Žabaltīs – žaltys (menk., Kal, Krtn)
Žabarainis − 1) šakotas medis (Tv, Als), 2) su ašakomis, sėlenomis, rupus (Kal, Šts)
Žabars – 1) smulki šaka be lapų, žabas (Ms, Slnt), 2) stagaras, stiebas (Mžk, Sd), 3) krūmas (Pln, Kl), 4) rykštė, virbas (Plt,Rdn)
Žabītė − pliekti, mušti (Kair, Trk)
Žads – 1) galėjimas kalbėti, kalba (Vkš, Plt), 2) balsas, amas, garsas (Trk, Krš), 3) sąmonė (Slnt, Trk), 4) kvėpavimas (Trš, Vkš), 5) jūros ūžimas (Plng)
Žagata – šarka (Dov, Kin)
Žaima − juokai, išdaiga (Vvr)
Žaimuotė – 1) negražiai, nederamai elgtis, maivytis, vaipytis, kraipytis (Kin, End), 2) siausti, išdaigauti, paikioti (Pln, Krt), 3) tyčiotis, pajuokti (Kin, S. Dauk.), 4) erzinti, šaipytis (Kin, KlvrŽ)
Žaks – maišas (Klp, Rs)
Žalga – 1) lanksti kartelė, didelė vytis, 2) nepatogumas, kliuvinys, vargas (Pvn, Bržr) 3) aukštas, ištįsęs žmogus
Žalgos – gremėzdiškas, didelis, nepatogus
Žagoustis – kas su stačiais ūsais (Varn)
Žaiminīčė – pasilinksminimas, pramoga (S. Dauk.)
Žalnierios – pėdas (avižų, miežių)
Žalvos – žalsvas, žalganas
Žaneklis – 1) vedęs vyras (Lž), 2) jaunikis (End, Trk)
Žangars – aukštas vyras (Krkl)
Žardiena – aikštė aplink klojimą, aptvaras
Žarītė − 1) smarkiai lyti, pliaupti (Vdk, Lkv), 2) godžiai valgyti, kimšti, kirsti (Rdn, Trk), 3) smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti (KlvrŽ, Trš), 4) šlapintis (Žgč), 5) triesti (Krš)
Žavietė – kerėti
Žavintė – kankinti, varginti, kamuoti (Skr, Jrb)
Žebeklis – įtaisas, uždedamas ant snukio naminiams gyvuliams, kad nežįstų, nelandžiotų (Skdv, Skr)
Žebelės – tušti dalykai, niekai, asmenys, kurie nevykusisi dirba
Žebeliuotė – niekus šnekėti, paistyti
Žėbintė – šviesti.
Žebravuotė – vagišiauti (Rnv, Brs)
Žegeklis – lanktis (Užv)
Žeimmėlžė – senapienė
Žėlava − gedulas (S. Dauk., Plt)
Žėlavuotė − 1) gedėti (Skdv, Krž), 2) gailėtis, ilgėtis (Trk, Plt)
Žekė – kojinė (plonos)
Žekiets – švarkelis
Žekrišīs – kojaraištis
Želpoutė – spėlioti, pasakoti
Žemalieniškis – žmogus, palaidais užvarsčiais (kilm. nuo Žemalės kaimo)
Žemėn – šalin
Žemievėlka – rogių kelio vieta be sniego
Žemgrīnds – per pelkę išgrįstas kelias, kūlgrinda
Ženatvė – vedybos
Žertavuotė – juokauti, pokštauti (Pol., Krkl, Brs)
Žibilkos – kibirkštys (iš akių)
Žiegis – 1) sykis, 2) kartas
Žīgioutėis – šerti gyvulius
Žimilžie – metus melžta nesusikergusi karvė
Žītkavuotė – teikti naudą, pelną; padėti (Sd, Vkš)
Žitkietė – austi žičkais (Užv)
Žiuobrintė – ištižusiam eiti, žioplinti
Žiuogris – pinta tvora iš šakų
Žiuogspėras – pjuvenas
Žiūrė – avižinis kisielius
Žiurkavuonė – kilpa, skylutė sagai užsegti (Pol., Šll, Dr)
Žiūrsts – prijuostė
Žiužis − susuktų šiaudų pundelis
Žizdra – skeveldra  (Rs)
Žliegtarnė – skerdykla (Slnt, Ms)
Žlioburtė – valgyti lyg be dantų, žlebsėti
Žlabana – 1) kieno akys ašaroja, žliumbia, 2) kas nuolat ašaroja, žliumbia
Žlabanuotė – 1) traiškanoti, varvėti (apie akis), 2) verkti, ašaroti, žliumbti
Žlabas – ėdžios su loviu karvėms
Žlagatītė – godžiai ryti, lapnoti
Žlėbė – akys (niek.)
Žlėbs – žvairas
Žliūgs – 1) koks nors šlapias, sunkus, įmirkęs, supuvęs daiktas (Škn), 2) kas stambus, nejudrus (Lkv)
Žmuogšala – speigas
Žniogis – virvė su kilpa kiaulei gaudyti
Žobrelė − klaidžiojanti laukuose švieselė, žaltvykslė
Žombis – arklas
Žombs – skvernas
Žosėnkūlis – švendrė
Žoviedâ – švedai
Žugara – kas labai smarkus, pasiutęs, akiplėša; bjaurybė (Šlv, Jrb)
Žulėks − apgavikas, sukčius, vagis, plėšikas (Sl.)
Žvagėnē – pievų varpeliai
Žvakinīčia – žvakidė
Žvarbis − šaltukas, šiurpulys
Žvavos – akylas, sumanus, netižęs
Žviruvka − žvyrkelis

Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks – meškerės kabliukas (Varn)
Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
Kabašintė – raginti, žadinti (Skr)
Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
Kabažiuotėis – baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
Kaimė – jėga (Pln, Šv)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norėti (Brs)
Kaisra – karštas oras (Tv)
Kaiša – oblius (Rt, Tv)
Kaišeklis – bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
Kakalinis – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
Kalaišės – kelnės (Vdk)
Kalamašā – numinti batai
Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
Kalamps – didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams – ajeras (Vok., Šlu)
Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
Kalībkaklis – ilgu kaklu (Šts)
Kalībs – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
Kalioutė – remti (Varn)
Kalīzavuotė – pajuokti, pašiepti (Skr)
Kalps – tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – plaktukas dalgiui plakti (Kv)
Kaltietė – kietėti, džiūti (Šts)
Kaltūns − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
Kalūbītė – mušti (Krš)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – sustingėlis (Yl)
Kalvarats – verpimo ratelis (Plt, Pln)
Kamašītė – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
Kampars – kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
Kandabītė – mušti (Ms)
Kandlus – nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
Kaneršītė – draskyti (Kair)
Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
Kankaliavuotė – kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars – aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
Kankuols – kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
Kapčios – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
Kapelčioks – griežikas
Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
Kapinietė – kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
Kapintė – aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
Kapītėis – gvieštis, godėtis (Vkš)
Kaplis – kauptukas
Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
Kapuočius – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – peilis mėsai kapoti (Brs)
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
Karkluba – mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
Kastė – dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
Kaulītė – reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
Kavalda – kūjis
Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
Kavuonės – slėpynės
Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
Kavuotėis – slėptis
Kazėlā − gegnės
Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis – keblumas, nepatogumas (Vkš)
Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės − kojūkai
Kėik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
Keipietė – silpnai jaustis, merdėti
Kėisalis – kelmas
Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis – baidyklė (KlvrŽ)
Kenis − sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas – peštukas (Erž)
Kernazītė – smarkiai valgyti, ryti (Šv)
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (Krš)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaurā − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukščio kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
Kibiklis – įtaisas pančiams vyti (Vkš)
Kibīklis – prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
Kibitka – Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
Kielis – apatinė laivo dalis (Plng)
Kieliuotė – kilnoti (Vkš)
Kikilarnė – mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
Kīla – pilvo išvarža
Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas – Sl. dešra (Vkš, Skd)
Kinis – migis, lizdas
Kinkīmā − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
Kipis − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepšys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
Kiuošis – paliegėlis (Kal)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
Klampasītė – klampoti, trempti (Škn)
Klamuočītė – versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
Klapčius – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
Kleckā – cepelinai
Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raišakojis (Varn)
Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klepčē – spąstai
Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaišis (Varn)
Kliamberis – senovinė dūrų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
Kliebis – glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – ištižėlis
Klucgalis – rąstagalys (Skd)
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
Klumuočius – vertėjas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas − apykurtis, kurčias

Knabeklis – vąšelis (Tl)
Knaibasītė – pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
Knarkazas – 1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis – 1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
Kneibasīti – prastai dirbti (Škn)
Kneibastis – painus, knebus darbas (Skr)
Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
Kninga – knyga
Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris − pajuokos žodis
Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukšlė (Jrb)
Koisis – uodas
Koknė – krosnis
Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
Koncesėjė – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
Konteplės – šliurės
Konvalėjė – pakalnutė
Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
Kopstis – krūva
Kōrėns – kalakutas
Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bičių spiečius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
Koskelė – skarelė
Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
Kôupka − taurė

Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
Kramentė – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Kraučios – siuvėjas
Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepšis
Kriaučios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kėdė
Kringelis – riestainis
Kriokē – ramentai
Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
Kriūktė – sunkiai dirbti
Kriūns – prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
Kriuoktė – verkti
Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
Kročautė – vagiliauti, vaginėti
Kročos − vagilius, sukčius
Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
Krūgs – 1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
Krūzos – puodelis

Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
Kūds – liesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
Kūjakalis – priekalas (Bržr)
Kūjatis – plaktukas
Kukuorios – virėjas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis – 1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
Kulėks – 1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
Kūlėn/is, -ė – akmeninis
Kūliens – balžienas
Kūlīns – akmenynas
Kūlis – akmuo
Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
Kunkentė – nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
Kunksietė – rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
Kuočabrėkė – dengtas (su būda) brikas (Žd)
Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
Kuoklīnė – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
Kuoštuvis – skuduras indams plauti
Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kupčios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
Kureklis − žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
Kuškis – kuokštas, pluoštas
Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
Kūtė – tvartas, kluonas
Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

Kvāčės – gaudynės
Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
Kvanka – netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
Kvankals – senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas – Rus. gira (Slnt, Trš)
Kvatars – iškyšulys (Šlu)
Kvatera − nuoma
Kvaterants − nuominininkas
Kvīnā (dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
Kvartūgs – prijuostė
Kvietka – gėlė

Daba – prigimtis, būdas, paprotys (S. Dauk.)
Dabarčiou – dabar, šiuo metu
Dabaris – dabartinis (Erž)
Dabena − papuošalas, puošmena
Dabītė – mušti (Šts)
Dabstītė – 1) tvarkytis, puoštis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
Dabšna – dabita (Kv)
Dabuotė – saugoti, globoti
Dabuoklė – kalėjimas
Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
Dadnuotė – plepėti, bambėti (Klp)
Daga – 1) saulės karštis (Slnt, Šv), 2) derlius, branda, pjūtis (Krg, Prk)
Dagīs – usnis
Dags – degimas, gaisras (Ggr)
Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
Dagus – aštrus, žvarbus, kandus, ėdus (Slnt)
Daibstīsenas – slampinėjimas (Slnt)
Daigaplunksnės – padaigos, padaigsliai (Varn)
Daigiuotė – dygti (Varn)
Daigliuotė – sodinti (Užv)
Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
Daigmuokslė – daržininkystė, sodininkystė (S. Dauk.)
Daigs – 1) diegas (Ggr, Šts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmė, giminė (Slnt)
Daigstītė – sodinti, diegti (Skd)
Daigūnis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dailē – dailiai
Dailiejėms – riebėjimas (Slnt)
Dailietė – gražėti (Dr)
Dailintė – penėti, tukinti (Šts)
Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Šts), 2) lygus (Vvr), atsiganęs, neliesas (KlvrŽ)
Dainažīmės – natos
Dajītė – gadinti, naikinti (Kln)
Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
Dalakoutė – bėgti, lakatuoti (Kin)
Dalbstītėis – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
Dalvaroutė – slinkinėti (Lž)
Dambītė – lupti, mušti (Ms, Šts)
Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
Danginis – mėnuo, Mėnulis (Slnt)
Dangintė – gabenti, kraustyti, lakinti (Vkš, Krkl)
Dangoutė – dangstyti, maskuoti
Danguorīkštė – vaivorykštė (Klp)
Dantėnė – kuliamoji mašina (Šts)
Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
Darašios – ne visai pražilęs (Rs)
Darbietis – žemdirbys (Ggr)
Darbīkla – darbavietė (Skd)
Darboutėis – darbuotis
Darga – padargas (S. Dauk.)
Darin – todėl (S. Dauk.)
Darkiuotė – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
Darkluotėis – darganotis (Plt)
Darknuotėis – bjaurotis (Slnt)
Darna – dargana (Šts)
Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas dešroms daryti (Krt)
Darulaitis – kastratas, išdaris (Šts)
Darvouts – miglotas (Šts)
Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagė, dviražė šakė rugių pėdams į vežimą krauti (Lž)
Daugė – daugybė (S. Dauk.)
Daugesnē – daugiau (S. Dauk.)
Daugis − daugelis, daug kas
Dauglīkė – daugiskaita
Daugnuora – šykštuolis, godas (Slnt)
Daukštelietė – kaukštelėti; suduoti (Žd, Vkš)
Daužtelietė – kiek suduoti (Slnt, Vkš)
Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
Davatka – perdėtai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
Davutis – davėjas (Vkš, Užv)
Dažīvė – dažai (Varn, Vvr)
Debekītė – niekinti, plūsti (Kair)
Debesainis – tamsus (Vdk)
Debesīnė – skysta putra (Šts)
Debesinis – nelygios spalvos, laumėtas (Pp)
Dėcėns – durklas, peilis
Dedeklė – dedanti višta (Sd)
Dedervuots – šašuotas, ruplėtas (Dr)
Dėdlē – labai, dideliai, smarkiai (Šts)
Dedlīvs – dėslus (Grg)
Dedus – dėslus, dėdingas (Rs)
Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
Degals – deglas, fakelas (Slnt)
Dėkčē – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) ėdimas, graužimas (Skd)
Deglas – fakelas (Vkš)
Deglīčė – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
Degots – derva
Degsena – degimas (Šts)
Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
Degtoks – žiebtuvėlis (Slnt)
Deguliouts – kūlėtas (Gršl)
Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
Deigla – medžio kempinė (Dr)
Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
Dèkčôm – labai
Dekis – lovatiesė, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
Dėkortė – pamažu degti, rusenti
Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
Dėktōs, -ontė – dar atlaikanti, tinkamas
Dėlbs – atšipęs, atsipjovęs (Rt)
Delčė – mėnulis (S. Dauk.)
Dėlėks – mažas vienrankis pjūklelis (Krt, Tl)
Delmuons – piniginė (Vvr)
Dėrbtovs – įrankis dirbti, mašina (Šts)
Derečītė – darinėti, mėsinėti (Slnt)
Dereklis – dyrikas (Grg)
Dėrėks – kas diria, lupa; kas drasko (Šts)
Derenė – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) mušimas, pyla (Slnt)
Derešas – timsras (Pol., Žd, Plt)
Derietovės – derybos (Užv)
Dergtė – apsimesti, dėtis (Slnt, Varn)
Dergučas – derkštas, dergūnas (Tl)
Derklīčė – madas gaudanti moteris, pliuškė (Krkl)
Derlietė – suriebėti, nutukti (Vvr, Slnt)
Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
Derlis – vešlumas, trąšumas (Slnt)
Derliūgs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
Dėrmavuonė – krikščionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
Dermīčius – lažybos (Tv)
Dėrtė – 1) lupti, plėšti (Als, Snt), 2) tvoti, mušti, plakti (Šts, Skd)
Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
Dervecītė – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
Dervečītė – skirstyti dalimis, plėšyti (Užv)
Deržtė – dergti (Rt, Plt)
Deselė – vedega (Vok., Ms, Skd)
Desiuotė – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srėbti, kirsti (Kal)
Destis – mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
Dėšlis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
Devėms – 1) išdykavimas, dūkimas (Rdn), 2) griaudimas (Krš)
Dėvuons – lovatiesė
Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
Dibentė – kankinti (Šauk.)
Dibičītė − skriausti (Skdv, Bt)
Dībintė – eiti, stypinti (Šauk)
Dibka – Pol. rąstagalis, į kurį įdėdavo nusikaltėlio kojas (Krtn, Skd)
Dībkinietė – valkiotis (Vvr)
Dībkioutė – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, nešioti (Grg)
Dībs – didelis žmogus (Slnt)
Dībtė – mušti, dobti (Kv)
Dicėns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
Dīčkavuotė – trinti, brūžinti, dėvėti (Slnt)
Didelībė – 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
Didenībė – puikybė, išdidumas (Krž)
Diedliuotė – dėlioti (Slnt, Kv)
Diegis – nudegimas (Slnt)
Diegurtė – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
Diekou! – ačiū!
Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
Diertė – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
Diesena – būvis (Bržr)
Dieslės – dėtys (Užv, Vdk)
Diesmė – nuosaka (S. Dauk.)
Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
Didīstė – išdidumas, puikybė (Pkl, Slnt)
Diduomis – didžiūnas, didikas (S. Dauk.)
Didus – išdidus, puikus (Šv)
Dievuotėis – atsisveikinti (Šts, Als)
Dignītė – gabenti (Šts)
Dīgsčiuotė – greitai eiti, bėgti (Ggr)
Digsnis – dūris (Kl)
Digsnuotė – bėgti mažais žingsneliais (End, Vvr)
Dīgstelietė – 1) staigiai įdurti (Vkš), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
Dīgsuotė – gelti, skaudėti (Up)
Dīguotė – dygti (Varn)
Dīka – pasileidimas (Šts)
Dīkabarzdis – svyruoklis (Slnt)
Dīkautė – siausti, lakstyti (Slnt, Šts)
Dīkinėjė – laukinių žmonių kraštas (Šts)
Dīkis – išdykimas (Slnt)
Dīkīstė – išdykavimas (Krž)
Dīkra – dykynė, plynė (End)
Dīks – grynas, tikras (Vvr, Vkš)
Dīktė – dusti, trokšti, ilsti (Slnt, Užv)
Diktintė – tvirtinti, teigti (Šts)
Dīku – lengvai (Grg)
Dīkuonis – išdykėlis, nedorėlis (Grg, Plt)
Dikuotė – draskyti, plėšyti (Skd)
Dilėks – 1) mažas vienarankis pjūklelis (Kl, Krt), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus (Tl)
Dilintėis – nykti, mažėti, dingti (Rs)
Dimba – kultuvė, mušeklė (Žeml)
Dimbėks – didelis žmogus (Pln)
Diminīčė –  rožė, votis (Pol., Jrb, Žgč)
Dimžaks – kišenė (Prk)
Dinderioutė – dykinėti (Škn, Vkš)
Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
Dingis – kryptis (Kl)
Dingoutėis – atrodyti, rodytis
Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
Dingtė – rasti vietą, išeiti, dėtis (Skd, Vvr)
Dingtelietė – atsiminti
Dinkiuotė – mušti, perti (Šts)
Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
Dīra – dyža, pyla (Slnt)
Dirdinietė – slankioti pašaliais, dykinėti (Skd)
Dirėks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
Dirgesīs – dirginimas (Šts)
Dirgsnis – 1) plona, laiba šakelė (S. Dauk.), 2) maža gyslelė (Pln)
Dirintė – plėšti, zulinti (Šts)
Dirītė – lupti kailį (Kal, Brs)
Dirsius – apsileidėlis, ištižėlis, tinginys (Klm)
Disnipuols − laivas
Diškītė – trinti, brūžinti (Šts)
Dišlininks – kaklininkas (Skd)
Diukuo – kodėl
Dīvelietė – nešioti, devėti, drengti, trinti (Klp)
Dīveliuotė – kamuoti, mušti (Bržr, Užv)
Dīvėns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
Dīvītėis – stebėtis
Dīvs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
Dīzinietė – valkiotis (Vvr)
Dīztė – trypti vietoje (Kair)
Dīža – mušimas, pėrimas (Plt, Tl)
Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
Dīžtė – 1) mušti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srėbti, valgyti, kirsti (Vvr, Vkš), 3) smarkiai lyti (Ms)
Doborkis – tvenkinys
Dornios – kvailys
Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
Douklis − duokas (Mžk)
Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
Douts − dovana (Up, Užv)
Drabna – 1) šlapdriba (Užv, Šll), 2) liūnas, kirba (Plng)
Drabnus – tvankus, troškus (Kv, Yl)
Dračas – išdykėlis (Pol., Vkš, Brs)
Dračīsena – 1) naikinimas, plėšymas, draskymas (Als), 2) dūkimas (Vkš)
Dračītė – 1) triukšmauti, trankytis, ginčytis (Brs), 2) naikinti, plėšyti, draskyti (Als)
Dragnītė – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
Dragnuotė – joti ristele (Brs)
Draguotė – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Šts), 2) triukšmauti, jodytis, daužytis (Lž)
Draibstītė – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
Draibstuliuotė – snyguriuoti (Ggr, Varn)
Draika – 1) kas išsidraikęs (Mžk), 2) išdykėlis (Ms)
Draikā – kraikas, pakratai (Grk)
Draikas – mažos šakelės (Mžk)
Draikuotėis – lakstyti, siausti (Šts)
Draikus – 1) valkus, tąsus (Šv), 2) šankus (Gr)
Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
Draks – 1) barnis, peštynės, sąmyšis (Rus., Kal, Kair), 2) eibė, žala, nuostolis (Skd)
Drakuotė – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, šėlti (Slnt, Kal)
Dralītė – draskyti, plėšyti, laužyti (Ll)
Drampasīnė – makalynė, makasynė, purvynas (Lž, Pkl)
Drampažītė – terlenti, knezoti (Šts)
Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos šoninė lenta (Užv)
Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
Dranka – statinė, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Šlu)
Drankis – debesis (Plng)
Drankiuotėis – trainiotis, daužytis (Vkš)
Drapakoutė – akėti, brižioti (Pol.)
Drapaks – akėčios, brižės (Pol.)
Drapanas – drabužiai (niek.)
Draugalka – pamergė (Kin, Klp)
Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
Drebecītė – minti, trypti (Varn)
Drebesā – šaltienos drebučiai (Vkš)
Drebežītė – pavydėti, gailėti (Lkv)
Drebiezgā – smulkios žuvys, mailius (Varn)
Drebiežnas – nevikrus (Varn, Krš)
Drebtelietė – 1) staiga nudrėbti, mestelėti (Užv), 2) negražiai, stačiai pasakyti (Vkš)
Drebus – baugus (Mžk)
Drėgants – eržilas
Dreika – žiopla, išsižiojėlė (Dr)
Dreiktė – draikyti, driokti
Dreilingis – žiemą išmušta kelyje duobė (Šlu)
Dreižietė – skeldėti, trūkinėti, daužėti (Slnt)
Dreižtė – vilkinti, delsti, gaišti (Ll, Kair)
Drelingiouts – duobėtas (Vvr)
Dremžtė – 1) plėšti, drengti (Kair, Krš), 2) kasyti (Kltn)
Drengtė – 1) nešiojant plėšti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
Drenktė – teršti (Vyž, Klp)
Drepašas – sudribėlis, ištižėlis (Mžk, Yl)
Drepė – mirkalas, padažas (Krkl)
Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
Drepenas – mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (Vkš)
Drepinīs – 1) košė (menk., Šts), 2) linskmas šokis (Slnt)
Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
Dreplītė – skrepliuoti (Vvr)
Dresvė – drevė, uoksas (Kv)
Dreva – skylė (Yl)
Drevietė – 1) kopti medų iš drėvės (S. Dauk.), 2) plėšti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
Dreziniuotė – gadinti (Kal)
Dreženas – mot. g. skutai, čeženos (Slnt)
Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
Drė̄žtė – dėvėti, nešioti, plėšti, drėksti (Klm, Ll)
Driegnis – drėgnumas (Pgr)
Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
Drīkčiuotė – sunkiai šokinėti (Slnt)
Drīkiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
Drīktė – irti, driksti (Varn)
Drīktelietė – stryktelėti (Vkš)
Drintė – plėšti, trinti, dėvėti (Als)
Drīvuotė – pakulomis, dervotomis virvėmis kamšyti laivų, kubilų plyšius (Plng)
Drīžinietė – valkiotis (Šts)
Drīžinīs – žmogaus apdaras, išvaizda (Slnt)
Drīža – drūžė (Vkš, Šlu)
Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
Dročiautė – pjauti lentas (Skr, Pln)
Dročius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
Drožinīčė – medinė leistuvo dalis (S. Dauk.)
Drubīnas – kopėčios (Pol., brus., Mžk, Ms)
Dručkis – storas žmogus arba gyvulys (Vkš, Pgr)
Drukarnė – spaustuvė (Pol., KlvrŽ, Vvr)
Drūkčē – labai (Erž)
Druklis – dručkis (Žd)
Drūkšlīs – dručkis, druklis (Dr)
Drūktainis – dručkis (Slnt)
Drūktarėitis – storašlaunis (Šts)
Drūkts – 1) storas (Šts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
Drūlainis – dručkis (Ms)
Drūlioutė – dirbti (Varn)
Druliuotė – giržeti, bribinti (Rs)
Drulkis – rubuilis, dručkis (Kl)
Drumbzlioutėis – niauktis (Skdv)
Drumelioutė – bugnyti, barškinti (Klp)
Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
Dūminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
Drungs – drungnas (Ms, Slnt)
Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
Druobės – patalų užvalkalas, dvilinkės (Vkš, Mžk)
Druobgalīs – skiautė, skuduras (Varn)
Druobolė – 1) drobės gabalas pašarui, skiedroms ar šiaip smulkiems daiktams nešti (Vvr, Skd), 2) ant pečių siaučiamoji skara (Trg), 3) į lovą klojamoji paklodė (Mžk, Vkš)
Druočius – lentų pjovėjas (Yl, Krkl)
Druotė – viela (Mžk, Kv)
Druova – drėvė, išpuva (Plt)
Drusts – korys (S. Dauk.)
Drūteiva – stipruolis (Kv)
Druzgs – trupinys (Skdv)
Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras ūkis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Šll)
Dubadegīs – kerštininkas, padegėjas (Kv)
Dubas – išduobtas kubilas (Lkv)
Dubelts – dvigubas (Vok. dial., Vkš)
Dubėns – medinis indas užtrinui grūsti (Plt)
Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
Dūblingė – nerangus, pilvotas žmogus, dūblys (Skdv)
Dublunkis – dručkis (Plt, Ggr)
Dūbra – sena, prasta armonika (Kv)
Dubtė – gesti, kiurti (Up)
Dubunis – išduobta trinka su kojomis dubeniui įdėti (Žd, Vkš)
Duburkalis – menkas duburkis, duobė (Brs)
Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
Dubus – talpus, erdvus (Varn)
Ducintė – tampti, purtyti, dūskinti (Mžk)
Duckėnā – skutai (Dr)
Dudielioutė – dudenti, terškėti (Prk)
Dūdintė – vilktis, dūlinti (Kv)
Dudlentė – kalbėti, terškėti (Prk)
Dudnuotė – iš lėto, potyliai kalbėti (Up, Brs)
Dūdouts – su klostėmis, rauktas (Prk)
Dūduorios – vargonininkas (Slnt)
Dudūra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomušais (Kv)
Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
Dugnuolius – žioplas, ištižęs žmogus (perk., Trk)
Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas (Kv, Šts)
Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
Dūkinioutė – dūkti, šėlti (Brs, Šts)
Dūksena – dūkimas (Žd)
Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
Dūksinioutėis – purvintis (Varn)
Duksmas – sielvartas, rūpesčiai (Plt)
Dukstė – driksti, plyšti (Šts)
Dukšla – raukšlė, dumšlė (Krkl)
Dukšnus – birus (Kv)
Dūktė – niršti (Kv)
Dula – 1) vienas iš dviejų kaištelių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaištis burių virvei (šiutui) pririšti (Prk)
Dūla – nekalbus žmogus (Brs)
Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
Dulbsuotė – snopsoti (Škn)
Dūlė – bulvė (Akm, Pp)
Dūliava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
Dūlietė – sėlinti (Als)
Dūlīnė – bulvienė (Akm, Mžk)
Dūlinis – bulvinis (Vkš)
Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
Dūlītė – rūkyti (Krkl)
Dūliuotė – smulkiai lynoti, dulkti (Šts, Slnt)
Dulkanuots – miglotas, ūkanotas, dūliuotas (Šv)
Dulksnuotė – 1) žydėti, dulkėti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
Dulkstītė – raibinti (Dr)
Dulputrė – baltinta grūstų bulvių sriuba (Vkš)
Dulskanuotė – raibuliuoti (Varn)
Dūma – pasitarimas (S. Dauk.)
Dūmalaks – kaminas, dūmtraukis (Plt)
Dumblasītė – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
Dumbloutė – niaukstytis, blaustis (Dr, Šts)
Dumbra – 1) gili vieta upėje, sietuva (Bdr, Kl), 2) kūdra (Grk)
Dūmėnė – sandėliukas maistui laikyti (Dr, Skd)
Duminīčė – rūkykla; kaminas (Pln)
Dumplekė – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant
Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
Dumpeklės – mėšlavežis vežimas (Plng, Sd)
Dumpiouts – nelygus, su dumpiu (Šts)
Dumpis – 1) raukšlė, dumpšlė, dumšlė (Yl, Brs), 2) sąmyšis, maištas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
Dumplinis – pūstas, platus (Bržr, Vkš)
Dumplintė – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
Dumplioutė – 1) sunkiai kvėpuoti (prk., Šts), 2) smarkiai kosėti (Varn)
Dūms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
Dumšliets – raukšlėtas (Varn)
Dūmtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
Dundietė – griaudėti, tinkėti, bildėti (Vvr)
Dundulioutė – 1) griausti, dundėti, trinksėti (Šts), 2) spiestis (Šts)
Dunduliouts – verpetuotas (Šts)
Dunkerka – kamara (Šts, Ms)
Dunksčiuotė – stuksenti, trinkčioti (Vvr)
Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
Dunksmas – dundesys, dundėjimas, dunksėjimas (Kair)
Dunkstelietė – stuktelėti, paukštelėti, kaukštelėti (Vvr, Krtv)
Duobčiotėis – maitotis, išdykauti (Dr)
Duobroutė – plepėti, stėnautis (Klm, Prk)
Duobstė – susenėlis, perkaršėlis (Šts, Akm)
Duobstelē – sudriskę marškiniai (Užv)
Duobstis – susidevėjęs, sudubęs daiktas (Als)
Duobtė – žudyti, galabyti (Kv)
Duokalka – stoginė čerpė (Pol., Lž)
Duoklas – rezginės, tarankis (Vkš, Skdv)
Duoklis – kvaiša, pusgalvis (Mžk)
Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
Duovena – dovana
Duovenuotė – dovanoti
Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
Duozintė – kėblinti (KlvrŽ, Šts)
Dupšiuotė – eiti (S. Dauk.)
Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
Durbė – steverys, šaka (S. Dauk.)
Durbtė – dubti, kiurti, pūti (S. Dauk.)
Durdītė – 1) durti, besti (Šts), 2) keisti formą, storinti (Trk)
Dureklis – žeberklas, perstekė (Žd)
Dūriets – lašuotas, taškuotas (Šts)
Durkėnu – užduriant (Kltn)
Durkis – vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sėdi vairininkas (Plng)
Durklė – perstekė (S. Dauk.)
Durnintė – mulkinti, kvailinti (Vvr)
Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
Durstoks – prijuostė (Tv, Lk)
Duršliuoks – 1) įrankis skylei geležyje išmušti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Šll), 3) koštuvas, rėtis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
Durtinīs – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliūkas (Šts, Brs)
Dusena – įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklą, kad pasidarytų maišelis ir ji negalėtų ištrūkti (Klp)
Dūsiejėms – sunkus kvėpavimas (Šts)
Dūskatas – skutai, driskanos (Šts, KlvrŽ)
Duskintė – judinti, krutinti, plustinti (Užv, Krš)
Duskis – dusulys (Ll)
Dustė – dvisti, švinkti, gesti (Grg)
Dūšė – siela, širdis
Dušentė – varginti, ilsinti (Kair)
Dūšings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
Dūštraukis – žioplys (Ggr)
Dūšvelkis – sunkus, gremėzdiškas daiktas (Pkl, Šts)
Dutnus – neaiškiai tariamas, kalbamas (Nt)
Dūzgintė – judinti, purtyti, kratyti (Šl)
Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
Dužīg – dukart (Erž)
Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
Dūžis – smūgis, kirtis (Plt)
Dužtė – 1) trūkti, skilti, trupėti (Krš), 2) kristi, mažėti (Užv)
Dūžtė – vargti, ilsti (Pt)
Dvailā – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynė (Rdn, Krš)
Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
Dvaknuotė − plustinti (Šts)
Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
Dvasintė – dvėsinti, alkinti, badu marinti (Užv)
Dvasiuotė – dvėsti, dvėsinėti (Pln)
Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
Dvasna – 1) dvėsimas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvėsa, nuosproga, perdvėsėlis (Vkš, Lž)
Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
Dveinaitis – dvynas (Ll)
Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
Dviekoutė – dvėsuoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
Dzaiginietė – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
Dzilentė – griežti, čirpinti (Žd)
Dzindzals – skambaliukas (Kv)
Dzingals – skambalas (Yl)
Dzingulioutė – skambaliuoti, cinguliuoti (Škn)
Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
Dzvekītė – mušti (Kair)
Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
Džabītė – 1) mušti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, čebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
Džagnuotė – ėsti, graužti (Šts)
Džangterietė – sužvangėti, džengtelėti (Skd)
Džeganas – išėdos, iščeškos, čeganos (Bržr, Slnt)
Džeganuotė – kapoti, čeganoti (Šts, Ms)
Džektelietė – žnektelėti (Vkš)
Džiauginīčė – teatras (S. Dauk.)
Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
Džiausena – džiovimas (Vkš)
Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Šts), 3) pintinė sūriams džiovinti (Lkv, Varn)
Džiautovės – virvės skalbiniams džiauti (Šts)
Džilentė – pjauti, džirinti (Vkš, Žr)
Džindžė – 1) naminė degtinė (Krš), 2) denatūratas (Šl)
Džingterietė – skambtelėti, dzingtelėti (Vkš, Vvr)
Džingoutė – supti, linguoti (Šts)
Džiovainė – džiovykla (Šts, Yl)
Džiovainis – sudžiuvęs, džiovintas (Šts)
Džiovinsena – džiovinimas (Šts)
Džirktelietė – kirptelietė, čirkštelietė (Vkš)
Džiubītė – lesti, kapoti su snapu (Kair)
Džiubuotė – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
Džiugesys – gaudimas (Šv)
Džiugietė – gausti, žvagėti (Rt)
Džiūkštelietė – užkirsti, suduoti, čiukštelėti (Šll)
Džiumbarītė – mušti, plakti (Šts)
Džiumbars – rykštė (Šts)
Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
Džiungarītė – supti (Šts)
Džiūnītė – žiopsoti (Šts)
Džiūsna – kas liesas, sudžiuvęs (Erž, Krš)
Džvangtelietė – barkštelėti, suduoti (Vkš)