PabagaroutÄ— – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
Pabaluots – vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga – pabaiga
PabÅ«ga – padidÄ—jÄ™s jautrumas, pabÅ«gimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
Pacierinis – išeiginis
Pa�emnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padabenstva – panaÅ¡umas (Pol., Brs, Als)
PadaÄ�kas – rÄ…stagalys, dedamas apaÄ�ioje po kraunamais sienojais, lentomis; Å¡iaip kas po apaÄ�ia padedama, pakiÅ¡ama; padalbis, padÄ—klas (Pln, Vdk)
PadaguonÄ— – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
Padaiga – ant paukÅ¡Ä�io kÅ«no iÅ¡dygÄ™s dyglelis, spaiglys, iÅ¡ kurio iÅ¡auga plunksna (Å v, Klm, Ms)
Padangals − apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
PadÄ—rbtÄ— – padaryti
PadinguotÄ— – pagalvoti, pasvarstyti (Å ts)
Padis − padėlys
PadÄ«vÄ«tÄ— – nustebti, palaikyti (kÄ…) keistu
PadīžtÄ— – 1) atÅ¡ipinti (Krt), 2) pasrÄ—bti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabÄ—gti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
PadostÄ— – padvisti, kiek paÅ¡vinkti, kiek pagesti (Å ts, Klp)
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
PadužietÄ— – pariebÄ—ti (Užv)
Padvals – sklepas, rÅ«sys, sandÄ—lys
Pagadītė – pagelbėti
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīm�s − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs – Å¡ermenys (Pol., Brus., Vvr)
PaguonÄ� – antpeÄ�iai (Sl.)
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
PaiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas, (dgs. paiÅ¡elÄ“)
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
PakaÄ�iultÄ— – įveikti (perk., Trk)
Pak�jos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūkl� − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
PakaruotÄ— – nubausti.
Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio Å¡aka (Skdv)
PakavuonÄ— – palaidojimas, laidotuvÄ—s (Pol., KrÅ¡, Skr)
PakavuotÄ— – paslÄ—pti
Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., VkÅ¡)
Pakerie – vieta palei kelmą ar po juo
Pakīg� – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Paklaks – sukritÄ™s, iÅ¡gulÄ™s (apie javus) (Nt)
Pakniūkš�iuotė – paverkšlenti
Pakonda − užkanda
PakosavuotÄ— – paskatinti
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
PakÅ«tavuotÄ— – atgailauti (Pol., Pln)
Palaistva – apsileidimas, netvarka (Lkv)
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Palanka – sulenktos skarelÄ—s ar skaros dvilinko kraÅ¡to atlenkimas (Grg)
Pàlapus – vikrus
P�lašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
PalÄ“ (kon) – pagal (kÄ…)
Paleistva – pasileidimas (Varn)
PalÄ—ktÄ— – likti, pasilikti
Palėts – paltas
Palevuots – emaliuotas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Paliaukis – pasmakris
PaliavuonÄ— – medžioklÄ— (Pol., Å auk, Akm)
PaliavuotÄ— – medžioti (Pol., Akm, Å auk)
Palī�ė – lentyna
PaliecavuotÄ— – pažadÄ—ti (Pol., Mžk)
Palka – 1) lazda (Kv, Up), 2) brÅ«kÅ¡nelis, raÅ¡omas žymint skaiÄ�ių (VÅ¡v)
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
PamegažiuotÄ— – koketuoti (Å kn)
PamÄ—navuotÄ— – paminÄ—ti
PamÄ—slÄ«tÄ— – pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
PamÄ«lietÄ— – įsimylÄ—ti, pamilti<
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
PampaliavuotÄ— – svambalu žymÄ—ti pjaunamÄ… rÄ…stÄ…, kad abu jo galai bÅ«tų vienodo storumo (VkÅ¡)
Pampuotaukšlis – kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
PanaberÄ—jÄ— – iÅ¡didumas, pÅ«timasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
Panabernus – iÅ¡didus, pasipÅ«tÄ™s (Lk, Mžk)
Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
Panara – virvutÄ—, su kuria prie botkoÄ�io pririÅ¡ama botago virvÄ—; botago kilpa (Klm, Rs)
Panautas – mergautinis (Yl, Kl)
Panedielis – pirmadienis
Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Å kn) 2) iÅ¡siplÅ«Å¡avÄ™s, netvirtas pantis (Å kn)
Pantas – prėslas, daržingalis
Papalis – 1) neaiÅ¡kios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
PapeizuokÄ“ – užausiai
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinī�ė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplaks – duonkepÄ—s krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
Paplampa – plampa
PaplioptÄ— – pradÄ—ti rujoti
Paprak� − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Parada – eilÄ—, bÅ«rys (Krtn)
ParaidÄ«tÄ— – pridÄ—ti į krosnį kuro (Kair)
ParailiuotÄ— – pasivilkti (menk., Dr)
Parakans – tvoros stulpelis
PararietÄ— – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
Parasuodninks – lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
ParbakuotÄ— – parbristi, parklampoti (Kal)
PardavuotÄ— – pardavinÄ—ti (Krtn, VkÅ¡)
PardÄ«rintÄ— – parsivilkti (Kv)
PargoldÄ«ms – vertimas (į kitÄ… kalbÄ…)
PargoldÄ«tÄ— – versti, iÅ¡versti (į kitÄ… kalbÄ…)
PariedÄ«ms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Par īžtÄ— – pradÄ—ti blankti, dilti (Ms, Als)
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
ParlapaÄ�iuotÄ— – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
PartarabanÄ«tÄ— – parneÅ¡ti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
PartaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant parvažiuoti (VkÅ¡, Kal)
ParpÄ—ns – ratų stipinas (?)
Paruoda – patarimas
Pas�bnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
PasÄ—kavuotÄ— – pasislÄ—pti
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Pasir īžentÄ— – iÅ¡puikti, pasipÅ«sti (Als)
PasižaimuotÄ— – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
Paska − medinis indas
PaskaržītÄ— – paskųsti
Paskujis − paskutinis
Paskustva – blogas, netikÄ™s žmogus (Sl., Als, Kv)
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaranka  – Pol. 1) virvÄ—, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutÄ—, su kuria botagas pririÅ¡amas prie botkoÄ�io (Užv)
Pastars – 1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iÅ¡ likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praÄ—jÄ™s, praslinkÄ™s (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
Pastaunīnks – ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
PastriegavuotÄ— – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
Pasvars – 1) pririÅ¡amas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklÄ…) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (GrÅ¡l, Žd), 3) po dalba pakiÅ¡ama atrama, kai verÄ�iamas koks sunkus daiktas (Prk)
Pašanklė – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
PaÅ¡Ä—navuonÄ— – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
PaÅ¡laks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraÅ¡tyje (Rt)
Pašlėjus – pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėt� − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
PatalkÄ«s (-Ä“) – vaiÅ¡Ä—s ir pasilinksminimas, Å¡okiai po talkos, pabaigtuvÄ—s (Ms, Jdr, Als)
PataralioutÄ— – garsiai, greitai paÅ¡nekÄ—ti, patarÅ¡kÄ—ti (Skd, Krkl)
Patermasos – padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
PatruopÄ«tÄ— – pataikyti
PatÅ¡vartis – rÄ…sto nuopjova
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
PavalkÄ� – arkliui ant kaklo maunama minkÅ¡ta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
Pavalks – kiaulÄ—s paliaukis (perk. Rt)
Pavars – toks prietaisas lankui ant statinÄ—s užkalti (Å ts)
PaveÄ�erka – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrie – dvÄ—selÄ—nos smarvÄ—
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
Pažastis – įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
PažiobÄ—ntÄ— – paÅ¡viesti
Pažī�iuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakar�iui
Pažinie − pažintis
PažnÄ«btÄ— – papjauti (Erž, Jrb)

Pe�iūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Peilioks – lydekaitÄ—
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
PeiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
Pėlnėjė – pilnatis
PÄ—ndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvÄ—)
PÄ—nzelis – teptukas
Perdars – pertvara, sienelÄ— (Skr, Kair)
PerenÄ— – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pÄ—rimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. muÅ¡imas, barimas (Mžk)
Pergalis – į rankovÄ—s galÄ… įaustas raudonų siÅ«lų ruoželis (Skdv)
Perglîta – plonesnė siūlo vieta, persmauga
PerglÄ«tuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuÅ¡Ä�iu tarpu (S. Dauk.)
Perlanka – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
Pérm� – anks�iau
Pėrmšuokis − pati pradžia
PernÄ«Ä�Ä— – penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
PersiraitÄ«tÄ— – praslampinÄ—ti, prasivalioti (Å¡nek., Ar, Å ts)
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pertars – tarpas (Å kn)
Pervars – 1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugnÄ…, akÄ—Ä�ių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvÄ—rinÄ—ms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinÄ—s tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinÄ— kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemÄ—s ir kito (Yl, TrÅ¡), 7) skersai audeklÄ… įaustas kitos spalvos siÅ«las ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožanÄ�iaus karoliukas (Å v)
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
PeÅ¡iklis – kablys mÄ—Å¡lui kabinti (Pgg)
Petelnė – keptuvė
Petliavuotė mėlt� − smulkūs miltai

Pi�pilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
PieliavuotÄ— – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
Piera – dailylentÄ—
Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
PiernÄ«ks – sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
PÄ«lÄ— – antis
PilÄ«Ä�Ä— – dildÄ—
Pilipuon� − tulpės
Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Å tk), 2) skerdenos priekinÄ— dalis (Brs)
Pimpis − nedidelis skauduliukas, spuogas
Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
Pinėk� – neriniai
PiningÄ� – pinigai
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
PintovÄ—s – senoviÅ¡kas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, KrÅ¡)
Pīrkšnis – karšti pelenai su žarijomis
Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynÄ— (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
Pištelis − bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
PitliavuotÄ— – pikliuoti (Erž) 

Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
Planka – stora lenta (VkÅ¡)
PlatavuotÄ— – plaÄ�iai, iÅ¡laidžiai gyventi (Skr, KrÅ¡)
Plaujuotė – plaukyti
PlavuotÄ— – dažnai plauti, mazgoti (Å ts, VkÅ¡)
PlavuotÄ—is – bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, VkÅ¡)
PleiÅ¡atuots – supleiÅ¡Ä—jÄ™s, rauplÄ—tas (Ggr)
Plėkpėivė − menkai želianti pieva
PlÄ—mptÄ— – gerti
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
PliauzÄ— – rankinÄ—

Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokš�ias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Pliezdra – plÄ—vÄ— (Rs)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints – plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengÄ™s, atsilapojÄ™s, apsmukÄ™s (Rs, Jrb)
Plitnītė – kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
PluoskÄ— – aukÅ¡lÄ—
Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
Pluskintė – purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar kar�iai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

Poksis – rankinis pjÅ«klas
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
PonÄ�iaka – vilnonÄ— koinÄ—
Pon�ka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių, iš karto
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Pormuons – vežikas
Porptė – brinkti
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
PoÅ¡koutÄ— – linguoti (?)
PoÅ¡ks – spuogas
PotkÄ— – 1) skobtinÄ— klumpÄ— (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
Potra – koÅ¡Ä—, sriuba
PozÄ«va – stovÄ—sena

PrabakuotÄ— – klampojant praeiti (Kal)
Pradars – 1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
Pradėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
Pragijīs − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragoms – tarpas
Pragriežtė − pralošti
Prakiordī(n)tė – pradurti
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Pr�ktis – uždarbis
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
PrantavuotÄ— – klausinÄ—ti, kvosti (Skd, Kal)
Prapuolenė – prapultis
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
PratintaliuotÄ— – kaboti (kažkiek laiko)
PratrÄ«stÄ— – pradÄ—ti viduriuoti
Pratruotītė − prarasti
Praurbintė – pradurti su yla
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raiÅ¡tis pÅ«liams iÅ¡varvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Å ts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalÄ—tų kandžiotis (Krž)

Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (KrÅ¡, Lk)
Praveros – pravartus

Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
PražambietÄ— – diegÄ… leisti, dygti (Kl, Lk)
Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
PrÄ—klos – nemalonus, bjaurus
Pri – 1) prie, 2) pas
PribakiuotÄ— – prikimÅ¡ti, primurdyti (Klp)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
PridÄ«bavuotÄ— – 1) primuÅ¡ti, prilupti (VkÅ¡), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
PridÄ«rintÄ— – prislinkti (S. Dauk.)
Priduotks – priedas (Brs)
PridžiubÄ«tÄ— – primuÅ¡ti (Kair)
Prienars – nauja kojinÄ—s pÄ—da, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
Prietelis – asmuo; biÄ�iulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
PrigatavuonÄ— – parengimas, paruoÅ¡imas (Pol., Als)
Prigautė − pasiekti
Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
Prikruoptė − apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Primenie – prieangis
Pripadietuos – padÄ—jÄ—jas, tarnas (S. Dauk.)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīpuolis – netikėtas įvykis
PriraitÄ«tÄ— – priraÅ¡yti, prikeverzoti (Å l)
PrirarintÄ— – prikrauti (Å ts)
PrisirakaliuotÄ— – prilįsti rakÅ¡Ä�ių (Ggr)
PristasavuotÄ— – priderinti, pritaikyti (Ms)
Prīšninkė − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšin�ių) (Lž, Mžk, Als)
PritaigavuotÄ— – įtikti (Trk)
PritarabanÄ«tÄ— – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisiÅ¡aukti, prisikelti (Mžk)
PritaralioutÄ— – priterÅ¡ti, pribjauroti (Krtv)
PritÄ—ktÄ— – 1) tikti, bÅ«ti ger/am, -ai, 2) derÄ—ti
Privėlėjė − priekaištas
PrižebravuotÄ— – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
Prūds – 1) kūdra, 2) tvekinys
PrÅ«gavuotÄ— – rakinti (Užv)
Prūnītė – sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
PruocÄ— – darbas, triÅ«sas (l. praca)
PruocÄ—vuotÄ— – sunkiai dirbti, triÅ«sti (Pol., Varn, Vvr)
Pruo�ka − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
Pruogīmė − proguma
Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Å lv)
PruomuÅ¡a – retesnÄ—, audžiant pakankamai nesumuÅ¡ta audeklo vieta, perauda, prorÄ—ta (Kl, Grg)
PruomuÅ¡is – pertrÅ«kis, perstojis (Ms)
PruomuÅ¡uots – su prielipais, prielipuotas (Å ts)
Pruopern� – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
PruosÄ«tÄ— – lyginti
Pruosus – lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

Pudamėnts – pamatas
PÅ«gariuotÄ— – purenti (Ggr)
PÅ«gavuotÄ— – įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
Puišis – berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
PunÄ�iakas – kojinÄ—s
Pūnds − ryšulys, pakas
PuodÄ— – krikÅ¡tavaikis (Plt, VkÅ¡, Dr)
PuodÄ—Å¡ka – pagalvÄ—
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, paken�iamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puopintė – lepinti, paikinti, puoselÄ—ti (Å¡nek., Ms, Skr)
Puorėnīnk� − pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternī�ė − žydų rožan�ius
PuotinÄ«Ä�Ä— – smuklÄ— (S. Dauk.)
PÅ«peklis – kas vis pÅ«pia, bambeklis (Varn)
Pūptė − dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūr� − 1) žieminiai kvie�iai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
Purtulīs – drebulys
Pustaunī�ia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuš�ia, be tvarkos, nykimas
PuÅ¡avuotÄ— – dailinti (TrÅ¡)
PÅ«Å¡karnÄ— – patrankų dirbtuvÄ— (Pol., S. Dauk.)
PuÅ¡kars – spuogas (KrÅ¡)
Putelis − putinas
Pūtis − pelėda

Labadīngs – geras, geraširdis
Labs − geras, taurus
Labība – turtas, gėrybė (Lat., S. Dauk., Brs)
Ladspira – kielÄ—
Laidaris – užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis, prietvartis (Als, Mžk)
Laidars – 1) užtvaras prie tvartų gyvuliams suvaryti, diendaržis (Ms, Tl), 2) užtverta vieta ganykloje gyvuliams suginti (S. Dauk.)
Laidis – laidotojas, duobkasys (Grg, Slnt)
Laiduoks – 1) didelė lydeka (Prk, Als), 2) palaidūnas, nenaudėlis, išdykėlis (Pol., Krš, Vvr)
Laigītė – linksmai šokinėti, bėgioti (Užv, Žg�)
Laigo(l) − tegul, lai (Sd, Krtn)
Lakats – 1) mazgotė (Žd, Lc), 2) skuduras, skarmalas (Slnt, Žr)
Lakmalis – negraži kepurÄ— (Ggr)
Lakūdra – valkata, tinginys (Pol., Kair, Erž)
Lamaks – 1) gabalas (KlvrŽ, Brs), 2) netikÄ™s, apsileidÄ™s žmogus (Å kn)
Lamažas – prastas ragaiÅ¡is (Pkl)
LamažītÄ— – laužyti, lamdyti (Å ts)
Langalis – 1) menkas, prastas, mažas langas (S. Dauk., Yl), 2) skylÄ— supiltų daržovių kauburyje garui iÅ¡eiti (Ms)
LankavuotÄ— – dÄ—koti (Jrb)
LapaÄ�iuotÄ— – eiti kojomis tapsint (Kal)
Lapagaidis – menkas vyras, nevykÄ—lis (Dr)
LapaiÅ¡is – nevykÄ™s pyragas (Skdv)
LapanuotÄ— – sunkiai eiti (Vdk)
Lapataila – kas iÅ¡tižęs, nerangus, drimba (Nt, Klm)
Lapatka – letena (Vdk)
LapatožoutÄ— – vaikÅ¡tinÄ—ti (Ggr)
Lapats – sudriskęs, prastas drabužis; skarmalas
Lapausis – 1) kas su nulÄ—pusiomis, nulinkusiomis ausimis (KrÅ¡, Vdk), 2) perk. žioplys, vÄ—pla (Jrb)
LapažiuotÄ— – po purvus braidžioti, letežioti (Brs)
Lapīnė − su bulvėmis ir lapais virta sriuba
Lapsardaks – prastas suplyÅ¡Ä™s drabužis (Å¡varkas ar apsiaustas) (Pol., Skdv, Vdk)
Larlazas – žvangutis, džiungutis (Å ts)
LarlazÄ«tÄ— – virti (Å¡nek., KlvrŽ)
LasavuotÄ— – kelti triukÅ¡mÄ…, rÄ—kauti, triukÅ¡mauti (Pol., Kv, Prk)
LasÄ«tÄ— – rinkti
Latapešas – nevykęs vaikinas
LaukinÄ«Ä�Ä— – šaltas kambarys (Jrb, Slnt)
Launīstė − seniūnija
Laupītė − laužyti kepalo pakraš�ius
Laužalis – netvarkingas, apsileidÄ™s žmogus (Brs)
Lebeda – ištižėlis
Lebiuodkė − skridininis keltuvas
Lėbėliorškis – kepenų paštetas
Lederga – 1) iÅ¡tižėlis, tinginys, apsileidÄ—lis, nevala (Å l, KrÅ¡), 2) laisvo elgesio moteris, iÅ¡tvirkÄ—lÄ— (Å ts, Varn)
Ledus (Leds?) – 1) ledas, 2) šiaurė (Klp, Prk)
Ledžingas – paÄ�iūžos
LÄ—go, lÄ—g – kaip, lyg
Lei – lai, gi (Pp, Akm, Vgr)
Leika – piltuvas
Lėikoutė – gruodus, kruopas valyti, vėtyti, niekoti; nustatyti pusiausvyrą
Leikuoplastos – pleistras
Leišiūks – ne ta tarme kalbantis, iškreipiantis žodžius
Leišiuotė – kalbėti ne ta tarme, kraipyti kalbą, kalbėti bendrine kalba
Lejeklis – laistytuvas (Ms)
Lekets – vamzdelis sulai tekinti, latakas, prastai prisiūtas lopas
LekÅ¡alis – lakÅ¡tiniai, makaronai (Tv)
Lėktuorios − žvakidė
LementavuotÄ— – Pol. 1) dejuoti, raudoti (Slnt, Kv), 2) primygtinai kÄ… sakyti, įgrumenti (Pln), 3) graužtis, kankintis (Rnv), 4) minÄ—ti; apkalbÄ—ti; niekinti (Skr, Brs)
LenciÅ«gs – grandinÄ— (Pol., Brus., Vdk, Vvr)
Lenkė – lomelė, dauba, įdubimas
Lenktov� − prietaisas siūlams į gijas lenkti
Lerma – triukÅ¡mas
Lešioutė − gerti, skiesti tirpalą
Lėtūns – 1) mažakalbis, 2) kvaiša
Lezgis − koks atkaręs ar nukaręs audeklo ar šikšnos gabaliukas
Ležanka – prie krosnies sienelÄ—s primÅ«rytas mÅ«ris (Pol., Rs)
Liauns – plonas
LiÄ�Ä«na – kaukÄ—
Lī�nos – atliekamas
Liecība – 1) pažymėjimas, liudijimas, 2) privilegija (S. Dauk.)
Liekarsta – vaistai (slav.)
Lielė – liežuvis, gerklė (menk.)
Lieleša – dieglys šone nuo greito ėjimo, bėgimo
Lieta − 1) nauda, pelnas, 2) tikslas, 3) daiktas, dalykas, reikalas, 4) įrankis, 5) būdas, ypatybė
Lietinīs – kas nulietas, lietinis
Lietuotė – vertinti; turėti vertę, reikšti, galioti
Līgautė – lygti
LÄ«gmÄ—ns – indas pilnas skysÄ�io
Līkis – skai�ius
Liktarna – žibintas
LimavuonÄ— – drabužio pakraÅ¡Ä�ių apsiuvimas, apvadas (Pol., Å ll, Krkl)
LimavuotÄ— – siÅ«ti prie drabužio pakraÅ¡Ä�io apvadÄ… ar lenkti pakraÅ¡tį kita medžiaga, kad neirtų (Pol. Brs, Å ll)
Lingarts – 1) virvÄ— ar diržas, kurio vienas galas riÅ¡amas arkliui ant kaklo, kitas – už vežimo grąžulo, kaklininkas (Slnt, S. Dauk.), 2) balno diržas, paprÅ«gas (Kv, Pln)
LingÄ«nÄ— – supynÄ—
Liousos – laisvas, nepriklausomas
Listėns – sklidinas
Lītuots – lietingas
LiÅ«dÄ— – gulsÄ�iukas
Liuovars – apsileidÄ—lis (Klm)
Liurbis – iÅ¡tižėlis, apsileidÄ—lis, nevikrus, nieko neiÅ¡manantis žmogus (Slnt, Skr)
Liurkštė – niekus kalbėti, taukšti, plepėti
Liurlaks – naminÄ— degtinÄ— (menk., Å ts, Skd)
Liurškīnė − plepė
Ližė – mentÄ— plaÄ�iu galu duonai Å¡auti į krosnį (Skd, Vdk)
LoinÄ«s – durnius, nesugebantis atsikirsti, pastumdÄ—lis
Lokīs – meška
Lokom�ius − savanaudis, savimyla
Londounis − votis po nagu
Lon�ītėis − jungtis
Lonkautīnė − lytis (Dauk.)
Lonktis – prietaisas siūlams į gijas lenkti
LozgÄ— – nutįsusi beržo Å¡aka (Å ts)
Lubena – lupena
Lūguotė − prašyti
LÅ«gs – 1) klanas, bala (Erž), 2) duobÄ— upÄ—s dugne, duburys (Vdk)
Lupenstva – lupikavimas (Skr, Up)
Luopeta – kastuvas
Luopešis − lopšys
Lutis – kas lutas, trumpakojis (apie paukš�ius ir gyvulius)
Lutuiža – ištižėlis, lutis
Luzgana – 1) kiautas, lukÅ¡tas (Erž), 2) nuskarÄ—lis, nusigyvenÄ—lis (perk., Krt)
LuzgietÄ— – 1) judÄ—ti, maskatuoti, krutÄ—ti, tabaluoti (Kl), 2) liulÄ—ti (GrÅ¡l)
LuzgintÄ— – 1) kÄ… nukarusį judinti, purtyti, vizginti (Tl), 2) raginti, gyvinti (Grg), 3) valkiotis (Vvr)
Luzgis – 1) kas nulinkusiomis, nuluzgusiomis ausimis, aplÄ—pausis (Ms, Å ts), 2) kas apsileidÄ™s, nuskarÄ™s, žioplys, puskvailis (Å v, Kin)
LuzgortÄ— – 1) judinti, plevÄ—suoti (Trk), 2) sunkiai neÅ¡ti (Å ts)

Baba – 1) motinos ar tÄ—vo motina, moÄ�iutÄ—, senelÄ— (Vvr), 2) sena moteriÅ¡kÄ— (Ms, Grg)
Babaks − menkavertis rakandas, daiktas (Krkl)
BabalioutÄ— – niekus kalbÄ—ti, bambÄ—ti, veblÄ—ti (Klp)
Babaušis – vaikų baidyklė, šmėkla, baubas (Užv, Krt)
Babaužė – utelÄ— (Kv)
Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
Babkas lap� − lauro lapai (Pol.)
BabrentÄ— – dÄ—ti, neÅ¡ti kur nors (Krtv)
Babūnė − senelė

BachÅ«rs – vaikagalys, vaikpalaikis (Pol., Varn)

Ba�ka – statinė (Brus., Grg, Slnt)
BaÄ�kis – storulis, druÄ�kis (Å l)

Badaris – triukÅ¡mas (Å ts)
BadavÄ—jÄ— – 1) bado metas, skurdas (Jrb, Up), 2) kas niekad neprivalgo, badmira, besotis (End)
BadbolbÄ— – ankstyvoji bulvÄ— (Å ts)
Baddvasa – kas neturi ko valgyti, badmirys, badmira, sudžiÅ«vÄ—lis (Rs, Skr)
BaddvasautÄ— – badÄ… kÄ™sti, badmiriauti (Rs, Jrb)
BaderioutÄ—is – painiotis, kliÅ«ti (Tl)
BadÄ—Å¡kÄ� – skurdžiai (Yl)
Badiesena – badÄ—jimas (Å ts)
BadietÄ— – badÄ… kÄ™sti, badauti, nevalgyti, alkti (Skr, Pgg)
BadinietÄ—is – tinginiauti, bastytis, valkiotis (Skr)
BadÄ«stÄ— – badas (Krž)
BadÄ«tinis – sudurstytas, susiÅ«tas iÅ¡ skiauÄ�ių (Å ts)
BadkuoÅ¡is – besotis (Dr)
Badlaikis – badmetis (Trk)
BadmaiÅ¡is – kas dažnai valgo ir vis alkanas (menk., Kair)
BadmÄ—ra – kas nuolat trÅ«ksta valgyti, nuolat alkanas (End, Užv)
BadpÄ—lvis – besotis, badmirys (Dr, Ggr)
BadplaukÄ“ – ilgi, neiÅ¡siÅ¡Ä—rÄ™ gyvulio plaukai (Å ts)
BadplonksnÄ—s – neiÅ¡siÅ¡Ä—rusios plunksnos (Å ts)
BadpotrÄ— – prasta sriuba, putra (Å ts, Ms)
BadrÄ—jÄ— – badmira, badsmuka (Varn)
BadragaiÅ¡is – juodų miltų, prastas pyragas (Trk)
BadsmÄ—lgÄ— – plona smilga (Yl, Skd)
BadstÄ—pa – badmirys, badsmuka (Slnt)
BadvÄ—itÄ— – prasta žemÄ— (Dr)

Bagamazas − Brus. 1) smulkių prekių nešulys (End), 2) būdelė turguje (Brs)
Bagamazninks – smulkių prekių pardavinÄ—tojas (Akm)
BagarautÄ—is – linksmintis, vakaruÅ¡kauti (Å v)
BagarioutÄ— – 1) maiÅ¡yti, žarstyti lazda (Grg), 2) kasti, semti (Jrb)
BagarioutÄ—is – nykti, skursti (Jrb)
Bagaris – neturtingas, nusigyvenÄ™s žmogus, nuskurÄ—lis (Skr, Å lv)
Bagarninks – vakaruÅ¡kininkas (Å v, Jdr)
Bagaroutėis − 1) makaluoti, baksnoti, badyt (Kv, Up), 2) snausti (perk., Rs)
Bagars – Vok. 1) lazda, pagalys (Pgr, Up), 2) maÅ¡ina uostams ir upÄ—ms gilinti, žemsemÄ— (Klp), 3) kaimo pasilinksminimas, vakaruÅ¡kos (Å v, Vvr)
BaguotÄ«bÄ— – turtingumas (Vvr)
Baguots – apkÅ«nus (Grg, Vvr)

Baideklis – baidytojas, baidyklÄ— (Å ts)
BaidÄ«kla – vieta, kur baido, vaidenasi (Grg)
BaidÄ«klÄ— – 1) žmogaus pavidalo iÅ¡kamÅ¡a baidyti paukÅ¡Ä�iams, darantiems laukuose ar soduose žalÄ… (Krkl, Skr), 2) baisus padaras, Å¡mÄ—kla (Jdr)
BaidÄ«tÄ—is – vaidentis (Grg, Nt)
Baidols – vaiduoklis, baiduoklis (Krtn)
Baiduoklis – vaiduoklis (Å il)
Baigena – galas, mirtis (Skr, Ar)
Baigtinuoji – nelaimÄ—, galas, mirtis (Skr)
BaigtovÄ� – prietaisas baigti audeklui austi (Å lv)
Baigus – baisus (S. Dauk.)
Baika – 1) Å¡mÄ—kla, baidyklÄ— (Žd, Lž), 2) juokas, juokavimas, tuÅ¡Ä�ias dalykas, pasaka (Pol., Brus., Klp)
Baisielie – 1) baisus žmogus, bjaurybÄ—, neklaužada (KrÅ¡, Å ts), 2) pabaisa, baidyklÄ— (S. Dauk.)
Baisis – 1) baisumas, baimÄ— (Å ts), 2) bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Skr)

BajuoralÄ— – bajoraitÄ— (Vvr)
BajuorÄ—kÄ— – bajoro duktÄ—, bajoraitÄ— (Vvr)
BajuorÄ—ns – vidutinis bajoras, bajorukas (Vvr)
Bajuorgalis – nusigyvenÄ™s bajoras, balalaikas (Skdv, Å ts)

BakalerÄ—jÄ— – triukÅ¡mas (perk. Ms, KlrvŽ)
Bakanis – 1) avinas (VkÅ¡, Lž), 2) lepÅ«nÄ—lis (perk., Skd)
BakaroutÄ— – badyti, bakÅ¡tinti, guiti (Ll, Krkl)
Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidÄ—ti (Sl., Kv, Rs)
Bakis – Vok. 1) regztis, rezginÄ—s, maiÅ¡Ä— (Prk, Kv), 2) neÅ¡inys, neÅ¡menÄ—, pakas (Skd)
BakiuotÄ— – pakuoti (Å ts)
BakiuotÄ—is – 1) muÅ¡ti (Rt), 2) eiti (keliais), klupsÄ�iuoti (KlvrŽ)
Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
Bakmalis – koÅ¡Ä—s grÅ«stuvis, kruÅ¡tuvas (Brs)
BaknÄ«tÄ—is – stuksenti, muÅ¡ti, bakinti (Skr)
BaknuotÄ— – 1) baksnoti, badyti (Skr), 2) intr. sunkiai eiti (Rs)
BakÅ¡Ä— – Å¡alinÄ— (Grg, Kl)
BakÅ¡nuotÄ— – sugrÅ«stų spirgintų kanapių valgis, spirgutÄ— (VkÅ¡, Ms)
BakÅ¡talÄ«tÄ— – badyti, muÅ¡ti (Varn, Užv)
BakÅ¡tals – 1) spirginÄ—, pamirkalas (Å ts, Brs), 2) nenuorama, lindikas (Pp)
BakÅ¡terÄ«tÄ— – raginti, badyti (Varn)
BakÅ¡tinietÄ— – badyti, muÅ¡ti (Å ts)
BakÅ¡tÄ«tÄ— – badyti, kumÅ¡Ä—ti, daužyti (Brs, Pp)
BakÅ¡tuols – grÅ«stuvas koÅ¡ei grÅ«sti, bakmalis (Å ts)
BaktalÄ«tÄ— – muÅ¡ti, barti, prikaiÅ¡ioti (Krkl)
BakuotÄ— – sunkiai bristi, klampoti (Ggr, Slnt)
Bakūžė – sena prasta pirkia, lÅ«Å¡na (Vok., Skr)

Bala – ko nors daugybÄ—, begalÄ— (perk., Å ts)
BaladuonÄ— – beldimasis, baladojimasis (Kair)
BaladuoÅ¡ios – pabalda, padauža (Skr)
Balakas – prastas virÅ¡utinis drabužis (Pol., Kv, Tv)
BalamutÄ«tÄ— – kÄ… nors netinkamai daryti, kvailioti, plepÄ—ti, gaiÅ¡ti, klaidinti (Brus., Pol., Krtn)
Balamūts – kas iš kvailumo, išdykumo ar blogos valios daro ką ne taip, kaip reikia, paikšas, išdykėlis (Brus., Pol., Skr, Pln)
Balandaitis – balandžių jauniklis (Grg)
Balans – virÅ¡utinis žemÄ—s sluoksnis, priaugÄ™s augalų Å¡aknų, ypaÄ� durpyne, velÄ—na (Brs, Å ts)
BalazÄ«nÄ— – pykimasis, rietenos (Krkl)
BalazÄ«tÄ— – 1) keikti, plÅ«sti (Å kn), 2) barti (Jrb), 3) niekus taukÅ¡ti (Å ts, Grk)
Balažītė – nerimti (Lk)
BaldaroutÄ—is – maiÅ¡ytis (Pln)
BaldaÅ¡Ä«tÄ—is – baldantis kÄ… veikti (Akm, Krkl)
BaldaÅ¡tars – didelis žmogus (Kv)
BaldÄ— – toks medinis indas, puskubilis, žema statinaitÄ— (Prk, Plng)
Baldgalis – medžio atpjova (VkÅ¡)
Baldis – indas, naudojamas skalbiniams plauti (Prk)
BaldÄ«tÄ— – 1) belsti, trankyti (Å ts), 2) refl. keliauti, trankytis (S. Dauk.), 3) refl. slankioti, valkiotis (S. Dauk., Akm)
Balduonis − kas baldosi, naktibalda (Šts)
Baleizis – kaltas krÄ—slų ir stalų varams iÅ¡kalti (Germ., Užv)
Balgans – balzganas (Vvr, Prk)
Balguonis – nenuorama, padauža, peÅ¡tukas, nenaudÄ—lis (Kal, Slnt)
Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
Balkis – sija, rąstas (Vok., Pp, Kv)
Balondis – karvelis (Mžk, Prk)
BalsuotÄ— – baltuoti (Yl)
BaltakÄ— – degtinÄ— (Å¡nek., Ms)
Baltals – prametalas, uždaras (Užv, Kair)
BaltgalvÄ— – ramunÄ—
Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
BalvonautÄ— – dykinÄ—ti, iÅ¡dykauti (Brs)
BalzatÄ«tÄ— – plepÄ—ti, balzgatyti (Krž)
Balzgans – balsvas, neaiÅ¡kiai baltas (Grg, Slnt)

Bamba – trumpas pagalys, ant kurio galo sukasi vytuvai, įstatomas į kokį krÄ—slÄ… ar trinkÄ… (Grg)
Bambainis – pilvotas (Å ts)
BambalÄ—nÄ— – niurzga, bambeklÄ— (Å ts)
Bambalis – 1) indas pienui į pieninę vežti, bidonas (Yl, Skd), 2) indas žibalui (Sd)
BambaliuotÄ— – bambÄ—ti, bambaliuoti (Kv, VkÅ¡)
Bambals – 1) varpas (perk., Yl), 2) spuogas (perk., Mžk)
Bambarieža – mažo Å«gio žmogelis (Trk)
Bambariežla – mažo Å«gio pilvotas žmogus (vaikas) (Užv)
Bambars – pumputys (Ggr)
Bambaruoks – bambeklis (Skr)
BambatrÄ«nis – 1) naujoviÅ¡kas Å¡okis, laikomas ne visai padoriu (Trg, Kl), 2) paÅ¡okys, pasilinksminimas (Skr)
BambazÄ«tÄ— – barti, raginti (Trk)
Bambeklis – bambalius, bambÄ—tojas (Kv, Grg)
Bambelis – supresuoti šiaudai
Bambezas – bambeklis, bambalius (Skd, Kl)
BambinietÄ— – vaikÅ¡Ä�ioti be darbo, slampinÄ—ti (Skr)
BambintÄ— – 1) skambinti (Jrb, VkÅ¡), 2) nerangiai eiti (VkÅ¡)
BambÄ«tÄ— – valgyti, srÄ—bti (menk., Brs)
Bambizas – vaikigalis, paauglys
BambtelietÄ— – neaiÅ¡kiai pasakyti, tarstelti (VkÅ¡)
BambuoÄ�ius – bambotas arklys (Ggr)
Bambuoks – rÄ…stagalys, stuobrys (Skr)
Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis

Banda – 1) bÅ«rys galvijų, kaimenÄ— (Vdk, Plt), 2) sodžiaus jaunimo pasilinksminimas, vakaruÅ¡kos (Skd)
Bandadaržis – aptverta daržo kertÄ— karvÄ—ms suvaryti, bandodaržis (Lž)
Bandaganis – galvijų piemuo, galvijagonis (Kv)
BandaginÄ«s – bandos varovas (Rs)
BandÄ—nÄ— – 1) aptvaras bandai laikyti (Å ts), 2) toliau nuo Å«kio esanti ganykla (Å ts), 3) piemenų pokylis per Sekmines, sambaris (Brs)
BandÄ—Å¡ks – bÅ«dingas bandai, gyvuliÅ¡kas (Å ts)
Bandīkštis – bandos gyvulys, galvijas (S. Dauk., Akm)
Bandoks – mažas duonos ar ragaiÅ¡io kepaliukas (Skr)
BandÅ¡unis – bandos, kaimenÄ—s Å¡uo (Grk, Užv)
Bandulis – pirktinÄ— maža bandelÄ—, bandelis (Brs, Žd)
Banduodaržis – prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarÄ…, diendaržis (Kv, Als)
BanduokÄ—imis – diendaržis, laidaras (Kv)
Banduostaldis – galvijų, bandos tvartas (Kv)
Banduotakis – takas, kuriuo galvijai (banda) genami į ganyklÄ… (Lkv, Kv)
Bandžiulis – 1) draugas, biÄ�iulis (MÅ¡k, Å l), 2) bendradarbis (Å l)
BandžiulÄ«stÄ— – draugystÄ—, biÄ�iulystÄ— (Å l)
Bandžius – 1) kerdžius (Brs, Mžk), 2) bernas, tarnas
BangintÄ—is – daug valgyti, kimÅ¡ti (Ll)
BangiuotÄ— – vilnyti, banguoti, siaurÄ—ti (S. Dauk.)
Bangouts – 1) su pasmarkÄ—jimais (perk., Å ts), 2) audringas (Å ts)
BangulioutÄ— – siausti, dÅ«kti (Å ts)
BanguotÄ—is – pustyti (Ggr) 
Bankieta – puota, banketas (Pol., Mžk)

BarabanÄ«tÄ— – trankyti, belsti (perk., Jrb, Kv)
Barabans – kuliamosios maÅ¡inos dalis, į kuriÄ… leidžiami pÄ—dai (Jrb, Up)
Barbarka – rabarbaras
Barbeklis – bambalius (VkÅ¡)
BarbietÄ— – kalbÄ—ti (VkÅ¡)
Barbuols – koks kabantis daiktas, bumbolas, kunkolas (Up)
Barbuora – kÅ«lÄ— (Rs)
BarbtelietÄ— – 1) barkÅ¡telÄ—ti (VkÅ¡), 2) piktai, neaiÅ¡kiai tarstelÄ—ti, burbtelÄ—ti (VkÅ¡)
Barelis – eilÄ— (Ms)
Barena – barimas (Vgr)
Barga – Ä—mimas prekių į skolÄ…, kreditas (Vok., Yl)
Bãriuotė − 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
BargavuotÄ— – peikti, niekinti (Lž)
BarkÅ¡nuotÄ— – belsti, barÅ¡kinti (Vvr)
BarkÅ¡tlapynÄ— – barÅ¡Ä�ių lapų sriuba (Lkv)
BarkÅ¡tlapis – barÅ¡Ä�io lapas (Lkv)
Baronka – riestainis
Bars – vienu kartu užimamas lauko ruožas dirbant (pjaunant javus, raunant linus, Å¡ienaujant) (Slnt, Yl)
Barsena – barimas (VkÅ¡)
Barstva – kirvis su plyÅ¡eliu vinims traukyti (Vok., Lkv)
BarÅ¡kals – 1) medinis varpelis, riÅ¡amas gyvuliams po kaklu, barÅ¡kutis, kleketas (Klp, Lkv), 2) bažnyÄ�ios Å¡veicoriaus lazda su barÅ¡kanÄ�iu galu (Grg), 3) toks barÅ¡kantis vaikų žaislas (Grg)
BarÅ¡kepys – nenaudÄ—lis, apsileidÄ—lis (Skr)
BarÅ¡kesys – barÅ¡kÄ—jimas (Grg)
BarÅ¡kÄ«nÄ— – barÅ¡kalas, barÅ¡kutis, tarÅ¡kynÄ— (Å v)
Barta – 1) lovos Å¡onas (Vok., Trg), 2) su plaÄ�iais ir riestais aÅ¡menimis kirvis (Vok., Dr, Pln)
Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
Barzda – 1) smakras (perk., Vvr), 2) mažutÄ—s Å¡aknys, daigai, 3) kablys, užkarpa (meÅ¡kerÄ—s ar žeberklo), užbarzdinÄ— (VkÅ¡), 4) ant daržinÄ—s durų užleidžiama Å¡iaudais pinta uždanga (Žr)
BarzdoutÄ—is – apaugti Å¡aknimis (Å ts)

BasnirÄ�ia – basaminÄ�ia, basnyÄ�ia (Å ll, Skdv)
BasnuotÄ— – pamažu, smulkiais žingsniais bÄ—gti (Varn)
Basteklis – 1) lazda (Skd), 2) bažnyÄ�ios tarnas (Skd)
BastÅ«ns – klajÅ«nas, perÄ—jÅ«nas, valkata (Å lv)

BaÅ¡lÄ—ks – kapiÅ¡onas (Pol., Brus., Grg)

BatalÄ—jÄ— – peÅ¡tynÄ—s, triukÅ¡mas (Up)
Bataulis – bato aulas (Brs); neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (Šts)
Batpalaikis – senas, menkas batas (Kl, Grg)
Bats – malÅ«ne skylÄ—, pro kuriÄ… pilami grÅ«dai į kaÅ¡Ä™, aulas (Brs)
Battraukis – įnagis, kuriuo nutraukiami auliniai batai (Å ts)
BatvÄ—nÄ“ – virta iÅ¡ burokų rÅ«gÅ¡ties sriuba; batvinių lapų sriuba (Mžk, Užv)
Batvinis – burokas (Brus., Pol., Akm, GrÅ¡l)

BaubintÄ— – gÄ…sdinti, baubu baidyti (Jrb)
Baud�s – taisantis, žadais
BaudÄ«tÄ—is – baustis, ruoÅ¡tis (Vdk)
BaugietÄ—is – baimintis, bijoti (Pln)
BaugÄ«klÄ— – vaiduoklis, Å¡mÄ—kla (Up, Kltn)
Baugings – bailus (Å ts)
Baugis – baimÄ— (Å ts, Slnt)
BaugÅ¡tentÄ— – bauginti, gÄ…sdinti, baidyti (Å auk)
BaugÅ¡tÄ«klÄ— – baidyklÄ— (KlvrŽ)
BaugÅ¡tintÄ— – bauginti, gÄ…sdinti (VkÅ¡)
BaugulÄ«s – baugumas, Å¡iurpulys (KrÅ¡, Užv)
Bauguonis – kas baugus, nedrÄ…sus (Å ts)
Baugus – 1) baugÅ¡tus, bailus, baikÅ¡tus, baimingas (Krkl, Rdn), 2) lepus (KrÅ¡, Sd), 3) baisus (Klp, Grg)
BaulÄ«tÄ— – baubiamai dainuoti (Vvr)
BaurÄ— – Å«kininkas (Vok., menk., Skd, Brs)
Baustêis – ketinti, žadėti, rengtis, ryžtis (Erž, Škn)
BaustÄ«tÄ—is – 1) rengtis, ketinti (Up), 2) taisytis, niauktis (Up)
Baužas – 1) baidyklÄ—, baubas, Å¡mÄ—kla (Krkl), 2) didelis, paaugÄ™s piemuo (Užv), 3) iÅ¡dykÄ—lis (Krkl)
Baužė – baidyklÄ—, baužas (Grg)
BaužinietÄ— – 1) užriÅ¡tomis akimis gaudyti viens kitÄ…, lauminÄ—ti (Als), 2) persirengus kuo nors, kad nepažintų, eiti į žmones (ppr. UžgavÄ—nes) (Å v)
Baužis – baidyklÄ—, baubas (Als, Pln)
BaužtÄ— – eiti smagiai, drožti (Als, S. Dauk.)

Bažmas – daugybÄ—, aibÄ— (psn., Slnt)
BažnÄ«nÄ�Ä— – bažnyÄ�ia (Slnt, Grg)

Bebkis – žioplys (Rs)
BebuotÄ— – labai silpnai skaityti (Brs)
Bebrenas – kailiniai, pasiÅ«ti iÅ¡ bebrų kailių; geresnių kailių (ne avies) kailiniai (Grg)
BeÄ�Ä«tÄ—is – lažintis, eiti lažybų (Lk)
BÄ—dlÄ«vs – neturtingas, vargingas (VkÅ¡)
Bedrekis – 1) pamazgų duobÄ— (GrÅ¡l, Plng), 2) srutų duobÄ— prie tvarto (Krtn), 3) purvynÄ—, klampynÄ— (Ms, Slnt)
BedrÄ«ns – pamazgų duobÄ— (VkÅ¡)
Bedruskis – žioplys, iÅ¡sižiojÄ—lis, lÄ—tas žmogus (perk., Skr)
Begalouts – labai ilgas (Ggr)
BÄ—gÅ¡lÄ«nÄ— – ruoÅ¡a (Varn)
BÄ—gtÄ«nÄ—s – bÄ—gimo lenktynÄ—s (Kv)
Bei – ar, bau (Klp, Vvr)
Beicas – dažai medžiui dažyti prieÅ¡ poliravimÄ… (Vok., Grg)
Beigelis – 1) riestainis (VkÅ¡, Kltn), 2) pavalkų pynÄ—, kamantų pavalkai (Kv, Rt)
Beizas − berniūkštis (menk., Šauk)
Bejuo − juolab (Šts, S. Dauk.)
BekrikÅ¡Ä�ioks – nekrikÅ¡tyta vÄ—lÄ—; Å¡mÄ—kla (Å¡nek., Krkl)
Belab – pagaliau (Up)
Bėldoks – velnias
BelÅ¡is – neaÅ¡trus peilis, kirvis (Vvr)
BembÄ— – vÄ—pla, iÅ¡irÄ—lis (VkÅ¡)
Bemberezas – nenaudÄ—lis (menk., Klp)
BemberÄ«s – 1) žolÄ—s stiebas, stagaras (Skr), 2) medžio stiebas, virÅ¡Å«nÄ— be Å¡akų (Skr), 3) staÄ�iakalbis žmogus (Skr)
BembietÄ— – darytis nerangiam, senti (Kair)
Bembla – nubembÄ—lis; pampla (Vvr)
BemblinietÄ— – valkiotis be darbo (Vvr)
BemblÄ«s – augalo stiebas (Jrb, Erž)
Ben – bent
BendÄ— – vyrų vasariÅ¡kas virÅ¡utinis drabužis (Dr, Skd)
Benduorius – kubilius (Rus., Krkl)
BendrÄ«ba – draugiÅ¡kumas, biÄ�iulystÄ— (S. Dauk.)
BendzÄ— – botagas (ppr. storas) (Rs, Ll)
Bengiams – paskutinis, prasÄ�iausias (Vgr)
BengtÄ— – baigti (Brs, Å ts)
Benkartietė − išsigimti
Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
BenkioutÄ— – per linų mynÄ™ sugrobus mynÄ—jÄ… už pažastų ir kojų tvoti jo užpakalį į benkį ar į mintuvus (Kin, Grg)
Benkis – 1) suolas (Vok., Prk, Vvr), 2) toks rÄ…stas su skylÄ—mis mintuvams sukalti, įtvirtinti
Bepigi – bepigu (Mžk, VkÅ¡)
Berbainis – nuberbÄ—jÄ™s, pasenÄ™s (Grg)
BerbietÄ— – skresti, burgÄ—ti (Lkv)
Berdanka − nevykęs šautuvas
BÄ—rekÅ¡la – bÄ—ras, rudas žmogus (Užv)
BerglautÄ— – mÄ—sinÄ—ti, skrosti (Grg)
BerguotÄ— – taisyti (Plng)
Bergždinis – kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias (Klp, Å l)
BergždinÄ«s – 1) bergždžias, nevaisingas gyvulys (Brs), 2) kas neturi vaikų, bevaikis (Yl)
BergždoutÄ— – nokti, brÄ™sti, bergžti (TrÅ¡)
BÄ—rÄ«bÄ— – bÄ—ris, rudumas, veido tamsumas (Užv)
BerleÄ�ius – odinis apavas be aulų, pusbatis (Mžk, Plng)
BernelÄ“ – 1) pirmosios KalÄ—dų miÅ¡ios, piemenÄ—lių miÅ¡ios (Grg, Å ts), 2) KalÄ—dinÄ— giesmÄ— (Yl, Vvr)
BerÅ¡tas – Å¡epetys; batų Å¡epetys (Vok., Prk, Rs)
Bertainis – daržinÄ—s, kluono galas, Å¡alinÄ— (Slnt, Trg)
BeržlapÄ— – Å«mÄ—dÄ— (Vgr)
Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
BestÄ—jÄ— – 1) gyvulys, žvÄ—ris (Pln, Grg), 2) nenaudÄ—lis, bjaurybÄ— (men., Kv)
Besuomis – iÅ¡tižėlis, lepÅ¡is (Å ts)
BesuotÄ“ – miltiniai kukuliai su kanapių įdaru (Varn)
Bėtaulis – bi�ių avilys
Bėz� – supintų kasų pynės
BezdÄ� – alyvos (Pol., Mžk, Kl)
BezeliuotÄ— – bizdelioti, zylioti (Rs)
Bezelis – menkos nuovokos ir nepaslankus žmogus, mulkis (Rs, Skr)
Bezliepī�ė – nei šioks, nei toks, niekam tikęs žmogus (Pol., Grg)
BÄ—zmiens – senovinÄ—s svarstyklÄ—s
Bēzos − alyvų krūmas

BÄ« – 1) lyg, tarsi, rodos, it (Brus., Pol., Tl, Vdk), 2) kad, kad tik, jei (Pol., Grg, Krkl)
BÄ«delis – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
BÄ«deliuotÄ— – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
BÄ«delka – ruginių pikliuotų miltų duona (Skr, Rs)
Bieda – nelaimė; dviem ratais kinkomas vežimas (Pol., Skdv)
BiedavuotÄ— – 1) kaltinti (Up), 2) bausti (Up)
Biednos – vargšas, neturtingas
Biegena – naginÄ— (Jrb, Kal)
Biegesys – polaidis (Ggr)
BiegÄ«nÄ— – paÄ�iūža (Dr)
BiegintÄ— – tekinti, leisti lietis (Å ts)
Biegratis – dviratis (Klp, Grg)
Biegsmie – 1) bÄ—gsena, bÄ—gimas (Klm), 2) Ä�iuožimas, slinkimas (Klm)
Biegsnie – tiesioji pavažos dalis (Klm)
BiegÅ¡lus – 1) bÄ—gus, bÄ—glus (Pkl), 2) kuris gerai slysta, Ä�iuožia (Trk)
BiegÅ¡ta – 1) bÄ—ga, bÄ—gimas (Skdv, Skr), 2) bÄ—giojimas, triÅ«sas (Skr)
BiegÅ¡tena – bÄ—gsena (Skdv)
BiegÅ¡tus – bÄ—glus, greitas, eiklus (Skr)
BiegtÄ—nuos – bÄ—gte, bÄ—gtinai (VkÅ¡)
BiegÅ«ns – 1) medinÄ—s kuliamosios maÅ¡inos didysis ratas, smagratis (Pln), 2) ratelio rate įtaisytas Å¡vino gabalas (Brs), 3) kartelÄ—, pritaisyta prie jaujos ar daržinÄ—s pusiauverinių durų joms uždaryti (Pln)
Bielingis – aÅ©kÅ¡tas, anttrobis, pastogÄ— (Lat., Pln)
Bierasis – bÄ—ras arklys, bÄ—ra kumelÄ— (Vvr, KlvrŽ)
BierÄ—ms – vÄ—tymas (Grg)
BierÄ—ns – bÄ—rukas, bÄ—ris (Grg, Å v)
BierÅ¡kis – eÅ¡erys (Vok., Klp)
Biesos – piktoji dvasia
Biesuols – biesas, nenaudÄ—lis (Vvr)
BietaruotÄ—is – 1) silpti, baigtis (KlvrŽ), 2) vemti (Brs)
BÄ«gars – 1) kablys ant ilgos karties; lazda (Å v, Kv), 2) sodžiaus jaunimo Å¡okių vakaras (Å ll)
BÄ« kÄ�p – bet kaip (Slnt)
BÄ« kas – bet kas (Vvr)
BÄ« kor – bet kur (Vvr)
BÄ« koriou – bet kur (Vvr)
BÄ«kÅ¡as – puskvailis, pusklaikis, nevisprotis (Ggr, Pln)
BÄ« kuoks – bet kuris (Vvr)
BÄ« kumet – bet kuomet, bet kada (Vvr)
BÄ«lis – kirviukas (Prk, Klp)
BÄ«lkÅ¡telietÄ— – smarkiau trinktelÄ—ti (Skr)
BÄ«luodÄ— – stalÄ�ius (Vok., Klp)
Bimbals – gilys
Bimbars – barimas (Grg)
Bimbuoklis – bukas galas, stabaras (Ggr)
BingietÄ— – didÄ—ti, stiprÄ—ti, senÄ—ti (Vd)
BingtietÄ— – ponÄ—ti (Klp) 
Bingts – gražus, puikus (Klp, Dov)
Bîržtva (-īns) – beržynas
Bīra − derlius, naša (Šmk, Rs)
BÄ«strÄ— – pasilinksminimas, paÅ¡okis (Rs, Vdk)
BiÅ¡kis – truputis
Bitka – kirtis, smÅ«gis (Pol., Ms, Plt)
Bizalaks – nusistelbÄ™s, nusistovÄ—jÄ™s, prastas alus (Jrb, Erž)
BÄ«zals – 1) įsiutimas (Å ts), 2) skysti vaistai (KlvrŽ)
BÄ«zduotÄ— – gulÄ—ti tinginiaujant, tursoti (menk., Skr)
BÄ«zintÄ— – 1) raginti (Rs); erzinti (Kv); aistrinti (Užv), 2) pjauti, brūžuoti, zulinti (Grk); Ä�irpinti (griežtuvu) (Rs), 3) lÄ—tai, nepaslankiai eiti, lyg tingint vaikÅ¡Ä�ioti, byzdinti (Jrb)
BÄ«zla – tinginys, uitena (menk., Rs)
BÄ«zoutÄ— – iÅ¡tižusiai, nevikriai dirbti (menk., Ll)
BÄ«ztÄ—is – skursti (Å ts)
BÄ«zulioutÄ— – gyliuoti (Užv); lakstyti (Kair)
BizÅ«ns – trumpu kotu rimbas, supintas iÅ¡ dirželių arba virvelių, stirnakojis (Brus., Pol., Grg, Vvr)
BÄ«zuotÄ— – gulÄ—ti, drybsoti (menk., Jrb, Skr)

Bjaûris – bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Grg)
Bjaurastis – bjaurumas

Blaisvos − balsvas, pabalęs
BlankÄ— – stora lenta (Skr, Yl)
Blanks – lygus, plynas (Plng)
Blaûzdlauža – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
Blezdinga – kregždÄ—
Blezgė − nerimta moteris
Blieka − skarda
BlingintÄ— – akinti; temdyti supratimÄ… (Vd)
Blīstė – dilti, kiurti
Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
Bliuska – palaidinė
Bliuznītė – ką nors iškeikti
Blosėnės – tymai
BlouzgÄ� – pleiskanos
Blu�kas – pirktiniai medvilniniai siūlai
Blūdītė − svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
BlÅ«dnastis – pasvaigimas, pakvaiÅ¡imas (Up)
Blukis – krivÅ«lÄ— (Kal)
Bluks – trinka, storas pagalys, rÄ…stagalys (Vok., Skr, Rs)
Bluoms – plotas, sklypas (Kv, Als)
Bluoznos – iškvėšėlis
Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)

Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
Bodinka – pastatas
BolbÄ— – bulvÄ—
BolÄ— – adatos skylutÄ—
Bonga – pabaiga, galas (Kl)
Borg� – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės �e pardavuo ont borg�?)
BormaÅ¡Ä—nÄ— – grąžtas (gręžtuvas)
BoÅ¡is – aÅ¡is, stebulÄ—
Boužė – senovinÄ—s svarstyklÄ—s

BradãkÄ«tÄ— – klampoti, sunkiai eiti (Nt)
Brakalioutė − brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
Braks – didysis branktas, prie kurio prikabinami mažesni branktai bubaras spuogas, puÅ¡kas (Vok., Plik, Klp)
Brakšentė − pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikš�ioti (Dr)
Brastva – brasta (Kv, Als)
BrauktÄ— – važiuoti
Brė(�)ka – vežimas
Brėtva − skustuvas
Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
Brėžės – spyruoklinės akė�ios
Briauzga − sudžiūvėlis
Briedgauris – šiurkšti žolė
BriedÅ«ns – nepraustaburnis, paleistburnis (Užv)
Briekšma – prietema
Briekštė – temti
Brigadierios − brigadininkas
BringtÄ— – brangti (Krkl, Skr)
Brizgėls – apynasris
Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
Brîžiuotė – akėti su brižėmis
Brostva – 1) brolija, religinÄ— draugija (S. Dauk., Vvr), 2) rožinis, Å¡kaplieriai ir kiti smulkÅ«s tikybinÄ—s praktikos daiktai (GrÅ¡l, Mžk)
Brostvininks – brostvos narys (S. Dauk.)
Brukis – (esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Krš)
Brūkšts – pustyklė
Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
Bruoga – degtinÄ—s raugalas; alaus putra, žlaugtai (Sl., Skr)
Bruokavuotė – peikti
Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
BrÅ«ns – briÅ«nas, juodbÄ—ras (Mžk, Grg)
Bruoms − bažny�ios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
BruosÄ— – draugÄ—, biÄ�iulÄ— (KrÅ¡)
Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio

Bubars – spuogas, puÅ¡kas (Klp)
BubintÄ— (III asm. bobÄ—n) – 1) bildinti, dundinti (Skr, Å ts), 2) muÅ¡ti (Skr, Grk), 3) smarkiai kÄ… daryti; kulti (Skr)
BudavuonÄ— – Pol. 1) statymas, statyba (Pgg), 2) trobesys, troba (Klp)
Būdavuotė – statyti
BÅ«dÄ— – galÄ…stuvas
Budīlninks – žadintuvas
Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
Budinks – pastatas
Budra – nakties vidurys, gÅ«sras (Užv)
BÅ«drautÄ— – neramiai miegoti, neužmigti, nuolat pabusti (KrÅ¡, Lž)
BÅ«gautÄ— – bijoti, bÅ«gÅ¡tauti (S. Dauk.)
BÅ«ktÄ�s – turbÅ«t, tikriausiai, galbÅ«t
Bundelis – batonas
BungazÄ«tÄ— – 1) muÅ¡ti (Skd), 2) srÄ—bti (Skd)
Bunka – kupra, iÅ¡kilimas (Vvr)
BunkÄ�iuotÄ—is – mÄ—tytis, raitytis (Vvr)
Bunkis – didelis butelys vynui laikyti; skardinÄ— žibalui (Pp, VkÅ¡)
BunkulioutÄ—is – rinktis į krÅ«vÄ…, maiÅ¡ytis (Up)
BunkulÄ«s – bÅ«rys (Up, Trg)
Buntajers – pypkÄ—s kandiklio dalis (Germ., Å ts), 2) kaspinÄ—lis papuoÅ¡ti (Å ts)
Buntavuotė − kurstyti, kelti maištą, triukšmauti (Pol., Skr)
Buntinis – kuris tokios tabako rÅ«Å¡ies (S. Dauk.)
Bunts – ryÅ¡ulys, kÅ«lys, glÄ—bys (Vok. dial., Grg, Vvr)
BuobkontÄ— – papenÄ�io virÅ¡utinÄ— nenutaÅ¡yta žievÄ— (Varn, Brs)
Buo�ius  – senelis (Grg, Mžk)
Buoms – 1) rÄ…stas (Klp), 2) storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba (Jrb), 3) kartis durims, keliui užtverti (Klp), 4) kartis arkliams pririÅ¡ti miestelyje (Klp), 5) Å¡iaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį (Skr)
Buot� – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusba�iai
Burbuoklis – plaÄ�iažandis, riebus žmogus (Žd)
Burbuols – burbuolÄ—, bumburas (Tv)
BurkliuotÄ— – pliurzyti, terlioti (Als, Vvr)
Burkuons – morka (Lat., Sd, Yl)
Burnuosos − storas apsiaustas
Būstīms – būvimas, esybė

Aba – arba
Abaranka − apsauga
Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
AbaÅ¡iek – nedaug (Užv)
Abazos − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
Abeln� − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
Abi�ajus − papratimas, įprotis
Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
AbÄ«dÄ«tÄ— (III asm. abÄ«dÄ—j) – Brus. varyti, ginti (Lkv)
Abiecē – tapetai
Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
Abivatelis − tur�ius (Pol., menk., Brs)
Ablauks – iÅ¡dykÄ—lis (Brus., Pln)
Ablava − triukšmas, riksmas (Mžk)
Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
AblÄ—ks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabÄ—, kabinukas (Brus., Å l, Tv)
Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
Ablius – oblius (VkÅ¡)
Ablūds − veidmainystė
Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
Abraks – pusÄ— (duonos) abiÅ¡alÄ—s; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
Abren�ius − šuns antsnukis
AbrÄ— – lovys mÄ—sai sÅ«dyti (DÅ«nŽ, Å kn)
Ãbrėns – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
Abrinakis – 1) kas su labai didelÄ—mis akimis, iÅ¡verstakis (Å ts, Rdn), 2) begÄ—dis (Krž)
Abruoks – klėtis
Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
AbrÅ«zdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
Abzajē  – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

AÄ�kragus – atkragus, atsikraginÄ™s, atsiloÅ¡Ä™s (Pln)

Adeta – adata (Tl, Skd)
Adiklis – virbalas, kiÅ¡amas į vyžos Ä…sas ar naginÄ—s apvartis, kad patogiau bÅ«tų adyti arba lopyti, Ä…soklis, pinoklis (Grk)
AdÄ«na – valanda (brus. „гдзiнa“)
AdÄ«vÄ— – mezgÄ—ja (Kin)
Advernėšks − atvirkš�ias, priešingas
Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiÅ¡kus (S. Dauk.)
Agorklos – agurkas (Grg, Mžk)
Agnasas – metalinis medalis, medalÄ—lis (Žd)
Agnus – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
Agrasas – agrastas (VkÅ¡, Grg) 

AiÄ�iuotÄ— – dejuoti, vaitoti, aikÄ�ioti (Skr, S. Dauk.)
Aidamaks – iÅ¡dykÄ—lis, padauža, perÄ—jÅ«nas (Pol., Skd, Trk)
Aigara – šapas, šiaudelis (Slnt)
AikÅ¡tis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, paÅ¡Ä—limas (Dr, Å ts)
AikÅ¡ts – ūpas, karÅ¡tis, aikÅ¡tis (Å v)
Ailis – 1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelÄ— tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
Aimata – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
AisterietÄ— –  šūktelÄ—ti, riktelÄ—ti, aiktelÄ—ti (Dr, S. Dauk.)
AitelietÄ— – aiktelÄ—ti, sudejuoti (Brs)
Aitra – karÅ¡tis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, VkÅ¡)
AižītÄ— – skaldyti, trupinti (Sd)
Aižus – aÅ¡trus, skaudus (Plng) 

Aka − eketė (Prk, Klp)
Akata − noras
AkibruokÅ¡mis – akibrokÅ¡tas (Krtn)
AkÄ«muojis – nuožiÅ«ra (S. Dauk.)
Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
AkÄ«rieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenÄ�iamas žmogus (Lk)
AkÄ«tÄ— – įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
Akrūtnos − stiprus, baisus, nežmoniškas
Akrūts − laivas
Akstis – 1) duriamas ginklas, ieÅ¡mas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelÄ— (Pln, Slnt), 3) virtinÄ—, kirbinÄ— (Vvr, Kv)
Aktars – hektaras
AkuliuorÄ“ – akiniai (Pol., Vdk)
AkÅ«rat – tiksliai, iÅ¡ tikrųjų

AlasÄ«tÄ— – rÄ—kauti, triukÅ¡mauti (Pol., Brus, Varn)
Alasas – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
Alasavuotė – triukšmauti
Alata – rÄ—ksnys (Lkv, KlvrŽ)
Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
Alda – riksmas, triukÅ¡mas, balsas (S. Dauk., Å auk)
AldabÄ«tÄ— – duoti į kailį, muÅ¡ti (Brs)
Aldadraks – 1) triukÅ¡mas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
AldavuotÄ— – 1) triukÅ¡mauti, jodytis, dykinÄ—ti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mÄ—tyti (Brs)
AldesÄ«s – aidas, aidesys (Kv, Prk)
AldietÄ— – aidÄ—ti, skambÄ—ti, gausti (Kv, Grg)
AldÄ«nÄ— – laivynas (S. Dauk.)
AldintÄ— – muÅ¡ti, duoti, karÅ¡ti (Dr)
AldytÄ— – 1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarkÄ… (Krtv)
Aldra – 1) audra, vÄ—tra (Kv, Rt), 2) triukÅ¡mas, riksmas, netvarka (Mžk)
AldravuotÄ— – siausti, triukÅ¡mÄ… kelti (Kv, VkÅ¡)
Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
AlgautÄ— – tarnauti (S. Dauk.)
AlguotÄ—is – 1) dainuoti, Å¡Å«kauti (apie piemenis) (Varn), 2) iÅ¡maldos praÅ¡yti (Užv)
Alka – 1) vieta ant kalno, kur bÅ«davo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
Alkierios – gerasis kambarys
Alks – 1) senovÄ—s lietuvių Å¡ventovÄ—, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
Alksna – 1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slÄ—nis (Mžk)
AlmÄ— – skystis iÅ¡ mirÅ¡tanÄ�io ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
Almesys – triukÅ¡mas (Varn, Rt)
AlmuotÄ— – šūkauti, aldoti (Dr)
AlpietÄ— – 1) bÅ«ti netoli alpimo, alpti ir vÄ—l atsigauti, leipÄ—ti (Grg, Å kn), 2) dejuoti, sulpÄ—ti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
Alseika − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
AlsietÄ— – sunkiai alsuoti, kvÄ—puoti (Trk)
Alsos – sunkus, varginantis
Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Å ts)
Altravuotėis − jaudintis, nerimauti
Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
AlvÄ— – puodelis pusÄ—s litro ar mažesnis, puskvortÄ— (Rs, Erž) 

AmailiuotÄ— – 1) nežinant ar neaiÅ¡kiai kÄ… nors pasakoti; abejojant kalbÄ—ti (KlvrŽ, VkÅ¡), 2) apgaudinÄ—ti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) iÅ¡dykauti, žaisti (Mžk)
AmaliuotÄ— – kalbÄ—ti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
Amalis – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
Amaliuotė − plepėti
Ambarasas – Pol., Brus. triukÅ¡mas, barnis, ginÄ�as (Prl)
Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
AmelioutÄ— – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
Amelis – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
AmstÄ«tÄ— – valgyti, Ä—sti (Kl)
AmtelietÄ— – burbtelÄ—ti, tarstelÄ—ti (perk., Skr) 

Ana − ji
AnÄ�akis – antakis (Sd)
AnÄ�kala – rogių užkalas (VkÅ¡)
AnÄ�kapis – antkapis (Mžk)
AnÄ�kara – prsiplakÄ—lis (Varn)
AnÄ�karps – užkirtimas (KlvrŽ)
Andelis – prekyba (Vok., Slnt, Yl)
AndeliuotÄ— – prekiauti (Brs, Yl)
Anė − nė
Ang − 1) ant, 2) į
Anga (~onga) – atviras tarpas, skylÄ—, įėjimas (Gr, Slnt)
AngatÄ—s – antai, aure (Plt, Kl)
Angi – antai (Slnt)
AngÄ«tÄ— – muÅ¡ti, lupti, perti (Gr)
AnglinÄ«Ä�ė – rÅ«klys (S. Dauk.)
AngstÄ«tÄ— – lupti, trinti (Kal)
Angus – 1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
Aniuols – angelas
Anka – kilpa, grandis, Ä…sa (Prk, Klp)
AnkerÄ«s – sudygÄ™s grÅ«das (Als)
Ankuris − pasaitas
AnoutÄ— – 1) valyti, Å¡veisti, mazgoti (VÅ¡v, S. Dauk.), 2) terÅ¡ti (Prk)
AnsgatÄ—s – antai, aure (Als, GrÅ¡l)
AnÅ¡tÄ«kis – 1) atsitikimas (Kltn), 2) laimÄ—, sÄ—kmÄ— (Kltn)
Antburga (~ontborga) – siÅ«lo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
Antburgos (~ontborgas) – iÅ¡tryÅ¡kÄ™s ant ledo ir suÅ¡alÄ™s vanduo, ampalas (Plt, Pln)
AntÄ— (~ontÄ—) – drabužio kiÅ¡enÄ— iÅ¡ vidaus, antinÄ— (perk., Klp)
Antežis (~ontežis) – pievos pakraÅ¡tys prie dirvos, aukÅ¡tumÄ—lÄ— tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
Antis (~ontis) – vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
Antkaita (~ontkaita) – suktų siÅ«lų Å¡aka (Å ts)
AntkrÄ«tis (~ontkrÄ«tis) – ligos priepuolis, užsikrÄ—timas, epidemija (Vvr, Brs)
AntlapatÄ«tÄ— – 1) užbÄ—gti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakÄ™s, įpratÄ™s dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorÄ—lis (Krtn, Kal)
Antnara (~ontnara) – įnara, užnÄ—rimas (Ggr)
AntpÄ—ris (~unÄ�pieris) – siauros lentelÄ—s, kalamos ant lentų (pÄ—rų) sudÅ«rimų, apmuÅ¡ant namÄ… statmenai (Å ts)
Antprusnis (~ontprusnis) – 1) arklio galvos vieta aukÅ¡Ä�iau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
Antralakai (~ontralakÄ�) – antros rÅ«Å¡ies grÅ«dai (Brs)
Antsuka (~ontsuka) – garankÅ¡tÄ—, kilpa (Å ts) 

Apalos – apvalus
Apara – virvelė
ApciÅ«gÄ� (apcÅ«gas) – replÄ—s
ApÄ�iukÅ¡tÄ— – apsileisti (Å ts)
ApdringtÄ— – apsiprasti (Užv, Krkl)
ApÄ—nt(Ä�s) – vÄ—l, iÅ¡ naujo
Apgabalis – žemÄ—s plotas vienoje vietoje (Lž)
Apgėmėms – prgimtis
ApibakuotÄ— – apkimÅ¡ti (Slnt)
Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
Apiera – auka (pol. „ofiera“)
ApieravuotÄ— – aukoti (pol. „ofierować“)
Apilkas − pjuvenos
Apivars – vyžų ar naginių virvelÄ— apvynioti autams prie kojų (Sd)
Apīvuoka – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
Apīnuos – apinių auginimo vieta
Apīžlėja − prieblanda, prietema
ApjakÄ«bÄ— – apakimas, tamsybÄ— (Å ts)
ApjavÄ—s – javų valymas nuo lauko, laukvokio Å¡ventÄ— (S. Dauk.)
Apjousts – 1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
ApjunktÄ— – apsiprasti (Up, Å ts)
Apkaba – segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Å ts)
Apkala – plikÅ¡ala, lijundra, apÅ¡alas, apskardas (Brs, Ms)
Apkiautielis – apsileidÄ™s, apÅ¡epÄ™s, netvarkingas, niekam tikÄ™s žmogus, iÅ¡sižiojÄ—lis, neiÅ¡manÄ—lis (Å ts, Trg)
ApkuilÄ«s – pasileidÄ—lis (Slnt)
Apkulas – kÅ«lÄ—s pabaigtuvÄ—s (S. Dauk.)
Aplada – didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
Aple (aplink) – apie
AplamÄ«bÄ— – neiÅ¡mintis, neprotas (S. Dauk.)
Aplamis – pusgalvis, žioplys, vÄ—pla, kvailys (Kal, VkÅ¡)
Aplams – 1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Å ts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
Aplanks – 1) skersinÄ— rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
Aplanktis – 1) balžienas, kÅ«lÄ—nas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
ApleibÄ«s – iÅ¡tižėlis, iÅ¡sižiojÄ—lis (Grg)
AplÄ—ms – 1) drabužio pakraÅ¡Ä�ių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraÅ¡tys (Å ts)
ApletÅ«ra – apvadai (durų, langų)
Aplouka – veÅ¡li pieva prie upÄ—s ar kitoje aptvinstanÄ�ioje vietoje, lanka (Dr)
Aplouks – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
ApnaÅ¡als – veido spalva, pagimimas (Kl)
ApoÅ¡Ä— – drebulÄ—
ApoÅ¡ruots – drebulynas
ApraibtÄ— – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
ApraitÄ«tÄ— – 1) apvynioti, apsukti (KrÅ¡), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
Aprauks – virvelÄ— naginÄ—ms raukti, rauklÄ— (Tl)
Aprieds − drabužis
AprÄ«dÄ«tÄ— – užsiundyti, papjudyti (VkÅ¡, Žg)
Aprīlius − Balandžio 1-oji
Apruba – viename plote Å«kininko žemÄ— (Sl., Grg)
Aprubė – vienkiemis
Aprūms – juosmuo
Apsaba – iÅ¡vaizda, panaÅ¡umas, veidas (Prk, Klp)
Apsaka – po potvynio vandens užlieta žemesnÄ— vieta (Klp)
Apsaks – praneÅ¡imas, skelbimas žodžiu (Pln)
ApsargÄ«s – ligotas, nesveikas (Å ts)
Apseigas – namai, bÅ«stas (Å ts)
ApsidÅ«mietÄ— – apsiniaukti, apsimigloti (Å ts)
Apsieda – sodyba (Akm)
Apsikurmuliautė – apsirengti skarmalais
Apsimīžiuotė − apsišlapinti
ApsiraizgaliuotÄ— – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
ApsiraižintÄ— – apsnÅ«sti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
ApsiriedÄ«tÄ— – apsirengti, persirengti (daugiau „parsÄ—riedÄ«tė“)
Apsir īžtÄ— – 1) iÅ¡siversti, apsieiti (Å ts), 2) žinotis (Klp)
ApsisuskintÄ— – apsikrÄ—sti suskiu, niežais (Trk)
Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
ApsitaralioutÄ— – apsiterÅ¡ti (Krtv)
ApsitararoutÄ— – apsigauti (Gr)
Apsiūktė − apsiniaukti
Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantan�iu, kvailiu
Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
Apskala – paskala, gandas (Brs)
Apskėrtė – išrinkti
Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
Apskrajus – kraÅ¡tas, apylinkÄ— (Å v)
Apskreists – apsiaustas (Kv)
ApspingtÄ— – apkursti (Lk)
Apstabs – iÅ¡vaizda, pavidalas (Vd)
ApstietÄ— – didÄ—ti, daugÄ—ti (Vd)
Apsūdījėms – 1) vertinimas, 2) kritika
ApÅ¡akarnis – iÅ¡siÅ¡akojÄ™s, Å¡akotas (Brs)
ApÅ¡ats – barimas (Kal)
Apšiurnus – tvarkingas, malonus, jaukus
Apšliets − kepurės apvadas
Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
AptarabanÄ«tÄ— – apsukti (Als, Trk)
AptarakÄ«tÄ— – apterÅ¡ti iÅ¡matomis (KrÅ¡)
Aptavuotė − apsiūti pakraš�ius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
Apts – tam tikras drabužių pakraÅ¡Ä�ių iÅ¡siuvinÄ—jimas, pagražinimas (pol. „haft“)
ApulžtÄ— – šsipÅ«sti, pastorÄ—ti, iÅ¡pampti (Kltn, Up)
Apvara – šikÅ¡nelÄ— naginÄ—ms raukti (per Ä…seles) (KlvrŽ)
Apvars – 1) virvÄ— burÄ—ms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
ApvarslÄ� – vadžios (Lk)
Apvartis – virvelÄ— ar Å¡ikÅ¡ninis siauras dirželis naginÄ—ms raukti, apivaras (Yl, Akm)
Apvarts – apsiuvimas (Å v)
Apvaržus – apvytÄ™s (Å ts)
Apvaža – apsikentimas, nejautrumas
Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, paken�iamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
ApvijÄ«s – daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
ApžadÄ� – burtai, žadÄ—jimai, užkeikimas (Jdr)
Apžadings – stebuklingas (Å ts)
ApžaimuotÄ— – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Å ts, Trk)
Apžindis – 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Å ts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
Arielka – degtinė
Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
ArmÄ� – vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
Armata – patranka
Armou – dirvožemis
ArÅ¡kus – raiÅ¡kus, aiÅ¡kus (Vvr)
Arts – žambis (Å ts)
Aruosos − karosas
Aržlus – neklusnus, prieÅ¡ingas, aržus (Užv)
Aržus – 1) smarkus, karÅ¡tas (Vdk), 2) gaÅ¡lus (Kv) 

Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
Asabnos − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
AsÄ—ns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
Asla – trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
Asnis – 1) kailinio žvÄ—relio kailio ilgesni, prasikiÅ¡Ä™ plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio aÅ¡menys, aÅ¡truma (Grg, Tl)
Astanka – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

AÅ¡mainÄ— – 1) iÅ¡ karklų ar Å¡iaudų pintas aÅ¡tuonių gorÄ�ių talpumo indas javams seikÄ—ti ar sÄ—ti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aÅ¡tuoni gorÄ�iai) (Erž, Skdv)
AÅ¡mas – aÅ¡tuntas (Brs, Tl)
AÅ¡mÄ— – aÅ¡tunkÄ— korta (Brs)
AÅ¡uoklis – vaÅ¡oklis, serbentas (VkÅ¡, Å ll)
Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

Apžindis − žindamas pienas

Atakis – gÄ—da, akibrokÅ¡tas (Vvr)
Atara – skerslysvė
AtbakuotÄ— – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
Atbaras – 1) pasturlakai, atvÄ—tos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Å ts, Ggr)
Atdars – 1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Å ts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
AtentÄ— – ateitis (Klp, S. Dauk.)
Atentis – bÅ«simas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
Atežīs – pievos pakraÅ¡tys prie dirvos, aukÅ¡tumÄ—lÄ— tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
Atgairė − vėjo užpu�iama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
Atgaja – atsigavimas (Skd)
Atgajus – 1) oro priÄ—jimas (Lkv, Å auk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
Atgajus – gaivus, vÄ—sus (Up, Kltn)
AtgalÄ™ – 1) prastieji grÅ«dai, apgrÅ«džiai (Grg, Prk), 2) liekanos, iÅ¡rankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, iÅ¡galÄ—s (S. Dauk.)
Atgandus – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
Atguojus – paguoda (Vvr)
AtitarabanÄ«tÄ— – atgabenti (Kair, Klvrž)
AtitaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant atvažiuoti (VkÅ¡)
Atkairus – atvirkš�ias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
Atkaita – antrÄ… kartÄ… kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
Atkaita – suktų siÅ«lų Å¡aka (Å ts)
Atkaitals – atkaitintas, atÅ¡ildytas viralas (Karkl, Užv)
Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Å ts, Brs)
Atkaitus – abipusiÅ¡kas (S. Dauk.)
AtkaklÄ«bÄ— – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Å ts)
AtkakliuotÄ—is – atkaklauti, spirtis (Dr)
Atkaklus – 1) užsispyrÄ™s, prieÅ¡ingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
Atkalba – prikalbinÄ—jimas ko nors nedaryti, atkalbÄ—jimas (Kair, Å l)
Atkalē – atvirkš�iai, priešingai
Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
AtkalnÄ— – kalno Å¡onas, atÅ¡laitÄ—, nuokalnÄ— (Mžk, Yl)
Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
Atkaltie – krÄ—slo, kÄ—dÄ—s, sofos ir kt. atloÅ¡as, atrama (Grg, Žd)
Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
AtkuoÄ�ius – audÄ—jas (Pol., Trk)
Atkuols – sÄ—dynÄ—s užpakalis ratuose, atkaltÄ— (Å kn)
Atlaida – perstogÄ—, perstojimas (Vvr, Skr)
Atlaida – 1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukÅ¡tesnÄ— vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
Atlaiks – nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
Atlaikus – patvarus, stiprus (Kltn)
AtlaiÅ¡Ä� – dirvonas (Å ts)
Atlaja – potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
AtlakÄ� – prastesni, mažiau iÅ¡valyti grÅ«dai (Lkv)
AtlankalÄ� – sijono, suknelÄ—s atlenktos apaÄ�ios (TrÅ¡)
Atlapa – pavadis (Jdr, Kv)
AtlapatÄ«tÄ— – sunkiu žingsniu ateiti, atbÄ—gti, atlapatuoti (KlvrŽ)
AtlaÅ¡Ä� – menkiausi grÅ«dai (Å ts)
AtlÄ—ipa – paÅ¡alas, kietumas po purvu (Rs)
AtlÄ«da – perstogÄ—, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
AtliektÄ— – atskristi
Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazÄ— (Ms)
AtmainÄ� – pakaitomis (Užv) 
Atmata – užleista dirva; nedirbama žemÄ— (Akm, Yl)
AtmestÄ—nÄ� – bet kaip, prastai (Vvr, Als)
Atmietis – šal�io pamažėjimas, šal�io atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
Atmuons – kerÅ¡tas (Slnt, Brs)
Atmuovinis – pernelyg stambus, griozdiÅ¡kas (Dr)
AtnaÅ¡als – kraitis ar Å¡iaip atsineÅ¡tinis turtas (Kl)
AtnaÅ¡us – derlingas (Bržr)
Atpent – atgal (Kv, Rt)
Atpiedžiou − 1) tomis pa�iomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
Atplikis – viÅ¡tgaidis (Nt)
AtpuskÄ� – atlaidai (Sl., Grg, Yl)
Atpūtis – atsipūtimas, poilsis
AtrabuotÄ— – užlenkti, atraitoti (Klp)
AtraitÄ«tÄ— – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (VkÅ¡), 2) sulankstyti, deformuoti (Å ts), 3) atristi, atridenti (Å ts)
Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
Atražė – pirmoji Å¡iaudinio stogo eilÄ—, lygiai nupjauta Å¡iaudinio stogo apaÄ�ia (Å ts, KlvrŽ)
AtrubÄ—s – sÄ—lenos (Rs.,Tv, Ms)
Atsailis – sutvirtinimas, skersinis (Plik)
AtsaitÄ— – 1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo aÅ¡ies galo iki stelvogÄ—s, atsailÄ— (Užv), 3) arklavirvÄ—, įtvara (Krtn)
Atsaja – 1) geležis tarp aÅ¡ies ir stelvogÄ—s, atsaitÄ—, atsailÄ— (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastÄ— (Lk), 3) atotampa (Brs)
Atsaks – atsakymas (Varn, S. Dauk.)
Atsala – upÄ—s įsigraužimas į krantÄ…, užtakis (Kv, Å v)
AtsamÄ� – atsemtos nuo verdamo viralo putos, pavirÅ¡ius, nuosamos (Vdk)
AtsielÄ— – dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sÄ—jami (Pln)
Atsielis – 1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais paÄ�iais metais sÄ—jami žieminiai javai arba kurioje sÄ—jami tie patys javai ar daržovÄ—s paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasÄ—ti toje paÄ�ioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grÅ«dai iÅ¡gedusioms vietoms atsÄ—ti (Pkl)
Atsiauta – 1) vieta upÄ—je, kur vanduo dÄ—l duobÄ—s ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Å ts), 3) ryÅ¡ys pÄ—dams riÅ¡ti (Mžk)
Atsiautas – mot. g., dgs svarÅ«s grÅ«dai, gaunami arpuojant, vÄ—tant ar siauÄ�iant (Mžk)
Atsikragėnės – galvą atsilošęs
Atsipūstė − pasiilsėti
Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
Atsitekietė − atgauti sąmonę
AtsiÅ«ba – gÅ«sis, Å¡uoras (Plng)
Atsižegnuotė – atsisveikinti
AtsibakÄ«tÄ— – atsiloÅ¡ti (Å l)
Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pa�iais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
Atskala – 1) skeveldra, atplaiÅ¡a (Å ts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
Atskardis – kriauÅ¡is, paÅ¡laitÄ—, Å¡laitas (Grg, KlvrŽ)
AtskedervÄ— – atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
AtskÄ—ds – atskiras (Slnt, Ggr)
Atskombis – atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
Atskraba – 1) skiautÄ—, pakraÅ¡tys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
Atskrabs – skrybÄ—lÄ—s atlenkimas, kraÅ¡tas (Lkv)
Atspara – 1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdÄ—tas tarp klojimo ar daržinÄ—s pamatinio ir gegninio (rÄ…sto), atspyris (Rs)
Atsparas – spyruoklinÄ—s akÄ—Ä�ios, brižės (Å ts)
Atspars – grÄ—blio lankelis, padedantis pritvirtinti kotÄ… (Tl)
AtspÄ«ris – 1) daiktas, kuris kÄ… remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turÄ—klas laikytis (KrÅ¡), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų Å¡erdeÅ¡ninkas su įšauÄ�iu (Žd)
Atsuoda – 1) upÄ—s apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Å ts)
Atstanka – 1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
AtÅ¡arpa – atÅ¡erpetojimas, paÄ�aiža (Grk)
AtÅ¡iauža – atÅ¡aiža, Å¡eberkÅ¡tis, atplaiÅ¡a (Erž)
AtÅ¡laims – klojimo asla (Btg, Kltn)
AtÅ¡laitÄ— – pakalnÄ— (Dr)
Atuols – nupjovus pievÄ…, atžėlusi žolÄ—, antroji žolÄ— (Kv, Krkl)
Atvaja – 1) ritÄ—je užmegztas siÅ«lagalis, prie kurio verpÄ—ja, pradÄ—dama verpti, priduria siÅ«lÄ… (Jrb), 2) palaidas siÅ«las audekle, drika (Jrb), 3) perdilÄ™s ir atsivijÄ™s virvÄ—s pluoÅ¡tas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
Atvanga – 1) perstogÄ—, sustojimas, atsikvÄ—pimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upÄ—je, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
AtvarslÄ� – vadelÄ—s, vadžios (Dr, Skd)
Atvarta – 1) plÄ—Å¡inio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
AtvaÅ¡a – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
AtvÄ«pa – iÅ¡sižiojÄ—lis, žiopla; susiraukÄ—lis (menk., KlvrŽ, Ms)
Atvuoga – drÄ…sa (Sl., Klp, Pln)
Atvuožnus – Sl. 1) drÄ…sus (Ms), 2) atsargus (Skr)
Atžala – atauga, atvaÅ¡a (Å ts, Grg)
Auda – muÅ¡imas, tvatijimas (Bdr, Grg)
Aulaukis – pietvakaris vÄ—jas; marinis, vakaris vÄ—jas (Å v, Klp)
AurietÄ— – 1) ūžti, kaukti (VkÅ¡), 2) verkti, rÄ—kti, staugti (menk., Mžk, VkÅ¡)
Ausainis – medinis indas su ausimis neÅ¡ti sriubai į laukÄ… darbininkams (Yl)
AusÄ«ls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui Å¡ono, Å¡eiva (Grg)
AvÄ—lÄ— – gluosnio, karklo ar blindÄ—s spurgana (Žr, Grg)
Avimakis – nenaudÄ—lis, netikÄ—lis, pajodžarga (menk., Å ts, Brs)