Žemaitiu tarmies žuodīns, tīrėmā, komentarā

Ėiškuom Žemaitėjės

Archive for lapkričio, 2011

Šėndėin – šv. Kuotrīna, senberniu dėina

Penktadienis
Lap 25,2011

Šv. Kuotrīna – IV omžiaus kankinie. Legenda pasakuo, ka mergelė, būdama aštouniuolėkas, bova dėdlē graži ir išsilavėnusi. Īnirtinga krikščiuoniu parsekiuojėma 305-312 m. laikuotarpio ana ož viera bovosi žiaurē nutruotīta: īsokta i tekini, paskiau nukėrsdinta. Aniuolā nunešėi anuos kūna i Sinajaus kalna, kor vielesnēs laikās bovės pabudavuots garsos muoteru vėinuolīns.

Maždaug šiou meto īr rudenėnė aviū kėrpėma mets. Tumet esonti šmuot geresnė vėlna, negu reta vasarėnė a šėina pakratū prisivielosi žėimėnė.

XIX o. Žemaitėjuo vierīta, kad šv. Kuotrīna padedunti, jē tuo prašuoma, vīram gautė gera žmuona. Teigta, ka nevedosė̄jē šėtuo melsdavėi šv. Kuotrīnas dėinuos išvakariesė.

Suvalkėjuo, musiau, ta dingstėm vīrā liub pasninkautė, nes Marijampuolės apīlinkiesė užrašīts tuoks puosakis: „Par šv. Kuotrīna pasninkaun vīrā, vo par šv. Ambrazieju – muotrėškas. Tumet išpasninkavėi paveiz i veidruodi i pamata savūji.“ Liaudie ši dėina da laikuoma Senberniu dėina.

Kuotrīna, sprendont iš Lietovuos dvarū XVI-XIX o. inventuoriu, bova veins puopuliariausiu muoteru vardū.

Šaltėnis: valstietis.lt


„Senbernė daina“

  • Komentarai išjungti - Šėndėin – šv. Kuotrīna, senberniu dėina
  • Pirmadienis
    Lap 7,2011

    Ištrauka iš puokalbė so Klaipiedas universiteta duocėnto Juono Bukončio:

    – A nesuvėdruos (liet. neišnyks) žemaitiu kalba?

    – Nu, jau XVIII omžiou guorėna (liet. gąsdino), ka suvėdruos vėsa lietoviu kalba, ne tik tarmės. Bova ne tik rosėfikacėjė, ale i polonizacėjė, ožvės par bažninčė lenku kalba skverbies, par vėišūji gīvenėma – rusu, ožvės spauduos draudėma metās. Net kalbėninkam dingava (liet. atrodė), ka lietoviu kalbuos abelnā (liet. apskritai) nelėks. Ale išlėka net tarmės, nuorint Klaipiedas kraštė žemaitėškā kalbontiu nūnā ī čīstā nedaug, ras’ 200-300, vo tėik žmuoniū kalbā aba tarmē išlėktė īr par mažā. Api pėnkės žemaitiu tarmės nūnā gal tik sālėgiškā kalbietė, nes vakarū žemaitiu tarmė kalbontiu jaunū žmuoniū jau, gal sakītė, nier – tik vėinetā. Vo kėtuom tarmiem numūsė kalb šeimas, ne tik augesnė omžiaus žmuonis, ale i vakā, ale kaima muokīkluosė vakā atsakinie bendrėnė kalba.

    – Prīš dvidešimt metu jauni žmuonis sarmatėjuos rokoutėis žemaitėškā. Majadnē – sarmatėjuos savėtoma.

    – Tēp. Universitetė nebova galėma išgėrstė rokoujontėis žemaitėškā, vo nūnā zajuojint (liet. vaikščiojant) par patalpas ištėsā kalbama žemaitėškā. Jou menkesnė išsilavėnėma žmuonis, jou labiau sarmatėjas. Nūnā pasikeitė nūmuonė; līgėnont so aukštaitēs, padietis īr īnā geresnė. Išnīkst reiškėnē, išnīkst i žuodē. Be tuo, žemaitē toriejė nuognē šmuot žarguonėniu žuodiu, atkeliavosiu iš lenku, baltarosiu.

    – I vis dieltuo diukuo žemaitē, sudarontis vėininga antropoluogini tipa, tēp skėras tarmiem i šnektuom?

    – Grēčiausē diel susiedu. Šiaurės žemaitē, ožvės kretingėškē pariemė nemažā kuršiu kalbuos savībiu, vakarū žemaitē maišies so koršēs, da i so vuokītēs. Svetėmuom kalbuom kalbontiu susiedu netoriejė tik peitū žemaitē. Anėi šmerlekiuojies (liet. maišėsi) tik so kėtās žemaitēs i aukštaitēs, tudie atruoda, ka būs išlaikėi daugiausē senūju žemaitiu īpatībiu.

    – Kū rēk darītė, ka tarmės neišnīktom?

    – Toram šiltėis (liet. rūpintis) ne tik žemaitiu, ale vėsuom tarmiem. Žemaitē netorietom vožuotė (liet. svarstyti), katra tarmie īr svarbesnė, „žemaitėškesnė“, vo anuos pagrėndu kortė bendrėnė a rašta žemaitiu kalba. Poikē soprastomiem rašīdamė sava tarmė, tad puoseliekem kuožna patarmė a šnekta. Kalba išsauguotom i tautėnės savėmuonės gaivėnėms. I neužginkem jaustėis žemaitēs tėms, katrėi nebmuok rokoutėis žemaitėškā.

    Išlasīta i pargoldīta muoksla i švėitėma tėkslās iš svetainės www.ve.lt

    Žemaitiu laiduojėma tradicėjės

    Trečiadienis
    Lap 2,2011

    Palunguos Žemaitiu draugėjės vaduova Augosta Narmuonta nuomonė, nūnā žmuonis paršėlas (nuo žodžio ‘šilasi’, liet. stengiasi) i pu pakasīnu ne gedulingus pėitus, vo tėisiuog bankietas organizou. „Kam tuo rēk? Jug tas īr papėlduoms klapats i tūkstontē iššmitrītu (liet. išleistų) piningū. Žemaitē praktėški žmuonis. I senuovie, ka apieras liub apieravuotė, mēsa sušlamatītė (liet. sušveisti), vo vieliem kaulelius palėktė sakīdamė – jūs, vielės, torat čiesa, apsikrumtīket, jums šmuot nerēk“, – pasakuojė A. Narmuonts.

    Žemaitē ašaru nelie (nelėj?)

    Nuorint laiduojont sava artėmus, žemaitē īpatingu apeigū neatlikiniėjė, R. Balsīs patvėrtėna, juogei išskirtiniausia žemaitiu laiduojėma tradicėjė – Kalnu gėiduojėms. Pu Žemaitiu Kalvarėjės īkūrėma XVII o. pėrmuojie pusie, jiemė pamažo formoutėis i Kalnu gėismės – švėntū Krėstaus mūkas vėitu lonkīms, gėidont vės kėta gėismė. Ėlgainiou Žemaitiu kalnā imtė gėiduotė i par būdīnė – pėrma i ontra anū vakara, par atmėnus – devintojė i trisdešimtojė dėina, par metėnės.

    „Karto so Kalnu gėiduojėmo susiformava i uorkėstru mozėka. Kalnā pradietė gėiduotė su varėnēs potamāsēs, dūduom. Nūnā dūdas net i Žemaitėjuo bėng iššliuotė (liet. išstumti) kanklės. Ale tas pasikeitėms pateisėnams, mat, anuos, gėidont kalnus, nauduotas i senuovie“, – pasakuojė R. Balsīs.

    A. Narmuonta žuodēs taront, žemaitēms nebūdings tuoks didlis mėrštončiuojė aprauduojėms, kāp ton dara dzūkā. „Pas mumis ein vīru kuomanda, užvuomau (liet. užšaukia) kėik kas gal vėsās balsās, ka net lobas kėlnuojas, i tēp palīd mėrosiūji i paskotėnė keliuonė. Žemaitē vėsumet bova optimistā, kariū tauta, tudie i vielė i kėta svieta liub līdietė su dėdėlio alaso (badario) i be ašaru guožėma (liet. liejimo). Atameno, kāp mona tievs so sava susiedo, aboda žėnuodamė, ka zars mėrs, susieda atsisveikintė – pu 50 gramu īšmuorījė (liet. išgėrė), apsikabėna i juokiū dejuoniu ar ašaru nebova. Žmuonis smerčio unksčiau šmuot spakainiau liub priimtė“, – atvėrava A. Narmuonts.

    Pargoldīta iš svetainės: www.mazoji-lietuva.lt

    2011 m. lapkričio mėn.
    P A T K P Š S
    « Rgp   Kov »
     123456
    78910111213
    14151617181920
    21222324252627
    282930  

    Archyvas

    Gaspaduorē:
    Aurelijus:
    mcr_lietuvoje[eta]hotmail.com
    Arns:
    zordsdavini[eta]gmail.com

    Skaitliukas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    FB like box


    Mumis palaika

    Svēkė atvīkė̅ i Vikipedėjė žemaitiu kalbuo

    Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
    Uždaryti
    Eiti prie įrankių juostos