Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.

http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia

Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?

1. Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.

2. Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.

3. Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.

Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.

Nuoro pasveikintė vėsus žemaiťius, solaukosius pėrmuojė žemaitėška laikraštė daugiau nē pu 20 metu partraukas. Paskiau, ka laikraštis žemaiťiu kalbuo „A mon sakā?“ 1993 metās parsikeitė i žornala lietoviu kalbuo „Žemaičių žemė“, nȧblėka juokė vën žemaiťiu kalbuo leidama perijuodėnė leidėnė. Tuodie pu 22 metu partraukas Jūsa „teismů“ pateikams atgimstontė žemaitėška žuodė perijuodėkas leidėnīs.

Bova sosideliuojos vėsėškā nȧnuormalė padietis, ka atskėra tauta, katrā, skėrtingā vertėnont, priklausa nu posės milijuona lėg milijuona prieteliu, torontė sava kalba ė rašta, nȧtoriejė ni vënuos žemaitėškas televėzėjės, ni vëna žemaitėškā bȧsiruokůnontės radėjės ė ni vëna žemaitėškā rašontė laikraštė. Mėslėjo, atskėrū laidū a straipsniu, pasiruodonťiu lietovėškā rašonťiuo žėniasklaiduo, tėkrā nie gana, nuoront ėšlaikītė žemaitėškoma, jau nȧruokůnont aple anuos stėprėnėma. Tuodie laikraštis „Ruoda“ megins užpėldītė šėtō toštoma ė straipsnius so navīnuom rašīs vën tik žemaiťiu kalbuo.

Dabā laikraštis nȧmuokamā būs platėnams Telšiūs: 6 000 egzėmpliuoriu tiražo, 2 sīkio par mienesi. Stėngsȧmuos, ka leidėnīs pasëktom truobas daugelė telšėškiu, ale, jė diel kažkuokiū prīžasťiū laikraštis i Jūsa nomus nȧatkeliaus, Jūs vėsumet galiesȧt anō rastė alkierie www.ruoda.lt ė parsiūstė savë.

Ka laikraštis nȧmuokams īr, ta pragīvenėmů mums dėdlē svarbė Jūsa parama. Jė leidėnīs Jums patėka, parėmtė mumis galȧt siūsdami žėnotė nomerio 1398 ėr irašė̄ žuodi RUODA (žėnotės kaina – 0.29 € (1 LT)). Tǡp pat užsisakėniedami paslaugas arba prekės ėš mūsa reklamas užsakuovu, Jūs tësiuogē remat laikrašti „Ruoda“ ė žemaitėška žuodi.

Tėkȧmuos, ka „Ruoda“ Jums patėks ė laikraštis padies kuožnam taptė dėdlesnio Žemaitėjės patrėjuoto. Parfrazůdams Lietovuos krepšėnė rinktėnės šūki, kvëto ė Jus bėnt galvuo ėštartė: „Aš – ož ŽEMAITĖJĖ“.

Daugiau aple laikrašti galȧt pasiskaitītė anuo alkierie www.ruoda.lt. Anamė rasȧt ė alektruonėnė leidėnė versėjė.

Torgaus tema implikou daugeli temu – socēliniu, ekonuomėniu, koltūrėniu, doruovėniu i t.t.

Kāp trumpā ir universalē vartuotuojėškā apibūdint šiūlaikini Lietovuos torgo? Tiksliausios, nuorintās i diskotoutėns apibūdėnėms būtom tuoks: torgos – vėita, kor sālīgėškā dėdėlės prekiu kainas idealē atitink prasta prekiu kuokībė.

Prekė – īduomos dākts, dažniausē torintis vizualė apimti i sava kaina: realė, nerealė, prieinama. Čė gal īsigīt garsiausiu pasaulė firmu kontrafaktėnės pruodukcėjės, savaitė avėmū batu i šmuot kėtū būtiniausiu prekiu. So prekeivēs gal derietėis, nes dākts vėsumet verts par posė mažiau nei už anū prašuoma. Prekeivis / perpardavies siūla – pirkies perk / neperk. Torgou suprontama, jog pėgus dākts vėsumet kainou par brongē.

Torgaus elits – sava užaugintus vaisius, daržuovės i kt. pardoudontis ūkininkā. Manufaktūrininkā – ne.

Torgaus vėdos – Babiluons, katramė atsispind konkrečiuos vėsuomenės gīvenėma realus vaizds: sumaištis, vėišas apgavīstės. I Babiluona ir īeinama, ir išeinama. Kuokio tėkslo torgaus pilietis īein i kuokio tėkslo išein iš savuojė Babiluona „sėinas“? Anuo tuokė karma. Gīvenėms torgou apsiribuo dėina – išgīvent šiō dėina.

Senėėjē tradicėnē torgā vėsumet liub būtė, vo i dabā kai kor tebie, artėi miestieliu centrū, didesniesė erdviesė. Juomarkā liub vīks kuonkrečiuom dėinuom. Juomarkā prasided i pasibeng. Torgos īr staciuonari miesta, miestelė erdvie i laiks. Miests i torgos anuo vėdou, centrė žmuoniū fiksouts erdvielaikis, katramė toštoma. Torgaus toštoma primen kurortėniu miestieliu toštoma, nes vasara anėi skruzdielīnā, vo žėima – Šiaurės ašigalis.

Atein vakars, i torgos tamp dīkīnė be žmuoniū. Vėita neleikt tušti: žmuonis keit kėtė miestelienā: šunis i katis. Dėina žmuoniū sumaištis, nakti gīvūnu, īpač pavasarēs.

Torgou vėsė vėins kėta pažīst. Iš matīma. Torgaus piliečiu rīšē pragmatėški. Niekam čė nesvarbo, jė kuokė nuors pilietė vėina dėina nebepamatīs. Smielė saujės bendruomenė, panaši i Šuokiu, Dainū, Dvijū minučiu šluovies, Grieku i vėsus kėtus dešimtukus. Čė Dėiva dešimt īsakīmu nesilaikuoma. Nebent penktuojė – nežudīk. Pėrmuojė īsakīma modifikacėje būtom tuokė: neturiek kėtū dėivū, tik pininga, t.ī., mīliek pininga vėsa šėrdė, vėsa dūšė, vėso pruoto, vėsuom jieguom, mīliek bet kuokė valiota (išskīrus nebent tugrikus) kāp pats savi.

Torgos īr atrakėnama vėita. Pasakuosė rakėnamas luobiu skrīnės, kambarē, peržengėma rėba terp „čė“ i „ten“, „išuorės“ i „vėdaus“. Torgaus raktā – pri vėsū īējėmu sieduntis, kažkon vapontis, nuleistas galvas kinkoujintis elgetas. Anėi tarsi muitininkā priveiz kelius i torgo. Elgetavėms tapa pruofesėjė. Īr meistrā, īr pameistrē vakā. Musiau, pelnings užsijiemėms, jėgo kažkam patrauklos: juokiū muokesniu, juokiū darbdaviū, juokiuos darba inspekcėjės.

Užgavienės – žėimuos pabėnguos šventė. Ana dėdėlė džiaugsma, jouka, linksmoma, īvairēs papruotēs, apeiguoms, čierās apipinta dėina. Ta savuotėšks liaudės teatros, katramė bova išjoukama daugelis gīvenamuojė meta negeruoviu. XX o. pabėnguo Užgavienės daugelie Lietovuos regiuonu, išskīros Žemaitėjė, bova pamėrštas, tačiau api 1985-1990-ūsius metus anuos vielek bova atgaivintas. Žemaitiu Užgavieniu tradicėjės periemė i kėtė regiuonā, ta švėntė labā miegstama pasidarė Vilniou, Kaunė.

Šventiems bova ruošamas vaišės. Anū pagrendėnē patėikalā – šiupinīs (žirniu potra so īkėšta kiaulės oudega), blīnā (tradicėnē – mėilėnē. Žemaitijuo tešla Užgavieniu blīnams kai kor vėsa para liub riaugintė. Iš tuokiuos tešluos iškeptus blīnus liub vadintė „pampučkuom“), īvairi mēsa, alos (be alaus Užgavienės – ne Užgavienės. Žemaitijuo seniau alu Užgavieniems liub raugtė jau pu Kaliedu).

Iš kaima i kaima liub vakščiuotė persirengielē so kaukiems. Didesnie Lietovuos dalie kaukės bova vadėnamas lėčīnuom. Populiariausės i meniškiausės kaukės bova Žemaitėjuo. Kou tuoliau nu Žemaitėjės i Rītus, tou mažie žmuogėškū būtībiu pavėdala kaukiu i lėikt tik gīvolėnės.

Labiausē Užgavienės Žemaitėjuo garsie persirengielēs, dažniausē vadėnamās Užgavieniu obagās arba žīdās. Anū vaikštīnės pu kaimus tēsas nu rīta iki sutemū. Anus dažniausē sekiuo nepersirengėi vaikiezā, kėtė Užgavieniu dalīvē. Dažniausē par Užgavienės persirengama žīdās, elgetuom, čėguonās, jaunavedēs, daktarās, vengrās (vaistininkās). Žemaitėjuo gauso i kaukiu, atvaizdoujontiu gīvolius: arklius, vuožius, gervės, malpas (beždžiuonės), kėtus gīvolius. Demuoniškuom būtībiem atstuovaun gėltėnė, vels, raganas. Užgavienės, be Kanapėnė i Lašinėnė kuovuos, Muorės degenėma unt lauža – ne Užgavienės. Vėsa tai simbolizoun nenuorintė pasitraukt mēsiedė arba žėimuos (Lašinėnė) kuova so žmuoniū išsiėlgtu pavasariu (Kanapiniu).

Diemesė centrė bova Muorės vežiuojėms. Muorė – nelabuosės žėimuos dvasė. Dar XX o. pradžiuo šiaurės vakarų Žemaitėjuo par Užgavienės liub būs vežiuonama unt besisukontė, pri ruogiu pravažuos pritaisīta tekinė, muotrėškėnēs drabožēs apdarīta, būrė karnavalininku līdėma baidīklė. Kai kor Žemaitėjuo Muorė bova vadėnama Koirė, Magdė, Buoba.

Sava kninguo B. Buračos nuruoda, ka „Kretingas apīlinkės genčiū, Kuršaičiu i daugelie kėtū kaimū par Užgavienės bova, vo kai kor i daba tebie papruotīs rengt Muorės. Muorē apriedīt īpatingu rūbu a kėtū dalīku nerēk. Pajemama kuokė palinkosė medė pašliūža a senū šlaju pavaža, i tō pavaža īkalams paprasts mėits, vo unt mėita užmaunams sens medinis tekinis. Pri rata prikalami kuokėi trīs pagalē, katrėi laika Muorė ir atstuo anā kuojės. Tēp unt tuo rata sukrīžiavuotu pagaliū užvelkams kuoks nuors senuobėšks marginis sijuons i kėtė muotrėškėnē rūbā. Galva aptaisuoma linėnēs plaukās. Unt galvuos uždedams eglišakiu vainėks. Galva i pati Muorė apkaišuoma īvairēs margās puoperēs. I ronkas īkėšams spragėls, katrou ana vežama švaistuos kap gīva.

Jabluonskė negalem laikīt bendrėnės kalbuos sukūriejo tudie, kad uns sava straipsniūsė iemė rokout api pagrindėnė anuos problema, api tarmėnės bazės parinkėma tumet, ka iš esmies tuoji bazė, pagrinds jau bova nulemts: anou tapa vakarū aukštaitiu tarmie.

Tuos tarmies iškėlėms bendrėnės kalbuos pagrindo bova ėlgs procesos. Anon liemė daug aplinkībiu. Tačiau paskutiniuoji aplinkībė, katra galiausē bėngė šion procesa, bova „Aušruos“, „Švėisuos“ i „Varpa“ laikraštē.

„Aušruos“, iš dalėis i „Švėisuos“ laikraštė vėins svarbiausiu kalbuos taisītuoju bova vakarū aukštaitis Petros Kriaučiūns. „Anuo ronko liub būtė taisuomi kai korėi „Aušruos“ straipsnē. Pats karta pri monės skundies, – prisimen K. Grinius, – negalīs nuvīkt i Tilžė i pataisīt „Aušrā“ ronkraštiu. Tēp pat sakies, ka pats pataisės „Švėisuos“ rašini api „Sidabrini graši“.

„Švėisuos“ redaktuorios J. Kriaučiūns – tēp pat vakarū aukštaitis. I šiū dvījū laikraštiu bendradarbē daugiausė bova iš vakarū aukštaitiu tarmies. Ta i daug taisīt nebova rēkala.

Tačiau galutinis sprendėms, nuliemės „Varpa“ kalba, bova 1888 m. birželė 29 d. Marijampuolie īvīkės būrelė lietoviu inteligentu, būsėmūju varpininku, pasitarėms, katras tuo patėis P. Kriaučiūna patarėmo nutarė laikītėis Kuršaitė gramatėkas.

Kū tumet reiškė laikītėis Kuršaitė gramatėkas? Tas reiškė priimt ne tik anuo rašība, bet i fonetėka, morfoluogėjė, vo tou pačio ir anuo tarmė, katra ī ne kas kėta, kap vakarū aukštaitiu pėitiečiu šnekta.

<…> Tūsė laikraščiūsė Kuršaitė gramatėkas nebova nuoseklē laikuomōs, kad gana dažnā liubu prasprūs kėtū tarmiū formu i žuodiu. Tas vėsā natūralo: bendrėnės kalbuos i dialektu santīkē nikumet nebova, nier i nebūs statėški, – anėi vėsumet kint. Šiou atvejo svarbo bendruoji tendencėjė, vo ana išrīškiejė dā prīš Jabluonski i be anuo ītakas.

Ištrauka paimta i pargoldīta iš A. Piruočkėna kningas „Pri bendrėnės kalbuos ištaku“ (1977). 

Šv. Kuotrīna – IV omžiaus kankinie. Legenda pasakuo, ka mergelė, būdama aštouniuolėkas, bova dėdlē graži ir išsilavėnusi. Īnirtinga krikščiuoniu parsekiuojėma 305-312 m. laikuotarpio ana ož viera bovosi žiaurē nutruotīta: īsokta i tekini, paskiau nukėrsdinta. Aniuolā nunešėi anuos kūna i Sinajaus kalna, kor vielesnēs laikās bovės pabudavuots garsos muoteru vėinuolīns.

Maždaug šiou meto īr rudenėnė aviū kėrpėma mets. Tumet esonti šmuot geresnė vėlna, negu reta vasarėnė a šėina pakratū prisivielosi žėimėnė.

XIX o. Žemaitėjuo vierīta, kad šv. Kuotrīna padedunti, jē tuo prašuoma, vīram gautė gera žmuona. Teigta, ka nevedosė̄jē šėtuo melsdavėi šv. Kuotrīnas dėinuos išvakariesė.

Suvalkėjuo, musiau, ta dingstėm vīrā liub pasninkautė, nes Marijampuolės apīlinkiesė užrašīts tuoks puosakis: „Par šv. Kuotrīna pasninkaun vīrā, vo par šv. Ambrazieju – muotrėškas. Tumet išpasninkavėi paveiz i veidruodi i pamata savūji.“ Liaudie ši dėina da laikuoma Senberniu dėina.

Kuotrīna, sprendont iš Lietovuos dvarū XVI-XIX o. inventuoriu, bova veins puopuliariausiu muoteru vardū.

Šaltėnis: valstietis.lt

„Senbernė daina“

Ištrauka iš puokalbė so Klaipiedas universiteta duocėnto Juono Bukončio:

– A nesuvėdruos (liet. neišnyks) žemaitiu kalba?

– Nu, jau XVIII omžiou guorėna (liet. gąsdino), ka suvėdruos vėsa lietoviu kalba, ne tik tarmės. Bova ne tik rosėfikacėjė, ale i polonizacėjė, ožvės par bažninčė lenku kalba skverbies, par vėišūji gīvenėma – rusu, ožvės spauduos draudėma metās. Net kalbėninkam dingava (liet. atrodė), ka lietoviu kalbuos abelnā (liet. apskritai) nelėks. Ale išlėka net tarmės, nuorint Klaipiedas kraštė žemaitėškā kalbontiu nūnā ī čīstā nedaug, ras’ 200-300, vo tėik žmuoniū kalbā aba tarmē išlėktė īr par mažā. Api pėnkės žemaitiu tarmės nūnā gal tik sālėgiškā kalbietė, nes vakarū žemaitiu tarmė kalbontiu jaunū žmuoniū jau, gal sakītė, nier – tik vėinetā. Vo kėtuom tarmiem numūsė kalb šeimas, ne tik augesnė omžiaus žmuonis, ale i vakā, ale kaima muokīkluosė vakā atsakinie bendrėnė kalba.

– Prīš dvidešimt metu jauni žmuonis sarmatėjuos rokoutėis žemaitėškā. Majadnē – sarmatėjuos savėtoma.

– Tēp. Universitetė nebova galėma išgėrstė rokoujontėis žemaitėškā, vo nūnā zajuojint (liet. vaikščiojant) par patalpas ištėsā kalbama žemaitėškā. Jou menkesnė išsilavėnėma žmuonis, jou labiau sarmatėjas. Nūnā pasikeitė nūmuonė; līgėnont so aukštaitēs, padietis īr īnā geresnė. Išnīkst reiškėnē, išnīkst i žuodē. Be tuo, žemaitē toriejė nuognē šmuot žarguonėniu žuodiu, atkeliavosiu iš lenku, baltarosiu.

– I vis dieltuo diukuo žemaitē, sudarontis vėininga antropoluogini tipa, tēp skėras tarmiem i šnektuom?

– Grēčiausē diel susiedu. Šiaurės žemaitē, ožvės kretingėškē pariemė nemažā kuršiu kalbuos savībiu, vakarū žemaitē maišies so koršēs, da i so vuokītēs. Svetėmuom kalbuom kalbontiu susiedu netoriejė tik peitū žemaitē. Anėi šmerlekiuojies (liet. maišėsi) tik so kėtās žemaitēs i aukštaitēs, tudie atruoda, ka būs išlaikėi daugiausē senūju žemaitiu īpatībiu.

– Kū rēk darītė, ka tarmės neišnīktom?

– Toram šiltėis (liet. rūpintis) ne tik žemaitiu, ale vėsuom tarmiem. Žemaitē netorietom vožuotė (liet. svarstyti), katra tarmie īr svarbesnė, „žemaitėškesnė“, vo anuos pagrėndu kortė bendrėnė a rašta žemaitiu kalba. Poikē soprastomiem rašīdamė sava tarmė, tad puoseliekem kuožna patarmė a šnekta. Kalba išsauguotom i tautėnės savėmuonės gaivėnėms. I neužginkem jaustėis žemaitēs tėms, katrėi nebmuok rokoutėis žemaitėškā.

Išlasīta i pargoldīta muoksla i švėitėma tėkslās iš svetainės www.ve.lt

Praėjusių metų vasarą pradėjęs veikti žemaičių tarmei skirtas tinklaraštis Zemaitiskai.blogr.lt siekia nagrinėti dialekto kilmę ir raidą, skatina, kad gimtoji tarmė neišnyktų iš žemaičių kasdienybės. Tinklaraščio autoriai įsitikinę, kad kiekvienam interneto naudotojui lengvai prieinama leksikos ir debatų bazė leis geriau pažinti ir saugoti sparčiai nykstančią tarmę.

Tinklaraštį įkūręs mažeikiškis Aurelijus Butnorius sako, kad tokiam žingsniui jį paskatino žemaičių tarmei skiriamo dėmesio stygius internete: „Ties išnykimo riba egzistuoja žemaičių Vikipedija, yra kiti su tarme susiję puslapiai, tačiau juose labai trūksta lankstumo, o kas svarbiausia – plačios žodyno bazės“. Vaikinas tikina, kad suvienyti žemaičius gali ne prievarta skiepijamos normos, o konstruktyvi diskusija, prie kurios gali prisidėti kiekvienas svetainės lankytojas.

Prie tinklaraščio kūrimo prisijungęs Vilniaus telšiškis Arns Udovīčė antrina: „Zemaitiskai.blogr.lt unikalus tuo, kad jame gvildenamos lingvistinės problemos, čia netrūksta idėjų ir siūlymų. Taip pat kuriama žodžių duomenų bazė, į kurią galima žvilgtelti primiršus žodį ar senus atrasti naujai. Žodyną reikia nuolatos pildyti, nes žodžių yra gausybė, o žmogus vienas, tad pagalba visada laukiama”.

Kitas tinklaraščio lingvistinis rakursas yra bendrinės žemaitiškos rašybos idėja. Nors žemaitiška rašyba standartizuota 1998-aisiais metais, tačiau atsiradusi galimybė sukuria ir problemų – šiuolaikinė rašyba taikytina individui, bet ne rašymui grupėje (nebent grupė atstovauja vienai žemaitiškai patarmei). Taip pat žemaitiškai rašantys susiduria su pavyzdžių ar pamokymų konkrečiu atveju. „Šią spragą norime užpildyti”, – sako autoriai.

Anot tinklaraščio įkūrėjo, puslapis labiausiai gali traukti dėl didžiausio leksikos pasirinkimo. „Šiuo metu nuolat atnaujinamą žodyną sudaro beveik trys tūkstančiai žodžių. Jeigu tai atrodo daug, su tiek knygos tikrai neparašysi, – ironizuoja Aurelijus. – Nors ir skirčiau žodyno plėtrai visą gyvenimą, vargu ar, dirbdamas vienas, spėčiau jį išbaigti“.

Žemaitiško tinklaraščio autoriai kviečia prisijungti žemaitiškai tarmei neabejingus žmones, o susisiekti su jais galima svetainėje nurodytais elektroninio pašto adresais. „Norime, kad tarmės reikšmės ir paplitimo nagrinėjimas apimtų kuo daugiau visuomenės, nes ji skirta ne ribotam kalbančiųjų ratui, o visam etniniam regionui“, – bendrai taria Aurelijus ir Arns.

Kumet bova parašīta kningelė „Žemaičių rašyba“, ta anuo bova pristatīta vëna naujė raidie – ė̄ (IE nauduotuojē gal anuos nȧmatītė, bet ana atruoda kap „ė so brūkšnioko vėršů“). Tuos raidies kebloms ī tas, ka nieks svietė tuokiuos nȧtor ė kompioteriūs anō atvaizdůtė ī sonkē. Gal žemaitē daugiau naujū mondriū raiďiū nȧbsogalvuos, ta gavos ISO kuoda kalbā rēktom ėš karta kreiptës diel naujuos raidies itraukėma i pasaulėni standarta. Paskiau jau sektom mėslės aple klavētūras ėšdiestīmus (palē monė, ta būtom praďiuo paprasts ė nȧpaprasts :D, pėrmam dabartėnē klasėkėnē simbuolē, vuo ontram – ka ė mona ėšmėslā). Bejė, jė kas torȧt Windows operacėnė, ta aple klavētūras ėšdiestīma isėdëgėma galȧt paskaitītė čė. Vuo jė būs rēkals, ta galo padietė sosėtvarkītė ė so ėšdiestīmo Linux sėstemuo.

Aš kap atstuovs tū, katrë ī linkė̄ laikītė žemaiťiu KALBO, tǡp pat laikau, ka žemaitē tor ne puotarmės, vuo tarmės (puotarmės jau būtom dā gėliau). Nuoro ėšsakītė vëna sava puovīza: žemaiťiu tarmės ī vėsas līgės. Žėnuomās, ka dounėninkā atsėrada diel koršiu lëžovė isėmaišīma, vuo dūnėninkā gal daugiau ėšlaikė̄ tō tėkresnė žemaitėška kalba, bet šindënuo tas nȧbie svarbē. Kudie mėnavuojo vën dounėninkus ė dūnėnikus, bet praleido dōnėninkus? Pastarė̄jė jau ī bėngė̄ ėšninktė ė „puolėtėškā“ anū pri žemaiťiu prikergtė nȧgal – tuokė tatās istuorėjė. Bet tuoliau veizont, ta vėsas žemaiťiu tarmės līgės īr.

Toro tuokė utuopėnė vėzėjė, ka vėsas tarmės rastom sava vëta bėndrėnie rašībuo ė skaitīdamė balso vėskō galietom ėšgoldītė ont sava lëžovė. Bet čė utuopėjė. Rēktom stėngtës ėšsauguotė bėnt jau kertėnius dalīkus. Tuoliau ētom tas skausmings standartėzavėma pruocesos, bet lėg anuo dā būtom galėma daug kō sovënuodintė vën rašības pagelba.

Rēktom pamėslītė ont këk tor būtė tarmies īpatībė svarė, ka patektom i bėndrėnėma taisīklės. Praďiuo ta svarbiausės fakts būtom nauduojėma pluots. Čė jau rēktom specēlėstu, katrë muokietom nubriežtė tus robežius. Vieliau patalpinso straipsnioku aple tuokė a tuokė ipatībė. Sonkiausios sprėndėms būtom istuorėnē palėkėmā. Raseinėškē spierē nȧbšnek žemaitėškā, vuo jė šnek, ta mažā ků skėras nu šiaurės žemaitė, katras stėngas šnekietė lietovėškā. Anū tarmė gal laikītė tarpėnė tarp lietoviu ė žemaiťiu. Čė ėškėlst klausėms – sauguotė anū palėkėmus a ne. Bova kažkumet žemaiťiu dzūkā, a kreiptė i anū „žuodzius“? Bova (gal dā īr) tarmie, kor vėsor lt. „ai, ei“ vėrst i „ā, ē“, tėn kor kėtė ėšlaika tō. Pri Vėdoklės bova sakuoma „pierms“ (lig kuoks hipernuormalėzmos), bet tas jau ėstuorėjė. Ėstuorėjė manau gal sožaistė vėn tuo vëtuo, kor tėktom taisīklė: „ī bovė̄ tǡp sakuoma, vuo kėtor dā saka“.

Sonkiausė dalės ta būtom morfoluogėnē dalīkā. Va čė ė prasėdietom standartėzacėjė – bėndrėnėms. Lėg tuo čiesa – ortegrafėjė, kor manau rastė bėndra kalba (ėš tėkrūju, ta „rašta“) būtom iveikams rēkals.