Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
Vabrintė − vogti (Db)
Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
Vadala – valkata, bastūnas
Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
Vadė − pavadis (Plt, Pln)
Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
Vaguočius – padargas bulvėms, daržovėms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
Vaguoklė – vagojamasis plūgelis (Plt)
Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
Vaguosena − vagojimas (Žd)
Vaida − dvikova (S. Dauk.)
Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
Vaikioks – berniukas
Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
Vairinībė − įdomybė (Krš)
Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
Vaiskus − kariuomenė
Vaivuorā – girtuoklės
Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
Vajavuotė – Sl. 1) triukšmauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
Vajuotė − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
Vaksavuotė – tepti, blizginti batus
Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
Valažiuotė – volioti (Vvr)
Valiuoks – apgavikas
Valiuotė – pajėgti, galėti
Valkavuotė – Pol. 1) valku lyginti, kočioti drabužius (DūnŽ), 2) minkyti, maigyti, minkštinti (DūnŽ, Up)
Valks – 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
Valna – galima, leidžiama (Sl.)
Valns – laisvas, nepriklausomas
Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
Vambuolė – juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)
Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
Vampasītė – 1) iš lėto loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbėti, plepėti (Rnv, End)
Vanagnuosis − kas su kumpa nosimi (Lk)
Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
Vanuotė – keikti, maudyti
Vapčiuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smukčioti (Šts, Skd)
Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
Varanka – rantyta lentelė šiaudų stogui dengti (Trk)
Varaunos – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
Varavuotė – 1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dėlioti (Als)
Varažītė – burti
Varčia – sargyba
Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
Varėns − varydamas(is)
Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
Varings − galingas (lat. vārīgs, S. Dauk.)
Varjavuotė – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
Varlagrōžtis − kiaukutas, geldelė (Trk)
Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
Varmasītė – klampoti, makasyti (Lk)
Vars – varovas, varytojas (Sd)
Varsloutė − vadelėti (Mžk)
Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
Varstelis – vėrinys, karoliai
Varstiena − vasarojiena
Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
Varškana − garankštis (Trk)
Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
Vartavuotė – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
Varts – kartelė, skala apmatams pririšti arba nytims užnerti (Up, Rt)
Varvalis – skystas tepalas
Varžla − šienkartė (Lk)
Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
Vašuoklē – raudonieji serbentai
Vašus – kuris gerai auga, veši, vešlus (Žd, Krž) 

Večas, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
Večerė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
Vėdelčios – šakutė (Pol., brus., Trk, Lk)
Vedėns − vesdamas(is)
Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
Vedo, vedvė – mudu, mudvi
Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
Veikē – greitai, greit, neužilgo
Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
Veiluoks – veltinis
Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
Vėinėnīnkā − vienu arkliu kinkomi ratai
Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
Vėingijis − dvinytai austas audeklas
Vėinpalis – kuris iš vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
Veisies − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
Veislioutėis − veistis (Pkl)
Vėišnė – vyšnia
Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
Veizietė – žiūrėti
Veizietovā − akys (menk.)
Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
Veizīklė − matymas, rega (Žd)
Veizuolā – akys (menk.)
Veizuovā − veidas, burna (KlvrŽ)
Vels – velnias
Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
Vėlks – vilkas (ė ir l – tariama žemai, kietai)Ontā vėlks – štai vilkas
Velnaklaks – baubas, baidyklė (Skdv)
Vėlūstas − vėlyvas
Vėn – vis
Venčiavuonė – santuoka
Vėnčevuotė – surišti dviejų žmonių gyvenimus
Venčiavuotėis – tuoktis
Vendis − virvagalys (Rs)
Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
Vėndzīkla – rūkykla
Venešietė − maišyti (Ggr)
Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
Vepčiuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
Veplas – lūpos
Vepliuozė − prasta košė (Tl)
Vepnuotė − žiobčioti (Šts)
Vepris − paršelis (Dr)
Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
Vėrbā – žabai, žagarai, šakos
Veriens – viralas, sriuba
Veriduorios − koridorius
Verpals − verpimas
Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
Verščioks – kita tarme kalbąs
Veršlaks – veršputrė (Rdn)
Veršpotrė − veršių gėralas, putra
Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
Vervents – prietaisas virvėms sukti
Vervietė − loti
Vėsadums − visada (Rdn)
Vesēlė – vestuvės
Vėsumet – visada
Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
Vėškus– namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus.
Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
Vėšta– višta ( ė – tariama kietai, žemai ).
Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
Vetušis − bažnyčios vyresnysis, seniūnas (Rt)
Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
Vėželė – velkė
Vežėns − veždamas(is)
Vežiečė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimą(Yl)
Vėžla – žioplys, ištižėlis, apakęs
Vežmenė − važta, vežamas krovinys
Vėžuostis – žmogus retais ūsais, šapūsis (Grg, Dr) 

Viaukčiuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
Vīburtė − vyburiuoti
Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
Vibždotė − utelė (euf., Varn)
Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
Viečnos – amžinas
Viedros – kibiras
Vieputinė – vėjo pučiama vieta
Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
Viernos − patikimas
Viešės − viešėjimas, viešnagė
Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
Vigztė − svirti, linkti
Vijuoklis – 1) viliūgas, viliotojas  (Ggr), 2) gandonešis, apkalbinėtojas (Plt)
Vikelis − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
Viksčiuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
Vīktė – sektis
Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
Viliūgs – 1) gundytojas, viliotojas (Vkš), 2) sukčius, apgavikas (Trg)
Viliuoks – 1) ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama šeiva (Grk, Rs), 3)  virvelė arba drobės gabalas pradėtam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvė (Šv, Lkv)
Viliuoks – taurelėje ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
Vimzdinietė − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
Vinčā − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą (Plng)

Vinčerga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
Vinčiavuonė – santuoka, sutuoktuvės (Pol., S. Dauk.)
Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
Vindelė − stebulė (Grg)
Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
Vinklavuotė − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
Vinkrus – graudus, liūdnas
Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
Viorsta – kelio atkarpa lygi 1,068 km
Vipė − ožka (Gr, Skdv)
Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
Virbinīčė – pašiūrė, stoginė žabams krauti, malkinė (Yl, Mžk)
Virulīs – vandens verpetas
Vištarnė – vištidė (Lk)
Vītėnė − plaustas, didelis upių laivas
Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
Vizguotė – krypuoti, linguoti
Vīžena − vyža

Vocelė− pintinė, krežis (la. vācele, Mžk)
Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
Voluotė − minkyti, kočioti (Pln)
Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
Vorčioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
Vorietė − didėti pilvui (Lk)
Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
Vosioutė − vėtyti (Kl)
Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

Vumptelietė – sprogti(DūnŽ)
Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
Vuobolē – obuoliai
Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
Vuoktė – valyti; doroti (javus)
Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
Vuomautė – rėkti, šaukti
Vuošekėnis – lepšis (grybas)
Vuotkuotis – botkotis
Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
Vuožnus – jautrus
Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

Ubags − 1) elgeta (Pol., brus.), 2) beturtis, vargšas (End, Sd), 3) prymazgytuvė (Kv, Jdr)
Ubagėnė − didelis skurdas (Sd)
Ubla − krosnis dervai degti (S. Dauk.)
Ubladė – trobesys, kur buvo duonkepė krosnis arba kur taisytas jovalas
Uburda − 1) įrankis (Pol. ubiór, S. Dauk.), 2) arklių papuošalas (S. Dauk.)

Ūda − ilga virvė, nusagstyta meškerėmis žuvims gaudyti
Ūdītė – 1) barti, plūsti (Vkš, KlvrŽ), 2) barant raginti ką daryti (Kl, Gršl)

Ugada − susitarimas, sutartis, susitaikymas (Sl., Mžk)
Ugãdas − mot. g. atlyginimas (S. Dauk.)
Ugadītė − taikyti (Gr)
Ugadlīvs − ramus, taikus (Gr)
Ugadnus − tinkamas, palankus (Gr)
Ugatės − ana, antai (Kl)
Ugnagesē − gaisai, pašvaistė (Varn)
Ugnakaitis − židinys (Sd)

Uidintė − uiti, ūdyti (S. Dauk.)
Uiklavuotė − vaikyti, eiklinti (Skd)
Uiklietė − darytis greitesniam, miklesniam (Šts)
Uiklus − vikrus, mitrus (Šts, S. Dauk.)
Uisė − kiaulė (Šts)
Uitė – 1) nuolatos barti, keikti (Kair, Klov), 2) barant, keikiant raginti ką daryti (Tl, Pln), 3) varyti, ginti, guiti (Pln, Krkl)

Uknolis – vinis pasagai prikalti, pasagvinė (Brus., pol., Rs, Vvr)
Uksmīnuotė − mikčioti, nesusigaudyti (Štk)
Ukstīnuotė − neaiškiai kalbėti, mykti, mikčioti (Kal)
Ukstītė − priekaištauti, niurnėti (Als)
Ukšlis − paršelis (Žd)
Ūkštautė − ūbauti
Ukštintė − žadinti (Škn)

Ulbeklis − kas greitai, neaiškiai kalba (Varn)
Ulbietė − burkuoti, ulduoti (S. Dauk., Krkl)
Ulbtė − šipti, bukti (Rt)
Uliava − laisvė (S. Dauk.)
Ulīčė – gatvė
Ulpis − atšipęs, nudilęs peilis (Rt)
Ulžīs – tinginys, apsileidėlis, ištižėlis (Pp, Lk)
Ulžus − tingus (Rt)

Umarnās − staiga, umaru (Kv)
Umars – greitumas, staigumas, skuba (Grg, Prk)
Umarus − godus; rajus, ėdrus (Rs)
Umisnē − tyčia, sąmoningai, specialiai (Pol., Vdk, Up)

Unbargas – palūkanos
Unčrabietė – užkopti, užlipti rabant (Užv)
Ungzdesīs − dejavimas, inkštimas (Gršl)
Ungztė − 1) dejuoti, vaitoti, inkšti (Slnt, Ms), 2) cypti, unkšti (Kv), 3) ūžti, šniokšti (Dr)
Uns – jis
Unt – ant
Untrīdintė – užsiundyti, užpjudyti (Šts)

Uodinietė − ieškinėti, šnipinėti (Užv)
Uokatītė – skatinti
Uoksā − smulkios šakos kurui (Šv)
Uoksva – medžio išduba
Uols – pagalys, prie kurio pririšamos tinklui traukti virvės (Plng)
Uostainis − 1) ūsuotas (Yl, End), 2) akuotuotas (Ms, Šts)
Uošėka, uožkėna – ožka
Uoznā − ūsai (Plik)

Upalis – 1) mažas, menkas upelis, upokšnis (S. Dauk., Sd), 2) latakas (Plt)
Upara − pyktis, apmaudas, puikybė (Vkš, Rt)
Uparītėis − pykti, širsti (Vkš, Gr)
Upis − upė (Vkš, Trk)
Upiuors − 1) pabaisa (Krž, Skdv), 2) bjaurus, piktas žmogus, nenuorama (Šll, Lkv)
Ūpėnīnks – nepastovios nuotaikos, ūpingas žmogus
Upiesnos – vieta, kur pavasarį yra tekėjęs upelis

Urands – urėdas
Urbeklis − yla (Kl)
Urbintė − duobti, gręžti, daryti skylę (Mžk, Skd)
Urdietė − 1) griūti, veržti (Vdk), 2) urgzti (S. Dauk.)
Urdulēs − sūkuriais, verpetais, kamuoliais (Pp, Krš)
Urdulīs − judantis, būrys (Vdk)
Uresēs − strimgalviais, urduliais (Slnt)
Uriadniks – eilinis policininkas
Urkiuotė − nuolaat įkyriai barti, uiti, ūdyti (Bržr, Krtn)
Urkštis − siauras tarpas prie tvarto (Rs)
Urluoms − karštai, užpykus (DūnŽ)
Urmas − judantis būrys, urdulys (Brus., pol., Mžk)
Urmulās − veržliu srautu, sūkuriais (Trk)
Urnietė − urgzti, narnėti (Šts)
Urškis − dešra (Plt, Ms)
Urvas − vijurkas
Urzdietė − 1) urzgėti, urzti, narnėti (Brs, Šv), 2) murkti (Dr), 3) bambėti, niurzgėti (Pln), 4) murmėti (Lk)
Urzdintė − 1) ūžinti, burzginti (Akm), 2) nerimti, bruzdėti (Žr, Kl), 3) delsti, lūkuriuoti (Ggr)
Urzė − užpakalis (vlg., Kal)
Urzenė − šokiai, vakarėlis (Trš)
Urzintė − 1) bartis, pyktis (Jdr), 2) kulti javus su mašina (Erž)
Urzis − burzgimas, ūžesys (DūnŽ)
Uržintėis − pyktis, vaidytis (End)

Ustaunē − nuolatos (Pol., Sd, Šlv)

Ušietks − platus medinis indas su dviem ąsomis, auseklis (Pol., Rs, Sd)
Ušuoks − staktos (Pol., Kv, Erž)

Utieda − didelis neturtėlis; apsileidėlis (Šts)
Utis – utelė (Krtn, Pkl)
Utkara − skurdžius, utėlius (menk., Vdžg, Rs)
Utkurža − neklaužada, užsispyrėlis (Ms)

Uzamu − 1) iš karto, urmu (Žd, Ms), 2) didele apimtimi, plačiai (DūnŽ)
Uzbuons – ąsotis (Pol., brus.)
Uzdenis − apynasris (Brs, Kl)
Uzdintė − raginti (Ms, Slnt)

Užakē − akidangčiai (Plng, Šts)
Užangalis − užpakalinis įėjimas į trobą iš kiemo pusės (Šll, Šv)
Užars − skersinė vaga lauko gale (Slnt, Brs)
Užauga − 1) atžala, ūglis (Šts), 2) nelygumas, atsikišimas (Šts)
Užbakštalītė – negyvai užbadyti (Užv)
Užbambioks − neūžauga (Užv)
Užbarzdė − 1) atsikišimas, užkarpa (Štk), 2) mažesnis pjūklo dantis (Tl, Sd)
Užbrenda − mazgelis (Trk, Žd)
Uždantē − 1) vieta už dantų (Ggr), 2) aarklių krūminių dantų dalis, gembė (Šts), 3) tokia arklių liga, užėdos (Ggr)
Uždiečkas − priedas (Lk)
Uždrabs − greimas, puta (Lk)
Uždrīvuotė – užkamšyti plyšius (Kin, Plng)
Uždura − duriamasis kastuvas (Šts)
Užduralis − 1) užpakalinė arba prastoji priemenė troboje (Krtn), 2) sijonas (S. Dauk.)
Uždžiūtkenklis − šykštus, šykštuolis (Als)
Užiedis − ėdžios (Slnt, Tl)
Užgairė − užuovėja (Vdk)
Užgalėnės − nuošali vieta, užkampis (Ggr)
Užgalis − 1) kraštas, pakraštys (Up, Dr), 2) užuogana, užaras (Trk, Šlu)
Užgalvė − galvūgalis (Lk)
Užgans − pa(si)tenkinimas (S. Dauk.)
Užgardis − 1) ėdžios (Lk), 2) vežimo užgalis (Trg)
Užgaris − vieta prie garvilkio, aukštinio (Lk)
Užgauriets − gauruotas (Rt)
Užgina − priešgyna, ginčas (Šts)
Užglauda − užuovėja (Dr, Gršl)
Užgniauža − susiaurėjimas (Šts)
Užgniusis − užuomarša, snaudalius (Rt)
Užgožis – indauja, šaukštidė (Plik, Prk)
Užgraiža − 1) rintis, raukšlė (Ggr, Užv), 2) randas (KlvrŽ), 3) skardis (Tv)
Užgraižana − įranta (Šts)
Užgraižtas − mot. g. briauna, kraštas (Šts)
Užgriežėnė − nedidelis plotas (Grg)
Užimtėnė − gyvulių aptvaras ganykloje (Lkv)
Užimtinis − grobikiškas, agresyvus (S. Dauk.)
Užkabarnus − priekabus, užgaulus (Šts)
Užkabs − metalinis kabliukas (Žeml)
Užkaiša − 1) vieta prieždos šone (Vkš), 2) skala, šakalys (Žeml)
Užkaita − klaidingai į nytis įvertas siūlas, užsikeitimas (Plng, Varn)
Užkaltė − atlošas, atrama (Slnt)
Užkarabītė − užgriozdyti (Vvr)
Užkarabūzītė − užguiti, užgraužti (Als, Šts)
Užkarpa − 1) rantis, įkarpa, įskroda, griovelis, sąlaida (Prk), 2) spenelis, atauga (Vkš)
Užkarpis − apavo užkulnis (Šts, Slnt)
Užkart − iš karto, tuojau, nedelsiant (Trk)
Užkarta − 1) rantis, įkarpa, įpjova (Erž, Vdk), 2) arklio dantų išdilimas, gedimas (Trš, Lk)
Užkela − užtvertas žemės sklypas (Brs)
Užkibītė – užlipdyti
Užkibtovs − rankena, našokas, ąsa (Šts)
Užkirtuklis − išryškėjęs ruožas, riba (Kair)
Užkīšas − užsikišimas, spranginys (Šts)
Užkīšis − kamštis, volė (Vkš, Žd)
Užknabus − atlašus, atmatus, atkragus (Škn, Pkl)
Užkolis − rato ašies kaištis, užkyšis (Lž, Žr)
Užkranta − atbraila, užlenkimas (Plt, KlvrŽ)
Užkrava − 1) tarpas tarp dviejų šalinių, tarpikas (Vkš, Trk), 2) neužkrautas, tuščias tarpas (Žd)
Užkrova − išimama užtvara, pertvara (Šv)
Užkuls − taukinė, įsnauja (Šlv, Tv)
Užkurs − vienu kartu sudedamos į krosnį malkos (Als, Trk)
Užla − lubų sija (Žg)
Užlaidus − greitai užsileidžiantis (Šts)
Užlaipa − tvoros sutvirtinimas (Lk, Varn)
Užlauža − dirvos, miško prasikišęs sklypas (Šts)
Užlaužā − žaboklės, žąslai (Šts)
Užlentis − ėdžios, užėdis (Šts, KlvrŽ)
Užlinda − užuovėja (Kl)
Užlinkis − vingis, lankstas (Vdk, Šts)
Užlonks – atlenkiamoji stalo dalis (Šts)
Užmarėnīnks – gyvenantis už Kuršių marių; Neringos gyventojas
Užmigīstė − užmaršumas (Als)
Užmīžis − kirtis (vlg., Krš)
Užmokesnis − užmokestis (S. Stan., S. Dauk.)
Užnagė − 1) užpakalinės šuns kojos trumpasis pirštas (Trk), 2) užmova (Sd)
Užnara − kilpa (Lk)
Užnašus − užgaulus (Vkš)
Užolksnis – šešėlis
Užpapis − gyvulio tešmens pridėtinis rudimentinis spenys (Kl)
Užpečėnė − mažas kambarys, esantis už senoviškos krosnies (Dr, Skd)
Užpelenė − vieta už peleno, židinio
Užpelns − uždarbis, užmokestis, pajamos (Rs, Grg)
Užperenis − atitverta kambario dalis vaikui ar ligoniui (KlvrŽ)
Užperis − kvailys, nenuovoka (menk., Užv, Kl)
Užpjūvis − 1) nelygi pjovimo žymė, iškilimas (Šts), 2) žeberklo užbarzdė (Šts)
Užpleitavuotė – atlenkiamoji stalo dalis (Jrb)
Užplūdis − potvynis, užliejimas (Rt)
Užplūska − užtvanka (Pln)
Užprūgavuotė – užrakinti (Užv)
Užrabietė – užkristi (Varn)
Užraizgana − išlinkimas, ringė (Šts)
Užrantė − vaga vandeniui nubėgti (Ggr)
Užrīšis − raištis (Pvn, Sd)
Užsags − kilpa sagai užsegti (Ggr, Bržr)
Užsakā − viešas būsimųjų vedybų skelbimas bažnyčioje (DūnŽ, Vkš)
Užsieda − gale kaimo aptvertas daržas (Kair)
Užsiauta − verpetinga vieta upėje (Mžk)
Užsiviežėlis − begėdis (Krš)
Užslauga − 1) paslauga, patarnavimas (Dov, Užv), 2) pagalbininkas, užvadas (Krkl, Vkš)
Užslūga − nuopelnas (S. Dauk.)
Užstavuotė – instrumentu pritarti, antrinti (Pol., Kv, Tl)
Užstova − priedanga, slėptuvė (Kair)
Užtairīta − užporyt (Slnt)
Užtaivakar − dieną prieš užvakar (Gršl)
Užtaralioutė – greitai, garsiai užšnekėti, užtarškėti (DūnŽ)
Užtelietė − nesmarkiai, truputį pūstelėti (DūnŽ)
Užtūra − santūrumas, susilaikymas, susivaldymas, ištvermė (Sd, Kal)
Užtūris − užsilaikymas (Rdn)
Užtvīnis − patvinimas, užtvinimas (Rt, Ggr)
Užugnis − užpelenė (Sd, Šts)
Užuotis − užuovėja (Grg, Ll)
Užvada − biržė (Tv, Ggr)
Užvads − pradininkas, sukėlėjas (Trk)
Užvaizda − priežiūra (Ms)
Užvars − batų raištis, varstis (Gršl, Skdv)
Užvardė − pravardė (Šts)
Užvarstis − batų raištis, varstis (Tl, Kl)
Užvedinis − toks tripalis tinklas (Bržr, Žeml)
Užvermė − uždaromoji lango ar durų pusė (Slnt, Dr)
Užvīdelninks − pavyduolis (Rs)
Užvīdus − pavydus (Vkš, Rs)
Užvieža − įžūlumas (Žg)
Užvis − daugiausia, ypač (Tl, Slnt)
Užžaimuotė – užtverti (ppr. painiojant, narpliojant) (KlvrŽ)

Kabairuotėis – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks – meškerės kabliukas (Varn)
Kabariuotė – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Šts)
Kabašintė – raginti, žadinti (Skr)
Kabavuotė – liesti, imti (Bržr, Plt)
Kabažiuotėis – baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
Kačans – kopūsto galvos šerdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Kačerga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Kačioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Kačiuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
Kadaroutė –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevėsuoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikęs daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, išgąstis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
Kaimė – jėga (Pln, Šv)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norėti (Brs)
Kaisra – karštas oras (Tv)
Kaiša – oblius (Rt, Tv)
Kaišeklis – bulvėms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
Kaišena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievėms kaišti, lankena, ,,striūgas“ (Pln), 3) peilis bulvėms skusti, skuteklis (Šts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaišta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu, kaišinys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Šts), 7) sumaukti siūlai audime (Šts), 8 ) kas kaišiojasi, kišasi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
Kaiteliuotė – kaitalioti (Tl, Vkš)
Kaitietė – 1) rūpėti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trūkti; kliūti, kliudyti, kenkti; negera būti (S. Dauk.)
Kakalinis – bulvių plokštainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
Kalaišės – kelnės (Vdk)
Kalamašā – numinti batai
Kalampa – aukštas žmogus (Ggr)
Kalamps – didelis, pertįsęs žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams – ajeras (Vok., Šlu)
Kalapakā − klumpės, kalamšiai (Vkš)
Kalbuočius – 1) burtininkas, užkalbėtojas (Bdr), 2) sudilęs peilis (Tl), 3) suktas, šykštus žmogus (Tl)
Kalėks – į žemę įkaltas kuoliukas kam pažymėti (Slnt, Kal)
Kaliavuotė – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
Kalībkaklis – ilgu kaklu (Šts)
Kalībs – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
Kalinīčė – kalėjimas (S. Dauk.)
Kalioutė – remti (Varn)
Kalīzavuotė – pajuokti, pašiepti (Skr)
Kalps – tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – plaktukas dalgiui plakti (Kv)
Kaltietė – kietėti, džiūti (Šts)
Kaltūns − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
Kalūbītė – mušti (Krš)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Šts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – sustingėlis (Yl)
Kalvarats – verpimo ratelis (Plt, Pln)
Kamašītė – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoštis, tvarkytis, gamašytis (Brs, Slnt)
Kaminīčė – išsikišusi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – rogių skersinis, balžienas; kalpa, kūlėnas (Rs, Kv)
Kampars – kamparmedžio skaidrūs, kvapūs sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkė (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelė žiurkė (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanė, bidonas (Vok., Mžk)
Kandabītė – mušti (Ms)
Kandlus – nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
Kaneršītė – draskyti (Kair)
Kangoutėis – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – pradėjimas, sykis (Vkš, Kal)
Kankaliavuotė – kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars – aukštas, negražaus sudėjimo žmogus (Yl)
Kankuols – kukulis, virtinys (S. Dauk., Škn)
Kantėčka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skaičius (Erž)
Kapā – kapinės (M. Valanč., S. Dauk.)
Kapalīšios – skrybėlė (Vkš, Als)
Kapaliuotėis – kapstytis (Slnt)
Kapars – panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti (Grk)
Kapašts – sumenkęs, liesas žmogus (Grg)
Kapčans – minkštasuolis (Pol., Mžk)
Kapčios – bulvių kaupas apkauptas žemėmis
Kapelčioks – griežikas
Kapentė – kalti, plakti, tinti (Mžk)
Kapietėis – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
Kapinietė – kirtinėti, kapoti (Ms, Šts)
Kapintė – aštrinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plūgą (Lž, Žd)
Kapītėis – gvieštis, godėtis (Vkš)
Kaplis – kauptukas
Kapnuotė – po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
Kapšuotė – gulėti; kėpsoti (Skr, Gr)
Kapuočius – žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį (Pol., Brus., Škn)
Kapuoklė – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – peilis mėsai kapoti (Brs)
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − stačias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
Kargliuotė – kabinėti, karti (Ms)
Kariavuotė – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
Karkliuotė – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis ką megzti, pinti, siūti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinėtis (Sd)
Karklis – laukinis (miškinis) balandis (Dr)
Karkluba – mėšlams vežti vežėčių šoninė lenta, šalibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mėšlui ar graužui vežti ratai, vežėčios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugė (Všv)
Karkūns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
Karliuotė – karstyti, kabinėti, kaišioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
Karūnavuotė – kankinti, širdį užgauti (Pol., Šts)
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – nežvyruotas kelias su iš abiejų pusių iškastais grioviais, pylimėlis (Dr)
Kastė – dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
Kašaliuotė – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kačiukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno viršūnė (S. Dauk.), 2) kakta, pakaušis (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
Kaulinīčė – labai šalta troba, šaltas kambarys (perk., Vvr, Kl)
Kaulītė – reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, rišamas prie metryšių tinklo viduriui pažymėti (Prk)
Kavalda – kūjis
Kavuonė – slėptuvė (Pol., Skr)
Kavuonės – slėpynės
Kavuotė – 1) slėpti (Gršl), 2) ugdyti, globoti, prižiūrėti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
Kavuotėis – slėptis
Kazėlā − gegnės
Kažītėis – lepintis; puoštis (Grg)

Kebeklis – 1) kablys virvėms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis – keblumas, nepatogumas (Vkš)
Kedeklis – lazdelė vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės − kojūkai
Kėik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
Keipietė – silpnai jaustis, merdėti
Kėisalis – kelmas
Keisliuotė – kaitalioti (Varn)
Kėitā – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis – baidyklė (KlvrŽ)
Kenis − sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Šts)
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
Keravuotė– saugoti, prižiūrėti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
Kerežītėis – bartis, rietis, vaidytis, peštis (Klp, Prk)
Kerīnalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas – peštukas (Erž)
Kernazītė – smarkiai valgyti, ryti (Šv)
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (Krš)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
Keselė/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
Keseliuotė – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
Kestės – dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

Kiaugždā − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaurā − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukščio kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutė bulvėms kasti (Als, Tl), 3) meškerės kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutė su geležiniais kabliukais pasispirti, čiuožiant su viena pačiūža (Slnt)
Kibiklis – įtaisas pančiams vyti (Vkš)
Kibīklis – prikalta kartelė laikytis, einant per lieptą, turėklas (Slnt)
Kibitka – Rus. 1) rogės, šlajos (Vkš), 2) ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė (Vkš, Trk)
Kielis – apatinė laivo dalis (Plng)
Kieliuotė – kilnoti (Vkš)
Kikilarnė – mažas, nuošalus kambariukas (žemaičių trobose) (Rdn, Krš)
Kīla – pilvo išvarža
Kilavuotė – triukšmauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas – Sl. dešra (Vkš, Skd)
Kinis – migis, lizdas
Kinkīmā − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipė, kipis (Tl, Gršl)
Kipis − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīnčė – velnienė, bjaurybė
Kīšamaks – ratų užkyštis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepšys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
Kiuošis – paliegėlis (Kal)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
Kīvalka – kūno narys, kūno dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti

Klaks – 1) pluoštas, gabana (vilnų, linų…), plekas (Vkš, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga šautuvui užkimšti (Rs, Škn)
Klampasītė – klampoti, trempti (Škn)
Klamuočītė – versti iš kitos kalbos, aiškinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
Klapčiavuotė – tarnauti mišioms (Mžk)
Klapčius – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
Klastavuotė – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
Kleckā – cepelinai
Kledaroutė – 1) klibėti, klegždėti; tabaluoti (Škn, Up), 2) sunkiai eiti (Šll)
Kledars – iškleręs, išklibęs daiktas (Brs)
Klederkintė – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas išklypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raišakojis (Varn)
Kledėkė – tokios rūšies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
Kleidūns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klepčē – spąstai
Klepčius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaišis (Varn)
Kliamberis – senovinė dūrų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
Kliebėvuotė – imti į glėbį (Slnt)
Kliebis – glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) viešbutis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
Kliūgautė – šūkauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalęs (Kv), 2) skystas (Šv)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidėlis, susivėlėlis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – ištižėlis
Klucgalis – rąstagalys (Skd)
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
Klumuočius – vertėjas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
Kluoniuotėis – nusižeminus lankstytis
Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelė, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinė ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas − apykurtis, kurčias

Knabeklis – vąšelis (Tl)
Knaibasītė – pamažu kirsti, knapoti (Šl, Škn)
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Šts)
Knarkazas – 1) kas kalba pro nosį (Vkš), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis – 1) kablys, vąšas (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
Kneibasīti – prastai dirbti (Škn)
Kneibastis – painus, knebus darbas (Skr)
Knėpčiuotė – graibyti, gnybčioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
Kniaustė – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegęs lempos dagčio galas, kuris paprastai pirštais nugnybiamas (Šts)
Kninga – knyga
Knipelis – lazda, vėzdas, pagalys; maišiklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris − pajuokos žodis
Kniuoša – liurbis, apkvaišėlis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą
Knuoba – ištižėlis, nevykėlis, nevėkša (Šv, Kl)

Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukšlė (Jrb)
Koisis – uodas
Koknė – krosnis
Koleika – Pol. eilė (Mžk, Vkš)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
Koncesėjė – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
Konteplės – šliurės
Konvalėjė – pakalnutė
Kopėlė – Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai
Kopstis – krūva
Kōrėns – kalakutas
Kōrkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bičių spiečius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
Koskelė – skarelė
Kotavuotė – kankinti, plakti, mušti (Pol., Vkš)
Kôupka − taurė

Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
Kramentė – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpęs lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Kraučios – siuvėjas
Krauliuojėms – dėliojimas, kraustinėjimas (Vkš)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikęs, ištižęs žmogus (Vvr)
Kravuotė – kraulioti, krovinėti (Šts, Pln)
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Šts)
Kreizavuotė – niekinti, išjuokti (Pol., Šv)
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepšis
Kriaučios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kėdė
Kringelis – riestainis
Kriokē – ramentai
Krioštė – grūsti, daužyti, smulkinti
Kriūgs – į sieną kalamas kablys, kriūkas (Škn)
Kriūktė – sunkiai dirbti
Kriūns – prietaisas rąstams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
Kriuoktė – verkti
Krītė – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
Krīvalaks – 1) iširęs, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raišas žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypęs žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypėlis, kreivėzas (Grk, Vvr)
Krivizaila – šlubis, kriviza (KlvrŽ)
Krivizingelioutė – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas rašo (Skr)
Krivizintė – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
Krivizoutė – krypuoti (Vvr)
Krivulioutė – svyruojant, svirduliuojant eiti (Vkš)
Krīžavuonė – kryžiaus skersinė dalis (Grk)
Kročautė – vagiliauti, vaginėti
Kročos − vagilius, sukčius
Krotkos – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių
Krūdavuotė – kasinėti (Pol., Skdv, Šts)
Krūgs – 1) kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti (Škn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklė (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnė, kreklas (Vdk)
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
Kruosītė – paruošti alkoholinį gėrimą pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
Krūšeklis – piesta, grūstuvis (Als)
Krūzos – puodelis

Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
Kūds – liesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvoką, ruoštis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krėktis (Ll)
Kuiliuotėis – rangytis, garankštėtis (Skdv)
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pečius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuočių miškelis, šilelis, giraitė (Kal, Plt), 2) tankūs krūmokšniai, brūzgai, tankynė (Šv, Krt)
Kūjakalis – priekalas (Bržr)
Kūjatis – plaktukas
Kukuorios – virėjas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis – 1) spragilas (Vkš), 2) medgalis užtrinui grūsti (Rt)
Kulėks – 1) šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti (Pln, Brs), 2) iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukščio sparno alkūnė (Šts), 4) toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti (Varn, Lk)
Kūlėn/is, -ė – akmeninis
Kūliens – balžienas
Kūlīns – akmenynas
Kūlis – akmuo
Kūlkalis – 1) akmenų skaldytojas (Šts), 2) akmeninių paminklų dirbėjas (Slnt)
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
Kumštavuotė – baksnoti, mušti ranka, kumščiu, kumščioti (KlvrŽ, Žd)
Kunkentė – nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
Kunksietė – rėkti, kunkti, kumsėti (apie varles) (Vkš)
Kuočabrėkė – dengtas (su būda) brikas (Žd)
Kuočiels – apvalus įrankis kočioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuočiuotė – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikęs, menkas žmogus (menk., Rs, Šts)
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
Kuoklė – krosnyje įmūryta vieta, įduba kam susidėti, dėklė (Gr, Trg)
Kuoklėnė – koklių dirbtuvė (Vkš)
Kuoklīnė – išminta, iškoklinta vieta (Trš)
Kuoklinietė – vaikštinėti be darbo, be tikslo bastytis, goglinėti (Užv)
Kuoklioutė – daryti gilias pėdas, minti (Škn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelėmis (Šts)
Kuoklis – 1) čerpė (Žg), 2) krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis) (Grk), 3) dūmtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pėda (Šlv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
Kuoptė’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
Kuošieklis – koštuvas, košiklis (Šts, Pln)
Kuošis – 1) kablys šienui pešti, kobinys (Krg), 2) kablys šieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesėlis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkęs (Prk)
Kuoštuvis – skuduras indams plauti
Kuoznė – bėda, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kupčios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
Kurčgalis – storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys (Rs)
Kureklis − žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
Kurliuotėis – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
Kusuotė – kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
Kušintė – 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
Kuškis – kuokštas, pluoštas
Kušliuotėis – krapštytis, čiupinėtis (Vkš)
Kūšmalaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
Kūtė – tvartas, kluonas
Kūtkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, Žgč), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) mašinos viršus, kėbulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, Vkš)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masė išdžiūvus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukšlis (Žgč, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebėjimas, virpėjimas, kuzdėjimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas švarkas; moterų liemenė; trumpikė, palaidinė (Prk)
Kuzijuoks – švarkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brūklys, vėzdas (Krt, Kl), 2) ritmuša, geinys (Kv, End), 3) grūstuvas (Šts)

Kvāčės – gaudynės
Kvadãpkė – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
Kvalčavuotė – sukčiauti (Brus., Pln)
Kvanka – netvarkingas, apsileidęs žmogus, žiopla, vėpla (Škn, Vdk)
Kvankals – senas sudžiūvęs žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas – Rus. gira (Slnt, Trš)
Kvatars – iškyšulys (Šlu)
Kvatera − nuoma
Kvaterants − nuominininkas
Kvīnā (dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
Kvartūgs – prijuostė
Kvietka – gėlė

Baba – 1) motinos ar tėvo motina, močiutė, senelė (Vvr), 2) sena moteriškė (Ms, Grg)
Babaks − menkavertis rakandas, daiktas (Krkl)
Babalioutė – niekus kalbėti, bambėti, veblėti (Klp)
Babaušis – vaikų baidyklė, šmėkla, baubas (Užv, Krt)
Babaužė – utelė (Kv)
Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
Babkas lapā − lauro lapai (Pol.)
Babrentė – dėti, nešti kur nors (Krtv)
Babūnė − senelė

Bachūrs – vaikagalys, vaikpalaikis (Pol., Varn)

Bačka – statinė (Brus., Grg, Slnt)
Bačkis – storulis, dručkis (Šl)

Badaris – triukšmas (Šts)
Badavėjė – 1) bado metas, skurdas (Jrb, Up), 2) kas niekad neprivalgo, badmira, besotis (End)
Badbolbė – ankstyvoji bulvė (Šts)
Baddvasa – kas neturi ko valgyti, badmirys, badmira, sudžiūvėlis (Rs, Skr)
Baddvasautė – badą kęsti, badmiriauti (Rs, Jrb)
Baderioutėis – painiotis, kliūti (Tl)
Badėškā – skurdžiai (Yl)
Badiesena – badėjimas (Šts)
Badietė – badą kęsti, badauti, nevalgyti, alkti (Skr, Pgg)
Badinietėis – tinginiauti, bastytis, valkiotis (Skr)
Badīstė – badas (Krž)
Badītinis – sudurstytas, susiūtas iš skiaučių (Šts)
Badkuošis – besotis (Dr)
Badlaikis – badmetis (Trk)
Badmaišis – kas dažnai valgo ir vis alkanas (menk., Kair)
Badmėra – kas nuolat trūksta valgyti, nuolat alkanas (End, Užv)
Badpėlvis – besotis, badmirys (Dr, Ggr)
Badplaukē – ilgi, neišsišėrę gyvulio plaukai (Šts)
Badplonksnės – neišsišėrusios plunksnos (Šts)
Badpotrė – prasta sriuba, putra (Šts, Ms)
Badrėjė – badmira, badsmuka (Varn)
Badragaišis – juodų miltų, prastas pyragas (Trk)
Badsmėlgė – plona smilga (Yl, Skd)
Badstėpa – badmirys, badsmuka (Slnt)
Badvėitė – prasta žemė (Dr)

Bagamazas − Brus. 1) smulkių prekių nešulys (End), 2) būdelė turguje (Brs)
Bagamazninks – smulkių prekių pardavinėtojas (Akm)
Bagarautėis – linksmintis, vakaruškauti (Šv)
Bagarioutė – 1) maišyti, žarstyti lazda (Grg), 2) kasti, semti (Jrb)
Bagarioutėis – nykti, skursti (Jrb)
Bagaris – neturtingas, nusigyvenęs žmogus, nuskurėlis (Skr, Šlv)
Bagarninks – vakaruškininkas (Šv, Jdr)
Bagaroutėis − 1) makaluoti, baksnoti, badyt (Kv, Up), 2) snausti (perk., Rs)
Bagars – Vok. 1) lazda, pagalys (Pgr, Up), 2) mašina uostams ir upėms gilinti, žemsemė (Klp), 3) kaimo pasilinksminimas, vakaruškos (Šv, Vvr)
Baguotībė – turtingumas (Vvr)
Baguots – apkūnus (Grg, Vvr)

Baideklis – baidytojas, baidyklė (Šts)
Baidīkla – vieta, kur baido, vaidenasi (Grg)
Baidīklė – 1) žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą (Krkl, Skr), 2) baisus padaras, šmėkla (Jdr)
Baidītėis – vaidentis (Grg, Nt)
Baidols – vaiduoklis, baiduoklis (Krtn)
Baiduoklis – vaiduoklis (Šil)
Baigena – galas, mirtis (Skr, Ar)
Baigtinuoji – nelaimė, galas, mirtis (Skr)
Baigtovā – prietaisas baigti audeklui austi (Šlv)
Baigus – baisus (S. Dauk.)
Baika – 1) šmėkla, baidyklė (Žd, Lž), 2) juokas, juokavimas, tuščias dalykas, pasaka (Pol., Brus., Klp)
Baisielie – 1) baisus žmogus, bjaurybė, neklaužada (Krš, Šts), 2) pabaisa, baidyklė (S. Dauk.)
Baisis – 1) baisumas, baimė (Šts), 2) bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Skr)

Bajuoralė – bajoraitė (Vvr)
Bajuorėkė – bajoro duktė, bajoraitė (Vvr)
Bajuorėns – vidutinis bajoras, bajorukas (Vvr)
Bajuorgalis – nusigyvenęs bajoras, balalaikas (Skdv, Šts)

Bakalerėjė – triukšmas (perk. Ms, KlrvŽ)
Bakanis – 1) avinas (Vkš, Lž), 2) lepūnėlis (perk., Skd)
Bakaroutė – badyti, bakštinti, guiti (Ll, Krkl)
Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti (Sl., Kv, Rs)
Bakis – Vok. 1) regztis, rezginės, maišė (Prk, Kv), 2) nešinys, nešmenė, pakas (Skd)
Bakiuotė – pakuoti (Šts)
Bakiuotėis – 1) mušti (Rt), 2) eiti (keliais), klupsčiuoti (KlvrŽ)
Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
Bakmalis – košės grūstuvis, kruštuvas (Brs)
Baknītėis – stuksenti, mušti, bakinti (Skr)
Baknuotė – 1) baksnoti, badyti (Skr), 2) intr. sunkiai eiti (Rs)
Bakšė – šalinė (Grg, Kl)
Bakšnuotė – sugrūstų spirgintų kanapių valgis, spirgutė (Vkš, Ms)
Bakštalītė – badyti, mušti (Varn, Užv)
Bakštals – 1) spirginė, pamirkalas (Šts, Brs), 2) nenuorama, lindikas (Pp)
Bakšterītė – raginti, badyti (Varn)
Bakštinietė – badyti, mušti (Šts)
Bakštītė – badyti, kumšėti, daužyti (Brs, Pp)
Bakštuols – grūstuvas košei grūsti, bakmalis (Šts)
Baktalītė – mušti, barti, prikaišioti (Krkl)
Bakuotė – sunkiai bristi, klampoti (Ggr, Slnt)
Bakūžė – sena prasta pirkia, lūšna (Vok., Skr)

Bala – ko nors daugybė, begalė (perk., Šts)
Baladuonė – beldimasis, baladojimasis (Kair)
Baladuošios – pabalda, padauža (Skr)
Balakas – prastas viršutinis drabužis (Pol., Kv, Tv)
Balamutītė – ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti, gaišti, klaidinti (Brus., Pol., Krtn)
Balamūts – kas iš kvailumo, išdykumo ar blogos valios daro ką ne taip, kaip reikia, paikšas, išdykėlis (Brus., Pol., Skr, Pln)
Balandaitis – balandžių jauniklis (Grg)
Balans – viršutinis žemės sluoksnis, priaugęs augalų šaknų, ypač durpyne, velėna (Brs, Šts)
Balazīnė – pykimasis, rietenos (Krkl)
Balazītė – 1) keikti, plūsti (Škn), 2) barti (Jrb), 3) niekus taukšti (Šts, Grk)
Balažītė – nerimti (Lk)
Baldaroutėis – maišytis (Pln)
Baldašītėis – baldantis ką veikti (Akm, Krkl)
Baldaštars – didelis žmogus (Kv)
Baldė – toks medinis indas, puskubilis, žema statinaitė (Prk, Plng)
Baldgalis – medžio atpjova (Vkš)
Baldis – indas, naudojamas skalbiniams plauti (Prk)
Baldītė – 1) belsti, trankyti (Šts), 2) refl. keliauti, trankytis (S. Dauk.), 3) refl. slankioti, valkiotis (S. Dauk., Akm)
Balduonis − kas baldosi, naktibalda (Šts)
Baleizis – kaltas krėslų ir stalų varams iškalti (Germ., Užv)
Balgans – balzganas (Vvr, Prk)
Balguonis – nenuorama, padauža, peštukas, nenaudėlis (Kal, Slnt)
Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
Balkis – sija, rąstas (Vok., Pp, Kv)
Balondis – karvelis (Mžk, Prk)
Balsuotė – baltuoti (Yl)
Baltakė – degtinė (šnek., Ms)
Baltals – prametalas, uždaras (Užv, Kair)
Baltgalvė – ramunė
Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
Balvonautė – dykinėti, išdykauti (Brs)
Balzatītė – plepėti, balzgatyti (Krž)
Balzgans – balsvas, neaiškiai baltas (Grg, Slnt)

Bamba – trumpas pagalys, ant kurio galo sukasi vytuvai, įstatomas į kokį krėslą ar trinką (Grg)
Bambainis – pilvotas (Šts)
Bambalėnė – niurzga, bambeklė (Šts)
Bambalis – 1) indas pienui į pieninę vežti, bidonas (Yl, Skd), 2) indas žibalui (Sd)
Bambaliuotė – bambėti, bambaliuoti (Kv, Vkš)
Bambals – 1) varpas (perk., Yl), 2) spuogas (perk., Mžk)
Bambarieža – mažo ūgio žmogelis (Trk)
Bambariežla – mažo ūgio pilvotas žmogus (vaikas) (Užv)
Bambars – pumputys (Ggr)
Bambaruoks – bambeklis (Skr)
Bambatrīnis – 1) naujoviškas šokis, laikomas ne visai padoriu (Trg, Kl), 2) pašokys, pasilinksminimas (Skr)
Bambazītė – barti, raginti (Trk)
Bambeklis – bambalius, bambėtojas (Kv, Grg)
Bambelis – supresuoti šiaudai
Bambezas – bambeklis, bambalius (Skd, Kl)
Bambinietė – vaikščioti be darbo, slampinėti (Skr)
Bambintė – 1) skambinti (Jrb, Vkš), 2) nerangiai eiti (Vkš)
Bambītė – valgyti, srėbti (menk., Brs)
Bambizas – vaikigalis, paauglys
Bambtelietė – neaiškiai pasakyti, tarstelti (Vkš)
Bambuočius – bambotas arklys (Ggr)
Bambuoks – rąstagalys, stuobrys (Skr)
Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis

Banda – 1) būrys galvijų, kaimenė (Vdk, Plt), 2) sodžiaus jaunimo pasilinksminimas, vakaruškos (Skd)
Bandadaržis – aptverta daržo kertė karvėms suvaryti, bandodaržis (Lž)
Bandaganis – galvijų piemuo, galvijagonis (Kv)
Bandaginīs – bandos varovas (Rs)
Bandėnė – 1) aptvaras bandai laikyti (Šts), 2) toliau nuo ūkio esanti ganykla (Šts), 3) piemenų pokylis per Sekmines, sambaris (Brs)
Bandėšks – būdingas bandai, gyvuliškas (Šts)
Bandīkštis – bandos gyvulys, galvijas (S. Dauk., Akm)
Bandoks – mažas duonos ar ragaišio kepaliukas (Skr)
Bandšunis – bandos, kaimenės šuo (Grk, Užv)
Bandulis – pirktinė maža bandelė, bandelis (Brs, Žd)
Banduodaržis – prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarą, diendaržis (Kv, Als)
Banduokėimis – diendaržis, laidaras (Kv)
Banduostaldis – galvijų, bandos tvartas (Kv)
Banduotakis – takas, kuriuo galvijai (banda) genami į ganyklą (Lkv, Kv)
Bandžiulis – 1) draugas, bičiulis (Mšk, Šl), 2) bendradarbis (Šl)
Bandžiulīstė – draugystė, bičiulystė (Šl)
Bandžius – 1) kerdžius (Brs, Mžk), 2) bernas, tarnas
Bangintėis – daug valgyti, kimšti (Ll)
Bangiuotė – vilnyti, banguoti, siaurėti (S. Dauk.)
Bangouts – 1) su pasmarkėjimais (perk., Šts), 2) audringas (Šts)
Bangulioutė – siausti, dūkti (Šts)
Banguotėis – pustyti (Ggr) 
Bankieta – puota, banketas (Pol., Mžk)

Barabanītė – trankyti, belsti (perk., Jrb, Kv)
Barabans – kuliamosios mašinos dalis, į kurią leidžiami pėdai (Jrb, Up)
Barbarka – rabarbaras
Barbeklis – bambalius (Vkš)
Barbietė – kalbėti (Vkš)
Barbuols – koks kabantis daiktas, bumbolas, kunkolas (Up)
Barbuora – kūlė (Rs)
Barbtelietė – 1) barkštelėti (Vkš), 2) piktai, neaiškiai tarstelėti, burbtelėti (Vkš)
Barelis – eilė (Ms)
Barena – barimas (Vgr)
Barga – ėmimas prekių į skolą, kreditas (Vok., Yl)
Bãriuotė − 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
Bargavuotė – peikti, niekinti (Lž)
Barkšnuotė – belsti, barškinti (Vvr)
Barkštlapynė – barščių lapų sriuba (Lkv)
Barkštlapis – barščio lapas (Lkv)
Baronka – riestainis
Bars – vienu kartu užimamas lauko ruožas dirbant (pjaunant javus, raunant linus, šienaujant) (Slnt, Yl)
Barsena – barimas (Vkš)
Barstva – kirvis su plyšeliu vinims traukyti (Vok., Lkv)
Barškals – 1) medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu, barškutis, kleketas (Klp, Lkv), 2) bažnyčios šveicoriaus lazda su barškančiu galu (Grg), 3) toks barškantis vaikų žaislas (Grg)
Barškepys – nenaudėlis, apsileidėlis (Skr)
Barškesys – barškėjimas (Grg)
Barškīnė – barškalas, barškutis, tarškynė (Šv)
Barta – 1) lovos šonas (Vok., Trg), 2) su plačiais ir riestais ašmenimis kirvis (Vok., Dr, Pln)
Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
Barzda – 1) smakras (perk., Vvr), 2) mažutės šaknys, daigai, 3) kablys, užkarpa (meškerės ar žeberklo), užbarzdinė (Vkš), 4) ant daržinės durų užleidžiama šiaudais pinta uždanga (Žr)
Barzdoutėis – apaugti šaknimis (Šts)

Basnirčia – basaminčia, basnyčia (Šll, Skdv)
Basnuotė – pamažu, smulkiais žingsniais bėgti (Varn)
Basteklis – 1) lazda (Skd), 2) bažnyčios tarnas (Skd)
Bastūns – klajūnas, perėjūnas, valkata (Šlv)

Bašlėks – kapišonas (Pol., Brus., Grg)

Batalėjė – peštynės, triukšmas (Up)
Bataulis – bato aulas (Brs); neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (Šts)
Batpalaikis – senas, menkas batas (Kl, Grg)
Bats – malūne skylė, pro kurią pilami grūdai į kašę, aulas (Brs)
Battraukis – įnagis, kuriuo nutraukiami auliniai batai (Šts)
Batvėnē – virta iš burokų rūgšties sriuba; batvinių lapų sriuba (Mžk, Užv)
Batvinis – burokas (Brus., Pol., Akm, Gršl)

Baubintė – gąsdinti, baubu baidyti (Jrb)
Baudās – taisantis, žadais
Baudītėis – baustis, ruoštis (Vdk)
Baugietėis – baimintis, bijoti (Pln)
Baugīklė – vaiduoklis, šmėkla (Up, Kltn)
Baugings – bailus (Šts)
Baugis – baimė (Šts, Slnt)
Baugštentė – bauginti, gąsdinti, baidyti (Šauk)
Baugštīklė – baidyklė (KlvrŽ)
Baugštintė – bauginti, gąsdinti (Vkš)
Baugulīs – baugumas, šiurpulys (Krš, Užv)
Bauguonis – kas baugus, nedrąsus (Šts)
Baugus – 1) baugštus, bailus, baikštus, baimingas (Krkl, Rdn), 2) lepus (Krš, Sd), 3) baisus (Klp, Grg)
Baulītė – baubiamai dainuoti (Vvr)
Baurė – ūkininkas (Vok., menk., Skd, Brs)
Baustêis – ketinti, žadėti, rengtis, ryžtis (Erž, Škn)
Baustītėis – 1) rengtis, ketinti (Up), 2) taisytis, niauktis (Up)
Baužas – 1) baidyklė, baubas, šmėkla (Krkl), 2) didelis, paaugęs piemuo (Užv), 3) išdykėlis (Krkl)
Baužė – baidyklė, baužas (Grg)
Baužinietė – 1) užrištomis akimis gaudyti viens kitą, lauminėti (Als), 2) persirengus kuo nors, kad nepažintų, eiti į žmones (ppr. Užgavėnes) (Šv)
Baužis – baidyklė, baubas (Als, Pln)
Baužtė – eiti smagiai, drožti (Als, S. Dauk.)

Bažmas – daugybė, aibė (psn., Slnt)
Bažnīnčė – bažnyčia (Slnt, Grg)

Bebkis – žioplys (Rs)
Bebuotė – labai silpnai skaityti (Brs)
Bebrenas – kailiniai, pasiūti iš bebrų kailių; geresnių kailių (ne avies) kailiniai (Grg)
Bečītėis – lažintis, eiti lažybų (Lk)
Bėdlīvs – neturtingas, vargingas (Vkš)
Bedrekis – 1) pamazgų duobė (Gršl, Plng), 2) srutų duobė prie tvarto (Krtn), 3) purvynė, klampynė (Ms, Slnt)
Bedrīns – pamazgų duobė (Vkš)
Bedruskis – žioplys, išsižiojėlis, lėtas žmogus (perk., Skr)
Begalouts – labai ilgas (Ggr)
Bėgšlīnė – ruoša (Varn)
Bėgtīnės – bėgimo lenktynės (Kv)
Bei – ar, bau (Klp, Vvr)
Beicas – dažai medžiui dažyti prieš poliravimą (Vok., Grg)
Beigelis – 1) riestainis (Vkš, Kltn), 2) pavalkų pynė, kamantų pavalkai (Kv, Rt)
Beizas − berniūkštis (menk., Šauk)
Bejuo − juolab (Šts, S. Dauk.)
Bekrikščioks – nekrikštyta vėlė; šmėkla (šnek., Krkl)
Belab – pagaliau (Up)
Bėldoks – velnias
Belšis – neaštrus peilis, kirvis (Vvr)
Bembė – vėpla, iširėlis (Vkš)
Bemberezas – nenaudėlis (menk., Klp)
Bemberīs – 1) žolės stiebas, stagaras (Skr), 2) medžio stiebas, viršūnė be šakų (Skr), 3) stačiakalbis žmogus (Skr)
Bembietė – darytis nerangiam, senti (Kair)
Bembla – nubembėlis; pampla (Vvr)
Bemblinietė – valkiotis be darbo (Vvr)
Bemblīs – augalo stiebas (Jrb, Erž)
Ben – bent
Bendė – vyrų vasariškas viršutinis drabužis (Dr, Skd)
Benduorius – kubilius (Rus., Krkl)
Bendrība – draugiškumas, bičiulystė (S. Dauk.)
Bendzė – botagas (ppr. storas) (Rs, Ll)
Bengiams – paskutinis, prasčiausias (Vgr)
Bengtė – baigti (Brs, Šts)
Benkartietė − išsigimti
Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
Benkioutė – per linų mynę sugrobus mynėją už pažastų ir kojų tvoti jo užpakalį į benkį ar į mintuvus (Kin, Grg)
Benkis – 1) suolas (Vok., Prk, Vvr), 2) toks rąstas su skylėmis mintuvams sukalti, įtvirtinti
Bepigi – bepigu (Mžk, Vkš)
Berbainis – nuberbėjęs, pasenęs (Grg)
Berbietė – skresti, burgėti (Lkv)
Berdanka − nevykęs šautuvas
Bėrekšla – bėras, rudas žmogus (Užv)
Berglautė – mėsinėti, skrosti (Grg)
Berguotė – taisyti (Plng)
Bergždinis – kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias (Klp, Šl)
Bergždinīs – 1) bergždžias, nevaisingas gyvulys (Brs), 2) kas neturi vaikų, bevaikis (Yl)
Bergždoutė – nokti, bręsti, bergžti (Trš)
Bėrībė – bėris, rudumas, veido tamsumas (Užv)
Berlečius – odinis apavas be aulų, pusbatis (Mžk, Plng)
Bernelē – 1) pirmosios Kalėdų mišios, piemenėlių mišios (Grg, Šts), 2) Kalėdinė giesmė (Yl, Vvr)
Berštas – šepetys; batų šepetys (Vok., Prk, Rs)
Bertainis – daržinės, kluono galas, šalinė (Slnt, Trg)
Beržlapė – ūmėdė (Vgr)
Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
Bestėjė – 1) gyvulys, žvėris (Pln, Grg), 2) nenaudėlis, bjaurybė (men., Kv)
Besuomis – ištižėlis, lepšis (Šts)
Besuotē – miltiniai kukuliai su kanapių įdaru (Varn)
Bėtaulis – bičių avilys
Bėzā – supintų kasų pynės
Bezdā – alyvos (Pol., Mžk, Kl)
Bezeliuotė – bizdelioti, zylioti (Rs)
Bezelis – menkos nuovokos ir nepaslankus žmogus, mulkis (Rs, Skr)
Bezliepīčė – nei šioks, nei toks, niekam tikęs žmogus (Pol., Grg)
Bėzmiens – senovinės svarstyklės
Bēzos − alyvų krūmas

Bī – 1) lyg, tarsi, rodos, it (Brus., Pol., Tl, Vdk), 2) kad, kad tik, jei (Pol., Grg, Krkl)
Bīdelis – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
Bīdeliuotė – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
Bīdelka – ruginių pikliuotų miltų duona (Skr, Rs)
Bieda – nelaimė; dviem ratais kinkomas vežimas (Pol., Skdv)
Biedavuotė – 1) kaltinti (Up), 2) bausti (Up)
Biednos – vargšas, neturtingas
Biegena – naginė (Jrb, Kal)
Biegesys – polaidis (Ggr)
Biegīnė – pačiūža (Dr)
Biegintė – tekinti, leisti lietis (Šts)
Biegratis – dviratis (Klp, Grg)
Biegsmie – 1) bėgsena, bėgimas (Klm), 2) čiuožimas, slinkimas (Klm)
Biegsnie – tiesioji pavažos dalis (Klm)
Biegšlus – 1) bėgus, bėglus (Pkl), 2) kuris gerai slysta, čiuožia (Trk)
Biegšta – 1) bėga, bėgimas (Skdv, Skr), 2) bėgiojimas, triūsas (Skr)
Biegštena – bėgsena (Skdv)
Biegštus – bėglus, greitas, eiklus (Skr)
Biegtėnuos – bėgte, bėgtinai (Vkš)
Biegūns – 1) medinės kuliamosios mašinos didysis ratas, smagratis (Pln), 2) ratelio rate įtaisytas švino gabalas (Brs), 3) kartelė, pritaisyta prie jaujos ar daržinės pusiauverinių durų joms uždaryti (Pln)
Bielingis – aũkštas, anttrobis, pastogė (Lat., Pln)
Bierasis – bėras arklys, bėra kumelė (Vvr, KlvrŽ)
Bierėms – vėtymas (Grg)
Bierėns – bėrukas, bėris (Grg, Šv)
Bierškis – ešerys (Vok., Klp)
Biesos – piktoji dvasia
Biesuols – biesas, nenaudėlis (Vvr)
Bietaruotėis – 1) silpti, baigtis (KlvrŽ), 2) vemti (Brs)
Bīgars – 1) kablys ant ilgos karties; lazda (Šv, Kv), 2) sodžiaus jaunimo šokių vakaras (Šll)
Bī kāp – bet kaip (Slnt)
Bī kas – bet kas (Vvr)
Bī kor – bet kur (Vvr)
Bī koriou – bet kur (Vvr)
Bīkšas – puskvailis, pusklaikis, nevisprotis (Ggr, Pln)
Bī kuoks – bet kuris (Vvr)
Bī kumet – bet kuomet, bet kada (Vvr)
Bīlis – kirviukas (Prk, Klp)
Bīlkštelietė – smarkiau trinktelėti (Skr)
Bīluodė – stalčius (Vok., Klp)
Bimbals – gilys
Bimbars – barimas (Grg)
Bimbuoklis – bukas galas, stabaras (Ggr)
Bingietė – didėti, stiprėti, senėti (Vd)
Bingtietė – ponėti (Klp) 
Bingts – gražus, puikus (Klp, Dov)
Bîržtva (-īns) – beržynas
Bīra − derlius, naša (Šmk, Rs)
Bīstrė – pasilinksminimas, pašokis (Rs, Vdk)
Biškis – truputis
Bitka – kirtis, smūgis (Pol., Ms, Plt)
Bizalaks – nusistelbęs, nusistovėjęs, prastas alus (Jrb, Erž)
Bīzals – 1) įsiutimas (Šts), 2) skysti vaistai (KlvrŽ)
Bīzduotė – gulėti tinginiaujant, tursoti (menk., Skr)
Bīzintė – 1) raginti (Rs); erzinti (Kv); aistrinti (Užv), 2) pjauti, brūžuoti, zulinti (Grk); čirpinti (griežtuvu) (Rs), 3) lėtai, nepaslankiai eiti, lyg tingint vaikščioti, byzdinti (Jrb)
Bīzla – tinginys, uitena (menk., Rs)
Bīzoutė – ištižusiai, nevikriai dirbti (menk., Ll)
Bīztėis – skursti (Šts)
Bīzulioutė – gyliuoti (Užv); lakstyti (Kair)
Bizūns – trumpu kotu rimbas, supintas iš dirželių arba virvelių, stirnakojis (Brus., Pol., Grg, Vvr)
Bīzuotė – gulėti, drybsoti (menk., Jrb, Skr)

Bjaûris – bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Grg)
Bjaurastis – bjaurumas

Blaisvos − balsvas, pabalęs
Blankė – stora lenta (Skr, Yl)
Blanks – lygus, plynas (Plng)
Blaûzdlauža – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
Blezdinga – kregždė
Blezgė − nerimta moteris
Blieka − skarda
Blingintė – akinti; temdyti supratimą (Vd)
Blīstė – dilti, kiurti
Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
Bliuska – palaidinė
Bliuznītė – ką nors iškeikti
Blosėnės – tymai
Blouzgā – pleiskanos
Blučkas – pirktiniai medvilniniai siūlai
Blūdītė − svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
Blūdnastis – pasvaigimas, pakvaišimas (Up)
Blukis – krivūlė (Kal)
Bluks – trinka, storas pagalys, rąstagalys (Vok., Skr, Rs)
Bluoms – plotas, sklypas (Kv, Als)
Bluoznos – iškvėšėlis
Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)

Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
Bodinka – pastatas
Bolbė – bulvė
Bolė – adatos skylutė
Bonga – pabaiga, galas (Kl)
Borgā – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės če pardavuo ont borgā?)
Bormašėnė – grąžtas (gręžtuvas)
Bošis – ašis, stebulė
Boužė – senovinės svarstyklės

Bradãkītė – klampoti, sunkiai eiti (Nt)
Brakalioutė − brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
Braks – didysis branktas, prie kurio prikabinami mažesni branktai bubaras spuogas, puškas (Vok., Plik, Klp)
Brakšentė − pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikščioti (Dr)
Brastva – brasta (Kv, Als)
Brauktė – važiuoti
Brė(č)ka – vežimas
Brėtva − skustuvas
Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
Brėžės – spyruoklinės akėčios
Briauzga − sudžiūvėlis
Briedgauris – šiurkšti žolė
Briedūns – nepraustaburnis, paleistburnis (Užv)
Briekšma – prietema
Briekštė – temti
Brigadierios − brigadininkas
Bringtė – brangti (Krkl, Skr)
Brizgėls – apynasris
Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
Brîžiuotė – akėti su brižėmis
Brostva – 1) brolija, religinė draugija (S. Dauk., Vvr), 2) rožinis, škaplieriai ir kiti smulkūs tikybinės praktikos daiktai (Gršl, Mžk)
Brostvininks – brostvos narys (S. Dauk.)
Brukis – (esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Krš)
Brūkšts – pustyklė
Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
Bruoga – degtinės raugalas; alaus putra, žlaugtai (Sl., Skr)
Bruokavuotė – peikti
Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
Brūns – briūnas, juodbėras (Mžk, Grg)
Bruoms − bažnyčios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
Bruosė – draugė, bičiulė (Krš)
Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio

Bubars – spuogas, puškas (Klp)
Bubintė (III asm. bobėn) – 1) bildinti, dundinti (Skr, Šts), 2) mušti (Skr, Grk), 3) smarkiai ką daryti; kulti (Skr)
Budavuonė – Pol. 1) statymas, statyba (Pgg), 2) trobesys, troba (Klp)
Būdavuotė – statyti
Būdė – galąstuvas
Budīlninks – žadintuvas
Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
Budinks – pastatas
Budra – nakties vidurys, gūsras (Užv)
Būdrautė – neramiai miegoti, neužmigti, nuolat pabusti (Krš, Lž)
Būgautė – bijoti, būgštauti (S. Dauk.)
Būktās – turbūt, tikriausiai, galbūt
Bundelis – batonas
Bungazītė – 1) mušti (Skd), 2) srėbti (Skd)
Bunka – kupra, iškilimas (Vvr)
Bunkčiuotėis – mėtytis, raitytis (Vvr)
Bunkis – didelis butelys vynui laikyti; skardinė žibalui (Pp, Vkš)
Bunkulioutėis – rinktis į krūvą, maišytis (Up)
Bunkulīs – būrys (Up, Trg)
Buntajers – pypkės kandiklio dalis (Germ., Šts), 2) kaspinėlis papuošti (Šts)
Buntavuotė − kurstyti, kelti maištą, triukšmauti (Pol., Skr)
Buntinis – kuris tokios tabako rūšies (S. Dauk.)
Bunts – ryšulys, kūlys, glėbys (Vok. dial., Grg, Vvr)
Buobkontė – papenčio viršutinė nenutašyta žievė (Varn, Brs)
Buočius  – senelis (Grg, Mžk)
Buoms – 1) rąstas (Klp), 2) storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba (Jrb), 3) kartis durims, keliui užtverti (Klp), 4) kartis arkliams pririšti miestelyje (Klp), 5) šiaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį (Skr)
Buotā – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusbačiai
Burbuoklis – plačiažandis, riebus žmogus (Žd)
Burbuols – burbuolė, bumburas (Tv)
Burkliuotė – pliurzyti, terlioti (Als, Vvr)
Burkuons – morka (Lat., Sd, Yl)
Burnuosos − storas apsiaustas
Būstīms – būvimas, esybė