Vabalie − meškeriojimo blizgė (Varn, Lkv)
Vabalis − gyvatė (euf., Ggr)
Vabrintė − vogti (Db)
Vadaksnis − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe (Brs, Slnt)
Vadala – valkata, bastūnas
Vadaloustis − tas, kurio ūsai maskatuoja (Rdn)
Vadaluotė − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti (Yl, Pln), 2) iš lėto kramtyti, vatuloti (Mžk, Vkš), 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis (Tl, Žd)
Vadė − pavadis (Plt, Pln)
Vadekliautė – vadelioti, vežant mėšlą
Vadeklis − arklių vadžiotojas (Sd)
Vadėninks − kas tinklą, vadą traukia (Plng)
Vads − 1) užstatas (S. Dauk.), 2) įkaitas (S. Dauk.)
Vaduovs − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas (Vkš, End), 2) laidininkas (S. Dauk.)
Vadus − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus (Plng, Kl)
Vagol – pagal
Vagorklos – agurkas (Krtn, Vkš)
Vaguočius – padargas bulvėms, daržovėms kaupti, vagotuvas (Kin, End)
Vaguoklė – vagojamasis plūgelis (Plt)
Vaguorios − prievaizdas, ūkvedys (lat. vagars, Vkš)
Vaguosena − vagojimas (Žd)
Vaida − dvikova (S. Dauk.)
Vaideliuots – 1) vaidila, 2) žinys
Vaidīnė − išvaizda (S. Dauk.)
Vaidlaimė − likimas, lemtis, dalia (S. Dauk.)
Vaikioks – berniukas
Vaikis – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys
Vaina − karas (Sl., Vvr, Krš), 2) trūkumas, yda (Ggr, Šts)
Vainiksergis − vyr. pabrolys, pamergė (Tl, Sd)
Vainings − 1) kaltas, nusikaltęs (Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais (Yl, Mžk)
Vainis − kas vainija, pašiepia (S. Dauk.)
Vainuotė – peikti, koneveikti, kaltinti, barti (Rs, Vkš)
Vairinībė − įdomybė (Krš)
Vairus – 1) geras (Krtv), 2) svarbus, reikšmingas (Varn)
Vaisgintėis − triukšmauti (S. Dauk.)
Vaiskauns − kareivis (S. Dauk.)
Vaiskus − kariuomenė
Vaivuorā – girtuoklės
Vajaks − užpuolikas, plėšikas (Sd)
Vajavuotė – Sl. 1) triukšmauti, barti, skandalyti (Sd), 2) skriausti, engti (Yl)
Vajuotė − 1) varinėti, vaikyti, gainioti (Lk, Brs), 2) stengtis įgyti, siekti (Šts)
Vajuotuos − kas vajoja, gainioja (šts)
Vakartis – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis
Vaksavuotė – tepti, blizginti batus
Vaksenė − barimas (KlvrŽ, Slnt)
Vaksītė – barti; ėsti galvą, kaulyti
Vaktoutė − ginti, saugoti (Klp, Vž)
Vakuluotėis − vargti, kamuotis (Žd)
Valažiuotė – volioti (Vvr)
Valiuoks – apgavikas
Valiuotė – pajėgti, galėti
Valkavuotė – Pol. 1) valku lyginti, kočioti drabužius (DūnŽ), 2) minkyti, maigyti, minkštinti (DūnŽ, Up)
Valks – 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė (Vdk, Krkl), 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis (DūnŽ), 3) rumbuota skalbimo lenta (Lk)
Valkus – tąsus, lankstus, elastingas
Valna – galima, leidžiama (Sl.)
Valns – laisvas, nepriklausomas
Valug – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei
Vambuolė – juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)
Vambuotėis − sirguliuoti (Als)
Vambra − lūpa, burna, snukis (menk., Slnt, End)
Vambras − puodo kraštai, žiotys (Krt)
Vampaliuotė − vambryti, loti (Pln, Slnt)
Vampasītė – 1) iš lėto loti, vambryti (Grg, Rdn), 2) niekus kalbėti, plepėti (Rnv, End)
Vanagnuosis − kas su kumpa nosimi (Lk)
Vanaguotė − drąskyti, plėšyti (Žr, Šts)
Vanckaris − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas (Akm, Mžk)
Vandarīkštė − vaivorykštė (Akm)
Vandeneivis − jūrininkas (S. Dauk.)
Vandenpėivė − užliejama pieva (Ggr)
Vandzuotė − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti (Mžk, Vkš), 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti (Gd)
Vanginīs − tinginys, slunkius (Sd)
Vanguorītė − sunkiai nešti, tempti, vilkti (KlvrŽ, Šts)
Vanskara − valkata, bastūnas, vadala (Šts)
Vanuotė – keikti, maudyti
Vapčiuotė − 1) vapėti, švagždėti, murmėti (Ms), 2) smukčioti (Šts, Skd)
Vapna – kalkių, cemento ir molio skiedinys (Kltn, Trk)
Vapnaplakis − mentė (įrankis) (KlvrŽ, Krkl)
Vapnīnė − šlapia žemė, molynė (End)
Vapnītė − 1) terliotis (Šts), 2) krapštytis (Trk)
Vapsagalvis − kas negabus (Šts)
Vapsė − plepalas, vepalas (S. Dauk.)
Vapsnuotė − žiobsoti (Žd)
Varanka – rantyta lentelė šiaudų stogui dengti (Trk)
Varaunos – 1) taupus, tausus, ūkiškas (Skd, Sd)
Varavuotė – 1) taupyti, laikyti (Pol., Brs, Kal), 2) tvarkyti, dėlioti (Als)
Varažītė – burti
Varčia – sargyba
Varē − labai (lat. varen, S. Dauk.)
Varėns − varydamas(is)
Varingerklis − kas su išsikišusiu adomo obuoliu (Trk)
Varings − galingas (lat. vārīgs, S. Dauk.)
Varjavuotė – nervinti, pykinti, erzinti (Vdk)
Varlagrōžtis − kiaukutas, geldelė (Trk)
Varlagrūšė − laukinis kriaušės vaisius (Varn)
Varlakis − su duobelėmis, reljefiškas audeklas (Brs, Kal)
Varlakramis − nenaudėlis, pramuštgalvis (menk., Šts)
Varlakriauklis − moliuskas, geldutė (Slnt)
Varlakurkis − 1) laikas, kada varės kurkia (Ggr), 2) melagis (perk., Varn)
Varlapurstis − ištižėlis, lebeda (Kal)
Varluožis – buožgalvis (Pln, Kl)
Varmasītė – klampoti, makasyti (Lk)
Vars – varovas, varytojas (Sd)
Varsloutė − vadelėti (Mžk)
Varstas − vasarojus (Sd, Vkš)
Varstelis – vėrinys, karoliai
Varstiena − vasarojiena
Varstinis − vasarojinis, vasarienis (Vkš)
Varstuots – amatininko darbastalis (Pol., Vok., Pln, Krt)
Varškana − garankštis (Trk)
Varškanuotė – glamžyti, raukšlėti (Vkš, Lž)
Varškietpotrė − tokia skysta košė − bulvės su varške (Varn)
Vartavuotė – verstis, prekiauti (Plt, S. Dauk.)
Varts – kartelė, skala apmatams pririšti arba nytims užnerti (Up, Rt)
Varvalis – skystas tepalas
Varžla − šienkartė (Lk)
Varžus – diržingas, neskalus (Tl, Rdn)
Vašuoklē – raudonieji serbentai
Vašus – kuris gerai auga, veši, vešlus (Žd, Krž) 

Večas, vetušas – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis
Večerė − vakarienė (Pol., Tl, Yl)
Vedeklis − 1) kas vadelioja per mėšlavežį (Slnt, Ms), 2) vedlys (Žd)
Vėdelčios – šakutė (Pol., brus., Trk, Lk)
Vedėns − vesdamas(is)
Vedmenis − gyvulio gimda (Slnt, End)
Vedo, vedvė – mudu, mudvi
Veikalėnė − istorija (S. Dauk.)
Veikautė − gyvuoti (S. Dauk.)
Veikē – greitai, greit, neužilgo
Veikinis − veikiamasis (S. Dauk.)
Veiklinkis − galininkas (S. Dauk)
Veikruodaiškis − prieveiksmis (S. Dauk.)
Veikruodis − veiksmažodis (S. Dauk.)
Veikruodvardis − dalyvis (S. Dauk.)
Veiluoks – veltinis
Vėindriekis − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos
Vėinėnīnkā − vienu arkliu kinkomi ratai
Vėinėnīnkės − vienu arkliu kinkomos rogės
Vėingijis − dvinytai austas audeklas
Vėinpalis – kuris iš vienos palos, gabalo, nesudurtas (Rs, Akm)
Veisies − augintojas, sodintojas, diegėjas (Slnt, Ms)
Veislėnė − veislei laikoma kiaulė (Rdn, Als)
Veislėninks − gimda, kiaušidės (End)
Veislioutėis − veistis (Pkl)
Vėišnė – vyšnia
Veivelioutė − kalbėti kita tarme, leišiuoti (Užv)
Veiziesena − žiūrėjimas (KlvrŽ, Žd)
Veizietė – žiūrėti
Veizietovā − akys (menk.)
Veizīkla − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis (Šts)
Veizīklė − matymas, rega (Žd)
Veizuolā – akys (menk.)
Veizuovā − veidas, burna (KlvrŽ)
Vels – velnias
Velkėns − vilkdamas (su įnag.)
Vėlks – vilkas (ė ir l – tariama žemai, kietai)Ontā vėlks – štai vilkas
Velnaklaks – baubas, baidyklė (Skdv)
Vėlūstas − vėlyvas
Vėn – vis
Venčiavuonė – santuoka
Vėnčevuotė – surišti dviejų žmonių gyvenimus
Venčiavuotėis – tuoktis
Vendis − virvagalys (Rs)
Vendraunė − kelionė (S. Dauk.)
Vendrietis − bradinys (S. Dauk., Ms)
Vėndzīkla – rūkykla
Venešietė − maišyti (Ggr)
Ventarėnė − pilvas (šnek., End)
Vepčiuotė − 1) vapalioti (Vvr, Krš), 2) vepesyti (Mžk, Vkš)
Vepelė − 1) veidas (Yl, Skd), 2) burna (Mžk, Žd)
Vepelis − plepys (Slnt, Krš)
Vepeza − vėpla, žioplys (DūnŽ
Vepezīstė − plepėjimas (Šts, Skdv)
Veplas – lūpos
Vepliuozė − prasta košė (Tl)
Vepnuotė − žiobčioti (Šts)
Vepris − paršelis (Dr)
Vepskis − 1) vėpla, žioplys (Žr), 2) storalūpis (Užv)
Vėrbā – žabai, žagarai, šakos
Veriens – viralas, sriuba
Veriduorios − koridorius
Verpals − verpimas
Verparnė − verpykla (Pln, Šts)
Verpelie − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės
Verščioks – kita tarme kalbąs
Veršlaks – veršputrė (Rdn)
Veršpotrė − veršių gėralas, putra
Vėrtenė − vieta, kur lengvai virstama, virtykla
Verventė – nesmarkiai loti, vampsėti
Vervents – prietaisas virvėms sukti
Vervietė − loti
Vėsadums − visada (Rdn)
Vesēlė – vestuvės
Vėsumet – visada
Vešė − skalbiniai (Vok., Klp)
Vešena − gabenimas, vežimas (Sd, Mžk)
Vėškus– namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus.
Vešlietė − riebėti, storėti (Pln, End)
Vešlus − riebus, apkūnus (Tv, Yl)
Vėšta– višta ( ė – tariama kietai, žemai ).
Vėtīklė – įrankis grūdams vėtyti
Vetrėjė − sieros rūgštis (Yl)
Vetušis − bažnyčios vyresnysis, seniūnas (Rt)
Vevekšlė − vaikų baubas (Vkš)
Vėzgus – judrus, apsukrus, gyvas
Veželė – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti
Vėželė – velkė
Vežėns − veždamas(is)
Vežiečė − šoninė vežimo lenta, gardis (Lkv, Vkš)
Vežimalis – 1) nedidelis, menkas vežimas (Kv, Varn), 2) kiekis, telpantis į tokį vežimą(Yl)
Vėžla – žioplys, ištižėlis, apakęs
Vežmenė − važta, vežamas krovinys
Vėžuostis – žmogus retais ūsais, šapūsis (Grg, Dr) 

Viaukčiuotė − loti, skalyti (Rs, Up)
Viaukšlioks − šuniukas (Rs)
Viaukštelietė − tarstelėti, leptelėti (Krš)
Viauškietė − pliaukšti niekus (Krš)
Vīburtė − vyburiuoti
Vibždėlīns − knibždėlynas (Lk)
Vibždietė − judėti, krutėti, knibždėti (Škn, Varn)
Vibždotė − utelė (euf., Varn)
Vicents − papentis (Krtn, Lkž)
Vicītė − uiti, barti (Plt, Krš)
Vidrītė − vyti, varyti, ginti (DūnŽ)
Viduklis − vidutinis (Šv, Žd)
Viečnos – amžinas
Viedros – kibiras
Vieputinė – vėjo pučiama vieta
Vierašputrė – veršių gėralas, sriuba, putra (menk.)
Viernos − patikimas
Viešės − viešėjimas, viešnagė
Vigeliuotė − raitytis, rangytis (Krš)
Vigztė − svirti, linkti
Vijuoklis – 1) viliūgas, viliotojas  (Ggr), 2) gandonešis, apkalbinėtojas (Plt)
Vikelis − kamuolys (Vok. wickel, Slnt, Šts)
Vikeliuotė − sukti, vynioti (Vok. wickeln, Šts, Slnt)
Viknītė − 1) nešti, vilkti (Vkš, Varn), 2) vyti, ginti (Vvr)
Viksčiuotė − kraipytis, maivytis (KlvrŽ)
Viksnuotė − pamažu judinti, viksenti (Brs, Grš)
Vīktė – sektis
Vilgšnas − kiek šlapias, drėgnas
Viliūgs – 1) gundytojas, viliotojas (Vkš), 2) sukčius, apgavikas (Trg)
Viliuoks – 1) ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna (Jrb, End), 2) pagaliukas, ant kurio užmaunama trinama šeiva (Grk, Rs), 3)  virvelė arba drobės gabalas pradėtam ar baigiamam austi audeklui riesti, mazgytuvė (Šv, Lkv)
Viliuoks – taurelėje ar butelyje paliekamas svaigalų likutis (Kl, Brs)
Vimzdinietė − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti (Šts, Trš)
Vinčā − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą (Plng)

Vinčerga − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis (Pln, KlvrŽ)
Vinčiavuonė – santuoka, sutuoktuvės (Pol., S. Dauk.)
Vinda – 1) toks rankinis grąžtas (Pln, Grg), 2) sukamoji rankena (Vvr)
Vindelė − stebulė (Grg)
Vingaroutėis − raitytis (Vkš)
Vingavėms − išsisukinėjimas (Šts)
Vingietė − sukiotis, suktis (Plng)
Vingurīs − vingis (Brs, Šts)
Vingurtis − vingiuotas audimo raštas (Ggr)
Vingurts − vingiuotas (S. Dauk.)
Viniegalis – prasta vinis (Lkv)
Vinklavuotė − lankstyti, mankštinti (Yl, Skd)
Vinklis − juokas, išdaika (Šts)
Vinklus − lankstus (Pln, Šts)
Vinkrus – graudus, liūdnas
Vinuogalis – nulūžusi vinis (Plt)
Viorsta – kelio atkarpa lygi 1,068 km
Vipė − ožka (Gr, Skdv)
Vipica − kas nuolat vaiposi, šaiposi (KlvrŽ)
Vipicautė − šypsotis, maivytis (Šts)
Virbinīčė – pašiūrė, stoginė žabams krauti, malkinė (Yl, Mžk)
Virulīs – vandens verpetas
Vištarnė – vištidė (Lk)
Vītėnė − plaustas, didelis upių laivas
Vīveklis − kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia (Rt, Žd)
Vīvietė − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti
Vīvuotė − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti
Vizguotė – krypuoti, linguoti
Vīžena − vyža

Vocelė− pintinė, krežis (la. vācele, Mžk)
Voga – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)
Vogtinīs − paslėptinis (Šts, Trk)
Vokesnis − laikas, prieš pat saulės tekėjimą (S. Dauk.)
Voknosa − kumpnosa (Šts, Brs)
Vokoutė − kaišti, skusti (Mažk, Ms)
Volīkla − išvoliota vieta (Prk, Lnkv)
Voluotė − minkyti, kočioti (Pln)
Vorakuojis − kuris ilgų kojų (Šts)
Vorčioks − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas (Lc, Vkš)
Vorešiuošis − išaižos (KlvrŽ)
Vorie − lengvi išeiginiai ratai (Lž, Vkš)
Vorietė − didėti pilvui (Lk)
Voserkis − vaikigalis, nebrendila (Ggr)
Vosioutė − vėtyti (Kl)
Voverīkštė − vaivorykštė (Skd, Žd)
Voverplaukis − kuris tamsiai rudos spalvos
Vožuotė − 1) galvoti, manyti, svarstyti (Tl, Žeml), 2) stebėti (Yl, Brs)

Vumptelietė – sprogti(DūnŽ)
Vuobītė − su vargu, sunkiai gabenti (Brs)
Vuobolē – obuoliai
Vuodingas – kenksmingas, pražūtingas, žalingas
Vuodītė − kenkti, daryti žalą (Pol., brus., Žd, Trk)
Vuogsena − 1) vagimas(Mžk, Sd), 2) grobis (S. Dauk.)
Vuoks – įrankis kailiams vokuoti (Lk, Prk)
Vuoktė – valyti; doroti (javus)
Vuolioutėis − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti (Ms, Slnt)
Vuolītė − eiti, keliauti, nešdintis (Trk, Sd)
Vuols – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)
Vuomautė – rėkti, šaukti
Vuošekėnis – lepšis (grybas)
Vuotkuotis – botkotis
Vuožautė – ožiuotis, atsikalbinėti
Vuožnus – jautrus
Vužinietė − vaikštinėti šlepsint (Klp)

Macnos – stiprus (apie skystį)
Mačītė – tikti
Madaloutė – maišyti, makaluoti (Kair)
Madaraila – nevisprotis, šalaputris (Šts)
Madars – skystas purvas (Kv)
Madaruotė – 1) bet kaip dirbti, knebinėti (S. Dauk.), 2) mojuoti, mataruoti (KlvrŽ)
Madlavuotė – mėginti (Yl)
Magliavuotė − lyginti, minkštinti audinius
Magnasoks – magnetukas
Maigos – linkęs į miegą
Mainiuotė – mainyti, kaitalioti
Maituotė – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti
Maituotėis – darkytis, maivytis, išdykauti
Maiva – 1) klampynė (Krkl, Kv), 2) pamaiva (Vkš)
Majednos – keistas
(Už)Makaliuote – prisiliuobti
Maliavuonė – 1) dažymas (S. Dauk.), 2) paveikslas (Sd, Šll)
Maliavuotė – piešti
Maliavuoks – piešinys
Makabards − 1) bakenbardas, žandena (Vdk), 2) gaidžio ar vištos pakarūklas (Krž)
Makačas − nerimtas, nepastovus žmogus (Rs)
Makačiuolītė − nedailiai grūsti, trinti
Makačiuols − nedailus, prastesnis grūstuvas
Makadrila − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas (Kal)
Makaižis − ragaišis (Tv)
Makalaila − plepys, tauškalas, tauza (Skd, Ms)
Makalaks – nerimtas žmogus, pliuškis (Rs)
Makaleika − nerimtas žmogus, makalas (Krtn, Up)
Makalis − nerimtas, labai judrus žmogus
Makalpranė − kas daug ir tuščiai šneka, makalas
Makals – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys
Makaraila − judrus, gyvas žmogus, makalas
Makarninks − sukčius, makleris (Brs)
Makars – 1) nerimtas žmogus, makalis, pliuškis (Dr, Krš), 2) įrankis virvėms sukti (Dr)
Makasīnė − purvynas, klampynėv (Pln, Als)
Makasītė – 1) po purvus braidyti, klampoti (Kv, Grg), 2) mindyti, drembti, maknoti (Slnt, Krš)
Makatačas − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis
Makaterna − 1) galva, snukis, makaulė (Krt, Plt), 2) plepys, zaunius (Grg, Sd)
Makietė − bristi, makoti
Makintė − kimšti, grūsti, brukti
Makliavuotė – neteisingai elgtis, sukti, apgaudinėti, meluoti (Pol., Skr)
Makliorstva – apgaudinėjimas, sukčiavimas (Pol., Dr)
Makmalis – niekus kalbantis žmogus, plepys (menk., Kl)
Makniauka – maišiukas, piniginė
Maknītė − minti, mindžioti, trypti
Maks – 1) odinis maišelis, kapšelis (tabakui, pinigams) (Žd, Ggr), 2) sėklos makštis (Šts), 3) tinklo uodega, kulys (Plt)
Maktīngs – galingas, stiprus, tinkamas
Makuldėjė − supliuškusi, sudribusi kepurė (perk. KlvrŽ)
Makulis − ryšuliukas (Slnt, Bržr)
Makultė − su galva grūsti, maigyti (KlvrŽ)
Makūza − prasta trobelė (Pln)
Makūzninks − kas makūzoje gyvena, trobelninkas (Lk)
Maleklis – medinis įrankis, grūdeklis aguonoms, kanapėms ir pan. grūsti, trinti (Ms, Slnt)
Maliavuoks – piešinys
Maliavuotė – Pol. Grg, Skr 1) tepti dažais, dažyti, 2) piešti dažais, tapyti
Malinīčė – kas visur landžioja, vaikščioja (Skr) 
Maliuorios – dažytojas
Malka – krūva
Manavuotė – apgaudinėti, monyti (Skr, Up)
Mandravuotė – gudrauti (Als, Vkš)
Mangalis – 1) mogliai, brūžkos (Krg, Skr), 2) grūstuvas (Krtn), 3) toks medinis pagalys, pririšamas karvėms ar kiaulėms prie kaklo, kad nešoktų per tvorą (Kl), 4) mirkalas prie košės (Nt)
Mangītėis – nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis
Manīts − keistas
Mankasīti – klampoti, makoti, makasyti, bristi (Tl, Lž)
Manta – 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė
Manuoklē akiniai
Marčelga – maršalka
Markna – šlapias audėklas
Marmalīnė − prastas viralas
Marmūzė – veidas
Marškuons – lininis audeklas
Marūdītė – kvaršinti (Brs)
Marūdnus – nespartus, gaišlus (Mžk, Vkš)
Maseklis – apgavikas, melagis (Plt)
Masts – 1 m ilgio matavimo strypelis
Mašinavuotė – separuoti
Matars – 1) prietaisas virvėms vyti, pančiams sukti, sukynė, leketas (Plt, Pln), 2) prietaisas siūlams suvyti, reketis, krijelis (Yl)
Materijuols – medžiaga, materija, materialas (Skd, Skr)
Matītėis – matyt
Matuonītė – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“
Mauds – meldas
Maujuotė – ieškant graibyti
Maukna − stora medžio žievė, luobas, malkna (Krkl, Klvrž)
Mauks – gurkšnis
Mazginīs – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvičių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukščius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.
Mazgočioutė – eiti be reikalo, vilktis (Skr)
Mažīntinis – mažybinis
Mažkuo − beveik, mažne
Mažne – beveik, vos
Mažutka − moteriška palaidinė
Mēcos – paršiukas
Medarnė − malkinė (Tl, Varn)
Medė – miškas, giria
Medega – medžiaga
Mediēs – medžiotojas
Medīnčios − medžiotojas
Medinīčė – medžiams laikyti pašiūrė, malkinė (Yl, Pln)
Medinīnčė – malkinė
Medininks – 1) malkinė (Pkl, Yl), 2) eigulys (Vkš, Lž, Šts), 2) miško, medžių pirklys (Grg)
Medlijas − miške gyvenantis, miškinis
Medsargis − miško sargas, eigulys
Medsiedē – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esančių gyventojų sodyba, viensėdis
Megažiuotė – maivytis (Škn)
Mėgla – rūkas
Mėiga – aruodas, līsvė
Mėigrūgtis – miegalius (menk.)
Meilītė – norėti, geisti, pageidauti
Meistarnė – dirbtuvės (Pol., Kl)
Mėits – kuolas, baslys
Mėklas − kietas
Melnīnks – malūnininkas
Memeklis – kas kalbėdamas užsikerta, mikčioja, mikčius (Pln, Skr)
Meteklis – vyras, gyvenantis su svetima žmona (Škn)
Mėnavuotė – minėti
Mėntė – kaplys
Mentis – irklas
Mėnturis – grūstuvas
Mėrkals – padažas
Mėslė – mintis
Mėslītė – galvoti, manyti
Meškinīčė – meškų tvartas, narvas (Grk)
Metavuonė – atgaila (Pol., Krkl)
Metavuotėis – atgailauti, gailėtis (Pol., S. Dauk., Erž)
Metinīs − tinklas iš dviejų sujungtų bučių
Mėtrautė − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti
Mėtrē – staigiai, greitai
Metūgė – vienerių metų medžio ūgis
Mėzerėjė – vargšas
Miečiuotė − mėtyti
Miega – aruodas
Mielėns – mėlynas
Mierkavuonė – nurodymas, tvarkymas (Pol., Vvr)
Mierkavuotė – Pol. 1) įsakyti, patvarkyti (Vvr), 2) žadėti, ketinti, taikytis (Kal, Vkš)
Miērs – saiks, saikingoms
Mieru – tinka (dydis)
Mieroutė − matuoti
Mietliuotė – mėtyti
Mietmuša – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys
Miežainis − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis
Migom – 1) staigiai, 2) tuoj pat
Mīlā − mielai
Mīlintė – teikti pasitenkinimą, maloninti
Milmintė – vilioti ką nors su apgaulėmis
Minavuonė – atminimas (Pol., S. Dauk.)
Minavuotė – 1) minėti (Pol., S. Dauk., Skd), 2) žymėti, rodyti (S. Dauk.)
Mînda − minama ir džiovinama plaktinių durpių masė
Mindrė – nendrė
Mineklis – pakoja, pamina (Šts)
Minkîtuvis – duonkubilis
Mīnklė – tešla, mįslė
Mitravuotėis – stengtis vikriai, greitai ką daryti, vikruotis (Skd)
Mizernus – menkas, skurdus (pol., Skr)
Mogtė – geisti, rujoti apie gyvulį
Moliūks − žaizda, guzas
Mondros – gudrus, judrus, įžulus
Mondroms − gudrumas
Mondros − gudrus
Moskols – raumuo
Mousas – pelėsių plėvelė
Mozūrs – 1) molinė duonkepė krosnis (Šts), 2) mozūrų etninės grupės žmogus (S. Dauk.)
Mulksnuotė – stovėti be prasmės
Mūčī(in)tė – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti
Muklis – nemandagus žmogus, liurbis (Rs)
Muntulīs – mutulas
Muolėjė − molio žemė, molynė
Muolėks – mažas šviesus debesis (Ggr)
Muostėis – lenktis, tiestis (Grg)
Muostelė – tepalas
Muostis – viena iš keturių kortų grupių (Grk, Skr)
Muotis − verstis, manytis
Muotrėška A (daiktavardis) – moteris
Muotrėšk/s, -a B (būdvardis) – moterišk/as, -a
Murgla − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus
Mūris – 1) krosnis valgiui virti; viryklė su įmūrytu dideliu katilu jovalui virti (Skd, Kl), 2) išmūryta vieta prie duonkepės atsisėsti arba kam pasidėti (Brs, Lž), 3) katilas, įmūrytas krosnyje, vartojamas skalbiniams virinti arba kiaulėms ėdalą virti (Šv, Yl), 4) ledų krūva, ledų siena, bangų suvaryta jūros pakraštyje (Šts, Plng)
Mūsā − pelėsiai
Mūsuojā − pelėsių plėvelė
Mušeklis – 1) įrankis linų galvutėms nukulti (Tl), 2) prietaisas musėms mušti (Kl), 3) prietaisas būgnui mušti (Akm), 4) indas su įtaisymu sviestui mušti (Brs)
Mušeklis – kas mėgsta muštis, mušeika (Kl, Pgr)
Mūravuonė – mūrijimas (Pol., Šll)
Murdītė – kišti, grūsti
Murgluotė – smulkiai lynoti, dulksnoti
Mustās (tēp pat musėntās, musiet) – tikriausiai
Mutols – gumulas, tumulas, gniutulas
Muturtė – muturiuoti