Papėldiau žuodīna žuodēs, katrėi bėngas šaknėis+prīsagas+galūnės derėnēs: -as(š, ž)as, -as(š, ž)yti, -as(š, ž)us. I ton patenk d�ktavardē, veiksmažuodē ir būdvardē. Čėšėt�s žemaitėški žuodē parašītė vagol bendrėnė kalba, vo žuodīnė anėi jau ī parrašītė žemaitėšk�.
Read the rest of this entry »

RabantÄ� – sumažinta, pusiau nuleista burÄ— (Rsn, Prk)
Rabants – lazda, pagalys (Pgg)
RabaÅ¡tÄ—ks – tokia kiaulÄ—s skerdienos dalis (Varn)
Rabauka – neužaugÄ™s karÅ¡tis (Prk)
Rabauninks – plÄ—Å¡ikas (Brus., Ms)
RabavuotÄ— – plÄ—Å¡ti (Pol., Brus., Žeml)
RabietÄ— – krebždÄ—ti, brazdÄ—ti (Pp, Varn)
RabijuolÄ� – prasimanymai, iÅ¡daigos (Jrb)
RabÄ«kalnis – status kalnas (Erž)
RabintÄ— – 1) braižyti, draskyti (KrÅ¡), 2) brazdinti, baladoti, krebždÄ—ti (Užv, Rdn)
Rabuoks – kirmÄ—liukÄ—, besiveisianti miltuose arba kruopose (Jdr, Rt)
RabuotÄ— – raitoti, vynioti (Plng)
Radena – radinys (Kltn)
RadotÄ—s – gerumas, geras gyvenimas (Pvn, Užv)
RagainÄ—kÄ— – indams susidÄ—ti, Å¡aukÅ¡tdÄ—tÄ— (Rt)
Ragamals – prastai iÅ¡kepta duona ar ragaiÅ¡is (Skdv)
Ragavs – kampinis, kertinis (Brus., Užv)
Ragininks – 1) virvÄ— nuo stiebo galo į valties prieÅ¡akio galÄ… (Prk), 2) nedidelÄ— burÄ— laivo gale (Rsn)
RagintÄ— – vaiÅ¡inti, girdyti (S. Dauk.)
Ragova – 1) dauba, klonis, loma sta�iais krantais (Pln, Ms), 2) tarpeklis (Kv, Kltn)
RaguotÄ—nÄ— – naminÄ— degtinÄ— (Å¡nek., Å ts)
Raguožis – 1) ožys malkoms pjaustyti (Rs), 2) iÅ¡siskÄ—tÄ™s daiktas, rekežis (Rs, Krkl)
RaiboutÄ— – marguoti, raibti (Å v, Trg)
Raibouts – raibas (Ggr)
RaibtÄ— – svaigti, suktis (Vgr, Skd)
Raibuoks – žaliÅ«kas, stipruolis (Å ts)
RaibulioutÄ— – 1) marguliuoti, raibti (Kal, Rdn), 2) mirgÄ—ti (Krkl)
Raibuliouts – 1) raibas, margas (Up), 2) banguotas, nelygus (Å ts)
RaibulÄ«s – 1) mirguliai, žilpuliai (Kv), 2) marga dÄ—mÄ— (Prk)
Raibužinis – raibasis (Lk)
RaidÄ«tÄ— – siausti, bÄ—gioti, laigyti (Lat., Kair)
RailintÄ— – nevikriai eiti (menk., Pln, KlvrŽ)
RailiuokÄ— – rupūžė (euf., Ggr)
RailiuotÄ— – rÄ—plioti, ropoti, Å¡liaužti (Plng, Jdr), 2) vaikÅ¡Ä�ioti ropomis, keturpÄ—sÄ�ia (Slnt, Ms), landžioti, sukinÄ—tis, žiÅ«rinÄ—ti (Å ts, Slnt)
Rainapilkis – velnias, nelabasis (euf., Å ts)
RainÄ«tÄ— – muÅ¡ti, plakti (Pgg)
Raists – poravimosi metas, ruja (Lat., S. Dauk., Skd)
Raista – Å¡utvÄ— (S. Dauk., Å ts)
RaistavÄ—ms – rujojimas (Klp)
RaistpelkÄ— – raistas (Žeml)
RaistoutÄ—is – rujotis, poruotis (Klp, Plt)
RaiÅ¡Ä�iuotÄ— – Å¡lubÄ�ioti (Å ll, Erž)
RaiÅ¡Ä«tinis – mazgomasis, mazgytinis (Sd)
RaiÅ¡raÅ¡tis – margai languotas audeklo raÅ¡tas (Ggr)
RaiÅ¡tÄ— – daikt. skara, skarelÄ— (Knt, Kl)
RaiÅ¡tÄ— – veiksm. 1) Å¡lubuoti, raiÅ¡uoti (Grd, Trk), 2) smarkiai eiti, bÄ—gti, sprukti (Å¡nek., Å ts)
RaiÅ¡telis – skepetukas, skarelÄ— (Trk, VkÅ¡)
RaiÅ¡tietÄ— – riÅ¡ti, raÅ¡ioti (Kltn)
RaiÅ¡tis – didesnÄ—, namie austa skara (Mžk, Grg)
RaiÅ¡tÅ«tis – skarelÄ— galvai apsiriÅ¡ti (Grg)
RaitarÄ—jÄ— – raiteliai, kavalerija (Pol., S. Dauk., Bržr)
Raitelis – nelygiai suvytos virvÄ—s iÅ¡kilimas (Pln)
RaitÄ«tÄ— – 1) sukant daryti banguotÄ…, garbanoti (Trg, Tl), 2) keisti formÄ…, klaipyti (Å ts, Trk), 3) rangytis, vartytis (atsigulus) (KlvrŽ, Trk), 4) kamuoti, versti rangytis (Lk, KrÅ¡), 5) murdyti, grumti (Å¡nek., Å ts), 6) žodžiais gÄ…sdinti, saikinti (Å¡nek., Krtn, KrÅ¡), 7) įmantriai kÄ… daryti (Å¡nek., Å ts), 8) slankioti, dykinÄ—ti (Å¡nek., Krtn, KlvrŽ)
RaitÅ«zÄ� – sermÄ—ga be skvernų (Å ts)
RaizgalioutÄ— – niekus kalbÄ—ti, kliedÄ—ti (Ggr)
Raizgalius – kas kvaiÅ¡telÄ—jÄ™s, iÅ¡protÄ—jÄ™s
RaizgÄ— – mÄ—gstanti puoÅ¡tis mergina (Kl)
RaizgÄ«nÄ—s – laiÅ¡kinis Ä�esnakas (Å ts)
RaižietÄ—is – raivytis (Lk)
RaižītÄ— – 1) Ä�aižyti, pliekti (Trk, Mžk), 2) labai skaudÄ—ti (Rs, VkÅ¡)
RajÄ«bÄ— – rajumas (Pln)
Rajinioks – rajÅ«nas (Pln)
RajÅ«ks – rajÅ«nas (Lkv, DÅ«nŽ)
Rajuoks – kas daug valgo (Ggr)
Rajuom(is) – ryjamt, springstant iÅ¡ skubÄ—jimo (Å¡nek., Krkl)
Rajus – mastas žuvims (Gr, Å l)
RakalioutÄ— – 1) lupti odÄ… (Vdk)
Rakalis – 1) odų lupÄ—jas (Prk, Up), 2) persenusių, gaiÅ¡tanÄ�ių gyvulių pjovÄ—jas, korikas (Varn), 3) marintojas (KlvrŽ), 4) nenaudÄ—lis, netikÄ—lis, padaužas (Rs), 5) žudikas (S. Dauk.), 6) velnias, nelabasis (keik., Brs, Krž)
RakaliuotÄ— – 1) krapÅ¡tinÄ—ti, rakinÄ—ti (Ms, Als), 2) marinti (KlvrŽ)
Rakals – prietaisas pakabinti aviai, lupant kailį, skersinis (Å ts)
Rakamuols – koks įtaisymas, prietaisas (DÅ«nŽ)
Rakanda – sėtuvės formos pintinė
Rakībuols – rakandas (Up, Žd)
Rakonds – įrankis
Raks – skilimas, kalimasis iš kiaušinių (Krž, Kv)
RamdÄ«tÄ— – 1) raminti, guosti (Kv, Skr), 2) malÅ¡inti, tramdyti, stabdyti (S. Dauk.), 3) tvardyti, prilaikyti, valdyti (S. Dauk.)
RapaiÅ¡is – kas nerangiai lipa, ropoja (Tl)
RapaliuotÄ— – lÄ—tai kasti (Nt)
Rapataila – kas nerangiai rÄ—plioja (Plt)
RaptÄ— – nesveikuoti (Kl)
RapukÄ—nÄ— – patalpa bulvÄ—ms laikyti (Rs, Sln)
RapuotÄ— – 1) keikti, plÅ«sti (Vvr), 2) Å¡liaužioti (Žg)
RaresÄ«s – triukÅ¡mas, klegeys (Kv)
RarÄ—jÄ— – triukÅ¡mas (Å ll)
RarietÄ— – 1) brazdÄ—ti, kelti triukÅ¡mÄ… (Tv, Vvr), 2) su triukÅ¡mu važiuoti, dardÄ—ti (Tv), 3) su triukÅ¡mu virsti, griÅ«ti (Å tk, KlvrŽ), 4) nesmarkiai griausti, grumenti (Vvr)
RarintÄ— – brazdinti, bildÄ—ti (Ggr)
Ras(ėt) – gal, turbūt
Rasals − 1) sriuba su buroku mirkalu (Erž, Vdk), 2) sūrymas (Vvr, Skr), 3) skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai (Brus., Pol., Krš, Lk)
Rasena – radimas (Pkl)
RasintÄ�s – galbÅ«t
RasnuotÄ— – lynoti (Grg)
Rasuoda – neiÅ¡retinti daržovių daigai (Brus., Pol., Krkl, VÅ¡v)
Rasuodnos – daržnas, kur auginama rasoda (Å v, End)
RaÅ¡kažnus – veÅ¡lus (VkÅ¡)
RatÄ� (dgs.) – vežimas
RatainÄ«Ä�Ä— – patalpa vežimams, rogÄ—ms ir pan. laikyti (S. Dauk.)
Ratainis − paplokš�ias kukulis (Tv)
Ratalis – 1) ritinis, ripka (Vvr, Kv), 2) bulvinis apskritas paplokÅ¡Ä�ias kukulis (Lkv, Tv)
Ratapėjės gautė − būti muštam (Trk)
Ratatepis − velnias (Žeml, Šts)
Ratavuotė − gelbėti (Brus., Pol., Kv, Krtn)
Ratbrikė − geresni ratai (Lk, Rt)
Ratgalis − 1) vežimo galas (Dov, S. Dauk.), 2) lentelė vežimo galui užkišti (Dr), 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti (Plt, Šts)
Ratkaištis − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų (Vvr)
Ratkamarė − malūno ratą dengianti pašiūrė (Vkš)
Ratoutinis − suplotas, plokš�ias (Šts)
Ratpiedis – stipinas
Ratunka − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis (Mžk, Vkš)
Raugtėnė − 1) kibiro talpos medinis indas su dang�iu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša
Rauktenalė – prastas svaiginamas gėrimas
Rauda – kuoja
Rauptė – skaptuoti
Ravidavuotė − pjaustinėti, mėsinėti (Krš, Rdn)
Ravs – griovys
Razbainīnks – plėšikas, niekadėjas
Raznastis – skirtumas (rus., Jrb)
Razvalina – plaÄ�ios rogÄ—s, lubnios (sl., Rt, Kl)
Razvals – lubnia (sl., VkÅ¡)
Ražas – 1) sausas virbas (Kv, VÅ¡v), 2) susidÄ—vÄ—jusi virbų Å¡luota (Rs, Skr), 3) nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos (S. Dauk., Lk), 4) Å¡iaudų drÅ«tgaliai, kambliai (Akm, Erž), 5) virbalas, Å¡akelÄ—, galas (Kv, Trg)
R�žoutėis – rąžytis

Redelė – vielų, stambokų langų tinklas
Regstis – tinklinÄ— pintinÄ— pirkiniams
Reja – jauja
Rekiežē – žaginiai
RembietÄ— – pamažu, skurdžiai augti (Kv)
Remelis – ginÄ�as, barnis (Dr)
RemeliuotÄ—is – ginÄ�ytis, bartis (Plng)
Remezīteis – 1) gin�ytis, kivir�ytis, bartis (Vkš), 2) erzintis, kirkintis (Sd, Mžk)
Remtinis – storokas (Ggr)
RemžtÄ— – smarkiai kasti (Erž, Jrb)
Rencelis – kurptinÄ—, naÅ¡ta (vok. dial., Jrb)
RendavuotÄ— – nuomoti (Kal)
Rendelis – metalinis puodas
RentÄ—ms – įkirpimas, įranta, įkarpa (Å v)
Rentiets – nelygus, gruoblÄ—tas (Dr)
RentinÄ«s – Å¡ulinio sienos, briaunos (Vvr, VkÅ¡)
RentintÄ— – rÄ™sti (S. Dauk.)
Repežiuotė – eiti rėplomis, repe�koti
Repieža – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina
Resnas – petingas, storas, tvirtas
Retena – retenybÄ— (Rs)
RetÄ—kÄ� – tinklas didelÄ—mis akimis; retoji tinklo dalis (Skdv, Jrb)
RetÄ«mÄ— – progymÄ—, retmiÅ¡kis (Å ts)
Retkartis – retarievis (Trk, Å ts)
RetkÄ—imis – vienkiemis (Å ts)
RetkrÅ«mis – retuma, rÄ—smÄ— (Å ts)
Retmie – reta vieta, retuma, proretmÄ— (Žeml)
RetomÄ�s – retkarÄ�iais (Å ts)
RetuokÅ¡lis – retai suaustas (KlvrŽ)
RetžīgÄ“s – kartais, retkartÄ—mis, kartkartÄ—mis (Kv)
Rezena – užsispyrimas

RÄ—bkaulis – Å¡onkaulis
RÄ—itÄ— – barti, plÅ«sti, koneveikti (Lkv, Kal)
Rėits – kelis
RÄ—kioutÄ—is – ruoÅ¡tis, stoti į eilÄ™, į rikuotÄ™
RÄ—ktavuotÄ— – taisyti, derinti
RÄ—pka – 1) apskrita medžio atpjova, ritinÄ—jama žaidžiant; ritinis (Užv, Ms), 2) toks įrankis žuvims gaudyti (VkÅ¡), 3) griežinys (VkÅ¡)
RÄ—suorÄ“ – spyruoklÄ—s, lingÄ—s
Rėva – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis
Rėzlintė – iš lėto eiti, kėblinti

Riaušis – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai
RÄ«buotė – bÅ«ti iÅ¡sikiÅ¡usiam (Å ts)
Ricielius – riteris
RÄ«dÄ«tė – duoti ryti (Ä—sti, lesti) (VkÅ¡, Lkv)
RÄ«dÄ«tÄ—is – rietis, pyktis (S. Dauk.)
RÄ«duotė – įsitvirtinus inkaru laikytis (Plng)
RÄ«dzintė – erzinti, pykinti (Skd)
RÄ«dzintÄ—is – bartis, pyktis (Skd, GrÅ¡l)
RigavuotÄ— – daigstyti (VkÅ¡, Trk)
RÄ«guotė – dainuoti, ryliuoti (Jrb)
RÄ«ja – barnis, pyktis (Als)
RÄ«kautė – tarpais rÄ—kti, Å¡Å«kauti (VkÅ¡)
RÄ«kė – valstybÄ—, karalystė (Germ., S. Dauk.)
RÄ«kÄ«s – karalius, valdovas (Germ., S. Dauk.)
Rīks – 1) indas (Pgg, Plk), 2) padargas, įrankis, instrumentas; reikmuo (Pgg, Kv)
RÄ«kÅ¡Ä�iuotÄ—is – rožėtis (Grg)
RÄ«kÅ¡tė – 1) darytis raiÅ¡kiam (Kv), 2) atsirasti, pasirodyti (S. Dauk.), 3) skleisti (S. Dauk.)
RÄ«kÅ¡tÄ—nė – vytis, žabas, rykÅ¡tė (Å l)
RÄ«kÅ¡tinis – vytis, virbas; smÅ«gis, rykÅ¡tė (Jrb)
RÄ«kÅ¡tus – greit plyÅ¡tantis, yrantis (Jrb)
RiktavuotÄ— – tvarkyti (pol., Varn)
RiktingÄ� – tikrai, gerokai, iÅ¡ esmÄ—s, kaip reikia
Riktings – tvirtas, tikras, ne iÅ¡ kelmo spirtas
RÄ«kÅ«lė – rytmetinÄ—, kÅ«lė (VkÅ¡)
Rimuorius Pol. – kinkynų, pakinktų dirbÄ—jas (Pln, Vdk)
Rinda – eilė, stata
Rinkis – iÅ¡imamas krosnies elementas, skirta puodų angos uždengimui
Rinuols – naktinis puodas (Slnt, VkÅ¡)
Risuorios – lingė (kartis lopšiui kabinti)
Rita – dalba, kartis, strypas
RÄ«zą – brazdai, tarkiai (Kv, Kltn) 
RÄ«zas – 1) bulvinis blynas (Varn), 2) gruzdas (Tv)
RÄ«zavuotÄ—is – ginÄ�ytis, prieÅ¡gyniauti (Lkv, Å v)
RÄ«zgÄ� – įrankis ritÄ—ms sumauti, vejant iÅ¡ jų siÅ«lus (Trg)
RizikavuotÄ—is – pÅ«stis, didžiuotis (pol., Slnt)
RÄ«zinietė – vaikÅ¡Ä�ioti apiplyÅ¡usiam (Å l)
RÄ«zintÄ—is – 1) erzintis, kirkintis (Pp, Å ts), 2) ginÄ�ytis (Užv, Mžk), 3) bartis, pyktis (Pln, Kl)
RÄ«zoutė – brazduoti, tarkuoti (Jrb, Trg)
Rīžentė – kamuoti, varginti (Å ts)
Rīžietė – 1) vengti kÄ… nors atlikti, tingÄ—ti, nepaslinkti (Als, Grg), 2) Å¡ykÅ¡tauti (Å ts, Krt)
RīžintÄ—is – nirsti, dÅ«kti (DÅ«nŽ)
Rīžtė − 1) virsti del�ia, nykti, dilti (Slnt, Šts), 2) sprogti pumpurams (Žeml)
RīžtÄ—is – 1) elgtis savo nuožiÅ«ra, žinotis (Pp, Akm), 2) tvarkytis (S. Dauk.)
RīžtÄ—nÄ� – ryžtingai (S. Dauk.)
Rīžtinis – iÅ¡vadinis, baigiamasis (S. Dauk.)

Robežios – siena, linija, pakraÅ¡tys
RokoutÄ—is – kalbÄ—ti, Å¡nekÄ—ti, Å¡nekuÄ�iuotis
Rokunda – kalba, pokalbis
Rolis – ritinys, volas
Ronktūris − 1) įrankio ar kokio dirbimo įtaisas įsitverti dirbant, rankena, kotas (Kv, Mžk), 2) pritaisymas pasilaikyti, įsikibti (Krkl, Up), ratelio dalis, kur įstatoma verpstė (Vgr)
Roputė – bulvė (vakarų žemai�iuose)
Roputīnė – bulvienė
Rosėjuonis – rusas

RÅ«dalis – vargas (Vvr, Rt)
RÅ«delis – plÅ«go reguliatorius (Pgr)
Rūdėjė − rūdynė (Kv, Šts)
RÅ«dÄ—ns – aprÅ«dijÄ™s (Å ts)
RÅ«diesynė – pelkÄ—, kur yra rÅ«džių (Skdv)
RÅ«dÄ«mÄ—s – žiedadulkÄ—s (Trk)
RÅ«dÄ«ns – pelkÄ— su rudu vandeniu, durpynas (Pvn, Rdn)
RÅ«dÅ¡Ä—inis – rÅ«dingų pievų Å¡ienas (Å ts)
RÅ«galis – miegalius (menk., Klm)
Ruikinis – pakulinis sijonas (Ggr, Grg, Vvr)
RuilÄ“ – atmirkÄ™ odos neÅ¡varumai, sÄ…vÄ—lÄ—s, garsotÄ—s (Brs, KrÅ¡)
RuiliuotÄ— – lyginti su ruiliu, voluoti (Brs)
Ruilis – 1) velenas, volas žemei lyginti (Yl, Ms, Lž), 2) reketys javams kulti (Yl, Akm), 3) vasarojaus pradalgÄ—s, suridentos į krÅ«veles, voliukus (Mžk), 4) koks panaÅ¡us į volÄ… daiktas (Å ts), 5) tokia ežero žuvis (Å ts)
RuinÄ«tÄ— – varyti, ginti (Skd)
Ruišis – raišas, šlubis (Erž, Up, Vkš)
RuižtÄ— – blaustis (Å ts)
Rukata – 1) susiraukėlis, paniurėlis, pik�iurna, niūra (Up, Šl), 2) kas raukšlėtas (Rdn)
RukentÄ— – krapÅ¡tyti (DÅ«nŽ)
RukintÄ— – sendinti (Brs)
Rukis – susiraukÄ—lis (Up)
Ruklus – užsidarÄ™s, niÅ«rus (Kltn)
RÅ«kstuots – miglotas, Å«kanotas (Tv)
RukÅ¡as – susiraukÄ—lis (Å ll)
RukÅ¡la – rukata, pikÄ�iurna (Pln, Ms)
RukÅ¡las – tamus, apsiniaukÄ™s (Lkv)
RukÅ¡liuotÄ— – verkÅ¡lenti, zirzti (Brs, Plng)
RukÅ¡luotinis – klostÄ—tas (Å ts)
RukÅ¡lus – raukÅ¡lÄ—tas (Å ts)
RukÅ¡mīžiuotÄ— – 1) nerimtai elgtis (Å v), 2) sunkiai eiti, vilktis (Vvr)
RukÅ¡nas – susiraukÅ¡lÄ—jÄ™s; susiraukavÄ™s (Å l)
RuktÄ— – 1) darytis raukÅ¡lÄ—tam, trauktis (KrÅ¡, Kair), 2) glamžytis (End), akti, užaugti samanoms (Kv), mažėti, baigtis (Å¡nek., Skr)
Rukulis – neaukÅ¡tas, kresnas žmogus (Å ll)
Rukuža – apskretÄ—lis, nevala (Als)
Runcis – katinas (Lat., Kair, Pp)
RundÄ—ns – apvalus, apskritas (Skdv, Rt)
RundÄ«tÄ— – tvarkyti, mokyti, patarti (Skr, Kair)
RundoutÄ— – sunkiai eiti, ruzgintis (Kin)
RungÄ� (strungÄ�) – vežimo itvarai ar pan.
RunglioutÄ—is – storai rengtis, muturiuotis (Prk)
RungrÄ—Å¡a – rungvirvÄ— (Jdr, Rt)
RungsuotÄ— – susitraukus, susirietus kiÅ«toti, sÄ—dÄ—ti (Jrb, Skr)
RungultÄ— – netvarkingai lankstyti, glamžyti (Å ts, Pln)
RunguolÄ«tÄ— – nedailiai adyti, raukti (Vvr)
Rungs – į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi Å¡oninÄ—s lentos (Krtn, Grd)
Runintuos – labai darbÅ¡tus žmogus (Skr)
RunuotÄ— – 1) sunkiai ridenti, stumti (Užv, Å v), 2) pjaustyti (Vvr)
Ruobtė – ruopti
Ruoda – pokalbis, pasiÅ¡nekÄ—jimas
RuodavuotÄ— – Sl. 1) tartis (Up, Krkl), 2) kalbÄ—tis, Å¡nekÄ—tis (Trk, Up)
Ruodbalsė − raidė
Ruomītė − kastruoti (Šll, Kv)
Ruona – žaizda
Rūra – užpakalis
RuÅ¡avuotÄ— – liesti
Rūžavs – rožinÄ—s spalvos (pol., VkÅ¡, Erž) 

EidintÄ— – daužyti, vartyti, mÄ—tyti, aidinti (Jrb, Erž)
Eivuons − vingilis
Eižena – kevalas (Dov)
EižiuotÄ— – rausti, kasti (Dr)
EižtÄ— – 1) aižyti, iežti (Kv, Skdv), 2) ieÅ¡koti, vartyti, griozti (Pln, Kal), 3) galuotis (Å v)
EkioutÄ— – varginti (Å ll)
Ekspėliavuotėis − aiškintis
EldÄ«nÄ— – laivynas (S. Dauk.)
ElgtÄ—is – verstis (Å ts)
Ėlgvakaris − ilgas vakaras
Ėlgvêiša – kas ilgai vieši, užtrunka
ElpietÄ— – labai norÄ—ti, geisti (KlvrŽ, Brs)
ElzintÄ— – myluotis, meilikautis (S. Dauk.)
EnkioutÄ— – 1) kankinti, varginti (Kv), 2) smarkiai dirbti (Rt)
ErÄ�Ä— – 1) tuÅ¡Ä�ia vieta, ertmÄ— (Ll, Varn), 2) atvira vieta, aikÅ¡tÄ— (Erž, Rs)
Ergelis – 1) rÅ«pestis, susikrimtimas (Klp) , 2) triukÅ¡mas, nesutikimas, barnis, pyktis (Å v, Skr)
Ergis – jaunas eržilas (Kl)
Ergla – iÅ¡dykÄ—lis, juokdarys, niekatauÅ¡kis (TrÅ¡, Brs)
ErgluotÄ—is – maitotis, juokuoti, keisÄ�iau rengtis ar kÄ… kitaip daryti (VkÅ¡, Slnt)
Erianka – aÅ¡utinÄ— (Lž)
ErkeriuotÄ—is – bartis, nesugyventi (Kal)
Erkežis – neklaužada (Å ts)
ErkežiuotÄ— – rausti, gadinti (Å ts)
Erkila – jaujos užkrosnis (VkÅ¡)
Ėrklas – laivelis, eldija, pergas
Erkuons – prieÅ¡gina, neklaužada vaikas (Plt, Ggr)
Erms – Lat. 1) baidyklÄ—, baisÅ«nas (S. Dauk.), 2) baisybÄ—, siaubas (S. Dauk.)
Erta – grÅ«stis (Plt)
Ertima − erdvė
Erts – erdvus (KlvrŽ, Yl)
Erza – burbeklis, plepys (Žd)
Eržings – aistringas (S. Dauk.)
EržtÄ— – zvimbti (Tv)
Ėšbuo�ītė − atleisti
Ėšgoldītuos – dėstytojas
Ėšjouka − paty�ios
Ėšmaujuotė – 1) išgraibyti, 2) išvaikš�ioti, išmaklinėti
Ėšplūsks – užtvanka
Ėšpravuodītė – išlydėti
Ä–Å¡ruodÄ«tÄ— – atrodyti
Ä–Å¡tratentÄ— – iÅ¡koÅ¡ti (piktai pasakyti) (?)
EÅ¡torietÄ— – iÅ¡tverti
Ėšvarvietakis – tas, kurio akys raudonos ir vis ašaroja
Ėšveizietė − 1) išžiūrėti, 2) atrodyti
Ėšvėrus – greitai išverdantis, varus
Ežambis – vaikÄ—zas (menk., Kal, KlvrŽ)
Ežė − lysvė
Ežėna – ankštis (pvz. žirnių)
Ežgalis – ežios, lysvÄ—s galas, neilga ežia (Krtn, Skd)
Ežiuoks – pasiÅ¡iauÅ¡Ä—lis (Å ts) 

Daba – prigimtis, bÅ«das, paprotys (S. Dauk.)
Dabar�iou – dabar, šiuo metu
Dabaris – dabartinis (Erž)
Dabena − papuošalas, puošmena
DabÄ«tÄ— – muÅ¡ti (Å ts)
DabstÄ«tÄ— – 1) tvarkytis, puoÅ¡tis (Up), 2) taupyti, verstis (Up)
DabÅ¡na – dabita (Kv)
Dabuotė – saugoti, globoti
Dabuoklė – kalėjimas
Dabus – akylas, atsargus (S. Dauk.)
DadnuotÄ— – plepÄ—ti, bambÄ—ti (Klp)
Daga – 1) saulÄ—s karÅ¡tis (Slnt, Å v), 2) derlius, branda, pjÅ«tis (Krg, Prk)
Dagīs – usnis
Dags – degimas, gaisras (Ggr)
Dagtis – 1) yldeginis (Pln, Yl), 2) smeigtukas kuodeliui pritvirtinti (Slnt)
Dagus – aÅ¡trus, žvarbus, kandus, Ä—dus (Slnt)
DaibstÄ«senas – slampinÄ—jimas (Slnt)
DaigaplunksnÄ—s – padaigos, padaigsliai (Varn)
DaigiuotÄ— – dygti (Varn)
DaigliuotÄ— – sodinti (Užv)
Daiglius – dygimas, daiga (Kal, Slnt)
DaigmuokslÄ— – daržininkystÄ—, sodininkystÄ— (S. Dauk.)
Daigs – 1) diegas (Ggr, Å ts), 2) daigykla (Slnt, Grg), 3) kilmÄ—, giminÄ— (Slnt)
DaigstÄ«tÄ— – sodinti, diegti (Skd)
DaigÅ«nis – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
DailÄ“ – dailiai
DailiejÄ—ms – riebÄ—jimas (Slnt)
DailietÄ— – gražėti (Dr)
DailintÄ— – penÄ—ti, tukinti (Å ts)
Dailus – 1) gražus, puikus (Yl, Å ts), 2) lygus (Vvr), atsiganÄ™s, neliesas (KlvrŽ)
Dainažīmės – natos
DajÄ«tÄ— – gadinti, naikinti (Kln)
Dakanuotė − draikyti, draskyti (S. Dauk.)
DalakoutÄ— – bÄ—gti, lakatuoti (Kin)
DalbstÄ«tÄ—is – 1) tinginiauti (Plt, Slnt), 2) spaustis, taupyti (Varn)
DalvaroutÄ— – slinkinÄ—ti (Lž)
DambÄ«tÄ— – lupti, muÅ¡ti (Ms, Å ts)
Dams – piltas, kastas kelias (Rt, Vvr)
Danginis – mÄ—nuo, MÄ—nulis (Slnt)
DangintÄ— – gabenti, kraustyti, lakinti (VkÅ¡, Krkl)
Dangoutė – dangstyti, maskuoti
DanguorÄ«kÅ¡tÄ— – vaivorykÅ¡tÄ— (Klp)
DantÄ—nÄ— – kuliamoji maÅ¡ina (Å ts)
Dantinietė – apšnekėti, pašiepti (Prk, Klp)
DaraÅ¡ios – ne visai pražilÄ™s (Rs)
Darbietis – žemdirbys (Ggr)
DarbÄ«kla – darbavietÄ— (Skd)
DarboutÄ—is – darbuotis
Darga – padargas (S. Dauk.)
Darin – todÄ—l (S. Dauk.)
DarkiuotÄ— – 1) darkyti, bjauroti, gadinti (S. Dauk.), 2) sklaidyti, draikyti (S. Dauk.)
DarkluotÄ—is – darganotis (Plt)
DarknuotÄ—is – bjaurotis (Slnt)
Darna – dargana (Å ts)
Dars – 1) darbas, veikla (S. Dauk.), 2) prietaisas deÅ¡roms daryti (Krt)
Darulaitis – kastratas, iÅ¡daris (Å ts)
Darvouts – miglotas (Å ts)
Daržies – daržininkas, sodininkas (S. Dauk.)
Dauba – 1) irklas (Lž), 2) dvinagÄ—, dviražė Å¡akÄ— rugių pÄ—dams į vežimÄ… krauti (Lž)
DaugÄ— – daugybÄ— (S. Dauk.)
DaugesnÄ“ – daugiau (S. Dauk.)
Daugis − daugelis, daug kas
Dauglīkė – daugiskaita
Daugnuora – Å¡ykÅ¡tuolis, godas (Slnt)
DaukÅ¡telietÄ— – kaukÅ¡telÄ—ti; suduoti (Žd, VkÅ¡)
DaužtelietÄ— – kiek suduoti (Slnt, VkÅ¡)
Davadītė – aiškinti, pasakoti (Pol., Krkl, Vdk)
Davatka – perdÄ—tai pamaldus žmogus (ppr. moteris) (Pol., Yl)
Davutis – davÄ—jas (VkÅ¡, Užv)
DažīvÄ— – dažai (Varn, Vvr)
DebekÄ«tÄ— – niekinti, plÅ«sti (Kair)
Debesainis – tamsus (Vdk)
DebesÄ«nÄ— – skysta putra (Å ts)
Debesinis – nelygios spalvos, laumÄ—tas (Pp)
DÄ—cÄ—ns – durklas, peilis
DedeklÄ— – dedanti viÅ¡ta (Sd)
Dedervuots – Å¡aÅ¡uotas, ruplÄ—tas (Dr)
DÄ—dlÄ“ – labai, dideliai, smarkiai (Å ts)
DedlÄ«vs – dÄ—slus (Grg)
Dedus – dÄ—slus, dÄ—dingas (Rs)
Dėdžiuojė truoba − svetainė, salonas
Degals – deglas, fakelas (Slnt)
DÄ—kÄ�Ä“ – 1) daug (Prk), 2) labai, smarkiai (Lkv, Krtn)
Deginsena – 1) kaitinimas (Slnt), 2) Ä—dimas, graužimas (Skd)
Deglas – fakelas (VkÅ¡)
DeglÄ«Ä�Ä— – dedamoji krosnis, degykla (Krkl, Slnt)
Degots – derva
Degsena – degimas (Å ts)
Degsnis – kaitra, sausra (Kin)
Degtoks – žiebtuvÄ—lis (Slnt)
Deguliouts – kÅ«lÄ—tas (GrÅ¡l)
Dėgurtė (Diegortė) − pamažu degti, rusenti
Deigla – medžio kempinÄ— (Dr)
Deilietė − dilti, plonėti (Grg, Vvr)
Déinautė – meilauti, vilioti, smailauti, meilinti (Pln, Slnt)
Dèk�ôm – labai
Dekis – lovatiesÄ—, užtiesalas (Vok., decke, Kv, Užv)
Dėkortė – pamažu degti, rusenti
Dėkts – tvirtas, stiprus (Skd, Šts)
DÄ—ktÅ�s, -ontÄ— – dar atlaikanti, tinkamas
DÄ—lbs – atÅ¡ipÄ™s, atsipjovÄ™s (Rt)
DelÄ�Ä— – mÄ—nulis (S. Dauk.)
DÄ—lÄ—ks – mažas vienrankis pjÅ«klelis (Krt, Tl)
Delmuons – piniginÄ— (Vvr)
DÄ—rbtovs – įrankis dirbti, maÅ¡ina (Å ts)
DereÄ�Ä«tÄ— – darinÄ—ti, mÄ—sinÄ—ti (Slnt)
Dereklis – dyrikas (Grg)
DÄ—rÄ—ks – kas diria, lupa; kas drasko (Å ts)
DerenÄ— – 1) kailio lupimas, dyrimas (Slnt), 2) muÅ¡imas, pyla (Slnt)
DereÅ¡as – timsras (Pol., Žd, Plt)
DerietovÄ—s – derybos (Užv)
DergtÄ— – apsimesti, dÄ—tis (Slnt, Varn)
DerguÄ�as – derkÅ¡tas, dergÅ«nas (Tl)
DerklÄ«Ä�Ä— – madas gaudanti moteris, pliuÅ¡kÄ— (Krkl)
DerlietÄ— – suriebÄ—ti, nutukti (Vvr, Slnt)
Derlings – tinkamas, prideramas (Prk)
Derlis – veÅ¡lumas, trÄ…Å¡umas (Slnt)
DerliÅ«gs – derlus, riebus žmogus, storulis (Skr)
DÄ—rmavuonÄ— – krikÅ¡Ä�ionių apeigos, kuriomis suteikiamas Sutvirtinimo sakramentas, konfirmacija (Pol., S. Dauk.)
DermÄ«Ä�ius – lažybos (Tv)
DÄ—rtÄ— – 1) lupti, plÄ—Å¡ti (Als, Snt), 2) tvoti, muÅ¡ti, plakti (Å ts, Skd)
Derus – tinkamas, naudingas, patogus (S. Dauk.)
DervecÄ«tÄ— – terlioti, kneizoti (Lkv, Ggr)
DerveÄ�Ä«tÄ— – skirstyti dalimis, plÄ—Å¡yti (Užv)
DeržtÄ— – dergti (Rt, Plt)
DeselÄ— – vedega (Vok., Ms, Skd)
DesiuotÄ— – 1) tampyti, draskyti (KlvrŽ), 2) srÄ—bti, kirsti (Kal)
Destis – mot. g. įvykis, atsitikimas (S. Dauk.)
DÄ—Å¡lis – priekabos, vėžimo kabinamoji dalis
DevÄ—ms – 1) iÅ¡dykavimas, dÅ«kimas (Rdn), 2) griaudimas (KrÅ¡)
Dėvuons – lovatiesė
Dībavuotė – 1) prie stulpo plakti (S. Dauk.), 2) barti (Up, Pp), 2) vargti, plūktis (Mžk, Vkš)
DibentÄ— – kankinti (Å auk.)
Dibi�ītė − skriausti (Skdv, Bt)
DÄ«bintÄ— – eiti, stypinti (Å auk)
Dibka – Pol. rÄ…stagalis, į kurį įdÄ—davo nusikaltÄ—lio kojas (Krtn, Skd)
DÄ«bkinietÄ— – valkiotis (Vvr)
DÄ«bkioutÄ— – 1) kankinti, varginti (Grg), 2) drengti, neÅ¡ioti (Grg)
DÄ«bs – didelis žmogus (Slnt)
DÄ«btÄ— – muÅ¡ti, dobti (Kv)
DicÄ—ns – didelis peilis (Lat., Ms, Slnt)
DÄ«Ä�kavuotÄ— – trinti, brūžinti, dÄ—vÄ—ti (Slnt)
DidelÄ«bÄ— – 1) didumas (Slnt), 2) stiprumas (S. Dauk.), 3) didingumas, kilnumas (S. Dauk.)
DidenÄ«bÄ— – puikybÄ—, iÅ¡didumas (Krž)
DiedliuotÄ— – dÄ—lioti (Slnt, Kv)
Diegis – nudegimas (Slnt)
DiegurtÄ— – pamažu degti, rusenti (Dr, Slnt)
Diekou! – aÄ�iÅ«!
Dieni (Dėini) – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)
DiertÄ— – mieguistam, pavargusiam darytis (Dr, Slnt)
Diesena – bÅ«vis (Bržr)
DieslÄ—s – dÄ—tys (Užv, Vdk)
DiesmÄ— – nuosaka (S. Dauk.)
Dieviskelė – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas
Didgalis – didysis namų, miesto, sodžiaus galas (Kv)
DidÄ«stÄ— – iÅ¡didumas, puikybÄ— (Pkl, Slnt)
Diduomis – didžiÅ«nas, didikas (S. Dauk.)
Didus – iÅ¡didus, puikus (Å v)
DievuotÄ—is – atsisveikinti (Å ts, Als)
DignÄ«tÄ— – gabenti (Å ts)
DÄ«gsÄ�iuotÄ— – greitai eiti, bÄ—gti (Ggr)
Digsnis – dÅ«ris (Kl)
DigsnuotÄ— – bÄ—gti mažais žingsneliais (End, Vvr)
DÄ«gstelietÄ— – 1) staigiai įdurti (VkÅ¡), 2) suskausti, nusmelkti (Mžk)
DÄ«gsuotÄ— – gelti, skaudÄ—ti (Up)
DÄ«guotÄ— – dygti (Varn)
DÄ«ka – pasileidimas (Å ts)
DÄ«kabarzdis – svyruoklis (Slnt)
DÄ«kautÄ— – siausti, lakstyti (Slnt, Å ts)
DÄ«kinÄ—jÄ— – laukinių žmonių kraÅ¡tas (Å ts)
DÄ«kis – iÅ¡dykimas (Slnt)
DÄ«kÄ«stÄ— – iÅ¡dykavimas (Krž)
DÄ«kra – dykynÄ—, plynÄ— (End)
DÄ«ks – grynas, tikras (Vvr, VkÅ¡)
DÄ«ktÄ— – dusti, trokÅ¡ti, ilsti (Slnt, Užv)
DiktintÄ— – tvirtinti, teigti (Å ts)
DÄ«ku – lengvai (Grg)
DÄ«kuonis – iÅ¡dykÄ—lis, nedorÄ—lis (Grg, Plt)
DikuotÄ— – draskyti, plÄ—Å¡yti (Skd)
DilÄ—ks – 1) mažas vienarankis pjÅ«klelis (Kl, Krt), 2) sudilÄ™s peilis (Tl), 3) suktas, Å¡ykÅ¡tus (Tl)
DilintÄ—is – nykti, mažėti, dingti (Rs)
Dimba – kultuvÄ—, muÅ¡eklÄ— (Žeml)
DimbÄ—ks – didelis žmogus (Pln)
DiminÄ«Ä�Ä— –  rožė, votis (Pol., Jrb, ŽgÄ�)
Dimžaks – kiÅ¡enÄ— (Prk)
DinderioutÄ— – dykinÄ—ti (Å kn, VkÅ¡)
Dinderis – tinginys, valkata (Lž, Sd)
Dingis – kryptis (Kl)
Dingoutėis – atrodyti, rodytis
Dingsnis – dingstis, priežastis (Brs)
Dingstis – 1) staigi mintis, įtarimas (Kltn), 2) prasimetimas, proga; atsitikimas, atvejis, priežastis (Up, Mžk)
DingtÄ— – rasti vietÄ…, iÅ¡eiti, dÄ—tis (Skd, Vvr)
Dingtelietė – atsiminti
DinkiuotÄ— – muÅ¡ti, perti (Å ts)
Dinsts – tarnyba (Vok., Klp)
DÄ«ra – dyža, pyla (Slnt)
DirdinietÄ— – slankioti paÅ¡aliais, dykinÄ—ti (Skd)
DirÄ—ks – branktelis paskerstam gyvuliui pakabinti lupant (Slnt, Plng)
DirgesÄ«s – dirginimas (Å ts)
Dirgsnis – 1) plona, laiba Å¡akelÄ— (S. Dauk.), 2) maža gyslelÄ— (Pln)
DirintÄ— – plÄ—Å¡ti, zulinti (Å ts)
DirÄ«tÄ— – lupti kailį (Kal, Brs)
Dirsius – apsileidÄ—lis, iÅ¡tižėlis, tinginys (Klm)
Disnipuols − laivas
DiÅ¡kÄ«tÄ— – trinti, brūžinti (Å ts)
DiÅ¡lininks – kaklininkas (Skd)
Diukuo – kodėl
DÄ«velietÄ— – neÅ¡ioti, devÄ—ti, drengti, trinti (Klp)
DÄ«veliuotÄ— – kamuoti, muÅ¡ti (Bržr, Užv)
DÄ«vÄ—ns – nuostabus, keistas (Kin, Jdr)
DÄ«vÄ«tÄ—is – stebÄ—tis
DÄ«vs – stebuklas, įvykis, kuris nusatebina
DÄ«zinietÄ— – valkiotis (Vvr)
DÄ«ztÄ— – trypti vietoje (Kair)
Dīža – muÅ¡imas, pÄ—rimas (Plt, Tl)
Dīžals – mirkalas, padažas (Vvr)
DīžtÄ— – 1) muÅ¡ti, perti, plakti (Kl, Mžk), 2) srÄ—bti, valgyti, kirsti (Vvr, VkÅ¡), 3) smarkiai lyti (Ms)
Doborkis – tvenkinys
Dornios – kvailys
Doršliuoks – kiaurasamtis, rėtis
Douba − jauja (Skd, KlvrŽ)
Doubinėkė − gili molinė lėkštė (Krš)
Doubinis − iš molio plūktas (Šts)
Doubīstė − įdubimas po krūtine (Krt)
Doubkelis − duobėtas kelias (Šv)
Douklės − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras (Lž)
Douklis − duokas (Mžk)
Dounminkis − duonkubilis (Plt, Tv)
Dountėisīs − duondengtė (Vkš)
Dousena − 1) davimas (Šts), 2) smarkus darymas (Šts), 3) dūkimas, šėlimas (Vkš), 4) panašumas (Šts)
Dousmė − duoklė (S. Dauk.)
Douts − dovana (Up, Užv)
Drabna – 1) Å¡lapdriba (Užv, Å ll), 2) liÅ«nas, kirba (Plng)
Drabnus – tvankus, troÅ¡kus (Kv, Yl)
DraÄ�as – iÅ¡dykÄ—lis (Pol., VkÅ¡, Brs)
DraÄ�Ä«sena – 1) naikinimas, plÄ—Å¡ymas, draskymas (Als), 2) dÅ«kimas (VkÅ¡)
DraÄ�Ä«tÄ— – 1) triukÅ¡mauti, trankytis, ginÄ�ytis (Brs), 2) naikinti, plÄ—Å¡yti, draskyti (Als)
DragnÄ«tÄ— – godžiai valgyti, kirsti (Ggr)
DragnuotÄ— – joti ristele (Brs)
DraguotÄ— – 1) gadinti, naikinti, draskyti (Skd, Å ts), 2) triukÅ¡mauti, jodytis, daužytis (Lž)
DraibstÄ«tÄ— – klaidžioti, trankytis be vietos (Krtn, Užv)
DraibstuliuotÄ— – snyguriuoti (Ggr, Varn)
Draika – 1) kas iÅ¡sidraikÄ™s (Mžk), 2) iÅ¡dykÄ—lis (Ms)
DraikÄ� – kraikas, pakratai (Grk)
Draikas – mažos Å¡akelÄ—s (Mžk)
DraikuotÄ—is – lakstyti, siausti (Å ts)
Draikus – 1) valkus, tÄ…sus (Å v), 2) Å¡ankus (Gr)
Drakdirbys – eibininkas, padauža (Žd)
Draks – 1) barnis, peÅ¡tynÄ—s, sÄ…myÅ¡is (Rus., Kal, Kair), 2) eibÄ—, žala, nuostolis (Skd)
DrakuotÄ— – 1) minti, niokoti, gadinti (Skd, Kal), 2) siausti, Å¡Ä—lti (Slnt, Kal)
DralÄ«tÄ— – draskyti, plÄ—Å¡yti, laužyti (Ll)
DrampasÄ«nÄ— – makalynÄ—, makasynÄ—, purvynas (Lž, Pkl)
DrampažītÄ— – terlenti, knezoti (Å ts)
Dranga – 1) kartis, svertas, dalba (Pol., Vdk, Grk), 2) lovos Å¡oninÄ— lenta (Užv)
Dranginis – lazda, pagalys (Vdk)
Dranka – statinÄ—, kubilas, kibiras kiaulių jovalui laikyti (Skdv, Å lu)
Drankis – debesis (Plng)
DrankiuotÄ—is – trainiotis, daužytis (VkÅ¡)
DrapakoutÄ— – akÄ—ti, brižioti (Pol.)
Drapaks – akÄ—Ä�ios, brižės (Pol.)
Drapanas – drabužiai (niek.)
Draugalka – pamergÄ— (Kin, Klp)
Draugals – pabrolys (Kin, Klp)
DrebecÄ«tÄ— – minti, trypti (Varn)
DrebesÄ� – Å¡altienos drebuÄ�iai (VkÅ¡)
DrebežītÄ— – pavydÄ—ti, gailÄ—ti (Lkv)
DrebiezgÄ� – smulkios žuvys, mailius (Varn)
Drebiežnas – nevikrus (Varn, KrÅ¡)
DrebtelietÄ— – 1) staiga nudrÄ—bti, mestelÄ—ti (Užv), 2) negražiai, staÄ�iai pasakyti (VkÅ¡)
Drebus – baugus (Mžk)
Drėgants – eržilas
Dreika – žiopla, iÅ¡sižiojÄ—lÄ— (Dr)
DreiktÄ— – draikyti, driokti
Dreilingis – žiemÄ… iÅ¡muÅ¡ta kelyje duobÄ— (Å lu)
DreižietÄ— – skeldÄ—ti, trÅ«kinÄ—ti, daužėti (Slnt)
DreižtÄ— – vilkinti, delsti, gaiÅ¡ti (Ll, Kair)
Drelingiouts – duobÄ—tas (Vvr)
DremžtÄ— – 1) plÄ—Å¡ti, drengti (Kair, KrÅ¡), 2) kasyti (Kltn)
DrengtÄ— – 1) neÅ¡iojant plÄ—Å¡ti, draskyti, gadinti (Vdk), 2) brūžinti, trinti (Vdk)
DrenktÄ— – terÅ¡ti (Vyž, Klp)
DrepaÅ¡as – sudribÄ—lis, iÅ¡tižėlis (Mžk, Yl)
DrepÄ— – mirkalas, padažas (Krkl)
Drepena – skurlis, skuduras (KlvrŽ)
Drepenas – mot. g. 1) skarmalai (Klp, Als), 2) skalbiniai (VkÅ¡)
DrepinÄ«s – 1) koÅ¡Ä— (menk., Å ts), 2) linskmas Å¡okis (Slnt)
Drepintė – 1) drabstyti (Als, Kl), 2) dosniai duoti, dalyti (Kal, S. Dauk.), 3) smarkiai joti, bėgti (Šts)
DreplÄ«tÄ— – skrepliuoti (Vvr)
DresvÄ— – drevÄ—, uoksas (Kv)
Dreva – skylÄ— (Yl)
DrevietÄ— – 1) kopti medų iÅ¡ drÄ—vÄ—s (S. Dauk.), 2) plÄ—Å¡ti, niokoti (S. Dauk.), 3) eikvoti, drepinti (Kal)
DreziniuotÄ— – gadinti (Kal)
Dreženas – mot. g. skutai, Ä�eženos (Slnt)
Drežietė − gailėti duoti, šykštėti (Varn)
Drė̄žtÄ— – dÄ—vÄ—ti, neÅ¡ioti, plÄ—Å¡ti, drÄ—ksti (Klm, Ll)
Driegnis – drÄ—gnumas (Pgr)
Drignius − velnias, nelabasis (Skd)
DrÄ«kÄ�iuotÄ— – sunkiai Å¡okinÄ—ti (Slnt)
DrÄ«kiets – ruožuotas, dryžėtas (Trk)
DrÄ«ktÄ— – irti, driksti (Varn)
DrÄ«ktelietÄ— – stryktelÄ—ti (VkÅ¡)
DrintÄ— – plÄ—Å¡ti, trinti, dÄ—vÄ—ti (Als)
DrÄ«vuotÄ— – pakulomis, dervotomis virvÄ—mis kamÅ¡yti laivų, kubilų plyÅ¡ius (Plng)
DrīžinietÄ— – valkiotis (Å ts)
DrīžinÄ«s – žmogaus apdaras, iÅ¡vaizda (Slnt)
Drīža – drūžė (VkÅ¡, Å lu)
Drīžas − 1) dryžis, brūkšnys, driuožė, juostelė (Vkš), 2) žemės rėžis (Šlu), 3) dryžas, rainas audeklas, drabužis (Up), 4) valkata (Sd), 5) išilgai juostuotas, rainas, margas, keršas (Skd, Plt)
DroÄ�iautÄ— – pjauti lentas (Skr, Pln)
DroÄ�ius – lentų pjovÄ—jas (Yl, Krkl)
DrožinÄ«Ä�Ä— – medinÄ— leistuvo dalis (S. Dauk.)
DrubÄ«nas – kopÄ—Ä�ios (Pol., brus., Mžk, Ms)
DruÄ�kis – storas žmogus arba gyvulys (VkÅ¡, Pgr)
DrukarnÄ— – spaustuvÄ— (Pol., KlvrŽ, Vvr)
DrÅ«kÄ�Ä“ – labai (Erž)
Druklis – druÄ�kis (Žd)
DrÅ«kÅ¡lÄ«s – druÄ�kis, druklis (Dr)
DrÅ«ktainis – druÄ�kis (Slnt)
DrÅ«ktarÄ—itis – storaÅ¡launis (Å ts)
DrÅ«kts – 1) storas (Å ts, Skd), 2) žemas, storas balsas (Vvr), 3) smarkus, stiprus (Bržr, Brs)
DrÅ«lainis – druÄ�kis (Ms)
DrÅ«lioutÄ— – dirbti (Varn)
DruliuotÄ— – giržeti, bribinti (Rs)
Drulkis – rubuilis, druÄ�kis (Kl)
DrumbzlioutÄ—is – niauktis (Skdv)
DrumelioutÄ— – bugnyti, barÅ¡kinti (Klp)
Drumelis – arbatinukas (NmŽ, Vdk)
DÅ«minÄ«Ä�Ä— – rÅ«kykla; kaminas (Pln)
Drungs – drungnas (Ms, Slnt)
Druobėnē − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai
DruobÄ—s – patalų užvalkalas, dvilinkÄ—s (VkÅ¡, Mžk)
DruobgalÄ«s – skiautÄ—, skuduras (Varn)
DruobolÄ— – 1) drobÄ—s gabalas paÅ¡arui, skiedroms ar Å¡iaip smulkiems daiktams neÅ¡ti (Vvr, Skd), 2) ant peÄ�ių siauÄ�iamoji skara (Trg), 3) į lovÄ… klojamoji paklodÄ— (Mžk, VkÅ¡)
DruoÄ�ius – lentų pjovÄ—jas (Yl, Krkl)
DruotÄ— – viela (Mžk, Kv)
Druova – drÄ—vÄ—, iÅ¡puva (Plt)
Drusts – korys (S. Dauk.)
DrÅ«teiva – stipruolis (Kv)
Druzgs – trupinys (Skdv)
Drūžė – dryžis, ruožas, juosta (Rt, Lkv)
Duba – 1) jauja, pakura (Lk, Rdn), 2) atskiras Å«kis, gyvenimas, sodyba (Varn, Grg), 3) besotis (Å ll)
DubadegÄ«s – kerÅ¡tininkas, padegÄ—jas (Kv)
Dubas – iÅ¡duobtas kubilas (Lkv)
Dubelts – dvigubas (Vok. dial., VkÅ¡)
DubÄ—ns – medinis indas užtrinui grÅ«sti (Plt)
Dubinka – sudubusi, susenusi moteris (Kair)
DÅ«blingÄ— – nerangus, pilvotas žmogus, dÅ«blys (Skdv)
Dublunkis – druÄ�kis (Plt, Ggr)
DÅ«bra – sena, prasta armonika (Kv)
DubtÄ— – gesti, kiurti (Up)
Dubunis – iÅ¡duobta trinka su kojomis dubeniui įdÄ—ti (Žd, VkÅ¡)
Duburkalis – menkas duburkis, duobÄ— (Brs)
Duburkis – upės ar ežero dugno duobė
Dubus – talpus, erdvus (Varn)
DucintÄ— – tampti, purtyti, dÅ«skinti (Mžk)
DuckÄ—nÄ� – skutai (Dr)
DudielioutÄ— – dudenti, terÅ¡kÄ—ti (Prk)
DÅ«dintÄ— – vilktis, dÅ«linti (Kv)
DudlentÄ— – kalbÄ—ti, terÅ¡kÄ—ti (Prk)
DudnuotÄ— – iÅ¡ lÄ—to, potyliai kalbÄ—ti (Up, Brs)
DÅ«douts – su klostÄ—mis, rauktas (Prk)
DÅ«duorios – vargonininkas (Slnt)
DudÅ«ra – 1) sudurmai (Kv), 2) kaktomuÅ¡ais (Kv)
Dugnuogalis – dugnolis (Lž)
Dugnuolis − 1) storoji, akloji žarna, dūblingė (Up, Vvr), 2) vėdarai (Mžk, KlvrŽ), 3) riebus, storas žmogus (perk., Mžk)
Dugnuolius – žioplas, iÅ¡tižęs žmogus (perk., Trk)
Duja – dulksmas, smulkus lietus, migla, rÅ«kas (Kv, Å ts)
Dujuotė – dūmuoti, migloti, dūluoti (Kv, Šts)
Dujuots − miglotas, padujavęs (Krš)
DÅ«kinioutÄ— – dÅ«kti, Å¡Ä—lti (Brs, Å ts)
DÅ«ksena – dÅ«kimas (Žd)
Dūksėns − purvinas, nešvarus (Lkv, Šv)
DÅ«ksinioutÄ—is – purvintis (Varn)
Duksmas – sielvartas, rÅ«pesÄ�iai (Plt)
DukstÄ— – driksti, plyÅ¡ti (Å ts)
DukÅ¡la – raukÅ¡lÄ—, dumÅ¡lÄ— (Krkl)
DukÅ¡nus – birus (Kv)
DÅ«ktÄ— – nirÅ¡ti (Kv)
Dula – 1) vienas iÅ¡ dviejų kaiÅ¡telių, tarp kurių įdedamas irklas (Prk, Plng), 2) kaiÅ¡tis burių virvei (Å¡iutui) pririÅ¡ti (Prk)
DÅ«la – nekalbus žmogus (Brs)
Dulas – 1) pilkas, palvas, palšas (Skd, Šts), 2) gelsvas, gelsvai rausvas
Dulbis − ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis (Tv, Kltn)
DulbsuotÄ— – snopsoti (Å kn)
DÅ«lÄ— – bulvÄ— (Akm, Pp)
DÅ«liava – migla su smulkiu lietumi (Slnt)
DÅ«lietÄ— – sÄ—linti (Als)
DÅ«lÄ«nÄ— – bulvienÄ— (Akm, Mžk)
DÅ«linis – bulvinis (VkÅ¡)
Dulis – dulas gyvulys (S. Dauk.)
DÅ«lÄ«tÄ— – rÅ«kyti (Krkl)
DÅ«liuotÄ— – smulkiai lynoti, dulkti (Å ts, Slnt)
Dulkanuots – miglotas, Å«kanotas, dÅ«liuotas (Å v)
DulksnuotÄ— – 1) žydÄ—ti, dulkÄ—ti (Mžk), 2) lynoti (Skd, Mžk)
DulkstÄ«tÄ— – raibinti (Dr)
DulputrÄ— – baltinta grÅ«stų bulvių sriuba (VkÅ¡)
DulskanuotÄ— – raibuliuoti (Varn)
DÅ«ma – pasitarimas (S. Dauk.)
DÅ«malaks – kaminas, dÅ«mtraukis (Plt)
DumblasÄ«tÄ— – mindžioti, klampoti, drambloti, dumbloti (Krkl)
DumbloutÄ— – niaukstytis, blaustis (Dr, Å ts)
Dumbra – 1) gili vieta upÄ—je, sietuva (Bdr, Kl), 2) kÅ«dra (Grk)
DÅ«mÄ—nÄ— – sandÄ—liukas maistui laikyti (Dr, Skd)
DuminÄ«Ä�Ä— – rÅ«kykla; kaminas (Pln)
Dumplekė – plati lenta vietoje kopė�ių (gardžių?) mėšlą vežant
Dumpeklė – iš lentų sukalta ratų gardė
DumpeklÄ—s – mÄ—Å¡lavežis vežimas (Plng, Sd)
Dumpiouts – nelygus, su dumpiu (Å ts)
Dumpis – 1) raukÅ¡lÄ—, dumpÅ¡lÄ—, dumÅ¡lÄ— (Yl, Brs), 2) sÄ…myÅ¡is, maiÅ¡tas (Lat., Krp, Žd), 3) mot. g. dgs. chaosas (S. Dauk.)
Dumplinis – pÅ«stas, platus (Bržr, VkÅ¡)
DumplintÄ— – vilktis, dimbinti (KlvrŽ)
DumplioutÄ— – 1) sunkiai kvÄ—puoti (prk., Å ts), 2) smarkiai kosÄ—ti (Varn)
DÅ«ms – kiemas, gyvenimas, duba (Skd, Brs)
DumÅ¡liets – raukÅ¡lÄ—tas (Varn)
DÅ«mtraukis – kaminas (Btg, Dvn)
DundietÄ— – griaudÄ—ti, tinkÄ—ti, bildÄ—ti (Vvr)
DundulioutÄ— – 1) griausti, dundÄ—ti, trinksÄ—ti (Å ts), 2) spiestis (Å ts)
Dunduliouts – verpetuotas (Å ts)
Dunkerka – kamara (Å ts, Ms)
DunksÄ�iuotÄ— – stuksenti, trinkÄ�ioti (Vvr)
Dunksis – renksmas, dundesys (Pln)
Dunksmas – dundesys, dundÄ—jimas, dunksÄ—jimas (Kair)
DunkstelietÄ— – stuktelÄ—ti, paukÅ¡telÄ—ti, kaukÅ¡telÄ—ti (Vvr, Krtv)
DuobÄ�iotÄ—is – maitotis, iÅ¡dykauti (Dr)
DuobroutÄ— – plepÄ—ti, stÄ—nautis (Klm, Prk)
DuobstÄ— – susenÄ—lis, perkarÅ¡Ä—lis (Å ts, Akm)
DuobstelÄ“ – sudriskÄ™ marÅ¡kiniai (Užv)
Duobstis – susidevÄ—jÄ™s, sudubÄ™s daiktas (Als)
DuobtÄ— – žudyti, galabyti (Kv)
Duokalka – stoginÄ— Ä�erpÄ— (Pol., Lž)
Duoklas – rezginÄ—s, tarankis (VkÅ¡, Skdv)
Duoklis – kvaiÅ¡a, pusgalvis (Mžk)
Duoris – džiovykla ant jaujos (Vok., S. Dauk.)
Duorkis − žvejų priplaukimo vieta (Klp)
Duors – tinkamas, geras (Krkl, Kair)
Duotals – dovis, dotilas (Slnt, Ggr)
Duots – dovis, dovana (End, Vvr)
Duovena – dovana
DuovenuotÄ— – dovanoti
Duovis – indėlis, davinys, davimas (Gršl, Krkl)
DuozintÄ— – kÄ—blinti (KlvrŽ, Å ts)
DupÅ¡iuotÄ— – eiti (S. Dauk.)
Dura – 1) duriamasis kastuvas (Šts), 2) įrankis klumpėms skobti (End)
DurbÄ— – steverys, Å¡aka (S. Dauk.)
DurbtÄ— – dubti, kiurti, pÅ«ti (S. Dauk.)
DurdÄ«tÄ— – 1) durti, besti (Å ts), 2) keisti formÄ…, storinti (Trk)
Dureklis – žeberklas, perstekÄ— (Žd)
DÅ«riets – laÅ¡uotas, taÅ¡kuotas (Å ts)
DurkÄ—nu – užduriant (Kltn)
Durkis – vieta laivo užpakalyje, suolelis, kur sÄ—di vairininkas (Plng)
DurklÄ— – perstekÄ— (S. Dauk.)
DurnintÄ— – mulkinti, kvailinti (Vvr)
Durnis – kvailys (Sl., Als, Brs)
Dursars – ietininkas (S. Dauk.)
Durstoks – prijuostÄ— (Tv, Lk)
DurÅ¡liuoks – 1) įrankis skylei geležyje iÅ¡muÅ¡ti (Kal), 2) medinis virbalas kuodeliui prismeigti (Å ll), 3) koÅ¡tuvas, rÄ—tis, akytas samtis (Up) 4) laistytuvas
DurtinÄ«s – storas, kresnas, stiprus žmogus, žaliÅ«kas (Å ts, Brs)
Dusena – įtampos atleidimas, kai žuvis įeina į tinklÄ…, kad pasidarytų maiÅ¡elis ir ji negalÄ—tų iÅ¡trÅ«kti (Klp)
DÅ«siejÄ—ms – sunkus kvÄ—pavimas (Å ts)
DÅ«skatas – skutai, driskanos (Å ts, KlvrŽ)
DuskintÄ— – judinti, krutinti, plustinti (Užv, KrÅ¡)
Duskis – dusulys (Ll)
DustÄ— – dvisti, Å¡vinkti, gesti (Grg)
Dūšė – siela, širdis
DuÅ¡entÄ— – varginti, ilsinti (Kair)
DÅ«Å¡ings – stiprus, tvirtas (Lat., Ggr)
DÅ«Å¡traukis – žioplys (Ggr)
DÅ«Å¡velkis – sunkus, gremÄ—zdiÅ¡kas daiktas (Pkl, Å ts)
Dutnus – neaiÅ¡kiai tariamas, kalbamas (Nt)
DÅ«zgintÄ— – judinti, purtyti, kratyti (Å l)
Dužas – storas, riebus, kresnas (Pol., brus., Rs)
Dužīg – dukart (Erž)
Dužings – dužas, stiprus, tvirtas (Pp)
Dūžis – smÅ«gis, kirtis (Plt)
DužtÄ— – 1) trÅ«kti, skilti, trupÄ—ti (KrÅ¡), 2) kristi, mažėti (Užv)
DūžtÄ— – vargti, ilsti (Pt)
DvailÄ� – sudvailinti arkliai, pora (Kv)
Dvakna – nudyžtas drabužis; menka paralynÄ— (Rdn, KrÅ¡)
Dvaknas − prasti, išsidevėję patalai (Šts)
Dvaknuotė − plustinti (Šts)
Dvakultė − kratyti, blaškytis, mėtyti (KlvrŽ, Šts)
Dvakurtė − 1) vėduoti, leisti (Žd), 2) tvarstytis (lovoje) (Šts)
Dvanks − tvankumas, karštis, šutna (Škn)
DvasintÄ— – dvÄ—sinti, alkinti, badu marinti (Užv)
DvasiuotÄ— – dvÄ—sti, dvÄ—sinÄ—ti (Pln)
Dvasėninks − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti (Vkš)
Dvasna – 1) dvÄ—simas, galas (Krtn, Plt), 2) nuodvÄ—sa, nuosproga, perdvÄ—sÄ—lis (VkÅ¡, Lž)
Dvasnas − prastas, netikęs (Šts)
Dvasus – greitai dvesiantis (Slnt)
Dveinaitis – dvynas (Ll)
Dvelekis – prieduras, sekiotojas (Grg)
Dvėlinkė − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs
DviekoutÄ— – dvÄ—suoti, alsuoti (Dr, S. Dauk.)
Dvilinkis – stambus kraujasurbis vabzdys
DzaiginietÄ— – be tikslo, be reikalo lakstyti (Skd)
DzilentÄ— – griežti, Ä�irpinti (Žd)
Dzindzals – skambaliukas (Kv)
Dzingals – skambalas (Yl)
DzingulioutÄ— – skambaliuoti, cinguliuoti (Å kn)
Dzukis – žemas, stiprus, sunkus žmogus (KlvrŽ)
DzvekÄ«tÄ— – muÅ¡ti (Kair)
Džaba – pyla (Gd, KlvrŽ)
DžabÄ«tÄ— – 1) muÅ¡ti, plakti, kapoti (KlvrŽ), 2) smarkiai lyti, Ä�ebyti (Skd, Sd), 3) daug valgyti, kirsti (Brs)
DžagnuotÄ— – Ä—sti, graužti (Å ts)
DžangterietÄ— – sužvangÄ—ti, džengtelÄ—ti (Skd)
Džeganas – iÅ¡Ä—dos, iÅ¡Ä�eÅ¡kos, Ä�eganos (Bržr, Slnt)
DžeganuotÄ— – kapoti, Ä�eganoti (Å ts, Ms)
DžektelietÄ— – žnektelÄ—ti (VkÅ¡)
DžiauginÄ«Ä�Ä— – teatras (S. Dauk.)
Džiaugsena – džiaugsmas (Plt)
Džiausena – džiovimas (VkÅ¡)
Džiauta – 1) vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova (Žd), 2) jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis (Skd, Å ts), 3) pintinÄ— sÅ«riams džiovinti (Lkv, Varn)
DžiautovÄ—s – virvÄ—s skalbiniams džiauti (Å ts)
DžilentÄ— – pjauti, džirinti (VkÅ¡, Žr)
Džindžė – 1) naminÄ— degtinÄ— (KrÅ¡), 2) denatÅ«ratas (Å l)
DžingterietÄ— – skambtelÄ—ti, dzingtelÄ—ti (VkÅ¡, Vvr)
DžingoutÄ— – supti, linguoti (Å ts)
DžiovainÄ— – džiovykla (Å ts, Yl)
Džiovainis – sudžiuvÄ™s, džiovintas (Å ts)
Džiovinsena – džiovinimas (Å ts)
DžirktelietÄ— – kirptelietÄ—, Ä�irkÅ¡telietÄ— (VkÅ¡)
DžiubÄ«tÄ— – lesti, kapoti su snapu (Kair)
DžiubuotÄ— – kirsti, kapoti, dziobinti (Tl)
Džiugesys – gaudimas (Å v)
DžiugietÄ— – gausti, žvagÄ—ti (Rt)
DžiÅ«kÅ¡telietÄ— – užkirsti, suduoti, Ä�iukÅ¡telÄ—ti (Å ll)
DžiumbarÄ«tÄ— – muÅ¡ti, plakti (Å ts)
Džiumbars – rykÅ¡tÄ— (Å ts)
Džiumpalielis – mažas vaikas (Dr)
DžiungarÄ«tÄ— – supti (Å ts)
DžiÅ«nÄ«tÄ— – žiopsoti (Å ts)
DžiÅ«sna – kas liesas, sudžiuvÄ™s (Erž, KrÅ¡)
DžvangtelietÄ— – barkÅ¡telÄ—ti, suduoti (VkÅ¡)

Aba – arba
Abaranka − apsauga
Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
AbaÅ¡iek – nedaug (Užv)
Abazos − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
Abeln� − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
Abi�ajus − papratimas, įprotis
Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
AbÄ«dÄ«tÄ— (III asm. abÄ«dÄ—j) – Brus. varyti, ginti (Lkv)
Abiecē – tapetai
Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
Abivatelis − tur�ius (Pol., menk., Brs)
Ablauks – iÅ¡dykÄ—lis (Brus., Pln)
Ablava − triukšmas, riksmas (Mžk)
Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
AblÄ—ks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabÄ—, kabinukas (Brus., Å l, Tv)
Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
Ablius – oblius (VkÅ¡)
Ablūds − veidmainystė
Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
Abraks – pusÄ— (duonos) abiÅ¡alÄ—s; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
Abren�ius − šuns antsnukis
AbrÄ— – lovys mÄ—sai sÅ«dyti (DÅ«nŽ, Å kn)
Ãbrėns – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
Abrinakis – 1) kas su labai didelÄ—mis akimis, iÅ¡verstakis (Å ts, Rdn), 2) begÄ—dis (Krž)
Abruoks – klėtis
Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
AbrÅ«zdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
Abzajē  – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

AÄ�kragus – atkragus, atsikraginÄ™s, atsiloÅ¡Ä™s (Pln)

Adeta – adata (Tl, Skd)
Adiklis – virbalas, kiÅ¡amas į vyžos Ä…sas ar naginÄ—s apvartis, kad patogiau bÅ«tų adyti arba lopyti, Ä…soklis, pinoklis (Grk)
AdÄ«na – valanda (brus. „гдзiнa“)
AdÄ«vÄ— – mezgÄ—ja (Kin)
Advernėšks − atvirkš�ias, priešingas
Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiÅ¡kus (S. Dauk.)
Agorklos – agurkas (Grg, Mžk)
Agnasas – metalinis medalis, medalÄ—lis (Žd)
Agnus – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
Agrasas – agrastas (VkÅ¡, Grg) 

AiÄ�iuotÄ— – dejuoti, vaitoti, aikÄ�ioti (Skr, S. Dauk.)
Aidamaks – iÅ¡dykÄ—lis, padauža, perÄ—jÅ«nas (Pol., Skd, Trk)
Aigara – šapas, šiaudelis (Slnt)
AikÅ¡tis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, paÅ¡Ä—limas (Dr, Å ts)
AikÅ¡ts – ūpas, karÅ¡tis, aikÅ¡tis (Å v)
Ailis – 1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelÄ— tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
Aimata – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
AisterietÄ— –  šūktelÄ—ti, riktelÄ—ti, aiktelÄ—ti (Dr, S. Dauk.)
AitelietÄ— – aiktelÄ—ti, sudejuoti (Brs)
Aitra – karÅ¡tis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, VkÅ¡)
AižītÄ— – skaldyti, trupinti (Sd)
Aižus – aÅ¡trus, skaudus (Plng) 

Aka − eketė (Prk, Klp)
Akata − noras
AkibruokÅ¡mis – akibrokÅ¡tas (Krtn)
AkÄ«muojis – nuožiÅ«ra (S. Dauk.)
Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
AkÄ«rieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenÄ�iamas žmogus (Lk)
AkÄ«tÄ— – įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
Akrūtnos − stiprus, baisus, nežmoniškas
Akrūts − laivas
Akstis – 1) duriamas ginklas, ieÅ¡mas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelÄ— (Pln, Slnt), 3) virtinÄ—, kirbinÄ— (Vvr, Kv)
Aktars – hektaras
AkuliuorÄ“ – akiniai (Pol., Vdk)
AkÅ«rat – tiksliai, iÅ¡ tikrųjų

AlasÄ«tÄ— – rÄ—kauti, triukÅ¡mauti (Pol., Brus, Varn)
Alasas – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
Alasavuotė – triukšmauti
Alata – rÄ—ksnys (Lkv, KlvrŽ)
Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
Alda – riksmas, triukÅ¡mas, balsas (S. Dauk., Å auk)
AldabÄ«tÄ— – duoti į kailį, muÅ¡ti (Brs)
Aldadraks – 1) triukÅ¡mas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
AldavuotÄ— – 1) triukÅ¡mauti, jodytis, dykinÄ—ti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mÄ—tyti (Brs)
AldesÄ«s – aidas, aidesys (Kv, Prk)
AldietÄ— – aidÄ—ti, skambÄ—ti, gausti (Kv, Grg)
AldÄ«nÄ— – laivynas (S. Dauk.)
AldintÄ— – muÅ¡ti, duoti, karÅ¡ti (Dr)
AldytÄ— – 1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarkÄ… (Krtv)
Aldra – 1) audra, vÄ—tra (Kv, Rt), 2) triukÅ¡mas, riksmas, netvarka (Mžk)
AldravuotÄ— – siausti, triukÅ¡mÄ… kelti (Kv, VkÅ¡)
Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
AlgautÄ— – tarnauti (S. Dauk.)
AlguotÄ—is – 1) dainuoti, Å¡Å«kauti (apie piemenis) (Varn), 2) iÅ¡maldos praÅ¡yti (Užv)
Alka – 1) vieta ant kalno, kur bÅ«davo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
Alkierios – gerasis kambarys
Alks – 1) senovÄ—s lietuvių Å¡ventovÄ—, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
Alksna – 1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slÄ—nis (Mžk)
AlmÄ— – skystis iÅ¡ mirÅ¡tanÄ�io ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
Almesys – triukÅ¡mas (Varn, Rt)
AlmuotÄ— – šūkauti, aldoti (Dr)
AlpietÄ— – 1) bÅ«ti netoli alpimo, alpti ir vÄ—l atsigauti, leipÄ—ti (Grg, Å kn), 2) dejuoti, sulpÄ—ti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
Alseika − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
AlsietÄ— – sunkiai alsuoti, kvÄ—puoti (Trk)
Alsos – sunkus, varginantis
Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Å ts)
Altravuotėis − jaudintis, nerimauti
Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
AlvÄ— – puodelis pusÄ—s litro ar mažesnis, puskvortÄ— (Rs, Erž) 

AmailiuotÄ— – 1) nežinant ar neaiÅ¡kiai kÄ… nors pasakoti; abejojant kalbÄ—ti (KlvrŽ, VkÅ¡), 2) apgaudinÄ—ti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) iÅ¡dykauti, žaisti (Mžk)
AmaliuotÄ— – kalbÄ—ti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
Amalis – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
Amaliuotė − plepėti
Ambarasas – Pol., Brus. triukÅ¡mas, barnis, ginÄ�as (Prl)
Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
AmelioutÄ— – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
Amelis – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
AmstÄ«tÄ— – valgyti, Ä—sti (Kl)
AmtelietÄ— – burbtelÄ—ti, tarstelÄ—ti (perk., Skr) 

Ana − ji
AnÄ�akis – antakis (Sd)
AnÄ�kala – rogių užkalas (VkÅ¡)
AnÄ�kapis – antkapis (Mžk)
AnÄ�kara – prsiplakÄ—lis (Varn)
AnÄ�karps – užkirtimas (KlvrŽ)
Andelis – prekyba (Vok., Slnt, Yl)
AndeliuotÄ— – prekiauti (Brs, Yl)
Anė − nė
Ang − 1) ant, 2) į
Anga (~onga) – atviras tarpas, skylÄ—, įėjimas (Gr, Slnt)
AngatÄ—s – antai, aure (Plt, Kl)
Angi – antai (Slnt)
AngÄ«tÄ— – muÅ¡ti, lupti, perti (Gr)
AnglinÄ«Ä�ė – rÅ«klys (S. Dauk.)
AngstÄ«tÄ— – lupti, trinti (Kal)
Angus – 1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
Aniuols – angelas
Anka – kilpa, grandis, Ä…sa (Prk, Klp)
AnkerÄ«s – sudygÄ™s grÅ«das (Als)
Ankuris − pasaitas
AnoutÄ— – 1) valyti, Å¡veisti, mazgoti (VÅ¡v, S. Dauk.), 2) terÅ¡ti (Prk)
AnsgatÄ—s – antai, aure (Als, GrÅ¡l)
AnÅ¡tÄ«kis – 1) atsitikimas (Kltn), 2) laimÄ—, sÄ—kmÄ— (Kltn)
Antburga (~ontborga) – siÅ«lo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
Antburgos (~ontborgas) – iÅ¡tryÅ¡kÄ™s ant ledo ir suÅ¡alÄ™s vanduo, ampalas (Plt, Pln)
AntÄ— (~ontÄ—) – drabužio kiÅ¡enÄ— iÅ¡ vidaus, antinÄ— (perk., Klp)
Antežis (~ontežis) – pievos pakraÅ¡tys prie dirvos, aukÅ¡tumÄ—lÄ— tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
Antis (~ontis) – vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
Antkaita (~ontkaita) – suktų siÅ«lų Å¡aka (Å ts)
AntkrÄ«tis (~ontkrÄ«tis) – ligos priepuolis, užsikrÄ—timas, epidemija (Vvr, Brs)
AntlapatÄ«tÄ— – 1) užbÄ—gti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakÄ™s, įpratÄ™s dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorÄ—lis (Krtn, Kal)
Antnara (~ontnara) – įnara, užnÄ—rimas (Ggr)
AntpÄ—ris (~unÄ�pieris) – siauros lentelÄ—s, kalamos ant lentų (pÄ—rų) sudÅ«rimų, apmuÅ¡ant namÄ… statmenai (Å ts)
Antprusnis (~ontprusnis) – 1) arklio galvos vieta aukÅ¡Ä�iau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
Antralakai (~ontralakÄ�) – antros rÅ«Å¡ies grÅ«dai (Brs)
Antsuka (~ontsuka) – garankÅ¡tÄ—, kilpa (Å ts) 

Apalos – apvalus
Apara – virvelė
ApciÅ«gÄ� (apcÅ«gas) – replÄ—s
ApÄ�iukÅ¡tÄ— – apsileisti (Å ts)
ApdringtÄ— – apsiprasti (Užv, Krkl)
ApÄ—nt(Ä�s) – vÄ—l, iÅ¡ naujo
Apgabalis – žemÄ—s plotas vienoje vietoje (Lž)
Apgėmėms – prgimtis
ApibakuotÄ— – apkimÅ¡ti (Slnt)
Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
Apiera – auka (pol. „ofiera“)
ApieravuotÄ— – aukoti (pol. „ofierować“)
Apilkas − pjuvenos
Apivars – vyžų ar naginių virvelÄ— apvynioti autams prie kojų (Sd)
Apīvuoka – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
Apīnuos – apinių auginimo vieta
Apīžlėja − prieblanda, prietema
ApjakÄ«bÄ— – apakimas, tamsybÄ— (Å ts)
ApjavÄ—s – javų valymas nuo lauko, laukvokio Å¡ventÄ— (S. Dauk.)
Apjousts – 1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
ApjunktÄ— – apsiprasti (Up, Å ts)
Apkaba – segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Å ts)
Apkala – plikÅ¡ala, lijundra, apÅ¡alas, apskardas (Brs, Ms)
Apkiautielis – apsileidÄ™s, apÅ¡epÄ™s, netvarkingas, niekam tikÄ™s žmogus, iÅ¡sižiojÄ—lis, neiÅ¡manÄ—lis (Å ts, Trg)
ApkuilÄ«s – pasileidÄ—lis (Slnt)
Apkulas – kÅ«lÄ—s pabaigtuvÄ—s (S. Dauk.)
Aplada – didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
Aple (aplink) – apie
AplamÄ«bÄ— – neiÅ¡mintis, neprotas (S. Dauk.)
Aplamis – pusgalvis, žioplys, vÄ—pla, kvailys (Kal, VkÅ¡)
Aplams – 1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Å ts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
Aplanks – 1) skersinÄ— rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
Aplanktis – 1) balžienas, kÅ«lÄ—nas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
ApleibÄ«s – iÅ¡tižėlis, iÅ¡sižiojÄ—lis (Grg)
AplÄ—ms – 1) drabužio pakraÅ¡Ä�ių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraÅ¡tys (Å ts)
ApletÅ«ra – apvadai (durų, langų)
Aplouka – veÅ¡li pieva prie upÄ—s ar kitoje aptvinstanÄ�ioje vietoje, lanka (Dr)
Aplouks – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
ApnaÅ¡als – veido spalva, pagimimas (Kl)
ApoÅ¡Ä— – drebulÄ—
ApoÅ¡ruots – drebulynas
ApraibtÄ— – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
ApraitÄ«tÄ— – 1) apvynioti, apsukti (KrÅ¡), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
Aprauks – virvelÄ— naginÄ—ms raukti, rauklÄ— (Tl)
Aprieds − drabužis
AprÄ«dÄ«tÄ— – užsiundyti, papjudyti (VkÅ¡, Žg)
Aprīlius − Balandžio 1-oji
Apruba – viename plote Å«kininko žemÄ— (Sl., Grg)
Aprubė – vienkiemis
Aprūms – juosmuo
Apsaba – iÅ¡vaizda, panaÅ¡umas, veidas (Prk, Klp)
Apsaka – po potvynio vandens užlieta žemesnÄ— vieta (Klp)
Apsaks – praneÅ¡imas, skelbimas žodžiu (Pln)
ApsargÄ«s – ligotas, nesveikas (Å ts)
Apseigas – namai, bÅ«stas (Å ts)
ApsidÅ«mietÄ— – apsiniaukti, apsimigloti (Å ts)
Apsieda – sodyba (Akm)
Apsikurmuliautė – apsirengti skarmalais
Apsimīžiuotė − apsišlapinti
ApsiraizgaliuotÄ— – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
ApsiraižintÄ— – apsnÅ«sti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
ApsiriedÄ«tÄ— – apsirengti, persirengti (daugiau „parsÄ—riedÄ«tė“)
Apsir īžtÄ— – 1) iÅ¡siversti, apsieiti (Å ts), 2) žinotis (Klp)
ApsisuskintÄ— – apsikrÄ—sti suskiu, niežais (Trk)
Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
ApsitaralioutÄ— – apsiterÅ¡ti (Krtv)
ApsitararoutÄ— – apsigauti (Gr)
Apsiūktė − apsiniaukti
Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantan�iu, kvailiu
Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
Apskala – paskala, gandas (Brs)
Apskėrtė – išrinkti
Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
Apskrajus – kraÅ¡tas, apylinkÄ— (Å v)
Apskreists – apsiaustas (Kv)
ApspingtÄ— – apkursti (Lk)
Apstabs – iÅ¡vaizda, pavidalas (Vd)
ApstietÄ— – didÄ—ti, daugÄ—ti (Vd)
Apsūdījėms – 1) vertinimas, 2) kritika
ApÅ¡akarnis – iÅ¡siÅ¡akojÄ™s, Å¡akotas (Brs)
ApÅ¡ats – barimas (Kal)
Apšiurnus – tvarkingas, malonus, jaukus
Apšliets − kepurės apvadas
Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
AptarabanÄ«tÄ— – apsukti (Als, Trk)
AptarakÄ«tÄ— – apterÅ¡ti iÅ¡matomis (KrÅ¡)
Aptavuotė − apsiūti pakraš�ius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
Apts – tam tikras drabužių pakraÅ¡Ä�ių iÅ¡siuvinÄ—jimas, pagražinimas (pol. „haft“)
ApulžtÄ— – šsipÅ«sti, pastorÄ—ti, iÅ¡pampti (Kltn, Up)
Apvara – šikÅ¡nelÄ— naginÄ—ms raukti (per Ä…seles) (KlvrŽ)
Apvars – 1) virvÄ— burÄ—ms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
ApvarslÄ� – vadžios (Lk)
Apvartis – virvelÄ— ar Å¡ikÅ¡ninis siauras dirželis naginÄ—ms raukti, apivaras (Yl, Akm)
Apvarts – apsiuvimas (Å v)
Apvaržus – apvytÄ™s (Å ts)
Apvaža – apsikentimas, nejautrumas
Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, paken�iamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
ApvijÄ«s – daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
ApžadÄ� – burtai, žadÄ—jimai, užkeikimas (Jdr)
Apžadings – stebuklingas (Å ts)
ApžaimuotÄ— – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Å ts, Trk)
Apžindis – 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Å ts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
Arielka – degtinė
Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
ArmÄ� – vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
Armata – patranka
Armou – dirvožemis
ArÅ¡kus – raiÅ¡kus, aiÅ¡kus (Vvr)
Arts – žambis (Å ts)
Aruosos − karosas
Aržlus – neklusnus, prieÅ¡ingas, aržus (Užv)
Aržus – 1) smarkus, karÅ¡tas (Vdk), 2) gaÅ¡lus (Kv) 

Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
Asabnos − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
AsÄ—ns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
Asla – trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
Asnis – 1) kailinio žvÄ—relio kailio ilgesni, prasikiÅ¡Ä™ plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio aÅ¡menys, aÅ¡truma (Grg, Tl)
Astanka – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

AÅ¡mainÄ— – 1) iÅ¡ karklų ar Å¡iaudų pintas aÅ¡tuonių gorÄ�ių talpumo indas javams seikÄ—ti ar sÄ—ti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aÅ¡tuoni gorÄ�iai) (Erž, Skdv)
AÅ¡mas – aÅ¡tuntas (Brs, Tl)
AÅ¡mÄ— – aÅ¡tunkÄ— korta (Brs)
AÅ¡uoklis – vaÅ¡oklis, serbentas (VkÅ¡, Å ll)
Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

Apžindis − žindamas pienas

Atakis – gÄ—da, akibrokÅ¡tas (Vvr)
Atara – skerslysvė
AtbakuotÄ— – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
Atbaras – 1) pasturlakai, atvÄ—tos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Å ts, Ggr)
Atdars – 1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Å ts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
AtentÄ— – ateitis (Klp, S. Dauk.)
Atentis – bÅ«simas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
Atežīs – pievos pakraÅ¡tys prie dirvos, aukÅ¡tumÄ—lÄ— tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
Atgairė − vėjo užpu�iama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
Atgaja – atsigavimas (Skd)
Atgajus – 1) oro priÄ—jimas (Lkv, Å auk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
Atgajus – gaivus, vÄ—sus (Up, Kltn)
AtgalÄ™ – 1) prastieji grÅ«dai, apgrÅ«džiai (Grg, Prk), 2) liekanos, iÅ¡rankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, iÅ¡galÄ—s (S. Dauk.)
Atgandus – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
Atguojus – paguoda (Vvr)
AtitarabanÄ«tÄ— – atgabenti (Kair, Klvrž)
AtitaralioutÄ— – tarÅ¡kant, bildant atvažiuoti (VkÅ¡)
Atkairus – atvirkš�ias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
Atkaita – antrÄ… kartÄ… kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
Atkaita – suktų siÅ«lų Å¡aka (Å ts)
Atkaitals – atkaitintas, atÅ¡ildytas viralas (Karkl, Užv)
Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Å ts, Brs)
Atkaitus – abipusiÅ¡kas (S. Dauk.)
AtkaklÄ«bÄ— – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Å ts)
AtkakliuotÄ—is – atkaklauti, spirtis (Dr)
Atkaklus – 1) užsispyrÄ™s, prieÅ¡ingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
Atkalba – prikalbinÄ—jimas ko nors nedaryti, atkalbÄ—jimas (Kair, Å l)
Atkalē – atvirkš�iai, priešingai
Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
AtkalnÄ— – kalno Å¡onas, atÅ¡laitÄ—, nuokalnÄ— (Mžk, Yl)
Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
Atkaltie – krÄ—slo, kÄ—dÄ—s, sofos ir kt. atloÅ¡as, atrama (Grg, Žd)
Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
AtkuoÄ�ius – audÄ—jas (Pol., Trk)
Atkuols – sÄ—dynÄ—s užpakalis ratuose, atkaltÄ— (Å kn)
Atlaida – perstogÄ—, perstojimas (Vvr, Skr)
Atlaida – 1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukÅ¡tesnÄ— vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
Atlaiks – nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
Atlaikus – patvarus, stiprus (Kltn)
AtlaiÅ¡Ä� – dirvonas (Å ts)
Atlaja – potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
AtlakÄ� – prastesni, mažiau iÅ¡valyti grÅ«dai (Lkv)
AtlankalÄ� – sijono, suknelÄ—s atlenktos apaÄ�ios (TrÅ¡)
Atlapa – pavadis (Jdr, Kv)
AtlapatÄ«tÄ— – sunkiu žingsniu ateiti, atbÄ—gti, atlapatuoti (KlvrŽ)
AtlaÅ¡Ä� – menkiausi grÅ«dai (Å ts)
AtlÄ—ipa – paÅ¡alas, kietumas po purvu (Rs)
AtlÄ«da – perstogÄ—, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
AtliektÄ— – atskristi
Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazÄ— (Ms)
AtmainÄ� – pakaitomis (Užv) 
Atmata – užleista dirva; nedirbama žemÄ— (Akm, Yl)
AtmestÄ—nÄ� – bet kaip, prastai (Vvr, Als)
Atmietis – šal�io pamažėjimas, šal�io atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
Atmuons – kerÅ¡tas (Slnt, Brs)
Atmuovinis – pernelyg stambus, griozdiÅ¡kas (Dr)
AtnaÅ¡als – kraitis ar Å¡iaip atsineÅ¡tinis turtas (Kl)
AtnaÅ¡us – derlingas (Bržr)
Atpent – atgal (Kv, Rt)
Atpiedžiou − 1) tomis pa�iomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
Atplikis – viÅ¡tgaidis (Nt)
AtpuskÄ� – atlaidai (Sl., Grg, Yl)
Atpūtis – atsipūtimas, poilsis
AtrabuotÄ— – užlenkti, atraitoti (Klp)
AtraitÄ«tÄ— – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (VkÅ¡), 2) sulankstyti, deformuoti (Å ts), 3) atristi, atridenti (Å ts)
Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
Atražė – pirmoji Å¡iaudinio stogo eilÄ—, lygiai nupjauta Å¡iaudinio stogo apaÄ�ia (Å ts, KlvrŽ)
AtrubÄ—s – sÄ—lenos (Rs.,Tv, Ms)
Atsailis – sutvirtinimas, skersinis (Plik)
AtsaitÄ— – 1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo aÅ¡ies galo iki stelvogÄ—s, atsailÄ— (Užv), 3) arklavirvÄ—, įtvara (Krtn)
Atsaja – 1) geležis tarp aÅ¡ies ir stelvogÄ—s, atsaitÄ—, atsailÄ— (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastÄ— (Lk), 3) atotampa (Brs)
Atsaks – atsakymas (Varn, S. Dauk.)
Atsala – upÄ—s įsigraužimas į krantÄ…, užtakis (Kv, Å v)
AtsamÄ� – atsemtos nuo verdamo viralo putos, pavirÅ¡ius, nuosamos (Vdk)
AtsielÄ— – dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sÄ—jami (Pln)
Atsielis – 1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais paÄ�iais metais sÄ—jami žieminiai javai arba kurioje sÄ—jami tie patys javai ar daržovÄ—s paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasÄ—ti toje paÄ�ioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grÅ«dai iÅ¡gedusioms vietoms atsÄ—ti (Pkl)
Atsiauta – 1) vieta upÄ—je, kur vanduo dÄ—l duobÄ—s ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Å ts), 3) ryÅ¡ys pÄ—dams riÅ¡ti (Mžk)
Atsiautas – mot. g., dgs svarÅ«s grÅ«dai, gaunami arpuojant, vÄ—tant ar siauÄ�iant (Mžk)
Atsikragėnės – galvą atsilošęs
Atsipūstė − pasiilsėti
Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
Atsitekietė − atgauti sąmonę
AtsiÅ«ba – gÅ«sis, Å¡uoras (Plng)
Atsižegnuotė – atsisveikinti
AtsibakÄ«tÄ— – atsiloÅ¡ti (Å l)
Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pa�iais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
Atskala – 1) skeveldra, atplaiÅ¡a (Å ts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
Atskardis – kriauÅ¡is, paÅ¡laitÄ—, Å¡laitas (Grg, KlvrŽ)
AtskedervÄ— – atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
AtskÄ—ds – atskiras (Slnt, Ggr)
Atskombis – atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
Atskraba – 1) skiautÄ—, pakraÅ¡tys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
Atskrabs – skrybÄ—lÄ—s atlenkimas, kraÅ¡tas (Lkv)
Atspara – 1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdÄ—tas tarp klojimo ar daržinÄ—s pamatinio ir gegninio (rÄ…sto), atspyris (Rs)
Atsparas – spyruoklinÄ—s akÄ—Ä�ios, brižės (Å ts)
Atspars – grÄ—blio lankelis, padedantis pritvirtinti kotÄ… (Tl)
AtspÄ«ris – 1) daiktas, kuris kÄ… remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turÄ—klas laikytis (KrÅ¡), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų Å¡erdeÅ¡ninkas su įšauÄ�iu (Žd)
Atsuoda – 1) upÄ—s apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Å ts)
Atstanka – 1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
AtÅ¡arpa – atÅ¡erpetojimas, paÄ�aiža (Grk)
AtÅ¡iauža – atÅ¡aiža, Å¡eberkÅ¡tis, atplaiÅ¡a (Erž)
AtÅ¡laims – klojimo asla (Btg, Kltn)
AtÅ¡laitÄ— – pakalnÄ— (Dr)
Atuols – nupjovus pievÄ…, atžėlusi žolÄ—, antroji žolÄ— (Kv, Krkl)
Atvaja – 1) ritÄ—je užmegztas siÅ«lagalis, prie kurio verpÄ—ja, pradÄ—dama verpti, priduria siÅ«lÄ… (Jrb), 2) palaidas siÅ«las audekle, drika (Jrb), 3) perdilÄ™s ir atsivijÄ™s virvÄ—s pluoÅ¡tas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
Atvanga – 1) perstogÄ—, sustojimas, atsikvÄ—pimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upÄ—je, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
AtvarslÄ� – vadelÄ—s, vadžios (Dr, Skd)
Atvarta – 1) plÄ—Å¡inio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
AtvaÅ¡a – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
AtvÄ«pa – iÅ¡sižiojÄ—lis, žiopla; susiraukÄ—lis (menk., KlvrŽ, Ms)
Atvuoga – drÄ…sa (Sl., Klp, Pln)
Atvuožnus – Sl. 1) drÄ…sus (Ms), 2) atsargus (Skr)
Atžala – atauga, atvaÅ¡a (Å ts, Grg)
Auda – muÅ¡imas, tvatijimas (Bdr, Grg)
Aulaukis – pietvakaris vÄ—jas; marinis, vakaris vÄ—jas (Å v, Klp)
AurietÄ— – 1) ūžti, kaukti (VkÅ¡), 2) verkti, rÄ—kti, staugti (menk., Mžk, VkÅ¡)
Ausainis – medinis indas su ausimis neÅ¡ti sriubai į laukÄ… darbininkams (Yl)
AusÄ«ls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui Å¡ono, Å¡eiva (Grg)
AvÄ—lÄ— – gluosnio, karklo ar blindÄ—s spurgana (Žr, Grg)
Avimakis – nenaudÄ—lis, netikÄ—lis, pajodžarga (menk., Å ts, Brs)