Šv. Kuotrīna – IV omžiaus kankinie. Legenda pasakuo, ka mergelė, būdama aštouniuolėkas, bova dėdlē graži ir išsilavėnusi. Īnirtinga krikščiuoniu parsekiuojėma 305-312 m. laikuotarpio ana ož viera bovosi žiaurē nutruotīta: īsokta i tekini, paskiau nukėrsdinta. Aniuolā nunešėi anuos kūna i Sinajaus kalna, kor vielesnēs laikās bovės pabudavuots garsos muoteru vėinuolīns.

Maždaug šiou meto īr rudenėnė aviū kėrpėma mets. Tumet esonti šmuot geresnė vėlna, negu reta vasarėnė a šėina pakratū prisivielosi žėimėnė.

XIX o. Žemaitėjuo vierīta, kad šv. Kuotrīna padedunti, jē tuo prašuoma, vīram gautė gera žmuona. Teigta, ka nevedosė̄jē šėtuo melsdavėi šv. Kuotrīnas dėinuos išvakariesė.

Suvalkėjuo, musiau, ta dingstėm vīrā liub pasninkautė, nes Marijampuolės apīlinkiesė užrašīts tuoks puosakis: „Par šv. Kuotrīna pasninkaun vīrā, vo par šv. Ambrazieju – muotrėškas. Tumet išpasninkavėi paveiz i veidruodi i pamata savūji.“ Liaudie ši dėina da laikuoma Senberniu dėina.

Kuotrīna, sprendont iš Lietovuos dvarū XVI-XIX o. inventuoriu, bova veins puopuliariausiu muoteru vardū.

Šaltėnis: valstietis.lt


„Senbernė daina“

Comments