Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

P

  • Filed under:
Pirmadienis
Lie 20,2009

Pabagaroutė – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
Pabaluots
– vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga – pabaiga
Pabūga – padidėjęs jautrumas, pabūgimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
Pacierinis
– išeiginis
Pačemnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padabenstva – panašumas (Pol., Brs, Als)
Padačkas – rąstagalys, dedamas apačioje po kraunamais sienojais, lentomis; šiaip kas po apačia padedama, pakišama; padalbis, padėklas (Pln, Vdk)
Padaguonė – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
Padaiga
– ant paukščio kūno išdygęs dyglelis, spaiglys, iš kurio išauga plunksna (Šv, Klm, Ms)
Padangals
− apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
Padėrbtė – padaryti
Padinguotė – pagalvoti, pasvarstyti (Šts)
Padis − padėlys
Padīvītė – nustebti, palaikyti (ką) keistu
Padīžtė – 1) atšipinti (Krt), 2) pasrėbti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabėgti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
Padostė – padvisti, kiek pašvinkti, kiek pagesti (Šts, Klp)
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
Padužietė – pariebėti (Užv)
Padvals – sklepas, rūsys, sandėlys
Pagadītė – pagelbėti
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīmās − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs – šermenys (Pol., Brus., Vvr)
Paguonā – antpečiai (Sl.)
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
Paišielis – pieštukas, (dgs. paišelē)
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
Pakačiultė – įveikti (perk., Trk)
Pakājos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūklā − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
Pakaruotė – nubausti.
Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio šaka (Skdv)
Pakavuonė
– palaidojimas, laidotuvės (Pol., Krš, Skr)
Pakavuotė – paslėpti
Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., Vkš)
Pakerie
– vieta palei kelmą ar po juo
Pakīgā – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Paklaks – sukritęs, išgulęs (apie javus) (Nt)
Pakniūkščiuotė
– paverkšlenti
Pakonda − užkanda
Pakosavuotė – paskatinti
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
Pakūtavuotė – atgailauti (Pol., Pln)
Palaistva
– apsileidimas, netvarka (Lkv)
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Palanka – sulenktos skarelės ar skaros dvilinko krašto atlenkimas (Grg)
Pàlapus
– vikrus
Pālašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
Palē (kon) – pagal (ką)
Paleistva – pasileidimas (Varn)
Palėktė – likti, pasilikti
Palėts – paltas
Palevuots – emaliuotas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Paliaukis – pasmakris
Paliavuonė – medžioklė (Pol., Šauk, Akm)
Paliavuotė – medžioti (Pol., Akm, Šauk)
Palīčė
– lentyna
Paliecavuotė – pažadėti (Pol., Mžk)
Palka
– 1) lazda (Kv, Up), 2) brūkšnelis, rašomas žymint skaičių (Všv)
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
Pamegažiuotė – koketuoti (Škn)
Pamėnavuotė – paminėti
Pamėslītė – pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
Pamīlietė – įsimylėti, pamilti<
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
Pampaliavuotė – svambalu žymėti pjaunamą rąstą, kad abu jo galai būtų vienodo storumo (Vkš)
Pampuotaukšlis
– kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
Panaberėjė – išdidumas, pūtimasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
Panabernus – išdidus, pasipūtęs (Lk, Mžk)
Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
Panara – virvutė, su kuria prie botkočio pririšama botago virvė; botago kilpa (Klm, Rs)
Panautas –
mergautinis (Yl, Kl)
Panedielis
– pirmadienis
Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Škn) 2) išsiplūšavęs, netvirtas pantis (Škn)
Pantas
– prėslas, daržingalis
Papalis – 1) neaiškios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
Papeizuokē
– užausiai
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinīčė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplaks – duonkepės krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
Paplampa
– plampa
Paplioptė – pradėti rujoti
Paprakā − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Parada – eilė, būrys (Krtn)
Paraidītė – pridėti į krosnį kuro (Kair)
Parailiuotė – pasivilkti (menk., Dr)
Parakans – tvoros stulpelis
Pararietė – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
Parasuodninks – lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
Parbakuotė – parbristi, parklampoti (Kal)
Pardavuotė – pardavinėti (Krtn, Vkš)
Pardīrintė
– parsivilkti (Kv)
Pargoldīms – vertimas (į kitą kalbą)
Pargoldītė – versti, išversti (į kitą kalbą)
Pariedīms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Par īžtė – pradėti blankti, dilti (Ms, Als)
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
Parlapačiuotė – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
Partarabanītė
– parnešti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
Partaralioutė – tarškant, bildant parvažiuoti (Vkš, Kal)
Parpėns – ratų stipinas (?)
Paruoda – patarimas
Pasābnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
Pasėkavuotė – pasislėpti
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Pasir īžentė – išpuikti, pasipūsti (Als)
Pasižaimuotė – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
Paska − medinis indas
Paskaržītė – paskųsti
Paskujis − paskutinis
Paskustva – blogas, netikęs žmogus (Sl., Als, Kv)
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaranka  – Pol. 1) virvė, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutė, su kuria botagas pririšamas prie botkočio (Užv)
Pastars –
1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iš likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praėjęs, praslinkęs (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
Pastaunīnks
– ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
Pastriegavuotė – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
Pasvars –
1) pririšamas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklą) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (Gršl, Žd), 3) po dalba pakišama atrama, kai verčiamas koks sunkus daiktas (Prk)
Pašanklė
– audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
Pašėnavuonė – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
Pašlaks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraštyje (Rt)
Pašlėjus
– pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėtā − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
Patalkīs (-ē) – vaišės ir pasilinksminimas, šokiai po talkos, pabaigtuvės (Ms, Jdr, Als)
Pataralioutė – garsiai, greitai pašnekėti, patarškėti (Skd, Krkl)
Patermasos – padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
Patruopītė
– pataikyti
Patšvartis – rąsto nuopjova
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
Pavalkā – arkliui ant kaklo maunama minkšta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
Pavalks – kiaulės paliaukis (perk. Rt)
Pavars – toks prietaisas lankui ant statinės užkalti (Šts)
Pavečerka
– pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrie – dvėselėnos smarvė
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
Pažastis – 
įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
Pažiobėntė
– pašviesti
Pažīčiuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakarčiui
Pažinie − pažintis
Pažnībtė – papjauti (Erž, Jrb)

Pečiūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Peilioks – lydekaitė
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
Peišielis – pieštukas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
Pėlnėjė
– pilnatis
Pėndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvė)
Pėnzelis – teptukas
Perdars – pertvara, sienelė (Skr, Kair)
Perenė
– 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pėrimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. mušimas, barimas (Mžk)
Pergalis – į rankovės galą įaustas raudonų siūlų ruoželis (Skdv)
Perglîta
– plonesnė siūlo vieta, persmauga
Perglītuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuščiu tarpu (S. Dauk.)
Perlanka
– klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
Pérmā – anksčiau
Pėrmšuokis − pati pradžia
Pernīčė – penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
Persiraitītė – praslampinėti, prasivalioti (šnek., Ar, Šts)
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pertars – tarpas (Škn)
Pervars –
1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugną, akėčių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvėrinėms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinės tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinė kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemės ir kito (Yl, Trš), 7) skersai audeklą įaustas kitos spalvos siūlas ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožančiaus karoliukas (Šv)
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
Pešiklis – kablys mėšlui kabinti (Pgg)
Petelnė
– keptuvė
Petliavuotė mėltā − smulkūs miltai

Pičpilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
Pieliavuotė – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
Piera –
dailylentė
Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
Piernīks – sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
Pīlė – antis
Pilīčė – dildė
Pilipuonā − tulpės
Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Štk), 2) skerdenos priekinė dalis (Brs)
Pimpis
− nedidelis skauduliukas, spuogas
Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
Pinėkā
– neriniai
Piningā – pinigai
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
Pintovės –
senoviškas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, Krš)
Pīrkšnis
– karšti pelenai su žarijomis
Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynė (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
Pištelis
− bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
Pitliavuotė – pikliuoti (Erž) 

Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
Planka – 
stora lenta (Vkš)
Platavuotė – 
plačiai, išlaidžiai gyventi (Skr, Krš)
Plaujuotė
– plaukyti
Plavuotė – dažnai plauti, mazgoti (Šts, Vkš)
Plavuotėis –
bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, Vkš)
Pleišatuots – 
supleišėjęs, rauplėtas (Ggr)
Plėkpėivė
− menkai želianti pieva
Plėmptė – gerti
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
Pliauzė – rankinė

Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokščias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Pliezdra – plėvė (Rs)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints – plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengęs, atsilapojęs, apsmukęs (Rs, Jrb)
Plitnītė
– kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
Pluoskė – aukšlė
Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
Pluskintė
– purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar karčiai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

Poksis – rankinis pjūklas
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
Pončiaka – vilnonė koinė
Pončka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių, iš karto
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Pormuons – vežikas
Porptė – brinkti
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
Poškoutė – linguoti (?)
Pošks – spuogas
Potkė – 1) skobtinė klumpė (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
Potra
– košė, sriuba
Pozīva – stovėsena

Prabakuotė – klampojant praeiti (Kal)
Pradars –
1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
Pradėm
− nuolat, be pertrūkio, ištisai
Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
Pragijīs
− nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragoms – tarpas
Pragriežtė − pralošti
Prakiordī(n)tė – pradurti
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Prāktis – uždarbis
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
Prantavuotė – klausinėti, kvosti (Skd, Kal)
Prapuolenė
– prapultis
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
Pratintaliuotė – kaboti (kažkiek laiko)
Pratrīstė – pradėti viduriuoti
Pratruotītė − prarasti
Praurbintė – pradurti su yla
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raištis pūliams išvarvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Šts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalėtų kandžiotis (Krž)

Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (Krš, Lk)
Praveros – pravartus

Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
Pražambietė – diegą leisti, dygti (Kl, Lk)
Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
Prėklos – nemalonus, bjaurus
Pri – 1) prie, 2) pas
Pribakiuotė – prikimšti, primurdyti (Klp)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
Pridībavuotė – 1) primušti, prilupti (Vkš), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
Pridīrintė – prislinkti (S. Dauk.)
Priduotks – priedas (Brs)
Pridžiubītė
– primušti (Kair)
Prienars – nauja kojinės pėda, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
Prietelis
– asmuo; bičiulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
Prigatavuonė – parengimas, paruošimas (Pol., Als)
Prigautė − pasiekti
Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
Prikruoptė
− apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Primenie – prieangis
Pripadietuos – padėjėjas, tarnas (S. Dauk.)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīpuolis – netikėtas įvykis
Priraitītė – prirašyti, prikeverzoti (Šl)
Prirarintė – prikrauti (Šts)
Prisirakaliuotė – prilįsti rakščių (Ggr)
Pristasavuotė – priderinti, pritaikyti (Ms)
Prīšninkė
− trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšinčių) (Lž, Mžk, Als)
Pritaigavuotė – įtikti (Trk)
Pritarabanītė
– 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisišaukti, prisikelti (Mžk)
Pritaralioutė – priteršti, pribjauroti (Krtv)
Pritėktė – 1) tikti, būti ger/am, -ai, 2) derėti
Privėlėjė − priekaištas
Prižebravuotė – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
Prūds
– 1) kūdra, 2) tvekinys
Prūgavuotė – rakinti (Užv)
Prūnītė
– sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
Pruocė – darbas, triūsas (l. praca)
Pruocėvuotė – sunkiai dirbti, triūsti (Pol., Varn, Vvr)
Pruočka
− skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
Pruogīmė − proguma
Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Šlv)
Pruomuša – retesnė, audžiant pakankamai nesumušta audeklo vieta, perauda, prorėta (Kl, Grg)
Pruomušis – pertrūkis, perstojis (Ms)
Pruomušuots – su prielipais, prielipuotas (Šts)
Pruopernā – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
Pruosītė – lyginti
Pruosus – lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

Pudamėnts – pamatas
Pūgariuotė – purenti (Ggr)
Pūgavuotė –
įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
Puišis
– berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
Punčiakas – kojinės
Pūnds − ryšulys, pakas
Puodė – krikštavaikis (Plt, Vkš, Dr)
Puodėška – pagalvė
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, pakenčiamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puopintė lepinti, paikinti, puoselėti (šnek., Ms, Skr)
Puorėnīnkā
− pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternīčė − žydų rožančius
Puotinīčė – smuklė (S. Dauk.)
Pūpeklis – 
kas vis pūpia, bambeklis (Varn)
Pūptė
− dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūrā − 1) žieminiai kviečiai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
Purtulīs
– drebulys
Pustaunīčia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuščia, be tvarkos, nykimas
Pušavuotė – dailinti (Trš)
Pūškarnė – 
patrankų dirbtuvė (Pol., S. Dauk.)
Puškars –
spuogas (Krš)
Putelis
− putinas
Pūtis − pelėda

Pliauzė                                                     rankinė

  • Komentarai išjungti - P
  • L

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Labadīngs – geras, geraširdis
    Labs − geras, taurus
    Labība – turtas, gėrybė (Lat., S. Dauk., Brs)
    Ladspira – kielė
    Laidaris – užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis, prietvartis (Als, Mžk)
    Laidars – 1) užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis (Ms, Tl), 2) užtverta vieta ganykloje gyvuliams suginti (S. Dauk.)
    Laidis – laidotojas, duobkasys (Grg, Slnt)
    Laiduoks – 1) didelė lydeka (Prk, Als), 2) palaidūnas, nenaudėlis, išdykėlis (Pol., Krš, Vvr)
    Laigītė – linksmai šokinėti, bėgioti (Užv, Žgč)
    Laigo(l) − tegul, lai (Sd, Krtn)
    Lakats – 1) mazgotė (Žd, Lc), 2) skuduras, skarmalas (Slnt, Žr)
    Lakmalis – negraži kepurė (Ggr)
    Lakūdra
    – valkata, tinginys (Pol., Kair, Erž)
    Lamaks – 1) gabalas (KlvrŽ, Brs), 2) netikęs, apsileidęs žmogus (Škn)
    Lamažas – prastas ragaišis (Pkl)
    Lamažītė –
    laužyti, lamdyti (Šts)
    Langalis –
    1) menkas, prastas, mažas langas (S. Dauk., Yl), 2) skylė supiltų daržovių kauburyje garui išeiti (Ms)
    Lankavuotė – 
    dėkoti (Jrb)
    Lapačiuotė
    – eiti kojomis tapsint (Kal)
    Lapagaidis – menkas vyras, nevykėlis (Dr)
    Lapaišis – nevykęs pyragas (Skdv)
    Lapanuotė – sunkiai eiti (Vdk)
    Lapataila – kas ištižęs, nerangus, drimba (Nt, Klm)
    Lapatka – letena (Vdk)
    Lapatožoutė – vaikštinėti (Ggr)
    Lapats – sudriskęs, prastas drabužis; skarmalas
    Lapausis – 1) kas su nulėpusiomis, nulinkusiomis ausimis (Krš, Vdk), 2) perk. žioplys, vėpla (Jrb)
    Lapažiuotė – po purvus braidžioti, letežioti (Brs)
    Lapīnė − su bulvėmis ir lapais virta sriuba
    Lapsardaks – prastas suplyšęs drabužis (švarkas ar apsiaustas) (Pol., Skdv, Vdk)
    Larlazas –
    žvangutis, džiungutis (Šts)
    Larlazītė –
    virti (šnek., KlvrŽ)
    Lasavuotė –
    kelti triukšmą, rėkauti, triukšmauti (Pol., Kv, Prk)
    Lasītė
    – rinkti
    Latapešas – nevykęs vaikinas
    Laukinīčė – šaltas kambarys (Jrb, Slnt)
    Launīstė
    − seniūnija
    Laupītė − laužyti kepalo pakraščius
    Laužalis – netvarkingas, apsileidęs žmogus (Brs)
    Lebeda
    – ištižėlis
    Lebiuodkė − skridininis keltuvas
    Lėbėliorškis – kepenų paštetas
    Lederga – 1) ištižėlis, tinginys, apsileidėlis, nevala (Šl, Krš), 2) laisvo elgesio moteris, ištvirkėlė (Šts, Varn)
    Ledus (Leds?) – 1) ledas, 2) šiaurė (Klp, Prk)
    Ledžingas – pačiūžos
    Lėgo, lėg – kaip, lyg
    Lei – lai, gi (Pp, Akm, Vgr)
    Leika – piltuvas
    Lėikoutė – gruodus, kruopas valyti, vėtyti, niekoti; nustatyti pusiausvyrą
    Leikuoplastos
    – pleistras
    Leišiūks – ne ta tarme kalbantis, iškreipiantis žodžius
    Leišiuotė – kalbėti ne ta tarme, kraipyti kalbą, kalbėti bendrine kalba
    Lejeklis – laistytuvas (Ms)
    Lekets
    – vamzdelis sulai tekinti, latakas, prastai prisiūtas lopas
    Lekšalis – lakštiniai, makaronai (Tv)
    Lėktuorios
    − žvakidė
    Lementavuotė – Pol. 1) dejuoti, raudoti (Slnt, Kv), 2) primygtinai ką sakyti, įgrumenti (Pln), 3) graužtis, kankintis (Rnv), 4) minėti; apkalbėti; niekinti (Skr, Brs)
    Lenciūgs
    – grandinė (Pol., Brus., Vdk, Vvr)
    Lenkė – lomelė, dauba, įdubimas
    Lenktovāprietaisas siūlams į gijas lenkti
    Lerma
    – triukšmas
    Lešioutė − gerti, skiesti tirpalą
    Lėtūns
    – 1) mažakalbis, 2) kvaiša
    Lezgis − koks atkaręs ar nukaręs audeklo ar šikšnos gabaliukas
    Ležanka – prie krosnies sienelės primūrytas mūris (Pol., Rs)
    Liauns – plonas
    Ličīna – kaukė
    Līčnos – atliekamas
    Liecība – 1) pažymėjimas, liudijimas, 2) privilegija (S. Dauk.)
    Liekarsta – vaistai (slav.)
    Lielė – liežuvis, gerklė (menk.)
    Lieleša – dieglys šone nuo greito ėjimo, bėgimo
    Lieta − 1) nauda, pelnas, 2) tikslas, 3) daiktas, dalykas, reikalas, 4) įrankis, 5) būdas, ypatybė
    Lietinīs – kas nulietas, lietinis
    Lietuotė – vertinti; turėti vertę, reikšti, galioti
    Līgautė – lygti
    Līgmėns – indas pilnas skysčio
    Līkis – skaičius
    Liktarna – žibintas
    Limavuonė – drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas (Pol., Šll, Krkl)
    Limavuotė – siūti prie drabužio pakraščio apvadą ar lenkti pakraštį kita medžiaga, kad neirtų (Pol. Brs, Šll)
    Lingarts –
    1) virvė ar diržas, kurio vienas galas rišamas arkliui ant kaklo, kitas – už vežimo grąžulo, kaklininkas (Slnt, S. Dauk.), 2) balno diržas, paprūgas (Kv, Pln)
    Lingīnė
    – supynė
    Liousos – laisvas, nepriklausomas
    Listėns – sklidinas
    Lītuots – lietingas
    Liūdė – gulsčiukas
    Liuovars – apsileidėlis (Klm)
    Liurbis
    – ištižėlis, apsileidėlis, nevikrus, nieko neišmanantis žmogus (Slnt, Skr)
    Liurkštė – niekus kalbėti, taukšti, plepėti
    Liurlaks – naminė degtinė (menk., Šts, Skd)
    Liurškīnė
    − plepė
    Ližė – mentė plačiu galu duonai šauti į krosnį (Skd, Vdk)
    Loinīs – durnius, nesugebantis atsikirsti, pastumdėlis
    Lokīs – meška
    Lokomčius − savanaudis, savimyla
    Londounis − votis po nagu
    Lončītėis − jungtis
    Lonkautīnė − lytis (Dauk.)
    Lonktis – prietaisas siūlams į gijas lenkti
    Lozgė – nutįsusi beržo šaka (Šts)
    Lubena – lupena
    Lūguotė − prašyti
    Lūgs – 1) klanas, bala (Erž), 2) duobė upės dugne, duburys (Vdk)
    Lupenstva
    – lupikavimas (Skr, Up)
    Luopeta – kastuvas
    Luopešis − lopšys
    Lutis – kas lutas, trumpakojis (apie paukščius ir gyvulius)
    Lutuiža – ištižėlis, lutis
    Luzgana – 1) kiautas, lukštas (Erž), 2) nuskarėlis, nusigyvenėlis (perk., Krt)
    Luzgietė – 1) judėti, maskatuoti, krutėti, tabaluoti (Kl), 2) liulėti (Gršl)
    Luzgintė – 1) ką nukarusį judinti, purtyti, vizginti (Tl), 2) raginti, gyvinti (Grg), 3) valkiotis (Vvr)
    Luzgis – 1) kas nulinkusiomis, nuluzgusiomis ausimis, aplėpausis (Ms, Šts), 2) kas apsileidęs, nuskaręs, žioplys, puskvailis (Šv, Kin)
    Luzgortė 1) judinti, plevėsuoti (Trk), 2) sunkiai nešti (Šts)

  • Komentarai išjungti - L
  • B

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Baba – 1) motinos ar tėvo motina, močiutė, senelė (Vvr), 2) sena moteriškė (Ms, Grg)
    Babaks
    − menkavertis rakandas, daiktas (Krkl)
    Babalioutė – niekus kalbėti, bambėti, veblėti (Klp)
    Babaušis – vaikų baidyklė, šmėkla, baubas (Užv, Krt)
    Babaužė – utelė (Kv)
    Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
    Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
    Babkas lapā − lauro lapai (Pol.)
    Babrentė – dėti, nešti kur nors (Krtv)
    Babūnė − senelė

    Bachūrs – vaikagalys, vaikpalaikis (Pol., Varn)

    Bačka – statinė (Brus., Grg, Slnt)
    Bačkis – storulis, dručkis (Šl)

    Badaris – triukšmas (Šts)
    Badavėjė – 1) bado metas, skurdas (Jrb, Up), 2) kas niekad neprivalgo, badmira, besotis (End)
    Badbolbė – ankstyvoji bulvė (Šts)
    Baddvasa – kas neturi ko valgyti, badmirys, badmira, sudžiūvėlis (Rs, Skr)
    Baddvasautė – badą kęsti, badmiriauti (Rs, Jrb)
    Baderioutėis – painiotis, kliūti (Tl)
    Badėškā – skurdžiai (Yl)
    Badiesena – badėjimas (Šts)
    Badietė – badą kęsti, badauti, nevalgyti, alkti (Skr, Pgg)
    Badinietėis – tinginiauti, bastytis, valkiotis (Skr)
    Badīstė – badas (Krž)
    Badītinis – sudurstytas, susiūtas iš skiaučių (Šts)
    Badkuošis – besotis (Dr)
    Badlaikis – badmetis (Trk)
    Badmaišis – kas dažnai valgo ir vis alkanas (menk., Kair)
    Badmėra – kas nuolat trūksta valgyti, nuolat alkanas (End, Užv)
    Badpėlvis – besotis, badmirys (Dr, Ggr)
    Badplaukē – ilgi, neišsišėrę gyvulio plaukai (Šts)
    Badplonksnės – neišsišėrusios plunksnos (Šts)
    Badpotrė – prasta sriuba, putra (Šts, Ms)
    Badrėjė – badmira, badsmuka (Varn)
    Badragaišis – juodų miltų, prastas pyragas (Trk)
    Badsmėlgė – plona smilga (Yl, Skd)
    Badstėpa – badmirys, badsmuka (Slnt)
    Badvėitė – prasta žemė (Dr)

    Bagamazas Brus. 1) smulkių prekių nešulys (End), 2) būdelė turguje (Brs)
    Bagamazninks – smulkių prekių pardavinėtojas (Akm)
    Bagarautėis – linksmintis, vakaruškauti (Šv)
    Bagarioutė – 1) maišyti, žarstyti lazda (Grg), 2) kasti, semti (Jrb)
    Bagarioutėis – nykti, skursti (Jrb)
    Bagaris – neturtingas, nusigyvenęs žmogus, nuskurėlis (Skr, Šlv)
    Bagarninks – vakaruškininkas (Šv, Jdr)
    Bagaroutėis − 1) makaluoti, baksnoti, badyt (Kv, Up), 2) snausti (perk., Rs)
    BagarsVok. 1) lazda, pagalys (Pgr, Up), 2) mašina uostams ir upėms gilinti, žemsemė (Klp), 3) kaimo pasilinksminimas, vakaruškos (Šv, Vvr)
    Baguotī – turtingumas (Vvr)
    Baguots – apkūnus (Grg, Vvr)

    Baideklis – baidytojas, baidyklė (Šts)
    Baidīkla – vieta, kur baido, vaidenasi (Grg)
    Baidīklė – 1) žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą (Krkl, Skr), 2) baisus padaras, šmėkla (Jdr)
    Baidītėis – vaidentis (Grg, Nt)
    Baidols – vaiduoklis, baiduoklis (Krtn)
    Baiduoklis – vaiduoklis (Šil)
    Baigena – galas, mirtis (Skr, Ar)
    Baigtinuoji – nelaimė, galas, mirtis (Skr)
    Baigtovā – prietaisas baigti audeklui austi (Šlv)
    Baigus – baisus (S. Dauk.)
    Baika – 1) šmėkla, baidyklė (Žd, Lž), 2) juokas, juokavimas, tuščias dalykas, pasaka (Pol., Brus., Klp)
    Baisielie – 1) baisus žmogus, bjaurybė, neklaužada (Krš, Šts), 2) pabaisa, baidyklė (S. Dauk.)
    Baisis – 1) baisumas, baimė (Šts), 2) bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Skr)

    Bajuoralė – bajoraitė (Vvr)
    Bajuorėkė – bajoro duktė, bajoraitė (Vvr)
    Bajuorėns – vidutinis bajoras, bajorukas (Vvr)
    Bajuorgalis – nusigyvenęs bajoras, balalaikas (Skdv, Šts)

    Bakalerėjė – triukšmas (perk. Ms, KlrvŽ)
    Bakanis – 1) avinas (Vkš, Lž), 2) lepūnėlis (perk., Skd)
    Bakaroutė – badyti, bakštinti, guiti (Ll, Krkl)
    Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti (Sl., Kv, Rs)
    BakisVok. 1) regztis, rezginės, maišė (Prk, Kv), 2) nešinys, nešmenė, pakas (Skd)
    Bakiuotė – pakuoti (Šts)
    Bakiuotėis – 1) mušti (Rt), 2) eiti (keliais), klupsčiuoti (KlvrŽ)
    Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
    Bakmalis – košės grūstuvis, kruštuvas (Brs)
    Baknītėis – stuksenti, mušti, bakinti (Skr)
    Baknuotė – 1) baksnoti, badyti (Skr), 2) intr. sunkiai eiti (Rs)
    Bakšė – šalinė (Grg, Kl)
    Bakšnuotė – sugrūstų spirgintų kanapių valgis, spirgutė (Vkš, Ms)
    Bakštalī – badyti, mušti (Varn, Užv)
    Bakštals – 1) spirginė, pamirkalas (Šts, Brs), 2) nenuorama, lindikas (Pp)
    Bakšterī – raginti, badyti (Varn)
    Bakštinietė – badyti, mušti (Šts)
    Bakštī – badyti, kumšėti, daužyti (Brs, Pp)
    Bakštuols – grūstuvas košei grūsti, bakmalis (Šts)
    Baktalī – mušti, barti, prikaišioti (Krkl)
    Bakuotė – sunkiai bristi, klampoti (Ggr, Slnt)
    Bakūžė – sena prasta pirkia, lūšna (Vok., Skr)

    Bala – ko nors daugybė, begalė (perk., Šts)
    Baladuonė – beldimasis, baladojimasis (Kair)
    Baladuošios – pabalda, padauža (Skr)
    Balakas – prastas viršutinis drabužis (Pol., Kv, Tv)

    Balamutītė –
    ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti, gaišti, klaidinti (Brus., Pol., Krtn)
    Balamūts
    – kas iš kvailumo, išdykumo ar blogos valios daro ką ne taip, kaip reikia, paikšas, išdykėlis (Brus., Pol., Skr, Pln)
    Balandaitis – balandžių jauniklis (Grg)
    Balans – viršutinis žemės sluoksnis, priaugęs augalų šaknų, ypač durpyne, velėna (Brs, Šts)
    Balazī – pykimasis, rietenos (Krkl)
    Balazī – 1) keikti, plūsti (Škn), 2) barti (Jrb), 3) niekus taukšti (Šts, Grk)
    Balažī – nerimti (Lk)
    Baldaroutėis – maišytis (Pln)
    Baldašītėis – baldantis ką veikti (Akm, Krkl)
    Baldaštars – didelis žmogus (Kv)
    Baldė – toks medinis indas, puskubilis, žema statinaitė (Prk, Plng)
    Baldgalis – medžio atpjova (Vkš)
    Baldis – indas, naudojamas skalbiniams plauti (Prk)
    Baldī – 1) belsti, trankyti (Šts), 2) refl. keliauti, trankytis (S. Dauk.), 3) refl. slankioti, valkiotis (S. Dauk., Akm)
    Balduonis − kas baldosi, naktibalda (Šts)
    Baleizis – kaltas krėslų ir stalų varams iškalti (Germ., Užv)
    Balgans – balzganas (Vvr, Prk)
    Balguonis – nenuorama, padauža, peštukas, nenaudėlis (Kal, Slnt)
    Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
    Balkis – sija, rąstas (Vok., Pp, Kv)
    Balondis – karvelis (Mžk, Prk)
    Balsuotė – baltuoti (Yl)
    Baltakė – degtinė (šnek., Ms)
    Baltals – prametalas, uždaras (Užv, Kair)
    Baltgalvė – ramunė
    Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
    Balvonautė – dykinėti, išdykauti (Brs)
    Balzatī – plepėti, balzgatyti (Krž)
    Balzgans – balsvas, neaiškiai baltas (Grg, Slnt)

    Bamba – trumpas pagalys, ant kurio galo sukasi vytuvai, įstatomas į kokį krėslą ar trinką (Grg)
    Bambainis –
    pilvotas (Šts)
    Bambalėnė – niurzga, bambeklė (Šts)
    Bambalis
    – 1) indas pienui į pieninę vežti, bidonas (Yl, Skd), 2) indas žibalui (Sd)
    Bambaliuotė – bambėti, bambaliuoti (Kv, Vkš)
    Bambals – 1) varpas (perk., Yl), 2) spuogas (perk., Mžk)
    Bambarieža – mažo ūgio žmogelis (Trk)
    Bambariežla – mažo ūgio pilvotas žmogus (vaikas) (Užv)
    Bambars – pumputys (Ggr)
    Bambaruoks – bambeklis (Skr)
    Bambatrīnis – 1) naujoviškas šokis, laikomas ne visai padoriu (Trg, Kl), 2) pašokys, pasilinksminimas (Skr)
    Bambazī – barti, raginti (Trk)
    Bambeklis – bambalius, bambėtojas (Kv, Grg)
    Bambelis – supresuoti šiaudai
    Bambezas – bambeklis, bambalius (Skd, Kl)
    Bambinietė – vaikščioti be darbo, slampinėti (Skr)
    Bambintė – 1) skambinti (Jrb, Vkš), 2) nerangiai eiti (Vkš)
    Bambī – valgyti, srėbti (menk., Brs)
    Bambizas – vaikigalis, paauglys
    Bambtelietė – neaiškiai pasakyti, tarstelti (Vkš)
    Bambuočius – bambotas arklys (Ggr)
    Bambuoks – rąstagalys, stuobrys (Skr)
    Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis

    Banda – 1) būrys galvijų, kaimenė (Vdk, Plt), 2) sodžiaus jaunimo pasilinksminimas, vakaruškos (Skd)
    Bandadaržis – aptverta daržo kertė karvėms suvaryti, bandodaržis (Lž)
    Bandaganis – galvijų piemuo, galvijagonis (Kv)
    Bandaginīs – bandos varovas (Rs)
    Bandėnė –
    1) aptvaras bandai laikyti (Šts), 2) toliau nuo ūkio esanti ganykla (Šts), 3) piemenų pokylis per Sekmines, sambaris (Brs)
    Bandėšks – būdingas bandai, gyvuliškas (Šts)
    Bandīkštis
    – bandos gyvulys, galvijas (S. Dauk., Akm)
    Bandoks – mažas duonos ar ragaišio kepaliukas (Skr)
    Bandšunis – bandos, kaimenės šuo (Grk, Užv)
    Bandulis – pirktinė maža bandelė, bandelis (Brs, Žd)
    Banduodaržis – prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarą, diendaržis (Kv, Als)
    Banduokėimis – diendaržis, laidaras (Kv)
    Banduostaldis – galvijų, bandos tvartas (Kv)
    Banduotakis – takas, kuriuo galvijai (banda) genami į ganyklą (Lkv, Kv)
    Bandžiulis – 1) draugas, bičiulis (Mšk, Šl), 2) bendradarbis (Šl)
    Bandžiulīstė – draugystė, bičiulystė (Šl)
    Bandžius – 1) kerdžius (Brs, Mžk), 2) bernas, tarnas
    Bangintėis – daug valgyti, kimšti (Ll)
    Bangiuotė – vilnyti, banguoti, siaurėti (S. Dauk.)
    Bangouts – 1) su pasmarkėjimais (perk., Šts), 2) audringas (Šts)
    Bangulioutė – siausti, dūkti (Šts)
    Banguotėis – pustyti (Ggr) 
    Bankieta – puota, banketas (Pol., Mžk)

    Barabanītė – trankyti, belsti (perk., Jrb, Kv)
    Barabans –
    kuliamosios mašinos dalis, į kurią leidžiami pėdai (Jrb, Up)
    Barbarka –
    rabarbaras
    Barbeklis – bambalius (Vkš)
    Barbietė – kalbėti (Vkš)
    Barbuols –
    koks kabantis daiktas, bumbolas, kunkolas (Up)
    Barbuora – kūlė (Rs)
    Barbtelietė –
    1) barkštelėti (Vkš), 2) piktai, neaiškiai tarstelėti, burbtelėti (Vkš)
    Barelis –
    eilė (Ms)
    Barena – barimas (Vgr)
    Barga – ėmimas prekių į skolą, kreditas (Vok., Yl)
    Bãriuotė
    − 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
    Bargavuotė – peikti, niekinti (Lž)
    Barkšnuotė – belsti, barškinti (Vvr)
    Barkštlapynė – barščių lapų sriuba (Lkv)
    Barkštlapis – barščio lapas (Lkv)
    Baronka – riestainis
    Bars – vienu kartu užimamas lauko ruožas dirbant (pjaunant javus, raunant linus, šienaujant) (Slnt, Yl)
    Barsena – barimas (Vkš)
    Barstva – kirvis su plyšeliu vinims traukyti (Vok., Lkv)
    Barškals – 1) medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu, barškutis, kleketas (Klp, Lkv), 2) bažnyčios šveicoriaus lazda su barškančiu galu (Grg), 3) toks barškantis vaikų žaislas (Grg)
    Barškepys – nenaudėlis, apsileidėlis (Skr)
    Barškesys – barškėjimas (Grg)
    Barškī – barškalas, barškutis, tarškynė (Šv)
    Barta – 1) lovos šonas (Vok., Trg), 2) su plačiais ir riestais ašmenimis kirvis (Vok., Dr, Pln)
    Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
    Barzda – 1) smakras (perk., Vvr), 2) mažutės šaknys, daigai, 3) kablys, užkarpa (meškerės ar žeberklo), užbarzdinė (Vkš), 4) ant daržinės durų užleidžiama šiaudais pinta uždanga (Žr)
    Barzdoutėis – apaugti šaknimis (Šts)

    Basnirčia – basaminčia, basnyčia (Šll, Skdv)
    Basnuotė – pamažu, smulkiais žingsniais bėgti (Varn)
    Basteklis – 1) lazda (Skd), 2) bažnyčios tarnas (Skd)
    Bastūns – klajūnas, perėjūnas, valkata (Šlv)

    Bašlėks – kapišonas (Pol., Brus., Grg)

    Batalėjė – peštynės, triukšmas (Up)
    Bataulis
    – bato aulas (Brs); neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (Šts)
    Batpalaikis – senas, menkas batas (Kl, Grg)
    Bats – malūne skylė, pro kurią pilami grūdai į kašę, aulas (Brs)
    Battraukis – įnagis, kuriuo nutraukiami auliniai batai (Šts)
    Batvėnē – virta iš burokų rūgšties sriuba; batvinių lapų sriuba (Mžk, Užv)
    Batvinis – burokas (Brus., Pol., Akm, Gršl)

    Baubintė – gąsdinti, baubu baidyti (Jrb)
    Baudās
    – taisantis, žadais
    Baudītėis – baustis, ruoštis (Vdk)
    Baugietėis – baimintis, bijoti (Pln)
    Baugīklė – vaiduoklis, šmėkla (Up, Kltn)
    Baugings – bailus (Šts)
    Baugis – baimė (Šts, Slnt)
    Baugštentė – bauginti, gąsdinti, baidyti (Šauk)
    Baugštīklė – baidyklė (KlvrŽ)
    Baugštintė – bauginti, gąsdinti (Vkš)
    Baugulīs – baugumas, šiurpulys (Krš, Užv)
    Bauguonis – kas baugus, nedrąsus (Šts)
    Baugus – 1) baugštus, bailus, baikštus, baimingas (Krkl, Rdn), 2) lepus (Krš, Sd), 3) baisus (Klp, Grg)
    Baulī – baubiamai dainuoti (Vvr)
    Baurė – ūkininkas (Vok., menk., Skd, Brs)
    Baustêis – ketinti, žadėti, rengtis, ryžtis (Erž, Škn)
    Baustītėis – 1) rengtis, ketinti (Up), 2) taisytis, niauktis (Up)
    Baužas – 1) baidyklė, baubas, šmėkla (Krkl), 2) didelis, paaugęs piemuo (Užv), 3) išdykėlis (Krkl)
    Baužė – baidyklė, baužas (Grg)
    Baužinietė – 1) užrištomis akimis gaudyti viens kitą, lauminėti (Als), 2) persirengus kuo nors, kad nepažintų, eiti į žmones (ppr. Užgavėnes) (Šv)
    Baužis – baidyklė, baubas (Als, Pln)
    Baužtė – eiti smagiai, drožti (Als, S. Dauk.)

    Bažmas – daugybė, aibė (psn., Slnt)
    Bažnīnčė – bažnyčia (Slnt, Grg)

    Bebkis – žioplys (Rs)
    Bebuotė – labai silpnai skaityti (Brs)
    Bebrenas – kailiniai, pasiūti iš bebrų kailių; geresnių kailių (ne avies) kailiniai (Grg)
    Bečītėis – lažintis, eiti lažybų (Lk)
    Bėdlīvs –
    neturtingas, vargingas (Vkš)
    Bedrekis –
    1) pamazgų duobė (Gršl, Plng), 2) srutų duobė prie tvarto (Krtn), 3) purvynė, klampynė (Ms, Slnt)
    Bedrīns – pamazgų duobė (Vkš)
    Bedruskis – žioplys, išsižiojėlis, lėtas žmogus (perk., Skr)
    Begalouts – labai ilgas (Ggr)
    Bėgšlīnė – ruoša (Varn)
    Bėgtīnės –
    bėgimo lenktynės (Kv)
    Bei –
    ar, bau (Klp, Vvr)
    Beicas –
    dažai medžiui dažyti prieš poliravimą (Vok., Grg)
    Beigelis
    – 1) riestainis (Vkš, Kltn), 2) pavalkų pynė, kamantų pavalkai (Kv, Rt)
    Beizas − berniūkštis (menk., Šauk)
    Bejuo − juolab (Šts, S. Dauk.)
    Bekrikščioks – nekrikštyta vėlė; šmėkla (šnek., Krkl)
    Belab – pagaliau (Up)
    Bėldoks – velnias
    Belšis – neaštrus peilis, kirvis (Vvr)
    Bembė – vėpla, iširėlis (Vkš)
    Bemberezas – nenaudėlis (menk., Klp)
    Bemberīs – 1) žolės stiebas, stagaras (Skr), 2) medžio stiebas, viršūnė be šakų (Skr), 3) stačiakalbis žmogus (Skr)
    Bembietė – darytis nerangiam, senti (Kair)
    Bembla – nubembėlis; pampla (Vvr)
    Bemblinietė – valkiotis be darbo (Vvr)
    Bemblīs – augalo stiebas (Jrb, Erž)
    Ben – bent
    Bendė – vyrų vasariškas viršutinis drabužis (Dr, Skd)
    Benduorius – kubilius (Rus., Krkl)
    Bendrība – draugiškumas, bičiulystė (S. Dauk.)
    Bendzė – botagas (ppr. storas) (Rs, Ll)
    Bengiams – paskutinis, prasčiausias (Vgr)
    Bengtė – baigti (Brs, Šts)
    Benkartietė − išsigimti
    Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
    Benkioutė – per linų mynę sugrobus mynėją už pažastų ir kojų tvoti jo užpakalį į benkį ar į mintuvus (Kin, Grg)
    Benkis – 1) suolas (Vok., Prk, Vvr), 2) toks rąstas su skylėmis mintuvams sukalti, įtvirtinti
    Bepigi – bepigu (Mžk, Vkš)
    Berbainis – nuberbėjęs, pasenęs (Grg)
    Berbietė – skresti, burgėti (Lkv)
    Berdanka − nevykęs šautuvas
    Bėrekšla – bėras, rudas žmogus (Užv)
    Berglautė – mėsinėti, skrosti (Grg)
    Berguotė – taisyti (Plng)
    Bergždinis – kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias (Klp, Šl)
    Bergždinīs – 1) bergždžias, nevaisingas gyvulys (Brs), 2) kas neturi vaikų, bevaikis (Yl)
    Bergždoutė – nokti, bręsti, bergžti (Trš)
    Bėrī – bėris, rudumas, veido tamsumas (Užv)
    Berlečius – odinis apavas be aulų, pusbatis (Mžk, Plng)
    Bernelē – 1) pirmosios Kalėdų mišios, piemenėlių mišios (Grg, Šts), 2) Kalėdinė giesmė (Yl, Vvr)
    Berštas – šepetys; batų šepetys (Vok., Prk, Rs)
    Bertainis – daržinės, kluono galas, šalinė (Slnt, Trg)
    Beržlapė
    – ūmėdė (Vgr)
    Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
    Bestėjė – 1) gyvulys, žvėris (Pln, Grg), 2) nenaudėlis, bjaurybė (men., Kv)
    Besuomis – ištižėlis, lepšis (Šts)
    Besuotēmiltiniai kukuliai su kanapių įdaru (Varn)
    Bėtaulis
    – bičių avilys
    Bėzā – supintų kasų pynės
    Bezdā – alyvos (Pol., Mžk, Kl)
    Bezeliuotė – bizdelioti, zylioti (Rs)
    Bezelis – menkos nuovokos ir nepaslankus žmogus, mulkis (Rs, Skr)
    Bezliepīčė – nei šioks, nei toks, niekam tikęs žmogus (Pol., Grg)
    Bėzmiens
    senovinės svarstyklės
    Bēzos
    alyvų krūmas

    Bī – 1) lyg, tarsi, rodos, it (Brus., Pol., Tl, Vdk), 2) kad, kad tik, jei (Pol., Grg, Krkl)
    Bīdelis – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
    Bīdeliuotė – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)

    Bīdelka –
    ruginių pikliuotų miltų duona (Skr, Rs)
    Bieda
    – nelaimė; dviem ratais kinkomas vežimas (Pol., Skdv)
    Biedavuotė – 1) kaltinti (Up), 2) bausti (Up)
    Biednos – vargšas, neturtingas
    Biegena – naginė (Jrb, Kal)
    Biegesys – polaidis (Ggr)
    Biegī – pačiūža (Dr)
    Biegintė – tekinti, leisti lietis (Šts)
    Biegratis – dviratis (Klp, Grg)
    Biegsmie – 1) bėgsena, bėgimas (Klm), 2) čiuožimas, slinkimas (Klm)
    Biegsnie – tiesioji pavažos dalis (Klm)
    Biegšlus – 1) bėgus, bėglus (Pkl), 2) kuris gerai slysta, čiuožia (Trk)
    Biegšta – 1) bėga, bėgimas (Skdv, Skr), 2) bėgiojimas, triūsas (Skr)
    Biegštena – bėgsena (Skdv)
    Biegštus – bėglus, greitas, eiklus (Skr)
    Biegtėnuos – bėgte, bėgtinai (Vkš)
    Biegūns – 1) medinės kuliamosios mašinos didysis ratas, smagratis (Pln), 2) ratelio rate įtaisytas švino gabalas (Brs), 3) kartelė, pritaisyta prie jaujos ar daržinės pusiauverinių durų joms uždaryti (Pln)
    Bielingis – aũkštas, anttrobis, pastogė (Lat., Pln)
    Bierasis – bėras arklys, bėra kumelė (Vvr, KlvrŽ)
    Bierėms – vėtymas (Grg)
    Bierėns – bėrukas, bėris (Grg, Šv)
    Bierškis – ešerys (Vok., Klp)
    Biesos – piktoji dvasia
    Biesuols – biesas, nenaudėlis (Vvr)
    Bietaruotėis
    – 1) silpti, baigtis (KlvrŽ), 2) vemti (Brs)
    Bīgars – 1) kablys ant ilgos karties; lazda (Šv, Kv), 2) sodžiaus jaunimo šokių vakaras (Šll)
    Bī kāp – bet kaip (Slnt)
    Bī kas – bet kas (Vvr)
    Bī kor – bet kur (Vvr)
    Bī koriou – bet kur (Vvr)
    Bīkšas – puskvailis, pusklaikis, nevisprotis (Ggr, Pln)
    Bī kuoks – bet kuris (Vvr)
    Bī kumet – bet kuomet, bet kada (Vvr)
    Bīlis – kirviukas (Prk, Klp)
    Bīlkštelietė – smarkiau trinktelėti (Skr)
    Bīluodė – stalčius (Vok., Klp)
    Bimbals – gilys
    Bimbars – barimas (Grg)
    Bimbuoklis –
    bukas galas, stabaras (Ggr)
    Bingietė – 
    didėti, stiprėti, senėti (Vd)
    Bingtietė – 
    ponėti (Klp) 
    Bingts – 
    gražus, puikus (Klp, Dov)
    Bîržtva (-īns)
    – beržynas
    Bīra
    − derlius, naša (Šmk, Rs)
    Bīstrė –
    pasilinksminimas, pašokis (Rs, Vdk)
    Biškis
    truputis
    Bitka – kirtis, smūgis (Pol., Ms, Plt)
    Bizalaks –
    nusistelbęs, nusistovėjęs, prastas alus (Jrb, Erž)
    Bīzals
    – 1) įsiutimas (Šts), 2) skysti vaistai (KlvrŽ)
    Bīzduotė – gulėti tinginiaujant, tursoti (menk., Skr)
    Bīzintė – 1) raginti (Rs); erzinti (Kv); aistrinti (Užv), 2) pjauti, brūžuoti, zulinti (Grk); čirpinti (griežtuvu) (Rs), 3) lėtai, nepaslankiai eiti, lyg tingint vaikščioti, byzdinti (Jrb)
    Bīzla – tinginys, uitena (menk., Rs)
    Bīzoutė – ištižusiai, nevikriai dirbti (menk., Ll)
    Bīztėis – skursti (Šts)
    Bīzulioutė – gyliuoti (Užv); lakstyti (Kair)
    Bizūns – trumpu kotu rimbas, supintas iš dirželių arba virvelių, stirnakojis (Brus., Pol., Grg, Vvr)
    Bīzuotė
    – gulėti, drybsoti (menk., Jrb, Skr)

    Bjaûris – bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Grg)
    Bjaurastis – bjaurumas

    Blaisvos − balsvas, pabalęs
    Blankė – stora lenta (Skr, Yl)
    Blanks
    lygus, plynas (Plng)
    Blaûzdlauža
    – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
    Blezdinga – kregždė
    Blezgė − nerimta moteris
    Blieka − skarda
    Blingintė – akinti; temdyti supratimą (Vd)
    Blīstė
    – dilti, kiurti
    Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
    Bliuska – palaidinė
    Bliuznītė – ką nors iškeikti
    Blosėnės – tymai
    Blouzgā – pleiskanos
    Blučkaspirktiniai medvilniniai siūlai
    Blūdītė
    svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
    Blūdnastis –
    pasvaigimas, pakvaišimas (Up)
    Blukis
    krivūlė (Kal)
    Bluks
    trinka, storas pagalys, rąstagalys (Vok., Skr, Rs)
    Bluoms – 
    plotas, sklypas (Kv, Als)
    Bluoznos
    – iškvėšėlis
    Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)

    Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
    Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
    Bodinka – pastatas
    Bolbė – bulvė
    Bolė – adatos skylutė
    Bonga – pabaiga, galas (Kl)
    Borgā – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės če pardavuo ont borgā?)
    Bormašėnė – grąžtas (gręžtuvas)
    Bošis – ašis, stebulė
    Boužė – senovinės svarstyklės

    Bradãkītė – klampoti, sunkiai eiti (Nt)
    Brakalioutė
    − brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
    Braks – didysis branktas, prie kurio prikabinami mažesni branktai bubaras spuogas, puškas (Vok., Plik, Klp)
    Brakšentė
    − pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
    Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
    Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikščioti (Dr)
    Brastva – brasta (Kv, Als)
    Brauktė – važiuoti
    Brė(č)ka – vežimas
    Brėtva − skustuvas
    Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
    Brėžės – spyruoklinės akėčios
    Briauzga − sudžiūvėlis
    Briedgauris – šiurkšti žolė
    Briedūns – nepraustaburnis, paleistburnis (Užv)
    Briekšma
    – prietema
    Briekštė – temti
    Brigadierios − brigadininkas
    Bringtė – brangti (Krkl, Skr)
    Brizgėls
    – apynasris
    Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
    Brîžiuotė – akėti su brižėmis
    Brostva – 1) brolija, religinė draugija (S. Dauk., Vvr), 2) rožinis, škaplieriai ir kiti smulkūs tikybinės praktikos daiktai (Gršl, Mžk)
    Brostvininks – brostvos narys (S. Dauk.)
    Brukis(esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Krš)
    Brūkšts – pustyklė
    Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
    Bruoga – degtinės raugalas; alaus putra, žlaugtai (Sl., Skr)
    Bruokavuotė – peikti
    Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
    Brūns – 
    briūnas, juodbėras (Mžk, Grg)
    Bruoms
    − bažnyčios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
    Bruosė – draugė, bičiulė (Krš)
    Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
    Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
    Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio

    Bubars – spuogas, puškas (Klp)
    Bubintė
    (III asm. bobėn) – 1) bildinti, dundinti (Skr, Šts), 2) mušti (Skr, Grk), 3) smarkiai ką daryti; kulti (Skr)
    Budavuonė –
    Pol. 1) statymas, statyba (Pgg), 2) trobesys, troba (Klp)
    Būdavuotė
    statyti
    Būdė –
    galąstuvas
    Budīlninks
    – žadintuvas
    Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
    Budinks – pastatas
    Budra – nakties vidurys, gūsras (Užv)
    Būdrautė – neramiai miegoti, neužmigti, nuolat pabusti (Krš, Lž)
    Būgautė – bijoti, būgštauti (S. Dauk.)
    Būktās
    – turbūt, tikriausiai, galbūt
    Bundelis – batonas
    Bungazītė – 1) mušti (Skd), 2) srėbti (Skd)
    Bunka – 
    kupra, iškilimas (Vvr)
    Bunkčiuotėis – 
    mėtytis, raitytis (Vvr)
    Bunkis – 
    didelis butelys vynui laikyti; skardinė žibalui (Pp, Vkš)
    Bunkulioutėis – rinktis į krūvą, maišytis (Up)
    Bunkulīs – 
    būrys (Up, Trg)
    Buntajers
    – pypkės kandiklio dalis (Germ., Šts), 2) kaspinėlis papuošti (Šts)
    Buntavuotė − kurstyti, kelti maištą, triukšmauti (Pol., Skr)
    Buntinis – kuris tokios tabako rūšies (S. Dauk.)
    Bunts – ryšulys, kūlys, glėbys (Vok. dial., Grg, Vvr)
    Buobkontė – papenčio viršutinė nenutašyta žievė (Varn, Brs)
    Buočius
     – senelis (Grg, Mžk)
    Buoms – 1) rąstas (Klp), 2) storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba (Jrb), 3) kartis durims, keliui užtverti (Klp), 4) kartis arkliams pririšti miestelyje (Klp), 5) šiaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį (Skr)
    Buotā
    – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusbačiai
    Burbuoklis – plačiažandis, riebus žmogus (Žd)
    Burbuols –
    burbuolė, bumburas (Tv)
    Burkliuotė – 
    pliurzyti, terlioti (Als, Vvr)
    Burkuons
    – morka (Lat., Sd, Yl)
    Burnuosos − storas apsiaustas
    Būstīms
    – būvimas, esybė

  • Komentarai išjungti - B
  • A

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Aba – arba
    Abaranka − apsauga
    Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
    Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
    Abašiek – nedaug (Užv)
    Abazos
    − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
    Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
    Abelnā
    − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
    Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
    Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
    Abičajus
    − papratimas, įprotis
    Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
    Abīdī(III asm. abīdėj)Brus. varyti, ginti (Lkv)
    Abiecē
    – tapetai
    Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
    Abivatelis − turčius (Pol., menk., Brs)
    Ablauks – išdykėlis (Brus., Pln)
    Ablava
    − triukšmas, riksmas (Mžk)
    Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
    Ablėks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabė, kabinukas (Brus., Šl, Tv)
    Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
    Ablius – oblius (Vkš)
    Ablūds
    − veidmainystė
    Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
    Abraks
    – pusė (duonos) abišalės; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
    Abrenčius − šuns antsnukis
    Abrė – lovys mėsai sūdyti (DūnŽ, Škn)
    Ãbrėns
    – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
    Abrinakis – 1) kas su labai didelėmis akimis, išverstakis (Šts, Rdn), 2) begėdis (Krž)
    Abruoks
    – klėtis
    Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
    Abrūzdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
    Abzajē
     – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

    Ačkragus – atkragus, atsikraginęs, atsilošęs (Pln)

    Adeta – adata (Tl, Skd)
    Adiklis
    – virbalas, kišamas į vyžos ąsas ar naginės apvartis, kad patogiau būtų adyti arba lopyti, ąsoklis, pinoklis (Grk)
    Adīna – valanda (brus. „гдзiнa“)
    Adīvė – mezgėja (Kin)
    Advernėšks
    − atvirkščias, priešingas
    Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

    Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiškus (S. Dauk.)
    Agorklos –
    agurkas (Grg, Mžk)
    Agnasas – 
    metalinis medalis, medalėlis (Žd)
    Agnus
    – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
    Agrasas – agrastas (Vkš, Grg) 

    Aičiuotė – dejuoti, vaitoti, aikčioti (Skr, S. Dauk.)
    Aidamaks –
    išdykėlis, padauža, perėjūnas (Pol., Skd, Trk)
    Aigara
     – šapas, šiaudelis (Slnt)
    Aikštis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, pašėlimas (Dr, Šts)
    Aikšts – 
    ūpas, karštis, aikštis (Šv)
    Ailis –
    1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelė tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
    Aimata
    – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
    Aisterietė –  šūktelėti, riktelėti, aiktelėti (Dr, S. Dauk.)
    Aitelietėaiktelėti, sudejuoti (Brs)
    Aitra – karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, Vkš)
    Aižī – skaldyti, trupinti (Sd)
    Aižusaštrus, skaudus (Plng) 

    Aka − eketė (Prk, Klp)
    Akata − noras
    Akibruokšmis – akibrokštas (Krtn)
    Akīmuojis –
    nuožiūra (S. Dauk.)
    Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
    Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
    Akīrieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenčiamas žmogus (Lk)
    Akītė – 
    įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
    Akrūtnos
    − stiprus, baisus, nežmoniškas
    Akrūts − laivas
    Akstis – 1) duriamas ginklas, iešmas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelė (Pln, Slnt), 3) virtinė, kirbinė (Vvr, Kv)
    Aktars – hektaras
    Akuliuorē – akiniai (Pol., Vdk)
    Akūrat
    – tiksliai, iš tikrųjų

    Alasītė – rėkauti, triukšmauti (Pol., Brus, Varn)
    Alasas
    – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
    Alasavuotė – triukšmauti
    Alata – rėksnys (Lkv, KlvrŽ)
    Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
    Alda – riksmas, triukšmas, balsas (S. Dauk., Šauk)
    Aldabītė – 
    duoti į kailį, mušti (Brs)
    Aldadraks
    – 1) triukšmas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
    Aldavuotė – 1) triukšmauti, jodytis, dykinėti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mėtyti (Brs)
    Aldesīs – 
    aidas, aidesys (Kv, Prk)
    Aldietė – 
    aidėti, skambėti, gausti (Kv, Grg)
    Aldīnė – 
    laivynas (S. Dauk.)
    Aldintė – 
    mušti, duoti, karšti (Dr)
    Aldytė –
    1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarką (Krtv)
    Aldra
    – 1) audra, vėtra (Kv, Rt), 2) triukšmas, riksmas, netvarka (Mžk)
    Aldravuotė
    – siausti, triukšmą kelti (Kv, Vkš)
    Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
    Algautė – tarnauti (S. Dauk.)
    Alguotėis
    – 1) dainuoti, šūkauti (apie piemenis) (Varn), 2) išmaldos prašyti (Užv)
    Alka – 1) vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
    Alkierios
    – gerasis kambarys
    Alks – 1) senovės lietuvių šventovė, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
    Alksna –
    1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slėnis (Mžk)
    Almė – 
    skystis iš mirštančio ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
    Almesys – 
    triukšmas (Varn, Rt)
    Almuotė – 
    šūkauti, aldoti (Dr)
    Alpietė –
    1) būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti (Grg, Škn), 2) dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
    Alseika
    − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
    Alsietė – sunkiai alsuoti, kvėpuoti (Trk)
    Alsos
    – sunkus, varginantis
    Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Šts)
    Altravuotėis
    − jaudintis, nerimauti
    Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
    Alvė – puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė (Rs, Erž) 

    Amailiuotė – 1) nežinant ar neaiškiai ką nors pasakoti; abejojant kalbėti (KlvrŽ, Vkš), 2) apgaudinėti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) išdykauti, žaisti (Mžk)
    Amaliuotė – 
    kalbėti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
    Amalis
    – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
    Amaliuotė − plepėti
    AmbarasasPol., Brus. triukšmas, barnis, ginčas (Prl)
    Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
    Amelioutė – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
    Amelis
    – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
    Amstī – valgyti, ėsti (Kl)
    Amtelietė – burbtelėti, tarstelėti (perk., Skr) 

    Ana − ji
    Ančakis –
    antakis (Sd)
    Ančkala –
    rogių užkalas (Vkš)
    Ančkapis –
    antkapis (Mžk)
    Ančkara –
    prsiplakėlis (Varn)
    Ančkarps –
    užkirtimas (KlvrŽ)
    Andelis –
    prekyba (Vok., Slnt, Yl)
    Andeliuotė –
    prekiauti (Brs, Yl)
    Anė
    − nė
    Ang − 1) ant, 2) į
    Anga (~onga) – atviras tarpas, skylė, įėjimas (Gr, Slnt)
    Angatės –
    antai, aure (Plt, Kl)
    Angi –
    antai (Slnt)
    Angītė – 
    mušti, lupti, perti (Gr)
    Anglinīčė 
    – rūklys (S. Dauk.)
    Angstītė – lupti, trinti (Kal)
    Angus –
    1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
    Aniuols
    – angelas
    Anka – kilpa, grandis, ąsa (Prk, Klp)
    Ankerīs – 
    sudygęs grūdas (Als)
    Ankuris
    − pasaitas
    Anoutė – 1) valyti, šveisti, mazgoti (Všv, S. Dauk.), 2) teršti (Prk)
    Ansgatės – 
    antai, aure (Als, Gršl)
    Anštīkis –
    1) atsitikimas (Kltn), 2) laimė, sėkmė (Kltn)
    Antburga (~ontborga) – 
    siūlo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
    Antburgos (~ontborgas) – 
    ištryškęs ant ledo ir sušalęs vanduo, ampalas (Plt, Pln)
    Antė (~ontė) – 
    drabužio kišenė iš vidaus, antinė (perk., Klp)
    Antežis (~ontežis) – 
    pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
    Antis (~ontis) – 
    vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
    Antkaita (~ontkaita) – 
    suktų siūlų šaka (Šts)
    Antkrītis (~ontkrītis) – 
    ligos priepuolis, užsikrėtimas, epidemija (Vvr, Brs)
    Antlapatītė
    – 1) užbėgti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
    Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakęs, įpratęs dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorėlis (Krtn, Kal)
    Antnara (~ontnara) – įnara, užnėrimas (Ggr)
    Antpėris (~unčpieris) – siauros lentelės, kalamos ant lentų (pėrų) sudūrimų, apmušant namą statmenai (Šts)
    Antprusnis (~ontprusnis)
    1) arklio galvos vieta aukščiau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
    Antralakai (~ontralakā) – antros rūšies grūdai (Brs)
    Antsuka (~ontsuka) – garankštė, kilpa (Šts) 

    Apalos – apvalus
    Apara – virvelė
    Apciūgā (apcūgas) – replės
    Apčiukštė – apsileisti (Šts)
    Apdringtė – apsiprasti (Užv, Krkl)
    Apėnt(ās)
    – vėl, iš naujo
    Apgabalis – žemės plotas vienoje vietoje (Lž)
    Apgėmėms – prgimtis
    Apibakuotė – apkimšti (Slnt)
    Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
    Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
    Apiera – auka (pol. „ofiera“)
    Apieravuotė – aukoti (pol. „ofierować“)
    Apilkas − pjuvenos
    Apivars – vyžų ar naginių virvelė apvynioti autams prie kojų (Sd)
    Apīvuoka
    – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
    Apīnuos – apinių auginimo vieta
    Apīžlėja − prieblanda, prietema
    Apjakībė – apakimas, tamsybė (Šts)
    Apjavės – 
    javų valymas nuo lauko, laukvokio šventė (S. Dauk.)
    Apjousts –
    1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
    Apjunktė – 
    apsiprasti (Up, Šts)
    Apkaba – 
    segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Šts)
    Apkala – 
    plikšala, lijundra, apšalas, apskardas (Brs, Ms)
    Apkiautielis – 
    apsileidęs, apšepęs, netvarkingas, niekam tikęs žmogus, išsižiojėlis, neišmanėlis (Šts, Trg)
    Apkuilīs – 
    pasileidėlis (Slnt)
    Apkulas –
     kūlės pabaigtuvės (S. Dauk.)
    Aplada – 
    didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
    Aple (aplink)
    – apie
    Aplamībė – neišmintis, neprotas (S. Dauk.)
    Aplamis – 
    pusgalvis, žioplys, vėpla, kvailys (Kal, Vkš)
    Aplams –
    1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Šts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
    Aplanks
    – 1) skersinė rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
    Aplanktis – 1) balžienas, kūlėnas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
    Apleibīs – 
    ištižėlis, išsižiojėlis (Grg)
    Aplėms – 1) drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraštys (Šts)
    Apletūra –
    apvadai (durų, langų)
    Aplouka –
    vešli pieva prie upės ar kitoje aptvinstančioje vietoje, lanka (Dr)
    Aplouks
    – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
    Apnašals – veido spalva, pagimimas (Kl)
    Apošė
    – drebulė
    Apošruots – drebulynas
    Apraibtė – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
    Apraitītė – 1) apvynioti, apsukti (Krš), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
    Aprauks – virvelė naginėms raukti, rauklė (Tl)
    Aprieds
    − drabužis
    Aprīdī– užsiundyti, papjudyti (Vkš, Žg)
    Aprīlius − Balandžio 1-oji
    Apruba – viename plote ūkininko žemė (Sl., Grg)
    Aprubė – vienkiemis
    Aprūms – juosmuo
    Apsaba – išvaizda, panašumas, veidas (Prk, Klp)
    Apsaka – 
    po potvynio vandens užlieta žemesnė vieta (Klp)
    Apsaks
    – pranešimas, skelbimas žodžiu (Pln)
    Apsargīs – ligotas, nesveikas (Šts)
    Apseigas – 
    namai, būstas (Šts)
    Apsidūmietė
    – apsiniaukti, apsimigloti (Šts)
    Apsieda – sodyba (Akm)
    Apsikurmuliautė
    – apsirengti skarmalais
    Apsimīžiuotė − apsišlapinti
    Apsiraizgaliuotė – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
    Apsiraižintė – apsnūsti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
    Apsiriedītė – apsirengti, persirengti (daugiau „parsėriedītė“)
    Apsir īžtė – 1) išsiversti, apsieiti (Šts), 2) žinotis (Klp)
    Apsisuskintė – apsikrėsti suskiu, niežais (Trk)
    Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
    Apsitaralioutė – apsiteršti (Krtv)
    Apsitararoutė – apsigauti (Gr)
    Apsiūktė − apsiniaukti
    Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu
    Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
    Apskala – paskala, gandas (Brs)
    Apskėrtė
    – išrinkti
    Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
    Apskrajus – 
    kraštas, apylinkė (Šv)
    Apskreists – 
    apsiaustas (Kv)
    Apspingtė –
    apkursti (Lk)
    Apstabs –
    išvaizda, pavidalas (Vd)
    Apstietė – 
    didėti, daugėti (Vd)
    Apsūdījėms
    – 1) vertinimas, 2) kritika
    Apšakarnis – išsišakojęs, šakotas (Brs)
    Apšats – 
    barimas (Kal)
    Apšiurnus
    – tvarkingas, malonus, jaukus
    Apšliets − kepurės apvadas
    Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
    Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
    Aptaraban
    ī– apsukti (Als, Trk)
    Aptarakītė – apteršti išmatomis (Krš)
    Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
    Apts – tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas (pol. „haft“)
    Apulžtė – šsipūsti, pastorėti, išpampti (Kltn, Up)
    Apvara – 
    šikšnelė naginėms raukti (per ąseles) (KlvrŽ)
    Apvars
    – 1) virvė burėms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
    Apvarslā – vadžios (Lk)
    Apvartis – 
    virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras (Yl, Akm)
    Apvarts – 
    apsiuvimas (Šv)
    Apvaržus – apvytęs (Šts)
    Apvaža
    – apsikentimas, nejautrumas
    Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, pakenčiamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
    Apvijīs – 
    daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
    Apžadā – 
    burtai, žadėjimai, užkeikimas (Jdr)
    Apžadings –
    stebuklingas (Šts)
    Apžaimuotė
    – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Šts, Trk)
    Apžindis 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Šts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

    Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
    Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
    Arielka – degtinė
    Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
    Armā – 
    vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
    Armata
    – patranka
    Armou – dirvožemis
    Arškus – raiškus, aiškus (Vvr)
    Arts –
    žambis (Šts)
    Aruosos
    − karosas
    Aržlus – neklusnus, priešingas, aržus (Užv)
    Aržus – 1) smarkus, karštas (Vdk), 2) gašlus (Kv) 

    Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
    Asabnos
    − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
    Asėns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
    Asla – 
    trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
    Asnis –
    1) kailinio žvėrelio kailio ilgesni, prasikišę plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio ašmenys, aštruma (Grg, Tl)
    Astanka
    – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

    Ašmainė – 1) iš karklų ar šiaudų pintas aštuonių gorčių talpumo indas javams seikėti ar sėti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aštuoni gorčiai) (Erž, Skdv)
    Ašmas –
    aštuntas (Brs, Tl)
    Ašmė –
    aštunkė korta (Brs)
    Ašuoklis
    – vašoklis, serbentas (Vkš, Šll)
    Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

    Apžindis − žindamas pienas

    Atakis – gėda, akibrokštas (Vvr)
    Atara
    – skerslysvė
    Atbakuotė – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
    Atbaras – 1) pasturlakai, atvėtos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Šts, Ggr)
    Atdars –
    1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Šts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
    Atentė –
    ateitis (Klp, S. Dauk.)
    Atentis – 
    būsimas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
    Atežīs – 
    pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
    Atgairė
    − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
    Atgaja – atsigavimas (Skd)
    Atgajus –
    1) oro priėjimas (Lkv, Šauk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
    Atgajus – 
    gaivus, vėsus (Up, Kltn)
    Atgalę –
    1) prastieji grūdai, apgrūdžiai (Grg, Prk), 2) liekanos, išrankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, išgalės (S. Dauk.)
    Atgandus
    – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
    Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
    Atguojus – paguoda (Vvr)
    Atitaraban
    ī– atgabenti (Kair, Klvrž)
    Atitaralioutė – tarškant, bildant atvažiuoti (Vkš)
    Atkairus – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
    Atkaita – antrą kartą kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
    Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
    Atkaita – suktų siūlų šaka (Šts)
    Atkaitals – atkaitintas, atšildytas viralas (Karkl, Užv)
    Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Šts, Brs)
    Atkaitus – abipusiškas (S. Dauk.)
    Atkaklībė – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Šts)
    Atkakliuotėis – atkaklauti, spirtis (Dr)
    Atkaklus – 1) užsispyręs, priešingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
    Atkalba – prikalbinėjimas ko nors nedaryti, atkalbėjimas (Kair, Šl)
    Atkalē – atvirkščiai, priešingai
    Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
    Atkalnė – kalno šonas, atšlaitė, nuokalnė (Mžk, Yl)
    Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
    Atkaltie – krėslo, kėdės, sofos ir kt. atlošas, atrama (Grg, Žd)
    Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
    Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
    Atkuočius –
    audėjas (Pol., Trk)
    Atkuols –
    sėdynės užpakalis ratuose, atkaltė (Škn)
    Atlaida – 
    perstogė, perstojimas (Vvr, Skr)
    Atlaida –
    1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukštesnė vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
    Atlaiks – 
    nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
    Atlaikus – 
    patvarus, stiprus (Kltn)
    Atlaišā – 
    dirvonas (Šts)
    Atlaja – 
    potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
    Atlakā – 
    prastesni, mažiau išvalyti grūdai (Lkv)
    Atlankalā
    sijono, suknelės atlenktos apačios (Trš)
    Atlapa – 
    pavadis (Jdr, Kv)
    Atlapat
    ī – sunkiu žingsniu ateiti, atbėgti, atlapatuoti (KlvrŽ)
    Atlašā – menkiausi grūdai (Šts)
    Atlėipa – 
    pašalas, kietumas po purvu (Rs)
    Atlīda – 
    perstogė, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
    Atliektė
    – atskristi
    Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazė (Ms)
    Atmainā – pakaitomis (Užv) 
    Atmata – 
    užleista dirva; nedirbama žemė (Akm, Yl)
    Atmestėnā
    bet kaip, prastai (Vvr, Als)
    Atmietis
    – šalčio pamažėjimas, šalčio atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
    Atmuons – kerštas (Slnt, Brs)
    Atmuovinis – 
    pernelyg stambus, griozdiškas (Dr)
    Atnašals – 
    kraitis ar šiaip atsineštinis turtas (Kl)
    Atnašus – 
    derlingas (Bržr)
    Atpent –
    atgal (Kv, Rt)
    Atpiedžiou
    − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
    Atplikis – vištgaidis (Nt)
    Atpuskāatlaidai (Sl., Grg, Yl)
    Atpūtis
    – atsipūtimas, poilsis
    Atrabuotė – užlenkti, atraitoti (Klp)
    Atraitītė – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (Vkš), 2) sulankstyti, deformuoti (Šts), 3) atristi, atridenti (Šts)
    Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
    Atražė – pirmoji šiaudinio stogo eilė, lygiai nupjauta šiaudinio stogo apačia (Šts, KlvrŽ)
    Atrubės – 
    sėlenos (Rs.,Tv, Ms)
    Atsailis – 
    sutvirtinimas, skersinis (Plik)
    Atsaitė –
    1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo ašies galo iki stelvogės, atsailė (Užv), 3) arklavirvė, įtvara (Krtn)
    Atsaja –
    1) geležis tarp ašies ir stelvogės, atsaitė, atsailė (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastė (Lk), 3) atotampa (Brs)
    Atsaks –
    atsakymas (Varn, S. Dauk.)
    Atsala – 
    upės įsigraužimas į krantą, užtakis (Kv, Šv)
    Atsamā – a
    tsemtos nuo verdamo viralo putos, paviršius, nuosamos (Vdk)
    Atsielė – 
    dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sėjami (Pln)
    Atsielis –
    1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasėti toje pačioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grūdai išgedusioms vietoms atsėti (Pkl)
    Atsiauta –
    1) vieta upėje, kur vanduo dėl duobės ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Šts), 3) ryšys pėdams rišti (Mžk)
    Atsiautas –
    mot. g., dgs svarūs grūdai, gaunami arpuojant, vėtant ar siaučiant (Mžk)
    Atsikragėnės – galvą atsilošęs
    Atsipūstė − pasiilsėti
    Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
    Atsitekietė − atgauti sąmonę
    Atsiūba – gūsis, šuoras (Plng)
    Atsižegnuotė – atsisveikinti
    Atsibakī – atsilošti (Šl)
    Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
    Atskala – 1) skeveldra, atplaiša (Šts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
    Atskardis – kriaušis, pašlaitė, šlaitas (Grg, KlvrŽ)
    Atskedervė – 
    atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
    Atskėds – 
    atskiras (Slnt, Ggr)
    Atskombis – 
    atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
    Atskraba –
    1) skiautė, pakraštys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
    Atskrabs – 
    skrybėlės atlenkimas, kraštas (Lkv)
    Atspara –
    1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris (Rs)
    Atsparas – 
    spyruoklinės akėčios, brižės (Šts)
    Atspars – 
    grėblio lankelis, padedantis pritvirtinti kotą (Tl)
    Atspīris –
    1) daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turėklas laikytis (Krš), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų šerdešninkas su įšaučiu (Žd)
    Atsuoda –
    1) upės apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Šts)
    Atstanka –
    1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
    Atšarpa – 
    atšerpetojimas, pačaiža (Grk)
    Atšiauža – 
    atšaiža, šeberkštis, atplaiša (Erž)
    Atšlaims – 
    klojimo asla (Btg, Kltn)
    Atšlaitė –
    pakalnė (Dr)
    Atuols
    – nupjovus pievą, atžėlusi žolė, antroji žolė (Kv, Krkl)
    Atvaja – 1) ritėje užmegztas siūlagalis, prie kurio verpėja, pradėdama verpti, priduria siūlą (Jrb), 2) palaidas siūlas audekle, drika (Jrb), 3) perdilęs ir atsivijęs virvės pluoštas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
    Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
    Atvanga – 1) perstogė, sustojimas, atsikvėpimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upėje, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
    Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
    Atvarslā – vadelės, vadžios (Dr, Skd)
    Atvarta – 1) plėšinio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
    Atvaša – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
    Atvīpa – išsižiojėlis, žiopla; susiraukėlis (menk., KlvrŽ, Ms)
    Atvuoga – drąsa (Sl., Klp, Pln)
    AtvuožnusSl. 1) drąsus (Ms), 2) atsargus (Skr)
    Atžala – atauga, atvaša (Šts, Grg)
    Auda – mušimas, tvatijimas (Bdr, Grg)
    Aulaukis – pietvakaris vėjas; marinis, vakaris vėjas (Šv, Klp)
    Aurietė 1) ūžti, kaukti (Vkš), 2) verkti, rėkti, staugti (menk., Mžk, Vkš)
    Ausainis – medinis indas su ausimis nešti sriubai į lauką darbininkams (Yl)
    Ausīls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
    Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui šono, šeiva (Grg)
    Avėlė – gluosnio, karklo ar blindės spurgana (Žr, Grg)
    Avimakis – nenaudėlis, netikėlis, pajodžarga (menk., Šts, Brs)

  • Komentarai išjungti - A
  • 2020 m. rugsėjo mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     123456
    78910111213
    14151617181920
    21222324252627
    282930  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos