Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

Ž

  • Filed under:
Pirmadienis
Lie 20,2009

Žabaltīs – žaltys (menk., Kal, Krtn)
Žabarainis − 1) šakotas medis (Tv, Als), 2) su ašakomis, sėlenomis, rupus (Kal, Šts)
Žabars – 1) smulki šaka be lapų, žabas (Ms, Slnt), 2) stagaras, stiebas (Mžk, Sd), 3) krūmas (Pln, Kl), 4) rykštė, virbas (Plt,Rdn)
Žabītė
− pliekti, mušti (Kair, Trk)
Žads – 1) galėjimas kalbėti, kalba (Vkš, Plt), 2) balsas, amas, garsas (Trk, Krš), 3) sąmonė (Slnt, Trk), 4) kvėpavimas (Trš, Vkš), 5) jūros ūžimas (Plng)
Žagata – šarka (Dov, Kin)
Žaima − juokai, išdaiga (Vvr)
Žaimuotė – 1) negražiai, nederamai elgtis, maivytis, vaipytis, kraipytis (Kin, End), 2) siausti, išdaigauti, paikioti (Pln, Krt), 3) tyčiotis, pajuokti (Kin, S. Dauk.), 4) erzinti, šaipytis (Kin, KlvrŽ)
Žaks – maišas (Klp, Rs)
Žalga
– 1) lanksti kartelė, didelė vytis, 2) nepatogumas, kliuvinys, vargas (Pvn, Bržr) 3) aukštas, ištįsęs žmogus
Žalgos – gremėzdiškas, didelis, nepatogus
Žagoustis – kas su stačiais ūsais (Varn)
Žaiminīčė – 
pasilinksminimas, pramoga (S. Dauk.)
Žalnierios
– pėdas (avižų, miežių)
Žalvos – žalsvas, žalganas
Žaneklis – 1) vedęs vyras (Lž), 2) jaunikis (End, Trk)
Žangars – 
aukštas vyras (Krkl)
Žardiena
– aikštė aplink klojimą, aptvaras
Žarītė − 1) smarkiai lyti, pliaupti (Vdk, Lkv), 2) godžiai valgyti, kimšti, kirsti (Rdn, Trk), 3) smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti (KlvrŽ, Trš), 4) šlapintis (Žgč), 5) triesti (Krš)
Žavietė – kerėti
Žavintė – kankinti, varginti, kamuoti (Skr, Jrb)
Žebeklis – įtaisas, uždedamas ant snukio naminiams gyvuliams, kad nežįstų, nelandžiotų (Skdv, Skr)
Žebelės
– tušti dalykai, niekai, asmenys, kurie nevykusisi dirba
Žebeliuotė – niekus šnekėti, paistyti
Žėbintė – šviesti.
Žebravuotė – vagišiauti (Rnv, Brs)
Žegeklis – 
lanktis (Užv)
Žeimmėlžė
– senapienė
Žėlava − gedulas (S. Dauk., Plt)
Žėlavuotė − 1) gedėti (Skdv, Krž), 2) gailėtis, ilgėtis (Trk, Plt)
Žekė – kojinė (plonos)
Žekiets – švarkelis
Žekrišīs – kojaraištis
Želpoutė – spėlioti, pasakoti
Žemalieniškis – žmogus, palaidais užvarsčiais (kilm. nuo Žemalės kaimo)
Žemėn – šalin
Žemievėlka – rogių kelio vieta be sniego
Žemgrīnds – per pelkę išgrįstas kelias, kūlgrinda
Ženatvė – vedybos
Žertavuotė – juokauti, pokštauti (Pol., Krkl, Brs)
Žibilkos
– kibirkštys (iš akių)
Žiegis – 1) sykis, 2) kartas
Žīgioutėis – šerti gyvulius
Žimilžie – metus melžta nesusikergusi karvė
Žītkavuotė – teikti naudą, pelną; padėti (Sd, Vkš)
Žitkietė – 
austi žičkais (Užv)
Žiuobrintė
– ištižusiam eiti, žioplinti
Žiuogris – pinta tvora iš šakų
Žiuogspėras – pjuvenas
Žiūrė – avižinis kisielius
Žiurkavuonė – kilpa, skylutė sagai užsegti (Pol., Šll, Dr)
Žiūrsts – prijuostė
Žiužis − susuktų šiaudų pundelis
Žizdra – skeveldra  (Rs)
Žliegtarnė – skerdykla (Slnt, Ms)
Žlioburtė
– valgyti lyg be dantų, žlebsėti
Žlabana – 1) kieno akys ašaroja, žliumbia, 2) kas nuolat ašaroja, žliumbia
Žlabanuotė – 1) traiškanoti, varvėti (apie akis), 2) verkti, ašaroti, žliumbti
Žlabas – ėdžios su loviu karvėms
Žlagatītė – godžiai ryti, lapnoti
Žlėbė – akys (niek.)
Žlėbs – žvairas
Žliūgs – 1) koks nors šlapias, sunkus, įmirkęs, supuvęs daiktas (Škn), 2) kas stambus, nejudrus (Lkv)
Žmuogšala – speigas
Žniogis – virvė su kilpa kiaulei gaudyti
Žobrelė − klaidžiojanti laukuose švieselė, žaltvykslė
Žombis – arklas
Žombs – skvernas
Žosėnkūlis – švendrė
Žoviedâ – švedai
Žugara – kas labai smarkus, pasiutęs, akiplėša; bjaurybė (Šlv, Jrb)
Žulėks − apgavikas, sukčius, vagis, plėšikas (Sl.)
Žvagėnē
– pievų varpeliai
Žvakinīčia – žvakidė
Žvarbis − šaltukas, šiurpulys
Žvavos – akylas, sumanus, netižęs
Žviruvka − žvyrkelis

  • Komentarai išjungti - Ž
  • Š

    • Filed under:
    Pirmadienis
    Lie 20,2009

    Šabakštinietė − knibždėti (Rt)
    Šabakštīns − bruzgynas (Gr, Šv)
    Šabakšts − apipuvęs medis (Pln)
    Šabaldasdgs. sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)
    Šakalmiedis − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai (Lž, Vkš)
    Šabarā − menki, maži krūmai (Pvn)
    Šabars – skaldyti smulkūs akmenėliai plentui, keliui taisyti, žabaras (Užv, Krž)
    Šabavuotė
    − 1) būti be darbo, dykinėti (Trk), 2) miegoti (Škn)
    Šakarnis – šakotas (Trk, Krkl)
    Šablakuojis − kieno liesos, plonos kojos (Trk)
    Šablėtuons − šėtonas (Skdv)
    Šablioks − vaikėzas, piemengalys (Žr)
    Šablītė − 1) mušti, kirsti (End), 2) smarkiai bėgti, skuosti (Šts)
    Šabuostītė − 1) kapoti, kirsti, čebesyti (Plt), 2) godžiai valgyti (Plt)
    Šabuotė − 1) linguoti galva, kinkuoti (Als, Žr), 2) burti, kerėti (End)
    Šabždainis − kuris su pelais (Lk)
    Šadrus − gyvas, veiklus, judrus (Krt)
    Šabždietė − čiužėti (S. Dauk.)
    Šakains − 1) labai išsišakojęs, šakotas (Plt), 2) aikštingas (perk., Plt)
    Šakalėnė − malkinė (Tv, Varn)
    Šakalinis − 1) apaugęs mažais krūmais (Šts), 2) sulysęs, perkaręs (Šts)
    Šakalīs − skala prakurui ar pasišviesti (Žg, Žr)
    Šakalītė − mušti, lupti (Kair, Als)
    Šakarītė − kandžioti, graužti (Ll, Škn)
    Šakarna − smarki moteris (šnek., Brs, Šts)
    Šakarnis − šakotas medis (Trk, Krkl)
    Šakarns − kaulingas (Ll)
    Šakėnė − kryžkelė (Kltn)
    Šakėnīs − tvoros statinis (S. Dauk.)
    Šakintarpis − tarpšlaunis, šakumas (Trk)
    Šaknaplieša − šykštus žmogus (menk., Šts)
    Šaknius − neūžauga, kvežis (Vkš)
    Šakšinalė − nerimta mergina (Plng)
    Šakšinis − pietvakarių vėjas (Prk, Plng)
    Šakumbruzdis − šokiai, vakarėlis (menk., Šts, Vkš)
    Šakums – tarpkojis (Vdk, Trg)
    Šakumuots − dvišakis, šakotas (Šts, Skd)
    Šakuočka – 1) įrankis velėninėms durpėms kasti (Krž), 2) žibinčius (Kltn)
    Šalabans
    − naminis alkoholinis gėrimas (Pol., Krkl, Ldv)
    Šalaputris − lengvabūdis, vejavaikis, padauža (Vkš, Skd)
    Šalatėnė − tilto, liepto turėklai, barjeras (Prk)
    Šalaujis − svetimšalis (S. Dauk.)
    Šalbierka – lėmenė (Pol., Pln, Als)
    Šaldruoks − vėjavaikis (Kair, Rdn)
    Šalėnė − 1) tilto barjeras (Bdr, Šts), 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis (Rt, Kv), 3) šoninė lovos lenta (Šv, Pln), 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas (Dr), 5) vežimo šoninė lenta, gardis (Lž), 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija (S. Dauk.)
    Šalėp – šalia, greta (DūnŽ)
    Šalinaitis − pašalietis (DūnŽ)
    Šalinietė − 1) valkiotis, dykinėti (Šts, Užv), 2) svetimauti (DūnŽ)
    Šalininks − pašalinis žmogus, prašalaitis (Lkv, Jdr)
    Šalinis − papildomas, pridėtinis (Rt)
    Šalkasmot. g. svarstyklės (Pol., Pln, Yl)
    Šalmenis − pašalas, įšolis (Šts)
    Šalnas − širmas (Trk)
    Šalnis − širmas galvijas (Trk)
    Šalnkarvė − širma, šerkšna karvė (Trk)
    Šalnuojā – 1) tokia darželio gėlė, mikolai (Vvr), 2) šalnota, šarmota žolė (Lkv)
    Šals − gabalas, bryzas (Vok., Varn)
    Šaltaskūris − abejingas, apatiškas (Žeml)
    Šalteluoks − šaltokas (Lk)
    Šamalā − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos (Vdk), 2) grąžto išgrąžos (Vkš)
    Šamantinietė − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti (Vkš, Trk)
    Šamarlaks – žr. šarmalaks 1) prastas naminis alus (Jrb), 2) negardus srėbalas ar gėrimas, drumzlinas skystis (Jrb)
    Šamaroutė − grėbstyti (Rs)
    Šamatinis − šiurkštus, nemandagus (Krt)
    Šamiebarzdis − kas su didele barzda (Lk)
    Šampus − plūstamas (Prk)
    Šamšainis − kuris su sėlenomis, rupus (Akm)
    Šančius − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų (Mžk, Vkš), 2) pagal griovį supiltas kelias (Mžk, Vkš)
    Šandrā − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos (Kln, Vdk)
    Šankīnė − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama (Slnt, Všv), 2) tramplinas (Slnt)
    Šankintė – šokinti (Sd, Tl)
    Šankla − perauda, šankala (Kal)
    Šankus − šoklus (Vkš, Slnt)
    Šapaliuotė − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti (Varn)
    Šapietė − šnibždėti (DūnŽ)
    Šapnagis − 1) kas šykštus, užsispyręs (DūnŽ)
    Šapšintė − šlaminti (Rdn)
    Šardasas – šerdesas (Lkv, Kltn)
    Šarītė
    – nusirašyti
    Šarkā – bulvių lupenos (perk., End)
    Šarkuitis − šarkų jauniklis, šarkiukas
    Šarlas − skiautė, skutas (Skdv)
    Šarlius − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius (Skdv)
    Šarmalaks – naminė degtinė (Ms, Sd)
    Šarms – pelenų nuoviras drabužių skalbimui
    Šarpablis − šarpokas (Brs)
    Šarpē – našiai, greitai
    Šars – skuba, šora (Kv)
    Šastītė
    − 1) kapoti, pjaustyti (Škn), 2) išlaidauti, eikvoti (Šts, Kal)
    Šašiejus − plentas (Brus., Mžk)
    Šašietė − šnabždėti, čežėti (Vdk)
    Šašoulietis – šešėlis (Tl, Mžk)
    Šašoulietė – pavėsis
    Šatinginis − satininis (Šts)
    Šatininks − pirklys, prekiautojas (Plng, Gršl)
    Šatrans – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis (Šts, Rt)
    Šatrėjė − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana
    Šatrėnė − vytis, rykštė (Varn, Klm)
    Šatrintė − greitai eiti, važiuoti (Trk)
    Šatrītė − godžiai valgyti (šnek., Krš)
    Šatrus – gyvas, greitas, mitrus (Grg, Šts)
    Šaučios – batsiuvys (Rt, Lk)
    Šauka − barimas, šaukimas (Rs)
    Šaukesīs − šauksmas, riksmas (Gršl, Sd)
    Šaukuotė − šūkauti, rėkauti (Ms, Yl)
    Šaunelė − smarki, veikli moteris (Lk)
    Šauts − lapų sriuba, lapienė (Ms, Sd)
    Šavalka − 1) valkata, perėjūnas (menk., Tv, Ggr), 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris (Vkš, Žr)
    Šavalkinietė − valkiotis, slankioti be darbo (menk., Vvr, Grg)
    Šavīklė − ližė (Pln, Rmč)

    Šėba − 1) lango stiklas (Brus., Vkš, Up), 2) langelis, orlaidė (Skdv)
    Šebelīnė − pupelių ir kruopų sriuba (Vdk)
    Šebrugis − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti (Prk)
    Šegatis – 1) štai, 2) pavyzdžiui
    Šeikiuotė − peikti, nepalankiai vertinti (Krt, Kal)
    Šeimietė − apgyvendinti (S. Dauk.)
    Šeimuons (šeimonts) – pečius (Vkš)
    Šėininks – čiužinys
    Šeiveliuotė − eiti krypuojant (Kin)
    Šėkšarkis – menkas, trumpas švarkelis
    Šėkšninis – iš odos
    Šekštinis − turintis šekščius, su šekščiais (Sd)
    Šekštis – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų (Žd, Vkš), 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti (Žd, Pkl), 3) šakotas pagalys (Mžk)
    Šėlā − 1) viržiai, šilojai (Akm, Ms), 2) viržių nuoviras (Žr)
    Šėlema − šiluma (DūnŽ)
    Šelepeta − kas išsižiojęs, ištižęs (Vkš)
    Šėlts − vieta tarp skardžių, užvingis (Plt)
    Šemeklinietė − prastai, nemokšiškai dirbti (Lk, Nt)
    Šemeklis − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti (Lk)
    Šemeliuotėis − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis (Skd)
    Šemenčios − vagišius (Trk)
    Šemeris − palydovas (Plt)
    Šemintinietė − ieškinėti, landinėti (Žeml)
    Šen − į čia, čia
    ŠenavuotėPol., Brus. 1) gerbti, mylėti (Vkš, Up), 2) laikyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti (Skdv), 3) tausoti, saugoti, branginti, vertinti (Trk, Kin)
    Šenjou − į čia, link šen (Vkš, Trk)
    Šėnkuorka – smuklės padavėja
    Šepgaudienė − apgavikė, sukčiuvienė (Žr)
    Šepgaudīs − apgavikas, sukčius (Als)
    Šepšelis − 1) kas pasišiaušęs, dygus (Rt), 2) baubas (Vdk)
    Šepšinis − nesantuokinis (DūnŽ)
    Šepškis − kuokštas, kuškis (Rs, Erž)
    Šēptuol − jokiu būdu, nė iš tolo (Kair)
    Šerbieka − odinis lietpaltis (Prk)
    Šėrdapīkis − pykinimas, šeikštulys (Šv, Plt)
    Šėrdgielautė − rūpintis, jaudintis (Mžk, Trk)
    Šerelešītė − 1) nedailiai ką daryti (Rt), 2) nedirbant, veltui mirsti (Rt, Kltn)
    Šerianka − ašutinė (Lž)
    Šermenė − pašaras, ėdalas (Lk)
    Šernuolė − 1) užrašų knygutė (Klp), 2) piniginė (Plik, Prk)
    Šėrta – būrys
    Šešnaks – česnakas (Yl, Slnt)
    Šeštarnė – 
    krumpliaratis (Kv, Lc)
    Šėtā(s)
    – štai
    Šetkavuotė – šiečkavoti (Trk, Vkš)
    Šetuoklis
    − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas (keik., Šts, Pln)
    Ševelis − susivėlę plaukai (Krš, Vvr)

    Šiaučios − batsiuvys, kurpius (Žeml, Sd)
    Šiaudakuojė − laumė, ragana (mit., Trk)
    Šiaudinietė − 1) valkiotis (Krkl), 2) žiopsoti (Užv)
    Šiaudkūlīs − pagyrūnas (menk., Rdn)
    Šiaugždā − 1) šiukšlės, šlamai (Grg, Kl), 2) prastos žolės (Rt)
    Šiaugždalā − netikę daiktai, šlamštas (Šv)
    Šiaukšlē − šiūkai (Als)
    Šiaušus − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs (Slnt)
    Šībaris − krosniakaištis (Vok., Skd, Žd)
    Šibrugis − keltas (Grg)
    Šieks – žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė
    Šiepalis – šėpelė (Jdr, Yl)
    Šieps, šiepėlis
    – spinta
    Šierė − šėrimas, liuoba
    Šietras – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai
    Šiekšts(s) – šiukšlė
    Šiepītė – skiepyti
    Šiklis – vlg. kam maistas neina į kūną, kiaurbira (Tl)
    Šīkoutė
    − smarkiai kasyti (DūnŽ)
    Šikšna − 1) oda, 2) odinė juosta
    Šīkštūklis − šykštuolis (Klp, Kin)
    Šīkštus − neskalus, kietas, diržingas (Mžk)
    Šilabruškis − šilutiškis (menk., Šlu)
    Šīlietė − kiek šilti (Nt)
    Šilsmėltė − šilo žemė, smėlynas (Trg, Šts)
    Šilšintė − ilgai kaitinti, deginti (DūnŽ)
    Šiltėis− stengtis, rūpintis (kėtas skvarmas: šēl, šīlė)
    Šiltinalė − stoginė šienui krauti (Dr)
    Šiluojē − prasta, lengva žemė (Vdk)
    Šimšeliuotėis − niekais užsiiminėti, krapštytis (Skd, Pkl)
    Šimšīns − 1) kas tankiai sužėlę (Rs), 2) brūzgynas (Rs)
    Šimšiuotėis − kasytis (Ms)
    Šimšoutėis − zulintis, trintis (Šts)
    Šimtergis − šimtametis (S. Dauk.)
    Šinka − kumpio mėsa (Ms, Sd, Mžk)
    Šinkītė − 1) kasyti, zulinti (KlvrŽ, Sd), 2) trainiotis, painiotis (Vkš)
    Šinos (liet. r.) − geležinkelio bėgiai (Mžk)
    Šintėis − trintis, zulintis
    Šiorkštā − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai
    Šīpalis − kas paišinas, išsitepęs, murzinas (Als)
    Šiperis – sklendė
    Šipkartė − laivakortė (Vok., Plt, Lk)
    Širms − 1) skėtis (Klp, Prk), 2) kepurės snapelis (Klp)
    Širtva – lūšna, trobelė (S. Dauk.)
    Šisgatės − štai, va (Slnt, Als)
    Šiugždīns – 1) krūmynas, virbynas (Pln), 2) šiukšlynas (Pln)
    Šiugžma − netikša
    Šiugžmasmot. g. sąšlavos, šiukšlės (Up)
    Šiukštėns − roplys (S. Dauk.)
    Šiukštīns − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta (Yl)
    Šiulentė − trinti (Žr)
    Šiuliuotėis – trintis, glostinėtis
    Šiulšentėis − rangytis, ruzgintis (Lkv)
    Šiumelioutė − apgaudinėti, sukti (Vok., Prk)
    Šiumeliuotėis − gaišti, trintis (Brs, Slnt)
    Šiumšelietėis − kasytis, šiulšintis (Ms)
    Šiuokėi − šitokiu oru (Lkv, Krkl)
    Šiuoštė − peikti (Plnt, Kal)
    Šiupinpreikšis − meilužis, prielipas (menk., Skdv)
    Šiurėšks − pašiuręs, nelygus (Šts)
    Šiurinietė − ieškinėti (Vkš, Gršl)
    Šiurkšlīns − smulkūs krūmai (Škn)
    Šiurkštā − smulkūs žabai, sausgaliai (Vvr)
    Šiurmasmot. g. 1) šapeliai, žabai, šiukšlės (Šv, Kltn), 2) pasturlakai (Kltn, Lk)
    Šiuršietė − šiurėti, čežėti (Rs)
    Šiuršis − 1) šilta liemenė (Knt, Ms), 2) liemenėlė (Skd)
    Šiuršulīs − šiurpulys (Vkš)
    Šiurtė − triušti, kristi, retėti (Krš, Šts)
    Šiušinīs − odos šiurpulys, niežulys (Trg)
    Šīvatelis − sieros rūgžtis (Als, Šll)
    Šīvė − plokščia lėkštė (Vok. dial., Žgč)
    Šīždus − kuris greit supyksta (Šts)
    Šižė − mušimas, pyla (Prk)
    Šižintė – pykinti, erzinti
    Šižtė − pykti, niršti

    Škabarlietė − liesėti (Užv)
    Škabarlioks − nususėlis (Užv)
    Škaika − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna (Vkš, Vvr)
    Škandars − suplyšęs drabužis; skarmalas (Mžk)
    Škapana − 1) prastas, liesas gyvulys (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus (Plt)
    Škapats − prastas, sudėvėtas daiktas (Pln, Krt)
    Škapdantis − kas retais dantimis (menk., Vdk, Šlv)
    Škapėroutė – baigti dienas, nusibaigti
    Škaplierē – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai
    Škaradnus − bjaurus, įkyrus, piktas (Pol.)
    Škauragā − skalsės (Lk)
    Škebė – 1) prasta kumelė (Skr, Jrb), 2) smulki, menka moteris (perk., Jrb)
    Škeberlis – grybas, augantis ant medžių kamieno ar kelmo, kempinė (Škn)
    Škeriebla – nerangus, nevikrus žmogus (Krš)
    Škerpetka – puskojinė (Krkl, Erž)
    Škībra − džiūsna (DūnŽ)
    Škībrietė − džiūsti, liesėti (DūnŽ)
    Škidis − kas liesas, sudžiūvęs (Als)
    Škindelioutėis − rengtis, vilkėti skudurus (DūnŽ)
    Škiomietė − liesėti (Als)
    Škirba − 1) kas liesas, sudžiūvęs (Šts), 2) pikčiurna (Yl)
    Škiuobrintė − pamažu, nerangiai eiti, vilktis (Lk)
    Škiutras − trumpas (Als)
    Škondals – skandalas
    Škondalītêis – siautėti, kelti skandalus
    Škrabalinis − kas senas ir sudžiūvęs (Rdn)
    Škulas – 1) baužas, beragis (KlvrŽ, Skd), 2) glotnus (Lk)
    Škultė − menkti, skursti (Lk, Užv)
    Škuobā, škuobelē – šonkauliai

    Šladaroutė − šlitiniuoti (Skdv, Lkv)
    Šlaikšnuotė − lynoti (Plng, Plt)
    Šlajelės − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis
    Šlaks – perk. truputis, mažas ko nors (ppr. skysčio) kiekis (Vkš, Kv)
    Šlamas
    – 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai (KlvrŽ, Šts)
    Šlamainis − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų (Šts)
    Šlamatītė − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti (Pp, Brs)
    Šlamats − kas šlamatuoja, valkiojasi (Brs, Up)
    Šlamavieks − baidyklė, baubas (Skdv)
    Šlambarbė − netvarkinga, nešvari moteris (Klp, Prk)
    Šlámbûmis − šlagbaumas
    Šlamėninks − šiukšlynas (Grg)
    Šlamīns − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių (Šts, Ggr)
    Šlamštā − 1) šiukšlės, šlamai, šapai (Pln, Ms), 2) pelai (Mžk)
    Šlamšts − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas (Vvr, Plt)
    Šlamurkė − landynė (hibr., End)
    Šlapa − sparčia žingine, nuožangiai (Šts)
    Šlapausis − ištižėlis, netikėlis, liurbis (Šts, Krtn)
    Šlapbrėda − brendant (Lk)
    Šlapesīs − šlamesīs (Gršl)
    Šlaptrīda − palaidi viduriai (Ggr, Šts)
    Šlapūkė − kempinė (Varn)
    Šlatarioutė − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) (Grg)
    Šlatars − stuobrys (Varn, Vkš)
    Šlavas − stagarai (Als, Šts)
    Šlebė − suknelė (Skd, Pln)
    Šlebedūtė − ištiželė, apsileidėlė
    Šleberdžioutė − kalbėti iškraipant žodžius (Lk)
    Šlebetka − prasta korta (Krš)
    Šleidars − valkata (Lk)
    Šleika – petneša
    Šlejā − pavalkų dalis, antšonės (Žd, Lc)
    Šlektakuojis − kas prastų kojų (Šts)
    Šlemė − palaidinukė; berankovis (Skd)
    Šlemeželninks − apsileidėlis (Ggr, Užv)
    Šlendrinietė − valkiotis (KlvrŽ)
    Šlendruotė − dėvėti, drengti (Plt)
    Šlengė − durų ar lango stakta (Vok., Pp, Vkš)
    Šlėpa − kelvietė (Klp)
    Šlėparē − pušiniai pabėgiai
    Šlepingė − virvė inkarui pririšti (Plng)
    Šlepšnuotė − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti (Šts)
    Šlerkius − kas nesusitvarkęs, apsileidęs (Vvr, Klm)
    Šleverdoutė − šlubuoti
    Šlevertoutė − svirduliuoti, krypuoti (Lk)
    Šliaudaroutė − valkiotis (Tl)
    Šliaukštė − mynioti (Prk)
    Šliaužtinis − į valsą panašus šokis (Trk)
    Šliaužtovs − kas nuolat eina, dirba, triūsia (Plt, Sd)
    Šliaužvėštė − menka, nusišėrusi višta (Tv)
    Šlibinkštoutė − šlubuoti (Krš)
    Šlibždavuotė − slebizuoti (Ms, Kl)
    Šliedės – rogės
    Šliega − kūlė, tvoklė, kuoka (Pol., Vkš, Ms)
    Šliektė − lieti, laistyti, taškyti (S. Dauk., Kl)
    Šliktė − lašėti, tikšti (Als)
    Šlimavuotė – lyginti, dailinti griovio kraštus (Lž, Šlv)
    Šlimings
    − aptekęs šlimu, gleivėtas (Šts)
    Šlimītė − nelygiai trumpinti (Šts)
    Šlimouts − turintis šlimo, dumbluotas (Skdv)
    Šlīns – sulytas, glitus, įmirkęs molis
    Šliokesīs − šniokesys, šniokštimas, ūžesys (Dr)
    Šlioptelietė − lengvai suduoti, plekštelėti (Krš)
    Šlipsos – kaklaraištis
    Šlīptė − krypti tam tikra linkme, kieno eigai (Brs)
    Šlitė − viena gatvės pusė (Šts)
    Šlītė − krikti, irti (S. Dauk.)
    Šlitinēs − šlitiniuojant, svirduliuojant
    Šlitinioutė − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti (Yl, Slnt), 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti (End)
    Šlitintė − bėgti (Nt, Trg)
    Šliučkentė − nevikriai, nerangiai eiti (Lk)
    Šliučkinietė − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam (Lkv)
    Šliučkis − apsileidęs, nevala, skarmalius (Jdr, Vdk)
    Šliudras − pabjuręs, patižęs, šlapias (Trk, Ggr)
    Šliuiža − vėpla (Pln)
    Šliūka − apsileidėlis, nevala (Lkv, Žr)
    Šliukars − naminė degtinė (menk., Krtn)
    Šliukīns − skystas purvinas (Rs, Erž)
    Šliukšna − pasenęs, sukriošęs žmogus (Lk)
    Šliukšnis − gurkšnis (Vok., Klp)
    Šliukšnuotė − vilkti kojas, čiūžčioti (Lk)
    Šliūkštė − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė (Kal, Plng)
    Šliūkštīnė − čiuožykla, šliuožykla (Als, Slnt)
    Šliūkštinietė – slidinėti su klumpėm ant ledo (Klp, Ms)
    Šliūkštintė − 1) sunkiai, velkant kojas eiti (Vkš), 2) lyginti, laidyti (Krtn)
    Šliukštus − slidus (Ggr)
    Šliūkštuoks – veržtuvas
    Šliuktė − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti (Lž)
    Šliūkuroutė − sunkiai varginančiai dirbti (Prk)
    Šliumba − kas sunkiai eina (Ggr)
    Šliumbinietė − šlubuojant vaikštinėti (Als)
    Šliumperka − nerangi, lėta moteris (DūnŽ)
    Šliumpinietė − vaikščioti be tikslo (DūnŽ)
    Šliumpis − priekinis kumpis (Ms, Slnt)
    Šliundra − nevala, apsileidėlis (Vok. dial. slundren)
    Šliundruotė − tepti, velti, valkioti (Als)
    Šliunkiets − dumblinas (Lk)
    Šliunkis − nevykėlis (Mžk)
    Šliuoga − brydė, šliužė (Žg)
    Šliuogtė − trenkti, smogti (Užv)
    Šliuopa − nevykėlis (Tl)
    Šliuosos – gabalas
    Šliuotė 1) lieti, pilti (Kltn), 2) smarkiai lyti, pliaupti (Krkl), 3) šlapintis (Užv, Tv), 4) griauti, stumti (Lk)
    Šliupena − netikėlis, nevykėlis (Šts)
    Šliupėns − girtas (Šts)
    Šliupintė − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti (Trk, Ms), 2) smarkiai lyti (Krkl)
    Šlupšis − besotis (Šts)
    Šliupšnagis − 1) kas senas, ligotas, silpnas (Pln), 2) kas tamsus, nemokytas, prastas (Trkn), 3) kas apsileidęs, netvarkingas (Šts)
    Šliupštoks – spaustuvai
    Šliurėns − valkata (DūnŽ)
    Šliurks − srautas (Žd)
    Šliurkštā − šiukšlės, šapai (Rt, Vvr)
    Šliurkuotėis − dirbti sunkius, varginančius darbus (Trk)
    Šliurmā − kokios liekanos, šlamštas (End)
    Šliurna − apsileidėlis (Šts)
    Šliurpavinis − kas keikiasi, nešvankiai kalba (Slnt)
    Šliurpis − 1) kas valgydamas šliurpia (Vkš), 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį (Tl)
    Šliurpliaukša − dargana (Lk)
    Šliurptė − balsu srėbti, šlerpti (Ms, Slnt)
    Šliurtė − darganoje šlapti (Kv, Lk)
    Šliužis − dviratis vežimas (S. Dauk.)

    Šmadaraks – šnek. kas nerimtas, judrus, gyvas, linksmo būdo (Vdk, Skr)
    Šmadarīnė
    − nerimta, visur lendanti moteris (šnek., Skdv)
    Šmadaroutė − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti (Lkv), 2) mosuoti, švaistyti (Vdk)
    , 2) trainiotis, šlaistytis
    (Užv)
    Šmadars − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas (šnek., Varn, Vkš)
    Šmaglus − šmaikštus, lankstus (Skdv)
    Šmaidariuotėis − šmėžuoti (Žeml)
    Šmaikštītė − mosuoti, šmaikštuoti (Mžk, Žd)
    Šmaikšts − 1) smailus įnagis, iešmas (Slnt), 2) kastuvas durpėms skverbti (Plt)
    Šmaišteklis − grūstuvas (Šts)
    Šmakaloutė − makaluoti, mosuoti, mojuoti (Rs)
    Šmakals – padažas
    Šmakšnuotė − šmaikštuoti, šmaukšėti (Krž)
    Šmakštarnė − ištvirkėlė (menk., Šts)
    Šmakštelietė − 1) smarkiai įdurti (Vkš), 2) staigiai išlįsti (Vkš)
    Šmakštuorios − ištvirkėlis (menk., Šts)
    Šmanta − nauda, manta, vertė (Als, Kl)
    Šmantals − 1) mirkalas, padažas (Mžk, Vkš), 2) protas (menk., Mžk)
    Šmantītė − apgaudinėti, sukti (Plt)
    Šmara − smarvė (Šv, Vvr)
    Šmaravuotė tepti (Mžk)
    Šmarkšnuotė − lynoti, dulkti (Mžk, Up)
    Šmarouts − gūsiuotas (Rt)
    Šmauktė − apgaudinėti, sukti (DūnŽ)
    Šmaurė − prasta kepurė (juok., End)
    Šmėks – noras siausti, linksmumas (Vvr)
    Šmerlekioutė
    − sukinėtis, maišytis, paniotis (Šts)
    Šmerlekis − landus žmogus ar gyvulys (Vok. dial., Brs)
    Šmiaukštė − smailinti (Užv, DūnŽ)
    Šmiaukštīnė − botagas (Pln)
    Šmicas − dūris, smūgis (Vok., Vvr)
    Šmička − nerimto elgesio mergina (KlvrŽ)
    Šmičkiuotėis − nerimtai elgtis, flirtuoti (Šts)
    Šmidirioutė − landžioti, šmižinėti (Vvr)
    Šmidiris − padauža (Vvr)
    Šmiekla − 1) vaiduoklis, pamėklė (Kv, Yl), 2) baidyklė, pabaisa (Kl, Sd)
    Šmiekluotėis − rodytis, vaidentis (Plt, Šts)
    Šmiekštagoutėis − mosuoti, švaistytis (Ggr)
    Šmierie − batų tepalas (Vkš, Krš)
    Šmīga − sulenkamasis kampainis (Vok., Rs, Rd)
    Šmigis − siauras žemės rėžis (Ll)
    Šmigždintė − drožinėti (Krž)
    Šmigžtė − staiga smailėti, plonėti (Skdv, Žv)
    Šmikas − noras siausti, linksmumas (Vvr)
    Šmikernė − rūsys (End)
    Šmikis − penis (DūnŽ, Tv)
    Šmikščiuoti − kaišioti, kyščioti (Vvr)
    Šmīkščiuotė − švysčioti (Skdv, Varn)
    Šmīkšlīs − šviesos ruožas, švytėjimas (Varn, Up)
    Šmīkšmielīnis − mėlynai raudonas (Vdk)
    Šmikštinietė − lakstyti, šmirinėti (DūnŽ)
    Šmīkštautė − juoktis, kikenti (Vdk)
    Šmīkoutė − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti (Ggr)
    Šmiktė − siausti, išdykauti (Vvr)
    Šmikulioutė − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti (Krš, Vdk)
    Šmirentė − bėginėti, trepinėti (Varn)
    Šmirgelis − švitrinis tekėlas, galąstuvas (End, Lc)
    Šmirinietė – landžioti, šmižinėti (Als, Plng)
    Šmirkšlie − 1) čiurkšlė, srovė (Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis (Rt)
    Šmirkšnuotė − lynoti, krapnoti (Šts)
    Šmīšmikis − liesas pamirkalas (Lk)
    Šmitrītė − 1) leisti, eikvoti (Šts), 2) puoštis (Slnt)
    Šmižietė − knibždėti, kirbėti (Plng, Vvr)
    Šmižiuliautė
    − grobstyti, vagiliauti (Užv)
    Šmokolis – verslas, prekyba
    Šmokolnīnks – 1) verslininkas, 2) spekuliantas
    Šmols – beragis (šmolā karvė)
    Šmoltė – košė
    Šmuila − smukęs žmogus (Krš)
    Šmuilintė − apgaudinėti, meluoti (Vkš)
    Šmūkščiuotė − kaišioti (Šts)
    Šmūkšlintė − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti (Šts, Dr)
    Šmūkoutė − 1) klampoti (Ggr), 2) nuolat vaikščioti, landžioti (Vvr)
    Šmūkšterietė − priteršti (Yl)
    Šmūkštintė − tylomis eiti, sliūkinti (Grg, Dr)
    Šmūkšuotė − gulėti, drybsoti, mūkšoti (Vkš)
    Šmulgalvis − kas plika galva (Varn)
    Šmuls − 1) koks lygus, glotnas daiktas (Lkv), 2) beragis, baužas, škulas (Krž, Lk)
    Šmulškintė − varginti, kamuoti (Vvr)
    Šmuorėks − girtuoklis (Brž, Vkš)
    Šmuorītė − gerti (Vkš)
    Šmuot − daug (Yl, Trk, Kl)
    Šmuotās − tarpais, vietomis (Ms, Vkš)
    Šmuots − krašas, gabalas (lašiniū šmuots), daug
    Šmuotus − gausus (Užv, KlvrŽ)
    Šmura − smulkus lietus, dulksna (Kin)
    Šmurkštinietė − valkiotis (Lk)
    Šmūžaliuotėis − slampinėti be darbo (Ggr)

    Šnabė – degtinė (Akm, Krš)
    Šnabždalā − prasti, su pelais rugiai (Šts)
    Šnabždals − prastas, menkas, susenęs žmogus (Šts)
    Šnabždė − sumenkusi, pasenusi moteris (Varn)
    Šnabžtė − silpti, menkti, kiužti (Als)
    Šnairus − žvitrus, mitrus, žvalus (Lk, Pp)
    Šnapšė – degtinė
    Šnarkščiuotė – tarpais šnarkšti
    Šnarpštals − šnarpštimas (Krš)
    Šnėblė – nosis
    Šneivintė − laibinti, ploninti (Užv)
    Šneivus − nusmailintas, plonėjantis (Užv)
    Šnekis − plepys (Brs, Lc)
    Šnerkštā − nešvarumai, puvenos (Ggr)
    Šnervinietė − landžioti, ieškinėti (DūnŽ)
    Šnerplė − šnervė (Krkl, Vkš)
    Šniauktė − 1) uostyti tabaką (Als, Všv), 2) knarkti (Slnt, KlvrŽ)
    Šnidrus − greitas, smarkus (Šts, Skd)
    Šnipiouts − dantytas (Ms, Šts)
    Šnipis − 1) smailas kampas, žambas (Als, Ms), 2) iškišulys, ragas (S. Dauk.), 3) indo lakatėlis, snapas (Brs, Yl)
    Šnipkus − kas lėtas, nerangus, vėplys (Rs, Sd)
    Šnīpštuoks – veržtuvas
    Šniūkštoutė − sunkiai alsuoti, šnopuoti (Kl,Als)
    Šniūravuotė – smarkiai dirbti, plušėti (Vvr)
    Šniūrs
    – virvė
    Šniuokšlās − smarkiai, čiurkšlėmis (Šts)
    Šniuoptė − šniurti (Šts)
    Šnopštulīs − dusulys (Trg)
    Šnuobelis – nosis (Vok. schnabel, Krš)

    Šoblarėitis − kieno ilgos, plonos kojos (Žeml, Lk)
    Šoblė – viršutinė kilnojama mintuvų dalis (Tl, Vkš)
    Šoklė − lingė (Trk)
    Šolėnė – šulinys
    Šolurtė − po truputį šalti, šallventi (Als, Varn)
    Šonkara – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)
    Šopis − prastas ragaišis (Vgr)
    Šoplė – lentyna
    Šora − skuba, paskuba, rūpestis (Kv, Kltn)
    Šorā − pleškės, šlejai (Pol., Plt, Trk)
    Šorėnės − spyruoklinės akėčios, brižės (Klp)
    Šoroutė − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti (Krkl, Rdn), 2) akėti (Klp)
    Šova − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas (Lk, Rs)
    Šovelēs − greitai (Rt)

    Špaklios − glaistas
    Špaklioutė − glaistyti
    Špals – pabėgis, žuolis (Rus., pol., Slnt, Mžk)
    Špėkē – rato stipinai
    Špėlga – žiogelis
    Šperleks − pagurklis (Lk)
    Špetnus − negražus, nedailus, bjaurus (Pol., Pln, Sd)
    Špiegavuotė – šnipinėti, žvalgyti, sekti (Pol., Skd, Als)
    Špiegs − šnipas, žvalgas (Pol., Prk, Gršl)
    Špīglīs − skiepas (Trš)
    Špīgnuosa − žmogus raudona nosimi (Yl)
    Špikierios − tokia patalpa klėtyje
    Špīkinė − spingsulė (Trk)
    Špīkinietė − paslapčiomis ieškoti (Klp)
    Špīkis − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis (Tl)
    Špikiuotė − tankiai megzti (Ms)
    Špikulā − akiniai (Lot. speculor, Kal, Ms)
    Špīlioutė − žaisti (Prk)
    Špilka − vinis (Vkš)
    Špingaliets – mažas, smulkus žmogus
    Špirka − mažas, prastas kambarėlis (Brs, Skd)
    Špitolė − parapijos elgetų, senelių prieglauda (Brs, Plt)
    Špituoklioutėis − pokštus krėsti, išdaigauti (Šts)
    Špituoklis − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė (Vok. dial., Pln, Lnk), 2) šmėkla (Žd)
    Špīvuoks − apgavikas, sukčius, nenaudėlis (Germ., Prk, Vyž)
    Špižarnė − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas (Pol., Pln, Tl), 2) miegamasis kambarys (Lnk, Rt)
    Špogausis − kurio mažos ausys (Šts)
    Špogbalis − pasilinksminimas, vakarėlis (Šts)
    Špogūtis − varnėniukas (Grg)
    Šporoutė − triūsti (End, Vvr)
    Špukuliouts − taškuotas (Nt)
    Špuolė − velenas (KlvrŽ)
    Špuokinīčė – inkilas
    Špuoks – varnėnas
    Špuors − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)
    Špuosos – juokas, pokštas, išdaiga (Vok. spaβ)
    Špunts – 1) volė (End, Rnv), 2) statinės skylė, užkišama vole (Klp, Krtn), 3) griovelis lentos briaunoje (Vkš)
    Špuris − papurgalvis (Skd)
    Špurkšlē − 1) krūmynas (Škn), 2) smulkūs, prasti žabai (Škn)

    Šriūbs – sraigtas
    Šrūbštėlie − pentelė (Germ., Žr, Tv)

    Štelvogiē − skersinis branktams užkabinti
    Šteliavuotė – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)
    Štėmpelis – metalinis kuolas
    Štīvs – stiprus vyras
    Štolps – stulpas
    Štončka – kaspinas
    Štramalaks – menk. nerimtas žmogus (Tl)
    Štrekis
    − virvė

    Šuika − niekniekis (Trk)
    Šuinītėis − kuisytis, kuirintis (Vgr)
    Šuka − mušimas, pyla (KlvrŽ)
    Šūka − šuoliais, šuoliuojant (Tv, Všv)
    Šukarnė − 1) karšykla (Kv, End), 2) mašina vilnoms šukuoti (Lk)
    Šūksnēs − greitai, smarkiai, sparčiai (Šts, Grg)
    Šukuotē − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti (Kin, Šll), 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti (Plik, Kv), 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti (Brs, KlvrŽ)
    Šuma − 1) puta (Trk, Brs), 2) padūkimas, pamišimas (Vkš, Plng)
    Šumavuotė − grabyti putas (Pol., Vdk, Brs)
    Šumītė − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti (Pol., Mžk, Grš)
    Šumšuotėis − gaišti, čiupnotis (Šts)
    Šumulīns − šiukšlynas (Vkš)
    Šumulioutė − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus (Akm, Rdn)
    Šunaglīs − šunvotė (Klp, Prk)
    Šunaplaukis − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis (Šts)
    Šundrėika − pataisas (Lycopodium) (Vvr, Dr)
    Šunrajās – labai godžiai
    Šuokalninks − šokėjas (Šts)
    Šuokals − vakarėlis, šokiai (šnek., Kal, Plt)
    Šuoklė – lingė (Trk)
    Šuoloms − kaliausė (Krkl)
    Šuonėninks − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono (Vkš)
    Šuonismot. g. griuvenos, šūsnys (S. Dauk.)
    Šuonkriauklē − šonkauliai (Slnt)
    Šurakietės − spyruoklinės akėčios, brižės (Krtn)
    Šūsnis − krūva, kupeta, krūsnis (Als, Ms)
    Šustros(s) – greitas, smarkiai judąs
    Šušas − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis (Plt)
    Šuta − ištiža, suglebėlis (Ggr)
    Šutalainis − kas nerangus, nevykėlis (Trk)
    Šutenas − kas sušutę (Šts)
    Šutīnė – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla (Vkš, Šts)
    Šutpoudis − puodas kam šutinti (Lž)
    Šutra − karštas, drėgnas oras, tvanka (Vkš, Krš)
    Šutrībė − nepaprastas tvankumas (Vkš)
    Šutrus − judrus, vikrus, apsukrus (Yl, Šts)
    Šutulis − kas nerimtas, pliuškis, makalas (Lž, Pvn)
    Šutvės − mainai (Mžk)
    Šūva − nelygus sluoksnis (Šts)
    Šūvuots − nelygus, su peršokiais, tarpais (Šts)
    Šūvus − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus (Als, KlvrŽ), 2) taiklus (Šts)

    Švabietė − šnibždėti, švabždėti (Ms, Slnt)
    Švaboutė − švapėti, švebeldžiuoti (Varn)
    Švadars − gabalas (Žgč, Pj)
    Švagždals − senas, silpnas žmogus, kvagždalas (Brs, Lnk)
    Švagždīs − 1) plepys, pliauškalius (Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba (KlvrŽ)
    Švaika − medinis virbalas (Pol., vok. dial., Yl, Slnt)
    Švaipa − kas nuolat šaiposi, krizena (Krš, Kal)
    Švaipautė − šaipytis (Ms, Slnt)
    Švakietė − silpnėti, blogėti (Trš)
    Švaks − 1) turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos, silpnas (End, Yl), 2) prastas, netikęs, menkas (Ms), 3) sunkus, vargingas (Yl)
    Švaksas – batų tepalas.
    Švamalis – nenaudėlis, bjaurybė (End, Žd)
    Švamals − pusbernis (Rs)
    Švamba − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva (Mžk, Vkš)
    Švambinis − su švamba (apie pypkę) (Mžk, Trk)
    Švamė − pypkės galva (Brs, Ms)
    Švampaliuotė − lėtai kalbėti, mykti (Pln)
    Švampaza − plepys (Grg)
    Švampazīti – kalbėti niekus, taukšti, tauzyti (Lk)
    Švampinietė
    − valiotis, landžioti, slampinėti (Vvr)
    Švamplūpa − kieno išsivertusi lūpa (Žeml)
    Švamterėti − staigiai subliauti (Ggr)
    Švankoutė − krypti, svyruoti (Tl, End)
    Švanks – sūkurys (End)
    Švankuotė
    − devėti, nešioti (Trk)
    Švapals − kas tauškia niekus (Krš)
    Švarbalīnė − gnaibytinė kankolynė (Tv)
    Švarbals − 1) stambokas tešlos kukulis (Tv), 2) prastas gėrimas (End)
    Švarmalis − pypkės kandiklis (Pln)
    Švarnaks – gabalas (Kl)
    Švarpautė
    − rinkti varpas, varpauti (Ggr, Plt)
    Švašva − duktė (Pln)
    Švatulienė − bobutė, pribuvėja (KlvrŽ)
    Švatulis − plepys, niektauza (Lž)
    Švatultė − mušti, daužyti, plakti (Sd, Ggr)
    Švažuotė − dėvint trinti, valkioti (Slnt)
    Švėkštoutė − sunkiai alsuoti (Šts)
    Švičītė − 1) smarkiai pjauti (Dr, KlvrŽ), 2) valyti, šveisti (Trk), 3) šlapintis (Ggr)
    Švidrītė − pjauti, kirsti (Lkv)
    Švietals − papuošalas, pašvitas (Krš), 2) puošeiva (Tv)
    Šviežuoks − naujokas (Trg)
    Švikintė − trumpai kirpti (Škn)
    Švīkščiuotė − maišytis (Krš)
    Švīkštė – sunkiai, su garsu alsuoti
    Švikštītė − puošti (Trk)
    Švīkštulīs − švykščiamas alsavimas, dusulys (Brs, Skd)
    Švilpis − 1) klarnetas (End), 2) penis (euf., End, Šts), 3) vėjavaikis, plevėsa (Šts, Rs)
    Švimpa − vėjavaikis (Kal)
    Švinītė − mušti (Šts)
    Švinkis − smarvė, švinkulys (Vvr)
    Švīpelis − pašaipa (Kltn)
    Švīpeliuotėis − šaipytis, juokauti (Skdv)
    Šviptelietė − mestelėti (Plng)
    Švīstelietė − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti (Vvr, Erž), 2) smarkiai mesti, nusviesti (Vkš), 3) suduoti, sukirsti (Vkš), 4) staiga pasisukti (Krtn)
    Švistra − puošeiva, svaistūnas (Šts)
    Švitinīs − prožektorius (Varn, Šts)
    Švitintė − 1) šviesti (Št, Krtv), 2) žibinti (Vkš)
    Švitkarklis − žilvitis (Lk)
    Švitras − žvitrus, smarkus (Šts)
    Švītrautė − puoštis, gražintis, dabintis
    Švitrinis − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs (Šts)
    Švītrouts − su pragiedruliais (Ggr, Šts)
    Švītruloutė − švytėti
    Švītrulouts − gaisuotas (Ggr)
    Švitrus − kilnus (S. Dauk.)
    Švitulīs − žibintas (KlvrŽ)
    Švitvabalis − jonvabalis (Trk)
    Švitvaris − blizgutis, papuošalas (Trg)
    Švokoutė − sunkiai alsuoti, kriokštuoti (Brs)
    Švokštīnė − pridusisi moteris (Šts)
    Švokštintė − gadinti orą (Ggr)

  • Komentarai išjungti - Š
  • 2024 m. balandžio mėn.
    P A T K P Š S
    « Bal    
    1234567
    891011121314
    15161718192021
    22232425262728
    2930  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos