Jabluonskė negalem laikīt bendrėnės kalbuos sukūriejo tudie, kad uns sava straipsniūsė iemė rokout api pagrindėnė anuos problema, api tarmėnės bazės parinkėma tumet, ka iš esmies tuoji bazė, pagrinds jau bova nulemts: anou tapa vakarū aukštaitiu tarmie.

Tuos tarmies iškėlėms bendrėnės kalbuos pagrindo bova ėlgs procesos. Anon liemė daug aplinkībiu. Tačiau paskutiniuoji aplinkībė, katra galiausē bėngė šion procesa, bova „Aušruos“, „Švėisuos“ i „Varpa“ laikraštē.

„Aušruos“, iš dalėis i „Švėisuos“ laikraštė vėins svarbiausiu kalbuos taisītuoju bova vakarū aukštaitis Petros Kriaučiūns. „Anuo ronko liub būtė taisuomi kai korėi „Aušruos“ straipsnē. Pats karta pri monės skundies, – prisimen K. Grinius, – negalīs nuvīkt i Tilžė i pataisīt „Aušrā“ ronkraštiu. Tēp pat sakies, ka pats pataisės „Švėisuos“ rašini api „Sidabrini graši“.

„Švėisuos“ redaktuorios J. Kriaučiūns – tēp pat vakarū aukštaitis. I šiū dvījū laikraštiu bendradarbē daugiausė bova iš vakarū aukštaitiu tarmies. Ta i daug taisīt nebova rēkala.

Tačiau galutinis sprendėms, nuliemės „Varpa“ kalba, bova 1888 m. birželė 29 d. Marijampuolie īvīkės būrelė lietoviu inteligentu, būsėmūju varpininku, pasitarėms, katras tuo patėis P. Kriaučiūna patarėmo nutarė laikītėis Kuršaitė gramatėkas.

Kū tumet reiškė laikītėis Kuršaitė gramatėkas? Tas reiškė priimt ne tik anuo rašība, bet i fonetėka, morfoluogėjė, vo tou pačio ir anuo tarmė, katra ī ne kas kėta, kap vakarū aukštaitiu pėitiečiu šnekta.

<…> Tūsė laikraščiūsė Kuršaitė gramatėkas nebova nuoseklē laikuomōs, kad gana dažnā liubu prasprūs kėtū tarmiū formu i žuodiu. Tas vėsā natūralo: bendrėnės kalbuos i dialektu santīkē nikumet nebova, nier i nebūs statėški, – anėi vėsumet kint. Šiou atvejo svarbo bendruoji tendencėjė, vo ana išrīškiejė dā prīš Jabluonski i be anuo ītakas.

Ištrauka paimta i pargoldīta iš A. Piruočkėna kningas „Pri bendrėnės kalbuos ištaku“ (1977). 

Comments