų, kodėl rašant ‚vikrei‘ niekada nebuvo paaiškinama, kad tai tarmės įtaka (taigis, jau prieš keliolika metų niekas Mažeikių mokyklėlėse tarmiškai nešnekėdavo). Šiuo atveju, tiek ‚vikriai‘, tiek ‚vikrei‘ žemaitiškai rašytųsi vienodai – ‚vėkrē‘. Vietose, kur į ‚iai‘ įsiterpia priešdėlis (pri) ar sangrąžos dalelytė (si), nieko keisti negalime (priaižyti, pasiaiškinti).

PabagaroutÄ— – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
Pabaluots – vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga – pabaiga
PabÅ«ga – padidÄ—jÄ™s jautrumas, pabÅ«gimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
Pacierinis – išeiginis
Pa�emnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padabenstva – panaÅ¡umas (Pol., Brs, Als)
PadaÄ�kas – rÄ…stagalys, dedamas apaÄ�ioje po kraunamais sienojais, lentomis; Å¡iaip kas po apaÄ�ia padedama, pakiÅ¡ama; padalbis, padÄ—klas (Pln, Vdk)
PadaguonÄ— – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
Padaiga – ant paukÅ¡Ä�io kÅ«no iÅ¡dygÄ™s dyglelis, spaiglys, iÅ¡ kurio iÅ¡auga plunksna (Å v, Klm, Ms)
Padangals − apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
PadÄ—rbtÄ— – padaryti
PadinguotÄ— – pagalvoti, pasvarstyti (Å ts)
Padis − padėlys
PadÄ«vÄ«tÄ— – nustebti, palaikyti (kÄ…) keistu
PadīžtÄ— – 1) atÅ¡ipinti (Krt), 2) pasrÄ—bti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabÄ—gti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
PadostÄ— – padvisti, kiek paÅ¡vinkti, kiek pagesti (Å ts, Klp)
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
PadužietÄ— – pariebÄ—ti (Užv)
Padvals – sklepas, rÅ«sys, sandÄ—lys
Pagadītė – pagelbėti
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīm�s − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs – Å¡ermenys (Pol., Brus., Vvr)
PaguonÄ� – antpeÄ�iai (Sl.)
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
PaiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas, (dgs. paiÅ¡elÄ“)
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
PakaÄ�iultÄ— – įveikti (perk., Trk)
Pak�jos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūkl� − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
PakaruotÄ— – nubausti.
Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio Å¡aka (Skdv)
PakavuonÄ— – palaidojimas, laidotuvÄ—s (Pol., KrÅ¡, Skr)
PakavuotÄ— – paslÄ—pti
Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., VkÅ¡)
Pakerie – vieta palei kelmą ar po juo
Pakīg� – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Paklaks – sukritÄ™s, iÅ¡gulÄ™s (apie javus) (Nt)
Pakniūkš�iuotė – paverkšlenti
Pakonda − užkanda
PakosavuotÄ— – paskatinti
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
PakÅ«tavuotÄ— – atgailauti (Pol., Pln)
Palaistva – apsileidimas, netvarka (Lkv)
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Palanka – sulenktos skarelÄ—s ar skaros dvilinko kraÅ¡to atlenkimas (Grg)
Pàlapus – vikrus
P�lašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
PalÄ“ (kon) – pagal (kÄ…)
Paleistva – pasileidimas (Varn)
PalÄ—ktÄ— – likti, pasilikti
Palėts – paltas
Palevuots – emaliuotas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Paliaukis – pasmakris
PaliavuonÄ— – medžioklÄ— (Pol., Å auk, Akm)
PaliavuotÄ— – medžioti (Pol., Akm, Å auk)
Palī�ė – lentyna
PaliecavuotÄ— – pažadÄ—ti (Pol., Mžk)
Palka – 1) lazda (Kv, Up), 2) brÅ«kÅ¡nelis, raÅ¡omas žymint skaiÄ�ių (VÅ¡v)
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
PamegažiuotÄ— – koketuoti (Å kn)
PamÄ—navuotÄ— – paminÄ—ti
PamÄ—slÄ«tÄ— – pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
PamÄ«lietÄ— – įsimylÄ—ti, pamilti<
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
PampaliavuotÄ— – svambalu žymÄ—ti pjaunamÄ… rÄ…stÄ…, kad abu jo galai bÅ«tų vienodo storumo (VkÅ¡)
Pampuotaukšlis – kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
PanaberÄ—jÄ— – iÅ¡didumas, pÅ«timasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
Panabernus – iÅ¡didus, pasipÅ«tÄ™s (Lk, Mžk)
Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
Panara – virvutÄ—, su kuria prie botkoÄ�io pririÅ¡ama botago virvÄ—; botago kilpa (Klm, Rs)
Panautas – mergautinis (Yl, Kl)
Panedielis – pirmadienis
Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Å kn) 2) iÅ¡siplÅ«Å¡avÄ™s, netvirtas pantis (Å kn)
Pantas – prėslas, daržingalis
Papalis – 1) neaiÅ¡kios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
PapeizuokÄ“ – užausiai
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinī�ė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplaks – duonkepÄ—s krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
Paplampa – plampa
PaplioptÄ— – pradÄ—ti rujoti
Paprak� − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Parada – eilÄ—, bÅ«rys (Krtn)
ParaidÄ«tÄ— – pridÄ—ti į krosnį kuro (Kair)
ParailiuotÄ— – pasivilkti (menk., Dr)
Parakans – tvoros stulpelis
PararietÄ— – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
Parasuodninks – lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
ParbakuotÄ— – parbristi, parklampoti (Kal)
PardavuotÄ— – pardavinÄ—ti (Krtn, VkÅ¡)
PardÄ«rintÄ— – parsivilkti (Kv)
PargoldÄ«ms – vertimas (į kitÄ… kalbÄ…)
PargoldÄ«tÄ— – versti, iÅ¡versti (į kitÄ… kalbÄ…)
PariedÄ«ms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Par īžtÄ— – pradÄ—ti blankti, dilti (Ms, Als)
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
ParlapaÄ�iuotÄ— – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
PartarabanÄ«tÄ— – parneÅ¡ti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
PartaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant parvažiuoti (VkÅ¡, Kal)
ParpÄ—ns – ratų stipinas (?)
Paruoda – patarimas
Pas�bnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
PasÄ—kavuotÄ— – pasislÄ—pti
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Pasir īžentÄ— – iÅ¡puikti, pasipÅ«sti (Als)
PasižaimuotÄ— – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
Paska − medinis indas
PaskaržītÄ— – paskųsti
Paskujis − paskutinis
Paskustva – blogas, netikÄ™s žmogus (Sl., Als, Kv)
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaranka  – Pol. 1) virvÄ—, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutÄ—, su kuria botagas pririÅ¡amas prie botkoÄ�io (Užv)
Pastars – 1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iÅ¡ likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praÄ—jÄ™s, praslinkÄ™s (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
Pastaunīnks – ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
PastriegavuotÄ— – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
Pasvars – 1) pririÅ¡amas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklÄ…) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (GrÅ¡l, Žd), 3) po dalba pakiÅ¡ama atrama, kai verÄ�iamas koks sunkus daiktas (Prk)
Pašanklė – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
PaÅ¡Ä—navuonÄ— – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
PaÅ¡laks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraÅ¡tyje (Rt)
Pašlėjus – pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėt� − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
PatalkÄ«s (-Ä“) – vaiÅ¡Ä—s ir pasilinksminimas, Å¡okiai po talkos, pabaigtuvÄ—s (Ms, Jdr, Als)
PataralioutÄ— – garsiai, greitai paÅ¡nekÄ—ti, patarÅ¡kÄ—ti (Skd, Krkl)
Patermasos – padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
PatruopÄ«tÄ— – pataikyti
PatÅ¡vartis – rÄ…sto nuopjova
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
PavalkÄ� – arkliui ant kaklo maunama minkÅ¡ta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
Pavalks – kiaulÄ—s paliaukis (perk. Rt)
Pavars – toks prietaisas lankui ant statinÄ—s užkalti (Å ts)
PaveÄ�erka – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrie – dvÄ—selÄ—nos smarvÄ—
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
Pažastis – įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
PažiobÄ—ntÄ— – paÅ¡viesti
Pažī�iuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakar�iui
Pažinie − pažintis
PažnÄ«btÄ— – papjauti (Erž, Jrb)

Pe�iūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Peilioks – lydekaitÄ—
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
PeiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
Pėlnėjė – pilnatis
PÄ—ndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvÄ—)
PÄ—nzelis – teptukas
Perdars – pertvara, sienelÄ— (Skr, Kair)
PerenÄ— – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pÄ—rimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. muÅ¡imas, barimas (Mžk)
Pergalis – į rankovÄ—s galÄ… įaustas raudonų siÅ«lų ruoželis (Skdv)
Perglîta – plonesnė siūlo vieta, persmauga
PerglÄ«tuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuÅ¡Ä�iu tarpu (S. Dauk.)
Perlanka – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
Pérm� – anks�iau
Pėrmšuokis − pati pradžia
PernÄ«Ä�Ä— – penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
PersiraitÄ«tÄ— – praslampinÄ—ti, prasivalioti (Å¡nek., Ar, Å ts)
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pertars – tarpas (Å kn)
Pervars – 1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugnÄ…, akÄ—Ä�ių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvÄ—rinÄ—ms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinÄ—s tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinÄ— kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemÄ—s ir kito (Yl, TrÅ¡), 7) skersai audeklÄ… įaustas kitos spalvos siÅ«las ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožanÄ�iaus karoliukas (Å v)
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
PeÅ¡iklis – kablys mÄ—Å¡lui kabinti (Pgg)
Petelnė – keptuvė
Petliavuotė mėlt� − smulkūs miltai

Pi�pilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
PieliavuotÄ— – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
Piera – dailylentÄ—
Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
PiernÄ«ks – sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
PÄ«lÄ— – antis
PilÄ«Ä�Ä— – dildÄ—
Pilipuon� − tulpės
Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Å tk), 2) skerdenos priekinÄ— dalis (Brs)
Pimpis − nedidelis skauduliukas, spuogas
Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
Pinėk� – neriniai
PiningÄ� – pinigai
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
PintovÄ—s – senoviÅ¡kas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, KrÅ¡)
Pīrkšnis – karšti pelenai su žarijomis
Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynÄ— (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
Pištelis − bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
PitliavuotÄ— – pikliuoti (Erž) 

Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
Planka – stora lenta (VkÅ¡)
PlatavuotÄ— – plaÄ�iai, iÅ¡laidžiai gyventi (Skr, KrÅ¡)
Plaujuotė – plaukyti
PlavuotÄ— – dažnai plauti, mazgoti (Å ts, VkÅ¡)
PlavuotÄ—is – bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, VkÅ¡)
PleiÅ¡atuots – supleiÅ¡Ä—jÄ™s, rauplÄ—tas (Ggr)
Plėkpėivė − menkai želianti pieva
PlÄ—mptÄ— – gerti
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
PliauzÄ— – rankinÄ—

Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokš�ias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Pliezdra – plÄ—vÄ— (Rs)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints – plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengÄ™s, atsilapojÄ™s, apsmukÄ™s (Rs, Jrb)
Plitnītė – kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
PluoskÄ— – aukÅ¡lÄ—
Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
Pluskintė – purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar kar�iai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

Poksis – rankinis pjÅ«klas
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
PonÄ�iaka – vilnonÄ— koinÄ—
Pon�ka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių, iš karto
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Pormuons – vežikas
Porptė – brinkti
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
PoÅ¡koutÄ— – linguoti (?)
PoÅ¡ks – spuogas
PotkÄ— – 1) skobtinÄ— klumpÄ— (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
Potra – koÅ¡Ä—, sriuba
PozÄ«va – stovÄ—sena

PrabakuotÄ— – klampojant praeiti (Kal)
Pradars – 1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
Pradėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
Pragijīs − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragoms – tarpas
Pragriežtė − pralošti
Prakiordī(n)tė – pradurti
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Pr�ktis – uždarbis
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
PrantavuotÄ— – klausinÄ—ti, kvosti (Skd, Kal)
Prapuolenė – prapultis
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
PratintaliuotÄ— – kaboti (kažkiek laiko)
PratrÄ«stÄ— – pradÄ—ti viduriuoti
Pratruotītė − prarasti
Praurbintė – pradurti su yla
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raiÅ¡tis pÅ«liams iÅ¡varvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Å ts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalÄ—tų kandžiotis (Krž)

Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (KrÅ¡, Lk)
Praveros – pravartus

Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
PražambietÄ— – diegÄ… leisti, dygti (Kl, Lk)
Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
PrÄ—klos – nemalonus, bjaurus
Pri – 1) prie, 2) pas
PribakiuotÄ— – prikimÅ¡ti, primurdyti (Klp)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
PridÄ«bavuotÄ— – 1) primuÅ¡ti, prilupti (VkÅ¡), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
PridÄ«rintÄ— – prislinkti (S. Dauk.)
Priduotks – priedas (Brs)
PridžiubÄ«tÄ— – primuÅ¡ti (Kair)
Prienars – nauja kojinÄ—s pÄ—da, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
Prietelis – asmuo; biÄ�iulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
PrigatavuonÄ— – parengimas, paruoÅ¡imas (Pol., Als)
Prigautė − pasiekti
Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
Prikruoptė − apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Primenie – prieangis
Pripadietuos – padÄ—jÄ—jas, tarnas (S. Dauk.)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīpuolis – netikėtas įvykis
PriraitÄ«tÄ— – priraÅ¡yti, prikeverzoti (Å l)
PrirarintÄ— – prikrauti (Å ts)
PrisirakaliuotÄ— – prilįsti rakÅ¡Ä�ių (Ggr)
PristasavuotÄ— – priderinti, pritaikyti (Ms)
Prīšninkė − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšin�ių) (Lž, Mžk, Als)
PritaigavuotÄ— – įtikti (Trk)
PritarabanÄ«tÄ— – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisiÅ¡aukti, prisikelti (Mžk)
PritaralioutÄ— – priterÅ¡ti, pribjauroti (Krtv)
PritÄ—ktÄ— – 1) tikti, bÅ«ti ger/am, -ai, 2) derÄ—ti
Privėlėjė − priekaištas
PrižebravuotÄ— – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
Prūds – 1) kūdra, 2) tvekinys
PrÅ«gavuotÄ— – rakinti (Užv)
Prūnītė – sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
PruocÄ— – darbas, triÅ«sas (l. praca)
PruocÄ—vuotÄ— – sunkiai dirbti, triÅ«sti (Pol., Varn, Vvr)
Pruo�ka − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
Pruogīmė − proguma
Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Å lv)
PruomuÅ¡a – retesnÄ—, audžiant pakankamai nesumuÅ¡ta audeklo vieta, perauda, prorÄ—ta (Kl, Grg)
PruomuÅ¡is – pertrÅ«kis, perstojis (Ms)
PruomuÅ¡uots – su prielipais, prielipuotas (Å ts)
Pruopern� – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
PruosÄ«tÄ— – lyginti
Pruosus – lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

Pudamėnts – pamatas
PÅ«gariuotÄ— – purenti (Ggr)
PÅ«gavuotÄ— – įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
Puišis – berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
PunÄ�iakas – kojinÄ—s
Pūnds − ryšulys, pakas
PuodÄ— – krikÅ¡tavaikis (Plt, VkÅ¡, Dr)
PuodÄ—Å¡ka – pagalvÄ—
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, paken�iamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puopintė – lepinti, paikinti, puoselÄ—ti (Å¡nek., Ms, Skr)
Puorėnīnk� − pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternī�ė − žydų rožan�ius
PuotinÄ«Ä�Ä— – smuklÄ— (S. Dauk.)
PÅ«peklis – kas vis pÅ«pia, bambeklis (Varn)
Pūptė − dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūr� − 1) žieminiai kvie�iai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
Purtulīs – drebulys
Pustaunī�ia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuš�ia, be tvarkos, nykimas
PuÅ¡avuotÄ— – dailinti (TrÅ¡)
PÅ«Å¡karnÄ— – patrankų dirbtuvÄ— (Pol., S. Dauk.)
PuÅ¡kars – spuogas (KrÅ¡)
Putelis − putinas
Pūtis − pelėda

Labadīngs – geras, geraširdis
Labs − geras, taurus
Labība – turtas, gėrybė (Lat., S. Dauk., Brs)
Ladspira – kielÄ—
Laidaris – užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis, prietvartis (Als, Mžk)
Laidars – 1) užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis (Ms, Tl), 2) užtverta vieta ganykloje gyvuliams suginti (S. Dauk.)
Laidis – laidotojas, duobkasys (Grg, Slnt)
Laiduoks – 1) didelė lydeka (Prk, Als), 2) palaidūnas, nenaudėlis, išdykėlis (Pol., Krš, Vvr)
Laigītė – linksmai šokinėti, bėgioti (Užv, Žg�)
Laigo(l) − tegul, lai (Sd, Krtn)
Lakats – 1) mazgotė (Žd, Lc), 2) skuduras, skarmalas (Slnt, Žr)
Lakmalis – negraži kepurÄ— (Ggr)
Lakūdra – valkata, tinginys (Pol., Kair, Erž)
Lamaks – 1) gabalas (KlvrŽ, Brs), 2) netikÄ™s, apsileidÄ™s žmogus (Å kn)
Lamažas – prastas ragaiÅ¡is (Pkl)
LamažītÄ— – laužyti, lamdyti (Å ts)
Langalis – 1) menkas, prastas, mažas langas (S. Dauk., Yl), 2) skylÄ— supiltų daržovių kauburyje garui iÅ¡eiti (Ms)
LankavuotÄ— – dÄ—koti (Jrb)
LapaÄ�iuotÄ— – eiti kojomis tapsint (Kal)
Lapagaidis – menkas vyras, nevykÄ—lis (Dr)
LapaiÅ¡is – nevykÄ™s pyragas (Skdv)
LapanuotÄ— – sunkiai eiti (Vdk)
Lapataila – kas iÅ¡tižęs, nerangus, drimba (Nt, Klm)
Lapatka – letena (Vdk)
LapatožoutÄ— – vaikÅ¡tinÄ—ti (Ggr)
Lapats – sudriskęs, prastas drabužis; skarmalas
Lapausis – 1) kas su nulÄ—pusiomis, nulinkusiomis ausimis (KrÅ¡, Vdk), 2) perk. žioplys, vÄ—pla (Jrb)
LapažiuotÄ— – po purvus braidžioti, letežioti (Brs)
Lapīnė − su bulvėmis ir lapais virta sriuba
Lapsardaks – prastas suplyÅ¡Ä™s drabužis (Å¡varkas ar apsiaustas) (Pol., Skdv, Vdk)
Larlazas – žvangutis, džiungutis (Å ts)
LarlazÄ«tÄ— – virti (Å¡nek., KlvrŽ)
LasavuotÄ— – kelti triukÅ¡mÄ…, rÄ—kauti, triukÅ¡mauti (Pol., Kv, Prk)
LasÄ«tÄ— – rinkti
Latapešas – nevykęs vaikinas
LaukinÄ«Ä�Ä— – šaltas kambarys (Jrb, Slnt)
Launīstė − seniūnija
Laupītė − laužyti kepalo pakraš�ius
Laužalis – netvarkingas, apsileidÄ™s žmogus (Brs)
Lebeda – ištižėlis
Lebiuodkė − skridininis keltuvas
Lėbėliorškis – kepenų paštetas
Lederga – 1) iÅ¡tižėlis, tinginys, apsileidÄ—lis, nevala (Å l, KrÅ¡), 2) laisvo elgesio moteris, iÅ¡tvirkÄ—lÄ— (Å ts, Varn)
Ledus (Leds?) – 1) ledas, 2) šiaurė (Klp, Prk)
Ledžingas – paÄ�iūžos
LÄ—go, lÄ—g – kaip, lyg
Lei – lai, gi (Pp, Akm, Vgr)
Leika – piltuvas
Lėikoutė – gruodus, kruopas valyti, vėtyti, niekoti; nustatyti pusiausvyrą
Leikuoplastos – pleistras
Leišiūks – ne ta tarme kalbantis, iškreipiantis žodžius
Leišiuotė – kalbėti ne ta tarme, kraipyti kalbą, kalbėti bendrine kalba
Lejeklis – laistytuvas (Ms)
Lekets – vamzdelis sulai tekinti, latakas, prastai prisiūtas lopas
LekÅ¡alis – lakÅ¡tiniai, makaronai (Tv)
Lėktuorios − žvakidė
LementavuotÄ— – Pol. 1) dejuoti, raudoti (Slnt, Kv), 2) primygtinai kÄ… sakyti, įgrumenti (Pln), 3) graužtis, kankintis (Rnv), 4) minÄ—ti; apkalbÄ—ti; niekinti (Skr, Brs)
LenciÅ«gs – grandinÄ— (Pol., Brus., Vdk, Vvr)
Lenkė – lomelė, dauba, įdubimas
Lenktov� − prietaisas siūlams į gijas lenkti
Lerma – triukÅ¡mas
Lešioutė − gerti, skiesti tirpalą
Lėtūns – 1) mažakalbis, 2) kvaiša
Lezgis − koks atkaręs ar nukaręs audeklo ar šikšnos gabaliukas
Ležanka – prie krosnies sienelÄ—s primÅ«rytas mÅ«ris (Pol., Rs)
Liauns – plonas
LiÄ�Ä«na – kaukÄ—
Lī�nos – atliekamas
Liecība – 1) pažymėjimas, liudijimas, 2) privilegija (S. Dauk.)
Liekarsta – vaistai (slav.)
Lielė – liežuvis, gerklė (menk.)
Lieleša – dieglys šone nuo greito ėjimo, bėgimo
Lieta − 1) nauda, pelnas, 2) tikslas, 3) daiktas, dalykas, reikalas, 4) įrankis, 5) būdas, ypatybė
Lietinīs – kas nulietas, lietinis
Lietuotė – vertinti; turėti vertę, reikšti, galioti
Līgautė – lygti
LÄ«gmÄ—ns – indas pilnas skysÄ�io
Līkis – skai�ius
Liktarna – žibintas
LimavuonÄ— – drabužio pakraÅ¡Ä�ių apsiuvimas, apvadas (Pol., Å ll, Krkl)
LimavuotÄ— – siÅ«ti prie drabužio pakraÅ¡Ä�io apvadÄ… ar lenkti pakraÅ¡tį kita medžiaga, kad neirtų (Pol. Brs, Å ll)
Lingarts – 1) virvÄ— ar diržas, kurio vienas galas riÅ¡amas arkliui ant kaklo, kitas – už vežimo grąžulo, kaklininkas (Slnt, S. Dauk.), 2) balno diržas, paprÅ«gas (Kv, Pln)
LingÄ«nÄ— – supynÄ—
Liousos – laisvas, nepriklausomas
Listėns – sklidinas
Lītuots – lietingas
LiÅ«dÄ— – gulsÄ�iukas
Liuovars – apsileidÄ—lis (Klm)
Liurbis – iÅ¡tižėlis, apsileidÄ—lis, nevikrus, nieko neiÅ¡manantis žmogus (Slnt, Skr)
Liurkštė – niekus kalbėti, taukšti, plepėti
Liurlaks – naminÄ— degtinÄ— (menk., Å ts, Skd)
Liurškīnė − plepė
Ližė – mentÄ— plaÄ�iu galu duonai Å¡auti į krosnį (Skd, Vdk)
LoinÄ«s – durnius, nesugebantis atsikirsti, pastumdÄ—lis
Lokīs – meška
Lokom�ius − savanaudis, savimyla
Londounis − votis po nagu
Lon�ītėis − jungtis
Lonkautīnė − lytis (Dauk.)
Lonktis – prietaisas siūlams į gijas lenkti
LozgÄ— – nutįsusi beržo Å¡aka (Å ts)
Lubena – lupena
Lūguotė − prašyti
LÅ«gs – 1) klanas, bala (Erž), 2) duobÄ— upÄ—s dugne, duburys (Vdk)
Lupenstva – lupikavimas (Skr, Up)
Luopeta – kastuvas
Luopešis − lopšys
Lutis – kas lutas, trumpakojis (apie paukš�ius ir gyvulius)
Lutuiža – ištižėlis, lutis
Luzgana – 1) kiautas, lukÅ¡tas (Erž), 2) nuskarÄ—lis, nusigyvenÄ—lis (perk., Krt)
LuzgietÄ— – 1) judÄ—ti, maskatuoti, krutÄ—ti, tabaluoti (Kl), 2) liulÄ—ti (GrÅ¡l)
LuzgintÄ— – 1) kÄ… nukarusį judinti, purtyti, vizginti (Tl), 2) raginti, gyvinti (Grg), 3) valkiotis (Vvr)
Luzgis – 1) kas nulinkusiomis, nuluzgusiomis ausimis, aplÄ—pausis (Ms, Å ts), 2) kas apsileidÄ™s, nuskarÄ™s, žioplys, puskvailis (Å v, Kin)
LuzgortÄ— – 1) judinti, plevÄ—suoti (Trk), 2) sunkiai neÅ¡ti (Å ts)

Aba – arba
Abaranka − apsauga
Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
AbaÅ¡iek – nedaug (Užv)
Abazos − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
Abeln� − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
Abi�ajus − papratimas, įprotis
Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
AbÄ«dÄ«tÄ— (III asm. abÄ«dÄ—j) – Brus. varyti, ginti (Lkv)
Abiecē – tapetai
Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
Abivatelis − tur�ius (Pol., menk., Brs)
Ablauks – iÅ¡dykÄ—lis (Brus., Pln)
Ablava − triukšmas, riksmas (Mžk)
Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
AblÄ—ks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabÄ—, kabinukas (Brus., Å l, Tv)
Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
Ablius – oblius (VkÅ¡)
Ablūds − veidmainystė
Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
Abraks – pusÄ— (duonos) abiÅ¡alÄ—s; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
Abren�ius − šuns antsnukis
AbrÄ— – lovys mÄ—sai sÅ«dyti (DÅ«nŽ, Å kn)
Ãbrėns – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
Abrinakis – 1) kas su labai didelÄ—mis akimis, iÅ¡verstakis (Å ts, Rdn), 2) begÄ—dis (Krž)
Abruoks – klėtis
Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
AbrÅ«zdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
Abzajē  – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

AÄ�kragus – atkragus, atsikraginÄ™s, atsiloÅ¡Ä™s (Pln)

Adeta – adata (Tl, Skd)
Adiklis – virbalas, kiÅ¡amas į vyžos Ä…sas ar naginÄ—s apvartis, kad patogiau bÅ«tų adyti arba lopyti, Ä…soklis, pinoklis (Grk)
AdÄ«na – valanda (brus. „гдзiнa“)
AdÄ«vÄ— – mezgÄ—ja (Kin)
Advernėšks − atvirkš�ias, priešingas
Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiÅ¡kus (S. Dauk.)
Agorklos – agurkas (Grg, Mžk)
Agnasas – metalinis medalis, medalÄ—lis (Žd)
Agnus – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
Agrasas – agrastas (VkÅ¡, Grg) 

AiÄ�iuotÄ— – dejuoti, vaitoti, aikÄ�ioti (Skr, S. Dauk.)
Aidamaks – iÅ¡dykÄ—lis, padauža, perÄ—jÅ«nas (Pol., Skd, Trk)
Aigara – šapas, šiaudelis (Slnt)
AikÅ¡tis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, paÅ¡Ä—limas (Dr, Å ts)
AikÅ¡ts – ūpas, karÅ¡tis, aikÅ¡tis (Å v)
Ailis – 1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelÄ— tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
Aimata – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
AisterietÄ— –  šūktelÄ—ti, riktelÄ—ti, aiktelÄ—ti (Dr, S. Dauk.)
AitelietÄ— – aiktelÄ—ti, sudejuoti (Brs)
Aitra – karÅ¡tis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, VkÅ¡)
AižītÄ— – skaldyti, trupinti (Sd)
Aižus – aÅ¡trus, skaudus (Plng) 

Aka − eketė (Prk, Klp)
Akata − noras
AkibruokÅ¡mis – akibrokÅ¡tas (Krtn)
AkÄ«muojis – nuožiÅ«ra (S. Dauk.)
Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
AkÄ«rieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenÄ�iamas žmogus (Lk)
AkÄ«tÄ— – įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
Akrūtnos − stiprus, baisus, nežmoniškas
Akrūts − laivas
Akstis – 1) duriamas ginklas, ieÅ¡mas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelÄ— (Pln, Slnt), 3) virtinÄ—, kirbinÄ— (Vvr, Kv)
Aktars – hektaras
AkuliuorÄ“ – akiniai (Pol., Vdk)
AkÅ«rat – tiksliai, iÅ¡ tikrųjų

AlasÄ«tÄ— – rÄ—kauti, triukÅ¡mauti (Pol., Brus, Varn)
Alasas – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
Alasavuotė – triukšmauti
Alata – rÄ—ksnys (Lkv, KlvrŽ)
Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
Alda – riksmas, triukÅ¡mas, balsas (S. Dauk., Å auk)
AldabÄ«tÄ— – duoti į kailį, muÅ¡ti (Brs)
Aldadraks – 1) triukÅ¡mas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
AldavuotÄ— – 1) triukÅ¡mauti, jodytis, dykinÄ—ti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mÄ—tyti (Brs)
AldesÄ«s – aidas, aidesys (Kv, Prk)
AldietÄ— – aidÄ—ti, skambÄ—ti, gausti (Kv, Grg)
AldÄ«nÄ— – laivynas (S. Dauk.)
AldintÄ— – muÅ¡ti, duoti, karÅ¡ti (Dr)
AldytÄ— – 1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarkÄ… (Krtv)
Aldra – 1) audra, vÄ—tra (Kv, Rt), 2) triukÅ¡mas, riksmas, netvarka (Mžk)
AldravuotÄ— – siausti, triukÅ¡mÄ… kelti (Kv, VkÅ¡)
Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
AlgautÄ— – tarnauti (S. Dauk.)
AlguotÄ—is – 1) dainuoti, Å¡Å«kauti (apie piemenis) (Varn), 2) iÅ¡maldos praÅ¡yti (Užv)
Alka – 1) vieta ant kalno, kur bÅ«davo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
Alkierios – gerasis kambarys
Alks – 1) senovÄ—s lietuvių Å¡ventovÄ—, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
Alksna – 1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slÄ—nis (Mžk)
AlmÄ— – skystis iÅ¡ mirÅ¡tanÄ�io ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
Almesys – triukÅ¡mas (Varn, Rt)
AlmuotÄ— – šūkauti, aldoti (Dr)
AlpietÄ— – 1) bÅ«ti netoli alpimo, alpti ir vÄ—l atsigauti, leipÄ—ti (Grg, Å kn), 2) dejuoti, sulpÄ—ti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
Alseika − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
AlsietÄ— – sunkiai alsuoti, kvÄ—puoti (Trk)
Alsos – sunkus, varginantis
Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Å ts)
Altravuotėis − jaudintis, nerimauti
Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
AlvÄ— – puodelis pusÄ—s litro ar mažesnis, puskvortÄ— (Rs, Erž) 

AmailiuotÄ— – 1) nežinant ar neaiÅ¡kiai kÄ… nors pasakoti; abejojant kalbÄ—ti (KlvrŽ, VkÅ¡), 2) apgaudinÄ—ti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) iÅ¡dykauti, žaisti (Mžk)
AmaliuotÄ— – kalbÄ—ti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
Amalis – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
Amaliuotė − plepėti
Ambarasas – Pol., Brus. triukÅ¡mas, barnis, ginÄ�as (Prl)
Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
AmelioutÄ— – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
Amelis – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
AmstÄ«tÄ— – valgyti, Ä—sti (Kl)
AmtelietÄ— – burbtelÄ—ti, tarstelÄ—ti (perk., Skr) 

Ana − ji
AnÄ�akis – antakis (Sd)
AnÄ�kala – rogių užkalas (VkÅ¡)
AnÄ�kapis – antkapis (Mžk)
AnÄ�kara – prsiplakÄ—lis (Varn)
AnÄ�karps – užkirtimas (KlvrŽ)
Andelis – prekyba (Vok., Slnt, Yl)
AndeliuotÄ— – prekiauti (Brs, Yl)
Anė − nė
Ang − 1) ant, 2) į
Anga (~onga) – atviras tarpas, skylÄ—, įėjimas (Gr, Slnt)
AngatÄ—s – antai, aure (Plt, Kl)
Angi – antai (Slnt)
AngÄ«tÄ— – muÅ¡ti, lupti, perti (Gr)
AnglinÄ«Ä�ė – rÅ«klys (S. Dauk.)
AngstÄ«tÄ— – lupti, trinti (Kal)
Angus – 1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
Aniuols – angelas
Anka – kilpa, grandis, Ä…sa (Prk, Klp)
AnkerÄ«s – sudygÄ™s grÅ«das (Als)
Ankuris − pasaitas
AnoutÄ— – 1) valyti, Å¡veisti, mazgoti (VÅ¡v, S. Dauk.), 2) terÅ¡ti (Prk)
AnsgatÄ—s – antai, aure (Als, GrÅ¡l)
AnÅ¡tÄ«kis – 1) atsitikimas (Kltn), 2) laimÄ—, sÄ—kmÄ— (Kltn)
Antburga (~ontborga) – siÅ«lo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
Antburgos (~ontborgas) – iÅ¡tryÅ¡kÄ™s ant ledo ir suÅ¡alÄ™s vanduo, ampalas (Plt, Pln)
AntÄ— (~ontÄ—) – drabužio kiÅ¡enÄ— iÅ¡ vidaus, antinÄ— (perk., Klp)
Antežis (~ontežis) – pievos pakraÅ¡tys prie dirvos, aukÅ¡tumÄ—lÄ— tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
Antis (~ontis) – vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
Antkaita (~ontkaita) – suktų siÅ«lų Å¡aka (Å ts)
AntkrÄ«tis (~ontkrÄ«tis) – ligos priepuolis, užsikrÄ—timas, epidemija (Vvr, Brs)
AntlapatÄ«tÄ— – 1) užbÄ—gti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakÄ™s, įpratÄ™s dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorÄ—lis (Krtn, Kal)
Antnara (~ontnara) – įnara, užnÄ—rimas (Ggr)
AntpÄ—ris (~unÄ�pieris) – siauros lentelÄ—s, kalamos ant lentų (pÄ—rų) sudÅ«rimų, apmuÅ¡ant namÄ… statmenai (Å ts)
Antprusnis (~ontprusnis) – 1) arklio galvos vieta aukÅ¡Ä�iau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
Antralakai (~ontralakÄ�) – antros rÅ«Å¡ies grÅ«dai (Brs)
Antsuka (~ontsuka) – garankÅ¡tÄ—, kilpa (Å ts) 

Apalos – apvalus
Apara – virvelė
ApciÅ«gÄ� (apcÅ«gas) – replÄ—s
ApÄ�iukÅ¡tÄ— – apsileisti (Å ts)
ApdringtÄ— – apsiprasti (Užv, Krkl)
ApÄ—nt(Ä�s) – vÄ—l, iÅ¡ naujo
Apgabalis – žemÄ—s plotas vienoje vietoje (Lž)
Apgėmėms – prgimtis
ApibakuotÄ— – apkimÅ¡ti (Slnt)
Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
Apiera – auka (pol. „ofiera“)
ApieravuotÄ— – aukoti (pol. „ofierować“)
Apilkas − pjuvenos
Apivars – vyžų ar naginių virvelÄ— apvynioti autams prie kojų (Sd)
Apīvuoka – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
Apīnuos – apinių auginimo vieta
Apīžlėja − prieblanda, prietema
ApjakÄ«bÄ— – apakimas, tamsybÄ— (Å ts)
ApjavÄ—s – javų valymas nuo lauko, laukvokio Å¡ventÄ— (S. Dauk.)
Apjousts – 1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
ApjunktÄ— – apsiprasti (Up, Å ts)
Apkaba – segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Å ts)
Apkala – plikÅ¡ala, lijundra, apÅ¡alas, apskardas (Brs, Ms)
Apkiautielis – apsileidÄ™s, apÅ¡epÄ™s, netvarkingas, niekam tikÄ™s žmogus, iÅ¡sižiojÄ—lis, neiÅ¡manÄ—lis (Å ts, Trg)
ApkuilÄ«s – pasileidÄ—lis (Slnt)
Apkulas – kÅ«lÄ—s pabaigtuvÄ—s (S. Dauk.)
Aplada – didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
Aple (aplink) – apie
AplamÄ«bÄ— – neiÅ¡mintis, neprotas (S. Dauk.)
Aplamis – pusgalvis, žioplys, vÄ—pla, kvailys (Kal, VkÅ¡)
Aplams – 1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Å ts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
Aplanks – 1) skersinÄ— rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
Aplanktis – 1) balžienas, kÅ«lÄ—nas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
ApleibÄ«s – iÅ¡tižėlis, iÅ¡sižiojÄ—lis (Grg)
AplÄ—ms – 1) drabužio pakraÅ¡Ä�ių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraÅ¡tys (Å ts)
ApletÅ«ra – apvadai (durų, langų)
Aplouka – veÅ¡li pieva prie upÄ—s ar kitoje aptvinstanÄ�ioje vietoje, lanka (Dr)
Aplouks – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
ApnaÅ¡als – veido spalva, pagimimas (Kl)
ApoÅ¡Ä— – drebulÄ—
ApoÅ¡ruots – drebulynas
ApraibtÄ— – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
ApraitÄ«tÄ— – 1) apvynioti, apsukti (KrÅ¡), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
Aprauks – virvelÄ— naginÄ—ms raukti, rauklÄ— (Tl)
Aprieds − drabužis
AprÄ«dÄ«tÄ— – užsiundyti, papjudyti (VkÅ¡, Žg)
Aprīlius − Balandžio 1-oji
Apruba – viename plote Å«kininko žemÄ— (Sl., Grg)
Aprubė – vienkiemis
Aprūms – juosmuo
Apsaba – iÅ¡vaizda, panaÅ¡umas, veidas (Prk, Klp)
Apsaka – po potvynio vandens užlieta žemesnÄ— vieta (Klp)
Apsaks – praneÅ¡imas, skelbimas žodžiu (Pln)
ApsargÄ«s – ligotas, nesveikas (Å ts)
Apseigas – namai, bÅ«stas (Å ts)
ApsidÅ«mietÄ— – apsiniaukti, apsimigloti (Å ts)
Apsieda – sodyba (Akm)
Apsikurmuliautė – apsirengti skarmalais
Apsimīžiuotė − apsišlapinti
ApsiraizgaliuotÄ— – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
ApsiraižintÄ— – apsnÅ«sti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
ApsiriedÄ«tÄ— – apsirengti, persirengti (daugiau „parsÄ—riedÄ«tė“)
Apsir īžtÄ— – 1) iÅ¡siversti, apsieiti (Å ts), 2) žinotis (Klp)
ApsisuskintÄ— – apsikrÄ—sti suskiu, niežais (Trk)
Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
ApsitaralioutÄ— – apsiterÅ¡ti (Krtv)
ApsitararoutÄ— – apsigauti (Gr)
Apsiūktė − apsiniaukti
Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantan�iu, kvailiu
Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
Apskala – paskala, gandas (Brs)
Apskėrtė – išrinkti
Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
Apskrajus – kraÅ¡tas, apylinkÄ— (Å v)
Apskreists – apsiaustas (Kv)
ApspingtÄ— – apkursti (Lk)
Apstabs – iÅ¡vaizda, pavidalas (Vd)
ApstietÄ— – didÄ—ti, daugÄ—ti (Vd)
Apsūdījėms – 1) vertinimas, 2) kritika
ApÅ¡akarnis – iÅ¡siÅ¡akojÄ™s, Å¡akotas (Brs)
ApÅ¡ats – barimas (Kal)
Apšiurnus – tvarkingas, malonus, jaukus
Apšliets − kepurės apvadas
Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
AptarabanÄ«tÄ— – apsukti (Als, Trk)
AptarakÄ«tÄ— – apterÅ¡ti iÅ¡matomis (KrÅ¡)
Aptavuotė − apsiūti pakraš�ius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
Apts – tam tikras drabužių pakraÅ¡Ä�ių iÅ¡siuvinÄ—jimas, pagražinimas (pol. „haft“)
ApulžtÄ— – šsipÅ«sti, pastorÄ—ti, iÅ¡pampti (Kltn, Up)
Apvara – šikÅ¡nelÄ— naginÄ—ms raukti (per Ä…seles) (KlvrŽ)
Apvars – 1) virvÄ— burÄ—ms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
ApvarslÄ� – vadžios (Lk)
Apvartis – virvelÄ— ar Å¡ikÅ¡ninis siauras dirželis naginÄ—ms raukti, apivaras (Yl, Akm)
Apvarts – apsiuvimas (Å v)
Apvaržus – apvytÄ™s (Å ts)
Apvaža – apsikentimas, nejautrumas
Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, paken�iamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
ApvijÄ«s – daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
ApžadÄ� – burtai, žadÄ—jimai, užkeikimas (Jdr)
Apžadings – stebuklingas (Å ts)
ApžaimuotÄ— – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Å ts, Trk)
Apžindis – 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Å ts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
Arielka – degtinė
Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
ArmÄ� – vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
Armata – patranka
Armou – dirvožemis
ArÅ¡kus – raiÅ¡kus, aiÅ¡kus (Vvr)
Arts – žambis (Å ts)
Aruosos − karosas
Aržlus – neklusnus, prieÅ¡ingas, aržus (Užv)
Aržus – 1) smarkus, karÅ¡tas (Vdk), 2) gaÅ¡lus (Kv) 

Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
Asabnos − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
AsÄ—ns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
Asla – trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
Asnis – 1) kailinio žvÄ—relio kailio ilgesni, prasikiÅ¡Ä™ plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio aÅ¡menys, aÅ¡truma (Grg, Tl)
Astanka – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

AÅ¡mainÄ— – 1) iÅ¡ karklų ar Å¡iaudų pintas aÅ¡tuonių gorÄ�ių talpumo indas javams seikÄ—ti ar sÄ—ti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aÅ¡tuoni gorÄ�iai) (Erž, Skdv)
AÅ¡mas – aÅ¡tuntas (Brs, Tl)
AÅ¡mÄ— – aÅ¡tunkÄ— korta (Brs)
AÅ¡uoklis – vaÅ¡oklis, serbentas (VkÅ¡, Å ll)
Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

Apžindis − žindamas pienas

Atakis – gÄ—da, akibrokÅ¡tas (Vvr)
Atara – skerslysvė
AtbakuotÄ— – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
Atbaras – 1) pasturlakai, atvÄ—tos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Å ts, Ggr)
Atdars – 1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Å ts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
AtentÄ— – ateitis (Klp, S. Dauk.)
Atentis – bÅ«simas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
Atežīs – pievos pakraÅ¡tys prie dirvos, aukÅ¡tumÄ—lÄ— tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
Atgairė − vėjo užpu�iama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
Atgaja – atsigavimas (Skd)
Atgajus – 1) oro priÄ—jimas (Lkv, Å auk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
Atgajus – gaivus, vÄ—sus (Up, Kltn)
AtgalÄ™ – 1) prastieji grÅ«dai, apgrÅ«džiai (Grg, Prk), 2) liekanos, iÅ¡rankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, iÅ¡galÄ—s (S. Dauk.)
Atgandus – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
Atguojus – paguoda (Vvr)
AtitarabanÄ«tÄ— – atgabenti (Kair, Klvrž)
AtitaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant atvažiuoti (VkÅ¡)
Atkairus – atvirkš�ias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
Atkaita – antrÄ… kartÄ… kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
Atkaita – suktų siÅ«lų Å¡aka (Å ts)
Atkaitals – atkaitintas, atÅ¡ildytas viralas (Karkl, Užv)
Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Å ts, Brs)
Atkaitus – abipusiÅ¡kas (S. Dauk.)
AtkaklÄ«bÄ— – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Å ts)
AtkakliuotÄ—is – atkaklauti, spirtis (Dr)
Atkaklus – 1) užsispyrÄ™s, prieÅ¡ingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
Atkalba – prikalbinÄ—jimas ko nors nedaryti, atkalbÄ—jimas (Kair, Å l)
Atkalē – atvirkš�iai, priešingai
Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
AtkalnÄ— – kalno Å¡onas, atÅ¡laitÄ—, nuokalnÄ— (Mžk, Yl)
Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
Atkaltie – krÄ—slo, kÄ—dÄ—s, sofos ir kt. atloÅ¡as, atrama (Grg, Žd)
Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
AtkuoÄ�ius – audÄ—jas (Pol., Trk)
Atkuols – sÄ—dynÄ—s užpakalis ratuose, atkaltÄ— (Å kn)
Atlaida – perstogÄ—, perstojimas (Vvr, Skr)
Atlaida – 1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukÅ¡tesnÄ— vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
Atlaiks – nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
Atlaikus – patvarus, stiprus (Kltn)
AtlaiÅ¡Ä� – dirvonas (Å ts)
Atlaja – potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
AtlakÄ� – prastesni, mažiau iÅ¡valyti grÅ«dai (Lkv)
AtlankalÄ� – sijono, suknelÄ—s atlenktos apaÄ�ios (TrÅ¡)
Atlapa – pavadis (Jdr, Kv)
AtlapatÄ«tÄ— – sunkiu žingsniu ateiti, atbÄ—gti, atlapatuoti (KlvrŽ)
AtlaÅ¡Ä� – menkiausi grÅ«dai (Å ts)
AtlÄ—ipa – paÅ¡alas, kietumas po purvu (Rs)
AtlÄ«da – perstogÄ—, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
AtliektÄ— – atskristi
Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazÄ— (Ms)
AtmainÄ� – pakaitomis (Užv) 
Atmata – užleista dirva; nedirbama žemÄ— (Akm, Yl)
AtmestÄ—nÄ� – bet kaip, prastai (Vvr, Als)
Atmietis – šal�io pamažėjimas, šal�io atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
Atmuons – kerÅ¡tas (Slnt, Brs)
Atmuovinis – pernelyg stambus, griozdiÅ¡kas (Dr)
AtnaÅ¡als – kraitis ar Å¡iaip atsineÅ¡tinis turtas (Kl)
AtnaÅ¡us – derlingas (Bržr)
Atpent – atgal (Kv, Rt)
Atpiedžiou − 1) tomis pa�iomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
Atplikis – viÅ¡tgaidis (Nt)
AtpuskÄ� – atlaidai (Sl., Grg, Yl)
Atpūtis – atsipūtimas, poilsis
AtrabuotÄ— – užlenkti, atraitoti (Klp)
AtraitÄ«tÄ— – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (VkÅ¡), 2) sulankstyti, deformuoti (Å ts), 3) atristi, atridenti (Å ts)
Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
Atražė – pirmoji Å¡iaudinio stogo eilÄ—, lygiai nupjauta Å¡iaudinio stogo apaÄ�ia (Å ts, KlvrŽ)
AtrubÄ—s – sÄ—lenos (Rs.,Tv, Ms)
Atsailis – sutvirtinimas, skersinis (Plik)
AtsaitÄ— – 1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo aÅ¡ies galo iki stelvogÄ—s, atsailÄ— (Užv), 3) arklavirvÄ—, įtvara (Krtn)
Atsaja – 1) geležis tarp aÅ¡ies ir stelvogÄ—s, atsaitÄ—, atsailÄ— (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastÄ— (Lk), 3) atotampa (Brs)
Atsaks – atsakymas (Varn, S. Dauk.)
Atsala – upÄ—s įsigraužimas į krantÄ…, užtakis (Kv, Å v)
AtsamÄ� – atsemtos nuo verdamo viralo putos, pavirÅ¡ius, nuosamos (Vdk)
AtsielÄ— – dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sÄ—jami (Pln)
Atsielis – 1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais paÄ�iais metais sÄ—jami žieminiai javai arba kurioje sÄ—jami tie patys javai ar daržovÄ—s paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasÄ—ti toje paÄ�ioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grÅ«dai iÅ¡gedusioms vietoms atsÄ—ti (Pkl)
Atsiauta – 1) vieta upÄ—je, kur vanduo dÄ—l duobÄ—s ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Å ts), 3) ryÅ¡ys pÄ—dams riÅ¡ti (Mžk)
Atsiautas – mot. g., dgs svarÅ«s grÅ«dai, gaunami arpuojant, vÄ—tant ar siauÄ�iant (Mžk)
Atsikragėnės – galvą atsilošęs
Atsipūstė − pasiilsėti
Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
Atsitekietė − atgauti sąmonę
AtsiÅ«ba – gÅ«sis, Å¡uoras (Plng)
Atsižegnuotė – atsisveikinti
AtsibakÄ«tÄ— – atsiloÅ¡ti (Å l)
Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pa�iais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
Atskala – 1) skeveldra, atplaiÅ¡a (Å ts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
Atskardis – kriauÅ¡is, paÅ¡laitÄ—, Å¡laitas (Grg, KlvrŽ)
AtskedervÄ— – atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
AtskÄ—ds – atskiras (Slnt, Ggr)
Atskombis – atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
Atskraba – 1) skiautÄ—, pakraÅ¡tys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
Atskrabs – skrybÄ—lÄ—s atlenkimas, kraÅ¡tas (Lkv)
Atspara – 1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdÄ—tas tarp klojimo ar daržinÄ—s pamatinio ir gegninio (rÄ…sto), atspyris (Rs)
Atsparas – spyruoklinÄ—s akÄ—Ä�ios, brižės (Å ts)
Atspars – grÄ—blio lankelis, padedantis pritvirtinti kotÄ… (Tl)
AtspÄ«ris – 1) daiktas, kuris kÄ… remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turÄ—klas laikytis (KrÅ¡), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų Å¡erdeÅ¡ninkas su įšauÄ�iu (Žd)
Atsuoda – 1) upÄ—s apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Å ts)
Atstanka – 1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
AtÅ¡arpa – atÅ¡erpetojimas, paÄ�aiža (Grk)
AtÅ¡iauža – atÅ¡aiža, Å¡eberkÅ¡tis, atplaiÅ¡a (Erž)
AtÅ¡laims – klojimo asla (Btg, Kltn)
AtÅ¡laitÄ— – pakalnÄ— (Dr)
Atuols – nupjovus pievÄ…, atžėlusi žolÄ—, antroji žolÄ— (Kv, Krkl)
Atvaja – 1) ritÄ—je užmegztas siÅ«lagalis, prie kurio verpÄ—ja, pradÄ—dama verpti, priduria siÅ«lÄ… (Jrb), 2) palaidas siÅ«las audekle, drika (Jrb), 3) perdilÄ™s ir atsivijÄ™s virvÄ—s pluoÅ¡tas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
Atvanga – 1) perstogÄ—, sustojimas, atsikvÄ—pimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upÄ—je, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
AtvarslÄ� – vadelÄ—s, vadžios (Dr, Skd)
Atvarta – 1) plÄ—Å¡inio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
AtvaÅ¡a – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
AtvÄ«pa – iÅ¡sižiojÄ—lis, žiopla; susiraukÄ—lis (menk., KlvrŽ, Ms)
Atvuoga – drÄ…sa (Sl., Klp, Pln)
Atvuožnus – Sl. 1) drÄ…sus (Ms), 2) atsargus (Skr)
Atžala – atauga, atvaÅ¡a (Å ts, Grg)
Auda – muÅ¡imas, tvatijimas (Bdr, Grg)
Aulaukis – pietvakaris vÄ—jas; marinis, vakaris vÄ—jas (Å v, Klp)
AurietÄ— – 1) ūžti, kaukti (VkÅ¡), 2) verkti, rÄ—kti, staugti (menk., Mžk, VkÅ¡)
Ausainis – medinis indas su ausimis neÅ¡ti sriubai į laukÄ… darbininkams (Yl)
AusÄ«ls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui Å¡ono, Å¡eiva (Grg)
AvÄ—lÄ— – gluosnio, karklo ar blindÄ—s spurgana (Žr, Grg)
Avimakis – nenaudÄ—lis, netikÄ—lis, pajodžarga (menk., Å ts, Brs)