Nemažā jaunuosės kartuos atstuovu neberokounas tarmėškā ne tudie, ka nemuokietom, vo tudie, ka sarmatėjas bendraumžiu, kalbontiu didžiūsiūs Lietovuos miestūs vīraujontė kalba.

Neretā iš jaunima lūpu gal išgėrst sakont, juog tarmėškā rokounas tik kaimietē. Nenuoriedami savės tapatint so žmuonėms, katrėms patis sumėslėjė etiketė, jaunims tarmies atsisaka.

Atsisakėi rokoutėis tarmėškā, ale, nemuokiedami taisīklingā rokoutėis bendrėnė kalba, žmuonis praded rokoutėis itin netaisīklingā.

Ištrauka iš kningas „Romualda Granauska kūrinių leksėnės tarmībės“ (2011). 

Rašybos paaiškinimas:

Jaunims. Rašau vardininke priesagą *im (ne *ėm) dėl to, kad nebūtų painiavos su naudininko linksniu. Šiaurės žemaičiai naudininko linksnį taria jaunėms (jauniems), o pietiečiai jaunyms. Taigi š. žemaičiai V. jaunims, N. jaunėms, o p. žemaičiai V. jaunėms, N. jaunyms. Žodžiu, viskas atvirkščiai. Taigi toleruoju ir tokį, ir tokį rašymą, jei jūsų atstovaujamoje potarmėje vyrauja tokia fonetika.

Žmonėms. Žem. tarmėje naudininko lainksnio galūnė yra –ėms (šiaur.) arba –yms (piet.). Bendrinėje kalboje žmonėms rašosi tarsi su žemaitiška galune –ėms (kaip katrėms, tėms/=katriems, tiems).

Nenuoriedami. Galūnė *i (o ne *ė) dėl to, kad senoviška pusdalyvio forma yra –ys (nenorėdamys/=nenorėdami).

Comments