Praėjusių metų vasarą pradėjęs veikti žemaičių tarmei skirtas tinklaraštis Zemaitiskai.blogr.lt siekia nagrinėti dialekto kilmę ir raidą, skatina, kad gimtoji tarmė neišnyktų iš žemaičių kasdienybės. Tinklaraščio autoriai įsitikinę, kad kiekvienam interneto naudotojui lengvai prieinama leksikos ir debatų bazė leis geriau pažinti ir saugoti sparčiai nykstančią tarmę.

Tinklaraštį įkūręs mažeikiškis Aurelijus Butnorius sako, kad tokiam žingsniui jį paskatino žemaičių tarmei skiriamo dėmesio stygius internete: „Ties išnykimo riba egzistuoja žemaičių Vikipedija, yra kiti su tarme susiję puslapiai, tačiau juose labai trūksta lankstumo, o kas svarbiausia – plačios žodyno bazės“. Vaikinas tikina, kad suvienyti žemaičius gali ne prievarta skiepijamos normos, o konstruktyvi diskusija, prie kurios gali prisidėti kiekvienas svetainės lankytojas.

Prie tinklaraščio kūrimo prisijungęs Vilniaus telšiškis Arns Udovīčė antrina: „Zemaitiskai.blogr.lt unikalus tuo, kad jame gvildenamos lingvistinės problemos, čia netrūksta idėjų ir siūlymų. Taip pat kuriama žodžių duomenų bazė, į kurią galima žvilgtelti primiršus žodį ar senus atrasti naujai. Žodyną reikia nuolatos pildyti, nes žodžių yra gausybė, o žmogus vienas, tad pagalba visada laukiama”.

Kitas tinklaraščio lingvistinis rakursas yra bendrinės žemaitiškos rašybos idėja. Nors žemaitiška rašyba standartizuota 1998-aisiais metais, tačiau atsiradusi galimybė sukuria ir problemų – šiuolaikinė rašyba taikytina individui, bet ne rašymui grupėje (nebent grupė atstovauja vienai žemaitiškai patarmei). Taip pat žemaitiškai rašantys susiduria su pavyzdžių ar pamokymų konkrečiu atveju. „Šią spragą norime užpildyti”, – sako autoriai.

Anot tinklaraščio įkūrėjo, puslapis labiausiai gali traukti dėl didžiausio leksikos pasirinkimo. „Šiuo metu nuolat atnaujinamą žodyną sudaro beveik trys tūkstančiai žodžių. Jeigu tai atrodo daug, su tiek knygos tikrai neparašysi, – ironizuoja Aurelijus. – Nors ir skirčiau žodyno plėtrai visą gyvenimą, vargu ar, dirbdamas vienas, spėčiau jį išbaigti“.

Žemaitiško tinklaraščio autoriai kviečia prisijungti žemaitiškai tarmei neabejingus žmones, o susisiekti su jais galima svetainėje nurodytais elektroninio pašto adresais. „Norime, kad tarmės reikšmės ir paplitimo nagrinėjimas apimtų kuo daugiau visuomenės, nes ji skirta ne ribotam kalbančiųjų ratui, o visam etniniam regionui“, – bendrai taria Aurelijus ir Arns.

Jau 4 metā, kap Internetė korama Vikipedėjė žemaitėška. Gal barniu ėr īr, bet rezoltatė jau ī vėršom 12 tūkstonťiu straipsniu. Kažkam tas nȧpatėka ė praša uždarītė pruojekta, nes… „žemaiťiu kalbuos nie, anë vėsė raša bilekāp“ ė geriausis argoments: „žemaiťiu nȧbie arba tujaus nȧblėks“. Dā vëns linksmiesnis pasakīms: „žemaitē vėsė muok lietovėškā, ta kam anīms tuo rēk“. Žėnuomās oždarīma idiejė palaika „lietovē“ arba kāp aš sakīťiuo „dėdlietovē“ (soprask „šovėnėstā“). Tǡp pat atsėrada ė žemaiťiu tarpė tuokiū, bet kor tuokiū nie. Kėtatautē dažniausē tik veiz ė saka: ků jums (t.ī. lietovems) anë užkliūn, kėtas vikipedėjės tik pavīdietė tȧgal tuokė aktīvoma.

http://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_Samogitian_Wikipedia

Kuokë būn argomentā, ka žemaiťiu kalbuos nikam nȧrēk?

1. Žemaiťiu nie iš vėsa – anë vėsė ī lietovē. – če daug gal ginčītës lėg nukrėtėma, bet jė jau atsirada, kas savėm laika žemaiťio, vuo palē „Vėsaposėška žmuogaus prėvėlėju deklaracėjė“ (lt. „Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“) http://en.wikipedia.org/wiki/Universal_Declaration_of_Human_Rights 15 straipsni, ta vėsė tor prėvėlėjė i tautībė.

2. Žemaitē ruokůnas lietoviu kalbuos tarmė, tudie rēk nauduotė bėndrėnė. – līgē tas pats, kas so tautībė. Bet jė ė laikā žemaiťiu tarmė, ta ka anuo rašītė nȧrēk – maža išsimuokslėnėma līgis. Pėrmiausē ta tarmie tortėn bėndrėnė kalba sava žuodīno; ontra – vakarūs jau senā soprata, ka rēk mīlietė sava muotinu kalba ė leid anās laikrašťius, žornalus, nes Šveicarėjės parlamentė šnek iš tribūnas. Tik mes kažkuo bėjuom, būktās jautas „kaimiečio“ stereotėps.

3. Žemaitē nȧtor sava gramatėkas. – če jau rimts argoments ė tonkē nie kuo pastatītė prīš anō. Pabriežas ė Gėrdenė kningėkė bova gera pradė, bet ana tinkontė rašītė vënuo tarmie ė muokont anō. Vuo dabā jau rets žemaitis, katras nȧbklīstōs šnekiedams. Žemaitėška vikipedėjė rašuoma dounėninku tarmie ė tǡp skriaud sava bruoliokus dūnėninkus. Vėsė abelnā esontis etnėnė darėnē, këk panaši i momis, tor ė gramatėkas ė muokīma pamuokas universėtetūs, tik mes kuo tās trīpčiuojam vëtuo.

Kėtė argomentā nȧblabā muokslėnē arba išēt iš onkstesniū.