Saidris − viksva
Saiduoks – lankas šaudymui stėlėmis
Sakars – skobtinis, keliamas į medį avilys (S. Dauk.)
Saks – seklys (S. Dauk.)
Salamaks – neišrūgęs, nepakilęs, suzmekęs pyragas ar duona (brus., Up, Krš)
Saldamaks – sacharinas (Kal)
Salka – mansarda
Sambrieškis − temimo laikas, prieblanda
Samėžinis – šiukšlynas, sąšlavynas
Samplėšinis − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas
Sampuva – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus
Sampuvis – supuvęs, sutrešęs
Sandiets – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas
Sangriuva – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis
Sankalba − sąmokslas
Sankals – skersinis, jungiantis staklių stovus
Sankirtėnė − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa
Sankulas – prastesni grūdai, antrininkai
Santapa – ištižėlis
Santėmis – prietema, prieš mėnuliui patekant
Santiža – ištižėlis, liurbis
Sarbavuotė – slaugyti, prižiūrėti (Brs)
Sariuotė – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis
Sarmata – gėda
Sāspronds − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas
Sāsvėnīs – sąsiuvinis.
Saugė – daina
Saulabruolē – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai
Saulabruolis − mėnulis
Saunuora – savanaudis, egoistas
Saunuoratė – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu
Savastis – nuosavybė (Škn, Rs) 

Seiliegeris – seilėtekis
Seimavuotė – skaičiuoti (Ms)
Sėlks – šilkas
Sėrata – 1) našlaitis, 2) staltiesė
Sereda – trečiadienis
Sermiega – švarkas
Sėtinīs – griežtis

Siebėržė − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė
Siednīnks − čiužinys
Sierčėkā – degtukai
Sietarnė – arpo dalis, į kurią įdedami sietai, sietinė (Rt)
Sintietė − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti
Sintulīs (sintis) – plaučių liga, dusulys, astma
Siūlbraukis − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų
Siurbelie – dėlė

Skačiuoteis – rūpintis
Skadā – Pol. laiptai (KlvrŽ, Jdr)
Skalītė – loti
Skalurtė − pamažu skalauti (skalbinius, burną)
Skarba − išmalda, auka (sin. alužma), turtas
Skarbavs – valdiškas (pol., Vkš, Sd)
Skarîngs – pluoštingas
Skaris − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs
Skaugė – pavydas, godumas
Skaugis − šykštuolis
Skaugus – šykštus, pavydus
Skelbautė – sklisti kalboms
Skepets – nešiojama skara
Skėrbtė – rūgti, gižti, skobti
Sketars – ilgesnės ražienos tarp pradalgių (Vkš)
Skibgalis – maža atplaiša (Brs)
Skīpā – įstrižai
Skīps – įstrižas
Skīra – skirtumas
Skivīts – skarmalas, skuduras
Sladaũnė – Pol. vieta, kur džiovinamas salyklas, javai ir sėmenys (Kl)
Skladavuotė – Sl. pasakoti (S. Dauk.)
Sklads – Sl. sandėlys (Mžk)
Sklajus – kuriuo galima daug užskleisti
Sklanda − 1) kartis tvorai tverti (Akm, Skd), 2) kliūtis (S. Dauk.)
Sklandas − mot. g. karčių tvora (Skd, Yl)
Sklanduotė – tverti sklandų tvorą
Skleinīčė – stiklinė
Sklepavuotė – mūryti skliautą (Pkl)
Skleps – rūsys
Sklostės– skląstis
Skobas – rūgštus
Skoistė – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)
Skotertė – staltiesė
Skoteklis (skotoks) – skustuvas bulvėms skusti
Skrabėnė – dėžė
Skrabis − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys
Skrabtė – senti, džiūti
Skrėblis – bulvių skutyklė
Skrėbtė – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti
Skreibtė – siausti, gaubti
Skrets (skreits) – sterblė, vieta ant kelių
Skrega – skūpas
Skripītis − smuikas
Skripkuorios – smuikininkas
Skrumnos – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus
Skuoms – skonis
Skupicierios – gobšuolis
Skūra – oda
Skūstė – taupyti
Skvarma – forma
Skvaukė – nerimta moteris, pamaiva (Ms)
Skvermuols – skuduras, skarmalas (Lkv)

Slankailiuotė – slydinėti (Als)
Slaptuomės – slapčia
Slaunos – linksmas, garbingas
Slesnas – 1) negilus, nedubus, seklus, lėkštas (Tv, KlvrŽ), 2) nuolaidus, nuožulnus (Sd, Kl, Štk)
Slīduoks – kazlėkas
Sliedonė − pavakarys
Sliegtarnė – marka (Šts)
Slīgtė –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti
Slinkautė – tinginiauti
Slinkis – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys
Slinkos – tingus
Slostē – spąstai
Sluogs – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)
Sluopė − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)
Sluovėks – stiklainis
Slūžītė − tarnauti
Slūžma − alga (Als, Brs)

Smagos – fiziškai sunkus, stiprus
Smalka − 1) paunksmė, pavėsis (Plt, Brs), 2) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia (Kv, Pln)
Smarkavuotė – smarkiai dirbti, pulti prie darbo (Trk, KlvrŽ)
Smauktėis − lįsti, spraustis
Smeigtėis – lįsti, smelktis, brautis
Smelčios (smalčios) − lydyti kiaulienos taukai; tepalas, taukai
Smetuons – grietinė (slav., net.)
Smuokavuotė – kvepėti (Žeml, Žd)
Smuoks – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)
Smuortė – liūsti, blaustis
Smūrglaiža – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys (menk.)
Smūrglīs – snarglys
Smūrglioutė – snargliuoti
Smūtnos – liūdnas

Snėiglaša – sniegbdriba, šlapdriba
Snopinietė – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam
Snopis − apdujėlis, apsnūdėlis
Snučas – snaudalius
Snūda – snaudulys

Sobata – šeštadienis
Sobėnė – užpakalis
Soda – 1) sodžius, 2) kaimas
Sodiedlioutė – sudėlioti.
Sogruobtė − sučiupti
Sokierka – saldainis
Solasītė – surinkti
Soma − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs
Someigtė – mokėti
Somiklietė − sukietėti
Sominis − šiaurės vakarų vėjas
Somintė – eiti lyg apkvaišusiam
Sopka – kaliošas
Sosieds – kaimynas
Sotrīstė – pradėti viduriuoti
Sosėvadintė – sukviesti, surinkti
Soskėrtė – 1)suplyšti, 2) vos laikytis
Sovėdruotė − sunykti, sumenkti (S. Dauk.)
Sovėsam – visai

Spaciera – išeiga
Spags – lašas (Plt, Vkš)
Spasabnus – tinkamas, patogus (Pol., Brs, Rdn)
Spasabs – pagalba, parama (Pol., Vdk, Up)
Spars – ramstis, paramstis (Rs, Grg)
Spaviednė – išpažintis
Spaviednīčė – klausykla
Spėitlios – spiečius (ties. ir perk. reikšme)
Speldė – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti
Sperus (Spiers?) – spartus
Spėtriuotė – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti
Spėtrius – spitras žmogus, žlibis
Spėtros – neprimatantis, žlibas
Spakainos – ramus
Spėlgtė – vysti, nykti
Spieka – jėga
Spierus (Spiers?) – , spartus, greitas, energingas
Spilgtė − menkti be saulės, stilbti
Spīrē − kopėčių skersiniai
Spongė – akis (niekinamasis)
Spongtė – svaigti (nuo alkoholio)
Spotkielis – puodelis
Spragis – segtukas
Sprėigtė – spriegti
Sprėndžina – spyruoklė
Sproklė – persprogusi vieta, sprogymė, spraga, plyšys (Prk, Jrb), 2) tarpas tarp dantų (Skr, Skdv), 3) gerklė (menk., Nt, S. Dauk.), 4) užpakalis, pasturgalis (juok., Kal, Grg)
Sprostis – pakaba
Sprudultė – spurdėti nepasiduodant
Sprudunklis – šakalėlis, vietoj sagos
Spruogila − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba
Spruogtė – dvėsti
Spuktis – suspaudžiama sagutė, sąsaga

Srėjė – apylinkė, vietovė, sritis
Sriebtovė – burna

Stadala – Brus., Pol. pastogė arkliams pastatyti užvažiuojamame kieme prie smuklės (End, Lž, Plt)
Stagars – šaka be lapų (Ms, Slnt)
Staibis – blauzda
Staibuols – rankos staibis, dilbis (Vkš, Trk)
Stalalis – girnalovis (Ms, End)
Stalavuonė – maitinimasis pas ką (Pol., Krž, Trš)
Stalavuotė – valgyti, maitintis pas ką nors; gyventi ir maitintis (Grg)
Staldalis – tvartelis (Grg, Jdr)
Staliuorios – stalius
Stalnės − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos
Stanaunē – dažnai
Stangs − raištis
Stapintė – madu marinti, dvasinti, alkinti
Statgalis – stogo viršus, šelmuo, kraigas (Skdv)
Stavuotė – 1) ištverti (Yl, Jrd), 2) turėti jėgų, pajėgti (Plt, Šts), 3) pakankamai turėti, užtekti (Skr)
Steigtė – rūpintis, stengtis ką daryti
Stėčas − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis
Stelgtėis − stengtis
Stėpruotė − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti
Stėrnus – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus
Stičas − priešgyna, užsispyrėlis
Stičītė – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti
Stiegars – penis (juok., Skd, Šts)
Stīgavuotė – 1) ginčytis, prieštarauti (Gršl, Šts), 2) sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti (Als, Vvr)
Stimbaris – nulaužtas medelis, stagaras
Stīrėnīnks – nekviestas svečias
Stodainis − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora
Stongas – sąrėmiai
Strainos – puošnus, gražus, dailus
Strankals – šūdo gabalas (Žd)
Strapakas – akėčios
Strapanks – medžio gabalas, pagalys (Jrb, Rs)
Stribitielios – stribas
Strikavuotė – daryti siūlę, peltakį, striką (Brs)
Striknėns − neklaužada, niekadėjas
Striktas – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena
Striuoks – skuba, skubėjimas (sl., Brs, Trk)
Strubis – žemas, neaukštas žmogus
Struoks – baimė, sujudimas
Struošėntė– komanduoti, skubinti
Struošītėis – skubėti
Stūgaunus – neramus (Lk)
Stumdalis – nerangus, nepaslankus žmogus, tinginys (Brs, Šts)
Stuoraunos – darbštus, rūpestingas
Stuotks – indas, rykas, koks reikmuo (pol., Ms, Pp)
Sturplis – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)

Subaisiuotė – suteršti, subjauroti (KlvrŽ)
Subakuotė – suminti (Kal)
Sublūkštė – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras
Sučeravuotė – sugadinti (Vvr)
Sučiežtė − suvalgyti, sudoroti (Užv)
Sučiokštė – sumenkti, suvargti (Krkl)
Sučirškintė − pravirkdyti, prarikdyti (Vvr)
Sučīžtė – netekti ūpo, būti nepatenkintam
Sudajītė – suprasti (Nmk, Rs)
Sudrīktė – susipainioti, susivelti (Kl)
Sudurdītė – 1) sulaužyti, sužaloti (Šts), 2) sužlugdyti, palaužti (perk., S. Dauk.)
Sūdžia – teisėjas
Sugiberavuotė – sutaisyti, sutvarkyti (Sd)
Suitus – gausus
Sujimtė – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais
Sukatuots – sukata, rachitu sergantis (Ggr)
Sukeklis − 1) medinis indas sviestui sukti (Šts, Kal), 2) girnų milinys (Pvn, Kl), 3) kiaulei ant snukio užsukamas brūzgulis, žniaugas (Užv, Rt), 4)  pagalys kam priveržti (DūnŽ)
Sukliuoktė – sukristi, perkarti
Sukrauliuotė – sudėlioti (Tv)
Sukrėstė – suliesėti
Sumajiečīntė − supainioti
Suodnos – sodas
Suoka – šnekta, tarmė (S. Dauk.)
Suopka – sofa
Suostis – upės įlanka, vadaksnis (Als)
Suotėns − sotus
Supotės – sutinęs
Suplustintė – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti
Suraišiuojėms – sumazgymas, sunarpliojimas (Krš)
Suraitītė – sugarbanoti (Vkš)
Surarietė – 1) sudundėti, sugrumėti (Dr), 2) subyrėti, sulūžti (Dr, Šts)
Surīzintė – sukiršinti, supykdyti (Lk)
Susibagdeliuotė – susirankioti, įsitaisyti (Šl)
Susidavadītė – susipažinti (Klp)
Susirunglintė – susipainioti, susivyti (Ggr)
Susitemptė – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)
Susizgadītė − susitaikyti (Vkš)
Susizgrėbtė – susiprasti
Susižaimuotė – 1) susipainioti, susinarplioti (KlvrŽ), 2) susipinti (KlvrŽ)
Suskabītė – 1) suskinti (Grg, Vvr), 2) sudraskyti, suplėšyti, susmulkinti (Rdn, Krš)
Suskaidītė – 1) suskirstyti, pažymint ribą (DūnŽ), 2) suskaldyti, sudraskyti, suplėšyti (Vvr)
Suskailis – nususėlis (keik., Vkš)
Suskaitītė – 1) galėti, sugebėti perskaityti (Žg, Lk), 2) skaitant suprasti (Kin, Krž), 3) skaitant sužinoti (Rdn), 4) skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti (Krš, Plt), 5) skaičiuojant įkirsti (Krt), 6) skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių (Trk)
Suskaitlioutė – 1) suskaičiuoti (Vkš, Rdn), 2) išspręsti (DūnŽ)
Suskaluotė – suskirsti (Šts)
Suskanintė – pagardinti, paskaninti (Plng, Brs)
Suskardītė – 1) sukapoti, suraižyti (Dr, Skdv), 2) sužeisti, sužaloti aštriu įnagiu (S. Dauk.), 3) susikauti (refl., S. Dauk.)
Suskartė – suplyšti, sudriksti (Krt, Prk)
Suskastė – karštai ko imtis, ką pradėti, į ką įnikti, sukrusti, sujusti, subruzti (Als, Rt)
Suskė – suskažolė (Užv)
Suskeldietė – suskilinėti, susproginėti, sutrūkinėti, sueižėti (Žd, Skd)
Suskeltė – sulydyti, sudurti (Als)
Suskėrbtė – surūgti, sugižti, sukirbti (Plik, Krtn)
Suskerdietė – sueižėti, suskeldėti, sudaužėti, supleišėti (Krž)
Suskībtė – sugižti (Dr, Kal)
Suskietė – skursti, vargti, susti (Skr)
Suskiets – 1) aptekęs suskiu, niežais (Šts), 2) apaugęs suskiais, brantais (Šts)
Suskila – atskala, atplaiša (Trg)
Suskimbčiuotė – trumpai suskambėti (Vvr)
Suskinis – 1) nušašęs, rauplėtas (Skdv), 2) prastas, sunykęs, nususęs (Skdv)
Suskintėis – gauti suskį (Trg)
Suskirliuotė – surankioti (Als, KlvrŽ)
Suskis – 1) susna (Vkš, Brs), 2) amaras, sausis (Pvn, Užv), 3) toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas (Šts, Ggr), 4) kas aptekęs suskiu, niežuotas (Šts), 5) kas aptrauktas miltlige (Krš), 6) kas nususęs, sunykęs, susisukęs (Rs, Skdv), 7) nusmukęs, nusigyvenęs, apsileidęs žmogus (menk., Brs, Vkš), 8 ) niekam tikęs, prastas žmogus; nevykėlis (menk., Up, Slnt), 9) bjaurybė, nenaudėlis (keik., Rs, Žd)
Susklandītė – 1) užtaisyti (Dr), 2) suskaldyti į sklandas (Lkv)
Susklėstė – apsileisti, sutingti (Krž)
Suskliaustė – sutelkti, suburti (S. Dauk.)
Suskoistė – įskuisti, įnikti (Slnt)
Suskrabintė – 1) subrazdėti (Nv), 2) sudžiovinti (Bržr)
Suskrabus – barškantis, tarškantis, skrabus (Prk)
Suskrambītė – suskaldyti, sukapoti (Mžk, Varn)
Suskrambtė – suliesėti (Šts)
Suskrebielis – kas nešvarus, suskretėlis (Skdv)
Suskrebtė – sustirti, sustingti (Jdr, Up)
Suskrembtė – subarti (Up, Šts)
Suskrenda – ištižęs žmogus (menk., Plt)
Suskretielis – kas suskretęs, nešvarus (Užv)
Suskriblītė – paraginti, subausti (Ggr)
Suskruobtė – sudžiūti, sulysti (menk., Šts, Als)
Suskūstė – sutaupyti (DūnŽ)
Suskvarbītė – kastuvu suvarpyti (Krš, Erž)
Susnuoptė – pasidaryti apkiautėliu
Sustasavuotė – suderinti (Ms)
Sustugtė – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių
Sušastītė − godžiai, skubiai suvalgyti (KlvrŽ)
Sušneržtė − suirzti, sušniurti (Žd)
Sušvičītė − 1) pagaląsti (Brs, Kl), 2) sulošti (Šts)
Sutėkės – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)
Suvinkliavuotė – supainioti (Sd)
Suziztė − įsinorėti, įsigeisti
Suzgrėbtė − susiprotėti, susiprasti (Šv, Krš)
Sužabainiuotė – supainioti, sumėtyti (Šts)

Svadīntė − sodinti
Svėlksnė − mėtyklė
Svetimluovė − paleistuvė
Svetimtīka − kas tyko ką nors gauti iš kitų
Sviets – pasaulis
Svotba – vestuvės

Ībakuotė − 1) įsigalėti, įsisenėti (Kv, Grg), 2) įprasti (Lkv)

Īdautė − ieškoti ydų, priekabių (Šts)
Īdavėks – skundėjas (Šts)
Īdėm − nuolat, be pertrūkio, ištisai
Iduomautėis (kou) – domėtis (kuo)
Īduotėis − ydų, priekabių ieškoti

Iedintė – varginti, kamuoti (Plng)
Iekeliuotė – 1) šukuoti linus (Brs), 2) braižyti, stumdyti, gnaibyti (Yl)
Ieninīnkā − ieninis, vienkinkis vežimas; kiekis, vežamas tokiu vežimu

Īgadavuotė – įtikti (Skd)

Īkačiultė – įkamuoti, įvarginti (Šts, KlvrŽ)
Īkibeklis – ranktūris, šalinė, turėklai (End)
Ikīps – skersas, įstrižas
Ikriestė – įtręšti, apdaužyti
Īkščiuotė − žvygauti (Šts)

Īladagtis − pypkei prarakti įrankis (Ggr)
Īlėns − smailus (Grg, Klp)
Ilgoutė − akėti išilgai arimo viena kryptimi
Īlintė − smailinti (Grg)
Īlītė − urbinti; kutenti, kutelioti (KlvrŽ)

Imbliuotė − 1) iminėti, 2) vagiliauti
Imeigtė – galėti, sugebėti

Īnars – 1) kas įneriama, įmezgama mezgant (Šts, Ggr), 2) botagui įnerti virvutė, rišama prie botkočio, panaralas, panaras, panerklas (Pln)
Īnautė − 1) verkti, vaipytis, stenėti (Vvr, Prk), 2) juokus daryti, darkytis, žaisti (Klp)
Īnumis – žmogus, neturintis nuosavos pastogės ir gyvenantis pas svetimus
Īnoms − tikrumas
Īns − tikras, gūdnas (S. Dauk.)
Ingarts – šunies apinasris (Varn)
Ingis − tinginys
Ingtė − 1) plikti, šertis, 2) skursti, smukti
Intvara − irklo rankena, kas nors, kur nors pritvirtinta

Īpėlā − patalų vidinis maišas, į kurį supilamos plunksnos

Īrabietė – 1) įkristi, įpulti (Krž), 2) įvažiuoti traškant (Žr)
Īrarietė – 1) įvažiuoti, įdardėti (KlvrŽ), 2) įsibrauti, įsilaužti (Krt)
Īrarintė – kiek priteršti (Šts)
Īrembietė – suaugti, subręsti (Škn)
Irinkē – aplinkui
Īrunguloutė – įridenti, sunkiai įkelti (Dr)

Īsaks – 1) iškalbingumas, įsaka (Šts), 2) pasakymas (Vvr)
Īsėkarabītė − įlipti, įsikartė (Als)
Īsėkišdintė − įkliūti (Grg, Šts)
Isėveizietė – įsižiūrėti, pamatyti
Īsiraškažītė – įsidūkti, įsisiausti (Rs)
Isitiemītė – įsidėmėti
Īsižaimuotė – 1) įsismaginti išdaigauti, įsisiausti (S. Dauk.), 2) įsipainioti, įsinarplioti (KlvrŽ)
Īstabus – nuostabus, nepaprastas, įdomus (S. Dauk., Slnt)
Īstanga – pajėgumas, išgalė, išgalėjimas, įstengimas (Šv, Grg)
Īstangings – turintis daug įstangos, stiprus, pajėgus (Grg)
Istapītė − išalkti
Īstingā – 1) be pertraukos (Vkš), 2) įsakmiai (Vkš)
Īstrakals – įrankis, instrumentas (Mžk, Sd)
Istralaks – prastas padargas, drabužis (Šts)
Īsvala − spalių pridžiūvimas prie pluošto

Išbagarioutė – išdaužyti (Skr)
Išbagaroutė – 1) lazda išmušti, išbadyti (Skdv, Rs), 2) išvaryti (Rs)
Išbakaroutė – 1) išbakštinti, išguiti (Krkl, Ll), 2) išbadyti, išbaksnoti (Ll)
Išbakuotė – 1) išplūkti (Žd), 2) intr. išbristi, išklampoti (Kal)
Išbergžtė − išleisti, išeikvoti, netekti (Krkl, Plt)
Išbruokavuotė − atmesti
Išbuočītė – atleisti, dovanoti (Kair)
Iščirškintė − iškepti (Skd)
Išdars – iškastruotas gyvulys, skapas (Kair, Up)
Išdėla − išdilęs, susinešiojęs daiktas (pvz., dalgis, drabužis ir pan.)
Išdundietė – išdūlėti, sutrešėti, išsidėvėti (Mžk, Šts)
Išduovītė – išdalyti (Lnk, Šts)
Išdužietė – sustambėti, pastorėti (Skdv)
Išdvaktė – 1) iškvaišti, iškvailėti (Kair), 2) išdilti, išgverti, išsitampyti (Šl)
Išdvasietė – išalkti, išbadėti (Užv)
Išglėžtė − ištižti
Išgviešielis − nuleidęs sparnus, nevalyvas
Išimtėnė – išlaikymas, kurį užsirašydavo tėvai, atiduodami ūkį vaikams (Žd, Skd)
Iškada – 1) žala (Pol.), 2) gaila
Išlapačiuotė – 1) išeiti, kojomis tapsint (Kal), 2) išmindyti (Kal)
Išliousoutė − išlaisvinti
Išmadlavuotė – išgudrauti, iškombinuoti (Skd, Sd)
Išmakazītė – išklampoti, ištrypti, išdrembti (Kal)
Išmėslā – pramanos, niekai
Išneikavuotė – išnaikinti (Krš)
Išparcėlioutė – išparduoti
Išpītė – ištežti, išbjurti
Išpliorptė – visiems apsakyti slaptą dalyką
Išplustavuotė – išeikvoti, išplustašyti (Vdk)
Išpūstavuotė – išeikvoti, išleisti (Kv)
Išrabietė – išeiti rabant, brazdant (DūnŽ, Rdn)
Išrailiuotė – išropti, išlipti (Ms, Plik)
Išraitīms – vingiuotas ornamentas (Žeml)
Išraitītė – 1) išvingiuoti, išvinguriuoti (Rdn, Vvr), 2) išvyti, išmesti (perk., Plng), 3) pakreipti, pasukti, iškombinuoti (Pvn), 4) išsirinkti (šnek., Šv, Krtn), 5) pratinginiauti (refl., Trk)
Išrarietė – 1) su triukšmu iškristi, išpulti (Rt, KlvrŽ), 2) su bildesiu išvažiuoti, išdardėti (Kal, Kv)
Išrarintė – 1) su triukšmu išgrūsti (Vvr), 2) išmurminti, išvirti (Dr)
Išraškažītė – išlepinti (Vvr)
Išrīdytė – išpenėti (Šts)
Išrīzintė – įkyriai išprašyti (Lk)
Išrīžintė – atkišti, priekin atstatyti (Šts)
Išsirīdintė – išsibarti (Šts)
Išstėptė − išalkti, peralkti
Išsuskietė – sunykti, apskursti (Lk)
Iššvičītė − išbarti, iškoneveikti (Pp)
Ištarabanītė – išgabenti (Brs, Plt)
Ištrivuotė − ištverti
Išvapa – išvėpėlis, išsižiojėlis
Išvėdruotė − išpūti, išgverti (Ms)

Ītars – prietaras (S. Dauk.)
Īteklis – upės ar ežero vingis; atsiauta, atsėdis (Sd, Ggr)

Īvados – kurio galima daug suvalgyti, išgerti
Ivairos – nevienodas, daugiareikšmis
Ivairiesnis – keistesnis, savotiškas
Īvals – 1) siaura odos juostelė, kalama aplink klumpę, 2)medžiagos juostelė, įsiuvama į siūlę stiprumui ir gražumui
Iveizietė – pamatyti, įžiūrėti, matyti
Īvelis − mažas arklys (Tv)
Īžtė − dildyti, plėšti, drengti (Als)

Baba – 1) motinos ar tėvo motina, močiutė, senelė (Vvr), 2) sena moteriškė (Ms, Grg)
Babaks − menkavertis rakandas, daiktas (Krkl)
Babalioutė – niekus kalbėti, bambėti, veblėti (Klp)
Babaušis – vaikų baidyklė, šmėkla, baubas (Užv, Krt)
Babaužė – utelė (Kv)
Babītė − 1) krauti, dėti, mesti (Kal), 2) kulti, daužyti (Ggr)
Babīzninks − neturtingas valstietis, kampininkas (Rs)
Babkas lapā − lauro lapai (Pol.)
Babrentė – dėti, nešti kur nors (Krtv)
Babūnė − senelė

Bachūrs – vaikagalys, vaikpalaikis (Pol., Varn)

Bačka – statinė (Brus., Grg, Slnt)
Bačkis – storulis, dručkis (Šl)

Badaris – triukšmas (Šts)
Badavėjė – 1) bado metas, skurdas (Jrb, Up), 2) kas niekad neprivalgo, badmira, besotis (End)
Badbolbė – ankstyvoji bulvė (Šts)
Baddvasa – kas neturi ko valgyti, badmirys, badmira, sudžiūvėlis (Rs, Skr)
Baddvasautė – badą kęsti, badmiriauti (Rs, Jrb)
Baderioutėis – painiotis, kliūti (Tl)
Badėškā – skurdžiai (Yl)
Badiesena – badėjimas (Šts)
Badietė – badą kęsti, badauti, nevalgyti, alkti (Skr, Pgg)
Badinietėis – tinginiauti, bastytis, valkiotis (Skr)
Badīstė – badas (Krž)
Badītinis – sudurstytas, susiūtas iš skiaučių (Šts)
Badkuošis – besotis (Dr)
Badlaikis – badmetis (Trk)
Badmaišis – kas dažnai valgo ir vis alkanas (menk., Kair)
Badmėra – kas nuolat trūksta valgyti, nuolat alkanas (End, Užv)
Badpėlvis – besotis, badmirys (Dr, Ggr)
Badplaukē – ilgi, neišsišėrę gyvulio plaukai (Šts)
Badplonksnės – neišsišėrusios plunksnos (Šts)
Badpotrė – prasta sriuba, putra (Šts, Ms)
Badrėjė – badmira, badsmuka (Varn)
Badragaišis – juodų miltų, prastas pyragas (Trk)
Badsmėlgė – plona smilga (Yl, Skd)
Badstėpa – badmirys, badsmuka (Slnt)
Badvėitė – prasta žemė (Dr)

Bagamazas − Brus. 1) smulkių prekių nešulys (End), 2) būdelė turguje (Brs)
Bagamazninks – smulkių prekių pardavinėtojas (Akm)
Bagarautėis – linksmintis, vakaruškauti (Šv)
Bagarioutė – 1) maišyti, žarstyti lazda (Grg), 2) kasti, semti (Jrb)
Bagarioutėis – nykti, skursti (Jrb)
Bagaris – neturtingas, nusigyvenęs žmogus, nuskurėlis (Skr, Šlv)
Bagarninks – vakaruškininkas (Šv, Jdr)
Bagaroutėis − 1) makaluoti, baksnoti, badyt (Kv, Up), 2) snausti (perk., Rs)
Bagars – Vok. 1) lazda, pagalys (Pgr, Up), 2) mašina uostams ir upėms gilinti, žemsemė (Klp), 3) kaimo pasilinksminimas, vakaruškos (Šv, Vvr)
Baguotībė – turtingumas (Vvr)
Baguots – apkūnus (Grg, Vvr)

Baideklis – baidytojas, baidyklė (Šts)
Baidīkla – vieta, kur baido, vaidenasi (Grg)
Baidīklė – 1) žmogaus pavidalo iškamša baidyti paukščiams, darantiems laukuose ar soduose žalą (Krkl, Skr), 2) baisus padaras, šmėkla (Jdr)
Baidītėis – vaidentis (Grg, Nt)
Baidols – vaiduoklis, baiduoklis (Krtn)
Baiduoklis – vaiduoklis (Šil)
Baigena – galas, mirtis (Skr, Ar)
Baigtinuoji – nelaimė, galas, mirtis (Skr)
Baigtovā – prietaisas baigti audeklui austi (Šlv)
Baigus – baisus (S. Dauk.)
Baika – 1) šmėkla, baidyklė (Žd, Lž), 2) juokas, juokavimas, tuščias dalykas, pasaka (Pol., Brus., Klp)
Baisielie – 1) baisus žmogus, bjaurybė, neklaužada (Krš, Šts), 2) pabaisa, baidyklė (S. Dauk.)
Baisis – 1) baisumas, baimė (Šts), 2) bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Skr)

Bajuoralė – bajoraitė (Vvr)
Bajuorėkė – bajoro duktė, bajoraitė (Vvr)
Bajuorėns – vidutinis bajoras, bajorukas (Vvr)
Bajuorgalis – nusigyvenęs bajoras, balalaikas (Skdv, Šts)

Bakalerėjė – triukšmas (perk. Ms, KlrvŽ)
Bakanis – 1) avinas (Vkš, Lž), 2) lepūnėlis (perk., Skd)
Bakaroutė – badyti, bakštinti, guiti (Ll, Krkl)
Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti (Sl., Kv, Rs)
Bakis – Vok. 1) regztis, rezginės, maišė (Prk, Kv), 2) nešinys, nešmenė, pakas (Skd)
Bakiuotė – pakuoti (Šts)
Bakiuotėis – 1) mušti (Rt), 2) eiti (keliais), klupsčiuoti (KlvrŽ)
Baklagė – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys
Bakmalis – košės grūstuvis, kruštuvas (Brs)
Baknītėis – stuksenti, mušti, bakinti (Skr)
Baknuotė – 1) baksnoti, badyti (Skr), 2) intr. sunkiai eiti (Rs)
Bakšė – šalinė (Grg, Kl)
Bakšnuotė – sugrūstų spirgintų kanapių valgis, spirgutė (Vkš, Ms)
Bakštalītė – badyti, mušti (Varn, Užv)
Bakštals – 1) spirginė, pamirkalas (Šts, Brs), 2) nenuorama, lindikas (Pp)
Bakšterītė – raginti, badyti (Varn)
Bakštinietė – badyti, mušti (Šts)
Bakštītė – badyti, kumšėti, daužyti (Brs, Pp)
Bakštuols – grūstuvas košei grūsti, bakmalis (Šts)
Baktalītė – mušti, barti, prikaišioti (Krkl)
Bakuotė – sunkiai bristi, klampoti (Ggr, Slnt)
Bakūžė – sena prasta pirkia, lūšna (Vok., Skr)

Bala – ko nors daugybė, begalė (perk., Šts)
Baladuonė – beldimasis, baladojimasis (Kair)
Baladuošios – pabalda, padauža (Skr)
Balakas – prastas viršutinis drabužis (Pol., Kv, Tv)
Balamutītė – ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti, gaišti, klaidinti (Brus., Pol., Krtn)
Balamūts – kas iš kvailumo, išdykumo ar blogos valios daro ką ne taip, kaip reikia, paikšas, išdykėlis (Brus., Pol., Skr, Pln)
Balandaitis – balandžių jauniklis (Grg)
Balans – viršutinis žemės sluoksnis, priaugęs augalų šaknų, ypač durpyne, velėna (Brs, Šts)
Balazīnė – pykimasis, rietenos (Krkl)
Balazītė – 1) keikti, plūsti (Škn), 2) barti (Jrb), 3) niekus taukšti (Šts, Grk)
Balažītė – nerimti (Lk)
Baldaroutėis – maišytis (Pln)
Baldašītėis – baldantis ką veikti (Akm, Krkl)
Baldaštars – didelis žmogus (Kv)
Baldė – toks medinis indas, puskubilis, žema statinaitė (Prk, Plng)
Baldgalis – medžio atpjova (Vkš)
Baldis – indas, naudojamas skalbiniams plauti (Prk)
Baldītė – 1) belsti, trankyti (Šts), 2) refl. keliauti, trankytis (S. Dauk.), 3) refl. slankioti, valkiotis (S. Dauk., Akm)
Balduonis − kas baldosi, naktibalda (Šts)
Baleizis – kaltas krėslų ir stalų varams iškalti (Germ., Užv)
Balgans – balzganas (Vvr, Prk)
Balguonis – nenuorama, padauža, peštukas, nenaudėlis (Kal, Slnt)
Balinīs – balinamas audeklas, baltalas
Balkis – sija, rąstas (Vok., Pp, Kv)
Balondis – karvelis (Mžk, Prk)
Balsuotė – baltuoti (Yl)
Baltakė – degtinė (šnek., Ms)
Baltals – prametalas, uždaras (Užv, Kair)
Baltgalvė – ramunė
Balvas − dovana, kyšis, papirkimas
Balvonautė – dykinėti, išdykauti (Brs)
Balzatītė – plepėti, balzgatyti (Krž)
Balzgans – balsvas, neaiškiai baltas (Grg, Slnt)

Bamba – trumpas pagalys, ant kurio galo sukasi vytuvai, įstatomas į kokį krėslą ar trinką (Grg)
Bambainis – pilvotas (Šts)
Bambalėnė – niurzga, bambeklė (Šts)
Bambalis – 1) indas pienui į pieninę vežti, bidonas (Yl, Skd), 2) indas žibalui (Sd)
Bambaliuotė – bambėti, bambaliuoti (Kv, Vkš)
Bambals – 1) varpas (perk., Yl), 2) spuogas (perk., Mžk)
Bambarieža – mažo ūgio žmogelis (Trk)
Bambariežla – mažo ūgio pilvotas žmogus (vaikas) (Užv)
Bambars – pumputys (Ggr)
Bambaruoks – bambeklis (Skr)
Bambatrīnis – 1) naujoviškas šokis, laikomas ne visai padoriu (Trg, Kl), 2) pašokys, pasilinksminimas (Skr)
Bambazītė – barti, raginti (Trk)
Bambeklis – bambalius, bambėtojas (Kv, Grg)
Bambelis – supresuoti šiaudai
Bambezas – bambeklis, bambalius (Skd, Kl)
Bambinietė – vaikščioti be darbo, slampinėti (Skr)
Bambintė – 1) skambinti (Jrb, Vkš), 2) nerangiai eiti (Vkš)
Bambītė – valgyti, srėbti (menk., Brs)
Bambizas – vaikigalis, paauglys
Bambtelietė – neaiškiai pasakyti, tarstelti (Vkš)
Bambuočius – bambotas arklys (Ggr)
Bambuoks – rąstagalys, stuobrys (Skr)
Bambuolakis − žmogus didelėmis akimis

Banda – 1) būrys galvijų, kaimenė (Vdk, Plt), 2) sodžiaus jaunimo pasilinksminimas, vakaruškos (Skd)
Bandadaržis – aptverta daržo kertė karvėms suvaryti, bandodaržis (Lž)
Bandaganis – galvijų piemuo, galvijagonis (Kv)
Bandaginīs – bandos varovas (Rs)
Bandėnė – 1) aptvaras bandai laikyti (Šts), 2) toliau nuo ūkio esanti ganykla (Šts), 3) piemenų pokylis per Sekmines, sambaris (Brs)
Bandėšks – būdingas bandai, gyvuliškas (Šts)
Bandīkštis – bandos gyvulys, galvijas (S. Dauk., Akm)
Bandoks – mažas duonos ar ragaišio kepaliukas (Skr)
Bandšunis – bandos, kaimenės šuo (Grk, Užv)
Bandulis – pirktinė maža bandelė, bandelis (Brs, Žd)
Banduodaržis – prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarą, diendaržis (Kv, Als)
Banduokėimis – diendaržis, laidaras (Kv)
Banduostaldis – galvijų, bandos tvartas (Kv)
Banduotakis – takas, kuriuo galvijai (banda) genami į ganyklą (Lkv, Kv)
Bandžiulis – 1) draugas, bičiulis (Mšk, Šl), 2) bendradarbis (Šl)
Bandžiulīstė – draugystė, bičiulystė (Šl)
Bandžius – 1) kerdžius (Brs, Mžk), 2) bernas, tarnas
Bangintėis – daug valgyti, kimšti (Ll)
Bangiuotė – vilnyti, banguoti, siaurėti (S. Dauk.)
Bangouts – 1) su pasmarkėjimais (perk., Šts), 2) audringas (Šts)
Bangulioutė – siausti, dūkti (Šts)
Banguotėis – pustyti (Ggr) 
Bankieta – puota, banketas (Pol., Mžk)

Barabanītė – trankyti, belsti (perk., Jrb, Kv)
Barabans – kuliamosios mašinos dalis, į kurią leidžiami pėdai (Jrb, Up)
Barbarka – rabarbaras
Barbeklis – bambalius (Vkš)
Barbietė – kalbėti (Vkš)
Barbuols – koks kabantis daiktas, bumbolas, kunkolas (Up)
Barbuora – kūlė (Rs)
Barbtelietė – 1) barkštelėti (Vkš), 2) piktai, neaiškiai tarstelėti, burbtelėti (Vkš)
Barelis – eilė (Ms)
Barena – barimas (Vgr)
Barga – ėmimas prekių į skolą, kreditas (Vok., Yl)
Bãriuotė − 1) šerti, penėti (Šll, D. Sauk.), 2) piktai žiūrėti (Brs)
Bargavuotė – peikti, niekinti (Lž)
Barkšnuotė – belsti, barškinti (Vvr)
Barkštlapynė – barščių lapų sriuba (Lkv)
Barkštlapis – barščio lapas (Lkv)
Baronka – riestainis
Bars – vienu kartu užimamas lauko ruožas dirbant (pjaunant javus, raunant linus, šienaujant) (Slnt, Yl)
Barsena – barimas (Vkš)
Barstva – kirvis su plyšeliu vinims traukyti (Vok., Lkv)
Barškals – 1) medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu, barškutis, kleketas (Klp, Lkv), 2) bažnyčios šveicoriaus lazda su barškančiu galu (Grg), 3) toks barškantis vaikų žaislas (Grg)
Barškepys – nenaudėlis, apsileidėlis (Skr)
Barškesys – barškėjimas (Grg)
Barškīnė – barškalas, barškutis, tarškynė (Šv)
Barta – 1) lovos šonas (Vok., Trg), 2) su plačiais ir riestais ašmenimis kirvis (Vok., Dr, Pln)
Barva – 1) spalva (Pol., Kal, Krt), 2) kostiumas (Rdn, Slnt)
Barzda – 1) smakras (perk., Vvr), 2) mažutės šaknys, daigai, 3) kablys, užkarpa (meškerės ar žeberklo), užbarzdinė (Vkš), 4) ant daržinės durų užleidžiama šiaudais pinta uždanga (Žr)
Barzdoutėis – apaugti šaknimis (Šts)

Basnirčia – basaminčia, basnyčia (Šll, Skdv)
Basnuotė – pamažu, smulkiais žingsniais bėgti (Varn)
Basteklis – 1) lazda (Skd), 2) bažnyčios tarnas (Skd)
Bastūns – klajūnas, perėjūnas, valkata (Šlv)

Bašlėks – kapišonas (Pol., Brus., Grg)

Batalėjė – peštynės, triukšmas (Up)
Bataulis – bato aulas (Brs); neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (Šts)
Batpalaikis – senas, menkas batas (Kl, Grg)
Bats – malūne skylė, pro kurią pilami grūdai į kašę, aulas (Brs)
Battraukis – įnagis, kuriuo nutraukiami auliniai batai (Šts)
Batvėnē – virta iš burokų rūgšties sriuba; batvinių lapų sriuba (Mžk, Užv)
Batvinis – burokas (Brus., Pol., Akm, Gršl)

Baubintė – gąsdinti, baubu baidyti (Jrb)
Baudās – taisantis, žadais
Baudītėis – baustis, ruoštis (Vdk)
Baugietėis – baimintis, bijoti (Pln)
Baugīklė – vaiduoklis, šmėkla (Up, Kltn)
Baugings – bailus (Šts)
Baugis – baimė (Šts, Slnt)
Baugštentė – bauginti, gąsdinti, baidyti (Šauk)
Baugštīklė – baidyklė (KlvrŽ)
Baugštintė – bauginti, gąsdinti (Vkš)
Baugulīs – baugumas, šiurpulys (Krš, Užv)
Bauguonis – kas baugus, nedrąsus (Šts)
Baugus – 1) baugštus, bailus, baikštus, baimingas (Krkl, Rdn), 2) lepus (Krš, Sd), 3) baisus (Klp, Grg)
Baulītė – baubiamai dainuoti (Vvr)
Baurė – ūkininkas (Vok., menk., Skd, Brs)
Baustêis – ketinti, žadėti, rengtis, ryžtis (Erž, Škn)
Baustītėis – 1) rengtis, ketinti (Up), 2) taisytis, niauktis (Up)
Baužas – 1) baidyklė, baubas, šmėkla (Krkl), 2) didelis, paaugęs piemuo (Užv), 3) išdykėlis (Krkl)
Baužė – baidyklė, baužas (Grg)
Baužinietė – 1) užrištomis akimis gaudyti viens kitą, lauminėti (Als), 2) persirengus kuo nors, kad nepažintų, eiti į žmones (ppr. Užgavėnes) (Šv)
Baužis – baidyklė, baubas (Als, Pln)
Baužtė – eiti smagiai, drožti (Als, S. Dauk.)

Bažmas – daugybė, aibė (psn., Slnt)
Bažnīnčė – bažnyčia (Slnt, Grg)

Bebkis – žioplys (Rs)
Bebuotė – labai silpnai skaityti (Brs)
Bebrenas – kailiniai, pasiūti iš bebrų kailių; geresnių kailių (ne avies) kailiniai (Grg)
Bečītėis – lažintis, eiti lažybų (Lk)
Bėdlīvs – neturtingas, vargingas (Vkš)
Bedrekis – 1) pamazgų duobė (Gršl, Plng), 2) srutų duobė prie tvarto (Krtn), 3) purvynė, klampynė (Ms, Slnt)
Bedrīns – pamazgų duobė (Vkš)
Bedruskis – žioplys, išsižiojėlis, lėtas žmogus (perk., Skr)
Begalouts – labai ilgas (Ggr)
Bėgšlīnė – ruoša (Varn)
Bėgtīnės – bėgimo lenktynės (Kv)
Bei – ar, bau (Klp, Vvr)
Beicas – dažai medžiui dažyti prieš poliravimą (Vok., Grg)
Beigelis – 1) riestainis (Vkš, Kltn), 2) pavalkų pynė, kamantų pavalkai (Kv, Rt)
Beizas − berniūkštis (menk., Šauk)
Bejuo − juolab (Šts, S. Dauk.)
Bekrikščioks – nekrikštyta vėlė; šmėkla (šnek., Krkl)
Belab – pagaliau (Up)
Bėldoks – velnias
Belšis – neaštrus peilis, kirvis (Vvr)
Bembė – vėpla, iširėlis (Vkš)
Bemberezas – nenaudėlis (menk., Klp)
Bemberīs – 1) žolės stiebas, stagaras (Skr), 2) medžio stiebas, viršūnė be šakų (Skr), 3) stačiakalbis žmogus (Skr)
Bembietė – darytis nerangiam, senti (Kair)
Bembla – nubembėlis; pampla (Vvr)
Bemblinietė – valkiotis be darbo (Vvr)
Bemblīs – augalo stiebas (Jrb, Erž)
Ben – bent
Bendė – vyrų vasariškas viršutinis drabužis (Dr, Skd)
Benduorius – kubilius (Rus., Krkl)
Bendrība – draugiškumas, bičiulystė (S. Dauk.)
Bendzė – botagas (ppr. storas) (Rs, Ll)
Bengiams – paskutinis, prasčiausias (Vgr)
Bengtė – baigti (Brs, Šts)
Benkartietė − išsigimti
Benkarts − išvisa, išsigimėlis (Mžk)
Benkioutė – per linų mynę sugrobus mynėją už pažastų ir kojų tvoti jo užpakalį į benkį ar į mintuvus (Kin, Grg)
Benkis – 1) suolas (Vok., Prk, Vvr), 2) toks rąstas su skylėmis mintuvams sukalti, įtvirtinti
Bepigi – bepigu (Mžk, Vkš)
Berbainis – nuberbėjęs, pasenęs (Grg)
Berbietė – skresti, burgėti (Lkv)
Berdanka − nevykęs šautuvas
Bėrekšla – bėras, rudas žmogus (Užv)
Berglautė – mėsinėti, skrosti (Grg)
Berguotė – taisyti (Plng)
Bergždinis – kuris neveda jauniklių, nevaisingas, bergždžias (Klp, Šl)
Bergždinīs – 1) bergždžias, nevaisingas gyvulys (Brs), 2) kas neturi vaikų, bevaikis (Yl)
Bergždoutė – nokti, bręsti, bergžti (Trš)
Bėrībė – bėris, rudumas, veido tamsumas (Užv)
Berlečius – odinis apavas be aulų, pusbatis (Mžk, Plng)
Bernelē – 1) pirmosios Kalėdų mišios, piemenėlių mišios (Grg, Šts), 2) Kalėdinė giesmė (Yl, Vvr)
Berštas – šepetys; batų šepetys (Vok., Prk, Rs)
Bertainis – daržinės, kluono galas, šalinė (Slnt, Trg)
Beržlapė – ūmėdė (Vgr)
Bestėjė – nenaudėlis, žvėris
Bestėjė – 1) gyvulys, žvėris (Pln, Grg), 2) nenaudėlis, bjaurybė (men., Kv)
Besuomis – ištižėlis, lepšis (Šts)
Besuotē – miltiniai kukuliai su kanapių įdaru (Varn)
Bėtaulis – bičių avilys
Bėzā – supintų kasų pynės
Bezdā – alyvos (Pol., Mžk, Kl)
Bezeliuotė – bizdelioti, zylioti (Rs)
Bezelis – menkos nuovokos ir nepaslankus žmogus, mulkis (Rs, Skr)
Bezliepīčė – nei šioks, nei toks, niekam tikęs žmogus (Pol., Grg)
Bėzmiens – senovinės svarstyklės
Bēzos − alyvų krūmas

Bī – 1) lyg, tarsi, rodos, it (Brus., Pol., Tl, Vdk), 2) kad, kad tik, jei (Pol., Grg, Krkl)
Bīdelis – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
Bīdeliuotė – smulkiai malti, pikliuoti (Vok., Klp)
Bīdelka – ruginių pikliuotų miltų duona (Skr, Rs)
Bieda – nelaimė; dviem ratais kinkomas vežimas (Pol., Skdv)
Biedavuotė – 1) kaltinti (Up), 2) bausti (Up)
Biednos – vargšas, neturtingas
Biegena – naginė (Jrb, Kal)
Biegesys – polaidis (Ggr)
Biegīnė – pačiūža (Dr)
Biegintė – tekinti, leisti lietis (Šts)
Biegratis – dviratis (Klp, Grg)
Biegsmie – 1) bėgsena, bėgimas (Klm), 2) čiuožimas, slinkimas (Klm)
Biegsnie – tiesioji pavažos dalis (Klm)
Biegšlus – 1) bėgus, bėglus (Pkl), 2) kuris gerai slysta, čiuožia (Trk)
Biegšta – 1) bėga, bėgimas (Skdv, Skr), 2) bėgiojimas, triūsas (Skr)
Biegštena – bėgsena (Skdv)
Biegštus – bėglus, greitas, eiklus (Skr)
Biegtėnuos – bėgte, bėgtinai (Vkš)
Biegūns – 1) medinės kuliamosios mašinos didysis ratas, smagratis (Pln), 2) ratelio rate įtaisytas švino gabalas (Brs), 3) kartelė, pritaisyta prie jaujos ar daržinės pusiauverinių durų joms uždaryti (Pln)
Bielingis – aũkštas, anttrobis, pastogė (Lat., Pln)
Bierasis – bėras arklys, bėra kumelė (Vvr, KlvrŽ)
Bierėms – vėtymas (Grg)
Bierėns – bėrukas, bėris (Grg, Šv)
Bierškis – ešerys (Vok., Klp)
Biesos – piktoji dvasia
Biesuols – biesas, nenaudėlis (Vvr)
Bietaruotėis – 1) silpti, baigtis (KlvrŽ), 2) vemti (Brs)
Bīgars – 1) kablys ant ilgos karties; lazda (Šv, Kv), 2) sodžiaus jaunimo šokių vakaras (Šll)
Bī kāp – bet kaip (Slnt)
Bī kas – bet kas (Vvr)
Bī kor – bet kur (Vvr)
Bī koriou – bet kur (Vvr)
Bīkšas – puskvailis, pusklaikis, nevisprotis (Ggr, Pln)
Bī kuoks – bet kuris (Vvr)
Bī kumet – bet kuomet, bet kada (Vvr)
Bīlis – kirviukas (Prk, Klp)
Bīlkštelietė – smarkiau trinktelėti (Skr)
Bīluodė – stalčius (Vok., Klp)
Bimbals – gilys
Bimbars – barimas (Grg)
Bimbuoklis – bukas galas, stabaras (Ggr)
Bingietė – didėti, stiprėti, senėti (Vd)
Bingtietė – ponėti (Klp) 
Bingts – gražus, puikus (Klp, Dov)
Bîržtva (-īns) – beržynas
Bīra − derlius, naša (Šmk, Rs)
Bīstrė – pasilinksminimas, pašokis (Rs, Vdk)
Biškis – truputis
Bitka – kirtis, smūgis (Pol., Ms, Plt)
Bizalaks – nusistelbęs, nusistovėjęs, prastas alus (Jrb, Erž)
Bīzals – 1) įsiutimas (Šts), 2) skysti vaistai (KlvrŽ)
Bīzduotė – gulėti tinginiaujant, tursoti (menk., Skr)
Bīzintė – 1) raginti (Rs); erzinti (Kv); aistrinti (Užv), 2) pjauti, brūžuoti, zulinti (Grk); čirpinti (griežtuvu) (Rs), 3) lėtai, nepaslankiai eiti, lyg tingint vaikščioti, byzdinti (Jrb)
Bīzla – tinginys, uitena (menk., Rs)
Bīzoutė – ištižusiai, nevikriai dirbti (menk., Ll)
Bīztėis – skursti (Šts)
Bīzulioutė – gyliuoti (Užv); lakstyti (Kair)
Bizūns – trumpu kotu rimbas, supintas iš dirželių arba virvelių, stirnakojis (Brus., Pol., Grg, Vvr)
Bīzuotė – gulėti, drybsoti (menk., Jrb, Skr)

Bjaûris – bjaurumas, piktumas, įkyrumas (Grg)
Bjaurastis – bjaurumas

Blaisvos − balsvas, pabalęs
Blankė – stora lenta (Skr, Yl)
Blanks – lygus, plynas (Plng)
Blaûzdlauža – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta
Blezdinga – kregždė
Blezgė − nerimta moteris
Blieka − skarda
Blingintė – akinti; temdyti supratimą (Vd)
Blīstė – dilti, kiurti
Bliurbuoks – sovietinis laidinis garsiakalbis
Bliuska – palaidinė
Bliuznītė – ką nors iškeikti
Blosėnės – tymai
Blouzgā – pleiskanos
Blučkas – pirktiniai medvilniniai siūlai
Blūdītė − svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti (Vkš, Yl)
Blūdnastis – pasvaigimas, pakvaišimas (Up)
Blukis – krivūlė (Kal)
Bluks – trinka, storas pagalys, rąstagalys (Vok., Skr, Rs)
Bluoms – plotas, sklypas (Kv, Als)
Bluoznos – iškvėšėlis
Blužnis − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis (Grg, Lk)

Bobžolės – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas
Bodautė − ilgėtis, nuobodžiauti (Varn)
Bodinka – pastatas
Bolbė – bulvė
Bolė – adatos skylutė
Bonga – pabaiga, galas (Kl)
Borgā – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės če pardavuo ont borgā?)
Bormašėnė – grąžtas (gręžtuvas)
Bošis – ašis, stebulė
Boužė – senovinės svarstyklės

Bradãkītė – klampoti, sunkiai eiti (Nt)
Brakalioutė − brazdėti, bildėti, tarškėti (Brk, Plng, Grg)
Braks – didysis branktas, prie kurio prikabinami mažesni branktai bubaras spuogas, puškas (Vok., Plik, Klp)
Brakšentė − pamažu brazdintis, braškintis (Sd)
Brakšis − sulysėlis, sunykėlis (Kal)
Braktīteis – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikščioti (Dr)
Brastva – brasta (Kv, Als)
Brauktė – važiuoti
Brė(č)ka – vežimas
Brėtva − skustuvas
Brėtvuons – pasipūtęs, nepaklusnus
Brėžės – spyruoklinės akėčios
Briauzga − sudžiūvėlis
Briedgauris – šiurkšti žolė
Briedūns – nepraustaburnis, paleistburnis (Užv)
Briekšma – prietema
Briekštė – temti
Brigadierios − brigadininkas
Bringtė – brangti (Krkl, Skr)
Brizgėls – apynasris
Brīzos − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas
Brîžiuotė – akėti su brižėmis
Brostva – 1) brolija, religinė draugija (S. Dauk., Vvr), 2) rožinis, škaplieriai ir kiti smulkūs tikybinės praktikos daiktai (Gršl, Mžk)
Brostvininks – brostvos narys (S. Dauk.)
Brukis – (esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes) 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas (DLKŽ), 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu (Krš)
Brūkšts – pustyklė
Brukavuotė – grįsti akmenimis gatvę
Bruoga – degtinės raugalas; alaus putra, žlaugtai (Sl., Skr)
Bruokavuotė – peikti
Brungstė – užsiimti su mažais vaikais, žaisti
Brūns – briūnas, juodbėras (Mžk, Grg)
Bruoms − bažnyčios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai
Bruosė – draugė, bičiulė (Krš)
Bruožtė − brėžti, drėksti, braukti (Šauk)
Brūsos (-ielis) – pagalys, balkis
Brūztė – rūpintis, darbuotis be poilsio

Bubars – spuogas, puškas (Klp)
Bubintė (III asm. bobėn) – 1) bildinti, dundinti (Skr, Šts), 2) mušti (Skr, Grk), 3) smarkiai ką daryti; kulti (Skr)
Budavuonė – Pol. 1) statymas, statyba (Pgg), 2) trobesys, troba (Klp)
Būdavuotė – statyti
Būdė – galąstuvas
Budīlninks – žadintuvas
Budīnė – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant
Budinks – pastatas
Budra – nakties vidurys, gūsras (Užv)
Būdrautė – neramiai miegoti, neužmigti, nuolat pabusti (Krš, Lž)
Būgautė – bijoti, būgštauti (S. Dauk.)
Būktās – turbūt, tikriausiai, galbūt
Bundelis – batonas
Bungazītė – 1) mušti (Skd), 2) srėbti (Skd)
Bunka – kupra, iškilimas (Vvr)
Bunkčiuotėis – mėtytis, raitytis (Vvr)
Bunkis – didelis butelys vynui laikyti; skardinė žibalui (Pp, Vkš)
Bunkulioutėis – rinktis į krūvą, maišytis (Up)
Bunkulīs – būrys (Up, Trg)
Buntajers – pypkės kandiklio dalis (Germ., Šts), 2) kaspinėlis papuošti (Šts)
Buntavuotė − kurstyti, kelti maištą, triukšmauti (Pol., Skr)
Buntinis – kuris tokios tabako rūšies (S. Dauk.)
Bunts – ryšulys, kūlys, glėbys (Vok. dial., Grg, Vvr)
Buobkontė – papenčio viršutinė nenutašyta žievė (Varn, Brs)
Buočius  – senelis (Grg, Mžk)
Buoms – 1) rąstas (Klp), 2) storoka kartis sunkiems daiktams kelti, dalba (Jrb), 3) kartis durims, keliui užtverti (Klp), 4) kartis arkliams pririšti miestelyje (Klp), 5) šiaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį (Skr)
Buotā – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusbačiai
Burbuoklis – plačiažandis, riebus žmogus (Žd)
Burbuols – burbuolė, bumburas (Tv)
Burkliuotė – pliurzyti, terlioti (Als, Vvr)
Burkuons – morka (Lat., Sd, Yl)
Burnuosos − storas apsiaustas
Būstīms – būvimas, esybė

Aba – arba
Abaranka − apsauga
Abarės – 1) didelė daržinė (Tl, Rs), 2)  didelis tvartas (Šll, Kv)
Abalga – 1) rūpestis, vargas, keblumas (Pol., Vdk), 2) priekabė, dingstis (Skd), 3) apkalba, garsas (Skd)
Abašiek – nedaug (Užv)
Abazos − pulkas, būrys, gauja (Pol., Škn, Krš)
Abejuoks – vienas ir kitas, dvejopas, abejopas (Skr, Brs)
Abelnā − apskritai, bendrai, kartu (Brus.)
Abelnas − visuotinis, bendras (Brus.)
Abelninis – pamatinis, svarbiausias (S. Dauk.)
Abičajus − papratimas, įprotis
Abīda – skriauda, nuoskauda, įžeidimas (Brus., S. Dauk.)
Abīdītė (III asm. abīdėj) – Brus. varyti, ginti (Lkv)
Abiecē – tapetai
Abinietė − atsidėjus dirbti (Trk)
Abivatelis − turčius (Pol., menk., Brs)
Ablauks – išdykėlis (Brus., Pln)
Ablava − triukšmas, riksmas (Mžk)
Ablavītėis − triukšmauti (Vkš)
Ablėks – metalinis kabliukas drabužiams susisegti, kabė, kabinukas (Brus., Šl, Tv)
Abliavuotė − obliuoti (Pol.)
Ablius – oblius (Vkš)
Ablūds − veidmainystė
Abradnus – bjaurus, negražus (Sl., Tv)
Abraks – pusė (duonos) abišalės; kampelis (Brus., Krkl, Žg)
Abrenčius − šuns antsnukis
Abrė – lovys mėsai sūdyti (DūnŽ, Škn)
Ãbrėns – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti (Akm, Skd)
Abrinakis – 1) kas su labai didelėmis akimis, išverstakis (Šts, Rdn), 2) begėdis (Krž)
Abruoks – klėtis
Abrūsos – rankšluostis (Brus., Kal)
Abrūzdielis (abruozdos) – paveikslas (Sl., Mžk, Grg)
Abzajē  – apvadai ką nors puošiant (Pol., Kl)

Ačkragus – atkragus, atsikraginęs, atsilošęs (Pln)

Adeta – adata (Tl, Skd)
Adiklis – virbalas, kišamas į vyžos ąsas ar naginės apvartis, kad patogiau būtų adyti arba lopyti, ąsoklis, pinoklis (Grk)
Adīna – valanda (brus. „гдзiнa“)
Adīvė – mezgėja (Kin)
Advernėšks − atvirkščias, priešingas
Adverns – atbulas, atžagarias (Sl., Grk) 

Aglus – kartus, aitrus, gaižus, laiškus (S. Dauk.)
Agorklos – agurkas (Grg, Mžk)
Agnasas – metalinis medalis, medalėlis (Žd)
Agnus – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus (Mžk, Grg)
Agrasas – agrastas (Vkš, Grg) 

Aičiuotė – dejuoti, vaitoti, aikčioti (Skr, S. Dauk.)
Aidamaks – išdykėlis, padauža, perėjūnas (Pol., Skd, Trk)
Aigara – šapas, šiaudelis (Slnt)
Aikštis – 1) užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas (Slnt, Krt), 2) noras, geidulys, aistra (Kl), 3) siutas, pašėlimas (Dr, Šts)
Aikšts – ūpas, karštis, aikštis (Šv)
Ailis – 1) kuoka, lazda (Kv, Dov), 2) žvejybos varpstis, spandant tinklus; lazdelė tinklui prismeigti, kad nepaplauktų (Kin, Prk)
Aimata – išdykavimas, pokštas (Pln, Ggr)
Aisterietė –  šūktelėti, riktelėti, aiktelėti (Dr, S. Dauk.)
Aitelietė – aiktelėti, sudejuoti (Brs)
Aitra – karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra (Kal, Vkš)
Aižītė – skaldyti, trupinti (Sd)
Aižus – aštrus, skaudus (Plng) 

Aka − eketė (Prk, Klp)
Akata − noras
Akibruokšmis – akibrokštas (Krtn)
Akīmuojis – nuožiūra (S. Dauk.)
Aklis – gyvulius puolantis vabzdys (Brs, Užv)
Akings – žvalgus, pastabus, akylas (Pkl, Skd)
Akīrieža – 1) žvalgus, pastabus, akylas (Klm), 2) lindikas, nekenčiamas žmogus (Lk)
Akītė – įkyriai barti, gniženti, vaksyti (Skdv, Užv)
Akrūtnos − stiprus, baisus, nežmoniškas
Akrūts − laivas
Akstis – 1) duriamas ginklas, iešmas (S. Dauk.), 2) smailus pagaliukas, kartelė (Pln, Slnt), 3) virtinė, kirbinė (Vvr, Kv)
Aktars – hektaras
Akuliuorē – akiniai (Pol., Vdk)
Akūrat – tiksliai, iš tikrųjų

Alasītė – rėkauti, triukšmauti (Pol., Brus, Varn)
Alasas – triukšmas, rėksmas, klegesys (Brus., Pol., Mžk)
Alasavuotė – triukšmauti
Alata – rėksnys (Lkv, KlvrŽ)
Alatītė − rėkauti, triukšmauti (Mžk, Vkš, KlvrŽ)
Alda – riksmas, triukšmas, balsas (S. Dauk., Šauk)
Aldabītė – duoti į kailį, mušti (Brs)
Aldadraks – 1) triukšmas (Vdk, Pp), 2) padauža, niekdarys (Vdk)
Aldavuotė – 1) triukšmauti, jodytis, dykinėti (Kv,Pgg), 2) eikvoti, mėtyti (Brs)
Aldesīs – aidas, aidesys (Kv, Prk)
Aldietė – aidėti, skambėti, gausti (Kv, Grg)
Aldīnė – laivynas (S. Dauk.)
Aldintė – mušti, duoti, karšti (Dr)
Aldytė – 1) yti, ginti (Krtn), 2) daryti netvarką (Krtv)
Aldra – 1) audra, vėtra (Kv, Rt), 2) triukšmas, riksmas, netvarka (Mžk)
Aldravuotė – siausti, triukšmą kelti (Kv, Vkš)
Alduotė − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą (Šts, Skd)
Algautė – tarnauti (S. Dauk.)
Alguotėis – 1) dainuoti, šūkauti (apie piemenis) (Varn), 2) išmaldos prašyti (Užv)
Alka – 1) vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos (Plng), 2) auka (Als)
Alkierios – gerasis kambarys
Alks – 1) senovės lietuvių šventovė, alka (S. Dauk.), 2) dvaras (S. Dauk.)
Alksna – 1) alksnių priaugusi vieta, alksnynas (Skd, Als), 2) bala, klonis, slėnis (Mžk)
Almė – skystis iš mirštančio ar lavono burnos, nosies (Jrb, Skr)
Almesys – triukšmas (Varn, Rt)
Almuotė – šūkauti, aldoti (Dr)
Alpietė – 1) būti netoli alpimo, alpti ir vėl atsigauti, leipėti (Grg, Škn), 2) dejuoti, sulpėti nuo didelio skausmo (Užv, Up)
Alseika − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus (Klm)
Alsietė – sunkiai alsuoti, kvėpuoti (Trk)
Alsos – sunkus, varginantis
Alsulys – 1) dusulys, dusas (Ms), 2) alsavimas (Šts)
Altravuotėis − jaudintis, nerimauti
Alužma − išmalda, pašelpimas, auka
Alvė – puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė (Rs, Erž) 

Amailiuotė – 1) nežinant ar neaiškiai ką nors pasakoti; abejojant kalbėti (KlvrŽ, Vkš), 2) apgaudinėti (Mžk), 3) abejoti (Sd), 4) išdykauti, žaisti (Mžk)
Amaliuotė – kalbėti niekus, tikrai nežinant, abejojant, tauzyti (Slnt, Plt)
Amalis – kas amalioja, niekus kalba (Brs)
Amaliuotė − plepėti
Ambarasas – Pol., Brus. triukšmas, barnis, ginčas (Prl)
Amburgas − užžšalęs vanduo ant ledo
Amelioutė – abejoti, svyruoti, delsti (Skr)
Amelis – puskvailis, žioplys, kvailys, goželis (Skr)
Amstītė – valgyti, ėsti (Kl)
Amtelietė – burbtelėti, tarstelėti (perk., Skr) 

Ana − ji
Ančakis – antakis (Sd)
Ančkala – rogių užkalas (Vkš)
Ančkapis – antkapis (Mžk)
Ančkara – prsiplakėlis (Varn)
Ančkarps – užkirtimas (KlvrŽ)
Andelis – prekyba (Vok., Slnt, Yl)
Andeliuotė – prekiauti (Brs, Yl)
Anė − nė
Ang − 1) ant, 2) į
Anga (~onga) – atviras tarpas, skylė, įėjimas (Gr, Slnt)
Angatės – antai, aure (Plt, Kl)
Angi – antai (Slnt)
Angītė – mušti, lupti, perti (Gr)
Anglinīčė – rūklys (S. Dauk.)
Angstītė – lupti, trinti (Kal)
Angus – 1) tingus, nepaslankus (Tn, Varn), 2) kietas, sunkus kulti (Gr), 3) gajus, sunkus užmušti (Trg, Krkl), 4) patvarus, neėkštus (Gr, Up)
Aniuols – angelas
Anka – kilpa, grandis, ąsa (Prk, Klp)
Ankerīs – sudygęs grūdas (Als)
Ankuris − pasaitas
Anoutė – 1) valyti, šveisti, mazgoti (Všv, S. Dauk.), 2) teršti (Prk)
Ansgatės – antai, aure (Als, Gršl)
Anštīkis – 1) atsitikimas (Kltn), 2) laimė, sėkmė (Kltn)
Antburga (~ontborga) – siūlo nelygumas, susisukimas kilpomis (Grg)
Antburgos (~ontborgas) – ištryškęs ant ledo ir sušalęs vanduo, ampalas (Plt, Pln)
Antė (~ontė) – drabužio kišenė iš vidaus, antinė (perk., Klp)
Antežis (~ontežis) – pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antvalnys (Užv, Rt)
Antis (~ontis) – vieta už drabužių lig juostos (Brs, Slnt)
Antkaita (~ontkaita) – suktų siūlų šaka (Šts)
Antkrītis (~ontkrītis) – ligos priepuolis, užsikrėtimas, epidemija (Vvr, Brs)
Antlapatītė – 1) užbėgti (KlvrŽ), 2) pasivyti (KlvrŽ)
Antmata (~ontmata) – nereikalingas, prisiplakęs, įpratęs dažnai lankytis žmogus ar gyvulys, užsikorėlis (Krtn, Kal)
Antnara (~ontnara) – įnara, užnėrimas (Ggr)
Antpėris (~unčpieris) – siauros lentelės, kalamos ant lentų (pėrų) sudūrimų, apmušant namą statmenai (Šts)
Antprusnis (~ontprusnis) – 1) arklio galvos vieta aukščiau prusnos (snukio) (Slnt), 2) kamanų skersinis dirželis, kuris eina per snukį (Slnt, Pln), 3) antsnukis, ežiukas (Slnt)
Antralakai (~ontralakā) – antros rūšies grūdai (Brs)
Antsuka (~ontsuka) – garankštė, kilpa (Šts) 

Apalos – apvalus
Apara – virvelė
Apciūgā (apcūgas) – replės
Apčiukštė – apsileisti (Šts)
Apdringtė – apsiprasti (Užv, Krkl)
Apėnt(ās) – vėl, iš naujo
Apgabalis – žemės plotas vienoje vietoje (Lž)
Apgėmėms – prgimtis
Apibakuotė – apkimšti (Slnt)
Apieka − globa (brus. „aпeкa“, pol. „opieka“)
Apiekūns − globėjas (brus. „aпeкyн“, pol. „opiekun“)
Apiera – auka (pol. „ofiera“)
Apieravuotė – aukoti (pol. „ofierować“)
Apilkas − pjuvenos
Apivars – vyžų ar naginių virvelė apvynioti autams prie kojų (Sd)
Apīvuoka – namų ruoša ir gyvulių priežiūra
Apīnuos – apinių auginimo vieta
Apīžlėja − prieblanda, prietema
Apjakībė – apakimas, tamsybė (Šts)
Apjavės – javų valymas nuo lauko, laukvokio šventė (S. Dauk.)
Apjousts – 1) juosmuo, apjuostuvas (Trk, KlvrŽ), 2) diržas (Žd)
Apjunktė – apsiprasti (Up, Šts)
Apkaba – segtukas padžiautiems drabužiams pritvirtinti (Šts)
Apkala – plikšala, lijundra, apšalas, apskardas (Brs, Ms)
Apkiautielis – apsileidęs, apšepęs, netvarkingas, niekam tikęs žmogus, išsižiojėlis, neišmanėlis (Šts, Trg)
Apkuilīs – pasileidėlis (Slnt)
Apkulas – kūlės pabaigtuvės (S. Dauk.)
Aplada – didesnis plotas, plati ganykla (Vvr, Klp)
Aple (aplink) – apie
Aplamībė – neišmintis, neprotas (S. Dauk.)
Aplamis – pusgalvis, žioplys, vėpla, kvailys (Kal, Vkš)
Aplams – 1) eapsukrus, žioplas, apykvailis (S. Dauk., Šts), 2) bendras, visas (S. Dauk.)
Aplanks – 1) skersinė rogių dalis, dedama ant stipinų (Trk, Ms), 2) apsiuvas (Ggr)
Aplanktis – 1) balžienas, kūlėnas, aplankas (Akm, Yl), 2) ratlankis (Mžk, Plt)
Apleibīs – ištižėlis, išsižiojėlis (Grg)
Aplėms – 1) drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas, apivadas (Yl, Krkl), 2) pakraštys (Šts)
Apletūra – apvadai (durų, langų)
Aplouka – vešli pieva prie upės ar kitoje aptvinstančioje vietoje, lanka (Dr)
Aplouks – aptvaras, kluonas (Kv, Nt)
Apnašals – veido spalva, pagimimas (Kl)
Apošė – drebulė
Apošruots – drebulynas
Apraibtė – apsvaigti, apkvaisti (Skd)
Apraitītė – 1) apvynioti, apsukti (Krš), 2) apvažiuoti (perk., KlvrŽ)
Aprauks – virvelė naginėms raukti, rauklė (Tl)
Aprieds − drabužis
Aprīdītė – užsiundyti, papjudyti (Vkš, Žg)
Aprīlius − Balandžio 1-oji
Apruba – viename plote ūkininko žemė (Sl., Grg)
Aprubė – vienkiemis
Aprūms – juosmuo
Apsaba – išvaizda, panašumas, veidas (Prk, Klp)
Apsaka – po potvynio vandens užlieta žemesnė vieta (Klp)
Apsaks – pranešimas, skelbimas žodžiu (Pln)
Apsargīs – ligotas, nesveikas (Šts)
Apseigas – namai, būstas (Šts)
Apsidūmietė – apsiniaukti, apsimigloti (Šts)
Apsieda – sodyba (Akm)
Apsikurmuliautė – apsirengti skarmalais
Apsimīžiuotė − apsišlapinti
Apsiraizgaliuotė – apsiraizgyti, apsivyti (Varn)
Apsiraižintė – apsnūsti, sužlebti (Ms, KlvrŽ)
Apsiriedītė – apsirengti, persirengti (daugiau „parsėriedītė“)
Apsir īžtė – 1) išsiversti, apsieiti (Šts), 2) žinotis (Klp)
Apsisuskintė – apsikrėsti suskiu, niežais (Trk)
Apsiškapietė − įsimylėti (Skd)
Apsitaralioutė – apsiteršti (Krtv)
Apsitararoutė – apsigauti (Gr)
Apsiūktė − apsiniaukti
Apsiūlžintė – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu
Apsivežietė − apsikęsti, nesibjaurėti
Apskala – paskala, gandas (Brs)
Apskėrtė – išrinkti
Apskrabs – ledu virstantis lietus, lijundra (Trk, Yl)
Apskrajus – kraštas, apylinkė (Šv)
Apskreists – apsiaustas (Kv)
Apspingtė – apkursti (Lk)
Apstabs – išvaizda, pavidalas (Vd)
Apstietė – didėti, daugėti (Vd)
Apsūdījėms – 1) vertinimas, 2) kritika
Apšakarnis – išsišakojęs, šakotas (Brs)
Apšats – barimas (Kal)
Apšiurnus – tvarkingas, malonus, jaukus
Apšliets − kepurės apvadas
Apšliortė − apirti, apšepti (Šts)
Aptaisa – apsivilkimas, apranga (Kair)
Aptarabanītė – apsukti (Als, Trk)
Aptarakītė – apteršti išmatomis (Krš)
Aptavuotė − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus (pol. „haftować“)
Apts – tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas (pol. „haft“)
Apulžtė – šsipūsti, pastorėti, išpampti (Kltn, Up)
Apvara – šikšnelė naginėms raukti (per ąseles) (KlvrŽ)
Apvars – 1) virvė burėms prie stiebo pritvirtinti (Prk), 2) apivaras (Brs, Kl)
Apvarslā – vadžios (Lk)
Apvartis – virvelė ar šikšninis siauras dirželis naginėms raukti, apivaras (Yl, Akm)
Apvarts – apsiuvimas (Šv)
Apvaržus – apvytęs (Šts)
Apvaža – apsikentimas, nejautrumas
Apvažus – 1) kuris ramiai gali žiūrėti į bjaurius daiktus, nebijo bjaurumo, nemalonumo (Plt, Trš), 2) pakeliamas, pakenčiamas, nebjaurus (Slnt, Yl)
Apvijīs – daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį, pavija (Krkl, Plt)
Apžadā – burtai, žadėjimai, užkeikimas (Jdr)
Apžadings – stebuklingas (Šts)
Apžaimuotė – apvilkti, aptaisyti (ppr. negražiai) (Šts, Trk)
Apžindis – 1) kas žindama, žindamas pienas (Slnt, Šts), 2) uždarbis, pelnas (perk., Krkl) 

Ardīklė − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti
Ards – jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus (Kv, Akm)
Arielka – degtinė
Arklena – arklio oda (Vvr, Grg)
Armā – vežimo pirmagalio dalis, kur įstatomas rodiklis (Vok., Klp, Kv)
Armata – patranka
Armou – dirvožemis
Arškus – raiškus, aiškus (Vvr)
Arts – žambis (Šts)
Aruosos − karosas
Aržlus – neklusnus, priešingas, aržus (Užv)
Aržus – 1) smarkus, karštas (Vdk), 2) gašlus (Kv) 

Asaba – veidas, gymis; asmuo (slav.)
Asabnos − atskiras (pol. „osobny“, brus. „acoбный“)
Asėns – kraujas (Lat., S. Dauk.)
Asla – trobos, klojimo grendymas (Kv, Rs)
Asnis – 1) kailinio žvėrelio kailio ilgesni, prasikišę plaukeliai (Kv), 2) rugių želmenys (Kv), 3) pjaunamojo ar kertamojo įrankio ašmenys, aštruma (Grg, Tl)
Astanka – atsarga (Pol., Brus., S. Dauk.)

Ašmainė – 1) iš karklų ar šiaudų pintas aštuonių gorčių talpumo indas javams seikėti ar sėti (Grk, Plt), 2) toks biralų saikas (aštuoni gorčiai) (Erž, Skdv)
Ašmas – aštuntas (Brs, Tl)
Ašmė – aštunkė korta (Brs)
Ašuoklis – vašoklis, serbentas (Vkš, Šll)
Ašvienis – darbinis arklys (Kv, Up)

Apžindis − žindamas pienas

Atakis – gėda, akibrokštas (Vvr)
Atara – skerslysvė
Atbakuotė – sunkiai ateiti, atbristi (Slnt)
Atbaras – 1) pasturlakai, atvėtos (Grg), 2) atliekos, liekanos (Šts, Ggr)
Atdars – 1) atidarytas, atvertas (S. Dauk.), 2) nesusegtas (S. Dauk., Šts), 3) neužstotas, atviras (S. Dauk.)
Atentė – ateitis (Klp, S. Dauk.)
Atentis – būsimas, kitas, ateinantis (Kl, Grg)
Atežīs – pievos pakraštys prie dirvos, aukštumėlė tarp dirvos ir pievos, antežis (KlvrŽ, Brs)
Atgairė − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė, atgaišis (Lž, Yl)
Atgaja – atsigavimas (Skd)
Atgajus – 1) oro priėjimas (Lkv, Šauk), 2) atsigaivinimas, atsigavimas (Užv, Kv), 3) poilsis, atvanga (Skdv)
Atgajus – gaivus, vėsus (Up, Kltn)
Atgalę – 1) prastieji grūdai, apgrūdžiai (Grg, Prk), 2) liekanos, išrankos (Klp, Kltn), 3) smulkmenos, išgalės (S. Dauk.)
Atgandus – nuobodus, įkyrus, atgrasus (Lkv, Pgr)
Atgūlis – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas
Atguojus – paguoda (Vvr)
Atitarabanītė – atgabenti (Kair, Klvrž)
Atitaralioutė – tarškant, bildant atvažiuoti (Vkš)
Atkairus – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos (Šts)
Atkaita – antrą kartą kaistas, virtas viralas (Brs, Grg)
Atkaita – pakaitas, atmainas (Grg, S. Dauk.)
Atkaita – suktų siūlų šaka (Šts)
Atkaitals – atkaitintas, atšildytas viralas (Karkl, Užv)
Atkaitals – pakaita, pakeitimas (Šts, Brs)
Atkaitus – abipusiškas (S. Dauk.)
Atkaklībė – atkaklumas, užsispyrimas (Skr, Šts)
Atkakliuotėis – atkaklauti, spirtis (Dr)
Atkaklus – 1) užsispyręs, priešingas (Krkl, Mžk), 2) įkyrus, nemalonus (Krž)
Atkalba – prikalbinėjimas ko nors nedaryti, atkalbėjimas (Kair, Šl)
Atkalē – atvirkščiai, priešingai
Atkalībė − atbulumas, užsispyrimas
Atkalnė – kalno šonas, atšlaitė, nuokalnė (Mžk, Yl)
Atkals – 1) atbulas, 2) atsilošęs
Atkaltie – krėslo, kėdės, sofos ir kt. atlošas, atrama (Grg, Žd)
Atkarus – atlašus (Klp, Mžk)
Atkilus − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas
Atkuočius – audėjas (Pol., Trk)
Atkuols – sėdynės užpakalis ratuose, atkaltė (Škn)
Atlaida – perstogė, perstojimas (Vvr, Skr)
Atlaida – 1) pievos sklypas prie dirvos, dažnai netoli namų (Grg), 2) aukštesnė vieta pievoje (Rt), 3) žardiena (End)
Atlaiks – nebevartojamas daiktas, liekana, likutis, atmata, atlaika (Grg, Trg)
Atlaikus – patvarus, stiprus (Kltn)
Atlaišā – dirvonas (Šts)
Atlaja – potvynio užliejama vieta (Plt, Slnt)
Atlakā – prastesni, mažiau išvalyti grūdai (Lkv)
Atlankalā – sijono, suknelės atlenktos apačios (Trš)
Atlapa – pavadis (Jdr, Kv)
Atlapatītė – sunkiu žingsniu ateiti, atbėgti, atlapatuoti (KlvrŽ)
Atlašā – menkiausi grūdai (Šts)
Atlėipa – pašalas, kietumas po purvu (Rs)
Atlīda – perstogė, sustojimas, pertrauka (Trg, Pgr)
Atliektė – atskristi
Atmaina – 1) pasikeitimas, permaina (S. Dauk.), 2) permaina, fazė (Ms)
Atmainā – pakaitomis (Užv) 
Atmata – užleista dirva; nedirbama žemė (Akm, Yl)
Atmestėnā – bet kaip, prastai (Vvr, Als)
Atmietis – šalčio pamažėjimas, šalčio atsimetimas, atlydis (Plt, Pln)
Atmuons – kerštas (Slnt, Brs)
Atmuovinis – pernelyg stambus, griozdiškas (Dr)
Atnašals – kraitis ar šiaip atsineštinis turtas (Kl)
Atnašus – derlingas (Bržr)
Atpent – atgal (Kv, Rt)
Atpiedžiou − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus
Atplikis – vištgaidis (Nt)
Atpuskā – atlaidai (Sl., Grg, Yl)
Atpūtis – atsipūtimas, poilsis
Atrabuotė – užlenkti, atraitoti (Klp)
Atraitītė – 1) atlenkti, atvynioti, atsukti (Vkš), 2) sulankstyti, deformuoti (Šts), 3) atristi, atridenti (Šts)
Atraiža – atrėža (Ms, Rt)
Atražė – pirmoji šiaudinio stogo eilė, lygiai nupjauta šiaudinio stogo apačia (Šts, KlvrŽ)
Atrubės – sėlenos (Rs.,Tv, Ms)
Atsailis – sutvirtinimas, skersinis (Plik)
Atsaitė – 1) atsija (Akm, Krkl), 2) geležis nuo ašies galo iki stelvogės, atsailė (Užv), 3) arklavirvė, įtvara (Krtn)
Atsaja – 1) geležis tarp ašies ir stelvogės, atsaitė, atsailė (Rs, Vdk), 2) skersinis sijai prie sienos pritvirtinti, pažastė (Lk), 3) atotampa (Brs)
Atsaks – atsakymas (Varn, S. Dauk.)
Atsala – upės įsigraužimas į krantą, užtakis (Kv, Šv)
Atsamā – atsemtos nuo verdamo viralo putos, paviršius, nuosamos (Vdk)
Atsielė – dirva, kurioje ir antrais metais tie patys javai sėjami (Pln)
Atsielis – 1) dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų (Yl, Vdk), 2) javai, pasėti toje pačioje vietoje, kur tais metais jau kas augo; grūdai išgedusioms vietoms atsėti (Pkl)
Atsiauta – 1) vieta upėje, kur vanduo dėl duobės ar kranto teka atgal, susilaiko (Mžk), 2) paupio vieta, pavasarį vandens užliejama (Mžk, Šts), 3) ryšys pėdams rišti (Mžk)
Atsiautas – mot. g., dgs svarūs grūdai, gaunami arpuojant, vėtant ar siaučiant (Mžk)
Atsikragėnės – galvą atsilošęs
Atsipūstė − pasiilsėti
Atsišvampintė − atsiklastyti, atsisagstyti (Krt)
Atsitekietė − atgauti sąmonę
Atsiūba – gūsis, šuoras (Plng)
Atsižegnuotė – atsisveikinti
Atsibakītė – atsilošti (Šl)
Atsielis – dirva, kurioje buvo vasarojus ir tais pačiais metais sėjami žieminiai javai arba kurioje sėjami tie patys javai ar daržovės paeiliui dvejus ar daugiau metų
Atskala – 1) skeveldra, atplaiša (Šts), 2) atsarga, santaupa (Užv)
Atskardis – kriaušis, pašlaitė, šlaitas (Grg, KlvrŽ)
Atskedervė – atskilusi medžio dalis, skeveldra (Brs, Skd)
Atskėds – atskiras (Slnt, Ggr)
Atskombis – atgarsis, aidas (Brs, Jrb)
Atskraba – 1) skiautė, pakraštys, atrėža, likutis (Grg, Kv), 2) atlauža, atskilusi ko dalis (Up, Ll)
Atskrabs – skrybėlės atlenkimas, kraštas (Lkv)
Atspara – 1) ramstis (Grk), 2) spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris (Rs)
Atsparas – spyruoklinės akėčios, brižės (Šts)
Atspars – grėblio lankelis, padedantis pritvirtinti kotą (Tl)
Atspīris – 1) daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, paspara, ramstis (Grg, Klp), 2) valties įtaisas kojoms atsispirti vairuojant (Klp), 3) basliukas kam nors prilaikyti nuo slinkimo (Brs), 4) turėklas laikytis (Krš), 5) kuolelis, jungiantis vežimo ašį su rungu (Dov, Grg), 6) geležis, su kuria sujungiamas ratų šerdešninkas su įšaučiu (Žd)
Atsuoda – 1) upės apsemtas plotas per potvynį (Plng, Slnt), 2) patinimas aplink skaudulį (Šts)
Atstanka – 1) likutis, liekana (Kltn), 2) atsarga, santaupos (Pln, S. Dauk.)
Atšarpa – atšerpetojimas, pačaiža (Grk)
Atšiauža – atšaiža, šeberkštis, atplaiša (Erž)
Atšlaims – klojimo asla (Btg, Kltn)
Atšlaitė – pakalnė (Dr)
Atuols – nupjovus pievą, atžėlusi žolė, antroji žolė (Kv, Krkl)
Atvaja – 1) ritėje užmegztas siūlagalis, prie kurio verpėja, pradėdama verpti, priduria siūlą (Jrb), 2) palaidas siūlas audekle, drika (Jrb), 3) perdilęs ir atsivijęs virvės pluoštas (Jrb), 4) užvija, pavija (Skr)
Atvalē – kiek nori, iki valios (Kair)
Atvanga – 1) perstogė, sustojimas, atsikvėpimas, poilsis (Skr, Skdv), 2) rami vieta upėje, atvajus (Klp, Prk), 3) prieglauda, apsauga (S. Dauk.)
Atvangus – ramus, saugus (S. Dauk.)
Atvarslā – vadelės, vadžios (Dr, Skd)
Atvarta – 1) plėšinio ar dobilienos antras arimas (Grg, Erž), 2) švarko atlapas (Plt, Grg)
Atvaša – atauga, atžala (Sd, Dkdv)
Atvīpa – išsižiojėlis, žiopla; susiraukėlis (menk., KlvrŽ, Ms)
Atvuoga – drąsa (Sl., Klp, Pln)
Atvuožnus – Sl. 1) drąsus (Ms), 2) atsargus (Skr)
Atžala – atauga, atvaša (Šts, Grg)
Auda – mušimas, tvatijimas (Bdr, Grg)
Aulaukis – pietvakaris vėjas; marinis, vakaris vėjas (Šv, Klp)
Aurietė – 1) ūžti, kaukti (Vkš), 2) verkti, rėkti, staugti (menk., Mžk, Vkš)
Ausainis – medinis indas su ausimis nešti sriubai į lauką darbininkams (Yl)
Ausīls – kuris turi geras ausis, gerai girdi (Krkl, Slnt)
Austra – šlejų dalis, kuri saugo, kad viržis negraužtų arkliui šono, šeiva (Grg)
Avėlė – gluosnio, karklo ar blindės spurgana (Žr, Grg)
Avimakis – nenaudėlis, netikėlis, pajodžarga (menk., Šts, Brs)