Tabal� – šokiai
Tabalaks – nerimtas žmogus, vÄ—javaikis, padauža (Grk, Å lv)
Taga – taigi
Taiguotė – rūpestingai ką daryti, taikyti
Taislios – taisomo kelio ruožas
Taknuotė – mažais žingsniais greitai bėgti
TaksavuotÄ— – pardavinÄ—ti (DÅ«nŽ, End)
Takuotė – dažnai vaikš�ioti
Talaluška – nerimta daina
Talažīti – 1) niekus kalbÄ—ti, tauzyti, taukÅ¡ti, plepÄ—ti (Up, KrÅ¡), 2) sunkiai klampojant eiti (GrÅ¡l, Brs)
Tamburka – vąšelis
TanciavuotÄ— – šokti (Pol., Lk, Mžk)
TapÅ¡ans (dapÅ¡ans) – sofa, kuÅ¡etÄ—
TapÅ¡os – iÅ¡tižęs, nevykÄ—lis
TarabanÄ«tÄ— – 1) neÅ¡ti, vežti, gabenti (ppr. kÄ… sunkų, nepatogų) (Plt, Brs), 2) varyti, danginti, grÅ«sti (Skd)
TaragÄ«ns – tankumynas (Skdv, Kltn)
Tarakans – tarakonas (Lkv, KrÅ¡)
TaraknÄ«tÄ— – nuolat barti, raginti, uiti (Lk)
TaralentÄ— – griaudÄ—ti, dundÄ—ti (Up)
TaralÄ«nÄ— – kas daug plepa (Å ts)
TaralioutÄ— – 1) tarÅ¡kÄ—ti, bildÄ—ti (Yl), 2) garsiai, tankiai kalbÄ—ti, plepÄ—ti, tarÅ¡kÄ—ti (Yl, Prk), 3) trankiai dainuoti, rÄ—kauti (KlvrŽ, Å ts), 4) turkÅ¡ti (Brs)
TaralioutÄ— – raibti, žilpti, tavaruoti (Varn)
Taralis – kas greitai kalba, plepa, taraliuoja (Skdv, Å ts)
Tarankis – 1) didelė apvali ar pusiau apvali pintinė pašarui nešti, kam susidėti, doklas (Plik, Dov), 2) dubenėlis ar puodukas (ppr. su rankena) ar šiaip koks indas (Skd, Sd)
Tarans – senovinis pabÅ«klas tvirtovių sienoms, bokÅ¡tams griauti (D. Dauk.)
TararÄ«nÄ— – kas daug plepa, tararuoja (Kal)
TarazÄ«nÄ— – Å¡utienÄ— (Å ts)
Targavuotė – prekiauti, pardavinėti
Tarka – atitinkamai subadyta skarda šakniavaisiams smulkinti, trinti
TarkavuonÄ— – tarkuotų bulvių teÅ¡la (Pol., Užv)
TarkavuotÄ— – tarkuoti (Pol., Pln,Trk)
TarmasÄ«ti – Brus., Pol. ginÄ�ytis, derÄ—tis, lygtis (Plt)
Tarmazas – į kitus neatsižvelgiantis, vaidingas, priekabus žmogus (Prk, Kin)
Tarpėjės – mėnulio fazė tarp seno ir jauno (kai nematyti)
Tarpėks – tarpas tarp dviejų jaujos, daržinės galų
Tarprėitis – vieta tarp kelių; tarpukojis
Tasgatis – atseit, vadinasi, būtent
Tašks − pelkė, purvynas (Tv, Ggr)
Tat – tai; juk, gi
TatÄ� – tai, o tai, tai Ä�ia
Tatr�p − tokiu būdu (iš dviejų)
Taukėns − taukuotas
TauzÄ«tÄ— – Å¡nekÄ—ti, pasakoti nesamones
Tavalis – kas nevikrus, lÄ—tai dirba (Å¡nek., Skdv)
Tavarns – prekinis (Brus., Vdk)
Tavuors – prekės

Tebuokerka – uždaroma plokš�ia dėžutė tabokai kišenėje nešiotis
TÄ—ik – tiek, taip
Tėisiau − tiesiog, tiesiai
TekarnÄ— – tekinimo staklÄ—s (VkÅ¡, Å v)
TekÄ—nis – ratas (automobilio, vežimo)
TekÄ—ns – labai greitai, bÄ—gdamas Apvals kÄ�p tekÄ—nis – Apvalus kaip ratas.
Tekība – tekėjimas, vedybos
Tekis − beragis, nekastruotas avinas
TÄ—ktÄ— – patikti
TeliavuonÄ— – prastas pieÅ¡inys, teplionÄ— (Å auk)
TeliavuotÄ— – 1) maiÅ¡yti, minkyti (KlvrŽ), 2) tepti, terlioti (VkÅ¡), 3) prastai pieÅ¡ti, teplioti (Å auk)
Teležītė – bristi giliu purvu, molyne
Teliega – 1) dviratis vežimukas Å¡ienui savimi vežti (KlvrŽ, Rnv), 2) vienratis vežimukas (Pln), 3) iÅ¡eiginÄ—s rogÄ—s lentelinÄ—mis gardelÄ—mis (Jdr, Rt)
TeliÅ«gs – riebus žmogus, gyvulys (Klm, Rs)
TerīžtÄ—is – beje (Slnt, Å ts)
Tevérnuotė – iš lėto kalbėti, pasakoti
Tēvgalis – plonasis galas (Vkš)
Tēvs – plonas

Tiešytė – guosti
Tīna − mušimas, lupimas
TintaliuotÄ— – kaboti, kabant judÄ—ti
Tintals – kas nukaręs, tintaluoja; tabalas
TintÄ— – ploninti dalgio aÅ¡menis (galÄ…sti), iÅ¡plakti
Tīpsuotė – drybsoti, tysoti
TÄ«rÄ� – durpynas, raistas
Tīrelē – dideli laukai, pievos, lygumos be medžių, krūmų
TÄ«suoklis – 1) virkÅ¡Ä�ia (Kv), 2) giedravalkis, aktįsis (Varn)
Tītars – 1) tiginys, dykūnas (Sd), 2) didelis, bet ištižęs (Ms, Sd), 3) kalakutas (Skd), 4) plikagalvis (S. Dauk.)

Tlumuo�ītė – aiškinti

TonkÄ“ – dažnai
Toriou – pro Ä�ia
Torkštėis – pīlės torškas baluo – vandenin įkišusios snapą maigo dumblą ir ieško ko praryjamo
Toukart – tuomet, tuometin/is, -Ä—
Toužîg – vienu metu, kartu, drauge

Traka – padūkimas, pasiutimas
Trakalis – labai stiprus alus (Å ts, Yl)
Trakinīs − trakimas
Traks – trakimas, siautimas, šėlas (Ms, Slnt)
Traks – 1) daržinÄ—s ar jaujos Å¡alinÄ—s skyrius tarp dviejų sijų (Å auk), 2) apvadas, pakraÅ¡tys (Plng)
Trakuotė – be reikalo puldinėti, šėliotis
Trakus – smarkus, trankantis
Trambalis – pasilinksminimas (menk., Up)
TrampasÄ«tÄ— – trypti, mindžioti (Prk)
Trants– prastas
TrapazÄ«tÄ— – braidžioti (Dr)
Traps – užkišimas, užtaisas
Trauklapis – gysluo�io lapas
Tratintė – ką nors laužti
Tr�tvars – šaligatvis
Trėkuojis – katilas valgiui virti
Trezvas – blaivus (Sl.)
Triestėis – bėgiotis, lakstytis, rujotis (apie šunis)
Trinka – rąstgalys malkoms, skerdienai kapoti; kaladė
Trintėis – neišeiti, be reikalo būti (no, kuo �e betrinīs, ēk nomėi)
Trinkals – skystis galvos plovimui
Trivirvis – 1) trijų virvių botagas, 2) suktas, apsukrus žmogus
Trubicos – žvejybinis tinklas
TruÄ�Ä«na – nuodai
TruÄ�Ä«tÄ— – nuodyti
Trūka – trūkumas
Trūktė – prieš verdand burokėlius kitame vandenyje virti
Truoba – gyvenamas namas
Truopītė – taikinti į ką nors šaudant
TruopnÄ“ – 1) tiksliai, taikliai,  2) kruopÅ¡Ä�iai, 3) tikrai,  4) patikimai, 5) tvirtai
Truopnos – 1) tikslus, 2) kruopÅ¡tus, solidus, 3) patikimas
Truots − budė, galąstuvas

TumsÄ«bÄ— – tamsa
Tūravuotė – storais balsais pritarti dainuojant
Tūb� − veltiniai
Tūbėnės – kumštinės pirštinės
Tuklis – nutukÄ—lis (Kal)
Tuma – tirštumas, tumumas (apie sriubą)
Tumė − tirštimai; sutirštėjęs skystimas
Tumietė – tirštėti, darytis tumiam
Tumus – tirštas, sutumėjęs
Tuora – tvora
TÅ«ravuotÄ— – instrumentu pritarti, antrinti (Pol., Kv, Tl)
TurbavuonÄ— – nerimastis (S. Dauk.)
TurbavuotÄ— – gaiÅ¡inti, trukdyti, neduoti ramybÄ—s (Pol., Brus., S. Dauk.)
Tūtė – žindukas

Tvanka – karÅ¡tas ir drÄ—gnas, slopinantis oras, tvankumas (Rs, Å kn)
Tvanka – 1) užtvanka (Ms, Vvr), 2) tvenkinys, kÅ«dra (Rs, Yl) 

PabagaroutÄ— – pabaksnoti, pabaidyti (Erž)
Pabaluots – vystyklas
Pabėga − rogių pavaža (Lk, Užv)
Pablaka – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės
Pablakenis − neaukštas, prigludęs prie žemės
Pabenga – pabaiga
PabÅ«ga – padidÄ—jÄ™s jautrumas, pabÅ«gimas (rankų, kojų) (Varn, Als)
Pacierinis – išeiginis
Pa�emnos − patogus (Bržr) (sl.)
Padabenstva – panaÅ¡umas (Pol., Brs, Als)
PadaÄ�kas – rÄ…stagalys, dedamas apaÄ�ioje po kraunamais sienojais, lentomis; Å¡iaip kas po apaÄ�ia padedama, pakiÅ¡ama; padalbis, padÄ—klas (Pln, Vdk)
PadaguonÄ— – Pol. odinis pakinktų diržas, einantis po arklio uodega (Rt, Vdk, Erž)
Padaiga – ant paukÅ¡Ä�io kÅ«no iÅ¡dygÄ™s dyglelis, spaiglys, iÅ¡ kurio iÅ¡auga plunksna (Å v, Klm, Ms)
Padangals − apdangalas, apdaras (Krš)
Padarīnė − padargas
Padavadītė −patarti, nurodyti (Krkl, Vdk)
PadÄ—rbtÄ— – padaryti
PadinguotÄ— – pagalvoti, pasvarstyti (Å ts)
Padis − padėlys
PadÄ«vÄ«tÄ— – nustebti, palaikyti (kÄ…) keistu
PadīžtÄ— – 1) atÅ¡ipinti (Krt), 2) pasrÄ—bti, pavalgyti (Mžk, Ll), 3) pabÄ—gti (Krtn), 4) pavogti, nudžiauti (Plng)
PadostÄ— – padvisti, kiek paÅ¡vinkti, kiek pagesti (Å ts, Klp)
Paduorietėis − laikyti esant padoru, nesigėdyti
PadužietÄ— – pariebÄ—ti (Užv)
Padvals – sklepas, rÅ«sys, sandÄ—lys
Pagadītė – pagelbėti
Pagatavs − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti (Als, KlvrŽ)
Pagīm�s − vienas paskui kitą, pratėgiui
Pagrabs – Å¡ermenys (Pol., Brus., Vvr)
PaguonÄ� – antpeÄ�iai (Sl.)
Paimlus – gabus, mokslus, imlus
PaiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas, (dgs. paiÅ¡elÄ“)
Paitvietė − kamuotis sergant, galuotis
Paitvietėis − gaivaliotis, peikėtis
Pajieda − papjūtis, sunaikinimas
Pakabus – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus
PakaÄ�iultÄ— – įveikti (perk., Trk)
Pak�jos – ramybė
Pakarnos − nuolankus
Pakarūkl� − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos
PakaruotÄ— – nubausti.
Pakasa – nusvirusi, nutįsusi medžio Å¡aka (Skdv)
PakavuonÄ— – palaidojimas, laidotuvÄ—s (Pol., KrÅ¡, Skr)
PakavuotÄ— – paslÄ—pti
Pakažnas – neužimtas, atliekamas (Pol., VkÅ¡)
Pakerie – vieta palei kelmą ar po juo
Pakīg� – įvairios priemonės
Pakīrietė – atsibosti
Paklaks – sukritÄ™s, iÅ¡gulÄ™s (apie javus) (Nt)
Pakniūkš�iuotė – paverkšlenti
Pakonda − užkanda
PakosavuotÄ— – paskatinti
Pakruosnė − pirtis
Pakušietė − kiek pajudėti, pakrutėti
Pakūta – atgaila
PakÅ«tavuotÄ— – atgailauti (Pol., Pln)
Palaistva – apsileidimas, netvarka (Lkv)
Palakus – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas
Palanka – sulenktos skarelÄ—s ar skaros dvilinko kraÅ¡to atlenkimas (Grg)
Pàlapus – vikrus
P�lašos – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai
PalÄ“ (kon) – pagal (kÄ…)
Paleistva – pasileidimas (Varn)
PalÄ—ktÄ— – likti, pasilikti
Palėts – paltas
Palevuots – emaliuotas
Palėžuokautė − meilikauti, pataikauti
Palėžuoks − pataikūnas, palaižūnas
Paliaukis – pasmakris
PaliavuonÄ— – medžioklÄ— (Pol., Å auk, Akm)
PaliavuotÄ— – medžioti (Pol., Akm, Å auk)
Palī�ė – lentyna
PaliecavuotÄ— – pažadÄ—ti (Pol., Mžk)
Palka – 1) lazda (Kv, Up), 2) brÅ«kÅ¡nelis, raÅ¡omas žymint skaiÄ�ių (VÅ¡v)
Paluocē – 1) patalpos, 2) rūmai
Pamanga – pamaiva
Pamauts – apynasris be žąslų
PamegažiuotÄ— – koketuoti (Å kn)
PamÄ—navuotÄ— – paminÄ—ti
PamÄ—slÄ«tÄ— – pagalvoti
Pamėtuotė – mėgdžioti, beždžioniauti
PamÄ«lietÄ— – įsimylÄ—ti, pamilti<
Pamina – pakoja (staklių, ratelio)
Pampa – nedidelis išsipūtimas, gumbas
PampaliavuotÄ— – svambalu žymÄ—ti pjaunamÄ… rÄ…stÄ…, kad abu jo galai bÅ«tų vienodo storumo (VkÅ¡)
Pampuotaukšlis – kukurdvelkis
Pamušos − pamušalas
PanaberÄ—jÄ— – iÅ¡didumas, pÅ«timasis (Brus., Pol., Erž, Mžk)
Panabernus – iÅ¡didus, pasipÅ«tÄ™s (Lk, Mžk)
Panagus – 1) nagingas, gabus (Krtn, Vdk), 2) patogus, parankus vartoti, naudotis (Skr, Erž)
Panara – virvutÄ—, su kuria prie botkoÄ�io pririÅ¡ama botago virvÄ—; botago kilpa (Klm, Rs)
Panautas – mergautinis (Yl, Kl)
Panedielis – pirmadienis
Panskars – (la. panckari) 1) skarmalas, skuduras (Å kn) 2) iÅ¡siplÅ«Å¡avÄ™s, netvirtas pantis (Å kn)
Pantas – prėslas, daržingalis
Papalis – 1) neaiÅ¡kios kalbos žmogus (Skdv), 2) topolis (lat., S. Dauk.)
PapeizuokÄ“ – užausiai
Papijuotė – pradėti duoti pieno (apie karvę)
Papinī�ė, papinīks – liemenėlė (šnek., Šts, Krš)
Papīntis – duonos, batono galas
Papītė – įmirkti
Paplaks – duonkepÄ—s krosnies padas, laitas, kluonas (Prk)
Paplampa – plampa
PaplioptÄ— – pradÄ—ti rujoti
Paprak� − papirkimas, kyšis
Paps – 1) krūtis, 2) spenys
Papūnis (papalis) – tėvas
Parada – eilÄ—, bÅ«rys (Krtn)
ParaidÄ«tÄ— – pridÄ—ti į krosnį kuro (Kair)
ParailiuotÄ— – pasivilkti (menk., Dr)
Parakans – tvoros stulpelis
PararietÄ— – pasibrozdinti, pasibrūžinti (Žr)
Parasuodninks – lietsargis
Paražė – šiaudinio stogo apatinė dalis
ParbakuotÄ— – parbristi, parklampoti (Kal)
PardavuotÄ— – pardavinÄ—ti (Krtn, VkÅ¡)
PardÄ«rintÄ— – parsivilkti (Kv)
PargoldÄ«ms – vertimas (į kitÄ… kalbÄ…)
PargoldÄ«tÄ— – versti, iÅ¡versti (į kitÄ… kalbÄ…)
PariedÄ«ms – 1) įrengimas, 2) įrenginys
Pariedka – vestuviniai pietūs
Pariedkėnīnkė – pamergė
Par īžtÄ— – pradÄ—ti blankti, dilti (Ms, Als)
Parkėltė – parkeliauti, sugrįžti
Parkliuoktė – perkarti
ParlapaÄ�iuotÄ— – pareiti, kojomis tapsint (Kal)
Parpalis – miltinis kukulis, parpelis (End, Krkl)
PartarabanÄ«tÄ— – parneÅ¡ti, parvežti, pargabenti (Kv, Plt)
PartaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant parvažiuoti (VkÅ¡, Kal)
ParpÄ—ns – ratų stipinas (?)
Paruoda – patarimas
Pas�bnos – parankus
Pasėbaustė – pasirengti, pasiryžti
Pasėgautuoji − patogi, tinkama proga
Pasėkartė – įsilipti (į medį)
PasÄ—kavuotÄ— – pasislÄ—pti
Pasėklebavuotė − įsiteikti
Pasėšiaušėms − išgąstis, šiurpas (Šts)
Pasiotjoukis − pasiutiškas, nesulaikomas juokas
Pasiotkailis − pasiutėlis, išdykėlis
Pasir īžentÄ— – iÅ¡puikti, pasipÅ«sti (Als)
PasižaimuotÄ— – pasikraipyti, pasivaipyti (Jdr, Vvr)
Paska − medinis indas
PaskaržītÄ— – paskųsti
Paskujis − paskutinis
Paskustva – blogas, netikÄ™s žmogus (Sl., Als, Kv)
Paslušnos – paklusnus
Pasmailautė – pasmaguriauti, smalyžiauti
Pastaranka  – Pol. 1) virvÄ—, jungianti pavalkus su branktu, viržis (Skdv), 2) virvutÄ—, su kuria botagas pririÅ¡amas prie botkoÄ�io (Užv)
Pastars – 1) gale esantis; galutinis, paskutinis (Krtn), 2) vienintelis iÅ¡ likusiųjų (Yl, Plt), 3) tik praÄ—jÄ™s, praslinkÄ™s (Ms), 4) labai blogas, prastas (Ms)
Pastaunīnks – ganykla
Pastijolka – grietinė
Pastīvalis – festivalis
Pastrajē – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai
PastriegavuotÄ— – pasaugoti, pasekti (Nt, Lk)
Pasvars – 1) pririÅ¡amas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklÄ…) (Plt, Krtv), 2) sieninio laikrodžio svarelis (GrÅ¡l, Žd), 3) po dalba pakiÅ¡ama atrama, kai verÄ�iamas koks sunkus daiktas (Prk)
Pašanklė – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų
Pašėlīnė − pašėlęs dalykas, pašėlimas
PaÅ¡Ä—navuonÄ— – pagarba, gerbimas (Krkl, Mžk)
PaÅ¡laks – kitos spalvos ruožas audeklo pakraÅ¡tyje (Rt)
Pašlėjus – pašlijas (pašlitas)
Pašliaunus – nuolaidus, nuožulnus
Pašliuroutė − pavaikštinėti (Šts)
Pašova – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai
Pašvėt� − papuošalai, išeiginiai drabužiai
Pataldrobė – patalų užvalkalas
PatalkÄ«s (-Ä“) – vaiÅ¡Ä—s ir pasilinksminimas, Å¡okiai po talkos, pabaigtuvÄ—s (Ms, Jdr, Als)
PataralioutÄ— – garsiai, greitai paÅ¡nekÄ—ti, patarÅ¡kÄ—ti (Skd, Krkl)
Patermasos – padažas
Patieka − 1) paguoda, 2) džiaugsmas
Patiemėjėms – pastaba
Patrapaks – barimas, vainojimas (Rt)
PatruopÄ«tÄ— – pataikyti
PatÅ¡vartis – rÄ…sto nuopjova
Pauparis – 1) tranas, 2) dykaduonis
Pavada − antroji žmona
Pavadus − kuris duodasi vedamas
PavalkÄ� – arkliui ant kaklo maunama minkÅ¡ta pakinktų dalis, ant kurios uždedami kamantai (Ms, Slnt)
Pavalks – kiaulÄ—s paliaukis (perk. Rt)
Pavars – toks prietaisas lankui ant statinÄ—s užkalti (Å ts)
PaveÄ�erka – pavakariai (Sl., Rnv, Brs)
Pavėdietė – panėšėti, būti panašiam
Pavėdos – panašus
Pavelkėns − ilgai tariamas, tęsiamas
Paviešis – viešnagė
Pavietrie – dvÄ—selÄ—nos smarvÄ—
Paviržis – priedas maistu už darbą
Pãvīzis – išvaizda
Pažars – gaistras (Pol., Brus., Skr, Mžk)
Pažastis – įžambus spyrys tarp sijos ir sienos (Slnt)
PažiobÄ—ntÄ— – paÅ¡viesti
Pažī�iuotė – paskolinti
Pažîgiou – pakar�iui
Pažinie − pažintis
PažnÄ«btÄ— – papjauti (Erž, Jrb)

Pe�iūrė – krosnyje skylė su durelėmis
Peilioks – lydekaitÄ—
Pėimenašas − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas
PeiÅ¡ielis – pieÅ¡tukas
Peizuotė − peikti, koneveikti
Pelėns − peluotas
Peliuoks – peliautojas (KlvrŽ, Žd)
Pėlnėjė – pilnatis
PÄ—ndielie – besilaukianti pirmo vedimo (karvÄ—)
PÄ—nzelis – teptukas
Perdars – pertvara, sienelÄ— (Skr, Kair)
PerenÄ— – 1) pirtis (Žd, Dr), 2) pÄ—rimasis pirtyje (Slnt), 3) perk. muÅ¡imas, barimas (Mžk)
Pergalis – į rankovÄ—s galÄ… įaustas raudonų siÅ«lų ruoželis (Skdv)
Perglîta – plonesnė siūlo vieta, persmauga
PerglÄ«tuots – 1) nelygaus storumo, su perglytomis (Sd), 2) su tuÅ¡Ä�iu tarpu (S. Dauk.)
Perlanka – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus (Skr, Škn)
Pérm� – anks�iau
Pėrmšuokis − pati pradžia
PernÄ«Ä�Ä— – penktadienis
Perpėns – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės
PersiraitÄ«tÄ— – praslampinÄ—ti, prasivalioti (Å¡nek., Ar, Å ts)
Persargos – lengva liga
Perstekė – žeberklas
Pertars – tarpas (Å kn)
Pervars – 1) geležis ar viela, kuria suveržia ratų gardis, dugnÄ…, akÄ—Ä�ių balžienus (Skdv), 2) skersinis, kuriuo kas prikalant sujungiama, varas (Up, S. Dauk.), 3) kartis, uždedama skersai tarpangio ar varttarpio pusiauvÄ—rinÄ—ms durims ar vartams prikabinti (Rs, Trk), 4) statinÄ—s tvoros kartis (Ggr), 5) vartų skersinÄ— kartis (Krkl), 6) riba tarp vieno kaimo žemÄ—s ir kito (Yl, TrÅ¡), 7) skersai audeklÄ… įaustas kitos spalvos siÅ«las ar siauras ruoželis (Grg), 8) didesnis rožanÄ�iaus karoliukas (Å v)
Pēslos – penamas
Pesnuotėis – palengva, tingiai dirbti, krapštytis
Pešeklis – 1) peštukas, mušeika (Vvr), 2) kablys šienui pešti iš šalinės galo (Kl, Trg), 3) dviem užkumpusiais nagais kablys mėšlui iš vežimo versti (Pgg, Šlu)
PeÅ¡iklis – kablys mÄ—Å¡lui kabinti (Pgg)
Petelnė – keptuvė
Petliavuotė mėlt� − smulkūs miltai

Pi�pilnis − visai pilnas, pilnutėlis
Piedols – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)
Piekarnė − kepykla (Brus., Pol., Als, Mžk)
PieliavuotÄ— – kankinti, kamuoti (perk., Vvr)
Piera – dailylentÄ—
Pierena – mušimas, pėrimas, dyža (Mžk, Ms)
PiernÄ«ks – sausainis, riestainis
Piesa – namų gorovė (S. Dauk.)
Piesos − 1) banda, kaimenė (S. Dauk.), 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas (plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)
Pietvis – pietys
Piežîntė – pamažu, atsargiai eiti
PÄ«lÄ— – antis
PilÄ«Ä�Ä— – dildÄ—
Pilipuon� − tulpės
Pimgalis – 1) vežimo, ratų priekis (Kl, Å tk), 2) skerdenos priekinÄ— dalis (Brs)
Pimpis − nedidelis skauduliukas, spuogas
Pimpuols – apgamas, antauga (Ggr)
Pinėk� – neriniai
PiningÄ� – pinigai
Pinkulės – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai (menk.)
Pinkuols – stambus, didelis žmogaus kaulas (Kv, Rt)
PintovÄ—s – senoviÅ¡kas mergvakaris (KlvrŽ, Pkl, KrÅ¡)
Pīrkšnis – karšti pelenai su žarijomis
Pisuoklis – vlg. 1) puodas, puodynÄ— (Erž), 2) gyvulių patinas (bulius, kuilys) (Dr), 3) juok. sugyventinis (Pvn)
Pištelis − bjaurybė, baidyklė
Pītė – šlapti, bjurti
PitliavuotÄ— – pikliuoti (Erž) 

Pjaunis – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai
Pjūklītė – priekaištauti, rieti, graužti

Pladars – ribuliavimas, ribuliai (Dr, Prk)
Planka – stora lenta (VkÅ¡)
PlatavuotÄ— – plaÄ�iai, iÅ¡laidžiai gyventi (Skr, KrÅ¡)
Plaujuotė – plaukyti
PlavuotÄ— – dažnai plauti, mazgoti (Å ts, VkÅ¡)
PlavuotÄ—is – bastytis, klaidžioti, plaujoti (menk., Trk, VkÅ¡)
PleiÅ¡atuots – supleiÅ¡Ä—jÄ™s, rauplÄ—tas (Ggr)
Plėkpėivė − menkai želianti pieva
PlÄ—mptÄ— – gerti
Plėnis − 1) pelenai, 2) kibirkštys
Plesnas – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)
PliauzÄ— – rankinÄ—

Pliesteris – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis
Pliešèks – puikus, didelis darbininkas
Plieška – plokš�ias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)
Pliezdra – plÄ—vÄ— (Rs)
Plikšis – nuogas vyras
Plīnkšals – sušalusi žemė be sniego
Plincis – blynas (Pln, Skd)
Plinkus − greitas, vikrus, žvalus (Lc, Šts)
Plints – plyta (?)
Pliūndra − nerimta, apsileidusi moteris
Pliutvars – menk. kas netvarkingai apsirengÄ™s, atsilapojÄ™s, apsmukÄ™s (Rs, Jrb)
Plitnītė – kalti
Pliuškė – vakarėlis, šokiai
Plompa – neišmanėlis
Plonis − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių
Plucintė – judinti, kratyti, drąskyti
Pludungė – pliuškė, vizgė, patuška
Pludungis − nerimtas žmogus, vėjavaikis
Plūnktė – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti
Plūktėis − sunkiai dirbti iki prakaito
Pluonima − plonuma
Pluonėms – smilkinys
PluoskÄ— – aukÅ¡lÄ—
Pluskatuots – šerpetotas (Tl, Ggr)
Pluskintė – purtyti, plustinti
Pluskis − kas su pluskomis, ilgais plaukais
Pluskos – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar kar�iai; plaukų draikanos
Pluskuots − su pluskomis, gauruotas
Plustintė – judinti, kratyti, purtyti

Poksis – rankinis pjÅ«klas
Pomėtis – atmintis (Brus.)
Ponašis − gana greitas (Varn)
Poncerka – švarkas
PonÄ�iaka – vilnonÄ— koinÄ—
Pon�ka − gniūžtė
Pondeivs – Dievas
Popėrm – iš pradžių, iš karto
Poputė − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė
Pormuons – vežikas
Porptė – brinkti
Posiaužniuga – per vidurį, perpus
Posmarškuonė – bulvių ir miltų košė
Posnaga – kanopa ar kitas raginis kojų galas
PoÅ¡koutÄ— – linguoti (?)
PoÅ¡ks – spuogas
PotkÄ— – 1) skobtinÄ— klumpÄ— (Pol., Jrb) 2) nosis (menk., Jrb) 
Potra – koÅ¡Ä—, sriuba
PozÄ«va – stovÄ—sena

PrabakuotÄ— – klampojant praeiti (Kal)
Pradars – 1) pravertas, praviras (KlvrŽ), 2) riebalai ar pienas maistui pagerinti, pagardinti, uždaras, prametalas (Slnt, Kal)
Pradėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Praduotks – rankpinigiai (Yl, Jdr)
Pragijīs − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis
Pragoms – tarpas
Pragriežtė − pralošti
Prakiordī(n)tė – pradurti
Prakostė – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti
Pr�ktis – uždarbis
Praminas – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį
Pranara – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)
PrantavuotÄ— – klausinÄ—ti, kvosti (Skd, Kal)
Prapuolenė – prapultis
Praspuorks – užtrauktukas
Prasuks – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį
Prašmintinis − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis
PratintaliuotÄ— – kaboti (kažkiek laiko)
PratrÄ«stÄ— – pradÄ—ti viduriuoti
Pratruotītė − prarasti
Praurbintė – pradurti su yla
Pravaktė − prasigyventi, prakusti (Žd)
Pravalaks – Pol. 1) įveriamas tvarstis, raiÅ¡tis pÅ«liams iÅ¡varvinti (Ggr), 2) po kamantais dedamas veltinys (Å ts), 3) pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalÄ—tų kandžiotis (Krž)

Pravents – kelionei įdedamas, įduodamas maistas (KrÅ¡, Lk)
Praveros – pravartus

Pravuodītė – vežti, gabenti (Pol., Kv, Vkš)

Pravuodnos/Pravuornos – aktyvus, veiklus
Pražaidītė – pamesti, pradanginti (Slnt, Plng)
PražambietÄ— – diegÄ… leisti, dygti (Kl, Lk)
Pražargdītė – pražergti, praskėsti, praplėsti (Šd)
PrÄ—klos – nemalonus, bjaurus
Pri – 1) prie, 2) pas
PribakiuotÄ— – prikimÅ¡ti, primurdyti (Klp)
Prīdėva – nuolat dėvimas, darbo drabužis
Prīdėvinis – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)
PridÄ«bavuotÄ— – 1) primuÅ¡ti, prilupti (VkÅ¡), 2) prisikankinti, privargti (Mžk)
PridÄ«rintÄ— – prislinkti (S. Dauk.)
Priduotks – priedas (Brs)
PridžiubÄ«tÄ— – primuÅ¡ti (Kair)
Prienars – nauja kojinÄ—s pÄ—da, prineriama prie senos blauzdos (Yl, Skd)
Prietelis – asmuo; biÄ�iulis, draugas (Brus., S. Dauk., Žeml)
PrigatavuonÄ— – parengimas, paruoÅ¡imas (Pol., Als)
Prigautė − pasiekti
Prigimt/s, -a – gimt/asis, -oji
Prīgrėnds − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis
Prīgulė – naktigonė, nakvynė
Prijimblus – malonus, švelnus
Prikalka – lentynėlė smulkmenoms susikrauti
Priklastis – nemalonumas, bjaurumas (Kl, Vvr)
Prikruoptė − apgauti, apsukti
Prīlaids − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens (Vkš, Pln)
Primenie – prieangis
Pripadietuos – padÄ—jÄ—jas, tarnas (S. Dauk.)
Prīparšis – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas
Prīpuolis – netikėtas įvykis
PriraitÄ«tÄ— – priraÅ¡yti, prikeverzoti (Å l)
PrirarintÄ— – prikrauti (Å ts)
PrisirakaliuotÄ— – prilįsti rakÅ¡Ä�ių (Ggr)
PristasavuotÄ— – priderinti, pritaikyti (Ms)
Prīšninkė − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšin�ių) (Lž, Mžk, Als)
PritaigavuotÄ— – įtikti (Trk)
PritarabanÄ«tÄ— – 1) privežti, prigabenti prie ko (Brs), 2) beldžiant prisiÅ¡aukti, prisikelti (Mžk)
PritaralioutÄ— – priterÅ¡ti, pribjauroti (Krtv)
PritÄ—ktÄ— – 1) tikti, bÅ«ti ger/am, -ai, 2) derÄ—ti
Privėlėjė − priekaištas
PrižebravuotÄ— – prielgetauti (S. Dauk., Krkl)
Prūds – 1) kūdra, 2) tvekinys
PrÅ«gavuotÄ— – rakinti (Užv)
Prūnītė – sunkiai, daug dirbti, triūsti
Pruocaunīnks – darbininkas vz. pruocė
PruocÄ— – darbas, triÅ«sas (l. praca)
PruocÄ—vuotÄ— – sunkiai dirbti, triÅ«sti (Pol., Varn, Vvr)
Pruo�ka − skalbėja (Pol., Mžk, Skr)
Pruogīmė − proguma
Pruomata – klaida, padaryta metant audeklo metmenis ant mestuvų (Å lv)
PruomuÅ¡a – retesnÄ—, audžiant pakankamai nesumuÅ¡ta audeklo vieta, perauda, prorÄ—ta (Kl, Grg)
PruomuÅ¡is – pertrÅ«kis, perstojis (Ms)
PruomuÅ¡uots – su prielipais, prielipuotas (Å ts)
Pruopern� – užpernai
Pruopernīkštis − užpernykštis
PruosÄ«tÄ— – lyginti
Pruosus – lygintuvas
Prusnos – lūpos (ppr. arklio), burna

Pudamėnts – pamatas
PÅ«gariuotÄ— – purenti (Ggr)
PÅ«gavuotÄ— – įrėžimais gražinti (Krtn, Brs)
Puišis – berniukas, vaikėzas
Pujuotė – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)
Pūkis – velniukas, kamuolinis žaibas
Puksis (-ielis) – pjūklas
Pumpuotaukšlis – kukurdvelkis
PunÄ�iakas – kojinÄ—s
Pūnds − ryšulys, pakas
PuodÄ— – krikÅ¡tavaikis (Plt, VkÅ¡, Dr)
PuodÄ—Å¡ka – pagalvÄ—
Puonėkis − pusėtinas, vidutiniškas, paken�iamas, nevisiškai blogas (Ll, Lkv)
Puonmetis − baudžiava (Rt)
Puopa − skaudama, skausminga vieta (Vkš, Eig)
Puopintė – lepinti, paikinti, puoselÄ—ti (Å¡nek., Ms, Skr)
Puorėnīnk� − pora arklių kinkomas vežimas
Puosargos – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)
Puoternī�ė − žydų rožan�ius
PuotinÄ«Ä�Ä— – smuklÄ— (S. Dauk.)
PÅ«peklis – kas vis pÅ«pia, bambeklis (Varn)
Pūptė − dejuoti, skųstis, vaitoti
Puriets – garbanotas
Pūr� − 1) žieminiai kvie�iai, 2) grūdų, bulvių maišai
Purmanka – vežimas (Pol., Trk)
Purtulīs – drebulys
Pustaunī�ia – apleista sodyba, trobesys
Pustelnīnks − atsiskyrėlis
Pustīnė – tuš�ia, be tvarkos, nykimas
PuÅ¡avuotÄ— – dailinti (TrÅ¡)
PÅ«Å¡karnÄ— – patrankų dirbtuvÄ— (Pol., S. Dauk.)
PuÅ¡kars – spuogas (KrÅ¡)
Putelis − putinas
Pūtis − pelėda

KabairuotÄ—is – sunkiai eiti, bristi (KlvrŽ)
Kabanaks – meÅ¡kerÄ—s kabliukas (Varn)
KabariuotÄ— – kapstytis (Slnt)
Kabarnus – priekabus (perk., Å ts)
KabaÅ¡intÄ— – raginti, žadinti (Skr)
KabavuotÄ— – liesti, imti (Bržr, Plt)
KabažiuotÄ—is – baigtis, stipti (Grg)
Kabėnuots – 1) kablys (Brs),  2) pakaba
KaÄ�ans – kopÅ«sto galvos Å¡erdis, kotas (Brus., Pol., Up, Ll)
Ka�erga – žarijų žarstiklis, mušiklis (Brus., Lž, Krkl)
Ka�ioltė – kamuoti, varginti (Šts, KlvrŽ)
Ka�iuliuotė – kutenti (Tv, Varn)
KadaroutÄ— –  kyboti supantis, kabaldžiuoti, tabaluoti, plevÄ—suoti (Mžk, Rs)
Kadars – senas, netikÄ™s daiktas, kledaras, klebatas (KlvrŽ)
Kadoks – nuomaris, epilepsija, iÅ¡gÄ…stis; drugys (Lat., Kltn, Vdk)
Kaikars − 1) tinginys, valkata, nevėkšla (menk., Yl), 2) saugotojas, sargas, asmens sargybinis, palydovas; trabantas (S. Dauk.), 3) žudikas, plėšikas; budelis (menk., S. Dauk.)
KaimÄ— – jÄ—ga (Pln, Å v)
Kaiptė − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti (Kv, Plt)
Kaislauti – norÄ—ti (Brs)
Kaisra – karÅ¡tas oras (Tv)
KaiÅ¡a – oblius (Rt, Tv)
KaiÅ¡eklis – bulvÄ—ms skusti peilis, skuteklis (Žd, Ms)
KaiÅ¡ena – 1) lenktas pusapvalis įrankis loviams, geldoms skaptuoti, drožtuvas, lankena, lenkena (Rs, Up), 2) įrankis medžio žievÄ—ms kaiÅ¡ti, lankena, ,,striÅ«gas“ (Pln), 3) peilis bulvÄ—ms skusti, skuteklis (Å ts), 4) grandiklis (Lk), 5) kas sukaiÅ¡ta, suskusta peiliu ar kitu kokiu aÅ¡triu daiktu, kaiÅ¡inys (Pln, Kl), 6) skutena, nuoskuta (Skd, Å ts), 7) sumaukti siÅ«lai audime (Å ts), 8 ) kas kaiÅ¡iojasi, kiÅ¡asi, kur nereikia, lindikas (Bržr), 9) toks tinklas žuvims gaudyti (Trg)
Kaištė − 1) skusti, gremžti (Skd, KlvrŽ), 2) drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti (Krkl), 3) lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti (Up), 4) kasti, smaukti (Klp, Trš), 5) varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (Skr)
KaiteliuotÄ— – kaitalioti (Tl, VkÅ¡)
KaitietÄ— – 1) rÅ«pÄ—ti (S. Dauk.), 2) stigti, stokoti, trÅ«kti; kliÅ«ti, kliudyti, kenkti; negera bÅ«ti (S. Dauk.)
Kakalinis – bulvių plokÅ¡tainis, bulvainis, kugelis (Skdv)
Kakalis – 1) krosnis, 2) kas pailsęs, nusikamavęs, nusikakaliavęs, nuvargęs (Skr)
Kakinteis – linksmintis, pasitenkinti
Kalabans – 1) kuinas (Ms, Slnt), 2) gramozdas (Šts)
Kalada – kiaulių gardas, narvas (Slnt, Plng)
KalaiÅ¡Ä—s – kelnÄ—s (Vdk)
KalamaÅ¡Ä� – numinti batai
Kalampa – aukÅ¡tas žmogus (Ggr)
Kalamps – didelis, pertįsÄ™s žmogus ar gyvulys; senas, nevikrus gyvulys (Varn, KlvrŽ)
Kalams – ajeras (Vok., Å lu)
Kalapak� − klumpės, kalamšiai (Vkš)
KalbuoÄ�ius – 1) burtininkas, užkalbÄ—tojas (Bdr), 2) sudilÄ™s peilis (Tl), 3) suktas, Å¡ykÅ¡tus žmogus (Tl)
KalÄ—ks – į žemÄ™ įkaltas kuoliukas kam pažymÄ—ti (Slnt, Kal)
KaliavuotÄ— – pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti (perk., KlvrŽ, Slnt)
KalÄ«bkaklis – ilgu kaklu (Å ts)
Kalībs – 1) baltakaklis (apie šunį) (Ms, Slnt), 2) laibas (Varn)
Kaliera – bjaurybė, bestija, cholera
KalinÄ«Ä�Ä— – kalÄ—jimas (S. Dauk.)
KalioutÄ— – remti (Varn)
KalÄ«zavuotÄ— – pajuokti, paÅ¡iepti (Skr)
Kalps – tarnas (Lat., S. Dauk.)
Kalsts – paramstis; stulpas, polius (Ggr, Bdr)
Kaltalis – plaktukas dalgiui plakti (Kv)
KaltietÄ— – kietÄ—ti, džiÅ«ti (Å ts)
Kaltūns − plaukų sąvėlė, susivėlę, nešukuoti plaukai (Šv, Akm)
KalÅ«bÄ«tÄ— – muÅ¡ti (KrÅ¡)
Kaluiba – negražios eisenos žmogus, klimpis, keverza, klipyta (Å ts)
Kalumbis – žioplys, liurbis (Jrb)
Kalumbris – sustingÄ—lis (Yl)
Kalvarats – verpimo ratelis (Plt, Pln)
KamaÅ¡Ä«tÄ— – 1) raginti, skatinti (Vvr), 2) ruoÅ¡tis, tvarkytis, gamaÅ¡ytis (Brs, Slnt)
KaminÄ«Ä�Ä— – iÅ¡sikiÅ¡usi ant stogo kamino dalis (Kv, Ms)
Kampa – rogių skersinis, balžienas; kalpa, kÅ«lÄ—nas (Rs, Kv)
Kampars – kamparmedžio skaidrÅ«s, kvapÅ«s sakai, vartojami medicinoje ir technikoje (Pol., Rus., Kv, Skr)
Kams – žiurkÄ— (Lat., Als, Yl)
Kamuklis – didelÄ— žiurkÄ— (Slnt)
Kana – indas pienui pilti, kanÄ—, bidonas (Vok., Mžk)
KandabÄ«tÄ— – muÅ¡ti (Ms)
Kandlus – nesugyvenamas; norintis kitam pikto, kandus (End)
Kanduols – 1) riešuto branduolys, 2) klumpė, apmušta oda; kandalas (Up)
KanerÅ¡Ä«tÄ— – draskyti (Kair)
KangoutÄ—is – rangytis, nenustygti vietoje (Grg)
Kanka – pradÄ—jimas, sykis (VkÅ¡, Kal)
KankaliavuotÄ— – kalkuliuoti (Plt, Slnt)
Kankars – aukÅ¡tas, negražaus sudÄ—jimo žmogus (Yl)
Kankuols – kukulis, virtinys (S. Dauk., Å kn)
Kantė�ka – maldaknygė (Pol.)
Kapa – 1) 60 vienetų (Lat., Pol.), 2)  didelis skai�ius (Erž)
Kap� – kapinės (M. Valan�., S. Dauk.)
KapalÄ«Å¡ios – skrybÄ—lÄ— (VkÅ¡, Als)
KapaliuotÄ—is – kapstytis (Slnt)
Kapars – panaÅ¡us į kirvį įrankis medžių Å¡aknims kirsti, kapoti (Grk)
KapaÅ¡ts – sumenkÄ™s, liesas žmogus (Grg)
KapÄ�ans – minkÅ¡tasuolis (Pol., Mžk)
KapÄ�ios – bulvių kaupas apkauptas žemÄ—mis
Kapel�ioks – griežikas
KapentÄ— – kalti, plakti, tinti (Mžk)
KapietÄ—is – kastis, tvirtintis (S. Dauk.)
KapinietÄ— – kirtinÄ—ti, kapoti (Ms, Å ts)
KapintÄ— – aÅ¡trinti, plakti (kalti) dalgį, smailinti plÅ«gÄ… (Lž, Žd)
KapÄ«tÄ—is – gvieÅ¡tis, godÄ—tis (VkÅ¡)
Kaplis – kauptukas
KapnuotÄ— – po truputį lesinÄ—ti; nenoromis valgyti, knaibyti (Slnt, Grk)
KapÅ¡uotÄ— – gulÄ—ti; kÄ—psoti (Skr, Gr)
KapuoÄ�ius – žmogus, kuris užkasa duobÄ™, laidojant numirÄ—lį (Pol., Brus., Å kn)
KapuoklÄ— – įrankis geldoms, loviams skobti, vedega (Brs, Ms)
Kapuoklis – vedega (Lc)
Kapuons – peilis mÄ—sai kapoti (Brs)
Karabalda − naktibalda, naktibraiža (Skdv)
Karabėjė − kas karabijasi, nenuorama (Šts)
Karabītė − sunkiai keliauti, vargti (Plt, Slnt)
Karabūzītė − barti, įkyriai kalbėti, raginti (Vrn, Yl)
Karaišas − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis (Plik)
Karajieds − sta�ias padžiuvęs medis, sausuolis (Vdk, Up)
Karakals − prastas daiktas, griozdas (Vkš, Šts)
Karaktuorios – charakteris
Karapka − 1) atlyginimas, uždarbis, 2) pintinė (Pol.)
Karaputkė − menkas namelis, palapinė, būdelė (Krš, Trš)
Karasins − žibalas (Rus., Mžk, Tl)
Karavulītė − budėti, eiti sargybą, saugoti (Vkš, rus.)
KargliuotÄ— – kabinÄ—ti, karti (Ms)
KariavuotÄ— – 1) kariauti (Skr), 2) kankintis, vargti (Skr)
Karklės − keliami (nesuveriami) vartai (Dr, Rt)
KarkliuotÄ— – 1) karglioti, painioti, draikyti (Vvr), 2) paskubomis kÄ… megzti, pinti, siÅ«ti, adyti (Kv), 3) karstytis, kabinÄ—tis (Sd)
Karklis – laukinis (miÅ¡kinis) balandis (Dr)
Karkluba – mÄ—Å¡lams vežti vežėÄ�ių Å¡oninÄ— lenta, Å¡alibraukas, užubrauka; vežimo gardis (Skdv, Grd), 2) mÄ—Å¡lui ar graužui vežti ratai, vežėÄ�ios (Trg, Kv), 3) ant rogių dedama dėžė (vienu galu platesniu, kitu siauresniu), lugÄ— (VÅ¡v)
KarkÅ«ns – karkulys, dusulys (Tv)
Karkuols – grumulas, gniužulas (Skr)
KarliuotÄ— – karstyti, kabinÄ—ti, kaiÅ¡ioti (Slnt)
Karmūšis – karas; karo, kovos laukas
Karna – 1) požievis, gilesnis žievės sluoksnis, 2) beržo žievė, tošis (Rs)
Karnapītė mušti, tvoti, kirsti (Ms, Šts)
Karnelis – stumiamas vežimėlis vienu ratu (karas) (Pln, Prk)
Karsetka – garbana (Grk)
Karšīntė – 1) prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę (Akm, Kv), 2)  būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę (Brs, Žd), 3) baigti amžių, mirti (Trk)
Karštė − baigti amžių, gyventi senatvės dienas
Kartuots − sluoksniuotas (Ms, Lkv)
KarÅ«navuotÄ— – kankinti, Å¡irdį užgauti (Pol., Å ts)
Karuonė – bausmė
Karužos – vėliavininkas
Karvazas – karvapilvis (Tl)
Kasinalis – nežvyruotas kelias su iÅ¡ abiejų pusių iÅ¡kastais grioviais, pylimÄ—lis (Dr)
KastÄ— – dėžė, skrynia (Vok., Žd)
Kastinis – vieškelis
Kastinīs – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis
KaÅ¡aliuotÄ— – danginti, gabenti, kraustyti (Ms, Slnt)
Kašė – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas
Kašelė – kišenė (Pln, Vkš)
Kašierīteis – lepintis, išdykauti
Kaštavuotė – ragauti, mėginti (Pol., Yl, Skd)
Kaštītėis – daryti išlaidas
Kaštoutė – kainuoti
Katietė − kudakoti  (Trk, Tv)
Katkara – kas vis gniaužo, kankina kaÄ�iukus (KlvrŽ)
Katmergė − paauglė
Kaukars – 1) kalno virÅ¡Å«nÄ— (S. Dauk.), 2) kakta, pakauÅ¡is (perk., Kair)
Kaukuols – grumstas, grumtas (Up)
KaulinÄ«Ä�Ä— – labai Å¡alta troba, Å¡altas kambarys (perk., Vvr, Kl)
KaulÄ«tÄ— – reikalauti
Kaustė − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu
Kauzars – medgalis, riÅ¡amas prie metryÅ¡ių tinklo viduriui pažymÄ—ti (Prk)
Kavalda – kÅ«jis
KavuonÄ— – slÄ—ptuvÄ— (Pol., Skr)
KavuonÄ—s – slÄ—pynÄ—s
KavuotÄ— – 1) slÄ—pti (GrÅ¡l), 2) ugdyti, globoti, prižiÅ«rÄ—ti, slaugyti; maitinti (Krtn, KlvrŽ)
KavuotÄ—is – slÄ—ptis
Kazėl� − gegnės
KažītÄ—is – lepintis; puoÅ¡tis (Grg)

Kebeklis – 1) kablys virvÄ—ms vyti, klebetas (Slnt, Klp), 2) prietaisas staklių riestuvui pasukti ar sulaikyti (Skdv,Vdk)
Keblastis – keblumas, nepatogumas (VkÅ¡)
Kedeklis – lazdelÄ— vilnoms kedenti, kratyti (Nt)
Kėblės − kojūkai
KÄ—ik – kiek, kaip
Keikals – keiksmas (Skd)
Keikazas – keiksmininkas (Užv)
KeipietÄ— – silpnai jaustis, merdÄ—ti
Kėisalis – kelmas
KeisliuotÄ— – kaitalioti (Varn)
KÄ—itÄ� – kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso
Kėits – kietas, tvirtas
Keižiuotė – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikš�ioti
Kekta – 1) būrys, 2) krūva
Keliau – keliese
Keliuom – kurią valandą
Kelplustu – greitai, skubomis
Kemars – gabalas (Skr)
Kemieklis – baidyklÄ— (KlvrŽ)
Kenis − sakuotas medis
Kenklės − kinkos
Kėpalis – medinis indas su viena ąsa
Keralis – prastas keras, kerapalaikis (Å ts)
Kerapiežos – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės
KeravuotÄ—– saugoti, prižiÅ«rÄ—ti (Slnt, Akm)
Kerdžianka – moteris, gananti gyvulius (Lkv)
Kerdžius – piemuo
Kerė − ratelio dalis, ropė
KerežītÄ—is – bartis, rietis, vaidytis, peÅ¡tis (Klp, Prk)
KerÄ«nalis – kerynas (menk., Ms)
Kernazas – peÅ¡tukas (Erž)
KernazÄ«tÄ— – smarkiai valgyti, ryti (Å v)
Kernė − indas sviestui mušti
Kernuotėis – terliotis
Kers – su šaknimis išrautas medžio kelmas
Kerteklė – vedega
Kertie – kampas
Kertuots – keturkampis (KrÅ¡)
Kėrvamalkė − kirviu kirstų smulkių medžių krūva
KeselÄ—/Keselis – nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams
KeseliuotÄ— – versti, rausti, griozti (Ms, Slnt)
Kēsīns – kemsynas
Kēsos – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas
Kēsouts − kemsuotas
KestÄ—s – dvi (gali bÅ«ti sujungtos) kartelÄ—s Å¡ienui, Å¡iaudams ir kt. neÅ¡ti; jomis neÅ¡amas kiekis
Kėška − kinka (Brs, Vvr)
Ketorakis − tokia vaikų gąsdinimų būtybė
Ketvergs – ketvirtadienis
Ketvėrtainėšks – keturkampis
Keverza – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys

Kiaugžd� − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuš�iu viduriu
Kiaugždietė – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuš�iaviduriam
Kiaugždintė – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti
Kiaur� − nuolatos, pastoviai
Kiaušis – paukš�io kiaušinis
Kibeklis – 1) kablys, kabeklis, kobinys (Ms, Plt), 2) . gervutÄ— bulvÄ—ms kasti (Als, Tl), 3) meÅ¡kerÄ—s kabliukas (Prk, Plt), 4) lentutÄ— su geležiniais kabliukais pasispirti, Ä�iuožiant su viena paÄ�iūža (Slnt)
Kibiklis – įtaisas panÄ�iams vyti (VkÅ¡)
KibÄ«klis – prikalta kartelÄ— laikytis, einant per lieptÄ…, turÄ—klas (Slnt)
Kibitka – Rus. 1) rogÄ—s, Å¡lajos (VkÅ¡), 2) ant rogių ar vežimo uždedama iÅ¡gaubtu dugnu, iÅ¡verÄ�iama dėžė (VkÅ¡, Trk)
Kielis – apatinÄ— laivo dalis (Plng)
KieliuotÄ— – kilnoti (VkÅ¡)
KikilarnÄ— – mažas, nuoÅ¡alus kambariukas (žemaiÄ�ių trobose) (Rdn, KrÅ¡)
KÄ«la – pilvo iÅ¡varža
KilavuotÄ— – triukÅ¡mauti, pykti, bartis (Ms, Slnt)
Kilbasas – Sl. deÅ¡ra (VkÅ¡, Skd)
Kinis – migis, lizdas
Kinkīm� − pakinktai
Kiežas – lydytas tepamas sūris
Kipalis – medinis indas su rankena, kipÄ—, kipis (Tl, GrÅ¡l)
Kipis − 1) nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams (Rnv, Slnt), 2) medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (Vkš, Mžk)
Kipšėnīn�ė – velnienė, bjaurybė
KÄ«Å¡amaks – ratų užkyÅ¡tis (Rt)
Kītras – gudrus, suktas, klastingas (Brus., Pol., Rus.)
Kiunkė − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų
Kiuocis – krepÅ¡ys
Kiuoklis – mažas žmogus, neūžauga (Mžk)
KiuoÅ¡is – paliegÄ—lis (Kal)
Kiūtėntė – lėtai eiti, slinkti
Kiūzuotė − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant
Kiūzurelis − kamuoliukas
KÄ«valka – kÅ«no narys, kÅ«no dalis (Varn)
Kīvuotėis − 1) bartis, peštis, kivir�ytis, 2) išdykauti, siaustti

Klaks – 1) pluoÅ¡tas, gabana (vilnų, linų…), plekas (VkÅ¡, Užv), 2) pakulos ar kita kuri medžiaga Å¡autuvui užkimÅ¡ti (Rs, Å kn)
KlampasÄ«tÄ— – klampoti, trempti (Å kn)
KlamuoÄ�Ä«tÄ— – versti iÅ¡ kitos kalbos, aiÅ¡kinti (Jrb)
Klankintė − nevikriai eiti, vilktis
KlapÄ�iavuotÄ— – tarnauti miÅ¡ioms (Mžk)
Klap�ius – tarnas, berniukas, pasiuntinys (Pol., Krkl, Šll)
Klapats – vargas, rūpestis, bėda
Klapatītė − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės
KlastavuotÄ— – rinkti aukas, elgetauti (Vdk)
KleckÄ� – cepelinai
KledaroutÄ— – 1) klibÄ—ti, klegždÄ—ti; tabaluoti (Å kn, Up), 2) sunkiai eiti (Å ll)
Kledars – iÅ¡klerÄ™s, iÅ¡klibÄ™s daiktas (Brs)
KlederkintÄ— – eiti, vilktis (Vvr)
Klederkulnis – kas iÅ¡klypusiomis kulnimis (Skdv)
Klederkuojis – raiÅ¡akojis (Varn)
KledÄ—kÄ— – tokios rÅ«Å¡ies žąsis (Skdv, Nt)
Kleidė – suknia
KleidÅ«ns – kas daug kleidžia, eikvotojas (Brs)
Kleiguotė – šūkauti, rėkauti

Kleistė − be reikalo leisti, eikvoti
Kleištė − raišti, kreivai minti einant
Klep�ē – spąstai
KlepÄ�ius – lazda, už kurios nusitveria sukant girnas, milinys (Sd)
Kleptarē – upe plukdoma mediena
Klermaks – ragaiÅ¡is (Varn)
Kliamberis – senovinÄ— dÅ«rų rankena
Kliauda − yda, trūkumas, defektas
KliebÄ—vuotÄ— – imti į glÄ—bį (Slnt)
Kliebis – glėbys
Kliens – lieknas, plonas, tęvas
Klietka – 1) narvas, narvelis (Slnt, Vdk), 2) vieÅ¡butis (S. Dauk.)
Klišis – kurio kreivos kojos
KliÅ«gautÄ— – Å¡Å«kauti (Skr, Jrb)
Kliunkietė – kliukėti
Kliunkintė – sudribus eiti, vilktis
Kliunkis – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus
Kliuoktė – trauktis, bliūkšti
Kliuors – Vok. 1) kiauras, neužšalÄ™s (Kv), 2) skystas (Å v)
Kliuosos − lempos gaubtas
Kliurka – apsileidÄ—lis, susivÄ—lÄ—lis (Skdv, Pln)
Kliurmas – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai
Kloika – iÅ¡tižėlis
Klucgalis – rÄ…stagalys (Skd)
Klukšnis – gurkšnis
Klūktė – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis
KlumuoÄ�ius – vertÄ—jas (Vvr)
Kluojėms – 1) linų skleidimas (Krš, Skr), 2) plūktinė ar lietinė asla (klojime), grendymas, laitas, padas (Skdv, Užv)
Kluoktė – labai prašyti, kaulyti
KluoniuotÄ—is – nusižeminus lankstytis
Kluons  − 1) molinis klojimo grindinys (Dr, End), 2) didesnis žemės sklypas (Grg), 3) krosnies padas (Kin, Sg)
Kluostis – 1) klostas, gniutelÄ—, lota (Yl, KlvrŽ), 2) lapinÄ— ar virbas, klojamas ant pamerktų linų, klostas (Ms)
Klusas − apykurtis, kur�ias

Knabeklis – vÄ…Å¡elis (Tl)
KnaibasÄ«tÄ— – pamažu kirsti, knapoti (Å l, Å kn)
Knakietė – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti
Knakis − kas pro nosį šneka
Knaks – lenktasis lazdos galas (Å ts)
Knarkazas – 1) kas kalba pro nosį (VkÅ¡), 2) kas knarkia, karkia (Lk)
Knebeklis – 1) kablys, vÄ…Å¡as (Krž), 2) kasiklis, kobinys (Kltn)
KneibasÄ«ti – prastai dirbti (Å kn)
Kneibastis – painus, knebus darbas (Skr)
Knėp�iuotė – graibyti, gnyb�ioti
Knėpsūgės – replės gnybti
Kniauktė – vogti (nukniaukė daug priekiu)
KniaustÄ— – nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkÅ¡to daikto, kad nematytų (veiksmas)
Knibgalis – apdegÄ™s lempos dagÄ�io galas, kuris paprastai pirÅ¡tais nugnybiamas (Å ts)
Kninga – knyga
Knipelis – lazda, vÄ—zdas, pagalys; maiÅ¡iklis (Vok., Skr, Vdžg)
Knipīzeris − pajuokos žodis
KniuoÅ¡a – liurbis, apkvaiÅ¡Ä—lis (Rs, Grk)
Kniuoštelietė − staiga atsiminti, ateiti min�iai į galvą
Knuoba – iÅ¡tižėlis, nevykÄ—lis, nevÄ—kÅ¡a (Å v, Kl)

Knobis − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi
Kodalis – lauknešėlis
Koiks – raukÅ¡lÄ— (Jrb)
Koisis – uodas
KoknÄ— – krosnis
Koleika – Pol. eilÄ— (Mžk, VkÅ¡)
Kolīta − piniginė, kapšelis
Koliuotė − keikti, koneveikti
KoncesÄ—jÄ— – autobusas (?)
Konduolie (-s) – branduolys
Konkuols – kukulis
Kontėns – patenkintas
KonteplÄ—s – Å¡liurÄ—s
KonvalÄ—jÄ— – pakalnutÄ—
KopÄ—lÄ— – Lauke sustatyti džiÅ«vimui javų pÄ—dai
Kopstis – krÅ«va
K�rėns – kalakutas
K�rkols – varlės kiaušinėlis vandenyje
Korktė – nepatenkintam ilgai bambėti
Korulīs – bi�ių spie�ius
Kosītė (Kusuotė) − gundyti, skatinti, įkalbinėti
KoskelÄ— – skarelÄ—
KotavuotÄ— – kankinti, plakti, muÅ¡ti (Pol., VkÅ¡)
Kôupka − taurė

Kramė – makaulė, galva
Krams – šašas, spuogas
Kraliks – triušis
KramentÄ— – uiti, barti (Vvr)
Kramtė – aptekti kramais, šašti
Kranka – užkumpÄ™s lazdos galas (Užv)
Kranta − krantas; briauna, kraštas
Krapalis – kas labai judrus, kas nenustygsta vietoje (Skdv)
Krasė − kėdė, krėslas, taburetė (Grg, Rt)
Krau�ios – siuvėjas
KrauliuojÄ—ms – dÄ—liojimas, kraustinÄ—jimas (VkÅ¡)
Kravalaks – 1) koks aplūžęs daiktas, griozdas (Vvr), 2) netikÄ™s, iÅ¡tižęs žmogus (Vvr)
KravuotÄ— – kraulioti, krovinÄ—ti (Å ts, Pln)
Kreiktė – skleisti
Kreištėis – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis
Kreivalas – kreivos eisenos žmogus (Å ts)
KreizavuotÄ— – niekinti, iÅ¡juokti (Pol., Å v)
Krėklis − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis
Krėklius − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs
Krėngē – bėdos, išgyvenimai
Kresnas – spirgai
Krėtė − kelnių sėdimoji dalis
Kretels − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti
Krezinka − krepšelis, pintinėlė (Krkl, rus. кopзинкa)
Krėžis – krepÅ¡is
Kriau�ios – batsiūvys
Kriaušītė − skriausti, stumdyti, uiti
Kriaušis – aukštas, status vandens išneštas krantas
Kriautė − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo
Krieklis – 1) plonas, retas audeklas; iÅ¡dÄ—vÄ—tas, iÅ¡kedÄ—jÄ™s drabužis; skarmalas, skuduras, 2) liesas, silpnas žmogus ar gyvulys (Ll. Lkv)
Krieslos – kÄ—dÄ—
Kringelis – riestainis
KriokÄ“ – ramentai
KrioÅ¡tÄ— – grÅ«sti, daužyti, smulkinti
KriÅ«gs – į sienÄ… kalamas kablys, kriÅ«kas (Å kn)
KriÅ«ktÄ— – sunkiai dirbti
KriÅ«ns – prietaisas rÄ…stams kelti (Žd, Yl)
Kriuogis − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant
Kriuokautė – šūkauti, rėkauti
Kriuoklys − kas kriokia, rėksnys, verksnys
KriuoktÄ— – verkti
KrÄ«tÄ— – prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti
KrÄ«valaks – 1) iÅ¡irÄ™s, kreivas daiktas (Plt, Skd), 2) kreivas, raiÅ¡as žmogus; vienakojis (Kal,  Vvr)
Krivazaila – kas krivaluoja, nestovi gerai (Klvrž)
Krividings – vargingas, sunkus (Skdv)
Krividītė − skriausti
Krivis – 1) kreivas, sukrypÄ™s žmogus ar daiktas (Jrb, Kl), 2) kairiarankis (Grk)
Kriviza – sukrypÄ—lis, kreivÄ—zas (Grk, Vvr)
Krivizaila – Å¡lubis, kriviza (KlvrŽ)
KrivizingelioutÄ— – kreivazoti (Skr)
Krivizingelis – kas kreivazodamas raÅ¡o (Skr)
KrivizintÄ— – kreivai, ne keliu eiti (Vvr)
KrivizoutÄ— – krypuoti (Vvr)
KrivulioutÄ— – svyruojant, svirduliuojant eiti (VkÅ¡)
KrīžavuonÄ— – kryžiaus skersinÄ— dalis (Grk)
Kro�autė – vagiliauti, vaginėti
Kro�os − vagilius, suk�ius
Krotkos – grotelės bažny�ioje atskirian�ios altorių
KrÅ«davuotÄ— – kasinÄ—ti (Pol., Skdv, Å ts)
KrÅ«gs – 1) kampiÅ¡kai palenkta geležis, kalama į staktÄ… durims pakabinti (Å kn, Jdr), 2) vyris (Užv)
Krumslīs – grumstas
Krupis – rupūžė
Kruoklie – 1) gerklÄ— (balsas) (Tl), 2) verksmas (Pln)
Kruoklis – stogo gegnÄ—, kreklas (Vdk)
Kruoms − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė
Kruomininks – smulkių prekių pardavejas, krautuvÄ—s savininkas
Kruoptė − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti
KruosÄ«tÄ— – paruoÅ¡ti alkoholinį gÄ—rimÄ… pagal skonį
Kruosnė − akmenų krūva
Krupis – 1) rupūžė (S. Dauk., Mžk), 2) mažvaikis (Grg, Trk)
Krūpštintė – palengva, nerangiai eiti, kėblinti
KrÅ«Å¡eklis – piesta, grÅ«stuvis (Als)
Krūzos – puodelis

Kudliets − kotletas
Kudultė – kratyti, purtyti
KÅ«ds – liesas
Kuiliuotė – 1) eiti apyvokÄ…, ruoÅ¡tis, liuobtis (menk., Krkl), 2) lakstytis, krÄ—ktis (Ll)
KuiliuotÄ—is – rangytis, garankÅ¡tÄ—tis (Skdv)
Kuisis – uodas
Kuisītėis − kasytis, judinant pe�ius, zulintis
Kuitis – 1) jaunas tankus spygliuoÄ�ių miÅ¡kelis, Å¡ilelis, giraitÄ— (Kal, Plt), 2) tankÅ«s krÅ«mokÅ¡niai, brÅ«zgai, tankynÄ— (Å v, Krt)
KÅ«jakalis – priekalas (Bržr)
KÅ«jatis – plaktukas
Kukuorios – virÄ—jas
Kukštis – nedidelė kupeta
Kūlė – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)
Kuleklis – 1) spragilas (VkÅ¡), 2) medgalis užtrinui grÅ«sti (Rt)
KulÄ—ks – 1) Å¡iaudų kÅ«lelis pradÄ—ti stogo kraÅ¡tui dengti (Pln, Brs), 2) iÅ¡ Å¡iaudų ar ajerų suriÅ¡ti kÅ«leliai mokytis plaukti (Plt), 3) paukÅ¡Ä�io sparno alkÅ«nÄ— (Å ts), 4) toks medinis indas – grÅ«stuvÄ—lis užkului grÅ«sti (Varn, Lk)
KÅ«lÄ—n/is, -Ä— – akmeninis
Kūliens – balžienas
KÅ«lÄ«ns – akmenynas
KÅ«lis – akmuo
KÅ«lkalis – 1) akmenų skaldytojas (Å ts), 2) akmeninių paminklų dirbÄ—jas (Slnt)
Kulkštėns – kulkšnis
Kuluoks − kumštis
Kūma – krikštamotė
Kūmėns – krikštatėvis
KumÅ¡tavuotÄ— – baksnoti, muÅ¡ti ranka, kumÅ¡Ä�iu, kumÅ¡Ä�ioti (KlvrŽ, Žd)
KunkentÄ— – nevikriai eiti, vilktis, kvanklinti (Ll)
KunksietÄ— – rÄ—kti, kunkti, kumsÄ—ti (apie varles) (VkÅ¡)
KuoÄ�abrÄ—kÄ— – dengtas (su bÅ«da) brikas (Žd)
KuoÄ�iels – apvalus įrankis koÄ�ioti, vynioti, riesti, ridinis (Kv, Yl)
Kuo�iuotė – ko�ielais ko�ioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą
Kuobėnīs – kabliukas
Kuogalis – niekam tikÄ™s, menkas žmogus (menk., Rs, Å ts)
Kuojena − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės
KuoklÄ— – krosnyje įmÅ«ryta vieta, įduba kam susidÄ—ti, dÄ—klÄ— (Gr, Trg)
KuoklÄ—nÄ— – koklių dirbtuvÄ— (VkÅ¡)
KuoklÄ«nÄ— – iÅ¡minta, iÅ¡koklinta vieta (TrÅ¡)
KuoklinietÄ— – vaikÅ¡tinÄ—ti be darbo, be tikslo bastytis, goglinÄ—ti (Užv)
KuoklioutÄ— – daryti gilias pÄ—das, minti (Å kn)
Kuokliouts – su įspaustomis duobelÄ—mis (Å ts)
Kuoklis – 1) Ä�erpÄ— (Žg), 2) krosnies anga prieÅ¡akyje dÅ«mams iÅ¡eiti (pakepus duonÄ…, užkiÅ¡ama plytomis) (Grk), 3) dÅ«mtakis (Skdv), 4) gyvulio įminta pÄ—da (Å lv), 5) kas daug valgo, daug geria, rajus (perk., Lk)
Kuoktos – nesmagus, bjaurus
Kuolītė – girti
Kuoroltė – pakabintam svyruoti
Kuorulīs – tas, kas pakabintas svyruoja
KuoptÄ—’ − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem mieÅ¡la)
Kuorieklis – pakaruoklis (Žd)
Kuosėna, kuošaliena – šaltiena
KuoÅ¡ieklis – koÅ¡tuvas, koÅ¡iklis (Å ts, Pln)
KuoÅ¡is – 1) kablys Å¡ienui peÅ¡ti, kobinys (Krg), 2) kablys Å¡ieno ar javų vežimui priveržti (Krg), 3) geležinis laikiklis branktui užkabinti (Kal), 4)  mažas pailgas debesÄ—lis, kurio vienas galas paprastai esti užlinkÄ™s (Prk)
KuoÅ¡tuvis – skuduras indams plauti
KuoznÄ— – bÄ—da, vargas (M. Maž.)
Kuožn/os, -a – kiekvien/as, -a
Kup�ios – pirklys, prekybininkas
Kuplas − tankus, vešlus, šakotas
Kupstis – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta
KurÄ�galis – storasis, drÅ«tasis, sunkusis galas (pagalio, rÄ…sto, lazdos, vytinio, kÅ«lio ir kt.), drÅ«tgalys (Rs)
Kureklis − žarsteklis
Kurielis − pagalys, kuoka, vėzdas (Trš, Krš)
Kurkliuotė − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius
KurliuotÄ—is – ilgai rengtis (Mžk)
Kūrmalis – nenaudėlis
Kurtinīs – džiovykla jaujoje
KusuotÄ— – kurstyti, kad vienas kito neapkÄ™stų, mylÄ—tų ir panaÅ¡iai
Kustietė − drebėti, virpėti
Kušietė − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti
KuÅ¡intÄ— – 1) liesti, lytÄ—ti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimÄ… daiktÄ…, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti
KuÅ¡kis – kuokÅ¡tas, pluoÅ¡tas
KuÅ¡liuotÄ—is – krapÅ¡tytis, Ä�iupinÄ—tis (VkÅ¡)
KÅ«Å¡malaks – pienburnis (Plt)
Kutavuotė – gailėtis
KÅ«tÄ— – tvartas, kluonas
KÅ«tkailis – 1) avikailio atkarpa, atraiža (Kv, ŽgÄ�), 2) avikailis (Kv, Sd)
Kutuosas − kutas
Kūturiuotė – eiti pamažu, kiūtinti
Kuzavs – 1) maÅ¡inos virÅ¡us, kÄ—bulas (Rus.), 2) inkilas (Mžk, VkÅ¡)
Kuzbezdis – nuodingas apvalus grybas, kurio vidaus masÄ— iÅ¡džiÅ«vus pavirsta į tamsias dulkes, sporas, pumpotaukÅ¡lis (ŽgÄ�, Krkl)
Kuzdietė – virpėti, drebėti nuo šal�io, iš baimės (Vdk, Tl)
Kuzdulis – drebÄ—jimas, virpÄ—jimas, kuzdÄ—jimas (Varn)
Kuze – gumbuota lazda (Kal, Krkl)
Kuzejuoks − švarkas, trumpas apsiaustas
Kuzijaks – trumpas Å¡varkas; moterų liemenÄ—; trumpikÄ—, palaidinÄ— (Prk)
Kuzijuoks – Å¡varkas; trumpas apsiaustas (Kv, Rt)
Kuzis – 1) brÅ«klys, vÄ—zdas (Krt, Kl), 2) ritmuÅ¡a, geinys (Kv, End), 3) grÅ«stuvas (Å ts)

KvÄ�Ä�Ä—s – gaudynÄ—s
KvadãpkÄ— – įkyri moteris (Grg, Vvr)
Kvagždietė – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)
KvalÄ�avuotÄ— – sukÄ�iauti (Brus., Pln)
Kvanka – netvarkingas, apsileidÄ™s žmogus, žiopla, vÄ—pla (Å kn, Vdk)
Kvankals – senas sudžiÅ«vÄ™s žmogus (Trk)
Kvarklės − moterų drabužių pagražinimai (rauk�iai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)
Kvasas – Rus. gira (Slnt, TrÅ¡)
Kvatars – iÅ¡kyÅ¡ulys (Å lu)
Kvatera − nuoma
Kvaterants − nuominininkas
KvÄ«nÄ� (dgs.) – kmynai
Kviekštė – rėkti, klykti nesavu balsu
KvartÅ«gs – prijuostÄ—
Kvietka – gėlė