Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

K

  • Filed under:
Pirmadienis
Lie 20,2009

Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks –
meškerės kabliukas (Varn)
Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
Kabašintė – 
raginti, žadinti (Skr)
Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
Kabažiuotėis – 
baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots
– 1) kablys (Brs),  2) pakaba
Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
Kaimė – jėga (Pln, Šv)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norėti (Brs)
Kaisra – karštas oras (Tv)
Kaiša –
oblius (Rt, Tv)
Kaišeklis –
bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
Kakalinis
– bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
Kalaišės – kelnės (Vdk)
Kalamašā – numinti batai
Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
Kalamps – 
didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams
– ajeras (Vok., Šlu)
Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
Kalībkaklis – 
ilgu kaklu (Šts)
Kalībs
– 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
Kalioutė –
remti (Varn)
Kalīzavuotė – 
pajuokti, pašiepti (Skr)
Kalps –
tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – 
paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – 
plaktukas dalgiui plakti (Kv)
Kaltietė – 
kietėti, džiūti (Šts)
Kaltūns
− plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
Kalūbī – mušti (Krš)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – 
sustingėlis (Yl)
Kalvarats
– verpimo ratelis (Plt, Pln)
Kamašī – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – 
rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
Kampars –
kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
Kandabītė – mušti (Ms)
Kandlus – 
nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols
– 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
Kaneršī – draskyti (Kair)
Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – 
pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
Kankaliavuotė – 
kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars –
aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
Kankuols –
kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
Kapčios
– bulvių kaupas apkauptas žemėmis
Kapelčioks – griežikas
Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
Kapinietė –
kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
Kapintė – 
aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
Kapītėis – 
gvieštis, godėtis (Vkš)
Kaplis
– kauptukas
Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
Kapuočius
– žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – 
peilis mėsai kapoti (Brs)
Karabalda
− naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės
− keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
Karkluba –
mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
Karuonė
– bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – 
nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
Kastė –
dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis
– vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
Kaulītė
– reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
Kavalda
– kūjis
Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
Kavuonės – slėpynės
Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
Kavuotėis – slėptis
Kazėlā − gegnės
Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis –
keblumas, nepatogumas (Vkš)
Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės
− kojūkai
Kėik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
Keipietė
– silpnai jaustis, merdėti
Kėisalis – kelmas
Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis –
baidyklė (KlvrŽ)
Kenis
− sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
Kerapiežos
– jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius
– piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas –
peštukas (Erž)
Kernazītė –
smarkiai valgyti, ryti (Šv)
Kernė
− indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (Krš)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaurā − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukščio kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
Kibiklis –
įtaisas pančiams vyti (Vkš)
Kibīklis –
prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
Kibitka – 
Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
Kielis – 
apatinė laivo dalis (Plng)
Kieliuotė – 
kilnoti (Vkš)
Kikilarnė – 
mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
Kīla
– pilvo išvarža
Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas –
Sl. dešra (Vkš, Skd)
Kinis
– migis, lizdas
Kinkīmā − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
Kipis
− 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepšys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
Kiuošis – 
paliegėlis (Kal)
Kiūtėntė
– lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
Klampasītė –
klampoti, trempti (Škn)
Klamuočītė –
versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
Klapčius
 – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
Kleckā
– cepelinai
Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raišakojis (Varn)
Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klepčē – spąstai
Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaišis (Varn)
Kliamberis
– senovinė dūrų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
Kliebis
– glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – ištižėlis
Klucgalis – rąstagalys (Skd)
Klukšnis
– gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
Klumuočius – vertėjas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas
− apykurtis, kurčias

Knabeklis – vąšelis (Tl)
Knaibasītė –
pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
Knakietė
– pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
Knarkazas –
1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis –
1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
Kneibasīti –
prastai dirbti (Škn)
Kneibastis –
painus, knebus darbas (Skr)
Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
Kninga
– knyga
Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris
− pajuokos žodis
Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukšlė (Jrb)
Koisis – uodas
Koknė – krosnis
Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
Koncesėjė – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
Konteplės – šliurės
Konvalėjė – pakalnutė
Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
Kopstis – krūva
Kōrėns – kalakutas
Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bičių spiečius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
Koskelė – skarelė
Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
Kôupka
− taurė

Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
Kramentė – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė
− kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Kraučios – siuvėjas
Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
Kreiktė
– skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
Krėklis
− 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepšis
Kriaučios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kėdė
Kringelis – riestainis
Kriokē – ramentai
Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
Kriūktėsunkiai dirbti
Kriūns – 
prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis
− iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
Kriuoktė – verkti
Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
Kročautė – vagiliauti, vaginėti
Kročos − vagilius, sukčius
Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
Krūgs –
1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
Kruoms
− kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė
palengva, nerangiai eiti, kėblinti
Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
Krūzos
– puodelis

Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
Kūdsliesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
Kuisis
– uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
Kūjakalis – priekalas (Bržr)
Kūjatis
– plaktukas
Kukuorios – virėjas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlėbėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis –
1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
Kulėks –
1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
Kūlėn/is, -ė – akmeninis
Kūliens – balžienas
Kūlīns
akmenynas
Kūlis
– akmuo
Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
Kulkštėns
kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
Kunkentė – 
nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
Kunksietė – 
rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
Kuočabrėkė –
dengtas (su būda) brikas (Žd)
Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
Kuojena
− 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
Kuoklī – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
Kuoštuvis – skuduras indams plauti
Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kupčios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
Kureklis
− žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
Kuškis – kuokštas, pluoštas
Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
Kūtė – tvartas, kluonas
Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

Kvāčės – gaudynės
Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
Kvanka –
netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
Kvankals –
senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas –
Rus. gira (Slnt, Trš)
Kvatars –
iškyšulys (Šlu)
Kvatera
− nuoma
Kvaterants
− nuominininkas
Kvīnā
(dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
Kvartūgs – prijuostė
Kvietka – gėlė

  • Komentarai išjungti - K
  • Č

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Čeižtė – šiukšlinti
    Čekavuotė – pjaustyti, kapoti (Ms, Vvr)
    Čekuons – įrankis su kotu daržovėms ar mėsai kapoti, kaponė (Slnt, Pp)
    Čelada – būrys žmonių
    Čemuors – suknelė (Pol., Rs)
    Čepčius – Pol., Brus. taukai ant pilvo, taukinė (Erž, Ll)
    Čepruonėlē
    – čiobreliai
    Čerauninks – burtininkas (Pol., Brus., Tv, Kal)
    Čeravuotė1) burti (Pol.), 2) liga persmelkia (Rnv), 3) negražiai, prastai ką padaryti (Vvr)
    Čerdaks –
    pakaušis; plotas antram aukšte, kai namas vienaukštis
    Čerkasas – 
    Sl. naminis audeklas, kurio metmenys lininiai ar medvilniniai, o ataudai vilnoniai (Vkš, Kv)
    Čerts
    velnias (Brus., Slnt)
    Čestavuotėbrus. vaišinti, mylėti (Yl)
    Čeverīkā – batai, apavas (Brus.)
    Čēžena – skeveldra, aižena (Vvr, Šv)
    Čiaučius – batsiuvys (Grg)
    Čiaumuotė − kramtyti pilna burna, valgyti ilgai vatulojant burnoje kąsnį (Erž, Brs)
    Čīderstva – tyčiojimasis, pajuokimas (Krtn)
    Čīdītėis – tyčiotis, išjuokti (Kin, Rnv)
    Čīdras – šydas (Škn)
    ČiedīBrus. 1) taupyti, tausoti, gailėti (Klp), 2) mėgti (Varn, Plt)
    Čierā − burtai, užkeikimai (Pol., KlvrŽ)
    Čiesnis – vaišės
    Čiesos – laikas (Sl.)
    Čiestnos − teisingas, patikimas
    Čiežtė – 1) mušti, lupti (Akm), 2) trinti, grumdyti, skalbti (Šts), 3) smarkiai lyti, pilti (Vkš), 4) išnaudoti, apgaudinėti (perk., Šts), 5) šlapintis (Slnt)
    Čigūns – ketus (Pol., KlvrŽ)
    Činčars – menkavertis daiktas (Vkš, Trk)
    Čiokors
    – 1) stogo viršus, šelmuo, kraigas  (Krkl), 2) pašelmenys, pakraigė  (Trk, Krtv), 3) namų galo (skliautų) skylė, kurtinys (Plt, S. Dauk.), 4) kamino galas, pro kurį eina dūmai (Kl)
    Čiokštė – šlapti, žliugti
    Čiopa – 1) krūva, kupeta (Škn, Akm), 2) kuokštas, sauja (Škn)
    Čiopa – kas čiopojasi, čiupna (Skd, Šts)
    Čioprīna – plaukai
    Čioškė – liesa, ne visai brandi, suvargusi mergaitė
    Čirkals – čirplys, mažas vaikas (Kin)
    Čirškintė – 1) griežti, čirpinti (Skd),
    Čiubčius – šiaudinio su nuolaidžiu galu stogo viršūninė kertelė; susiskliautusių ilginių (šiaudų) susišiaušimas (Plt)
    Čiūčela − baidyklė (Brus., Slnt)
    Čiūds – stebuklas, nepaprastas daiktas (Brus.)
    Čiūgalis – paršas, kiaulė (malon., Slnt)
    Čiuklis –
    paršelis (Šts, Žd)
    Čiuobrīntė
    – pamažu, nerangiai eiti, vilktis, kėblinti (Skd)
    Čiuožtė – 1) kirsti, suduoti (Šlv), 2) smarkiai lyti (Vdk)
    Čiuprīna – plaukai (Brus., Pol., Kv, Rs)
    Čīsts − tikras, visiškas
    Čiūdaks − juokdarys
    Čiūliuotėis – trainiotis (Kin)
    Čiunts – skutas, gabalas (Pol., Kin, Grg)
    Čīžtė
    − glebti, čiužti (Brs)
    Članks – sąnarys (Pol., S. Dauk.)

  • Komentarai išjungti - Č
  • B

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Baba – 1) motinos ar tėvo motina, močiutė, senelė (Vvr), 2) sena moteriškė (Ms, Grg)
    Babaks
    − menkavertis rakandas, daiktas (Krkl)
    Babalioutė – niekus kalbėti, bambėti, veblėti (Klp)
    Babaušis – vaikų baidyklė, šmėkla, baubas (Užv, Krt)
    Babaužė – utelė (Kv)
    Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
    Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
    Babkas lapā − lauro lapai (Pol.)
    Babrentė – dėti, nešti kur nors (Krtv)
    Babūnė − senelė

    Bachūrs – vaikagalys, vaikpalaikis (Pol., Varn)

    Bačka – statinė (Brus., Grg, Slnt)
    Bačkis – storulis, dručkis (Šl)

    Badaris – triukšmas (Šts)
    Badavėjė – 1) bado metas, skurdas (Jrb, Up), 2) kas niekad neprivalgo, badmira, besotis (End)
    Badbolbė – ankstyvoji bulvė (Šts)
    Baddvasa – kas neturi ko valgyti, badmirys, badmira, sudžiūvėlis (Rs, Skr)
    Baddvasautė – badą kęsti, badmiriauti (Rs, Jrb)
    Baderioutėis – painiotis, kliūti (Tl)
    Badėškā – skurdžiai (Yl)
    Badiesena – badėjimas (Šts)
    Badietė – badą kęsti, badauti, nevalgyti, alkti (Skr, Pgg)
    Badinietėis – tinginiauti, bastytis, valkiotis (Skr)
    Badīstė – badas (Krž)
    Badītinis – sudurstytas, susiūtas iš skiaučių (Šts)
    Badkuošis – besotis (Dr)
    Badlaikis – badmetis (Trk)
    Badmaišis – kas dažnai valgo ir vis alkanas (menk., Kair)
    Badmėra – kas nuolat trūksta valgyti, nuolat alkanas (End, Užv)
    Badpėlvis – besotis, badmirys (Dr, Ggr)
    Badplaukē – ilgi, neišsišėrę gyvulio plaukai (Šts)
    Badplonksnės – neišsišėrusios plunksnos (Šts)
    Badpotrė – prasta sriuba, putra (Šts, Ms)
    Badrėjė – badmira, badsmuka (Varn)
    Badragaišis – juodų miltų, prastas pyragas (Trk)
    Badsmėlgė – plona smilga (Yl, Skd)
    Badstėpa – badmirys, badsmuka (Slnt)
    Badvėitė – prasta žemė (Dr)

    Bagamazas Brus. 1) smulkių prekių nešulys (End), 2) būdelė turguje (Brs)
    Bagamazninks – smulkių prekių pardavinėtojas (Akm)
    Bagarautėis – linksmintis, vakaruškauti (Šv)
    Bagarioutė – 1) maišyti, žarstyti lazda (Grg), 2) kasti, semti (Jrb)
    Bagarioutėis – nykti, skursti (Jrb)
    Bagaris – neturtingas, nusigyvenęs žmogus, nuskurėlis (Skr, Šlv)
    Bagarninks – vakaruškininkas (Šv, Jdr)
    Bagaroutėis − 1) makaluoti, baksnoti, badyt (Kv, Up), 2) snausti (perk., Rs)
    BagarsVok. 1) lazda, pagalys (Pgr, Up), 2) mašina uostams ir upėms gilinti, žemsemė (Klp), 3) kaimo pasilinksminimas, vakaruškos (Šv, Vvr)
    Baguotī – turtingumas (Vvr)
    Baguots – apkūnus (Grg, Vvr)

    Baideklis – baidytojas, baidyklė (Šts)
    Baidīkla – vieta, kur baido, vaidenasi (Grg)
    Baidīklė – 1) žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą (Krkl, Skr), 2) baisus padaras, šmėkla (Jdr)
    Baidītėis – vaidentis (Grg, Nt)
    Baidols – vaiduoklis, baiduoklis (Krtn)
    Baiduoklis – vaiduoklis (Šil)
    Baigena – galas, mirtis (Skr, Ar)
    Baigtinuoji – nelaimė, galas, mirtis (Skr)
    Baigtovā – prietaisas baigti audeklui austi (Šlv)
    Baigus – baisus (S. Dauk.)
    Baika – 1) šmėkla, baidyklė (Žd, Lž), 2) juokas, juokavimas, tuščias dalykas, pasaka (Pol., Brus., Klp)
    Baisielie – 1) baisus žmogus, bjaurybė, neklaužada (Krš, Šts), 2) pabaisa, baidyklė (S. Dauk.)
    Baisis – 1) baisumas, baimė (Šts), 2) bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Skr)

    Bajuoralė – bajoraitė (Vvr)
    Bajuorėkė – bajoro duktė, bajoraitė (Vvr)
    Bajuorėns – vidutinis bajoras, bajorukas (Vvr)
    Bajuorgalis – nusigyvenęs bajoras, balalaikas (Skdv, Šts)

    Bakalerėjė – triukšmas (perk. Ms, KlrvŽ)
    Bakanis – 1) avinas (Vkš, Lž), 2) lepūnėlis (perk., Skd)
    Bakaroutė – badyti, bakštinti, guiti (Ll, Krkl)
    Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti (Sl., Kv, Rs)
    BakisVok. 1) regztis, rezginės, maišė (Prk, Kv), 2) nešinys, nešmenė, pakas (Skd)
    Bakiuotė – pakuoti (Šts)
    Bakiuotėis – 1) mušti (Rt), 2) eiti (keliais), klupsčiuoti (KlvrŽ)
    Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
    Bakmalis – košės grūstuvis, kruštuvas (Brs)
    Baknītėis – stuksenti, mušti, bakinti (Skr)
    Baknuotė – 1) baksnoti, badyti (Skr), 2) intr. sunkiai eiti (Rs)
    Bakšė – šalinė (Grg, Kl)
    Bakšnuotė – sugrūstų spirgintų kanapių valgis, spirgutė (Vkš, Ms)
    Bakštalī – badyti, mušti (Varn, Užv)
    Bakštals – 1) spirginė, pamirkalas (Šts, Brs), 2) nenuorama, lindikas (Pp)
    Bakšterī – raginti, badyti (Varn)
    Bakštinietė – badyti, mušti (Šts)
    Bakštī – badyti, kumšėti, daužyti (Brs, Pp)
    Bakštuols – grūstuvas košei grūsti, bakmalis (Šts)
    Baktalī – mušti, barti, prikaišioti (Krkl)
    Bakuotė – sunkiai bristi, klampoti (Ggr, Slnt)
    Bakūžė – sena prasta pirkia, lūšna (Vok., Skr)

    Bala – ko nors daugybė, begalė (perk., Šts)
    Baladuonė – beldimasis, baladojimasis (Kair)
    Baladuošios – pabalda, padauža (Skr)
    Balakas – prastas viršutinis drabužis (Pol., Kv, Tv)

    Balamutītė –
    ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti, gaišti, klaidinti (Brus., Pol., Krtn)
    Balamūts
    – kas iš kvailumo, išdykumo ar blogos valios daro ką ne taip, kaip reikia, paikšas, išdykėlis (Brus., Pol., Skr, Pln)
    Balandaitis – balandžių jauniklis (Grg)
    Balans – viršutinis žemės sluoksnis, priaugęs augalų šaknų, ypač durpyne, velėna (Brs, Šts)
    Balazī – pykimasis, rietenos (Krkl)
    Balazī – 1) keikti, plūsti (Škn), 2) barti (Jrb), 3) niekus taukšti (Šts, Grk)
    Balažī – nerimti (Lk)
    Baldaroutėis – maišytis (Pln)
    Baldašītėis – baldantis ką veikti (Akm, Krkl)
    Baldaštars – didelis žmogus (Kv)
    Baldė – toks medinis indas, puskubilis, žema statinaitė (Prk, Plng)
    Baldgalis – medžio atpjova (Vkš)
    Baldis – indas, naudojamas skalbiniams plauti (Prk)
    Baldī – 1) belsti, trankyti (Šts), 2) refl. keliauti, trankytis (S. Dauk.), 3) refl. slankioti, valkiotis (S. Dauk., Akm)
    Balduonis − kas baldosi, naktibalda (Šts)
    Baleizis – kaltas krėslų ir stalų varams iškalti (Germ., Užv)
    Balgans – balzganas (Vvr, Prk)
    Balguonis – nenuorama, padauža, peštukas, nenaudėlis (Kal, Slnt)
    Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
    Balkis – sija, rąstas (Vok., Pp, Kv)
    Balondis – karvelis (Mžk, Prk)
    Balsuotė – baltuoti (Yl)
    Baltakė – degtinė (šnek., Ms)
    Baltals – prametalas, uždaras (Užv, Kair)
    Baltgalvė – ramunė
    Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
    Balvonautė – dykinėti, išdykauti (Brs)
    Balzatī – plepėti, balzgatyti (Krž)
    Balzgans – balsvas, neaiškiai baltas (Grg, Slnt)

    Bamba – trumpas pagalys, ant kurio galo sukasi vytuvai, įstatomas į kokį krėslą ar trinką (Grg)
    Bambainis –
    pilvotas (Šts)
    Bambalėnė – niurzga, bambeklė (Šts)
    Bambalis
    – 1) indas pienui į pieninę vežti, bidonas (Yl, Skd), 2) indas žibalui (Sd)
    Bambaliuotė – bambėti, bambaliuoti (Kv, Vkš)
    Bambals – 1) varpas (perk., Yl), 2) spuogas (perk., Mžk)
    Bambarieža – mažo ūgio žmogelis (Trk)
    Bambariežla – mažo ūgio pilvotas žmogus (vaikas) (Užv)
    Bambars – pumputys (Ggr)
    Bambaruoks – bambeklis (Skr)
    Bambatrīnis – 1) naujoviškas šokis, laikomas ne visai padoriu (Trg, Kl), 2) pašokys, pasilinksminimas (Skr)
    Bambazī – barti, raginti (Trk)
    Bambeklis – bambalius, bambėtojas (Kv, Grg)
    Bambelis – supresuoti šiaudai
    Bambezas – bambeklis, bambalius (Skd, Kl)
    Bambinietė – vaikščioti be darbo, slampinėti (Skr)
    Bambintė – 1) skambinti (Jrb, Vkš), 2) nerangiai eiti (Vkš)
    Bambī – valgyti, srėbti (menk., Brs)
    Bambizas – vaikigalis, paauglys
    Bambtelietė – neaiškiai pasakyti, tarstelti (Vkš)
    Bambuočius – bambotas arklys (Ggr)
    Bambuoks – rąstagalys, stuobrys (Skr)
    Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis

    Banda – 1) būrys galvijų, kaimenė (Vdk, Plt), 2) sodžiaus jaunimo pasilinksminimas, vakaruškos (Skd)
    Bandadaržis – aptverta daržo kertė karvėms suvaryti, bandodaržis (Lž)
    Bandaganis – galvijų piemuo, galvijagonis (Kv)
    Bandaginīs – bandos varovas (Rs)
    Bandėnė –
    1) aptvaras bandai laikyti (Šts), 2) toliau nuo ūkio esanti ganykla (Šts), 3) piemenų pokylis per Sekmines, sambaris (Brs)
    Bandėšks – būdingas bandai, gyvuliškas (Šts)
    Bandīkštis
    – bandos gyvulys, galvijas (S. Dauk., Akm)
    Bandoks – mažas duonos ar ragaišio kepaliukas (Skr)
    Bandšunis – bandos, kaimenės šuo (Grk, Užv)
    Bandulis – pirktinė maža bandelė, bandelis (Brs, Žd)
    Banduodaržis – prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarą, diendaržis (Kv, Als)
    Banduokėimis – diendaržis, laidaras (Kv)
    Banduostaldis – galvijų, bandos tvartas (Kv)
    Banduotakis – takas, kuriuo galvijai (banda) genami į ganyklą (Lkv, Kv)
    Bandžiulis – 1) draugas, bičiulis (Mšk, Šl), 2) bendradarbis (Šl)
    Bandžiulīstė – draugystė, bičiulystė (Šl)
    Bandžius – 1) kerdžius (Brs, Mžk), 2) bernas, tarnas
    Bangintėis – daug valgyti, kimšti (Ll)
    Bangiuotė – vilnyti, banguoti, siaurėti (S. Dauk.)
    Bangouts – 1) su pasmarkėjimais (perk., Šts), 2) audringas (Šts)
    Bangulioutė – siausti, dūkti (Šts)
    Banguotėis – pustyti (Ggr) 
    Bankieta – puota, banketas (Pol., Mžk)

    Barabanītė – trankyti, belsti (perk., Jrb, Kv)
    Barabans –
    kuliamosios mašinos dalis, į kurią leidžiami pėdai (Jrb, Up)
    Barbarka –
    rabarbaras
    Barbeklis – bambalius (Vkš)
    Barbietė – kalbėti (Vkš)
    Barbuols –
    koks kabantis daiktas, bumbolas, kunkolas (Up)
    Barbuora – kūlė (Rs)
    Barbtelietė –
    1) barkštelėti (Vkš), 2) piktai, neaiškiai tarstelėti, burbtelėti (Vkš)
    Barelis –
    eilė (Ms)
    Barena – barimas (Vgr)
    Barga – ėmimas prekių į skolą, kreditas (Vok., Yl)
    Bãriuotė
    − 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
    Bargavuotė – peikti, niekinti (Lž)
    Barkšnuotė – belsti, barškinti (Vvr)
    Barkštlapynė – barščių lapų sriuba (Lkv)
    Barkštlapis – barščio lapas (Lkv)
    Baronka – riestainis
    Bars – vienu kartu užimamas lauko ruožas dirbant (pjaunant javus, raunant linus, šienaujant) (Slnt, Yl)
    Barsena – barimas (Vkš)
    Barstva – kirvis su plyšeliu vinims traukyti (Vok., Lkv)
    Barškals – 1) medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu, barškutis, kleketas (Klp, Lkv), 2) bažnyčios šveicoriaus lazda su barškančiu galu (Grg), 3) toks barškantis vaikų žaislas (Grg)
    Barškepys – nenaudėlis, apsileidėlis (Skr)
    Barškesys – barškėjimas (Grg)
    Barškī – barškalas, barškutis, tarškynė (Šv)
    Barta – 1) lovos šonas (Vok., Trg), 2) su plačiais ir riestais ašmenimis kirvis (Vok., Dr, Pln)
    Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
    Barzda – 1) smakras (perk., Vvr), 2) mažutės šaknys, daigai, 3) kablys, užkarpa (meškerės ar žeberklo), užbarzdinė (Vkš), 4) ant daržinės durų užleidžiama šiaudais pinta uždanga (Žr)
    Barzdoutėis – apaugti šaknimis (Šts)

    Basnirčia – basaminčia, basnyčia (Šll, Skdv)
    Basnuotė – pamažu, smulkiais žingsniais bėgti (Varn)
    Basteklis – 1) lazda (Skd), 2) bažnyčios tarnas (Skd)
    Bastūns – klajūnas, perėjūnas, valkata (Šlv)

    Bašlėks – kapišonas (Pol., Brus., Grg)

    Batalėjė – peštynės, triukšmas (Up)
    Bataulis
    – bato aulas (Brs); neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (Šts)
    Batpalaikis – senas, menkas batas (Kl, Grg)
    Bats – malūne skylė, pro kurią pilami grūdai į kašę, aulas (Brs)
    Battraukis – įnagis, kuriuo nutraukiami auliniai batai (Šts)
    Batvėnē – virta iš burokų rūgšties sriuba; batvinių lapų sriuba (Mžk, Užv)
    Batvinis – burokas (Brus., Pol., Akm, Gršl)

    Baubintė – gąsdinti, baubu baidyti (Jrb)
    Baudās
    – taisantis, žadais
    Baudītėis – baustis, ruoštis (Vdk)
    Baugietėis – baimintis, bijoti (Pln)
    Baugīklė – vaiduoklis, šmėkla (Up, Kltn)
    Baugings – bailus (Šts)
    Baugis – baimė (Šts, Slnt)
    Baugštentė – bauginti, gąsdinti, baidyti (Šauk)
    Baugštīklė – baidyklė (KlvrŽ)
    Baugštintė – bauginti, gąsdinti (Vkš)
    Baugulīs – baugumas, šiurpulys (Krš, Užv)
    Bauguonis – kas baugus, nedrąsus (Šts)
    Baugus – 1) baugštus, bailus, baikštus, baimingas (Krkl, Rdn), 2) lepus (Krš, Sd), 3) baisus (Klp, Grg)
    Baulī – baubiamai dainuoti (Vvr)
    Baurė – ūkininkas (Vok., menk., Skd, Brs)
    Baustêis – ketinti, žadėti, rengtis, ryžtis (Erž, Škn)
    Baustītėis – 1) rengtis, ketinti (Up), 2) taisytis, niauktis (Up)
    Baužas – 1) baidyklė, baubas, šmėkla (Krkl), 2) didelis, paaugęs piemuo (Užv), 3) išdykėlis (Krkl)
    Baužė – baidyklė, baužas (Grg)
    Baužinietė – 1) užrištomis akimis gaudyti viens kitą, lauminėti (Als), 2) persirengus kuo nors, kad nepažintų, eiti į žmones (ppr. Užgavėnes) (Šv)
    Baužis – baidyklė, baubas (Als, Pln)
    Baužtė – eiti smagiai, drožti (Als, S. Dauk.)

    Bažmas – daugybė, aibė (psn., Slnt)
    Bažnīnčė – bažnyčia (Slnt, Grg)

    Bebkis – žioplys (Rs)
    Bebuotė – labai silpnai skaityti (Brs)
    Bebrenas – kailiniai, pasiūti iš bebrų kailių; geresnių kailių (ne avies) kailiniai (Grg)
    Bečītėis – lažintis, eiti lažybų (Lk)
    Bėdlīvs –
    neturtingas, vargingas (Vkš)
    Bedrekis –
    1) pamazgų duobė (Gršl, Plng), 2) srutų duobė prie tvarto (Krtn), 3) purvynė, klampynė (Ms, Slnt)
    Bedrīns – pamazgų duobė (Vkš)
    Bedruskis – žioplys, išsižiojėlis, lėtas žmogus (perk., Skr)
    Begalouts – labai ilgas (Ggr)
    Bėgšlīnė – ruoša (Varn)
    Bėgtīnės –
    bėgimo lenktynės (Kv)
    Bei –
    ar, bau (Klp, Vvr)
    Beicas –
    dažai medžiui dažyti prieš poliravimą (Vok., Grg)
    Beigelis
    – 1) riestainis (Vkš, Kltn), 2) pavalkų pynė, kamantų pavalkai (Kv, Rt)
    Beizas − berniūkštis (menk., Šauk)
    Bejuo − juolab (Šts, S. Dauk.)
    Bekrikščioks – nekrikštyta vėlė; šmėkla (šnek., Krkl)
    Belab – pagaliau (Up)
    Bėldoks – velnias
    Belšis – neaštrus peilis, kirvis (Vvr)
    Bembė – vėpla, iširėlis (Vkš)
    Bemberezas – nenaudėlis (menk., Klp)
    Bemberīs – 1) žolės stiebas, stagaras (Skr), 2) medžio stiebas, viršūnė be šakų (Skr), 3) stačiakalbis žmogus (Skr)
    Bembietė – darytis nerangiam, senti (Kair)
    Bembla – nubembėlis; pampla (Vvr)
    Bemblinietė – valkiotis be darbo (Vvr)
    Bemblīs – augalo stiebas (Jrb, Erž)
    Ben – bent
    Bendė – vyrų vasariškas viršutinis drabužis (Dr, Skd)
    Benduorius – kubilius (Rus., Krkl)
    Bendrība – draugiškumas, bičiulystė (S. Dauk.)
    Bendzė – botagas (ppr. storas) (Rs, Ll)
    Bengiams – paskutinis, prasčiausias (Vgr)
    Bengtė – baigti (Brs, Šts)
    Benkartietė − išsigimti
    Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
    Benkioutė – per linų mynę sugrobus mynėją už pažastų ir kojų tvoti jo užpakalį į benkį ar į mintuvus (Kin, Grg)
    Benkis – 1) suolas (Vok., Prk, Vvr), 2) toks rąstas su skylėmis mintuvams sukalti, įtvirtinti
    Bepigi – bepigu (Mžk, Vkš)
    Berbainis – nuberbėjęs, pasenęs (Grg)
    Berbietė – skresti, burgėti (Lkv)
    Berdanka − nevykęs šautuvas
    Bėrekšla – bėras, rudas žmogus (Užv)
    Berglautė – mėsinėti, skrosti (Grg)
    Berguotė – taisyti (Plng)
    Bergždinis – kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias (Klp, Šl)
    Bergždinīs – 1) bergždžias, nevaisingas gyvulys (Brs), 2) kas neturi vaikų, bevaikis (Yl)
    Bergždoutė – nokti, bręsti, bergžti (Trš)
    Bėrī – bėris, rudumas, veido tamsumas (Užv)
    Berlečius – odinis apavas be aulų, pusbatis (Mžk, Plng)
    Bernelē – 1) pirmosios Kalėdų mišios, piemenėlių mišios (Grg, Šts), 2) Kalėdinė giesmė (Yl, Vvr)
    Berštas – šepetys; batų šepetys (Vok., Prk, Rs)
    Bertainis – daržinės, kluono galas, šalinė (Slnt, Trg)
    Beržlapė
    – ūmėdė (Vgr)
    Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
    Bestėjė – 1) gyvulys, žvėris (Pln, Grg), 2) nenaudėlis, bjaurybė (men., Kv)
    Besuomis – ištižėlis, lepšis (Šts)
    Besuotēmiltiniai kukuliai su kanapių įdaru (Varn)
    Bėtaulis
    – bičių avilys
    Bėzā – supintų kasų pynės
    Bezdā – alyvos (Pol., Mžk, Kl)
    Bezeliuotė – bizdelioti, zylioti (Rs)
    Bezelis – menkos nuovokos ir nepaslankus žmogus, mulkis (Rs, Skr)
    Bezliepīčė – nei šioks, nei toks, niekam tikęs žmogus (Pol., Grg)
    Bėzmiens
    senovinės svarstyklės
    Bēzos
    alyvų krūmas

    Bī – 1) lyg, tarsi, rodos, it (Brus., Pol., Tl, Vdk), 2) kad, kad tik, jei (Pol., Grg, Krkl)
    Bīdelis – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
    Bīdeliuotė – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)

    Bīdelka –
    ruginių pikliuotų miltų duona (Skr, Rs)
    Bieda
    – nelaimė; dviem ratais kinkomas vežimas (Pol., Skdv)
    Biedavuotė – 1) kaltinti (Up), 2) bausti (Up)
    Biednos – vargšas, neturtingas
    Biegena – naginė (Jrb, Kal)
    Biegesys – polaidis (Ggr)
    Biegī – pačiūža (Dr)
    Biegintė – tekinti, leisti lietis (Šts)
    Biegratis – dviratis (Klp, Grg)
    Biegsmie – 1) bėgsena, bėgimas (Klm), 2) čiuožimas, slinkimas (Klm)
    Biegsnie – tiesioji pavažos dalis (Klm)
    Biegšlus – 1) bėgus, bėglus (Pkl), 2) kuris gerai slysta, čiuožia (Trk)
    Biegšta – 1) bėga, bėgimas (Skdv, Skr), 2) bėgiojimas, triūsas (Skr)
    Biegštena – bėgsena (Skdv)
    Biegštus – bėglus, greitas, eiklus (Skr)
    Biegtėnuos – bėgte, bėgtinai (Vkš)
    Biegūns – 1) medinės kuliamosios mašinos didysis ratas, smagratis (Pln), 2) ratelio rate įtaisytas švino gabalas (Brs), 3) kartelė, pritaisyta prie jaujos ar daržinės pusiauverinių durų joms uždaryti (Pln)
    Bielingis – aũkštas, anttrobis, pastogė (Lat., Pln)
    Bierasis – bėras arklys, bėra kumelė (Vvr, KlvrŽ)
    Bierėms – vėtymas (Grg)
    Bierėns – bėrukas, bėris (Grg, Šv)
    Bierškis – ešerys (Vok., Klp)
    Biesos – piktoji dvasia
    Biesuols – biesas, nenaudėlis (Vvr)
    Bietaruotėis
    – 1) silpti, baigtis (KlvrŽ), 2) vemti (Brs)
    Bīgars – 1) kablys ant ilgos karties; lazda (Šv, Kv), 2) sodžiaus jaunimo šokių vakaras (Šll)
    Bī kāp – bet kaip (Slnt)
    Bī kas – bet kas (Vvr)
    Bī kor – bet kur (Vvr)
    Bī koriou – bet kur (Vvr)
    Bīkšas – puskvailis, pusklaikis, nevisprotis (Ggr, Pln)
    Bī kuoks – bet kuris (Vvr)
    Bī kumet – bet kuomet, bet kada (Vvr)
    Bīlis – kirviukas (Prk, Klp)
    Bīlkštelietė – smarkiau trinktelėti (Skr)
    Bīluodė – stalčius (Vok., Klp)
    Bimbals – gilys
    Bimbars – barimas (Grg)
    Bimbuoklis –
    bukas galas, stabaras (Ggr)
    Bingietė – 
    didėti, stiprėti, senėti (Vd)
    Bingtietė – 
    ponėti (Klp) 
    Bingts – 
    gražus, puikus (Klp, Dov)
    Bîržtva (-īns)
    – beržynas
    Bīra
    − derlius, naša (Šmk, Rs)
    Bīstrė –
    pasilinksminimas, pašokis (Rs, Vdk)
    Biškis
    truputis
    Bitka – kirtis, smūgis (Pol., Ms, Plt)
    Bizalaks –
    nusistelbęs, nusistovėjęs, prastas alus (Jrb, Erž)
    Bīzals
    – 1) įsiutimas (Šts), 2) skysti vaistai (KlvrŽ)
    Bīzduotė – gulėti tinginiaujant, tursoti (menk., Skr)
    Bīzintė – 1) raginti (Rs); erzinti (Kv); aistrinti (Užv), 2) pjauti, brūžuoti, zulinti (Grk); čirpinti (griežtuvu) (Rs), 3) lėtai, nepaslankiai eiti, lyg tingint vaikščioti, byzdinti (Jrb)
    Bīzla – tinginys, uitena (menk., Rs)
    Bīzoutė – ištižusiai, nevikriai dirbti (menk., Ll)
    Bīztėis – skursti (Šts)
    Bīzulioutė – gyliuoti (Užv); lakstyti (Kair)
    Bizūns – trumpu kotu rimbas, supintas iš dirželių arba virvelių, stirnakojis (Brus., Pol., Grg, Vvr)
    Bīzuotė
    – gulėti, drybsoti (menk., Jrb, Skr)

    Bjaûris – bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Grg)
    Bjaurastis – bjaurumas

    Blaisvos − balsvas, pabalęs
    Blankė – stora lenta (Skr, Yl)
    Blanks
    lygus, plynas (Plng)
    Blaûzdlauža
    – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
    Blezdinga – kregždė
    Blezgė − nerimta moteris
    Blieka − skarda
    Blingintė – akinti; temdyti supratimą (Vd)
    Blīstė
    – dilti, kiurti
    Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
    Bliuska – palaidinė
    Bliuznītė – ką nors iškeikti
    Blosėnės – tymai
    Blouzgā – pleiskanos
    Blučkaspirktiniai medvilniniai siūlai
    Blūdītė
    svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
    Blūdnastis –
    pasvaigimas, pakvaišimas (Up)
    Blukis
    krivūlė (Kal)
    Bluks
    trinka, storas pagalys, rąstagalys (Vok., Skr, Rs)
    Bluoms – 
    plotas, sklypas (Kv, Als)
    Bluoznos
    – iškvėšėlis
    Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)

    Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
    Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
    Bodinka – pastatas
    Bolbė – bulvė
    Bolė – adatos skylutė
    Bonga – pabaiga, galas (Kl)
    Borgā – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės če pardavuo ont borgā?)
    Bormašėnė – grąžtas (gręžtuvas)
    Bošis – ašis, stebulė
    Boužė – senovinės svarstyklės

    Bradãkītė – klampoti, sunkiai eiti (Nt)
    Brakalioutė
    − brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
    Braks – didysis branktas, prie kurio prikabinami mažesni branktai bubaras spuogas, puškas (Vok., Plik, Klp)
    Brakšentė
    − pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
    Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
    Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikščioti (Dr)
    Brastva – brasta (Kv, Als)
    Brauktė – važiuoti
    Brė(č)ka – vežimas
    Brėtva − skustuvas
    Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
    Brėžės – spyruoklinės akėčios
    Briauzga − sudžiūvėlis
    Briedgauris – šiurkšti žolė
    Briedūns – nepraustaburnis, paleistburnis (Užv)
    Briekšma
    – prietema
    Briekštė – temti
    Brigadierios − brigadininkas
    Bringtė – brangti (Krkl, Skr)
    Brizgėls
    – apynasris
    Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
    Brîžiuotė – akėti su brižėmis
    Brostva – 1) brolija, religinė draugija (S. Dauk., Vvr), 2) rožinis, škaplieriai ir kiti smulkūs tikybinės praktikos daiktai (Gršl, Mžk)
    Brostvininks – brostvos narys (S. Dauk.)
    Brukis(esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Krš)
    Brūkšts – pustyklė
    Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
    Bruoga – degtinės raugalas; alaus putra, žlaugtai (Sl., Skr)
    Bruokavuotė – peikti
    Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
    Brūns – 
    briūnas, juodbėras (Mžk, Grg)
    Bruoms
    − bažnyčios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
    Bruosė – draugė, bičiulė (Krš)
    Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
    Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
    Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio

    Bubars – spuogas, puškas (Klp)
    Bubintė
    (III asm. bobėn) – 1) bildinti, dundinti (Skr, Šts), 2) mušti (Skr, Grk), 3) smarkiai ką daryti; kulti (Skr)
    Budavuonė –
    Pol. 1) statymas, statyba (Pgg), 2) trobesys, troba (Klp)
    Būdavuotė
    statyti
    Būdė –
    galąstuvas
    Budīlninks
    – žadintuvas
    Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
    Budinks – pastatas
    Budra – nakties vidurys, gūsras (Užv)
    Būdrautė – neramiai miegoti, neužmigti, nuolat pabusti (Krš, Lž)
    Būgautė – bijoti, būgštauti (S. Dauk.)
    Būktās
    – turbūt, tikriausiai, galbūt
    Bundelis – batonas
    Bungazītė – 1) mušti (Skd), 2) srėbti (Skd)
    Bunka – 
    kupra, iškilimas (Vvr)
    Bunkčiuotėis – 
    mėtytis, raitytis (Vvr)
    Bunkis – 
    didelis butelys vynui laikyti; skardinė žibalui (Pp, Vkš)
    Bunkulioutėis – rinktis į krūvą, maišytis (Up)
    Bunkulīs – 
    būrys (Up, Trg)
    Buntajers
    – pypkės kandiklio dalis (Germ., Šts), 2) kaspinėlis papuošti (Šts)
    Buntavuotė − kurstyti, kelti maištą, triukšmauti (Pol., Skr)
    Buntinis – kuris tokios tabako rūšies (S. Dauk.)
    Bunts – ryšulys, kūlys, glėbys (Vok. dial., Grg, Vvr)
    Buobkontė – papenčio viršutinė nenutašyta žievė (Varn, Brs)
    Buočius
     – senelis (Grg, Mžk)
    Buoms – 1) rąstas (Klp), 2) storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba (Jrb), 3) kartis durims, keliui užtverti (Klp), 4) kartis arkliams pririšti miestelyje (Klp), 5) šiaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį (Skr)
    Buotā
    – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusbačiai
    Burbuoklis – plačiažandis, riebus žmogus (Žd)
    Burbuols –
    burbuolė, bumburas (Tv)
    Burkliuotė – 
    pliurzyti, terlioti (Als, Vvr)
    Burkuons
    – morka (Lat., Sd, Yl)
    Burnuosos − storas apsiaustas
    Būstīms
    – būvimas, esybė

  • Komentarai išjungti - B
  • 2020 m. kovo mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
     1
    2345678
    9101112131415
    16171819202122
    23242526272829
    3031  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos