Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

Archive for birželio, 2013

Balsių dinamika žemaičių tarmėje

Penktadienis
Bir 14,2013

Šios charakteristikos paaiškina, kada ir kaip keičiasi balsės žemaičių tarmėje.

A

Balsė a nesikeičia kamiene. Ji gali išnykti, jeigu stovi žodžio galūnėje. Taip pat gali virsti raide ė, kada būna galūnės –ija dalis. Įvardžiuotiniuose žodžiuose galūnėse –asis a ilgėja. Pavyzdžiui: balts, pakartuotė (baltas, pakartoti – a išlieka nepakitusi), žaid, mėršt (žaidžia, miršta – a išnyksta), Žemaitėjė, istuorėjė (a virsta į ė), mielenāsis, gretāsis (mėlynasis, greitasis – a ilgėja).

A:
1) išlaiko garsą;
2) išnyksta;
3) a>ė.
4) a>ā.

Ą

Nosinė raidė ą išlaiko garsą, sutrumpėja arba virsta ū arba ō, taip pat tampa istoriniu an (on/un). Kada „ą“ stovi žodžio kamiene ir nėra dvigarsio dalis, ji rašoma su brūkšneliu virš raidės: ā. Jeigu „ą“ būna galūnėje neįvardžiuotiniuose žodžiuose, ji tariama trumpai ir rašoma be brūkšnelio. Tai nutinka galininko linksnyje. Pavyzdžiui: sarmata, pėlva (sarmatą, pilvą – nosinė sutrumpėja ir rašoma be brūkšnelio. Ą keičiasi įvardžiuotiniuose žodžiuose ir ten, kur ji anksčiau skambėjo kaip dvigarsis -an. Įvardžiuotiniuose žodžiuose ji virsta į ū arba ō priklausomai nuo giminės. Pavyzdžiui: gerūji, švėisiūji (garąjį, šviesiąjį – vyriškoje giminėje ą virsta ū), poikiōjė, švelniōjė (puikiąją, švelniąją – moteriškoje giminėje ą virsta ō), kōstė/kūstė, galōstė, galūstė (kąsti, galąsti – ą virsta į istorinį an/on/un).

Ą:
1) išlaiko garsą;
2) ą>a;
3) ą>ū;
4) ą>ō;

E

Balsė e išlaiko savo pamatinį garsą, pailgėja arba išnyksta (būdama galūnėje), taip pat priešdėliuose -be kai kuriose Žemaitijos teritorijose virsta -ba. Pavyzdžiui: kelas, berns (keliasi, bernas – e išlaiko savo garsą), šaukštė, miestė (šaukšte, mieste – e pailgėja vietininko linksnyje), suodībuo, gatvie (sodyboje, gatvėje – e išnyksta), bator, balėka (beturi, beliko – priešdėlis -be virsta -ba).

E:
1) išlaiko garsą;
2) išnyksta;
3) e>ė.
4) e>a.

Ė

Ilgoji ė dažniausiai išplatėja tapdama dvigarsiu ie. Taip pat išlaiko savo garsą būdama galūnėje. Pavyzdžiui: riektė, pelkie (rėkti, pelkėje – ė tampa dvigarsiu ie), smarvė, šotvė (smarvė, šutvė – ė išlaiko savo garsą).

Ė
1) ė>ie;
2) išlaiko garsą.

Ę

Nosinė ę žodžių kamienuose tampa dviguba ėė, ī arba dvigarsiu en. Galūnėse ji virsta į ilgąją ė. Pavyzdžiui: grėėžtė, sprėėstė/grenžtė, sprenstė/grīžtė, sprīstė (gręžti, spręsti – ę virsta dviguba ė, ilgąja ī arba dvigarsiu en).

Ę:
1) ę>ėė;
2) ę>ī;
3) ę>en;
4) ę>ė.

I

Trumpoji balsė i dažniausiai virsta ė. Pavyzdžiui: kėtė, gėrts (kiti, girtas – i tampa ė). Kitais atvejais ji išlieka nepakitusi. Pavyzdžiui: inds, geltuoni (indas, geltoni – nepakinta). I virtimas ė nėra griežtai traktuojamas. Vieni žemaičiai dažniau verčia i į ė, kiti rečiau.

I:
1) išlaiko garsą.
2) i>ė.

Y

Ilgoji y išlaiko savo garą arba virsta trumpąja i. Pavyzdžiui: vīrs, kirmītė (vyras, kirmyti – išlaikoma ilgoji y), besilonkontis, poulontis (besilankantys, puolantys – y sutrumpėja).

Y:
1) išlaiko garsą;
2) y>i.

Į

Nosinė į išlaiko savo garsą, tampa dvigarsiu –in arba sutrumpėja. Pavyzdžiui: grįžtė, līstė (grįžti, lysti – išlaikomas ilgumas), grinžtė, linstė (grįžti, lįsti – tampa istoriniu dvigarsiu –in), vagi, puokaiti (vagį, pokaitį – sutrumpėja galininko linksnyje).

Į:
1) išlaiko garsą;
2) į>in;
3) į>i.

O

Balsė o išlaiko savo garsą, platėja tapdama dvigarsiu –uo, virsta a žodžio galūnėse. O išlaiko savo garsą žodžio pradžioje ir esant tvirtapradžiui kirčiui. Pavyzdžiui: ososos, obolīs (ososas (actas), obuolys – išlaikoma o žodžio pradžioje), korka, fortkė (korka, fortkė – išlaikoma o tvirtapradėje priegaidėje), kuots, galvuotė (kotas, galvoti – o išplatėja ir tampa dvigarsiu –uo), baltas lonkas, kreivas sėinas (baltos lankos, kreivos sienos – galūnėje tampa a).

O:
1) išlaiko garsą;
2) o>uo;
3) o>a.

U

Balsė u išlaiko savo garsą, arba virsta o. Lygiai kaip ir su balsės i virtimu ė, taip ir su u virtimu o nėra griežtų reikalavimų.

U:
1) išlako garsą;
2) u>o.

Ū

Ilgoji ū išlieka ilga visada.

Ū:
1) išlaiko garsą.

Ų

Nosinė ų išlaiko ilgumą arba sutrumpėja. Pavyzdžiui: gerūju, brongiūju (gerųjų, brangiųjų – įvardžiuotinėje galūnėje pirmoji ų išlaiko galūnę, o antroji sutrumpėja). Galūnės ų išlaiko ilgumą, kada ji būna kirčiuota: anū, patalų (anų, patalų).

Ų:
1) išlaiko garsą;
2) ų>u.

Jaunims nenuor pasiruodīt kaimietēs

Sekmadienis
Bir 2,2013

Nemažā jaunuosės kartuos atstuovu neberokounas tarmėškā ne tudie, ka nemuokietom, vo tudie, ka sarmatėjas bendraumžiu, kalbontiu didžiūsiūs Lietovuos miestūs vīraujontė kalba.

Neretā iš jaunima lūpu gal išgėrst sakont, juog tarmėškā rokounas tik kaimietē. Nenuoriedami savės tapatint so žmuonėms, katrėms patis sumėslėjė etiketė, jaunims tarmies atsisaka.

Atsisakėi rokoutėis tarmėškā, ale, nemuokiedami taisīklingā rokoutėis bendrėnė kalba, žmuonis praded rokoutėis itin netaisīklingā.

Ištrauka iš kningas „Romualda Granauska kūrinių leksėnės tarmībės“ (2011). 

Rašybos paaiškinimas:

Jaunims. Rašau vardininke priesagą *im (ne *ėm) dėl to, kad nebūtų painiavos su naudininko linksniu. Šiaurės žemaičiai naudininko linksnį taria jaunėms (jauniems), o pietiečiai jaunyms. Taigi š. žemaičiai V. jaunims, N. jaunėms, o p. žemaičiai V. jaunėms, N. jaunyms. Žodžiu, viskas atvirkščiai. Taigi toleruoju ir tokį, ir tokį rašymą, jei jūsų atstovaujamoje potarmėje vyrauja tokia fonetika.

Žmonėms. Žem. tarmėje naudininko lainksnio galūnė yra –ėms (šiaur.) arba –yms (piet.). Bendrinėje kalboje žmonėms rašosi tarsi su žemaitiška galune –ėms (kaip katrėms, tėms/=katriems, tiems).

Nenuoriedami. Galūnė *i (o ne *ė) dėl to, kad senoviška pusdalyvio forma yra –ys (nenorėdamys/=nenorėdami).

  • Komentarai išjungti - Jaunims nenuor pasiruodīt kaimietēs
  • 2013 m. birželio mėn.
    P A T K P Š S
    « Geg   Rgs »
     12
    3456789
    10111213141516
    17181920212223
    24252627282930

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos